LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TAISYKLIŲ ĮREGISTRAVIMO
1997 m. birželio 6 d. Nr. 170
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Danijos Karalystės būsto ir statybos ministerijos bendradarbiavimo programinę sutartį,
1. Įregistruoti statybos taisykles „Palėpių projektavimo taisyklės“, parengtas pagal Danijos Karalystės statybos normatyvinių dokumentų struktūrą, suteikiant joms šifrą ST 2190.01:1997.
2. Nustatyti, kad 1 punkte minimos statybos taisyklės taikomos STR 1.01.01:1996 „Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ 5.1 punkte nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Statybos ir urbanistikos ministerijos
1997 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 170
PALĖPIŲ PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS
ST 2190.01:1997
1 SKYRIUS. Bendrieji nuostatai
1.1(1) Šių statybos taisyklių taikymo sritys: palėpių įrengimas naujuose ir esamuose pastatuose bei palėpių rekonstrukcija.
(1.1(1)) Šis reglamentas naudojamas projektuojant palėpes vieno ir dviejų butų namuose, daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose, visų rūšių pramoniniuose, komerciniuose ir įstaigų pastatuose bei vasarnamiuose ir poilsio namuose.
1.1(2) Palėpė – namo aukštas, kurio dalis sienų yra nuožulnios.
(1.1(2)) Nuožulnios sienos nuolydis – nuo 15 iki 85 laipsnių.
1.1(3) Aukštis nuo palėpės grindų iki išorinio susikirtimo tarp nuožulnaus stogo paviršiaus ir vertikalios fasado sienos turi neviršyti 1,5 m.
1.1(4) Rekonstruojant palėpėse esančius butus, ofisus ir pan., savivaldybė, esant būtinybei, gali pakeisti šių taisyklių neesminius reikalavimus.
1.2(1) Dokumentus, kurie pateikiami gauti leidimą statyti, nustato STR 1.07.01:1997 (Žin., 1997, Nr. 15-316).
1.3(1) Leidimą statyti išduoda apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba STR 1.07.01:1997 nustatyta tvarka.
1.4(1) Užbaigus statyti palėpę ji atiduodama naudoti STR 1.11.01:1996 (Žin., 1996, Nr. 88-2086) nustatyta tvarka.
1.5(1) Jei anksčiau buvo sudarytas teritorijos detalusis planas, palėpių įrengimas pastatuose turi būti suderintas su šiuo planu.
(1.5(1)) Teritorijose, kurioms detalusis planas nebuvo sudarytas, reikalavimai privažiavimams ir parkavimo sąlygoms bei kiti reikalavimai taikomi pagal šį reglamentą.
1.5(2) Jeigu detalusis planas draudžia įrengti palėpes, savivaldybė ypatingais atvejais gali tai leisti, atitinkamai pataisiusi detaliojo plano sprendinius.
(1.5(2)) Atsakymas dėl sutikimo turi būti duotas per 8 savaites nuo prašymo pateikimo.
1.5(3) Palėpių įrengimas paveldo pastatuose turi būti suderintas su savivaldybės paminklosaugos skyriumi. Jis gali nustatyti specifinius reikalavimus (konstrukcijoms, medžiagoms, apdailai) arba – ypatingu atveju – neleisti palėpės įrengti.
1.6(1) Ginčai tarp savininko ir savivaldybės dėl palėpių statybos sprendžiami Statybos įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka arba teisme.
2 SKYRIUS. Palėpių įrengimas naujai projektuojamuose
pastatuose
2.1(1) Šiame skyriuje išdėstyti reikalavimai taikomi tais atvejais, kai palėpių statybos naujai projektuojamuose pastatuose nereglamentuoja detalieji planai arba kiti teritorijų planai.
2.2. Sklypo panaudojimas
2.2.1(2) Rekreacinių zonų dydžiai:
2) jaunimo gyvenamųjų namų, viešbučių ir pan. rekreacinė zona turi sudaryti ne mažiau kaip 15% pastato grindų ploto;
2.2(3) Dalis parkavimo aikštelės gali būti įrengta artimiausioje kaimynystėje už sklypo ribų.
(2.2(3)) Artimiausia kaimynyste laikoma teritorija, esanti 300 m atstumu nuo pastato.
2.2.3(1) Projektuojant namus vienai šeimai, taip pat sublokuotus namus, reikalavimai 2.2.1 ir 2.2.2 netaikomi.
2.3(1) Palėpės grindų plotas apskaičiuojamas susumavus visų butų bei kambarių bendrąjį grindų plotą ir įvertinus 2.3(2) bei 2.3(3) apribojimus.
2.3(2) Tais atvejais, kai kambarys išsidėstęs per kelis aukštus, įskaičiuojamas tiktai aukšto, kur yra kambario grindys, plotas.
2.3(3) Į skaičiavimus neįtraukiami:
2.3(4) Gyvenamosiose palėpėse plotas matuojamas horizontalioje plokštumoje 1,5 m aukštyje nuo įrengtų grindų, ten kur plokštuma susikerta su vidiniu sienų paviršiumi.
2.4. Reikalavimai aukščiams ir atstumams
2.4.1(1) Pastatų aukščiai matuojami vertikaliai nuo išlyginto grunto vidutinės altitudės iki parapeto arba kraigo viršaus. Pastatams, esantiems šlaite arba didelių aukščių skirtumų vietovėje, aukštis matuojamas toje pusėje, kurioje yra gatvė (gatvelė).
2.4.1(2) Atstumai nuo pastato iki gatvės ir sklypo ribos matuojami nuo artimiausio fasado taško horizontaliai ir statmenai gatvei ar sklypo ribai.
Atstumas tarp dviejų pastatų matuojamas horizontaliai tarp jų artimiausių taškų.
2.4.1(3) Skaičiuojant atstumus, neatsižvelgiama į:
2.4.2(1) Jokia naujai projektuojamo namo dalis kartu su palėpės aukštu negali būti aukštesnė nei 0,8 x L; čia L – atstumas iki A, B ir C kategorijų miestų ir miestelių gatvių.
2.4.2(2) Punkto 2.4.2 (1) nuostatos netaikomos parkavimo aikštelėms ir D kategorijos miestų ir miestelių gatvėms.
2.4.3(1) Jokia pastato dalis negali būti aukštesnė nei 5 m + 0,8 x L; čia L – atstumas iki kaimyninės valdos.
2.4.4(1) Jokia pastato dalis negali būti aukštesnė nei 0,8 x L; čia L – atstumas tarp pastatų, esančių viename sklype.
2.4.4(2) Jei pastatai yra skirtingų aukščių, imamas mažiausias atstumas tarp aukščiausių pastatų nepriklausomai nuo jų pastatymo laiko.
3 SKYRIUS. Palėpių įrengimas esamuose pastatuose
3.2(2) Turi būti ištirta, ar palėpės įrengimą išlaikys:
3.3. Sklypo panaudojimas
3.3.1(1) Esamos rekreacinės zonos, įvertinus papildomą palėpės plotą, padidinamos pagal 2.2.1 reikalavimus, jeigu yra galimybė.
3.3.2(1) Kai palėpėse įrengiami butai ar kitos paskirties patalpos, turi būti įrengtos ir papildomos vietos automobiliams parkuoti.
(3.3.2(1)) Esamas parkavimo plotas turi būti padidintas viena parkavimo vieta 1,5 butui.
3.3.2(2) Šis reikalavimas, įvertinus papildomą palėpės plotą, taikomas tais atvejais, kai yra galimybė padidinti parkavimo vietų skaičių sklypo ribose. Jeigu tokios galimybės nėra, gali būti naudojamos viešos parkavimo vietos gatvėje ar kitur, jei tai neprieštarauja detaliesiems ar specialiesiems planams.
3.4(1) Palėpėms, įrengiamoms esamuose pastatuose, 2.4 paragrafo reikalavimai dėl aukščių ir atstumų netaikomi.
(3.4(1)) Rekomenduojama atsižvelgti, ar pakankamai dienos šviesos patenka į gretimus namus, gretimas gatves, gatveles bei takus.
3.5(1) Jeigu esamuose pastatuose įrengiamos palėpės skirtos butams arba jos naudojamos komerciniais ar kitais tikslais, reikalavimų dėl lifto gali būti nepaisoma.
(3.5(1)) Daugiaaukščiuose pastatuose, kur liftai jau yra įrengti, nėra būtina pratęsti liftą iki palėpės. Jei daugiaaukščiame name liftas nebuvo įrengtas, jį įrengti nėra būtinybės, net jei pagal būsimo pastato bendrąjį aukštų skaičių to reikėtų.
4 SKYRIUS. Reikalavimai palėpėms projektuoti
4.1(1) Rekonstruojant palėpėse esančius butus, ofisus ir pan., savivaldybė gali atleisti nuo šio reglamento kai kurių reikalavimų.
(4.1(1)) Išimtis leidžiama daryti tuo atveju, kai reglamento reikalavimai verčia iš esmės pertvarkyti pastatą (t.y. rekonstruoti).
4.2(1) Palėpės turi būti projektuojamos ir įrengiamos taip, kad tenkintų palėpėms keliamus gyventojų saugos, higienos, gaisrinės saugos, funkcinio naudojimo, švaros ir eksploatavimo reikalavimus.
4.2.1(1) Į kiekvieną palėpės butą, įstaigą ar pan. įeinama iš lauko, per bendrąjį įėjimą (naudojantis laiptais, koridoriais, galerijomis ir pan.).
4.2.1(2) Pastatuose, turinčiuose daugiau nei 5 aukštus, turi būti įrengtas liftas, sustojantis kiekviename aukšte. Neprivalu, kad liftas sustotų viršutiniame aukšte.
(4.2.1(2)) Įrengiant palėpę, šio reikalavimo gali būti nepaisoma, žr. p. 3.5(1).
4.2.1(3) Durų, esančių bendruose įėjimuose, minimalus plotis – 0,8 m.
(4.2.1(3)) Durų plotis matuojamas kaip angos sienoje dydis.
4.2.1(4) Įėjimuose esančios įstiklintos vietos projektuojamos ir jų matmenys nustatomi taip, kad nebūtų rizikos žmonėms susižeisti. Esant reikalui, apsauga įrengiama ne žemesniame kaip 0,8 m nuo grindų paviršiaus aukštyje. Stiklinės durys, kitos įstiklintos vietos šalia durų ir kitur privalo būti aiškiai pažymėtos arba apsaugotos.
