LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SEKSUALIAI IŠNAUDOJUSIŲ VAIKUS IR LINKUSIŲ SMURTAUTI ASMENŲ PSICHOTERAPINĖS REABILITACIJOS METODIKOS PATVIRTINIMO

2007 m. vasario 22 d. Nr. V-112

Vilnius

Vykdydamas Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. V-491 (Žin., 2005, Nr. 58-2021) 7.1 priemonę,

tvirtinu Seksualiai išnaudojusių vaikus ir linkusių smurtauti asmenų psichoterapinės reabilitacijos metodiką (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2007 m. vasario 22 d. įsakymu

Nr. V-112

SEKSUALIAI IŠNAUDOJUSIŲ VAIKUS IR LINKUSIŲ SMURTAUTI ASMENŲ PSICHOTERAPINĖS REABILITACIJOS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Seksualiai išnaudojusių vaikus ir linkusių smurtauti asmenų psichoterapinės reabilitacijos metodikos (toliau – Metodika) tikslas – asmenų, panaudojusių seksualinę ir fizinę prievartą prieš vaikus, elgesio korekcija, požiūrio ir jausmų, susijusių su žalingu elgesiu, keitimas.

2. Metodika taikoma asmenims, seksualiai išnaudojusiems vaikus ir linkusiems smurtauti, taip pat – atliekantiems bausmę pataisos namuose, jų nuostatoms, elgesiui, bendravimo įgūdžiams, reakcijoms stresinėse situacijose keisti.

3. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

3.1. smurtautojas – asmuo, panaudojęs seksualinę ar fizinę prievartą prieš vaikus ir / ar sukėlęs vaikui fizinį skausmą, sunkių psichologinių išgyvenimų;

3.2. smurtautojo asmenybės diagnostika – smurtautojo asmenybės, mąstymo ypatumų, bendravimo įgūdžių, elgesio tipo ir reakcijų stresinėse situacijose įvertinimas taikant Lietuvoje adaptuotas ir patvirtintas psichodiagnostines metodikas;

3.3. smurtautojų mąstymo schemų korekcija – individuali ar grupinė psichoedukacija, kurios esmė – keisti ir tobulinti kasdienybės suvokimą;

3.4. probleminio elgesio korekcija – specialių psichoterapinių metodikų taikymas, skirtas neatpažintoms, silpnosioms bei stipriosioms asmenybės pusėms atskleisti, asmens vientisumui stiprinti, išnaudojant atitinkamą asmens mąstymo pokyčių fazę;

3.5. pozityvus mąstymas – gebėjimas aiškinti įvykius, reiškinius kaip besąlygiškai prasmingus, naudingus ir formuoti teigiamus įsitikinimus.

II. METODIKOS TAIKYMAS

4. Su smurtaujančiu asmeniu dirbanti komanda: psichiatras, psichoterapeutas, psichologas, užimtumo instruktorius, socialinis darbuotojas.

5. Psichoedukaciniai pokalbiai:

5.1. Nagrinėjamos temos:

5.1.1. Tai ką darome, priklauso nuo to, ką mąstome;

5.1.2. Kokia mintis paskatina nusikalsti?;

5.1.3. Akistata su tuo, ką dabar išgyvenu;

5.1.4. Ko siekiau nusikalsdamas ir kaip to pasiekti nenusikalstant?;

5.1.5. Mano teisės, tikslai, interesai, vertybės.

5.2. Užsiėmimai vyksta vadovaujant psichologui ir psichoterapeutui.

5.3. Užsiėmimų trukmė – 10 val. (5 užsiėmimai po 2 val.).

6. Socialinės pagalbos teikimo aprašymas:

6.1. Smurtautojo socialinės aplinkos tyrimas:

6.1.1. identifikuojamos socialinės problemos ir socialinė aplinka;

6.1.2. nustatomos socialinės rizikos zonos ir rizikos veiksniai;

6.1.3. tikslinamos socialinę riziką sukėlusios priežastys.

