LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ ATKŪRIMO TVARKOS PAŽEIDIMAMS VILNIAUS APSKRITYJE IŠTIRTI IŠVADOS
2003 m. birželio 12 d. Nr. IX-1629
Vilnius
1 straipsnis.
Pritarti Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti išvadoms (pridedama) ir, atsižvelgiant į numatomą nuosavybės teisių atkūrimo pabaigą 2004 metais, Komisijos darbą pratęsti iki 2003 m. gruodžio 31 d., kad visoje Lietuvoje būtų atlikta procesų stebėsena.
Lietuvos Respublikos Seimo
2003 m. birželio 12 d.
nutarimo Nr. IX-1629
priedas
SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ
ATKŪRIMO TVARKOS PAŽEIDIMAMS VILNIAUS APSKRITYJE IŠTIRTI
IŠVADOS
Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti (toliau – Komisija) sudaryta Seimo 2002 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. IX-1006 „Dėl Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti sudarymo“.
Komisija, siekdama nustatyti, kodėl Vilniaus apskrityje vilkinamas žemės grąžinimo procesas ir žemės reforma, susipažino su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę atkūrimo eiga, institucijų, atsakingų už žemės grąžinimą, žemėtvarkos specialistų bei jų darbo kontrolę vykdančių įstaigų darbu, nagrinėjo žmonių skundus dėl pareigūnų ir specialistų padarytų pažeidimų. Vadovaudamasi minėto Seimo nutarimo 4 straipsniu, Komisija darbą baigia ir pateikia Seimui tvirtinti šias tyrimo išvadas.
Komisijos posėdžiai, darbas su pareiškėjais ir gaunamais skundais buvo organizuojamas 2002-07-05 tvarkomajame posėdyje aptarta tvarka.
Komisijos posėdyje, vykusiame 2002-09-05 dalyvaujant apskrities ir visų rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjams, susipažinta su nuosavybės teisių atkūrimo problemomis.
Posėdyje 2002-10-30 apsvarstyta Komisijai atsiustų skundų tematika ir problemos, susiję su žemėtvarkos projektus rengiančių autorių statusu, jų pareiginės instrukcijos parengimo klausimai.
Išvažiuojamojoje sesijoje Vilniaus rajono savivaldybėje 2003-01-29 Komisijos nariai susitiko su asmenimis, turinčiais problemų atkuriant nuosavybės teises kaimiškojoje Vilniaus rajono dalyje, sunkumų, susijusių su asmeninio ūkio žeme.
Dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA), Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto plėtros departamento, suinteresuotų šalių ir pareiškėjų atstovams 2003-03-10 posėdyje pradėtas nuosavybės teisių į laisvą (neužstatytą) žemę Vilniaus mieste atkūrimo aptarimas.
Avižienių seniūnijos patalpose, dalyvaujant 72 apylinkės gyventojams, VAVA, Nacionalinės žemės tarnybos, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams, žemėtvarkos projektų autoriams, 2003-03-26 Komisijos nariai susipažino su apylinkės gyventojų problemomis rengiant Avižienių ir Riešės kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Posėdyje, vykusiame 2003-04-14 Seime, toliau nagrinėtos nuosavybės teisių į laisvą (neužstatytą) žemę Vilniaus mieste problemos, klausimai, susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 sprendimu Nr. 746 „Dėl Vilniaus m. teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo“.
Vykdydama Seimo pavedimą, Komisija per darbui skirtą laikotarpį surinko informaciją apie valstybės valdymo, savivaldos bei teisėsaugos institucijų, Seimo kontrolierių įstaigos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, savivaldybės padalinio – Vilniaus plėtros departamento darbą, žiniasklaidos pranešimus. Tiesiai į Komisiją atsiųsta 14 skundų dėl miesto ir 20 skundų dėl nuosavybės teisių į kaimo žemę problemų. Trimis pareiškimais į Komisiją kreipėsi Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos nariai, pretendentams atstovaujantys advokatai A. Paškauskas, R. Kęstenis ir V. Bradulskienė.
Vilniaus apskrities žemėvaldų ypatumai
Vilniaus apskritį sudaro rytų Lietuvos teritorija, į ją įeina Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonai, Elektrėnų savivaldybė bei Vilniaus miestas. Dėl istorinių aplinkybių nepriklausomos Lietuvos žemės reforma nepalietė ar buvo įvykdyta tik iš dalies daugumoje apskrities vietovių. Todėl Šalčininkų bei Vilniaus rajonuose ir dalyje Švenčionių bei Trakų rajonų iki okupacijų išliko į vienkiemius neišskirstytų (rėžinių) kaimų žemėvaldų sistema. Šiuose rajonuose sudėtinga nuosavybės dokumentų, patekusių į skirtingų valstybių archyvus, paieška.
I. NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ ATKŪRIMO TVARKOS VILNIAUS APSKRITYJE
PAŽEIDIMŲ ATLIKTI TYRIMAI
Seimo kontrolierių įstaigoje
Valstybės piliečiai apie negatyvius reiškinius nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese savo skundais pirmiausia informavo Seimo kontrolierius, nagrinėjusius nusiskundimus apskrities viršininkų administracijų pareigūnų darbu. Nuo 1995 metų kasmet metinėse ataskaitose kontrolieriai atkreipdavo parlamentarų dėmesį į žmonių skundų priežastis, tarp jų norminių aktų, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą bei žemės reformos vykdymą, spragas. Pagal kontrolierių G. Račinskienės ir R. Šalaševičiūtės, Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu tyrusių skundus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, pateiktą informaciją, vilkinimą spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus lėmė dalies pareigūnų neatsakingas požiūris į jiems pavestas pareigas ir tarnyboms keliamus uždavinius. Apskrities viršininkai tvirtino skubotai parengtus, nekokybiškus žemės reformos žemėtvarkos projektus, neišsprendę žemės grąžinimo savininkams klausimo, nepasiekę, kad būtų suprojektuotos abi šalis tenkinančio asmeninio ūkio žemėvaldos bei kitų svarbių klausimų, ir tuo pat metu apmokėjo už nekokybiškus žemės reformos darbus. Žemėtvarkos skyrių darbuotojai seniūnijose vėlavo rengti bylas nuosavybės teisėms atkurti, vilkino pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei išvadų išdavimą. Vilniaus miesto ir rajono žemėtvarkos skyrių vedėjai, apskrities žemėtvarkos departamento vadovai nesugebėjo tinkamai vertinti parengiamų žemėtvarkos projektų. Žemėtvarkos ir teisės departamento, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistai neatliko kontrolės funkcijų. Tarnybos generalinis direktorius K. Maksvytis nusišalino nuo vykdomų darbų ir jiems skirtų valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolės, apsiribojęs tariamu metodiniu vadovavimu. Nacionalinei žemės tarnybai neįgyvendinant Vyriausybės politikos žemės grąžinimo ir žemės reformos srityse, kontrolierių teigimu, buvo pažeistos daugelio piliečių teisės ir atsirado nepasitikėjimas žemės reformos teisingumu. Natūra nesugrąžinant didelės dalies žemės, atsirado daugybė asmenų, panorusių perleisti teisę į nuosavybę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimas (1999-05-13 redakcija Nr. VIII-1181), nustatęs, kad teisę į paveldimą žemę piliečiai gali perleisti kitiems asmenims, jei šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, sudarė sąlygas plataus masto korupcinio pobūdžio reiškiniams, o pareigūnams atvėrė galimybes savo tiesiogines pareigas ir turimą informaciją panaudoti asmeninio neteisėto turtėjimo tikslams, kai ne eilės tvarka sau, giminėms ar tarnybiniais ryšiais bei pažintimis susietiems asmenims buvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius.
