LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1520
2007 m. gegužės 30 d. Nr. 545
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1145 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-1520 (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-1520) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau vadinama – Seimas) sudaryti iš suinteresuotų institucijų atstovų darbo grupę įstatymo projektui Nr. XP-1520 patobulinti dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu Nr. XP-1520 keičiamo Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau vadinama – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalis tikslintina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Atitinkamai tikslintinas ir keičiamo įstatymo 23 straipsnis, kuriame kalbama apie licencijų galiojimo terminus.
2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimo neatitinka jo 1 dalies nuostatų turinys; tikslintina ir šio straipsnio 2 dalis, atskleidžiant minimų principų turinį.
3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 94 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama – Vyriausybė) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą, tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto formuluotė „finansuoja kūno kultūrą ir sportą“, kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos Vyriausybės kompetencijos, nes sprendimą dėl finansavimo, patvirtindamas atitinkamų metų valstybės biudžetą, priima Seimas.
4. Tikslintinas keičiamo įstatymo 6 straipsnis, nes jo turinys neatitinka pavadinimo – straipsnyje nenustatyta Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos kompetencija, taip pat neaiškūs šios tarybos statusas, jos sudarymo tvarka, neaišku, kokiai institucijai ši taryba patartų, nenustatyta, iš kokių institucijų atstovų ji būtų sudaroma, kiek būtų atstovų, kiek truktų jų kadencija. Analogiškai tikslintina keičiamo įstatymo 44 straipsnio 7 dalis, nes joje neapibrėžiamas Vyriausybės sudaromos tarybos statusas, jos sudėtis ir panašiai.
5. Tikslintinas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 punktas, pagal kurį Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Kūno kultūros ir sporto departamentas) nustatytų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigose (sporto mokyklose ir kitur) dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 70 straipsnio 3 dalį ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinime ir jo 7 dalyje vietoj sąvokos „Vyriausybės institucijos“ vartotina sąvoka „valstybės institucijos“.
7. Kadangi krašto apsaugos sistemos karių fizinis rengimas yra karių kovinio rengimo dalis, o jo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1325) bei kiti krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją organizuoja ir užtikrina karių fizinį parengimą, sudaro sąlygas kariams sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose. Kūno kultūros ir sporto pratybų trukmė, jų pobūdis nustatomas krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“
8. Tikslinga atsisakyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis išskaidoma atsakomybė už sporto politikos formavimą, įgyvendinimą ir koordinavimą, kaip neatitinkančių Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983). Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnyje išdėstyta institucijų atsakomybė ir funkcijos, todėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja minėtame įstatyme įtvirtintiems lygių teisių ir galimybių principams. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklos teisinius pagrindus, valstybės institucijų ir asociacijų kompetenciją neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 9-215) ir kiti teisės aktai. Kad nebūtų pažeistos neįgaliųjų teisės ir lygios galimybės, keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reikėtų nustatyti, jog Kūno kultūros ir sporto departamentas atsako už visų Lietuvos gyventojų, taip pat ir neįgaliųjų, kūno kultūros ir sporto rėmimą ir organizavimą.
9. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata „finansuoja jų dalyvavimą Respublikos ir tarptautinėse varžybose“ brauktina kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832), nes tik savivaldybių tarybos turi teisę priimti sprendimus dėl savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo.
10. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad mėgėjiškojo sporto klubai yra viešieji pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, tikslintina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias viešieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Tokie juridiniai asmenys gali gauti pelną, tačiau toks pelnas negali būti skirstomas viešųjų juridinių asmenų steigėjams (dalyviams).
11. Tikslintina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, nes neaišku, pagal kokius kriterijus atrinkta viena iš federacijų turi teisę savo pavadinime vartoti Lietuvos vardą; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, kokia tvarka ir kokiais kriterijais vadovaudamasis Kūno kultūros ir sporto departamentas pripažįsta atitinkamą federaciją; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią viena iš šio departamento pripažintos nacionalinės Lietuvos sporto (šakos) federacijos funkcijų – dopingo vartojimo kontrolės organizavimas, derintina su keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad dopingo ir jo metodų kontrolę vykdo departamentas arba jo įgaliota institucija.
12. Keičiamo įstatymo 14 straipsnis išdėstytinas taip:
„14 straipsnis. Kūno kultūros, sporto pratybų organizavimo švietimo įstaigose principai
1. Švietimo įstaigų vadovai atsako už kūno kultūros mokytojų kvalifikaciją, sporto bazių būklę, aprūpinimą mokymo priemonėmis, saugią ir sveiką sportuoti aplinką pamokų metu, po pamokų ir per mokinių atostogas.