6.2. Socialinio darbo proceso aprašymas:

6.2.1. užmezgamas kontaktas;

6.2.2. išsiaiškinamas socialinės pagalbos poreikis ir galimybės;

6.2.3. įvertinus rizikos veiksnius, siūlomi problemų sprendimo būdai;

6.2.4. ieškoma vidinių kliento resursų problemoms spręsti;

6.2.5. stengiamasi sukelti asmens pasitikėjimą pagalbą teikiančiu asmeniu.

6.3. Socialinės pagalbos teikimo proceso aprašymas:

6.3.1. išanalizuojama situacija ir padėties sudėtingumas;

6.3.2. siūlomi įvairūs sprendimo būdai ir nustatomi prioritetai bei alternatyvos;

6.3.3. apsvarstomos pagalbos galimybės ir mastai toje aplinkoje, kurioje smurtaujantis asmuo yra kalbamuoju metu;

6.3.4. įvertinamas paties smurtaujančio asmens vaidmuo ir suinteresuotumas reabilitacijos procese;

6.3.5. aptariama, ko reikia problemai išspręsti;

6.3.6. smurtaujantis asmuo informuojamas, kokios institucijos gali jam teikti pagalbą;

6.3.7. išsiaiškinama paties smurtautojo pozicija, požiūris į savo elgesį ir problemos sprendimo būdus, jo žinios apie panašius atvejus;

6.3.8. smurtautojas skatinamas dalyvauti sprendžiant jo problemas.

6.4. Ryšių su smurtautojo aplinka (šeima) palaikymo aprašymas:

6.4.1. surenkama ir pateikiama informacija apie smurto ir seksualinės prievartos prevenciją, taikomas bausmes už šias nusikalstamas veikas, galimybes gauti psichologinę, socialinę, medicininę pagalbą;

6.4.2. užmezgami ryšiai su smurtautojo aplinka (šeima);

6.4.3. įvertinama šeimos pozicija: atsakomybė, pareiga šeimos nariui, smurtautojo poelgio vertinimas, šeimos noras (ar nenoras) padėti ir palaikyti nusikaltusį šeimos narį;

6.4.4. šeimos nariai informuojami apie pagalbą, teikiamą asmeniui, padariusiam smurtinę veiką ar seksualinės prievartos aktus;

6.4.5. tarpininkaujama užmezgant (atstatant) ryšius tarp šeimos ir nusikalstamas veikas atlikusio asmens, kitų institucijų, galinčių teikti pagalbą.

6.5. Socialinės pagalbos trukmė ir efektyvumo vertinimas:

6.5.1. numatomas susitikimų dažnis – 12–16 susitikimų per metus;

6.5.2. paskutinio susitikimo metu kartu su suinteresuotu asmeniu aptariami rezultatai, išklausoma jo subjektyvi nuomonė ir pozicija;

6.5.3. socialinė pagalba laikoma efektyvia, jei pavyko atkurti ryšius su asmens aplinka (šeima), suformuoti kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką ir padėti sukurti realius gyvenimo laisvėje planus (darbas, šeima, specialybės įsigijimas ir kt.).

7. Probleminio elgesio korekcijos metodika:

7.1. sukuriama saugi ir pagarbi terapinė aplinka. Klientas pats vertina save, savo gyvenimą, pasiekimus, vertybes ir svajones, kurios kertasi su žalingomis jo elgesio formomis. Asmuo neturi pajusti noro pakeisti jį prievarta;

7.2. metodiką taikyti gali su šiomis specifinėmis metodikomis susipažinę ir turintys leidimus jas taikyti psichologai bei psichoterapeutai.

8. Smurtautojų pozityvaus mąstymo ugdymo aprašymas:

8.1. Nagrinėjamos temos:

8.1.1. Kas yra pozityvus mąstymas?;

8.1.2. Ar aš mąstau pozityviai?;

8.1.3. Kaip išlikti optimistu?;

8.1.4. Savęs vertinimas ir pozityvus mąstymas;

8.1.5. Kaip mąstyti pozityviai.

8.2. Šiai individualiai arba grupinei psichoedukacijai gali vadovauti tik susipažinę su šių metodikų taikymu psichoterapeutai bei psichologai.