(4.2.1(4)) Gyvenamųjų namų statyboje naudotinas laminuotas arba grūdintas stiklas.
4.2.1(5) Koridorių ir kitų bendrų įėjimų, tarp jų – balkonų ir vestibiulių – grynasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,3 m.
4.2.1(6) Bendruose įėjimuose laiptatakio grynasis plotis turi būti ne mažesnis kaip
1,0 m. Be to, turi būti įgyvendintas 4.4.4(12) reikalavimas.
(4.2.1(6)) Laiptotakio plotis į palėpę gali būti mažesnis – 0,9 m.
4.2.1(7) Minimalus aukštis nuo laiptų iki lubų 2,0 m.
(4.2.1(7)) Aukštis matuojamas nuo pakopos krašto vidurio.
4.2.1(8) Proporcija tarp pakopos gylio ir aukščio turi būti tokia, kad laiptais būtų patogu naudotis.
(4.2.1(8)) Pakopos aukštis neturi viršyti 187 mm, o gylis – 280 mm.
4.2.1(9) Laiptai turi būti saugūs: su apsaugos tvorele ar kita tinkama apsaugos konstrukcija ir su turėklais.
4.2.1(11) Laiptų apsauginių tvorelių aukštis ties laiptais ir aikštelėse turi būti ne mažesnis kaip 0,9 m.
(4.2.1(11)) Tvorelių aukštis matuojamas nuo pakopos.
4.2.1(12) Apsauginės tvorelės projektuojamos taip, kad būtų saugios vaikams. Atstumas tarp tvorelės vertikalių elementų turi būti ne didesnis kaip 120 mm.
4.2.1(13) Turėklai privalo būti patogūs įsikibti ir laikytis, jie tvirtinami ne mažesniame kaip 0,9m aukštyje nuo pakopos krašto ir laiptų aikštelių.
4.2.2(1) Palėpėje projektuojami butai ir juose esantys kambariai turi būti tokio dydžio ir išplanavimo, kad visas butas ir atskiri jo kambariai būtų tinkami naudoti.
(4.2.2(1)) Butas gali būti vieno kambario, kurio grindų plotas ne mažesnis kaip 12 m2.
4.2.2(2) Be gyvenamųjų kambarių, bute turi būti virtuvė, vonios kambarys ir tualeto kambarys arba bendras vonios ir tualeto kambarys.
4.2.2(3) Virtuvė gali būti įrengta kaip atskiras kambarys arba gali jungtis su bendru kambariu, arba įrengta virtuvėlė (kambario dalis). Virtuvės (virtuvėlės) minimalus grindų plotas – ne mažesnis kaip 6 m2.
4.2.2(4) Bute turi būti pakankamai vietos drabužiams, virtuvės reikmenims bei kitiems kasdieninio naudojimo daiktams laikyti.
4.2.2(6) Gyvenamieji kambariai ir virtuvės su nuožulniomis sienomis ir lubomis privalo būti ne mažesnio nei 2,45 m aukščio ir 3,5 m2 jų grindų ploto.
Žr. brėž.
|
Plotas = 3,5 m2 |
4.2.2(7) Palėpės šoninės sienos gali būti žemesnės nei nurodyta 2.3(4). (4.2.2(7)) Palėpės šoninės sienos rekomenduojamas aukštis (iki palangės) – 90 cm. 4.2.2(8) Gyvenamuosiuose kambariuose ir atskiroje virtuvėje dienos metu turi būti normalus apšvietimas. (4.2.2(8)) Normalus natūralus (saulės) apšvietimas yra užtikrinamas tada, kai vertikalių langų plotas sudaro 12 % grindų ploto, o stoglangių – 9 % grindų ploto. 4.2.2(9) Langai projektuojami taip, kad juos būtų lengva valyti. 4.2.2(10) Virtuvėse turi būti palikta laisva erdvė ne mažesnė kaip 1,2 m iki darbo vietos ir spintos. Kambariuose su nuožulniomis lubomis aukštis priešais darbo vietą turi būti ne mažesnis nei 2,0 m. |
Žr. brėž.
|
|
4.2.2(11) Jei patalpos viduje įrengto balkono ar galerijos grindų plotas neviršija 4,5 m2, jie nelaikomi atskirais gyvenamaisiais kambariais. (4.2.2(11)) Jeigu balkono ar galerijos patalpų aukštis yra didesnis negu 1,5 m, tai jų plotas priskaičiuojamas prie kambario ploto. Žr. 2.3.4. |
||
| Žr. brėž. |
|
||
|
|
|||
| 4.2.2(12) Tualetuose turi būti praustuvai. 4.2.2(13) Buto vonios ar bendrame vonios ir tualeto kambaryje privalo būti laisva vieta, ne mažesnė kaip 1,1 m iki praustuvo, klozeto puodo, vonios ir dušo. 4.2.2(14) Išorinių ir vidinių buto durų plotis – ne mažesnis kaip 0,9 m. (4.2.2(14)) Durų plotis yra matuojamas kaip angos dydis sienoje. |
|||
| 4.2.2(15) Prieangiai, prieškambariai, koridoriai ir panašios patalpos gyvenamuosiuose aukštuose privalo būti ne siauresnės kaip 1,3 m. Koridoriai be durų ir be sieninių spintų turi būti ne siauresni kaip 1,0 m pločio. |
|||
|
|
Žr. brėž. 4.2.2(16) Dviejų aukštų butuose koridoriai antrame aukšte gali būti minimalaus – 1,0 m pločio, jeigu įėjimo aukštas yra pirmasis ir jame yra vonios / tualeto kambariai (arba atvirkščiai). 4.2.2(17) Balkonai įrengiami su tvorele ir turėklais. Tvorelė su turėklais turi būti ne žemesnė kaip 1,0 m aukščio ir atitikti 4.2.1(12) reikalavimus. |
| 4.2.3. Palėpės įstaigoms įrengti 4.2.3(1) Palėpės įstaigoms, kuriose lankosi mažai žmonių, projektuojamos pagal butų projektavimo reikalavimus 4.2.2. (4.2.3(1)) Ši nuostata tinka ir projektuojant įstaigų virtuves bei sanitarines patalpas. 4.2.3(2) Kitokie reikalavimai taikomi įstaigų, pasižyminčių dideliu lankytojų skaičiumi, valgykloms, tualetams ir vonios kambariams projektuoti. Šiuos reikalavimus nustato higienos institucijos. |
|
4.2.3(3) Į darbo kambarius ir valgyklas turi patekti pakankamai natūralaus apšvietimo; dalis langų išdėstoma taip, kad žmonės, esantys kambaryje, galėtų matyti aplinką.
(4.2.3(3)) Žr. 4.2.2(7)
Kai palangės atstumas nuo grindų – 0,9 m, normalaus regėjimo lauko reikalavimai yra įgyvendinti.
4.2.3(4) Darbo kambariuose langai išdėstomi ir, jei būtina, užtamsinami taip, kad vasaros metu patalpose būtų palaikoma palanki temperatūra.
(4.2.3(4)) Apsaugai nuo saulės gali būti naudojamos langinės, žaliuzės ar tentai.
4.2.4(1) Palėpės, skirtos jaunimui, viešbučiams, nakvynės namams, projektuojamos pagal gyvenamųjų butų projektavimo reikalavimus 4.2.2.
4.3(1) Statybos darbai turi atitikti techninius reikalavimus, vykdomi kokybiškai; naudojant medžiagas, privalo būti įgyvendinti higienos, saugos ir kiti reikalavimai.
4.3(2) Pastato konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad atlaikytų veikiančias statines ir dinamines apkrovas.
4.3(3) Stogai, įstiklinti stogai ir dideli stoglangiai turi būti įrengti taip, kad būtų užtikrintas žmonių, dirbančių ant stogo ir juo vaikščiojančių, saugumas.
(4.3(3)) Šis reikalavimas taikomas stogams su stogo nuolydžiu, mažesniu kaip 35 laipsniai. Stoglangiai su įstiklinimo plotu, didesniu kaip 1,6 m2 , šiuo atveju traktuojami kaip ideli stoglangiai.
4.3(4) Įstiklinti stogai, stikliniai paviršiai ir stiklo konstrukcijos projektuojami ir jų matmenys nustatomi taip, kad būtų užtikrinama pakankama žmonių apsauga.
(4.3(4)) Dvigubo įstiklinimo langai, esantys aukščiau nei 0,8 m nuo grindų, ir stoglangiai nuožulniuose stoguose, kurių įstiklinimo plotas mažesnis nei 1,6 m2, gali būti pagaminti iš lengvo stiklo.
4.3(5) Projektuojama remiantis Lietuvoje galiojančiomis normomis:
| SNiP |
2.02.01-83 |
„Pastatų ir įrenginių pagrindai“ |
| SNiP |
2.01.07-85 |
„Apkrovos ir poveikiai“ |
| SNiP |
2.03.01-84 |
„Betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos“ |
| SNiP |
II-23-81 |
„Plieninės konstrukcijos“ |
| SNiP |
II-22-81 |
„Mūro ir armuoto mūro konstrukcijos“ |
| SNiP |
2.03.06-85 |
„Aliuminės konstrukcijos“ |
| SNiP |
II-25-80 |
„Medinės konstrukcijos“ |
| RSN |
133-91 |
„Priešgaisrinė apsauga. Bendrieji reikalavimai“ |
| RSN |
139-92 |
„Pastatų ir statinių žaibosauga“ |
|
|
|
|
|
|
(4.3(5)) Atitinkamos Danijoje galiojančios normos: |
|
|
|
DS 409 – konstrukcijų saugumas |
|
|
|
DS 410 projektuojamų konstrukcijų apkrovos |
|
|
|
DS 411 betono konstrukcijos |
|
|
|
DS 412 plieno konstrukcijos |
|
|
|
DS 413 medžio konstrukcijos |
|
|
|
DS 414 mūro konstrukcijos |
|
|
|
DS 415 pamatų inžinerija |
|
|
|
DS 446 šaltu būdu suformuoto plieno ir aliuminio elementų konstrukcijos |
|
|
|
DS 451 mišrių konstrukcijų projektavimas ir statyba |
|
|
|
Atskirais atvejais gali būti remiamasi esama architektūrine tradicija bei patirtimi. |
|
4.4(1) Palėpės projektuojamos ir įrengiamos taip, kad užtikrintų gaisrinę saugą ir užkirstų ugnies plitimą į kitas patalpas, pastatus savininko ir aplinkinėse valdose. Jose turi būti gelbėjimo priemonės ir priemonės gaisrui gesinti.
