KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE PREVENCIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. birželio 12 d. Nr. V-161
Vilnius
2. Pavedu laisvės atėmimo vietų direktoriams užtikrinti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos programos vykdymą.
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu
Nr. V-161
SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE PREVENCIJOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietose prevencijos programa (toliau – Programa) nustato laisvės atėmimo vietų administracinių padalinių veiklos prioritetus, svarbiausius krizinių situacijų prevencijos tikslus, uždavinius ir kryptis, šių krypčių įgyvendinimo, veiklos efektyvumo vertinimo ir kontrolės mechanizmus.
2. Programa yra nuteistųjų ir suimtųjų socialinės reabilitacijos dalis, joje pateikiami bendri reikalavimai, taikomi savižudybių ir savęs žalojimo prevencijai, vykdant adaptacijos, resocializacijos ir integracijos į visuomenę programas.
3. Pagrindinės Programoje vartojamos sąvokos:
Savižudybė – įvykdytas savanoriškas, valingas, tyčinis savo gyvybės nutraukimas.
Savęs žalojimas – tikslinis agresijos nukreipimas į save patį, išreikštas tyčiniu savęs sužalojimu įvairiais būdais.
Bandymas nusižudyti – sąmoningas, savo noru pasirinktas veiksmas, kurį nebūdamas tikras dėl mirtinos baigties atlieka asmuo, siekdamas susižaloti arba pasitraukti iš gyvenimo ir kuris nesibaigia mirtimi.
Savižudiškas elgesys – procesas, apimantis vidines (psichologines) ir išorines (aplinkos) problemas, sąlygojančias savanorišką valingą savęs žalojimą.
Psichologinė krizė – tai reakcija į sunkią ir emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikos būdų; netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos sukelta būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, bejėgiškumas, nesaugumas ir kiti negatyvūs išgyvenimai.
Savižudybių ir savęs žalojimo prevencija – įvairaus pobūdžio iniciatyvos, kurių tikslas – užkirsti kelią savižudybėms ir savęs žalojimui.
Savižudybių ir savęs žalojimo intervencija – pagalba savižudybės, savęs žalojimo krizę išgyvenančiam asmeniui, pasižyminčiam didele savižudiško elgesio rizika.
Savižudybių postvencija – efektyvios pagalbos suteikimas laiku savižudybės liudytojams, išgyvenantiems traumuojančio įvykio pasekmes.
II. PROBLEMOS SVARBA
4. Savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia didelis skaičius žmonių.
5. Visais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, daug diskusijų keliantis reiškinys. Ji sukelia įvairias reakcijas, simbolizuoja labai įvairius dalykus: tragediją, šoką, siaubą, įniršį, nesupratimą, paguodą, palengvėjimą, gėdą, pagalbos šauksmą, skausmo išvengimą, bausmę, protestą, teisingumą, teisėtą pasirinkimą, ginklą, politinę poziciją, neviltį, liūdesį, klaidą, nerimą, dramą, įžeidimą, išsisukinėjimą, pribloškimą, neatleidimą ir kt.
6. Neretai, kaip išeitį iš susiklosčiusios sudėtingos situacijos, žmonės renkasi savęs žalojimą kaip priemonę, palengvinančią išgyvenimus. Dažniausiai tai reiškia, kad asmuo turi neišspręstų vidinių problemų. Žalojant save siekiama nusiraminti, sukontroliuoti save, dažnai – išlieti neapykantą sau arba aplinkiniams. Mokslininkai teigia, kad maždaug 10 procentų žmonių taip sprendžia krizines situacijas. Žalodami save ir patirdami išorinį skausmą, jie paprastai bando nukreipti savo dėmesį ir mintis nuo vidinio skausmo, įtampos, kamuojančio nerimo. Ne visi žalojantys save asmenys yra potencialūs savižudžiai, tačiau į save nukreiptas pyktis neabejotinai padidina savižudybės riziką.
7. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad sau gyvybę kasmet visame pasaulyje atima beveik milijonas žmonių. Prognozuojama, kad iki 2020 metų, savižudžių skaičius pasaulyje gali išaugti iki 1,5 mln.
PSO leidinyje apie savižudybes pateikiami tokie duomenys:
Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus;
Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando nusižudyti;
Savižudybė yra viena iš 3 dažniausių 15–35 metų asmenų mirties priežasčių;
Kiekviena savižudybė skaudžiai paliečia mažiausiai dar 6 asmenis; Sunku išmatuoti psichologinius, socialinius ir finansinius savižudybės padarinius šeimai ir valstybei.