8.3. Užsiėmimų trukmė – 10 val. (5 užsiėmimai po 2 val.).

9. Smurtautojų streso ir psichologinių krizių bei agresijos ir konfliktų valdymo metodika:

9.1. Nežodinių (neverbalinių) išraiškos formų (dailės terapijos) naudojimas vidinių problemų, slepiamų emocijų ir konfliktų išreiškimui. Tai saugi saviraiškos forma, leidžianti išlieti pyktį, agresiją, negatyvius jausmus, vienišumą, izoliaciją, mirties baimę, ugdyti suvokimą, bendravimo įgūdžius, dvasinį susikaupimą.

9.1.1. Dailės terapijos aprašymas:

9.1.1.1. pastovus laikas, pastovios patalpos, pastovūs užsiėmimų vadovai;

9.1.1.2. absoliuti tolerancija; negalima kritika jokia forma;

9.1.1.3. susikaupimas ir tyla; muzikinis fonas leistinas tik visiems sutikus, parenkant terapinį poveikį turinčią muziką;

9.1.1.4. gautos užduotys atliekamos, tada aptariamos; pageidautina, kad užduotys būtų aptariamos, nenurodant jų atlikėjo.

9.2. Atskirų užsiėmimų eiga:

9.2.1. 1 užsiėmimas: dalyviai prisistato vardais, pasisako, kodėl pasirinkę dailės užsiėmimus. Susitariama dėl elgesio užsiėmimų metu taisyklių.

9.2.2. 2 užsiėmimas: bendravimas ir prisistatymas. Užsiėmimas vyksta poromis, prisistatoma vardais, stengiamasi kuo daugiau sužinoti vienam apie kitą. Dailės terapijos pratimas: „Prisistatymas – reklama“. Dalyviai iš žurnalų ir laikraščių iškerpa jiems aktualius paveikslėlius, užrašus, padedančius pristatyti save.

9.2.3. 3 užsiėmimas: tęsiamas susipažinimas. Bendravimui – dalyviai atsineša savo mėgstamus daiktus ir paaiškina grupei, kodėl šie daiktai patinka, kiek laiko juos turi, kuo jie reikšmingi. Spalvų liejimas ant šlapio popieriaus, klausantis relaksacinės muzikos.

9.2.4. 4 užsiėmimas: atsipalaidavimas. Atliekami specialūs atsipalaidavimo pratimai, pritaikant atsipalaidavimo formules, relaksacinę muziką. Pirmos mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Patinkančiomis priemonėmis kuriamas vaizdas apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę.

9.2.5. 5 užsiėmimas: savęs suvokimas, savo jausmų, emocijų, santykių su aplinka ir bendravimo analizė. Bendravimo pratimai: „Kas tu esi?“ (darbas poroje).

Piešimas tema „Rožių krūmas“. Ši užduotis terapijos eigoje bus kartojama, siekiant stebėti terapijos dinamiką. Dalyviai sėdi užsimerkę. Atsipalaidavimo ir vizualizacijos metu skaitomas pasakojimas apie rožių krūmą. Pabaigus pasakojimą prašoma atsimerkti ir nupiešti tokį rožių krūmą, koks iškilo vaizduotėje. Jei neiškilo jokių vaizdinių, prašoma įsivaizduoti, koks galėtumėte būti rožių krūmas, ir sukurti jo vaizdą.

9.2.6. 6 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Dailės terapijos pratimas: karakuliai – ant popieriaus lapo paprastu pieštuku, neatitraukus rankos nuo lapo, spontaniškai nubraižoma daug linijų. Pribraižius prašoma jose atrasti ir išryškinti labiau matomus vaizdinius ar atskirus objektus, juos spalvinti ir iš linijų sukurti piešinį. Prireikus galima pripiešti trūkstamas detales.

9.2.7. 7 užsiėmimas: pasąmonės aktyvinimas ir pažinimas. Reikšmingų vaizdinių kūryboje analizė. Piešimas laisvų asociacijų metodu. Piešiama tai, ką nori, savarankiškai pasirenkant popieriaus formatą, spalvą, priemones.

9.2.8. 8 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškos vaizduotės aktyvinimas. Dailės terapijos pratimų ciklo tęsimas. Antros mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Prašoma patinkančiomis priemonėmis sukurti vaizdą apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę.