(4.4(1)) Šių reikalavimų būtina laikytis projektuojant palėpę ir ją įrengiant.
4.4(2) Konstrukciniai elementai, dangos ir t.t., kurie atitinka gaisrinės saugos reikalavimus ir kurių tinkamumas neturi būti papildomai įrodomas, nurodyti Gaisrinės apsaugos departamento prie VRM Gaisrinių tyrimo centro rengiamuose periodiniuose dokumentuose.
4.4(3) Visi naudojami konstrukciniai elementai, dangos ir statybinės medžiagos privalo turėti gaisrinės saugos atitikties dokumentus.
(4.4(3)) Gaisrinės saugos atitikties dokumentus išduoda Gaisrinių tyrimų centras.
4.4.1(1) Priešgaisrinis poskyris yra vienas ar keli kambariai, atskirti nuo gretimų kambarių ar pastatų konstrukciniais elementais, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis nei 60 (UA 60), ir ne mažesnio nei UA 30 konstrukciniais elementais nuo negyvenamųjų palėpių. Poskyris turi užimti ne daugiau kaip 2 aukštus. Grindų plotas 2 aukštų poskyryje neturi viršyti 150 m2.
((4.4.1(1)) PG – priešgaisrinis konstrukcinis elementas; UA – ugniai atsparus konstrukcinis elementas; skaičiai 30, 60 rodo elementų atsparumo ugniai minutes.
Žr. brėž.
|
Priešgaisrinis poskyris |
4.4.1(2) Priešgaisrinis skyrius yra vienas ar keli poskyriai, atskirti nuo gretimų priešgaisrinių skyrių ar pastatų ne mažesniais nei PG 60 konstrukciniais elementais. Žr. brėž. |
|
Priešgaisrinis skyrius |
4.4.1(3) Priešgaisriniai reikalavimai statybinėms medžiagoms ir konstrukciniams elementams remiasi šiomis normomis:
| LST ISO 834 |
„Atsparumo ugniai bandymai. Statybinių konstrukcijų elementai“ |
| LST ISO 3009 |
„Atsparumo ugniai bandymai. Stiklo elementai“ |
| LST ISO 3008 |
„Atsparumo ugniai bandymai. Durų ir langų rinkiniai“ |
| LST ISO 1182:1996 |
„Gaisriniai bandymai. Statybinės medžiagos. Nedegumo bandymas“ |
| LST ISO 1441: 1996 |
„Statybinės medžiagos. Nedegumo įvertinimo rodikliai“ |
Kol nėra patvirtinti ar patikslinti atitinkami lietuviški standartai, rekomenduojama remtis šiais dokumentais:
Priedai
A1 – Klasės S stogo dangos
A2 – Klasės G grindų dangos
A3 – Klasės 1 ir 2 dangos
A4 – Klasės A ir B statybinės medžiagos
4.4.2(1) Pastatuose, kurie yra arčiau kaip 2,5 m iki ribos su kaimynine nuosavybe arba iki gatvės ar tako ašies, įrengiama ugniasienė. Ugniasienė įrengiama prieš šią ribą, gatvę arba taką.
(4.4.2(1)) Jei atstumas siekia 2,5 m, ugniasienė gali būti neįrengiama.
4.4.2(2) Bet kuris pastatas, turintis nedegią (mažiausiai 1-os klasės) išorinio paviršiaus dangą, atitraukiamas ne mažiau kaip per 2,5 m nuo ribos su kaimynine valda, gatvės ar tako ašies.
4.4.2(3) Bet kuris pastatas, turintis degią (žemesnės nei 1-os klasės) išorinio paviršiaus dangą, atitraukiamas ne mažiau kaip per 5 m nuo ribos su kaimynine valda bei nuo gatvės ar tako ašies.
4.4.2(4) Bet kuris pastatas, turintis stogą iš medžiagos, neatitinkančios gaisro atsparumo klasės S reikalavimų, turi būti atitrauktas ne mažiau kaip 10 m nuo ribos su kaimynine valda bei nuo gatvės ar tako ašies.
4.4.2(5) 4.4.2(2), (3) ir (4) punktuose minimi atstumai matuojami pagal 2.4.1 (2) ir (3) punktuose išdėstytas taisykles.
4.4.2(6) Pastatai, esantys tame pačiame sklype, yra laikomi vienu pastatu, suskirstytu į priešgaisrinius skyrius arba poskyrius, kai atstumas tarp dviejų pastatų yra mažesnis negu visi atstumai nuo kiekvieno iš tų namų iki ribos su artimiausia kaimynine valda (pagal 4.4.2(2)–(4) punktų reikalavimus).
(4.4.2(6)) Taikant šią taisyklę, numatoma galimybė perskirti sklypą į du sklypus taip, kad riba eitų tarp pastatų ir nebūtų keliami papildomi priešgaisriniai reikalavimai.
Žr. brėž.
| Sklypo ribos |
Sklypo ribos |
|
Pvz.:
4.4.3. Ugniasienės ir priešgaisrinio skyriaus sienos 4.4.3(1) Ugniasienės atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei PG150. Ji turi išlikti patvari gaisro metu, nesvarbu iš kurios pusės plistų ugnis. |
|||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
| 4.4.3(2) Priešgaisrinio skyriaus sienos atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei PG 60. Ji turi išlikti patvari gaisro metu, nesvarbu iš kurios pusės plistų ugnis. 4.4.3(3) Ugniasienės ir priešgaisrinio skyriaus sienos statomos virš stogo kaip parapetas, turintis tokią pat konstrukciją kaip apatinė siena. Jo aukštis – ne mažesnis kaip 0,3 m, matuojant stogo paviršių stačiu kampu. Mūriniai parapetai turi būti sumūryti horizontaliomis plytų eilėmis. |
||||||||||||||||||
Žr. brėž.
|
|
4.4.3(4) Jeigu stogo konstrukcijos bent vienas elementas yra degus, parapetas turi būti 0,6 m aukščio. Reikia laikytis ir kitų 4.4.3(3) punkto reikalavimų. 4.4.3(5) Kaip alternatyva priešgaisriniam parapetui galėtų būti priešgaisrinė stogo konstrukcija. Tai – ne mažesnis nei UA 60 konstrukcinis elementas, kurio plotis išilgai sienos turi būti bent 1,0 m. |
|||
| Konstrukcija privalo būti gerai atremta ir pritvirtinta prie sienos arba artimiausios gegnės, o siena – pratęsta į viršų taip, kad suformuotų uždarą jungtį su nedegia stogo danga. |
||||
|
|
|
|||
|
|
Žr. brėž.
4.4.3(6) Jeigu namo, kuris yra arčiau nei 2,5 m nuo ribos su kaimynine valda arba iki gatvės/tako ašies, stogas yra su nuolydžiu į tą pusę, priešgaisrinis parapetas turi būti paaukštintas tiek, kad atstumas nuo stogo iki ribos su kaimynine valda arba gatvės/tako ašies būtų ne mažesnis nei 2,5 m. |
|||
| Jei ugniasienė neturi priešgaisrinio parapeto arba jei priešgaisrinis parapetas yra nepakankamo aukščio, turi būti jo alternatyva – priešgaisrinė stogo konstrukcija, įrengta pagal 4.4.3(4) principą taip, kad susidarytų ne mažesnis kaip 2,5 m atstumas nuo valdos ribos arba gatvės/tako ašies. |
||||
|
|
|
|||
|
|
Žr. brėž.
4.4.3(7) Jei namo stogo nuolydis į priešgaisrinio skyriaus sieną didesnis nei 1:8, priešgaisrinis parapetas paaukštinamas, kad pasiektų ne mažesnį nei 2,5 m atstumą tarp priešgaisrinio parapeto ir stogo paviršiaus, matuojant horizontaliai. Priešgaisrinį parapetą gali pakeisti konstrukcinis elementas išilgai abiejų sienos pusių, kurio atsparumas ugniai ne mažesnis nei UA 60. Elemento ilgis turi siekti 2,5 m, matuojant horizontaliai. |
|||
|
|
|
|||
|
|
Žr. brėž.
4.4.3(8) Jeigu tarp namo ir priešgaisrinio skyriaus sienos susidaro aukščių skirtumas, žemesniosios dalies stogas turi būti konstruojamas iš elementų, kurių atsparumas ugniai – ne mažesnis nei UA 60. Jis privalo būti be angų, 5 m atstumu nuo aukštesniosios dalies. Šis reikalavimas netaikomas, kai aukštesnioji dalis sudaro sieną be angų (jos atsparumas ugniai – ne mažesnis nei PG60), esančią virš žemesniosios namo dalies stogo. |
|||
|
|
|
|||
|
|
Žr. brėž.
4.4.3(9) Tuo atveju, kai išorinių sienų atsparumas ugniai yra UA, ugniasienės ir priešgaisrinio skyriaus sienos turi tęstis bent iki vidinės apdailos sluoksnio pusės. |
|||
| 4.4.3(10) Ugniasienėje ir priešgaisrinio skyriaus sienoje negali būti pastato konstrukcijų, kaminų, ventiliacijos kanalų, paskirstymo spintų, vamzdžių, kabelių ir pan., jei jie susilpnina sienos tvirtumą arba atsparumą ugniai. Ilginiai (mūrločiai) gali eiti per ugniasienes ir priešgaisrinio skyriaus sienas be priešgaisrinio parapeto, jei vieta tarp grebėstų yra užpildyta nedegia medžiaga ir sudaro uždarą jungtį su nedegia stogo danga. 4.4.3(11) Ten, kur yra liepsnos plitimo per išorinį kampą tarp dviejų priešgaisrinių skyrių galimybė, išorės sienos statomos kaip PG 60 sienos be angų tam, kad nuo galimo ugnies židinio ir skyriaus būtų bent 2,5 m atstumas. (4.4.3(11)) Liepsna per kampą gali plisti tada, kai kampas tarp išorės sienų yra mažesnis negu 135o. Nurodyti 2,5 m matuojami arba palei vieną išorinių sienų, arba įstrižai kampo. |
||||
|
|
|
|||
|
|
Žr. brėž.
