Administracinė byla Nr. I444-12/2009
Procesinio sprendimo kategorija 17.1
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Ilonai Kovger,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Telšių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ 1.1 ir 1.2 punktai ta apimtimi, kuria buvo patvirtintos tautybės pakeitimo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punktui.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės, 1.1 ir 1.2 punktai ta apimtimi, kuria buvo patvirtintos tautybės pakeitimo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punkto nuostatai, kuria pavesta Teisingumo ministerijai iki 2001 m. liepos 1 d. parengti, patvirtinti ir paskelbti „Valstybės žiniose“ Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką. Savo kreipimesi (nutartyje) pareiškėjas nurodo, jog į teismą su pareiškimu kreipėsi fiziniai asmenys, prašydami įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių papildyti jų gimimo aktų įrašų punktus „Lytis“, t. y. po įrašo „vyras“ įrašyti – „vaiko tautybė – žemaitis“. Asmenys savo reikalavimus grindė Tautinių mažumų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, skelbiančiomis, kad kiekvienas pilietis, gaudamas pasą, laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio, 26 straipsnio, 29 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio nuostatomis, reguliuojančiomis prigimtines žmogaus teises ir laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime suformuotomis nuostatomis, kad kokiai tautybei priklausyti – asmens apsisprendimo reikalas, kad tautinėms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas, tautinė saviraiška. Asmenų pareiškime nurodyta, jog žemaičiai, kaip atskira tautybė, formavosi tuo pat metu kaip ir lietuvių tauta, turėjo ir turi atskirą kalbą, papročius, kultūrą, o anksčiau ir savarankišką teritoriją, kuri tik dėl politinių ir istorinių aplinkybių prijungta prie Lietuvos teritorijos. Telšių rajono apylinkės teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 3.1 punktu pavedė Teisingumo ministerijai parengti, patvirtinti ir paskelbti „Valstybės žiniose“ tik Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką, tačiau pastaroji 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtino Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles, kurių 1, 3, 4, 6–9, 12–14 punktai nustato tautybės pakeitimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonė, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neperžengė jai nustatytų įgaliojimų ribų.
II.
Rengiant bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ 1.1 ir 1.2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punktui. Atsakovas nurodo, kad Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 1 dalis nustato, jog miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį. Civilinio kodekso 3.281 straipsnyje įtvirtinta, jog civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.10 punktu, patvirtino Civilinės metrikacijos taisykles, kurių 98 punkte nurodyta, kad asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės. Atsakovas teigia, jog minėtu punktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prisiėmė pareigą parengti ne tik vardo ir pavardės pakeitimo tvarką, bet ir tautybės pakeitimo tvarką, o sistemiškai analizuojant Civilinio kodekso 3.280, 3.281 straipsnių nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1506 patvirtinto priemonių plano 3.10 punktą, darytina išvada, jog teisingumo ministras turėjo reglamentuoti tautybės pakeitimo tvarką be papildomo pavedimo. Atsakovo nuomone, tai, kad Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės buvo patvirtintos vienu įsakymu, negali būti pakankamas pagrindas teigti, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir suvaržė asmenų teisę laisvai pakeisti tautybę savo nuožiūra.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
Pažymėtina, jog norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminio administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje. Šiam tikslui tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinti atitinkami reikalavimai, keliami bendrosios kompetencijos teismo kreipimuisi. Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios kompetencijos teismas turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumą, 113 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad kreipimosi nutartyje turi būti duomenys apie ginčijamą aktą: kas jį priėmė, priėmimo data, visas akto pavadinimas.
Iš pareiškėjo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje suformuluoto prašymo aišku, kokio norminio administracinio akto atitiktimi ir kokiam aukštesnės galios teisės aktui suabejota. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 111, kuriuo buvo patvirtintos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nuo jų priėmimo momento buvo keisti, o nutartyje jų tiksli redakcija ar individualaus ginčo kilimo metu galioję aktų pakeitimai nenurodyti. Tad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi individualios bylos aplinkybes (ginčijamo akto taikymo momentą), patikslina Telšių rajono apylinkės teismo kreipimąsi. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tirs, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 (toliau – Įsakymas) „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktai, kuriais patvirtintos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės (1.1 p.) bei prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko forma (1.2 p.) tomis apimtimis, kuriomis reglamentuoja tautybės pakeitimo klausimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 (toliau – Vyriausybės nutarimas) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) 3.1 punktui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 punktu patvirtintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės pakeitimo taisyklės, o 1.2 punktu patvirtinta Prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko forma. Pareiškėjas Telšių rajono apylinkės teismas savo prašymu prašo ištirti tik šių norminio administracinio akto nuostatų, kiek jos susijusios su tautybės keitimu, teisėtumą. Pareiškėjas neprašo ištirti pačių Asmens vardo, pavardės ir tautybės pakeitimo taisyklių ar pačios Prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko formos teisėtumo. Tačiau tiek pats teisingumo ministro įsakymas, tiek šiuo įsakymu patvirtintos Taisyklės ir Prašymo forma yra neatskiriamai susiję. Pripažinus neteisėtomis teisingumo ministro įsakymo nuostatas (ar jų dalį), kuriomis patvirtintas atitinkamas norminis administracinis aktas (Taisyklės ir Prašymo forma), pats norminis administracinis aktas (ar jo dalis) nebetektų savo norminio pagrindo (patvirtinimo), suteikiančio jam privalomąją galią, todėl nebegalėtų būti taikomas ne tik pats įsakymas, bet ir juo patvirtintas norminis administracinis aktas. Dėl šios priežasties Telšių rajono apylinkės teismo prašymas ištirti teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktų teisėtumą kartu reiškia ir prašymą ištirti pačių Taisyklių bei Prašymo formos, kiek jos susijusios su tautybės keitimo tvarka, teisėtumą, atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus.