Specialiųjų tyrimų tarnyboje
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų pateiktoje informacijoje nurodoma, kad tiesiogiai bendradarbiaudami su Seimo kontrolieriais tarnybos pareigūnai atlieka tyrimą dėl VAVA, Nacionalinės žemės tarnybos, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises ir formuojant žemės ir miškų sklypus bei vandenų valdas. Tarnybos tyrimai patvirtino, kad įtakingi pareigūnai ir jų giminaičiai pasinaudojo ydingomis įstatymų nuostatomis ir pažintimis užvaldydami vertingus dirvos savybėmis, geografine padėtimi, rekreaciniu ir komerciniu požiūriu žemės sklypus. Paprastai numatytose vietose (priemiesčiuose, prie ežerų, kitų vandens telkinių, greitkelių, jūros) biurokratiškai yra trukdoma piliečiams susigrąžinti valdas natūra, remiantis ir norminiais aktais, turint tikslą pareigūnams ar įtakingiems asmenims gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, mišką ar vandens telkinius už kitoje vietoje paveldėtą turtą ar už turtą, kurį jiems perleido kiti piliečiai, patys jo neatgaunantys natūra.
STT surinko medžiagą apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtus veiksmus Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-026-01. Minimos baudžiamosios bylos, skundų ir medžiagų tyrimo pagrindu STT pareigūnai daro išvadas:
„1. Žemės reformos vykdytojai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-06-12 nutarimu Nr. 681 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų prašymų, pareiškimų, pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos. Ne visi piliečių prašymai buvo užregistruoti, nenurodyti darbuotojai, atsakingi už tokių prašymų nagrinėjimą. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos netvarkingos, nėra bylos dokumentų apyrašų.
2. Kadangi nėra centralizuotos duomenų bazės ir dėl atskirų žemėtvarkos specialistų aplaidumo yra sudarytos galimybės pretendentams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą skirtingose vietose net kelis kartus.
3. Žemėtvarkos skyrių specialistų pareigybių aprašymai yra abstraktaus pobūdžio, juose nenumatytos ir nediferencijuotos atskirų specialistų funkcijos atkuriant nuosavybės teises. Nereglamentuota piliečių pateikiamų dokumentų priėmimo, registravimo, nuosavybės teisių atkūrimo bylų formavimo, perdavimo, saugojimo procedūra, atskirų darbų įvykdymo terminai.
4. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Apskričių viršininkai (išskyrus Gediminą Paviržį) nekontroliavo savo darbuotojų veiklos, neprincipingai įvertino priešingus valstybės interesams veiksmus.
5. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimo ir nuomos parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinei žemės tarnybai įstatymais ar kitais teisės aktais nesuteikti administraciniai įgaliojimai kontroliuoti apskričių viršininkų ar jiems pavaldžių įstaigų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų autorių priimamų sprendimų. Nacionalinė žemės tarnyba jokių viešojo administravimo veiksmų, kurie būtų privalomi ar tiesiogiai turėtų įtakos kitų valstybės institucijų priimamiems sprendimams (apskričių viršininkų administracijų, rajonų žemėtvarkos skyrių) ir tuo sukeltų fiziniams ar juridiniams asmenims teisines pasekmes, atlikti negali. Galima teigti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri Žemės reformos įstatyme įvardyta kaip viena pagrindinių žemės reformos kontrolės institucijų, pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus negali tinkamai vykdyti kontrolės funkcijų, todėl jos kontrolė tėra deklaratyvi“.
Apibendrindami tokias išvadas STT pareigūnai nurodo, kad dėl norminės bazės būklės sunku įvardinti konkrečius žemėtvarkos darbuotojus, atsakingus už piliečių prašymų nagrinėjimą atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Neteisėta veikla užsiimantys asmenys gali išvengti baudžiamosios ar drausminės atsakomybės, kuriama nebaudžiamumo nuostata, sudaromos sąlygos korupcijai plisti.
Prokuratūroje
Vilniaus apygardos prokuratūroje 2001 m. pagal nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 2 dalyje, požymius iškelta baudžiamoji byla dėl itin svarbaus dokumento – pažymos, liudijančios apie Ignatijaus Tomkevičiaus buvimą tremtyje, suklastojimo ir šio žinomai suklastoto dokumento panaudojimo. Bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl dokumentų rengimo, įforminimo, registravimo ir saugojimo reikalavimų nesilaikymo buvo prarasti tiek atskirų nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentai, tiek ir pačios bylos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje. 2002-04-03 inventorizacijos metu konstatuota, kad šiame skyriuje trūksta 69 nuosavybės teisių atkūrimo bylų.
Analizuojant Vilniaus apskrities viršininko įsakymais patvirtintų pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašus nustatyta, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vadovai pasirašydavo pasiūlymus dėl žemės suteikimo individualiai statybai, neatsižvelgdami į pretendentų eilę. Šiuose pasiūlymuose būdavo nurodomi konkretūs žemės sklypai ir taip atimama galimybė aukščiau eilėje įrašytam pretendentui pačiam pasirinkti pasiūlymo dieną turimus sklypus. Be aiškių ir teisėtų kriterijų pretendentams būdavo siūlomi skirtingo dydžio ir komercinio patrauklumo sklypai. Taip pat nustatyta atvejų, kai ankstesniuose sąrašuose nefigūravę pretendentai būdavo nepagrįstai įrašomi į vėlesnių sąrašų pirmąsias pozicijas.