4.4.3(12) Instaliacinės angos ugniasienėse bei priešgaisrinio skyriaus atitvarose turi būti užsandarintos taip, kad nebūtų susilpnintas konstrukcijų atsparumas ugniai. Žr. brėž. |
|||
|
|
4.4.3(13) Priešgaisrinių skyrių angos sienose ir grindyse turi būti uždengtos slankiojančiomis arba uždaromomis durimis ar liukais, kurių atsparumas ugniai būtų ne mažesnis nei UA 60. |
|
||
|
|
|
|||
| 4.4.4. Avariniai išėjimai 4.4.4(1) Avariniai išėjimai – tai koridoriai ir laiptinės, kuriais žmonės naudojasi saugiai vietai pasiekti pastato išorėje ant žemės. Kitiems tikslams avariniai išėjimai negali būti naudojami. (4.4.4(1)) Liftai, eskalatoriai ir pan. nėra avariniai išėjimai. 4.4.4(2) Avarinių išėjimų sienų ir lubų apdaila turi būti nedegi (ne žemesnės negu 1 klasės danga). Degi apdaila (2 klasės danga) gali būti naudojama tik koridoriaus sienoms iki 1,2 m aukščio nuo grindų paviršiaus. 4.4.4(3) Avarinių išėjimų grindų danga turi atititikti atsparumo ugniai G klasės atsparumo ugniai reikalavimus. (4.4.4(3)) A2 priede yra reikalavimai G klasės grindų dangoms. |
||||
4.4.4(4) Avariniai išėjimai iš butų, gamybinių, prekybinių ir pan. patalpų neturi sietis su kitomis buto, gamybinėmis, prekybinėmis ir pan. patalpomis.
4.4.4(5) Reikalavimai dėl avarinių išėjimų iš priešgaisrinių poskyrių nustatomi vietinių Valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijų. Priešgaisriniai išėjimai skirti tam pačiam žmonių skaičiui, kuriam yra suprojektuotas priešgaisrinis poskyris.
4.4.4(6) Durys ir koridoriai avariniuose išėjimuose iš priešgaisrinių poskyrių, suprojektuotų daugiau nei 50 – čiai žmonių, privalo būti 10 mm pločio kiekvienam žmogui. Jų plotis turi taip pat atitikti reikalavimus, išdėstytus 4.2.1(3) ir 4.2.1(5) punktuose.
Jeigu durų ir koridorių plotis avariniuose išėjimuose nustatytas neįvertinus galimo maksimalaus žmonių skaičiaus, viena avarinė anga turi būti skirta kiekvienai 10-čiai žmonių, esančių priešgaisriniame poskyryje.
4.4.4(7) Avarinių išėjimų laiptai turi būti įrengti laiptinėse su tiesioginiu išėjimu į kiemą. Laiptinės sudaro atskirą priešgaisrinį skyrių. Priešgaisrinio poskyrio sienos aplink laiptinę gali būti įrengtos be priešgaisrinio parapeto, bet turi tęstis iki viršaus ir sudaryti uždarą jungtį su išorine stogo danga.
4.4.4(8) Avarinių išėjimų laiptai projektuojami iš statybinių elementų, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis nei PG 30.
4.4.4(9) Pastatams, kuriuose palėpės įrengtos aukščiau kaip 10,8 m virš žemės paviršiaus, vietinės Valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijos gali iškelti papildomus saugos reikalavimus dėl, pvz.: gaisro gesinimo įrengimų, oro užtvarų, įėjimų į rūsį ir laiptines atskyrimo ir t.t.
(4.4.4(9)) Šie reikalavimai turi būti nurodyti priešgaisrinėse taisyklėse. Kol naujos priešgaisrinės taisyklės nėra priimtos, minėtus reikalavimus nustatyti turi teisę vietinės Valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijos.
4.4.4(10) Liftų šachtos sudaro atskirą priešgaisrinį skyrių. Durų ir liukų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei UA 30. Priešgaisrinio skyriaus sienos aplink lifto šachtą gali būti be priešgaisrinio parapeto, bet turi tęstis iki viršaus ir sudaryti uždarą jungtį su išorine stogo danga.
4.4.4(12) Laiptinės be šoninių langų įrengiamos taip:
a) laiptinės viršuje įrengiamas išorinis stogo langas arba dūmų liukas. Stogo langas ar dūmų liukas privalo turėti ne mažesnį nei 1 m² apytakos plotą. Anga turi būti lengvai atidaroma pirmame aukšte, naudojantis aiškiai pažymėtomis ir matomoje vietoje esančiomis rankenomis. Stogo langus ar dūmų liukus reikia nuolat tikrinti ir prižiūrėti;
4.4.4(13) Avarinių išėjimų durys turi atsidaryti į išorę, be to, jos turi būti atidaromos iš vidaus be rakto ar specialaus įrankio.
4.4.5(1) Avarine anga laikomas langas arba liukas, per kurį patenkama ant stogo. Per jį kopėčiomis gelbstisi ar yra gelbėjami žmonės. Avarinės angos turi lengvai ir be kliūčių atsidaryti ir užsifiksuoti taip, kad jas būtų galima lengvai pasiekti iš vidaus bei iš lauko patekti į vidų.
4.4.5(2) Avarinės angos mažiausias aukštis h=0,6 m, mažiausias plotis b=0,5 m. Tačiau aukščio ir pločio suma turi būti ne mažesnė kaip 1,5 m. Jei stogo avarinės angos apatinis kraštas yra aukščiau kaip 10,8 m nuo žemės paviršiaus, atidarytos avarinės angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
|
|
Žr. brėž.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.4.5(3) Jei stogo apatinis avarinės angos kraštas yra aukščiau kaip 10,8 m nuo žemės paviršiaus, avarinės angos visuose pastato aukštuose, išskyrus |
||
| avarines angas stoge, projektuojamos arba kaip durys, arba kaip vertikaliai atsiveriantis langas, langas su šoniniais vyriais; liukas arba lengvai atsiveriantis slankiojantis langas (kaip nurodyta 4.4.5(2) punkte). 4.4.5(4) Atstumas nuo grindų iki apatinio avarinės angos krašto turi būti ne didesnis nei 1,2 m. 4.4.5(5) Palėpėse avarinė anga nuo stogo terasos į žemiau esančią arba to paties lygio stogo terasą gali būti suprojektuota kaip liukas. Jo angos konstrukcija turi atitikti 4.4.5(2) reikalavimus. |
Žr. brėž. |
||
| 4.4.5(6) Palėpių kambariuose, kuriuose grindys yra aukščiau kaip 5,5 m virš žemės paviršiaus, avarinės stogo angos (įskaitant stoglangius) išdėstomos taip, kad horizontalus atstumas nuo apatinio angos krašto iki stogo krašto neviršytų 1,4 m. Kai anga yra stogo plokštumoje, pakopa turi būti ne siauresnė negu 0,2 m ir ne aukštesnė kaip 0,8 m virš grindų lygio. Ji privalo būti nutolusi ne daugiau kaip 0,4 m nuo apatinio angos krašto. |
|||
|
|
(4.4.5(6)) Jeigu laipteliai, einantys nuo apatinio angos krašto iki stogo krašto, yra „įkirsti“ stogo paviršiuje, 1,4 m atstumo reikalavimo galima nepaisyti. Horizontalus atstumas tarp pakopų turi neviršyti 0,3 m. Laipteliai turi būti pritvirtinti prie stogo konstrukcijos. |
||
4.4.5(7) Avarines gaisrines ir gelbėjimo tarnybų kopėčias reikėtų pastatyti taip, kad jomis būtų galima lengvai pasiekti avarines angas. Jei avarinės angos apatinis kraštas yra aukščiau kaip 10,8 m nuo žemės paviršiaus, privažiavimo keliai turi būti ne siauresni kaip 4,0 m ir suprojektuoti taip, kad netoli avarinių angų būtų galima pastatyti gaisrines kopėčias.
|
|
Žr. brėž.
4.4.6. Konstrukcijų reikalavimai 4.4.6(1) Visi naudojami konstrukcijų elementai privalo turėti priešgaisrinės atitikties dokumentus. 4.4.6(2) Konstrukcijų elementai turi būti išdėstyti taip, kad visos konstrukcijos atsparumas ugniai būtų ne mažesnis negu atskiro konstrukcijos elemento. 4.4.6(3) Laikančiosios palėpės konstrukcijos bei atitvarinės sienos ir perdenginio konstrukcijos priešais negyvenamąsias palėpes projektuojamos iš elementų, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis nei UA 30.
|
| 4.4.6(4) Išorinės nelaikančios sienos statomos iš ne mažesnio kaip UA 30 atsparumo ugniai konstrukcinių elementų. 4.4.6(5) Stogo dangos turi būti S atsparumo ugniai klasės. (4.4.6(5)) Žr. A1 priedą apie klasės S stogų dangas. |
|
4.4.6(6) Bendras stoglangių, pagamintų iš degios medžiagos, plotas turi neviršyti 15 procentų stogo ploto, o kiekvieno stoglangio plotas – neviršyti 15 m².
4.4.6(7) Palėpių išorės sienos, tarp jų ir galinės sienos, turi būti tos pačios degumo klasės, kaip ir apatinė sienos dalis.
4.4.6(9) Pakabinamosios lubos turi būti gaminamos iš A klasės medžiagų (žr. A4 priedą). Visos sienos turi tęstis iki stogo dangos.
(4.4.6(9)) Reikalavimas dėl A klasės medžiagų taip pat taikomas pakabinamosioms sistemoms. Sienų ar lubų paviršiai virš pakabinamųjų lubų nebūtinai gaminami laikantis patalpų paviršių reikalavimų. Lubų danga vadinamos pakabinamosios lubos, kai jų ištisinė ertmė yra didesnė nei 40 mm, o tūris tarp dangos viršaus ir apatinės perdangos ar stogo konstrukcijos didesnis negu 1 m3.
4.4.6(11) Izoliacinės medžiagos, kurios nėra nedegios, tuščiavidurėse sienose, grindų konstrukcijų priešgaisriniame denginyje PG 60 ir stogo konstrukcijose naudojamos tada, kai apatinių konstrukcijų elementų atsparumas ugniai – ne mažesnis nei UA 30.
4.4.7(1) Šio paragrafo reikalavimai taikomi kaip papildomieji 4.4.6 paragrafo reikalavimai nepriklausomai nuo pastato paskirties.
4.4.7(5) Dviejų aukštų ir žemesni pastatai be horizontalios ribos tarp butų gali turėti stogo dangą iš medžiagų, neatitinkančių S klasės atsparumo.
(4.4.7(5)) Kartu turi būti laikomasi atstumų reikalavimų, nurodytų 4.4.2(4) punkte.
4.4.8(2) Kiekvienas butas sudaro priešgaisrinį poskyrį. Durų ir laiptų tarp butų konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei UA 30.
4.4.8(4) Palėpėse, kuriose avarinių angų apatinis kraštas yra ne aukščiau nei 23 m virš žemės paviršiaus (8 aukštai), lubų apdailos sluoksnis turi būti ne mažesnės kaip 2 klasė dangos.
4.4.8(5) Iš kiekvieno gyvenamojo buto turi būti išėjimas į lauką arba bent į vienus išorinius laiptus, vedančius į pirmą aukštą.
4.4.8(6) Dviejų aukštų gyvenamuosiuose butuose, kuriuose apatinis avarinės angos kraštas viršutiniame aukšte yra aukščiau nei 23 m virš žemės paviršiaus, turi būti vidiniai laiptai, vedantys į atskirą priešgaisrinį poskyrį. Poskyrio atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei UA 30 ir išeiti į žemesnį aukštą arba iš kiekvieno aukšto turi būti išėjimas į laiptinę, vedančią į lauką.
|
|
Žr. brėž.
4.4.8(7) Kiekvieno buto gyvenamajame kambaryje bei atskiroje virtuvėje privalo būti avarinė anga. 4.4.8(8) Patalpose, kur yra dvejos durys (brėžinyje pažymėta A) avarinė anga gali būti ir neįrengta. Tada avarinės angos įrengiamos gretimose patalpose, kurios nėra su kita nesusijusios (brėžinyje – B ir C). Žr. brėž. |
|
|
4.4.9(2) Įstaigos sudaro atskirus priešgaisrinius poskyrius, kurie atskirti nuo kitos paskirties patalpų ne mažesnio kaip UA 30 atsparumo ugniai durimis. Vieną priešgaisrinį poskyrį gali sudaryti kelios įstaigos.
4.4.9(3) Įstaigos patalpose turi būti bent viena avarinė anga kiekvienai dešimčiai žmonių arba avarinės angos projektuojamos kaip nurodyta 4.4.4(5) punkte.
4.4.9(4) Įstaigos arba jų dalys sudaro atskirus priešgaisrinius skyrius, kurių grindų plotas neturi viršyti 1 000 m2.
4.4.9(5) Pastatuose, kuriuose apatinis avarinės angos kraštas yra ne aukščiau kaip 6,3 m virš žemės paviršiaus (2 aukštai), priešgaisrinių skyrių patalpose, ne didesnio kaip 150 m2 ploto, turi būti naudojama ne žemesnė kaip 2 klasės lubų danga.
4.4.9(6) Pastatuose, kuriuose apatinis avarinės angos kraštas viršutiniame aukšte yra ne aukščiau kaip 23 m virš žemės paviršiaus (8 aukštai), priešgaisrinių skyrių patalpose, ne didesnėse kaip 150 m2 ploto, turi būti naudojama ne žemesnė kaip 2 klasės atsparumo sienos danga (apdaila).
4.4.9(7) Įstaigos, kurių grindų plotas neviršija 150 m2, gali būti įrengtos palėpėse, suprojektuotose pagal daugiaaukščių gyvenamųjų namų reikalavimus.
4.4.9(8) Nepriklausomai nuo bendro patalpų ploto įstaigose turi būti įrengta automatinė gaisrinė signalizacija.
4.4.10(2) Jeigu palėpė naudojama tikslais, kurie nėra paminėti 4.4.8 ir 4.4.9 paragrafuose, reikalavimus dėl priešgaisrinių skyrių bei poskyrių dydžio, avarinių išėjimų ir avarinių angų nustato kiti reglamentai.
4.4.10(3) Parduotuvės, kurių grindų plotas yra ne didesnis kaip 150 m2, mokyklų kabinetai, įstaigų bei konferencijų patalpos, skirtos ne daugiau kaip 50 žmonių, taip pat viešbučiai, slaugos namai ar įstaigos iki 10 vietų gali būti palėpėse, suprojektuotose ir įrengtose pagal daugiaaukščių gyvenamųjų namų reikalavimus.
4.5(1) Konstrukcijos turi būti tokios, kad lietus, sniegas, vanduo, pastato drėgmė, oro drėgmė, kondensatas, vandentiekis ir pan. nepakenktų konstrukcijoms ir nesukeltų avarinių situacijų.
4.5(2) Stogo konstrukcijos bei išorės sienos, turinčios drėgmei jautrių medžiagų, turi būti apsaugotos nuo kenksmingo kondensato kaupimosi.
(4.5(2)) Ši apsauga – tai, pvz., pakankama konstrukcijų ventiliacija arba pralaidus orui apdailos sluoksnis.
4.5(3) Iš šių medžiagų stogai turi būti konstruojami taip, kad į pastato vidų nepatektų lietaus vanduo ar sniegas.
4.5(4) Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui bei tirpstančiam sniegui gerai nutekėti.
(4.5(4)) Mansardinio stogo paviršiaus minimalus nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 1 : 40.
4.5(7) Perėjimas nuo šildomų patalpų į medinės stogo konstrukcijos dalį privalo būti toks, kad jame nesikauptų kenksmingas kondensatas ir neprasiskverbtų oras.
(4.5(7)) Jeigu, siekiant išvengti oro prasiskverbimo, naudojama garo izoliacija, ji klojama ant šiluminės izoliacijos iš šildomo kambario pusės. Garo izoliacija turi būti ištisinė, uždengianti bet kokius plyšius.
Žr. brėž.
|
|
4.5(8) Grindys ir sienos vonios kambariuose turi būti atsparios drėgmei, mechaniniam bei cheminiam poveikiui. Vamzdžiai, vamzdynai ir pan. neturi praleisti vandens.
Žr. brėž. |
|||
|
|
||||
|
|
|
|||
| 4.5(9) Patalpų, kuriose yra vandens surinktuvas, grindys turi turėti į jį nuolydį. |
||||
| Žr. brėž. |
|
|||
|
|
|
|||
|
|
4.5(10) Patalpos dalyje, kur kaupiasi grindimis nutekantis vanduo, t.y. drėgmė (jeigu yra įrengtas vandens surinktuvas), sienos ir jų apdailos sluoksnis turi būti nelaidūs vandeniui. Per šią grindų dalį vertikalūs vamzdžiai turi būti netiesiami. Žr. brėž. |
|||
|
|
|
|
||
|
|
|
|||
| Vandens surinktuvas |
|
|||
|
|
|
|||
|
|
|
|||
| Sandari jungtis (siūlė) |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
4.6(2) Siektina, kad išorinėse pastato konstrukcijose, languose ir duryse nesusidarytų šalčio tilteliai.
4.6(3) Palėpės bei jų konstrukciniai elementai, langai ir durys konstruojami taip, kad nepadidėtų šilumos nuostoliai dėl drėgmės, vėjo ar neužsandarintų plyšių.
(4.6(3)) Įėjimai į šildomas laiptines turi būti su prieangiais. Vėjo veikiamose vietose šiluminė izoliacija dengiama vėjui nepralaidžia medžiaga.
4.6(4) Palėpė laikoma apšiltinta tinkamai tada, kai patalpose, kurių temperatūra ne mažesnė nei 10°C ir 18°C, šilumos perdavimo koeficientai K (toliau – K) privatiems namams atitinka punkte 4.6(10) nurodytuosius koeficientus.
4.6(5) K skaičiuojami pagal RSN 143-91 „Šiluminė technika“.
(4.6(5)) Alternatyva – naudojamos Europos normos (EN) arba Danijos normos (DN).
4.6(6) Palėpių, apšildomų ne mažiau nei iki 10oC ir ne mažiau nei iki 18oC, bendras langų plotas (įskaičiavus stoglangių, stiklo intarpų duryse ir liukuose į lauką plotą) neturėtų viršyti 15% bendro palėpės grindų ploto.
(4.6(6)) Bendras grindų plotas – tai bendras visų butų bei palėpių kambarių grindų plotas.
Bendras grindų plotas matuojamas pagal 2.3 paragrafo reikalavimus.
4.6(7) Langų ir stoglangių plotu vadinamas atitinkamų angų išorės sienose / stoge plotas.
Žr. brėž.
|
|
4.6(8) Esant reikalui įrengiami langai ar elementai, turintys kitokias K reikšmes, nei nurodyta 4.6(10), tačiau tokiu atveju bendri šilumos nuostoliai neturi padidėti. Nerekomenduojama gerokai padidinti 4.6(6) nurodyto langų dydžio (%). (4.6(8)) Naudojamasi RSN 143-91 „Šiluminė technika“. 4.6(9) Skaičiuojant išorės sienų svorį, skaičiuojamas tik iki (ventiliacinio) oro tarpo esančios vidinės išorės sienos konstrukcijos dalies svoris. 4.6(10) Statybinių elementų šilumos perdavimo koeficientas K: |
|
|
Patalpos šildomos ne |
Patalpos šildomos ne |
|
|
mažiau nei iki 10oC |
mažiau nei iki 18oC |
|
|
W/m2 K |
W/m2 K |
|
|
|
|
| Išorės sienos, sveriančios |
0.50 |
0.30 |
| daugiau nei 200 kg/m2 |
|
|
|
|
|
|
| Išorės sienos, sveriančios |
0.43 |
0.28 |
| mažiau nei 200 kg/m2 |
|
|
|
|
|
|
| Pertvaros prie kambarių, |
0.80 |
0.50 |
| šildomų daugiausiai iki 10oC |
|
|
|
|
|
|
| Pertvaros prie kambarių, |
- |
0.80 |
| šildomų iki 10 – 18oC |
|
|
|
|
|
|
| Grindys virš lauko |
0.30 |
0.20 |
|
|
|
|
| Grindys virš patalpų, |
0.60 |
0.40 |
| šildomų daugiausiai iki 10oC |
|
|
|
|
|
|
| Grindys virš patalpų, |
- |
0.60 |
| šildomų iki 10 – 18oC |
|
|
|
|
|
|
| Lubos ir stogo konstrukcijos, |
0.40 |
0.20 |
| įskaitant (atramines) sienutes |
|
|
|
|
|
|
| Išorinės durys bei liukai, |
2.00 |
2.00 |
| išskyrus stiklinius intarpus juose |
|
|
|
|
|
|
| Langai, stoglangiai, stiklo |
3.30 |
2.90 |
| sienelės bei įstiklintos išorinių |
|
|
| durų bei liukų dalys |
|
|
4.7(1) Palėpės turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad jų naudotojai būtų apsaugoti nuo triukšmo.