IV.
Iš norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą inicijavusio teismo nutarties motyvų matyti, kad abejojama dėl civilinėje byloje taikytino Įsakymo atitinkamų punktų atitikties Vyriausybės nutarimui manant, jog ginčijamais punktais atsakovas peržengė jam suteiktų įgaliojimų ribas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą akcentavęs, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, taip pat būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus bylose Nr. I1-4/2006, Nr. I8-15/2007, Nr. I444-4/2008). Administracinėje byloje Nr. I444-4/2008 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams, inter alia teisėkūros subjektų pareigą leisti teisės aktus tik neviršijant savo įgaliojimų. Todėl siekiant nustatyti, ar teisingumo ministras, priimdamas Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktus, kuriais patvirtintos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės (1.1 p.) bei prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko forma (1.2 p.) tomis apimtimis, kuriomis reglamentuoja tautybės pakeitimo klausimus, neviršijo savo kompetencijos, būtina ištirti, ar Teisingumo ministerija pagal galiojusius teisės aktus buvo įgaliota reguliuoti šiuos teisinius santykius.
2000 m. liepos 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-1864 (toliau – Įgyvendinimo įstatymas), kurio 1 ir 2 straipsniais patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir nustatyta jo įsigaliojimo data, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustatė kitus įsigaliojimo terminus. Įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinta daug pasiūlymų Vyriausybei parengti įstatymų projektus, įsteigti registrus, pertvarkyti esamus ir t. t., o 50 straipsnio 5 punkte numatytas pasiūlymas Vyriausybei patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos reikia suderinti su Civiliniu kodeksu, projektų parengimo priemonių planą. Taigi Vyriausybei, kaip pagrindiniam vykdančiam įstatymus subjektui (Konstitucijos 94 str.), pavesta pasirūpinti tuo, jog iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui būtų parengti būtini teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamus teisinius santykius, pakeitimai juos priderinant prie naujojo Civilinio kodekso. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priėmimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu, 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3. 1 punktu pavedė Teisingumo ministerijai iki 2001 m. liepos 1 d. parengti, patvirtinti ir paskelbti „Valstybės žiniose“ Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2001 m. birželio 20 d. Įsakymo 1.1 punktu patvirtino Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles, 1.2 punktu – prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko formą nurodydamas, jog tai daro vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punktu.
Taigi matyti, jog ginčijamas aktas priimtas netiesiogiai įgyvendinant Įgyvendinimo įstatymą ir tiesiogiai įgyvendinant Vyriausybės nutarimo 3.1 punktą. Lietuvoje tokia teisėkūros praktika yra galima, tačiau šiuo atveju svarbu tai, ar atsakovas, įgyvendindamas Vyriausybės pavedimą parengti, patvirtinti ir paskelbti Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką ir kartu patvirtindamas tautybės pakeitimo pagrindus ir tvarką, neviršijo savo įgaliojimų.