Kai pasinaudojęs įstatyme numatyta nuosavybės teisių perleidimo galimybe pretendentas perleisdavo savo nuosavybės teises keliems šių teisių perėmėjams, Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nuosavybės teisės tokiais atvejais būdavo atkuriamos atsižvelgiant ne į teisių perleidėjo perduotą žemės plotą (0,04–0,2 ha dydžio Vilniaus mieste), o į teisių perėmėjų skaičių. Pvz., penkiems teisių perėmėjams nuosavybės teisės būdavo atkuriamos ne į vieną žemės sklypą, į kurį jie galėjo pretenduoti bendrosios nuosavybės teise, o į atskirus penkis žemės sklypus. Reaguodama į parengtinio tardymo metu nustatytus įstatymų ir jų lydimųjų aktų pažeidimus, Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama valstybės interesus, pareiškė 8 civilinius ieškinius. Parengtinio tardymo metu kaltinimas pagal BK 207 str. 2 dalį pareikštas Liucinai Tomkevič.
Baigus buvusiam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui Stanislovui Žvirbliui, šio skyriaus specialistei Aušrai Žliobaitei bei Robertui Volosevičiui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 18 str. 5, 6 d., 207 str. 2 d., 285 str. 2 d., 289 str. 2 d., 274 str. 2 d., 274 str. 3 d., aplinkybių parengtinį tyrimą, 2003-02-14 kaltinamiesiems baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą. 2003-03-27 nutarimu iš pradinės baudžiamosios bylos į atskirą tardymą išskirta byla kaltinamajai Kristinai Monko, kuri kaltinama tuo, kad suklastojo itin svarbius oficialius dokumentus bei tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo subjektinę teisę atkurti tariamas nuosavybės teises į buvusio savininko Prano Daraškos neva valdytą nuosavybės teisėmis žemės sklypą buvusioje Milej gatvėje 13a, Vilniuje, o vėliau šią tariamą subjektinę teisę už 40000 Lt perleido Natalijai Ogonkovai.
Be veiksmų šiose baudžiamosiose bylose, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pateikė vieną prašymą pagal piliečių pareiškimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-08-23 sprendimo Nr. 1732 V panaikinimo pagal Romualdo Levickio pareiškimą dėl žemės sklypo adresu Nugalėtojų g. 38, Vilniuje privatizavimo teisėtumo. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus m. savivaldybės valdyba 2001-08-23 sprendimu Nr. 1732 V pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir valstybės interesus, kadangi minėtame žemės sklype auga valstybinės reikšmės miškas. Priėmus minėtą sprendimą buvo pažeistas Miškų įstatymo 4 str., kuriame nurodyta, kad miestų miškai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. kuriame numatyta, kad miestų miškai priskiriami valstybės išperkamiems miškams, į kuriuos negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ekonominių nusikaltimų tyrimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Aidas Dzikaras informavo, kad nuosavybės teisių į žemę klausimais į teisėsaugos institucijas yra kreipęsi 50 pareiškėjų, kurių prašymų tyrimai perduoti į Vilniaus m. VPK KP ENTS. Iš gautų skundų penki pareiškimai yra tiriami. Pagal Seimo kontrolierės Genovaitės Račinskienės 2002-11-21 pažymą apie nustatytus pažeidimus žemėtvarkos projektavimo darbuose Aukštadvario kadastro vietovėje buvo priimtas nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą, kuris vėliau panaikintas ir baudžiamasis tyrimas vykdomas. Visais kitais atvejais priimti nutarimai atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas.
Generalinėje prokuratūroje 2001-10-23 įvykus pasitarimui dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo Vilniaus apskrityje eigos, 2001-10-29 Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. 28 sudaryta prokurorų ir operatyvinių darbuotojų grupė, privalanti kaupti informaciją apie žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo Vilniaus apygardos teritorijoje pažeidimus, analizuoti tokią informaciją, kontroliuoti baudžiamųjų bylų tyrimą bei atskirais atvejais atlikti tardymą šios kategorijos bylose. Tačiau, be Vilniaus miesto, kitose apygardos apylinkių prokuratūrose tokių medžiagų neužregistruota.
Valstybės kontrolėje
Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius komisijai pateikė Valstybės kontrolės atlikto Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų žemėtvarkos skyriuje žemės fondo apskaitos teisingumo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės audito ataskaitą. Auditą Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-iojo departamento valstybinė auditorė K. Skrodenytė atliko vykdydama veiklos audito valdymo departamento direktoriaus K. Širvaičio 2002-07-15 pavedimą Nr. 2030-8 patikrinti Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje Lietuvos Respublikos Žemės fondo valstybės apskaitos teisingumo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės auditą. Tokiam tikslui pasiekti iškeltos šios užduotys:
– valstybinės žemės apskaitos vertinimas;
– žemės apskaitos valstybinės kontrolės vertinimas;
– ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomos vertinimas.
Valstybės kontrolės auditoriai padarė išvadas, atsižvelgdami:
– į teisės aktus, reglamentuojančius žemės valdymo ir naudojimo santykius Lietuvoje;
– į Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentus ir duomenis bei jų analizę;
– į nagrinėtus dokumentus bei duomenis, gautus iš trečiųjų asmenų;
– į pokalbius su darbuotojais.
Auditoriai padarė išvadas, kad 2001 metais Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, vykdydamas jam priklausančio valstybinės žemės fondo apskaitą, neužtikrino žemės naudmenų ploto duomenų tikslumo.
Trakų žemėtvarkos skyrius neatlieka sistemingų tikrinimų, kaip žemės naudotojai laikosi įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos tvarkos reikalavimų.
Vertinant nuo 2001-01-01 iki 2002-09-01 naudotų ne žemės ūkio veiklai skirtų žemės sklypų nuomą, nustatyta, kad išnuomojant žemę fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise įsigytiems pastatams eksploatuoti, neįvertinus žemės naudojimo tikslingumo ir neatsižvelgus į esamų pastų būklę, buvo suformuoti didesni nei pastų reikmėms būtini žemės plotai.