8. Savižudybių, save žalojančių žmonių skaičius – šalies dvasinės sveikatos rodiklis. Lietuva pasižymi dideliu savižudybių skaičiumi – 44,1 – 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Europos Sąjungoje šis skaičius yra 13,88 (2005 m. duomenys). Tarpukario Lietuvoje šis rodiklis buvo 10. Mokslininkai teigia, kad mėginusiųjų nusižudyti būna nuo 10 iki 20 kartų daugiau nei nusižudžiusiųjų.
9. Pasaulio bendruomenė stebisi lietuvių polinkiu žudytis, o specialistai nuogąstauja, kad atsikratyti savižudžių etiketės per artimiausią dešimtmetį nepavyks. PSO duomenimis, daugiausia savižudybių užregistruojama buvusiose sovietinėse respublikose ir Baltijos šalyse. Buvo įprasta manyti, kad lietuvių polinkį į savižudybę lėmė perėjimas iš vienos santvarkos į kitą. Visuomenė buvo priversta per labai trumpą laiką susivokti, kad gyveno apsupta melo, todėl daliai žmonių tapo sudėtinga priimti naujas moralines vertybes. Tačiau savižudybes skatina ir kitos priežastys, pavyzdžiui, alkoholizmas, narkotikų vartojimas. Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos duomenimis, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 80 alkoholikų vyrų. Skaičiai rodo, kad kasmet šalyje nusižudo daugiau vyrų, o 2003 metais savižudžiai vyrai pasiekė rekordą – jų nusižudė net šešis kartus daugiau nei moterų.
10. Savižudybė beveik visada yra procesas – planuotas, ruoštas aktas, kai žmogus grūmėsi su mintimis nusižudyti ar ne, kol pagaliau ryžosi jai, tačiau neretai savižudybė yra impulsyvus, neapgalvotas veiksmas, staiga kilusių emocijų sukeltas elgesys. Ne visais atvejais norima mirti, kartais tokiu būdu šaukiamasi pagalbos, siekiama sulaukti dėmesio, manipuliuoti kitais. Tyrimais yra išsiaiškinta, kad dažniausiai savižudybė – tai ne blaivaus ir šalto apsisprendimo rezultatas, o asmenybės krizės ar asmenybės sutrikimo pasekmė. Laikui bėgant kaupiasi įvairios priežastys, stumiančios žmogų į savižudybę. Paskutiniu postūmiu gali būti išgyvenamas didelis stresas arba sunki krizinė situacija.
11. Visų savižudybių ir savęs žalojimosi ypatumas – didžiulė ambivalencija, sąmoningas ar nesąmoningas svyravimas tarp prieštaringų tendencijų – noro gyventi, sulaukti pagalbos, palengvėjimo ir sykiu noro negyventi. Kadangi žudytis, save žaloti skatina daugybė įvairių veiksnių, svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą, imtis veiksmingų priemonių. Savižudybės, savęs žalojimosi procesą bet kuriuo momentu galima sustabdyti, atpažįstant pavojaus signalus, įvertinant potencialų savižudį, tinkamai su juo elgiantis.
III. SITUACIJOS APŽVALGA
12. Laisvės atėmimo vietose savižudybių visada būna daugiau nei vidutiniškai visuomenėje. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad jau pats asocialus elgesys, patekimas į įkalinimo įstaigą, o kartu ir darbo netekimas, išsiskyrimas su artimaisiais ir šeima, socialinio statuso pasikeitimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais yra pripažinti faktoriais, didinančiais savižudybės riziką. Situacijos sampratai svarbus ir tas faktas, kad beveik 21 procentui nuteistųjų ir suimtųjų yra diagnozuoti psichikos sutrikimai, neretai lemiantys savižudiškas elgesio tendencijas (2006 m. duomenys).
13. Viena sudėtingiausių problemų laisvės atėmimo vietų darbuotojams – manipuliuojantys nuteistieji ir suimtieji. Jie labai drastiškomis priemonėmis, žalodamiesi ar grasindami savižudybėmis, stengiasi atkreipti dėmesį į save, paprastai siekdami kokių nors tikslų – atidėti teismo posėdį, patekti į ligoninę, sulaukti dėmesio ir t. t. Tačiau ir tokiais atvejais savižudybė gali tapti bėgimo nuo sunkios situacijos forma, nevilties ir bejėgiškumo išraiška. Dėmesio ir adekvačios pagalbos nebuvimas gali pastūmėti įkalintą asmenį į savižudybę.