(4.7(1)) Remtis HN 33-1993 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“.
4.7(2) Triukšmo lygis turi būti matuojamas taip, kaip nurodyta HN 33-1993.
(4.7(2)) Savivaldybė, išduodama leidimą statyti, gali reikalauti, kad užbaigtame pastate būtų atlikta ekspertizė ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo izoliacijos reikalavimai.
4.7.1(1) Tarp butų, tarp butų ir bendrųjų patalpų triukšmo izoliacija turi būti ne mažesnė nei 55 dBA.
(4.7.1(1)) Bendrosios patalpos – tai, pvz., gyvenamieji kambariai, kurie yra bendri keliems butams; laiptinės, bendri koridoriai ir pan.
4.7.1(2) Tarp butų ir bendrų erdvių turi būti durys, turinčios ne mažesnę nei 32 dBA triukšmo izoliaciją.
4.7.2(3) Butų grindys ir lubos privalo būti suprojektuotos taip, kad triukšmo lygis aplinkinių butų gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėse bei bendrosiose patalpose neviršytų 53 dBA.
4.7.1(4) Stogų terasos, balkonai, laiptinės ir bendri koridoriai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad triukšmo lygis neviršytų 55 dBA aplinkinių butų gyvenamuosiuose kambariuose bei virtuvėse ir bendrosiose patalpose. Balkonai gali būti suprojektuoti taip, kad triukšmo lygis virtuvėse priešais juos neviršytų 60 dBA.
4.7.1(5) Balkonai, vonios bei tualeto kambarių grindys ir lubos privalo būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad triukšmo lygis kaimyninių butų gyvenamuosiuose kambariuose bei virtuvėse ir bendrosiose patalpose neviršytų 55 dBA.
4.7.1(6) Balkonams, grindims bei luboms vonios, tualeto ir kituose kambariuose, kurių grindų plotas mažesnis nei 2,5 m2, 4.7.1(3), (4) ir (5) reikalavimai netaikomi.
4.7.1(7) Laiptinėms ir bendriems koridoriams, per kuriuos patenkama į daugiau nei keturis butus, vidutinis reverberacijos laikas 500 – 3 150 Hz dažnių ribose neturi viršyti 1,3 s.
4.7.1(8) Kiekvienas pastatas šalia gatvių ar geležinkelio, kai transporto priemonių eismas sukelia triukšmą, didesnį nei 55 dBA, turi turėti tokią triukšmo izoliaciją, kad triukšmo lygis miegamuosiuose ir gyvenamuosiuose kambariuose naktį neviršytų 30 dBA, kitose patalpose – 40 dBA, dieną atitinkamai – 45 ir 55 dBA.
(4.7.1(8)) Lango triukšmo izoliacija turi būti ne mažesnė kaip 20 dBA. Rekomenduojama naudoti langus su 25 dBA triukšmo izoliacija.
4.7.1(9) Techninė įranga neturi kelti triukšmo, kuris viršytų 30 dBA miegamuosiuose, 40 dBA – kituose kambariuose ir virtuvėse.
(4.7.1(9)) Techninė įranga: vandens nuvedimo, vandens tiekimo, šildymo, ventiliacijos ir pan. sistemos, liftai, įranga bendrojo naudojimo patalpose (virtuvės, skalbyklos ir pan.).
4.7.1(10) Techninės įrangos keliamas triukšmas rekreacinėje zonoje (įskaitant balkonus, stogo terasas, oranžerijas ir pan.) neturi būti didesnis nei 45 dBA.
(4.7.1(10)) Šis reikalavimas keliamas šildymo, vėdinimo mechaninėms atliekų surinkimo sistemoms ir pan.
4.7.1(11) Gyvenamajame name esančių komercinių ar gamybinių įmonių techninės įrangos keliamas triukšmas turi būti toks, kad aplinkinių butų miegamuosiuose ir gyvenamuosiuose kambariuose naktį neviršytų 30 dBA, kitose patalpose – 40 dBA, dieną atitinkamai – 45 ir 55 dBA.
4.7.2(1) Būstai jaunimui, viešbučiai, nakvynės namai ir pan. yra prilyginami butams ir jiems taikomos 4.7 ir 4.7.1 nuostatos.
4.8(1) Kieto kuro krosnys ir kiti, šilumą gaminantys, prietaisai bei židiniai turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad nekiltų gaisro, sprogimo, toksinių dūmų, kenksmingų kondensatų pavojus ar kitoks neigiamas poveikis.
(4.8(1)) Remtis RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
4.8(2) Krosnims, židiniams ir pan. naudojamos medžiagos turi būti atsparios dūmams, ugniai, šilumai ir korozijai.
4.8(3) Šilumą gaminantys prietaisai turi būti suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad juos būtų patogu ir saugu valyti.
4.8(4) Šilumą gaminantys prietaisai įrengiami taip, kad jokios šalia esančios degios medžiagos neįkaistų daugiau kaip 80oC.
4.8(5) 4.8(4) reikalavimai įgyvendinti tada, kai atstumas nuo židinio ar kieto kuro krosnies išorės iki degių medžiagų sienose ar lubose yra bent 500 mm.
4.8(6) Grindys po kieto kuro krosnimi ir židiniu turi būti nedegios arba visą laiką uždengtos nedegia medžiaga, išsikišusia bent 300 mm į priekį nuo uždaro prietaiso ir bent
500 mm nuo atviro prietaiso. Medžiaga turi tęstis bent po 150 mm į abi puses nuo prietaiso angos.
Žr. brėž.
4.8(7) Židiniai bei kieto kuro krosnys neturi susisiekti su dujomis kūrenamo katilo ar oro šildymo sistemos kanalais.
4.8(8) Kieto kuro krosnių kamino skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 175 cm2 ploto (150 mm skersmens). Jeigu prie vieno kamino sujungta keletas šilumą gaminančių prietaisų, grynasis vidinis kamino skerspjūvis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą prietaisų galingumą.
4.8(9) Atviri prietaisai turi jungtis tiktai su artimiausiu kaminu. Jie negali jungtis su kitais, šilumą gaminančiais, prietaisais.
4.8(12) Jeigu kaminas valomas iš viršaus, reikia užtikrinti tinkamą ir saugų iki jo priėjimą.
(4.8(12)) Priėjimą galima įrengti per stoglangį, kuris išeitų ant stogo. Nuo stoglangio iki kamino galima įrengti laiptelius.
Žr. brėž.
|
|
4.8(13) Minimalus atstumas nuo degių medžiagų iki mažų kaminų bei susisiekiančių dūmtraukių ir valymo liukų: - iki plieninių ir mūrinių kaminų 100 mm - dūmtraukių 100 mm - valymo liukų 200 mm Atstumas matuojamas iki išorinės kamino, liuko ir kt. dalies. |
| (4.8(13)) Degios medžiagos, kurių storis ne didesnis kaip 30 mm, gali siekti mūrinius bei panašiai izoliuotus kaminus, bet nuo plieninių kaminų atstumas turi būti ne mažesnis nei 50 mm. 4.8(14) Jeigu mūrinio kamino sienos yra ne mažesnio kaip 250 mm storio arba kaminas yra panašiai izoliuotas priešgaisriniu požiūriu, sijos, gegnės ir laiptų sijos šias sienas liesti gali. 4.8(15) Jeigu stogo danga nėra S klasės, kaminų konstrukcija turi būti reikiamo ugniai atsparumo. (4.8(15)) Apie S klasės stogų dangas žr. A1 priedą. |
|
4.9(1) Palėpės įrengiamos taip, kad būtų užtikrintas tinkamas patalpų mikroklimatas.
(4.9(1)) Remtis RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
4.9.1(1) Grynas oras turi patekti arba tiesiogiai iš lauko per angas, arba per vėdinimo sistemas.
Žr. brėž.
|
|
4.9.1(2) Ventiliacija turi būti įrengta taip, kad šildymo sezono metu labiausiai naudojamose gyvenamosiose patalpose nesusidarytų skersvėjai. (4.9.1(2)) Tam, kad būtų išvengta skersvėjų, oro srauto greitis gyvenamosiose patalpose neturi viršyti 0,15 m/s. 4.9.1(3)Oras turi cirkuliuoti tik iš vėdinamos patalpos į nevėdinamą. Komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose oro cirkuliacija leidžiama tiktai įsitikinus, kad oras neužterštas. 4.9.1(4) Vėdinimo sistemos turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad per jas į vėdinamus kambarius nepatektų jokios substancijos (mikroorganizmai), kurie turėtų neigiamą poveikį patalpų mikroklimatui. 4.9.1(5) Orlaidės turi filtruoti įeinantį orą, o filtrai privalo būti valomi. Žr. brėž. |
|
|
|
4.9.1(6) Kiekviename iš gyvenamųjų kambarių ir visame bute esantis oras turėtų būti keičiamas bent kas pusvalandį (srauto dydis =0,35 l/s į m2, kai lubų aukštis 2,5 m).
4.9.1(7) Normalaus aukščio kambariuose vėdinimo reikalavimai yra įgyvendinti, jei „oro cirkuliacija“ arba „ventiliacija“ vyksta taip:
Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti įrengtas varstomas langas, liukas ar durys kartu su viena ar keliomis orlaidėmis. Jos grynasis angos plotas – ne mažesnis kaip 30 cm2 25-iems m2 grindų ploto. Alternatyva – orlaidėje įrengtas oro ventiliatorius.
Virtuvėje (atskiroje patalpoje arba virtuvėlėje) turi būti įrengtas varstomas langas, liukas, durys arba orlaidė. Oras turi išeiti per ventiliacinį kanalą (srauto dydis – 20 l/s).
Sanitarinėse patalpose turi būti įrengtas varstomas langas, liukas, durys arba orlaidė ir anga iš gretimos patalpos. Oras turi išeiti per ventiliacinį kanalą (srauto dydis 15 l/s).
Į atskirus tualetus oras turi patekti taip pat, kaip į sanitarines patalpas, o išeiti per ventiliacinį kanalą (srauto dydis 10 l/s).
Į komunalines patalpas arba butų sandėliukus oras turi patekti taip pat, kaip į sanitarines patalpas, o išeiti per ventiliacinį kanalą (srauto dydis – 10 l/s, jeigu oras per angą patenka į gretimą patalpą). Kitais atvejais šis reikalavimas nėra privalomas.
Laiptinėse ir bendruose vestibiuliuose turi būti įrengtas varstomas langas, liukas, durys arba orlaidė. Anga turi būti laiptinės ar vestibiulio apačioje.
4.9.1(8) (7) punkte nepaminėtoms patalpoms vėdinimo sistemos parametrus nustato higienos institucijos, atsižvelgdamos į patalpų dydį bei jų naudojimą.
(4.9.1(8)) Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kartais pakanka natūralios ventiliacijos, o kartais sveikam mikroklimatui sukurti reikalinga mechaninė ventiliacija. Natūralios ventiliacijos pakanka ofisams, kuriose dirba nedaug žmonių, viešbučių kambariams ir tam tikro tipo komercinėms patalpoms. Mechaninė ventiliacija būtina ofisams, kuriuose dirba daugiau žmonių, konferencijų patalpoms, valgykloms, restoranams bei ligoninėms.
4.9.2(1) Statybinės medžiagos turi neskleisti dujų, garų, mechaninių dalelių, nespinduliuoti jonų, kurie galėtų pakenkti patalpų mikroklimatui.
(4.9.2(1)) Remtis higienos normomis: HN–35-1993 „Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia koncentracija“, HN-03-0009-91 „Leistų naudoti polimerinių medžiagų ir konstrukcijų sąrašas“.
4.9.2(2) Medžio drožlių plokštės, medžio plaušo bei faneros plokštės ir pan. medžiagos su sintetinių dervų rišikliais, kurie išskiria formaldehidus, gali būti naudojamos tik gavus higienos institucijų sutikimą.
(4.9.2(2)) Šios nuostatos pagrindinis tikslas: užtikrinti, kad formaldehidų koncentracija kambaryje neviršytų 0,15 mg/m3, įvertinus ventiliacines sąlygas, temperatūrą ir santykinę oro drėgmę. Šis reikalavimas taikomas tik iš medžio pagamintoms plokštėms su sintetinių dervų rišikliais, išskiriančiais formaldehidus. Jis netaikomas iš medžio pagamintoms plokštėms, suklijuotoms, pvz., fenolio, resorcinolio arba izocijanato rišikliu be formaldehidinių priedų.
4.9.2(3) Šilumą izoliuojančios medžiagos, pagamintos iš putų masės ir formaldehidų, gali būti naudojamos tik gavus higienos institucijų sutikimą. Paprastai šios medžiagos naudojamos tiktai išorės sienų konstrukcijose.
(4.9.2(3)) – kaip (4.9.2(2))
4.9.2(5) Medžiagos, turinčios mineralinės vatos ir susisiekiančios su patalpos vidumi, turi būti įvilktos ar kitaip uždengtos, uždarytos kapsulėse.
Pakabinamųjų lubų mineralinės vatos plokštės turi būti padengtos iš visų pusių bei briaunų.
(4.9.2(5)) Šie reikalavimai taikomi gaminiams, padarytiems iš mineralinės vatos, t.y. gaminiams iš lydyto akmens pluošto, šlako arba stiklo. Reikalavimai taikomi, pvz., akustinėms luboms, įpurškimo kanalams, garso slopintuvams įpurškimo sistemose ir pan. Šie reikalavimai netaikomi šiluminei izoliacijai, kuri tiesiogiai nesusisiekia su pastato vidumi.
4.9.2(6) Azoto oksidų, kurie išsiskiria vykstant krosnyse, grupinėse boilerinėse ir pan., degimo procesams ir kurie patenka į patalpas, koncentracija mažinama pašalinus degimo dujas per vėdinimo sistemą.
4.9.2(7) Palėpės turi būti įrengtos taip, kad būtų galima palaikyti normalią temperatūrą ilgesnį laiką naudojamose patalpose, atsižvelgus į žmonių tose patalpose veiklą.
4.10(1) Techninė įranga neturi pakenkti pastatui, o vibracija – nepersiduoti į pastatą.
(4.10(1)) Projektuoti galima, įvertinus didžiausius leistinos vibracijos dydžius pagal HN 50-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose pastatuose“.
4.10(2) Techninė įranga neturi sukelti gaisro pavojaus. Ten, kur vamzdžiai, kanalai ir pan. eina per sienas, privaloma imtis priemonių triukšmui, drėgmei, dujoms, ugniai, dūmams bei kitiems kvapams išvengti. Degių medžiagų paviršiaus temperatūra neturi viršyti 80oC.
4.10(3) Būtina imtis priemonių, kad techninė įranga nesugestų (nesprogtų), jei yra bent mažiausia skysčių užšalimo galimybė.
4.10(4) Siekiant išvengti šilumos nuostolių ir kondensacijos, techninė įranga turi būti izoliuota.
(4.10(4)) Kur įmanoma, vamzdžiai ir rezervuarai įrengiami taip, kad jų išskiriama šiluma būtų kuo efektyviau panaudota.
4.10(5) Esamų pastatų palėpėse įrengti butai, ofisai ar pan. gali būti apšildomi elektrine šildymo sistema.
4.10(6) Šildymo bei karšto vandens sistemos turi būti parinktos ir sukonstruotos pagal RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
(4.10(6)) Atskirais atvejais galima remtis architektūrine tradicija bei patirtimi.
4.10(7) Ventiliacijos sistemos turi būti parinktos ir sukonstruotos pagal RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
4.10(8) Vandens perdavimo instaliacijos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos atsižvelgus į higienos ir saugos reikalavimus bei daugkartinio jų naudojimo galimybes. Projektuojant remiamasi Respublikinėmis statybos normomis (RSN).
(4.1(8)) Tais atvejais, kai reikalingų RSN nėra, remiamasi Europos normomis (EN), Danijos normomis (DS) arba Lietuvoje laikinai galiojančiomis normomis.
4.10(9) Kanalizacijos vandens nuvedimo sistemos turi būti parinktos ir sukonstruotos pagal Respublikines statybos normas (RSN).
(4.1(9)) Tais atvejais, kai reikalingų RSN nėra, remiamasi Europos normomis (EN), Danijos normomis (DS) arba Lietuvoje laikinai galiojančiomis normomis.
4.10(10) Žemos bei aukštos įtampos elektros tinklai turi būti parinkti ir sukonstruoti pagal Respublikines statybos normas (RSN)).
(4.1(10)) Tais atvejais, kai reikalingų RSN nėra, remiamasi Europos normomis (EN), Danijos normomis (DS) arba Lietuvoje laikinai galiojančiomis normomis.
4.10(11) Šiukšlių surinkimo įranga turi būti suprojektuota ir sukonstruota atsižvelgus į higienos ir saugos reikalavimus bei antrinio perdirbimo galimybes.
4.10(12) Gyvenamuosiuose namuose, kuriuose šiukšlių surinkimo vamzdis nėra privalomas, įrengiant palėpę, reikalavimas dėl šiukšlių surinkimo vamzdžio netaikomas.
4.10(13) Šiukšlių surinkimo vamzdis turi būti kiekviename aukšte. Tuo atveju, kai atliekama pastato renovacija ir įrengiama palėpė, šiukšlių surinkimo vamzdis iki palėpės netęsiamas.
4.10(14) Šiukšlių surinkimo vamzdžiai privalo būti ne mažesnio kaip PG 60 atsparumo. Vamzdžio durelės turi būti pagamintos iš nedegios medžiagos.
4.10(18) Antenas reikia įrengti taip, kad negalėtų pakenkti tai pastato konstrukcijos daliai, ant kurios jos pastatytos.
A1 priedas
Pagal Danijos standartą DS 1063.1
Priešgaisrinė klasifikacija -
Stogų dangos
TAIKYMO SRITIS
Pagal šį standartą stogo dangos klasifikuojamos gaisriniu požiūriu.
Terminas „stogo danga“ šiame tekste – tai stogo konstrukcijos viršutinis sluoksnis ar sluoksniai.
Jos klasifikuojamos tik atlikus DS/INSTA 413 gaisrinį bandymą.
Stogų dangos – ugnies plitimas (identiškas Nordtest metodui NT FIRE 006).
KLASIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
Stogo danga klasifikuojama priešgaisrinės saugos požiūriu, atlikus 6 bandymus pagal DS/INSTA 413: trys bandymai – esant 2 m/s vėjo greičiui ir trys bandymai – 4 m/s vėjo greičiui. Patikrinus turi būti nustatyta, ar stogo danga pasižymi vidutinėmis ugnies plitimo savybėmis, t.y.:
- ar stogo dangoje, imant dviejų grupių (t.y. ir 2 m/s, ir 4 m/s) iš trijų bandymų vidurkį, neatsiras pakitimų, esant didesniam nei 550 mm atstumui nuo ugnies šaltinio;
- ar sluoksnyje po stogo danga, imant dviejų grupių (t.y. ir 2 m/s, ir 4 m/s) iš trijų bandymų vidurkį, neatsiras pakitimų, esant didesniam nei 550 mm atstumui nuo ugnies šaltinio;
- ar per visus šešis bandymus pakitęs plotas (tiek dangoje, tiek po danga esančiame sluoksnyje) yra mažesnis nei 800 mm, skaičiuojant nuo ugnies šaltinio centro.
Tinkama gaisrinės saugos požiūriu stogo danga žymima taip:
S klasės stogo danga
______________
A2 priedas
Pagal Danijos klasifikaciją DS 1063.2
Priešgaisrinė klasifikacija -
Grindų dangos
TAIKYMO SRITIS
Pagal šį standartą grindų dangos klasifikuojamos gaisriniu požiūriu.
Terminas „grindų danga“ šiame tekste – tai grindų konstrukcijos viršutinis sluoksnis ar sluoksniai.
Jos klasifikuojamos atlikus DS/INSTA 414 gaisrinį bandymą.
Grindų dangos – ugnies plitimas ir dūmų išskyrimas ( identiškas Nordtest NT FIRE 007).
KLASIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
Grindų danga klasifikuojama priešgaisrinės saugos požiūriu, atlikus 4 bandymus pagal DS/INSTA 414: du bandymai išilgai ir du bandymai skersai gaminio. Patikrinus turi būti nustatyta, ar:
a) grindų danga pasižymi vidutinėmis ugnies plitimo savybėmis, t.y.:
- ar grindų dangoje, imant keturių bandymų vidurkį, neatsiranda pakitimų, esant didesniam nei 550 mm atstumui nuo ugnies šaltinio;
- ar sluoksnyje po grindų danga, imant keturių bandymų vidurkį, neatsiranda pakitimų, esant didesniam nei 550 mm atstumui nuo ugnies šaltinio;
- ar per visus keturis bandymus pakitęs plotas (tiek dangoje, tiek po danga esančiame sluoksnyje) yra mažesnis nei 800 mm, skaičiuojant nuo ugnies šaltinio centro
ir
b) ar grindų danga pasižymi vidutinėmis dūmų išskyrimo savybėmis, t.y.:
- ar vidutinė keturių maksimalių dūmų tankių (skalės reikšmių) vertė per pirmąsias 5 min. neviršija skalės 30% reikšmės;
- ar vidutinė keturių maksimalių dūmų tankių (skalės reikšmių) vertė per pirmąsias 10 min. neviršija skalės 10% reikšmės.
Skalės reikšmė parodo dūmų tankį procentais.
Tinkama gaisrinės saugos požiūriu grindų danga žymima taip:
G klasės grindų danga
______________
A3 priedas
Pagal Danijos standartą DS 1065.2
Gaisrinė klasifikacija -
Dangos -
1 ir 2 klasės dangos
1. TAIKYMO SRITIS
Danga (-os) – tai išorinis (-iai) sienos sluoksnis (-iai) arba apatinis (-iai) grindų arba stogo konstrukcijos dangos sluoksnis (-iai).
Jos klasifikuojamos atlikus šiuos bandymus:
|
|
|
| DS/INSTA 411 |
Gaisriniai bandymai - |
|
|
Dangos - |
|
|
Gaisrinis atsparumas ir |
|
|
|
| DS 1065.1 |
Gaisrinė klasifikacija |
|
|
Statybinės medžiagos - |
|
|
Klasės A ir klasės B medžiagos |
Bandymų pagal DS/INSTA 411 metu danga pritvirtinama prie 19 mm storio medžio drožlių plokštės iš apačios (laikantis nustatytų reikalavimų).
Jei dangos montuojamos jose paliekant tarpą, tokį pat tarpą būtina palikti ir bandymo metu. Be to, papildomai prie 8 termoporų, pritvirtintų po medžio drožlių plokšte (kaip nurodyta DS/INSTA 411), turi būti pritvirtinti dar 8 termoporai (tiesiai po pirmaisiais) vidinėje dangos pusėje.
2. KLASĖS
Dangos pagal šį standartą yra skiriamos į dvi klases, t.y.:
- 1 klasės dangos;
- 2 klasės dangos.
3. KLASIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
3.1. Priešgaisrinės savybės
Medžiaga yra atspari ugniai tada, kai danga ar jos dalys per pirmąsias 10 minučių bandymo pagal DS/INSTA 411 metu nesuyra ir kai po ja esančiose ertmėse nesusidaro ugnies židinių; taip pat kai per 10 pirmųjų bandymo minučių tenkinami a), b) ir c) punktuose nurodyti reikalavimai:
a) dangoms, už kurių nėra ertmės (-ių):
- vidutinė medžio drožlių plokštės temperatūra apatinėje plokštės pusėje neturi viršyti pradinės temperatūros daugiau nei 250oC. Maksimali temperatūra bet kuriame šios pusės taške neturi viršyti pradinės temperatūros daugiau nei 270oC, be to, apatinėje plokštės pusėje neturi būti nudegimo žymių;
b) dangoms, už kurių yra ertmė (-ės):
- vidutinė medžio drožlių plokštės temperatūra apatinėje plokštės pusėje ir vidutinė temperatūra vidinėje dangos pusėje neturi viršyti pradinės temperatūros daugiau nei 250oC. Maksimali temperatūra bet kuriame šios pusės taške neturi viršyti pradinės temperatūros daugiau nei 270oC, be to, nei apatinėje plokštės pusėje, nei vidinėje dangos pusėje neturi būti nudegimo žymių;
3.2. 1 klasės dangos
Danga yra 1 klasės, jeigu:
- bent 10 minučių apsaugo nuo ugnies už jos esančias medžiagas bei ertmes (3.1), be to, yra sudaryta tik iš A klasės medžiagų (pagal DS 1065.1);
- tai yra kombinuota arba sluoksniuota danga, kurios išorinės pusės paviršius į ugnį reaguoja kaip A klasės medžiaga, t.y. atlikus bandymą (pagal DS/INSTA 412 ir ISO 5657) dangos priekinė pusė atitinka A klasės medžiagų reikalavimus (pagal DS 1065.1).
3.3. 2 klasės dangos
Danga yra 2 klasės, jeigu:
- bent 10 minučių apsaugo nuo ugnies už jos esančias medžiagas bei ertmes (3.1), be to, yra sudaryta tik iš B klasės medžiagų (pagal DS 1065.1);
- yra kombinuota arba sluoksniuota danga, kurios išorinės pusės paviršius į ugnį reaguoja kaip B klasės medžiaga, t.y. atlikus bandymą (pagal DS/INSTA 412 ir ISO 5657) dangos priekinė pusė atitinka B klasės medžiagų klasifikacinius reikalavimus (pagal DS 1065.1).
______________
A4 priedas
Pagal Danijos standartą DS 1065.1
Gaisrinė klasifikacija -
Statybinės medžiagos -
A ir B klasės medžiagos
TAIKYMO SRITIS
Pagal šį standartą degios statybinės medžiagos klasifikuojamos gaisriniu požiūriu (tos degios statybinės medžiagos, kurios klasifikuojamos pagal DS 1057.1).
Statybinės medžiagos šiame tekste – tai bet kokios statybinės medžiagos, naudojamas pastatuose.
Jos klasifikuojamos tik atlikus šiuos bandymus:
| ISO 5657 |
Gaisriniai bandymai. Reagavimas į liepsną. |
|
|
Statybinių gaminių užsidegimas. |
|
|
|
| DS/INSTA 412 |
Statybinės medžiagos: |
| (NTF 004) |
Šilumos ir dūmų išskyrimas |
KLASĖS
Degios statybinės medžiagos pagal šį standartą yra skiriamos į dvi klases, t.y.:
- A klasės medžiagos;
- B klasės medžiagos.
Medžiagos pagal DS 1057.1 klasifikuojamos kaip nedegios tada, kai tenkina tiek A, tiek B medžiagų reikalavimus be papildomų įrodymų.
KLASIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
A klasės medžiaga yra tokia medžiaga, kuri:
- sunkiai užsiliepsnoja;
- išskiria nedaug šilumos;
- išskiria nedaug dūmų
pagal žemiau išvardytus kriterijus.
B klasės medžiaga yra tokia medžiaga, kuri:
- palyginti lengvai užsiliepsnoja;
- išskiria vidutinį šilumos kiekį;
- išskiria vidutinį dūmų kiekį;
pagal žemiau išvardytus kriterijus.
3.1. Užsiliepsnojimas – kriterijaus aprašymas
Medžiaga yra sunkiai užsiliepsnojanti, jeigu penkių bandymų metu pagal ISO 5657, esant 40 kW/m2 šilumos srauto dydžiui, ir penkių bandymų metu pagal ISO 5657, esant 30 kW/m2 šilumos srauto dydžiui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
- mažiausiai po 1 minutės, esant 40 kW/m2 šilumos srauto dydžiui;
- mažiausiai po 3 minučių, esant 30 kW/m2 šilumos srauto dydžiui.
Medžiaga yra palyginti lengvai užsiliepsnojanti, jeigu penkių bandymų metu pagal ISO 5657, esant 30kW/m2 šilumos srauto dydžiui, ir penkių bandymų metu pagal ISO 5657, esant 20 kW/m2 šilumos srauto dydžiui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
- mažiausiai po 1 minutės, esant 30 kW/m2 šilumos srauto dydžiui;
- mažiausiai po 3 minučių, esant 20 kW/m2 šilumos srauto dydžiui.
Jei bandinio paviršius neužsiliepsnoja nenutrūkstamai visų penkių bandymų metu, jis pagal atitinkamą šilumos srauto dydį tenkina nustatytus reikalavimus (tiek sunkiai, tiek vidutiniškai užsiliepsnojančių medžiagų).
3.2. Šilumos išskyrimas – kriterijaus aprašymas
Medžiaga nedaug šilumos išskiria tuo atveju, kai trijų bandymų metu (pagal DS/INSTA 412) per pirmąsias 10 minučių dūmų temperatūros kreivė (vidutinė trijų bandymų kreivė) neviršija Ribinės kreivės A (žr. 1pav.), ilgiau negu 30 sekundžių, o plotas, esantis tarp šių kreivių, mažesnis nei 15 min xoC .
Medžiaga vidutinį šilumos kiekį išskiria tuo atveju, kai trijų bandymų metu (pagal DS/INSTA 412) per pirmąsias 5 minutes metu dūmų temperatūros kreivė (vidutinė trijų bandymų kreivė) neviršija Ribinės kreivės B (žr. 1pav.) ilgiau negu 30 sekundžių, o plotas, esantis tarp šių kreivių, mažesnis nei 15 min. xoC.
3.3. Dūmų išskyrimas – kriterijaus aprašymas
Medžiaga mažą dūmų kiekį išskiria tuo atveju, kai trijų bandymų metu (pagal DS/INSTA 412) per pirmąsias 10 minučių metu plotas, esantis po dūmų vidutinio tankio kreive, neviršija 50 min. x tankio %.
Medžiaga vidutinį dūmų kiekį išskiria tuo atveju, kai trijų bandymų metu pagal (DS/INSTA 412) per pirmąsias 5 minutes plotas, esantis po vidutine dūmų tankio kreive, neviršija 150 min. x tankio %.
Dūmų vidutinė kreivė yra trijų bandymų dūmų tankio kreivių vidurkis.