Audituojant valstybinės žemės sklypo nuomą ne žemės ūkio paskirčiai prie įsigytų kiemo statinių Jovariškių kaime, Trakų rajone, padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nekilnojamojo turto būklę, statinių užimamą bei prašyme pageidaujamą išsinuomoti 4,5 ha žemės sklypą, skirti tokį žemės kiekį esamų pastatų eksploatacijai buvo netikslinga.
Valstybės kontrolės 2001-12-18 ataskaitoje „Dėl Žemės fondo valstybinės apskaitos ir žemės reformos eigos vertinimo teminio tikrinimo apibendrinimo“ įvertintos Žemės fondo valstybinės apskaitos bei žemės naudojimo teisingumo ir žemės reformos eigos išvados, padarytos Vilniaus apskrities aptarimo metu, ir konstatuota, kad:
„– Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius nesudarė piliečių, prašančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius, eilių pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Nekontroliavo žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo eigos ir kokybės. Nesilaikė žemės fondo apskaitą reglamentuojančių norminių aktų.
– Trakų rajono valdyba valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 45 Rostislavo Kosmač (buvusiam ūkio pirmininkui) valstiečio ūkiui steigti 1991 m. rugsėjo 3 d. išdavė neturėdama pilnai parengto ir patvirtinto žemės skyrimo projekto, tuo nesilaikydama Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1989-07-24 nutarimu Nr. 161 „Dėl priemonių Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti“ patvirtintų „Žemės paėmimo į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą ir žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti nurodymų“ (V. Ž. 1989-08-20 Nr. 23-305). Dėl Trakų rajono valdybos 1991-08-30 potvarkio Nr. 303v „Dėl žemės suteikimo“ 1.1 punkto panaikinimo Valstybės kontrolė pareiškėjams pasiūlė kreiptis į teismą.
– Vertinant, kaip Vilniaus mieste valdoma valstybinė žemė pagal Žemės įstatymo 6 straipsnyje nurodytas kategorijas, t. y. pagal valstybinės žemės valdymo teises suteiktas valstybinėms institucijoms, savivaldybei, miškų urėdijoms, valstybinių parkų administracijoms ir paliktas apskrities viršininko kompetencijoje, padarytos išvados, kad Vilniaus miesto žemės fondo apskaita tvarkoma neprisilaikant norminių aktų reikalavimų.
– Vertinant Vilniaus apskrities viršininko 1998-04-30 įsakymo Nr. 1221-01 ir 1998-04-30 pasirašytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 198, Nr. 01-98-15319 atitikimą teisės aktų reikalavimams konstatuota visa eilė pažeidimų ir padaryta išvada, kad dėl jų Žemės reformos fondas bei Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas negavo mažiausiai 260184,00 Lt įplaukų, ir, vadovaujantis CK 6.249 straipsniu padaryta išvada, kad šiai sumai yra padaryta žala. Dėl norminių aktų pažeidimų ir padarytos žalos yra atsakingi buvę Vilniaus miesto meras R. Paksas ir Vilniaus apskrities viršininkas A. Vidūnas bei dokumentų projektus rengę bei vizavę Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai: valdybos narys, Miesto plėtros komiteto pirmininkas V. Sadauskas, Miesto plėtros departamento direktorius A. Lukšas. Teisės departamento juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas P. Paulauskas, Miesto plėtros departamento poskyrio vedėjas L. Plumpa ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai: Žemės tvarkymo departamento direktorius V. Novogrockis, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. Žvirblis, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausias žemėtvarkininkas E. Kleinauskas.“
Valstybės kontrolė pateikė nemažai pasiūlymų Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai ir apskričių viršininkams, pastariesiems rekomenduodama, kad Žemės tvarkymo departamentai sistemingai kontroliuotų Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatų laikymąsi rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus bei parengtų projektų kokybę, žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti skirtų lėšų panaudojimą ir teiktų apskrities viršininkui atliktų kontrolės darbų dokumentus su pasiūlymais nustatytiems trūkumams pašalinti.
Po to, kai Valstybės kontrolė atliko valstybinės žemės sklypų, esančių Ukmergės g. Nr. 14 a ir Laisvės pr. Nr. 10 Vilniuje, nuomos teisėtumo patikrinimą ir nustatė, kad nurodyti sklypai Vilniaus apskrities viršininko buvo išnuomoti ne aukciono būdu, pažeidžiant teisės aktus, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas J. V. Jacevičius 2002-02-18 raštu Nr. S-(120–06)-37 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas atlikti baudžiamąjį tyrimą ir įvertinti Valstybės kontrolės nustatytus faktus. Prokuratūrai buvo pateikta medžiaga pagal sprendimą Nr. SP-6. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas V. Švedas pranešė, kad šiuo metu sprendimo dalis dėl valstybinio žemės sklypo, esančio Laisvės pr. Nr. 10, nuomos teisėtumo vertinimo rezultatų įsiteisėjo. Apie tai raštu pranešta Vilniaus apskrities viršininkui G. Paviržiui.
Seimo Kaimo reikalų komitete
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2002-06-19 nagrinėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo padėtį Vilniaus apskrities Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Sprendime Nr. 30 komitetas konstatavo:
„– Šalčininkų rajone grąžinta natūra, lygiaverčiais sklypais bei priimti sprendimai kompensuoti į 42,3 proc., Trakų rajone – 49,6 proc., Vilniaus rajone – 40,6 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Tai blogiausi nuosavybės teisių atkūrimo į žemę rodikliai šalyje;
– šiuose rajonuose neparengti žemės reformos žemėtvarkos projektai 211 į vienkiemius neišskirstytiems (rėžiniams) kaimams;
– 1999–2000 metais skubotai, su klaidomis ir trūkumais, parengti ir patvirtinti kadastro vietovių I etapo žemės reformos žemėtvarkos projektai;
– Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento bei rajonų žemėtvarkos skyrių atsakingi specialistai neskyrė pakankamai dėmesio rangovinių organizacijų projektų autorių rengiamų žemės reformos žemėtvarkos projektų kontrolei;
– nepatenkinamas žemės reformą vykdančių rangovinių įmonių darbo organizavimas;
– nepateisinamas ir nepagrįstas žemėtvarkos skyrių specialistų seniūnijose etatų sumažinimas, nors šiuose rajonuose dar neįpusėtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas;
– neritmingas ir nepakankamas žemės reformos darbų ir žemėtvarkos skyrių finansavimas, apsunkinantis visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą;
– valstybinės valdžios institucijos nuo žemės reformos pradžios neskyrė reikiamo dėmesio nuosavybės teisių į žemę atkūrimui šiuose rajonuose.“
Atsižvelgdamas į tai, Komitetas pateikė nemažai siūlymų Vyriausybei, Finansų ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Komitetas Nacionalinei žemės tarnybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai iki 2002-09-16 pasiūlė pateikti informaciją apie sprendimo vykdymą.
