Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2152(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15 IR 29 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2153(2)
2008 m. rugsėjo 18 d. Nr. 918
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1934 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2152(2) (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-2152(2) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 ir 29 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2153(2) (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-2153(2) siekiui sudaryti sąlygas veiksmingai kovoti su korupcija ir ekonominio pobūdžio nusikaltimais, didinti pasitikėjimą valstybės tarnyba, padaryti ją skaidresnę, tačiau nepritarti įstatymo projektui Nr. XP-2152(2) ir įstatymo projektui Nr. XP-2153(2) dėl šių priežasčių:
1.1. Atsižvelgiant į įstatymo projekto XP-2152(2) ir įstatymo projekto Nr. XP-2153(2) aiškinamajame rašte nurodytą tikslą – nustatyti nesąžiningų valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų, taip pat kitų pareigūnų atsakomybę už nepagrįstai turimą turtą, prievolės deklaruoti turtą nustatymas visiems Lietuvos gyventojams negali būti vertinamas kaip tolygi ir proporcingumo principus atitinkanti priemonė. Turto deklaravimo prievolė būtų nustatyta ir tokiai socialiai jautriai visuomenės daliai, kaip pensininkai, bedarbiai, neįgalūs, gaunantys socialines pašalpas ir kiti valstybės remiami (remtini) asmenys. Tokie asmenys sudarytų gana reikšmingą privalančių teikti turto deklaracijas gyventojų dalį (pvz., pensinio amžiaus asmenys Lietuvoje sudaro apie 19 procentų visų gyventojų, arba apie 24 procentus visų sulaukusių 18 metų gyventojų). Be to, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085) visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 50-1197; 2003, Nr. 123-5583) (toliau vadinama – keičiamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, privalo pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Nustačius visuotinio turto deklaravimo prievolę, visi privalantys deklaruoti turtą gyventojai papildomai privalėtų teikti ir pajamų mokesčio deklaracijas. Tikėtina, kad visuotinio turto ir pajamų deklaravimo prievolės nustatymas sukeltų minėtos socialiai jautrios visuomenės dalies, taip pat tų sąžiningų gyventojų, kurie visiškai nesusiję nei su valstybės tarnyba, nei su valstybės tarnautojais, nepritarimą ir nepasitenkinimą.
1.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 63-2243) mokesčių administratorius jau šiuo metu gauna daug informacijos apie gyventojų turimą turtą (duomenis apie atitinkamuose registruose registruojamus objektus – nekilnojamąjį turtą, žemę, automobilius ir kita, taip pat apie notariškai tvirtinamas sutartis, bankų sąskaitas, iš juridinių asmenų gautas ir jiems suteiktas paskolas, įsigytus vertybinius popierius ir kita). Be to, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą mokesčių administratorius gauna duomenis apie gyventojų gautas pajamas (iš metinių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų ir (arba) iš išmokas išmokančių asmenų teikiamų deklaracijų). Todėl užuot visiems Lietuvos gyventojams nustačius abejotino proporcingumo prievolę deklaruoti turtą, taip pat siekiant išvengti kartotinio jau žinomos informacijos teikimo gyventojų turto deklaracijose, racionaliau būtų, įvertinus galimą mokesčių nemokėjimo riziką, nustatyti informacijos rūšis, kurių dar trūksta pažeidimams šioje srityje nustatyti ir jų prevencijai. Kartu reikėtų dar kartą išnagrinėti mokesčių administratoriaus bendradarbiavimo su atitinkamomis teisėsaugos institucijomis tobulinimo galimybes – efektyvesnė turimos informacijos gavimo ir mainų tvarka užtikrintų ne tik tinkamą mokesčių surinkimą, bet ir sudarytų sąlygas racionaliau pasiekti tikslus, kurių įgyvendinimas siejamas su pasiūlymu nustatyti visuotinio turto deklaravimo prievolę.
1.3. Preliminariais skaičiavimais, įstatymo projekte Nr. XP-2152(2) siūlomam visuotinio turto deklaravimo prievolės nustatymui įgyvendinti reikėtų apie 85 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (įvertinus ir tai, kad atsirastų papildoma pajamų deklaravimo prievolė). Atsižvelgiant į įstatymo projektui Nr. XP-2152(2) įgyvendinti numatomą lėšų poreikį, neatmetama galimybė, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ribotumo visuotinio turto deklaravimo prievolės nustatymas būtų įgyvendinamas kitų ne mažiau svarbių programų sąskaita.