9.2.9. 9 užsiėmimas: savęs stebėjimas minčių srauto analizės būdu. Minčių lietus – kelių minučių susikaupimas, stebint minčių srautą. Surašomos spontaniškai kilusios mintys, sugrupuojamos pagal temą, parašomos išvados, šūkiai ar apibendrinimai, išskiriamos reikšmingų minčių grupės. Pasirinkus vieną iš apibendrintų minčių, nupiešiama tai, ką nori piešti po minčių analizės.

9.2.10. 10 užsiėmimas: savijautos suvokimas ir analizė. Pajautimas, kad yra galimybė keistis ir rinktis. Atsipalaidavimo technikos pratimas. Dailės terapijos pratimas: būsenos suvokimas, analizė ir transformavimas kuriant. Nupiešiama tai, kas atspindi dabartinę būseną; šis piešinys sukarpomas ar suplėšomas; iš skiaučių kuriamas norimą būseną atspindintis vaizdas.

9.2.11. 11 užsiėmimas: savo savybių, pomėgių, gyvenimo būdo, vertybių analizė ir atspindėjimas. Dailės terapijos pratimas – mano herbas. Pasirenkant norimas technikas, piešiamas herbas, kuriame atsispindi kliento charakterio savybės, pomėgiai, laisvalaikis, gyvenimo būdas, vertybės.

9.2.12. 12 užsiėmimas: teigiamų emocijų kūrimas. Atsipalaidavimo, pasitikėjimo savimi, saviraiškos, kūrybiškumo skatinimas ir plėtojimas. Piešimas pirštais. Piešiami du piešiniai. Išsirenkamas labiau patinkantis ir pagal jį sukuriamas pasakojimas, eilėraštis ar pateikiami keli sakiniai.

9.2.13. 13 užsiėmimas: atsipalaidavimo skatinimas. Vaizduotės ugdymas. Socializacijos, savo vietos gyvenime suvokimas. Vaizduotės pratimas „Už paslaptingų mano durų...“. Dalyviai sėdi užsimerkę. Atsipalaidavimo ir vizualizacijos metu skaitomas pasakojimas.

9.2.14. 14 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškos vaizduotės aktyvinimas. Trečios mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Prašoma patinkančiomis priemonėmis sukurti vaizdą apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę. Užsiėmimas tęstinis.

9.2.15. 15 užsiėmimas: neigiamų jausmų išraiška, transformacija į teigiamus jausmus. Jausmų suvokimas, mokymasis jausmus reikšti atsakingai ir daryti jiems įtaką. Neigiamų jausmų raiška piešiant. Priešingos būsenos piešimas. Dalyviams siūloma atlikti trumpą atsipalaidavimo pratimą, kurį pabaigus prašoma prisiminti nemalonius, neigiamus jausmus. Atsimerkus prašoma sukurti neigiamus jausmus atspindintį vaizdinį, panaudojant bet kokias kūrybines medžiagas ir priemones. Sukūrus neigiamų jausmų vaizdinį, prašoma sukurti visiškai priešingą jausminiu atžvilgiu vaizdinį.

9.2.16. 16 užsiėmimas: išsiaiškinama, koks kiekvieno dalyvio santykis su konkrečiu jausmu. Padedama suvokti, kad niekas neteis už suvoktus jausmus, bet padės juos atpažinti ir net negatyviausią santykį išreikšti kūrybiškai. Darbas su jausmais ir emocijomis. (1) Kalbama apie jausmus, galimybę juos atpažinti. Jausmai įvardijami, užrašomi ant atskirų lapelių. Užsiėmimo dalyviai išsitraukia po vieną lapelį ir įvairiomis išraiškos priemonėmis pavaizduoja lapelyje parašytą jausmą.

9.2.17. 17 užsiėmimas: santykio su konkrečiu jausmu geresnis pažinimas, plėtojimas, įsisąmoninimas. Darbas su jausmais ir emocijomis. (2) (16 užsiėmimo tęsinys) dalyvių prašoma apmąstyti vaizdinį, sukurtą per praeitą užsiėmimą. Aptarus vaizdinius, plėtojami ir kūrybiškai vystomi svarbūs vaizdiniai ar jausmai, reikšmingos mintys. Siūloma pabandyti pasirinkti kitas priemones nei įprastai, pakeisti darbo vietą.

9.2.18. 18 užsiėmimas: teigiamų emocijų kūrimas. Atsipalaidavimo skatinimas. Pasitikėjimo savimi ir kūrybiško aktyvumo, spontaniškumo, pasąmonės laisvės kūryboje skatinimas. Piešimas pirštais laisvų asociacijų principu.

9.2.19. 19 užsiėmimas: santykių su pykčio jausmu suvokimas, analizė ir transformacija į teigiamus jausmus. Lipdyba tema „Pyktis“ (darbas atliekamas dirbant su plastilinu). Dalyvių prašoma atsipalaiduoti, ramiai pakvėpuoti, atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių ir prisiminti savo vidinio pykčio objektą. Atsimerkus lipdomas pykčio simbolis, skulptūrėlė, figūrėlė ar tai, kas galėtų atspindėti pyktį (darbui skiriama 30 min.). Po darbo aptarimo prašoma jį apžiūrėti iš visų pusių ir pabandyti pakeisti taip, kad pyktis taptų gėriu (darbui skiriama 30 min.).

9.2.20. 20 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškos vaizduotės aktyvinimas. Ketvirtos mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Patinkančiomis priemonėmis kuriamas vaizdas apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę.

9.2.21. 21 užsiėmimas: bendravimo gebėjimų atskleidimas. Galimybė pažinti savo gebėjimą bendradarbiauti, prisitaikyti, dominuoti, vadovauti, keisti situaciją, jausti atsakomybę už kitą asmenį. Dailės terapijos pratimas. Piešimas poroje. Prašoma nesikalbant, nedarant kokios nors įtakos vienas kito kūrybai, porai sukurti bendrą piešinį. Priemones kiekvienas piešėjas renkasi laisvai, be išankstinio susitarimo.

9.2.22. 22 užsiėmimas: asmeninių pasikeitimų, vidinės kelionės iš praeities į ateitį analizė. Piešimas tema „Tiltas“. Dalyviai piešia tiltą jiems patinkančiomis priemonėmis, būdais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra aplink tiltą, kur jis stovi, iš ko pagamintas, kokie įtvirtinimai laiko tiltą. Kurioje tilto vietoje galėtų stovėti piešėjas? Ar aplink yra žmonių? Iš kur ir į kur veda tiltas?

9.2.23. 23 užsiėmimas: savo asmeninių laisvių ir ribų tyrimas. Bandymas suvokti, kokius vidinius procesus reikėtų išlaisvinti, nuo ko norėtųsi atsipalaiduoti. Bandymas suvokti, kokią įtaką asmenybei turi rėmų nebuvimas, „lūžimas“. Kūrybinis darbas – „Rėmo laužymas“. Dalyviai kuria rėmo laužymo įvaizdį – tai, ko norėtų atsikratyti, ar mano, kad turėtų išlaisvinti, išleisti iš savo vidaus, galbūt kažką, ko labai trūksta, ir norėtų įsileisti į save.

9.2.24. 24 užsiėmimas: bendravimo su žmonėmis ir santykio su savimi išraiška. Piešimas tema „Autoportretas“. Dalyvių prašoma nupiešti save draugų ir nedraugų akimis.

9.2.25. 25 užsiėmimas: užslopintų jausmų ir emocijų išraiška. Kūrybinis darbas tema „Kaukė“. Dalyvių prašoma pasirenkant priemones ir medžiagas sukurti savo kaukę, kurioje atsispindėtų kokia nors emocinė jų būsena.

9.2.26. 26 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškos vaizduotės aktyvinimas. Penktos mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Patinkančiomis priemonėmis kuriamas vaizdas apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę.

9.2.27. 27 užsiėmimas: gyvenimiškos patirties atskleidimas, svarbių gyvenimo etapų suvokimas, vertinimas ir supratimas. Kūrybinis darbas tema „Gyvenimo linijos“. Dalyvių prašoma atspindėti savo gyvenimo liniją. Simboliais ar žodžiais pavaizduoti svarbesnes vietas, įvykius ar žmones, pailiustruoti savo piešinį ištraukomis iš žurnalų.

9.2.28. 28 užsiėmimas: asmenybės savybių, gebėjimų, galimybių analizė. Kūrybinis darbas tema „Mano aš ribos“. Dalyviai pavaizduoja save lapo centre, o aplink pažymi savo asmenybės ribas, galimybes, atkreipdami dėmesį į ribų išdėstymą centro atžvilgiu, jų padėtį ir kitus jiems reikšmingus dalykus.

9.2.29. 29 užsiėmimas: bendravimo gebėjimų atskleidimas. Galimybė pažinti savo gebėjimą prisitaikyti, dominuoti, vadovauti, keisti situaciją, jausti atsakomybę už kitą asmenį. Piešimas ratu: dalyviai pasirenka priemones, popieriaus lapus ir susėda ratu. Kiekvienas dirba savo lape kurį laiką laisva tema. Po 5 min. laikas stabdomas ir dalyviai savo piešinius pasiunčia ratu, per vieną dalyvį. Taip procedūra kartojama tol, kol pradėti dalyvių darbai grįžta pas juos pačius. Pratimas turi griežtas instrukcijas. Negalima dirbdami daryti įtakos vienas kito kūrybai, visiškai neatpažįstamai užpiešti esamus piešinių vaizdus.

9.2.30. 30 užsiėmimas: gyvenimiškos patirties atskleidimas, svarbių gyvenimo etapų suvokimas, vertinimas ir supratimas. Kūrybinis darbas tema „Aš tarp žmonių“. Kiekvienas dalyvis popieriaus lape duota tema sukuria vaizdą ir pažymi, kur galėtų būti jo vieta, iš žurnalų iškarpų išdėlioja aplink save įvairius daiktus, žmones ir t. t., atspindinčius jo santykius su žmonėmis ir aplinka.

9.2.31. 31 užsiėmimas: atsipalaidavimas ir įtampos mažinimas. Vaizduotės ugdymas. Piešimas laisvų asociacijų metodu: dalyviai piešia tai, ką šiuo metu nori, savarankiškai pasirinkdami popieriaus formatą, spalvą, priemones.

9.2.32. 32 užsiėmimas: kūrybiškumo skatinimas. Teigiamų emocijų ir atsipalaidavimo stimuliavimas. Pratęsiamas pradėtas piešinys: dalyviams pateikiami paveikslėliai, iš kurių jie turi išsirinkti vieną sau patikusį. Tinkamomis dailės priemonėmis tęsia, apipavidalina duotą paveikslėlį ir sukuria bendrą vaizdinį.

9.2.33. 33 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškos vaizduotės aktyvinimas. Šeštos mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Patinkančiomis priemonėmis kuriamas vaizdas apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę.

9.2.34. 34 užsiėmimas: esamos būsenos pažinimas. Kūrybinis darbas „Jausmai ir būsena šiuo metu“. Dalyviai pasirenka spalvas, linijas, formas, simbolius ir naudoja „karakulių“ techniką.

9.2.35. 35 užsiėmimas: bendravimo įgūdžių atskleidimas, vaidmenų ir elgesio formavimas. Ši užduotis terapijos eigoje bus kartojama, siekiant stebėti terapijos dinamiką. Bendras darbas – grupinis piešinys: dalyviams pasakoma, kad bus piešiamas bendras grupės piešinys ant didelio lapo, kabančio ant sienos. Dirbti reikia laikantis griežtos taisyklės nekalbėti.

9.2.36. 36 užsiėmimas: gyvenimiškosios patirties, bendravimo su žmonėmis ir savimi problemų išraiška. Kūryba tema – „Baimė“. Dalyvių prašoma pavaizduoti savo baimę ir tai, su kuo ji susijusi, įsivaizduoti, kad slepiasi. Kur ir nuo ko? Prašoma nupiešti šią situaciją.

9.2.37. 37 užsiėmimas: gyvenimiškosios patirties, bendravimo su žmonėmis ir savimi problemų išraiška. Kūryba tema – „Mėgstama ir nemėgstama“. Dalyviai iš žurnalų prisikarpo veidų atspindinčių įvairius išgyvenimus. Lapas padalijamas į kelias dalis ir naudodami iškarpas dalyviai nupiešia tai, kuo gėrisi, ko nekenčia, gailisi, ką myli, su kuo norėtų susikeisti vietomis, apie ką visą laiką galvoja.

9.2.38. 38 užsiėmimas: gyvenimiškosios patirties, bendravimo su žmonėmis ir savimi problemų išraiška. Lipdyba tema „Santykis su artimu žmogumi“. Dalyvių prašoma užsimerkti, atsipalaiduoti, įeiti į savo vidų ir erdves. Galvoti apie žmogų, kuris svarbus, artimas. Pamatyti jo veidą ar jį visą prieš akis, prisiminti savo tarpusavio santykius. Pagalvoti, kokias asociacijas sukelia tarpusavio santykiai. Kokiais simboliais būtų galima juos įvardyti. Atsimerkus prašoma nulipdyti vaizdą, atspindintį reikšmingą santykį su tuo žmogumi, naudojant simbolius, skulptūrėles, statulėles.

9.2.39. 39 užsiėmimas: savo poreikių ir troškimų analizė. Piešimas tema – „Ideali vieta“. Dalyviai piešia idealią, mėgstamiausią vietą, kur labiausiai norėtų būti, vietą, kurios labiausiai nemėgsta, patį nemaloniausią dalyką, kurį gali įsivaizduoti.

9.2.40. 40 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškos vaizduotės aktyvinimas. Septintos mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Patinkančiomis priemonėmis kuriamas vaizdas apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę.

9.2.41. 41 užsiėmimas: teigiamų emocijų kūrimas, teigiamos patirties aktyvinimas, atgaivinimas. Piešimas tema „Malonūs prisiminimai“: dalyvių prašoma mintimis sugrįžti į tą laiką, kai buvo maži, ir pavaizduoti tai, kas jaudino, darė juos laimingus, kėlė gerą savijautą. Prašoma nupiešti ką nors iš pažįstamų ar turėtų daiktų, kurie susiję su teigiamais išgyvenimais.

9.2.42. 42 užsiėmimas: vilčių ir lūkesčių analizė, aiškinimasis, kokiais būdais jie galėtų tapti tikrove. Piešimas tema „Pasiekimai ir norai“. Dalyvių prašoma įsivaizduoti, kad šiandien turi galimybę pasiekti tai, apie ką svajoja. Piešiama tai, ką norėtų pasiekti gyvenime.

9.2.43. 43 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškumo ugdymas. Monotipijų kūrimas. Dalyviai kuria keletą monotipijų: tapo ant glazūruotos plytelės, stiklo ar veidrodžio plokštelės, nuo kurios daro atspaudą ant popieriaus, sukdami ją pagal laikrodžio rodyklę 180 laipsnių kampu neatitraukdami rankos. Iš sukurtų monotipijų pasirenkama viena ir plėtojamas siužetas. Dalyviai įsivaizduoja, kas galėjo atsitikti anksčiau, kas vyksta dabar ir kas galėtų vykti ateityje. Sukuriama ir užrašoma trumpa istorija.

9.2.44. 44 užsiėmimas: savojo „aš“ suvokimas ir analizė. Galimybė dinamiškai pažvelgti į esamus ir trūkstamus savęs priėmimo, pasitenkinimo savimi aspektus. Piešimas tema „Idealus ir realus aš“. Dalyviai piešia ant atskirų lapų tokį savo vaizdą, kaip save įsivaizduoja ir vertina. Taip pat idealų savo vaizdą, tai yra tokį, kokiu norėtų būti, kokiu pasirodo kitiems žmonėms ar įsivaizduoja esą.

9.2.45. 45 užsiėmimas: pasąmonės aktyvinimas ir pažinimas. Reikšmingų vaizdinių kūryboje analizė. Piešimas laisvų asociacijų metodu. Dalyviai piešia tai, ką šiuo metu norėtų, savarankiškai pasirinkdami popieriaus formatą, spalvą, priemones.

9.2.46. 46 užsiėmimas: santykių su artimais ar reikšmingais žmonėmis suvokimas. Reikšmingų gyvenimo momentų atspindėjimas. Piešimas tema „Gyvenimo traukinys“. Dalyvių prašoma įsivaizduoti savo gyvenimą kaip traukinį. Traukinys – tai gyvenimo simbolis. Prieš tai prašoma susikaupti ir pagalvoti: kaip atrodo gyvenimo traukinys dabar, koks yra gyvenimo traukinys, kokie jo vagonai (vagonai gali būti skirtingos gyvenimo sritys, pvz.: šeima, mokykla, draugai ir tai, kas svarbu), kokie žmonės sėdi kartu vagone, kas jungia traukinio vagonus, kas traukia traukinį, iš kur traukinys atvažiuoja ir kur vyksta, kas yra aplink traukinį.

9.2.47. 47 užsiėmimas: atsipalaidavimas, įtampos mažinimas. Kūrybiškos vaizduotės aktyvinimas. Aštuntos mandalos kūrimas: dalyviams pateikiami popieriaus lapai su pieštuku nupieštais apskritimais. Patinkančiomis priemonėmis kuriamas vaizdas apskritimo viduje, atkreipiant dėmesį į apskritimo išorės liniją, centrą, viršų, apačią, dešinę, kairę.

9.2.48. 48 užsiėmimas: savęs suvokimas. Savo jausmų, emocijų, santykių su aplinka ir bendravimo analizė. Terapijos pradžioje ir pabaigoje ta pačia tema atlikto darbo palyginimas, siekiant pastebėti terapijos dinamiką. Piešimas tema „Rožių krūmas“ (2) (5 užsiėmimo tęsinys). Dalyviai sėdi užsimerkę. Atsipalaidavimo ir vizualizacijos metu skaitomas pasakojimas apie rožių krūmą, jo vaizdą, aplinką, augimo vietą, sąlygas ir kt. Pabaigus pasakojimą prašoma atsimerkti ir nupiešti rožių krūmą tokį, koks iškilo vaizduotėje. Jei neiškilo jokių vaizdinių, prašoma įsivaizduoti, koks galėtumėte būti rožių krūmas ir sukurti jo vaizdą.

9.2.49. 49 užsiėmimas: grupinės terapijos užbaigimas, grupės narių palaikymas ir pastiprinimas išsiskiriant. Kūryba tema „Išsiskyrimas“. Dalyvių prašoma kūrybiškai atspindėti jiems reikšmingus dalykus, iškilusius terapijos eigoje arba tai, kas šiuo metu jiems aktualiausia ir ką norėtų dabar sukurti.

9.2.50. 50 užsiėmimas: grupės bendravimo įgūdžių atspindėjimas ir analizė. Dviejų grupinių darbų dinamikos palyginimas. Bendras darbas – grupinis piešinys (2) (35 užsiėmimo tęsinys): dalyviams pasakoma, kad bus piešiamas bendras grupės piešinys ant didelio lapo, kabančio ant sienos. Dirbti reikia laikantis griežtos taisyklės nekalbėti.

9.3. Trukmė – 100 val. (50 užsiėmimų po 2 val.).

9.3. Užsiėmimus veda psichologas arba psichoterapeutas kartu su socialiniais darbuotojais, susipažinusiais su meno terapijos principais.

10. Visi psichoterapinės reabilitacijos užsiėmimai protokoluojami, nurodant užsiėmimo temą, trukmę, dalyvių skaičių.

11. Kiekvienam užsiėmimo dalyviui vedamas individualus stebėjimo protokolas, kuriame nurodoma, kokią nusikalstamą veiką įvykdė asmuo, kaip jis reaguoja į užsiėmimo temą, kaip dalyvauja užsiėmime (aktyvus, pasyvus, susidomėjęs ir kt.). Užsiėmimų pabaigoje pateikiamas taikytos priemonės rezultatyvumo įvertinimas (subjektyvus – dalyvio, objektyvus – užsiėmimams vadovavusio asmens požiūriu).

______________