14. Paskutiniųjų penkerių metų autentiška statistinė informacija apie savižudybes laisvės atėmimo vietose:
| Metai |
Vidutinis nuteistųjų ir suimtųjų skaičius |
Savižudybių skaičius |
Iš jų nuteistųjų |
Iš jų suimtųjų |
Savižudybių skaičius 100 tūkst. žmonių Lietuvoje |
Savižudybių skaičius 100 tūkst. žmonių laisvės atėmimo vietose |
| 2002 |
11070 |
9 |
6 |
3 |
44,7 |
81,3 |
| 2003 |
8063 |
14 |
13 |
1 |
42,1 |
173,6 |
| 2004 |
8125 |
4 |
2 |
2 |
41 |
49,2 |
| 2005 |
8137 |
11 |
5 |
6 |
44,1 |
135,2 |
| 2006 |
8079 |
6 |
2 |
4 |
Nėra duomenų |
74,3 |
| Vidurkis |
8695 |
8,8 |
5,6 |
3,2 |
43 |
102,7 |
15. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Socialinės reabilitacijos skyrius 2005 m. atliko sociologinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti savižudybių ir tyčinio žalojimosi priežastis laisvės atėmimo vietose. Tyrimo metodas – nuteistųjų ir suimtųjų anketavimas, naudojant standartizuotą klausimyną. Tyrimo metu buvo apklausta 1540 nuteistųjų ir suimtųjų, iš jų 9,4 procento (145) moterų ir 90,6 procento (1395) vyrų. Remiantis turimais statistiniais duomenimis, pusė savižudybių laisvės atėmimo vietose paprastai įvyksta per pirmas 24 valandas, trečdalis – net per pirmas 3 valandas. Apie 80 procentų nusižudžiusiųjų laisvės atėmimo vietoje yra nors vieną kartą mėginę žudytis. Nuteistųjų ir suimtųjų savižudybėms įtakos turi ir jų asmenybės savybės, ir jų situacija. Dažniausiai nuteistuosius ir suimtuosius slegia nežinomybės baimė, socialinė atskirtis nuo šeimos ir artimųjų, pasimetimas dėl griežtos aplinkos, nežinoma ir nuo jų nepriklausoma ateitis, gėda dėl įkalinimo. Taip pat galimi ir papildomi veiksniai – dažnas alkoholio ar narkotikų vartojimas prieš įkalinimą, didelė kaltė ar gėda dėl padaryto nusikaltimo, žmogus jaučiasi praradęs psichologinį saugumą, turi psichinių sutrikimų ir/ar yra mėginęs nusižudyti, gavo blogų žinių iš artimųjų ir pan.
16. Ne mažiau aktuali laisvės atėmimo vietose kita problema – savęs žalojimas, kuris sudaro net 52 procentus bendro nuteistųjų ir suimtųjų traumatizmo. Nuteistąjį ar suimtąjį veikia įvairios stresinės situacijos, dažnai pavirsdamos konfliktinėmis, lydimomis smurto ir žalojimosi. Krizinė situacija tampa nevaldoma tada, kai save žalojantis asmuo priima ją kaip labai reikšmingą savo gyvenime, neišsprendžiamą, sudėtingą, t. y. ją labai sureikšmina. Tuo tarpu savo asmenines galimybes išspręsti šią situaciją laiko menkomis, nepasitiki savo jėgomis, sugebėjimais, netiki kitų žmonių pagalba. Suimtųjų ir nuteistųjų savęs žalojimas – vienas iš būdų atkreipti dėmesį į savo problemas ir neišspręstus konfliktus su savimi bei supančia aplinka. Galima daryti prielaidą, kad nuteistųjų ir suimtųjų savęs žalojimo skaičius įkalinimo įstaigose yra ir atliekamo socialinio–reabilitacinio, psichologinio darbo ir įstaigų režimo lygio indikatorius.
17. Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje Nr. R(98) 71 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos aspektų kalėjimuose“, turėdamas omenyje, kad specifinės kalėjimų problemos, tokios kaip perpildymas, narkomanija, psichiniai sutrikimai, žiaurumas, laikymas kamerose ar kūno apžiūros, reikalauja vadovautis tvirtais etikos principais, rekomenduoja atkreipti dėmesį į psichinės sveikatos sutrikimų turinčius kalinius. Laisvės atėmimo vietų personalas turėtų nustatyti savižudybės ir savęs žalojimo riziką. Savęs žalojimui išvengti skirti fiziniai būdai – atidus ir nuolatinis stebėjimas, kai būtina, pokalbis ir nuraminimas, turėtų būti naudojami krizių atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir Kardomojo kalinimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami, kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti. Tai neprieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 68.2 straipsnio b punktui: „Tramdymo priemones galima naudoti siekiant apsaugoti kalinį nuo susižalojimo, kitų sužalojimo bei išvengti žymios materialinės žalos, kai kiti kontrolės metodai nepasiteisina“.
18. Iki šiol laisvės atėmimo vietų pareigūnų veikla, dirbant su linkusiais nusižudyti ir save žaloti asmenimis, buvo reglamentuota Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (Žin., 2005, Nr. 89-3361), kuri siaurai apibrėžė darbo su save žalojančiais ir linkusiais nusižudyti asmenimis ypatumus. Programos parengimo būtinumą sąlygojo esama situacija ir kompleksinio problemos sprendimo poreikis, nes savižudybių ir savęs žalojimo prevencija reikalauja koordinuoto komandinio darbo, reglamentuoto nuoseklia ir konstruktyvia darbo metodika.