2. Visose formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose kiekvienais mokslo metais mokinių fizinis parengimas testuojamas, pasiekimai pažymiais nevertinami.“
„15 straipsnis. Kūno kultūros, sporto pratybos formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose
1. Kūno kultūros pamokos formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose, išskyrus aukštąsias mokyklas, yra privalomos ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę ir organizuojamos vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiomis programomis, išsilavinimo standartais ir bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais.
2. Įgyvendinant aukštojo mokslo studijų programas, pirmajame ir antrajame kursuose kūno kultūros, sporto pratybų turi būti ne mažiau kaip 2 valandos per savaitę, o kituose kursuose – pasirinktinai.
3. Įgyvendinant specialiojo ugdymo programas, kūno kultūros, sporto pratybos organizuojamos pagal ugdymo planus ir programas.“
14. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad olimpinių, parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams, kurie rengiasi tarptautinėms varžyboms ir jose atstovauja Lietuvai, gali būti mokamos Vyriausybės ir savivaldybių (neaišku, kurios savivaldybės institucijos) nustatyto dydžio valstybės stipendijos. Stipendijas skiria ir mokėjimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas. Neaišku, kaip šis departamentas galės išmokėti stipendiją, kurios dydį nustato savivaldybės. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nenumato stipendijų ir premijų mokėjimo atskiroms gyventojų grupėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išbrauktina 10 straipsnio 3 dalis ir atitinkamai tikslintina 20 straipsnio 1 dalis.
15. Tikslinga atsisakyti 47 straipsnio nuostatų, nes pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 4 straipsnį mokesčių lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal šią Kodekso nuostatą tik įstatymas ar sutartis gali nustatyti ribotą atsakomybę, bet ne valstybės institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad sportininkų profesionalų atstovų civilinės atsakomybės dydį nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas, suderinti su minėtomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Taip pat reikėtų nustatyti, kad sportininkų atstovų teises ir pareigas, jų registravimo taisykles nustato pačios tarptautinės arba nacionalinės sporto federacijos, atsižvelgdamos į savo specifiką.
17. Keičiamo įstatymo 37 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami sportininkai profesionalai ir treneriai, sudarę sportinės veiklos sutartis, ir teisėjai, sudarę teisėjo veiklos sutartis, kai valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos skaičiuojamos nuo atlygio už sportinę ar teisėjo veiklą. Atitinkamai keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įrašytina, kad teisėjų veiklos sutartyje turi būti nustatytas atlygis už teisėjo veiklą.
18. Keičiamo įstatymo 39 straipsnyje išbrauktinos nuostatos, numatančios sportininkams, baigusiems sportinę karjerą, įteisinti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentas, kurios būtų mokamos nepaisant jų amžiaus, darbingumo ir gaunamų pajamų. Reikėtų nustatyti, kad šis straipsnis reglamentuoja pensijų garantijas, t. y. valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) nustatyta tvarka; nusipelniusiems Lietuvos Respublikos sportininkams ir treneriams Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus teikimu gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018) nustatyta tvarka. Atitinkamai brauktina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis.
19. Tikslintina keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalis, nes pagal pateiktą formuluotę dviem subjektams – Vyriausybei ir Kūno kultūros ir sporto departamentui – sudaromos sąlygos lygiagrečiai nustatyti sporto renginių vykdymo finansines normas.
20. Taisytinas keičiamo įstatymo 45 straipsnis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įpareigoja valstybę sudaryti vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningai konkurencijai.
21. Išbrauktinas keičiamo įstatymo 48 straipsnis. Nacionalinės svarbos sporto objekto statuso sporto objektui suteikimas būtų tikslingas, jeigu tai suteiktų jam tam tikrą prioritetą kitų įgyvendinamų projektų atžvilgiu ir galimybę gauti valstybės finansinę paramą. 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu sporto objektų nacionalinė svarba nebus nustatoma, nes šiam laikotarpiui Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ (Žin., 2006, Nr. 133-5026) Vyriausybei siūloma parengti ir pateikti Seimui tvirtinti tik nacionalinės svarbos projektų (valstybei svarbių ekonominių projektų), susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, sąrašą, o kiti projektai bus atrenkami vadovaujantis Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, stebėsenos komiteto patvirtintais projektų atrankos kriterijais ir Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 (Žin., 2001, Nr. 37-1251).
22. Pažymėtina, kad nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo turi būti įtvirtintos įstatymo projekte Nr. XP-1520, o ne keičiamo įstatymo 51 ir 52 straipsniuose. Įstatymo projekto Nr. XP-1520 aiškinamajame rašte minima, kad šiam projektui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 138-5267) tokių lėšų nenumatyta, todėl tikslinga įstatymo projekto Nr. XP-1520 įsigaliojimą numatyti nuo 2008 m. sausio 1 dienos.
23. Dalis keičiamo įstatymo nuostatų, taip pat šio įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos ir kitos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos derintinos su Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 60-1183), Vidaus tarnybos statute (Žin., 2003, Nr. 42-1927), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamomis sąvokomis.