Kiekvieno viešojo administravimo subjekto kompetenciją apibrėžia atitinkami teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog siekiant nustatyti, ar pagal galiojusius teisės aktus atsakovas buvo įgaliotas reguliuoti su tautybės pakeitimu susijusius klausimus, nepakanka atsižvelgti vien į 3.1 punktu suformuluoto pavedimo apimtį, o būtina analizuoti ginčijamo akto priėmimo metu atsakovo – kaip vykdomosios valdžios institucijos – turėtą šioje srityje kompetenciją, nes teisingumo ministro kompetencija patvirtinti tautybės pakeitimo taisykles galėjo išplaukti iš kitų teisės aktų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3. 1 punktas numato, kad Teisingumo ministerijai iki 2001 m. liepos 1 d. pavedama parengti, patvirtinti ir paskelbti „Valstybės žiniose“ Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano 3.1 skiltyje „Pastabos“ nurodytas Civilinio kodekso 2.20 straipsnis, kuris reguliuoja klausimus, susijusius su asmens teise į vardą. CK 2.20 straipsnio 3 dalis numato, kad fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, įstatymo leidėjo valia pakeitimo pagrindus ir tvarką reguliuoti kituose teisės aktuose galėtų būti vienas iš pagrindų, pagrindžiančių Teisingumo ministerijai suteiktus įgaliojimus reguliuoti tam tikrus klausimus, susijusius su vardo ir pavardės keitimu, tačiau minėtos nuostatos nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovui buvo pavesta reglamentuoti ne tik fizinio asmens pavardės ir vardo, bet ir tautybės pakeitimo pagrindus bei tvarką.
Minėta, kad Teisingumo ministerijos kompetencija reguliuoti su tautybės pakeitimu susijusius klausimus gali būti nustatyta ne tik tiesioginiu pavedimu, bet ir netiesiogiai, t. y. siekiant nustatyti įgaliojimų apimtį, būtina analizuoti su tautybės pakeitimu susijusias Teisingumo ministerijos funkcijas ir uždavinius, nustatytus kituose teisės aktuose.
Tam tikri klausimai dėl asmens tautybės yra reguliuojami Civilinio kodekso. CK 3.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį. CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Teisingumo ministerija atsiliepime nurodo, kad Civilinės metrikacijos taisyklės (toliau – Taisyklės) buvo priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.10 punktu. Taisyklių 98 punkte nustatyta, kad asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymų tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės. Kaip atsiliepime į Telšių rajono apylinkės teismo prašymą nurodo Teisingumo ministerija, ji prisiėmė pareigą parengti ne tik vardo ir pavardės pakeitimo tvarką, bet ir tautybės pakeitimo tvarką.
Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234) 6 straipsnio 2 dalis nustatė, jog norminius administracinius aktus turi teisę priimti tik viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų numatytus įgaliojimus pagal nustatytą kompetenciją. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodis „įgalioti“ – suteikti teises, galią. Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimas turėtų būti suprantamas kaip vieno subjekto (paprastai aukštesniojo administravimo subjekto) teisių suteikimas kitam subjektui (paprastai žemesniam administravimo subjektui). Todėl subjektas, savarankiškai prisiėmęs tam tikras funkcijas, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto viešojo administravimo subjekto, turinčio <...> įgaliojimus, kriterijaus. Priešingas aiškinimas, jog kiekvienas administravimo subjektas gali prisiimti galias, kurios jam atrodo būtinos, neatitiktų teisinės valstybės principo ir valdžių padalijimo principo.
Civilinio kodekso 3.307 straipsnyje numatyta, kad vardo, pavardės, tautybės pakeitimas registruojamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje Teisingumo ministerijos leidimu. Civilinio kodekso 3.308 straipsnis nustato, jog jeigu Teisingumo ministerija leido pakeisti vardą, pavardę, tautybę, civilinės metrikacijos įstaiga padaro atitinkamus pakeitimus gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo įrašuose ir išduoda vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimą bei naujus gimimo, santuokos, ištuokos liudijimus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Teisingumo ministerijos nuostatų (byloje aktualūs 2004 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799 patvirtintos redakcijos Nuostatai) 6.13 punkte, kuris numato, jog Teisingumo ministerija prižiūri civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą, duoda leidimus pakeisti vardą, pavardę, tautybę, teikia metodinę pagalbą civilinės metrikacijos įstaigoms, aprūpina jas civilinės būklės aktų registravimo liudijimų ir aktų įrašų blankais, kontroliuoja, kad jie būtų tinkamai apskaitomi ir naudojami.
Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjo išreikšta valia, jog Teisingumo ministerija išduoda leidimus, kai asmuo siekia pakeisti tautybę, bei registruoja tautybės pakeitimo atvejus, nagrinėjamu atveju negali būti aiškinama plečiamai kaip reiškianti, kad Teisingumo ministerija Vyriausybės nutarimu, tiesioginiu pavedimu arba netiesiogiai, t. y. sistemiškai analizuojant aktualias Civilinio kodekso nuostatas ir Teisingumo ministerijos nuostatuose numatytą kompetenciją, yra įgaliota veikti kaip teisėkūros subjektas ir turi teisę reguliuoti teisinių santykių, susijusių su tautybės keitimu, esminius elementus.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių santykių, susijusių su tautybės keitimu, reguliavimas – tai ne tik šių santykių esminių elementų (tautybės keitimo pagrindų, reikalavimų, taikomų asmenims, kurie pateikia prašymus pakeisti tautybę) nustatymas, bet ir tvarkos, kaip šie esminiai elementai bus įgyvendinami, nustatymas. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į CK 3.280, 3.281, 3.307, 3.308 straipsnių nuostatas, Teisingumo ministerija yra įgaliota reguliuoti klausimus, susijusius su tautybės pakeitimo registravimu. Šiuos klausimus ir reguliuoja teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse. Minėtosios Civilinio kodekso nuostatos, nustatančios Teisingumo ministerijos kompetenciją išduoti leidimą keisti tautybę, taip pat suponuoja, kad Teisingumo ministerija turi netiesioginį įgaliojimą reguliuoti tokių leidimų išdavimo procedūrą, pvz., kokią informaciją būtina nurodyti prašyme pakeisti tautybę, prašymo svarstymo terminus, leidimo keisti tautybę įforminimą ir pan., tačiau klausimų, susijusių su tautybės keitimo pagrindais ir asmeniu, turinčiu teisę pateikti prašymą dėl tautybės pakeitimo, reguliavimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas dar 1995 metais konstatavo, jog tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas, taip pat žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimą). Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs ir tai, kad visais atvejais poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymui, be to, juose negali būti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimą, pagal analogiją Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo spalio 26 d. nutarimą). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas tam tikra apimtimi tautybės pasirinkimo klausimus reguliuoja Tautinių mažumų įstatyme. Tautinių mažumų įstatymo 8 straipsnis numato, kad kiekvienas pilietis, gaudamas pasą, laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę. Jeigu įstatymų leidėjas įstatymo lygio teisės aktu reguliuoja tautybės pasirinkimo klausimus, tai ir tautybės pakeitimo klausimų reguliavimas, kuris yra susijęs su esminėmis žmogaus teisėmis, galėtų būti pripažįstamas Lietuvos įstatymų leidėjo prerogatyva. Prioritetinių visuomenės klausimų reguliavimo įstatymu praktika egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos valstybės narėse, pavyzdžiui, Latvijoje tautybės keitimo klausimai yra reglamentuoti Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo įstatymu.
Remdamasi minėtais teisiniais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas klausimus, susijusius su tautybės keitimo pagrindais ir asmeniu, turinčiu teisę pasikeisti tautybę, netiesiogiai perdavė reguliuoti kitiems teisėkūros subjektams kituose teisės aktuose. Nei tiesioginio, nei netiesioginio pavedimo Teisingumo ministerijai nustatyti teisinių santykių, susijusių su tautybės keitimu, esminius elementus nėra. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, esminius su tautybės keitimu susijusius klausimus, materialines sąlygas tautybei pakeisti išreiškia Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 3 punktas, kuris nustato, kad „Pakeisti savo tautybę turi teisę asmuo, kuris pasirenka kitą, tačiau vieno iš tėvų ar senolių, tautybę“, ir 4 punktas, kuris nustato, kad „Pakeisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus“, ta apimtimi, kuria nustato asmenį, kuriam leidžiama pakeisti tautybę.
Atsižvelgus į Civilinio kodekso 3.280, 3.281, 3.307, 3.308 straipsniuose numatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją bei Teisingumo ministerijos nuostatų 6.13 punktą, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija yra netiesiogiai įgaliota reguliuoti tautybės keitimo įgyvendinimo tvarką. Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktais patvirtindama Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles (1.1 p.) bei prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko formą (1.2 p.) ta apimtimi, kuria nustatė tautybės keitimo įgyvendinimo procedūrinę tvarką, savo kompetencijos neviršijo. Todėl nėra pagrindo pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktus prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Tačiau atsakovas viršijo savo kompetenciją Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklėse nustatydamas materialines teisės normas, t. y. numatydamas esmines tautybės keitimo sąlygas. Todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) patvirtintų Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 3 punktas, kuris nustato, kad „Pakeisti savo tautybę turi teisę asmuo, kuris pasirenka kitą, tačiau vieno iš tėvų ar senolių, tautybę“, ir 4 punktas, kuris nustato, kad „Pakeisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus“, ta apimtimi, kuria nustato asmenį, kuriam leidžiama pakeisti tautybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) 3.1 punktui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktai ta apimtimi, kuria buvo patvirtintos tautybės pakeitimo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punktui.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, padarytu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) patvirtintų Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 3 punktas ir 4 punktas ta apimtimi, kuria nustato asmenį, kuriam leidžiama pakeisti tautybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) 3.1 punktui.
Sprendimas skelbiamas Valstybės žiniose.
Sprendimas neskundžiamas.
| Teisėjai |
Laimutis Alechnavičius |
|
|
Laimė Baltrūnaitė |
|
|
Ričardas Piličiauskas |
|
|
Arūnas Sutkevičius |
|
|
Virgilijus Valančius |