19. Prevencinės priemonės, vykdomos laisvės atėmimo vietose bandantiems nusižudyti ir save žalojantiems asmenims, priklauso nuo įstaigos rūšies, joje laikomų asmenų socialinių ir psichologinių ypatumų, personalo kvalifikacijos bei patirties ir remiasi individualiu darbu su tokiais asmenimis. Į krizinių situacijų paplitimo prevenciją turi būti įtrauktos laisvės atėmimo vietų psichologinės, socialinės reabilitacijos, sveikatos priežiūros, apsaugos ir priežiūros, vidaus tyrimų tarnybos. Visi laisvės atėmimo vietų pareigūnai turi būti nuolat mokomi įvertinti nuteistųjų ir suimtųjų savižudiško elgesio riziką.
20. Sprendžiant savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos laisvės atėmimo vietose klausimus, būtina atsižvelgti į teigiamą užsienio valstybių patirtį ir į tai, kaip ši problema sprendžiama visuomenėje. Analizė rodo, kad racionaliausias šios problemos sprendimo laisvės atėmimo vietose būdas yra savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos prioritetų nustatymas, pozityvios krizių intervencijos taktikos įgyvendinimas, postvencijos priemonių visumos vykdymas.
IV. PROGRAMOS KRYPTYS, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
21. Programa yra realizuojama trimis kryptimis:
21.1. kompleksiškai įgyvendinant savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos priemones, užtikrinant įstaigų personalo mokymą, tinkamą laisvės atėmimo vietų administracinių padalinių darbo organizavimą, ankstyvąją savižudybės ir savęs žalojimo rizikos diagnostiką;
21.2. vykdant krizinių situacijų intervencijos priemones, tinkamai organizuojant laisvės atėmimo vietų administracinių padalinių veiklą ir teikiant adekvačią pagalbą nuteistiesiems ir suimtiesiems, išgyvenantiems psichologinę krizę;
22. Programos tikslas – mažinti savižudybių ir savęs žalojimo atvejų skaičių, organizuoti ir kontroliuoti krizių įveiką, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant savižudybių ir savęs žalojimo priežastis, racionaliai naudojant žmogiškuosius išteklius.
23. Programos uždaviniai:
23.1. parengti savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos mokymo programas laisvės atėmimo vietų pareigūnams, siekti, kad visų laisvės atėmimo vietų pareigūnai mokėtų atpažinti savižudybės simptomus, identifikuoti krizinių situacijų pavojų;
23.2. užtikrinti, kad visi laisvės atėmimo vietų pareigūnai vieną kartą per metus būtų mokomi suteikti pirmąją medicininę pagalbą krizinių situacijų atvejais;
23.3. sudaryti laisvės atėmimo vietose Krizių įveikos komandas (toliau – Komandos), kurios numatytų savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos strategiją, koordinuotų ir vykdytų intervencinę veiklą, garantuotų krizių postvencijos įgyvendinimą;
23.4. užtikrinti, kad visi laisvės atėmimo vietų pareigūnai dirbtų pagal nustatytas ir šių įstaigų direktorių patvirtintas savižudybių ir savęs žalojimo intervencijos ir postvencijos taisykles;
23.5. užtikrinti savižudybių ir savęs žalojimo ankstyvosios rizikos diagnostiką ir medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos prieinamumą naujai atvykusiems į laisvės atėmimo vietas nuteistiesiems ir suimtiesiems;
23.6. nustatyti bendradarbiavimo tarp laisvės atėmimo vietų administracinių padalinių ir jų pareigūnų formas, kurios reglamentuotų informacijos apie savižudišką ir save žalojantį elgesį sklaidą, registraciją ir saugojimą;
23.7. ugdyti konstruktyvų požiūrį į žmogaus gyvybę, konfliktinių situacijų sprendimą, emocijų identifikavimą stresinėse situacijose ir jų valdymą nuteistiesiems ir suimtiesiems;
23.8. Kalėjimų departamente sudaryti atskirą specialistų grupę iš Socialinės reabilitacijos skyriaus, Apsaugos ir priežiūros skyriaus, Sveikatos priežiūros tarnybos ir Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnų, kuri kontroliuotų: Programos vykdymą, save žalojančio elgesio ar savižudybės atvejų tyrimą, išvadų bei rekomendacijų konkretiems administraciniams padaliniams pateikimą ir įgyvendinimą, vertintų Programos vykdymo laisvės atėmimo vietose efektyvumą, teiktų praktinę ir metodinę pagalbą laisvės atėmimo vietų Komandoms.
V. SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO PREVENCIJA
24. Savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos uždavinys – siekti, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai mokėtų atpažinti savižudybės simptomus, identifikuoti krizinių situacijų pavojų, numatyti jų įveikos būdus, užtikrinti ankstyvąją savižudybės ir savęs žalojimo diagnostiką; tobulinti rizikos grupės asmenų priežiūrą, siekti palankesnio psichologinio mikroklimato laisvės atėmimo vietose.
25. Savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos realizavimo priemonės ir jų įgyvendinimo tvarka:
25.1. Įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma Komanda iš sveikatos priežiūros tarnybos, psichologinės tarnybos, vidaus tyrimų tarnybos, socialinės reabilitacijos skyriaus ir apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų. Paskiriamas jos koordinatorius. Komandai pavedamos šios funkcijos:
25.1.1. parengti ir pateikti įstaigos direktoriui tvirtinti savižudybių ir savęs žalojimo intervencijos ir postvencijos taisykles, atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kuriose būtų numatyta visų įstaigos administracinių padalinių veikla krizės metu ir po jos;
25.1.2. vykdyti krizinės situacijos (savižudybės, bandymo nusižudyti, savęs žalojimo) analizę, nustatyti jos priežastis ir pateikti tolesnio darbo rekomendacijas socialinės reabilitacijos skyriaus, apsaugos ir priežiūros skyriaus atsakingiems pareigūnams, prireikus – kitiems administraciniams padaliniams;
25.1.3. parengti mokymo programas laisvės atėmimo vietos personalui ir organizuoti mokymus, orientuotus į savižudybės ir savęs žalojimo pavojaus identifikavimą, simptomų atpažinimą, adekvačių nuostatų savižudybės, savęs žalojimo atžvilgiu formavimą personalui pagal Savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos mokymo programą įstaigos personalui (1 priedas);
25.1.4. vieną kartą per metus organizuoti pareigūnams mokymus dėl pirmosios medicininės pagalbos suteikimo krizinių situacijų metu;
25.2. Krizių įveikos komandos veiklos ataskaitos (2 priedas) kas pusmetį teikiamos Kalėjimų departamentui paštu atitinkamai iki liepos 15 d. ir iki sausio 15 d.
25.3. Ankstyvosios savižudybių ir savęs žalojimo rizikos diagnostika ir prevencija tardymo izoliatoriuose užtikrinama skiriant vieną psichologinės tarnybos specialistą darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, laikomais karantino patalpose.
25.4. Laisvės atėmimo vietų psichologinių tarnybų specialistai atlieka naujai į įstaigą atvykusių nuteistųjų ir suimtųjų įvertinimą savižudybės rizikos požiūriu. Atliktų vertinimų medžiaga saugoma psichologinėje tarnyboje.
25.5. Atlikdami psichologinį nuteistųjų ir suimtųjų savižudiško elgesio rizikos įvertinimą, laisvės atėmimo vietų psichologinių tarnybų specialistai vadovaujasi Kalėjimų departamento rekomenduotomis rizikos vertinimo metodikomis.
25.6. Duomenys apie save žalojusius ar bandžiusius nusižudyti nuteistuosius ir suimtuosius, taip pat asmenis, priskiriamus didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, fiksuojami laisvės atėmimo vietos Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnale (3 priedas). Žurnalas yra saugomas psichologinėje tarnyboje.
25.7. Nuteistajam ar suimtajam nustačius didelį savižudiško elgesio rizikos laipsnį, psichologinės tarnybos specialistas įtraukia jį į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą–rekomendaciją dėl nuteistojo ar suimtojo priežiūros ypatumų (numatoma sustiprinta individuali priežiūra ir jos intensyvumas), bendravimo ypatumų, prireikus – gyvenamosios vietos pakeitimo. Įstaigos direktorius pažymą–rekomendaciją rezoliucija paskiria sveikatos priežiūros tarnybos, vidaus tyrimų tarnybos, socialinės reabilitacijos skyriaus, apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkams, kurie užtikrina rekomendacijų įgyvendinimą.
25.8. Perkeliant nuteistąjį arba suimtąjį, priklausantį didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, psichologinio vertinimo rezultatai, rekomendacijos dėl nuteistojo arba suimtojo priežiūros ypatumų užklijuojamos voke jo asmens byloje, kuris adresuojamas laisvės atėmimo vietos, į kurią vyksta nuteistasis arba suimtasis, Komandai. Komandos psichologas per vieną darbo dieną priima sprendimą dėl naujai atvykusio nuteistojo arba suimtojo sustiprintos individualios priežiūros ir bendravimo ypatumų, gyvenamosios vietos, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą–rekomendaciją. Įstaigos direktorius pažymą–rekomendaciją rezoliucija paskiria sveikatos priežiūros tarnybos, vidaus tyrimų tarnybos, socialinės reabilitacijos skyriaus, apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkams, kurie užtikrina rekomendacijų įgyvendinimą.
25.9. Laisvės atėmimo vietų psichologinės tarnybos ir sveikatos priežiūros tarnybos parengia metodines rekomendacijas – atmintines, kaip elgtis pareigūnams, identifikavus savęs žalojimo ar savižudiško elgesio rizikos požymius. Tokia atmintinė privalomai iškabinama pareigūnų, tiesiogiai dirbančių su nuteistaisiais arba suimtaisiais, darbo kabinetuose.
25.10. Laisvės atėmimo vietų psichologinių tarnybų specialistai, atsižvelgdami į įstaigos specifiką, kiekybinius ir kokybinius nuteistųjų ir suimtųjų bendruomenės ypatumus, parengia, pateikia įstaigos direktoriui įsakymu tvirtinti ir vykdo programas, skirtas individualiam ir grupiniam darbui su asmenimis, kurie priskiriami didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti.
26. Laisvės atėmimo vietų psichologinių tarnybų specialistai ieško ir savo praktikoje diegia naujus darbo metodus ir formas, kurie gerintų informacijos apie nuostatą, kad save žalojančio elgesio atvejų galima išvengti, sklaidą, mokytų nuteistuosius ir suimtuosius atpažinti savižudybės riziką, ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų, formuotų nuostatą į gyvybės išsaugojimą.
VI. SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO INTERVENCIJA
27. Savižudybių ir savęs žalojimo intervencijos uždavinys – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose būtų suteikta skubi kompleksinė medicininė, psichologinė–socialinė pagalba nuteistiesiems ir suimtiesiems bei personalui krizinių situacijų metu.
28. Savižudybių ir savęs žalojimo intervencijos realizavimo priemonės ir jų įgyvendinimo tvarka:
28.1. Įvykus savižudybei, Komanda per vieną darbo dieną raštu pateikia pasiūlymus įstaigos direktoriui dėl konkrečios krizinės situacijos įveikos, pasitelkia reikiamus specialistus, organizuoja ir teikia pagalbą krizes išgyvenantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, vadovaudamasi įstaigos direktoriaus patvirtintomis savižudybių ir savęs žalojimo intervencijos taisyklėmis.
28.2. Gautų tarnybinių pranešimų apie savęs žalojimą, bandymą nusižudyti kopijas, įstaigos direktorius rezoliucija paskiria Komandai, kuri atlieka situacijos analizę, išaiškina priežastis.
28.3. Komanda ne vėliau kaip per penkias darbo dienas paruošia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą, kurioje yra suformuluotos išvados apie krizinės situacijos priežastis, išanalizuota esama padėtis, pateikiamos prognozės, prireikus – rekomendacijos, kaip atskirų administracijos padalinių pareigūnams reaguoti į krizinę situaciją.
28.4. Save žalojusį ar bandžiusį nusižudyti nuteistąjį arba suimtąjį Komandos psichologas įtraukia į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą.
28.5. Komandos psichologas per penkias darbo dienas paruošia psichologinę save žalojusio ar bandžiusio nusižudyti asmens charakteristiką ir jos pagrindu – pažymą–rekomendaciją dėl tokio asmens sustiprintos individualios priežiūros: intensyvumo ir laiko, kuriam ji skirta, bendravimo ypatumų, prireikus – gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažyma–rekomendacija pateikiama įstaigos direktoriui. Direktorius pažymą–rekomendaciją rezoliucija paskiria sveikatos priežiūros tarnybos, vidaus tyrimų tarnybos, socialinės reabilitacijos skyriaus, apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkams, kurie užtikrina rekomendacijų įgyvendinimą.
28.6. Psichologinė save žalojusio ar bandžiusio nusižudyti nuteistojo arba suimtojo charakteristika yra saugoma jo asmens byloje, kopijos – psichologinėje tarnyboje ir sveikatos priežiūros tarnyboje.
28.7. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas rekomendacijas dėl suimtojo įrašo į Suimtojo (nuteistojo) adaptacijos anketos, kurios forma patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4/07-263, skiltį „Rekomendacijos“. Informacija apie rekomendacijų vykdymą pateikiama skiltyje „Išvados“.
28.8. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas rekomendacijas dėl nuteistojo įrašo į Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę, kurios forma patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-133 (Žin., 2004, Nr. 87-3193). Informacija apie rekomendacijų vykdymą pateikiama skiltyje „Individualus darbas“.
28.9. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas rekomendacijas dėl nuteistojo arešto bausme įrašo į Individualaus darbo su nuteistuoju arešto bausme knygelę, kurios forma patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 4/707-215 (Žin., 2003, Nr. 105-4739). Informacija apie rekomendacijų vykdymą pateikiama skiltyje „Individualus darbas“.
28.10. Atsakingi apsaugos ir priežiūros pareigūnai rekomendacijas dėl nuteistojo arba suimtojo sustiprintos individualios priežiūros vykdo pagal priežiūros paros žiniaraštį, įsakymą dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo, kuriuose nustatomos priežiūros užduotys.
28.11. Pasibaigus paskirtų rekomendacijų terminui, Komandos psichologas paruošia ir pateikia įstaigos direktoriui išsamią pažymą, kurioje įvertina save žalojusio arba bandžiusio nusižudyti asmens psichologinę savijautą, psichologinių rekomendacijų vykdymą, ir sprendimą apie sustiprintos individualios priežiūros nutraukimą arba pratęsimą konkrečiam laikotarpiui.
28.12. Nuteistąjį arba suimtąjį, kuriam yra rekomenduota sustiprinta individuali priežiūra, uždarius į baudos izoliatorių, kamerų tipo patalpas, laikant jį karantino patalpose, Komandos psichologas per vieną darbo dieną peržiūri rekomendacijų turinį (papildomą stebėjimą ir jo intensyvumą, bendravimo su nuteistuoju arba suimtuoju ypatumus), prireikus – pakoreguoja pagal esamas sąlygas, parengdamas įstaigos direktoriui adresuotą naują pažymą–rekomendaciją. Įstaigos direktorius pažymą–rekomendaciją rezoliucija paskiria sveikatos priežiūros tarnybos, vidaus tyrimų tarnybos, socialinės reabilitacijos skyriaus, apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkams, kurie užtikrina rekomendacijų įgyvendinimą.
28.13. Nuteistąjį arba suimtąjį, kuris susižalojo ar bandė nusižudyti, perkėlus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, krizinės situacijos analizę atlieka laisvės atėmimo vietos, kurioje buvo įvykis, Komanda, vadovaudamasi Programos 28.3 ir 28.4 punktais.
28.14. Rekomendacijas dėl sustiprintos individualios priežiūros ir bendravimo ypatumų su save žalojusiu ar bandžiusiu nusižudyti nuteistuoju arba suimtuoju, kuris iš karto po įvykio buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, parengia šios įstaigos Komandos psichologas. Nuteistajam arba suimtajam baigus gydymo kursą, rekomendacijos užklijuojamos voke jo asmens byloje, kuris adresuojamas laisvės atėmimo vietos, į kurią vyksta nuteistasis arba suimtasis, Komandai. Komandos psichologas per penkias darbo dienas priima sprendimą dėl naujai atvykusio ar grįžusio nuteistojo arba suimtojo sustiprintos individualios priežiūros ypatumų, bendravimo ypatumų, prireikus – dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą–rekomendaciją. Įstaigos direktorius pažymą–rekomendaciją rezoliucija paskiria sveikatos priežiūros tarnybos, vidaus tyrimų tarnybos, socialinės reabilitacijos skyriaus, apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkams, kurie užtikrina rekomendacijų įgyvendinimą.
VII. SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO POSTVENCIJA
29. Savižudybių ir savęs žalojimo postvencijos uždavinys – efektyvinti veiksmus, skirtus padėti bandžiusiems žudytis ar save žalojusiems asmenims arba įveikti neigiamus jausmus išgyvenusiems savižudybę (nuteistiesiems ir suimtiesiems, įstaigos personalui).
30. Savižudybių ir savęs žalojimo postvencijos realizavimo priemonės ir jų įgyvendinimo tvarka:
30.1. Komanda užtikrina, kad bandžiusiam nusižudyti ar save žalojusiam asmeniui, psichologinę krizę išgyvenančiam nuteistajam arba suimtajam, būtų taikoma kompleksinė individuali ar grupinė psichologinė, socialinė, medicininė pagalba trumpalaikių ar ilgalaikių socialinių, psichologinių konsultacijų, pokalbių forma, esant galimybei – psichoterapinėse ar savipagalbos grupėse, vadovaujantis įstaigos direktoriaus patvirtintomis savižudybių ir savęs žalojimo postvencijos taisyklėmis.
30.2. Komanda užtikrina, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems būtų paruošta ir prieinama psichologinio švietimo medžiaga krizių įveikimo srityje.
30.3. Laisvės atėmimo vietų psichologinių tarnybų specialistai įgyvendina:
30.3.1. psichologinės paramos, orientuotos į emocinių traumų terapiją, suteikimą laiku savižudybės liudytojams: pareigūnams, nuteistiesiems ir suimtiesiems;
30.4. Laisvės atėmimo vietų psichologinių tarnybų specialistų individualus ir grupinis darbas orientuojamas į nuteistųjų ir suimtųjų motyvavimą, gilesnį savęs pažinimą, gebėjimą identifikuoti emocijas ir jas valdyti, bendravimo įgūdžių lavinimą, atsakomybės už poelgius ugdymą, socialinės atskirties su artimaisiais mažinimą.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Laisvės atėmimo vietų veiklą, įgyvendinant savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos priemones, kontroliuoja ir koordinuoja Kalėjimų departamentas.
Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo
vietose prevencijos programos
1 priedas
SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO PREVENCIJOS MOKYMO PROGRAMA ĮSTAIGOS PERSONALUI
1. Savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos mokymo programos įstaigos personalui (toliau – Mokymo programa) tikslas – supažindinti laisvės atėmimo vietų pareigūnus su pagrindiniais savižudybių prevencijos uždaviniais, išmokyti atpažinti krizių požymius ir gresiančios savižudybės pavojų, ugdyti paramos krizėje įgūdžius, siekiant užtikrinti efektyvesnį pareigūnų dalyvavimą savižudybių ir savęs žalojimo prevencijoje.
2. Mokymo programos uždaviniai:
2.1. perteikti pagrindines žinias apie savižudybes, supažindinti su savižudybių ypatumais pasaulyje ir Lietuvoje;
2.2. aptarti pagrindinius savižudybių prevencijos principus – bendrus ir specifinius laisvės atėmimo vietų aplinkai;
2.3. išanalizuoti konkrečias situacijas, susijusias su savižudybių prevencija laisvės atėmimo vietose;
3. Programos temos:
3.1. Psichologinės krizės: apibūdinimas, pagrindiniai psichologinės krizės bruožai, klasifikacija, fazės.
4. Mokymosi būdai:
Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo
vietose prevencijos programos
2 priedas
(Krizių įveikos komandos veiklos ataskaitos forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
________________________________________________________
(laisvės atėmimo vietos pavadinimas)
________________________________________________________________________________
(įstaigos duomenys)
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos
KRIZIŲ ĮVEIKOS KOMANDOS VEIKLOS ATASKAITA
_______________ Nr. _____________
(data)
Duomenys už 200_ metų ____ pusmetį
| Eil. Nr. |
Duomenų pavadinimas |
Skaičius |
| 1 |
Savižudybė |
|
| 2 |
Bandymas nusižudyti |
|
| 3 |
Savęs žalojimas |
|
| 4 |
Nuteistieji ir suimtieji, įtraukti į priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą |
|
| 4.1 |
Pateikta rekomendacijų pataisos įstaigos administracijai dėl nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, sustiprintos priežiūros, bendravimo ypatumų |
|
| 4.2 |
Nuteistieji ir suimtieji, kuriems baigėsi rekomendacijų dėl sustiprintos priežiūros, bendravimo ypatumų terminas |
|
| 5 |
Pravesta mokymų personalui pagal savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos programą |
|
| 6 |
įstaigos pareigūnai, dalyvaujantys mokymo programoje |
|
| 7 |
Pravesta praktikumų, mokant suteikti pirmąją medicininę pagalbą |
|
| 8 |
įstaigos pareigūnai, dalyvaujantys pirmosios medicininės pagalbos suteikimo mokymuose |
|
PRIDEDAMA.* ________________________ , _______________________ lapas (-ai).
_________________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Pastaba.* Prie ataskaitos pridedama laisvos formos pažyma, kurioje pateikiami į ataskaitą nepatenkantys duomenys apie Krizių įveikos komandos veiklą, atliktus krizinių situacijų tyrimus, problemas, pasiūlymus dėl jų sprendimo ir kita reikšminga informacija.
______________
Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo
vietose prevencijos programos
3 priedas
(Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalo forma)
_____________________________________________
(laisvės atėmimo vietos pavadinimas)
NUTEISTŲJŲ IR SUIMTŲJŲ, PRIKLAUSANČIŲ DIDELĖS RIZIKOS GRUPEI DĖL SAVĘS ŽALOJIMO AR BANDYMO NUSIŽUDYTI, APSKAITOS ŽURNALAS
| Eil. Nr. |
Nuteistojo arba suimtojo vardas ir pavardė, gimimo metai |
Priėmimo data |
Savęs žalojimo, bandymo nusižudyti data ir laikas |
Atlikto rizikos vertinimo data, vertinimo rezultatai |
Trumpas situacijos (įvykio) aprašas |
Nuteistojo arba suimtojo įtraukimo j apskaitą data |
Nuteistajam arba suimtajam skirtų rekomendacijų dėl sustiprintos priežiūros, bendravimo ypatumų, termino pabaiga |
Pastabos |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
_________________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Pastaba. Už žurnalo pildymą atsakingas asmuo pasirašo po paskutiniu įrašu žurnale.
______________