2003-03-26 Komitetas svarstė Nacionalinės žemės tarnybos darbą, priimtame sprendime Nr. 10’1/110-S-122 konstatavo:
„– nepakankamą metodinį vadovavimą nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės reformai;
– neefektyvią ir neveiksmingą žemės reformos rangovų ir apskričių bei rajonų žemėtvarkos padalinių darbo kontrolę;
– taikstymąsi su piktnaudžiavimais tarnybine padėtimi, žemėtvarkos specialistų turimos informacijos panaudojimu savanaudiškais tikslais, tarnybinės etikos pažeidimais;
– atskirų Tarnybos valstybės tarnautojų ir jų artimųjų žemės ir miško privatizavimo atvejus rekreaciniu ir kitais požiūriais vertingose teritorijose, kompromituojant žemėtvarkos specialistų vardą visuomenės akyse, įtakojant visas žemėtvarkos grandis – nuo apskričių ir rajonų žemėtvarkos padalinių vadovų ir specialistų iki kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos autorių;
– ydingą žemėtvarkos vadovų ir specialistų parinkimo praktiką, kai susikompromitavę vadovai paliekami dirbti vadovaujančiose pareigose arba priimami dirbti į kitas atsakingas pareigas.“
Kaimo reikalų komitetas pakartotinai pateikė kai kuriuos siūlymus Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai, prašydamas apie sprendimo vykdymą informuoti iki 2003-05-15 d. Vykdydama komiteto sprendimą, Vyriausybė 2003 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 565 patvirtino „Piliečių nuosavybės teisių į žemę baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų programą“, kurioje planuojama iš esmės užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą 2004 metais.
II. NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ ATKŪRIMO TVARKOS PAŽEIDIMAI,
NUSTATYTI KOMISIJOS DARBO LAIKOTARPIU
Sąlygos, lemiančios žemės sugrąžinimo Vilniaus mieste vilkinimą
Komisijos darbo laikotarpiu gauta 14 skundų dėl vilkinimų priimti sprendimus pagal pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, skirtą Vilniaus miestui.
Vilniaus apskrities viršininko administracijoje yra gauta 7383 piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į bendrą 11074 ha Vilniaus mieste turėtos žemės plotą. Iki 2001-04-02 Konstitucinio Teismo nutarimo, 2242 piliečiams priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 512 ha ploto žemės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarimu pripažino, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuri yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, 2002-04-02 pataisytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis. Įsigaliojus 2002-09-19 Vyriausybės nutarimui Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“, Vilniaus miesto savivaldybė nutarimo 106 punkte nustatyta tvarka per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus pateikto prašymo pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijų detaliuosius planus turėjo pateikti miesto žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.
Komisijos tyrimo metu nustatyta, kad informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę Vilniaus mieste per Vyriausybės nurodytą terminą Vilniaus apskrities viršininko administracija negavo, nors kreipėsi du kartus. Tik 2002-12-31 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 d. sprendimo Nr. 746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo“ 3 punktą, raštu Nr. 203-17-2177 atsiuntė Vilniaus apskrities viršininkui suvestinį skaitmeninį grafinių duomenų egzempliorių, pridėdamas: 1) žemėlapį M 1:10000 ir sutartinių ženklų (spalvų) paaiškinimus; 2) žemėlapį 1: 30000 ir sutartinių ženklų (spalvų) paaiškinimus; 3) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 sprendimą Nr. 746.
Vilniaus apskrities viršininko G. Paviržio pranešimu (2003-04-09 raštas Nr. (30)-1-2-1049), įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė 95 paklausimus ir perdavė medžiagą dėl konkrečių žemės sklypų – žemėvaldų, kurios nėra užstatytos, nors pateiktoje grafinėje medžiagoje šios vietos nuspalvintos melsva ar žalsva spalvomis.
Į 20 paklausimų atsakyta neigiamai, nes pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 746 žemė, nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai, nepaaiškinant, kokiais detaliaisiais planais buvo suformuoti valstybės išperkami žemės sklypai. 19 atvejų savivaldybė atsakė, jog sprendimo priimti negali, nes teritoriją reikia papildomai nagrinėti, ir nepaaiškino, kada šis darbas bus atliktas.
Vilniaus apskrities viršininkas G. Paviržis pranešė, kad dėl nurodytų priežasčių nuosavybės teisių atkūrimas į Vilniaus mieste turėtą žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, po Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo priėmimo praktiškai nevyksta.
Seimo kontrolierė R. Šalaševičiūtė Komisiją informavo, kad yra gavusi pretendentų atkurti nuosavybės teise į Vilniaus miestui priskirtą žemę skundų dėl sprendimų priėmimo vilkinimų. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas Nr. 746 apsunkino piliečiams nuosavybės teisių atkūrimą natūra, ji atkreipė į tai Vyriausybės atstovo Vilniaus apskričiai dėmesį.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje G. Jakimavičius teikimu Nr. 1T-11, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., paprašė miesto savivaldybės tarybą svarstyti sprendimo Nr. 746 sustabdymo ir jo pakeitimo ar panaikinimo klausimą.
Pagal Seimo laikinosios komisijos prašymą pateikti ekspertinę išvadą Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei žemės tarnybai išnagrinėti, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pagal norminių aktų reikalavimus vykdo laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimą Vilniaus mieste.
Nacionalinės žemės tarnybos specialistų pateikta išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 sprendimas Nr. 746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo“ kartu su priede pateikiamais dokumentais neatitinka Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ reikalavimų, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo pateikti ne suvestinius skaitmeninius grafinius duomenis, o pagal patvirtintus detaliuosius planus informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, o jeigu jų nėra – apie nesuplanuotas teritorijas. Tačiau tokios informacijos savivaldybė nepateikė.
Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nurodo, kad ji, vykdydama minėto Vyriausybės nutarimo reikalavimus, ne kartą kreipėsi į apskričių viršininkų administracijas su prašymais įpareigoti rajonų, miestų žemėtvarkos skyrius kuo skubiau užbaigti buvusių savininkų žemėvaldų kartografavimą. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius šį darbą suaktyvino tik 2002 metais ir taip apsunkino klausimų sprendimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimo piliečiams.
Komisijos gauti piliečių skundai patvirtina, kad pagal dalį pretendentų prašymų kartografavimo darbai iki šiol neatlikti.
Komisijos posėdžių metu išaiškėjo, kad tarp Vilniaus miesto Plėtros departamento ir Vilniaus miesto žemėtvarkos specialistų nėra būtino dalykinio bendravimo sprendžiant pretendentų problemas. Kad nuosavybės teisių atkūrimo problemos būtų operatyviai sprendžiamos, Komisija pasiūlė sudaryti iš abiejų įstaigų specialistų bendrą darbo grupę.
Sąlygos, apsunkinusios žemės grąžinimą Vilniaus apskrities kaimo vietovėse
Žemės fondo 2002-01-01 duomenimis, Vilniaus apskrities teritorija užima 975986,72 ha, iš kurios privati žemė sudaro 246600,3 ha (25 proc. bendro ploto).
Prašymus atkurti nuosavybės teises iki 2002-01-01 Vilniaus apskrityje pateikė 106317 pretendentai (savininkai) į 507840 ha (52 proc. bendro ploto).
Apskrities rajonuose iki 2003-01-01 grąžinta natūra arba suteikti lygiaverčiai žemės (miško) sklypai už kitur turėtą žemę 272375 ha plote ir tai sudaro 62,7 proc. ploto, norimo susigrąžinti natūra arba gauti neatlygintinai, į 52562 ha žemės plotą atkurta nuosavybės teisė atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius pinigais, vertybiniais popieriais (71 proc. kompensuojamo ploto). Tad per 11 metų nuosavybės teisės atkurtos į 324937 ha žemės ploto, arba 67,17 proc. bendro ploto, kurį susigrąžina paveldėtojai, pateikę visus nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Tačiau asmenų, kuriems iki šiol nuosavybės teisės yra negrąžintos, problemos yra sudėtingos. Tiesiogiai Komisijai per jos veikimo laiką atsiųsta 20 skundų dėl žemės kaime. Pagal Seimo kontrolierių pateiktas žinias ši įstaiga kasmet iš Vilniaus apskrities gauna ir išnagrinėja po 60–70 skundų, susijusių su žemės nuosavybės teisėmis.
Komisijos išvažiuojamųjų posėdžių Vilniaus rajono savivaldybėje ir Avižienių seniūnijoje metu į jos narius kreipėsi daug rajono gyventojų, nepatenkintų žemėtvarkos tarnybų ir projektų autorių darbu, užsitęsusiu nuosavybės teisių atkūrimo procesu.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas R. Liakas atkreipė Komisijos dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai tvarko asmenų sąrašus Buivydiškių kadastro vietovėje asmeninio ūkio žemei įteisinti po 1994-07-01, o tai prieštarauja įstatymų normoms. Tokie teiginiai pasitvirtino. Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo pavedusi atlikti tikrinimus. Jų metu nustatyti buvusių vietos valdžių padaryti pažeidimai susiję su asmeninio ūkio žemės klausimais. Tų patikrinimų metu nustatyta, kad keturių seniūnijų teritorijai asmeninio ūkio žemės suteikimo sprendimų (apylinkių tarybų) su priedais – žemės naudotojų sąrašais apskrities archyve nėra. Kituose archyvui pateiktuose sprendimų prieduose daug neaptartų taisymų. Buivydiškių seniūnijoje asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai patvirtinti po įstatymuose nustatyto termino, t. y. 1995 metais. Riešės seniūnijoje nustatyta apie 200 piliečių, kurie naudojasi asmeninio ūkio žeme, tačiau apylinkių tarybų sprendimais žemė jiems nesuteikta. Šiai problemai spręsti Vilniaus apskrities viršininko administracija pasiūlė priimti Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymą, kuris leistų apskrities viršininkams priiminėti sprendimus, įteisinančius asmeninio ūkio žemę po 1994-07-01, ir pateikė tokio įstatymo papildymo projektą.
Tačiau kitos suinteresuotos pusės – savininkų – skundai dėl asmeninio ūkio sklypų užimtos žemės, kaip priežasties, dėl kurios negrąžinama nuosavybė, buvo išsakyti komisijai susitikus su gyventojais Avižienių seniūnijoje.
Vilniaus apskrityje iki žemės nusavinimo 823 kaimai buvo likę neišskirstyti į vienkiemius (rėžiniai). Jų žemėvaldos sudarė apie 25 proc. teritorijos. Po žemės reformos darbų pirmojo etapo (2000 metų pabaigoje) patvirtinus kadastro vietovių žemėtvarkos projektus, Vilniaus rajone liko nesuprojektuoti 145 rėžiniai kaimai. Pikeliškių kadastro vietovės Kermušiškių kaimo taryba po projekto patvirtinimo pareikalavo perprojektuoti sklypus dėl matininkų ir žemėtvarkininkų nesąžiningumo. Tirdama šio kaimo gyventojos O. Lastauskienės skundą Seimo kontrolierė G. Račinskienė nustatė visą eilę pažeidimų, taip pat ir dėl Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Medžiaga buvo perduota prokuratūrai. Nepaisant to, Kermušiškių kaimo gyventojų problemos neišspręstos ir jie kreipėsi pagalbos į Komisiją.
Atsižvelgdama į susitikimų metu gautus gyventojų nusiskundimus projektų autorių darbu, Komisija pasiūlė žemės ūkio ministrui J. Kraujeliui atlikti Avižienių ir Riešės kadastro vietovių žemėtvarkos projektų ekspertizes ir apie rezultatus informuoti vietos gyventojus.
Vilniaus rajono žemėtvarkos specialistai atkreipė komisijos narių dėmesį, kad teismai nustato juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemėvaldų, neatsižvelgdami į žemėtvarkos įstaigų turimą medžiagą, vien remdamiesi liudytojų parodymais arba nekviesdami žemėtvarkos specialistų trečiaisiais asmenimis. Į Komisijos paklausimą dėl teismų praktikos atsakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas, kurio atsakymas yra perduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos žiniai.
III. IŠVADOS
Lietuvos piliečių okupacijų laikotarpiu nusavinto turto sugrąžinimas teisėtiems savininkams buvo kertinis reikalavimas, kurį visuomenė kėlė atkūrus Lietuvos valstybingumą.
Tačiau turto, įskaitant žemę, grąžinimo procesas pradėtas deramai problemų visuose visuomenės sluoksniuose neaptarus, neturint aiškios ir bendros ūkininkų kaimo vizijos bei modelio, kaip iki okupacinio periodo buvusius savininkus laiku įtraukti į šalies ekonominį gyvenimą. Žmonių prašymai grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti dar gerokai iki parengiant norminių teisės aktų bazę, kurie reglamentuoja viešojo administravimo institucijose tinkamą asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo tvarką. Tai leido pareigūnams netinkamai elgtis su gautais prašymais. Norminė bazė, turėjusi reglamentuoti nuosavybės atkūrimą, buvo kuriama ir nuolat keičiama nesilaikant teisinio saugumo principo, procesą dirbtinai subendrinant su žemės reforma. Į valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius ne kartą yra atkreipęs dėmesį Konstitucinis Teismas. Reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, įstatymų leidėjas negali paneigti asmens teisėtų lūkesčių, nes Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir visų pirma konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgimtas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus.
Praktiniame darbe greito ir teisingo nuosavybės teisių atkūrimo nelaikydami prioritetu, pareigūnai ir specialistai, atsakingi už žemės grąžinimo ir žemės reformos klausimus, vis dažniau ir vis plačiau per praėjusius metus ėmė elgtis savanaudiškai, dažnai atvirai ir nebaudžiamai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes naudojosi palankia teisine baze ir tuo, kad buvo sudarytos galimybės didelius žemės plotus paskelbti valstybės išperkamu turtu, kurio valdymas atsidūrė valdininkų rankose.
„Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama“, – nurodo Konstitucinis Teismas. Pažymėtina, kad apylinkių tarybų sprendimais perduodant žemę asmeninių ūkių sklypams individualių nagrinėjimų dėl žemės paėmimo reikalingumo (aiškinimosi, ar tam buvo visuomeninis poreikis) nevyko. Atsirado didelis, įvardytas valstybės išperkamu, natūra negrąžinamos žemės kiekis, kuris visuomenei ir valstybei jį realiai išpirkti tapo nepakeliamu krūviu, kėlė ir kelia socialinę įtampą ir priešpriešą, o savininkai, realiai nebesitikėdami teisingo atlyginimo, tapo suinteresuotais perleisti į jį teises. Po Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-1181 pataisos 1999-05-13 priėmimo savanaudiški žemėtvarkos pareigūnų, specialistų veiksmai įgavo masinį pobūdį ir apėmė didelį asmenų ratą.
Padėtis žemėtvarkoje, kuri dažnai vadinama nekontroliuojama, iš dalies yra sąlygota įstatyminių aktų būklės. Norminiais dokumentais nustatyta, kad su skundais nuosavybės teisių į žemę klausimais piliečiai pirmiausia turi kreiptis į apskrities viršininko administraciją. Tenka pažymėti, kad apskrities viršininkams patiems buvo sudėtinga susiorientuoti nuolat keičiamų norminių aktų gausoje, todėl dažnai teko pasitikėti specialistais, neretai jau kūrusiais piktnaudžiavimo sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemėtvarkos ir teisės departamento bei dabartinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nuostatai nenumatė šiai institucijai žemėtvarkos pareigūnų ir nuosavybės teisių atkūrimo procesų aktyvaus kontroliavimo. Kaip parodė laikas, daugelis šios įstaigos vadovaujančių pareigūnų ir specialistų, pamatę 1999-05-13 pataisos negatyvumą, nesiėmė priemonių vykdant valstybės politiką padėčiai ištaisyti, o veikdami išvien su plačiu asmenų ratu, slėpdami nuo piliečių informaciją, dažniausiai pažeisdami Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą eiliškumą, privatizavo vertingiausius žemės, miško ir vandenų sklypus ir tuo pačiu nebuvo suinteresuoti kontrolės efektyvinimu.
Žmonių skundų tyrimo duomenimis paremtą informaciją apie negatyvius reiškinius nuosavybės teisių atkūrimo ir žemėtvarkos srityse Seimo kontrolieriai teikė valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, tačiau ja ne visada yra pasinaudojama. Efektyviau ginti žmogaus teises šiai institucijai trukdo Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio nuostatos.
Dabartiniu metu Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pagrindinė institucija, galinti nustatyti įvykdytų pažeidimų apimtis ir prevenciškai paveikti procesus. Atsižvelgiant į žemėtvarkos darbų specifiškumą, įvykdytų pažeidimų mastą, šiai institucijai reikalinga kadastro ir registro tarnybų, žemėtvarkos ekspertų pagalba išaiškinant visus neteisėto turtėjimo žemės reformos metu atvejus, kai buvo pasinaudota įstatymų netobulumu, tarnybine informacija bei nesilaikoma norminių aktų reikalavimų.
Po Generalinėje prokuratūroje 2001-10-23 vykusio pasitarimo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. 28 sudaryta prokurorų ir operatyvinių darbuotojų grupė, privalanti kaupti informaciją apie žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo Vilniaus apygardos teritorijoje pažeidimus, analizuoti tokią informaciją, kontroliuoti baudžiamuosius tyrimus bei atskirais atvejais atlikti tardymą šios kategorijos bylose. Tačiau prokuratūros pateikta informacija parodė, kad baudžiamųjų tyrimų pradėta palyginti mažai.
Darytina išvada, kad asmenis, savanaudiškai privatizavusius sklypus, apsaugo esama norminė bazė.
Valstybės kontrolė atliko plačius Žemės fondo valstybinės apskaitos teisingumo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės VAVA žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje tikrinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktose išvadose neatsispindi tie pažeidimai, kurie vėliau tame pačiame Trakų rajone atskleisti Seimo kontrolierių, žiniasklaidos ir STT tyrimų metu. Tai rodo, kad būtina glaudesnė kontrolės institucijų sąveika.
Nuosavybės teisių į Vilniaus mieste turėtą žemę atkūrimas grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, Konstituciniam Teismui 2001-04-02 priėmus nutarimą tokią žemę grąžinti piliečiams, praktiškai nevyksta dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos patvirtinto 2002-12-21 sprendimo Nr. 746 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (kartografavimo srityje) neveikimo žmonių nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimu. Tuo yra nevykdomas Vyriausybės 2002-09-19 nutarimas Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“.
Nuosavybės teisių į Vilniaus apskrities kaimo vietovių žemėvaldas atkūrimas paspartėjo tik nuo 2002 metų. Iki tol, ypač Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, toleruotas žemėtvarkos darbų atsilikimas, kurį tik iš dalies galima pateisinti paveldėta rėžine žemėvaldų sistema ir archyvinės planinės medžiagos stoka. Dideliu nuosavybės teisių atkūrimo stabdžiu visose vietovėse tapo asmeninių ūkių žemės sklypai, išdėstyti savininkų pretenduojamose žemėse, bei tai, kad buvusios vietos valdžios nepateikė archyvams žinių, ar asmeninio ūkio žemės sklypai buvo skirti visose apylinkėse.
Nepagrįstas šiuose rajonuose buvo specialistų etatų seniūnijose sumažinimas dar neįpusėjus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbams, taip pat ir nepakankamas žemėtvarkos skyrių finansavimas. Daug kur 1999–2000 metais skubotai, su trūkumais ir klaidomis parengti ir patvirtinti kadastrinių vietovių I etapo projektai reikalauja taisymų ir papildomų piniginių investicijų.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento bei rajonų žemėtvarkos skyrių atsakingi specialistai nepakankamai kontroliavo rangovinių organizacijų projektų autorių parengtus ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, dėl ko buvo daromos minėtos klaidos ir iššaukiamas piliečių nepasitenkinimas nuosavybės teisių atkūrimo eiga.
Atsižvelgdama į piliečių prašymus, Komisija pritaria Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (teikia Seimo narys V. Tomaševskis) dėl pilietybės, nuosavybės teisių bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino pratęsimo iki 2003 m. spalio 1 d.
IV. PASIŪLYMAI
Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į padėtį sprendžiant nuosavybės grąžinimo klausimus, imtis priemonių, kad kuo skubiau būtų įvykdyti visi Seimo Kaimo reikalų komiteto 2002-06-19 sprendimo Nr. 30 ir 2003-03-26 sprendimo Nr. 10’1/110-S-122 bei Vyriausybės 2003-05-06 nutarimo Nr. 565 punktai.
Siūlyti Vyriausybei patikslinti žemės vertinimo metodiką. Kol tai bus atlikta, atidėti nuosavybės teisių atkūrimą asmenims, kuriems lygiaverčiai žemės sklypai vietoj žemėvaldų kitose vietovėse yra suprojektuoti prie ežerų ir kitose rekreaciniu bei ūkiniu–komerciniu požiūriu vertingose teritorijose, iki kadastrinių vietovių planuose bus patvirtintos tokių teritorijų ribos.
Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad Vilniaus apskrityje yra tokių kadastrinių vietovių, kaip Juodiškių Širvintų rajone, kuriose žemėtvarkos projektai nerengiami dėl specialistų stokos. Nemažoje dalyje apylinkių Vilniaus apskrityje archyvams nebuvo perduoti dokumentai apie asmeninių ūkių žemės skyrimą ir tokia žeme naudojamasi be pateisinimo. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities viršininko administracijai iškilo daug šiuo metu neišspręstų problemų. Vyriausybė turėtų apsvarstyti galimybę perduoti žemės grąžinimo kaimo vietovėse klausimus rajonų savivaldybėms, miestuose palikdama galiojančią tvarką.
Nagrinėtina galimybė keisti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, numatant pirmumą kompensuoti už valstybės išperkamą žemę savininkams, turėjusiems nuosavybę toje pačioje kadastro vietovėje, seniūnijoje, rajone ar apskrityje.
Siūlyti Žemės ūkio ministerijai peržiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, detalizuoti jos uždavinius ir funkcijas įgyvendinant Vyriausybės politiką žemės reformos ir žemės tvarkymo srityje, suteikti administracinius įgaliojimus kontroliuoti apskričių viršininkų ir jiems pavaldžių įstaigų bei žemės reformai pasitelktų rangovinių organizacijų darbą, tarp jų ir tikrinti, kaip apskrityje ištiriami piliečių skundai dėl nuosavybės teisių pažeidimų.
Atkreipti Finansų ministerijos dėmesį į nuosavybės teisių atkūrimo būklę Vilniaus apskrityje, į būtinumą nustatyti žemėtvarkos darbams reikalingą specialistų skaičių. Svarstant 2003 metų Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymą, apsvarstyti galimybę papildomai skirti lėšų realioms ūkinėms išlaidoms ir žemėtvarkos skyriams išlaikyti.
Atkreipti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį, kad kai kurios Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio nuostatos trukdo šiai institucijai efektyviai kovoti su biurokratizmu ir piktnaudžiavimais net tais atvejais, kai matomas korupcinis pareigūnų veikimas.
Siūlyti Specialiųjų tyrimų tarnybai drauge su Generaline prokuratūra apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei priemonių planą, kad būtų išaiškinti visi neteisėto turtėjimo privatizuojant žemės sklypus, pažeidus buvusių savininkų ir valstybės interesus, pasinaudojant tarnybine informacija ir veikiant korupciniams ryšiams, atvejai.
Siūlyti Vilniaus apskrities viršininkui įsakymais arba rangos sutartyse su projektuotojais (matininkais) nustatyti interesantų priėmimo, atsakymų į rašytinius piliečių bei oficialių asmenų paklausimus projektuotojams tvarką ir visuomenės informavimo apie šią tvarką būdus. Siekiant skaidrumo, specialiomis rubrikomis spaudoje ir televizijoje gerinti visuomenės informavimą apie nuosavybės teisių atkūrimą.
Atkreipti Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėmesį, kad be teisinio pagrindimo naudojama žemė yra valstybinė žemė, kurią piliečiai turi teisę iš valstybės nuomoti ar pirkti.
Siūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui skubiai atlikti pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, žemėvaldų kartografavimą.
Siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai peržiūrėti 2002-12-21 sprendimą Nr. 746, kad juo nebūtų pažeidžiamos piliečių konstitucinės teisės, ir be vilkinimų įvykdyti Vyriausybės 2002-09-19 nutarimo Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ nuostatas.
______________