1.4. Visuotinio turto deklaravimo prievolės nustatymas nesuderinamas su užsienio valstybių praktika – tokios prievolės nėra nustačiusi nė viena Europos Sąjungos valstybė. Tarptautinėje praktikoje paprastai informacija apie turtą teikiama interesų deklaracijose, kurias pildo tik specifinių kategorijų asmenys (valstybės tarnautojai, politikai, teisėjai ir panašiai), tokio deklaravimo tikslas – valdyti galimą interesų konfliktą, o ne kontroliuoti mokesčių mokėjimą.
1.5. Atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygybės principą ir diskriminacijos dėl einamųjų pareigų ar šeimyninių ryšių su atitinkamu asmeniu negalimumą, kelia abejonių tai, kad įstatymo projekte Nr. XP-2152(2) ne visiems turtą deklaruoti privalantiems gyventojams nustatytos vienodos pareigos ir atsakomybė. Manytina, kad keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja valstybės tarnautojus, jiems prilyginamus asmenis ir jų šeimos narius, nes tik jiems, o ne visiems turtą deklaruoti privalantiems asmenims nustatoma atsakomybė už negalėjimą pagrįsti nuosavybės teise valdomo turto (pagal keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį turėtų būti „deklaruoto turto įsigijimo šaltinių“). Kita vertus, keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda (nuo 70 iki 100 procentų nepagrįsto turto vertės) iš esmės reiškia turto konfiskavimo sankciją, kurią galėtų taikyti tik teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) arba, jeigu pažeidimai mažareikšmiai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reguliavimą baudą taikytų ne teismas atitinkamo proceso nustatyta tvarka, o mokesčių administratorius, remdamasis tik prezumpcija, kad minėtos lėšos įgytos neteisėtai. Be to, keičiamame Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatytos baudos skyrimas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą prieštarautų mokesčių administravimo principams, pagal kuriuos baudos gali būti skiriamos tik už mokesčių įstatymų pažeidimus. Pažymėtina, kad keičiamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymas nėra mokesčių įstatymas, todėl praktikoje kiltų atsakomybės taikymo atitinkamiems asmenims problema, juo labiau kad projekte nenurodyta, kokios rūšies atsakomybė (civilinė, administracinė ar baudžiamoji) taikytina pažeidėjui. Nepakankamai aiški ir paties pažeidimo dispozicija, t. y. ar bauda taikoma tik už pačios pareigos pagrįsti nuosavybės teise valdomo turto įsigijimo šaltinių legalumą neįvykdymą, ar ir už piniginių lėšų įgijimą be teisėto pagrindo.
1.6. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) (toliau vadinama – keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas privalo laikytis įstatymų, pagal to paties straipsnio 2 dalį kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, valstybės tarnautojo pareigų. Kadangi pareiga pagrįsti turto įsigijimo šaltinius nustatyta keičiamame Gyventojų turto deklaravimo įstatyme, taip pat įstatymo projekte Nr. XP-2152(2), siūlomas keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punktas yra perteklinis.
1.7. Pagal keičiamą Valstybės tarnybos įstatymą (29 straipsnio 5 ir 6 dalys) šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu vadinamas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos ir kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams, todėl įstatymo projekto Nr. XP-2153(2) siūlomas keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punktas yra perteklinis.
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 754 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2008, Nr. 87-3478) pateiktame projekte, be kitų, numatyti uždaviniai ir įstatymo projekto Nr. XP-2152(2) bei įstatymo projekto Nr. XP-2153(2) siekiai yra iš esmės tapatūs: sukurti veiksmingą nepagrįsto valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų praturtėjimo kontrolės sistemą; tobulinti teisės aktus, nustatančius atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir reguliuojančius jų atskleidimą ir tyrimą. Jiems įgyvendinti nesiūloma įvesti visuotinio deklaravimo prievolės, o numatomos kitos priemonės: parengti Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų turto, pajamų ir privačių interesų viešumo (viešinimo) koncepciją; parengti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, reglamentuojantį duomenų apie gyventojus, pagal šį įstatymą privalančius deklaruoti turtą, pateikimą mokesčių administratoriui; didinti elektroninio deklaravimo sistemos interoperabilumą; išanalizuoti galimybes įpareigoti korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis įtariamus asmenis pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurių turtas nesutampa su deklaruojamuoju; parengti įstatymų projektus, nustatančius išplėstinio turto konfiskavimo galimybę, ir kita.
3. Pavesti Finansų ministerijai išnagrinėti mokesčių administratoriui įstatymais suteiktų teisinių svertų apmokestinti turtą, kurio įsigijimas nepagrįstas teisėtais šaltiniais, pakankamumą, įskaitant galimybes gauti visą būtiną informaciją apie gyventojų turtą ir jo įsigijimo šaltinių pagrįstumą; prireikus parengti ir iki 2008 metų IV ketvirčio pabaigos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus.