LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMOJO APLINKOS NUKENKSMINIMO (DEZINFEKCIJOS) UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIUOSE TVARKOS
1998 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 466
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363) 14 straipsnio 5 dalimi,
1. Patvirtinti Sergančiųjų užkrečiamosiomis ligomis butų nuolatinės ir baigiamosios dezinfekcijos (dezinsekcijos) tvarką (1 priedas).
2. Patvirtinti Užkrečiamųjų ligų, kurių židiniuose atliekama nuolatinė dezinfekcija (dezinsekcija), sąrašą (2 priedas).
3. Patvirtinti Užkrečiamųjų ligų, kurių židiniuose atliekama baigiamoji dezinfekcija (dezinsekcija), sąrašą (3 priedas).
4. Patvirtinti Užkrečiamųjų ligų, kurių židiniuose atliekama kamerinė dezinfekcija (dezinsekcija), sąrašą (4 priedas).
5. Sveikatos mokymo centro direktoriui Z. Javtokui ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriui B. Morkūnui iki 1999 07 01 parengti gyventojams atmintinę „Dezinfekcija bute, susirgus užkrečiamosiomis ligomis“.
6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1980 03 13 įsakymą Nr. 175 „Dėl priemonių dezinfekavimo darbo stiprinimui ir vystymui Respublikoje“ pripažinti negaliojančiu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 466
1 priedas
Sergančiųjų užkrečiamosiomis ligomis butų nuolatinės ir baigiamosios dezinfekcijos (dezinsekcijos)
t v a r k a
1. Nuolatinė dezinfekcija (dezinsekcija)
1.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, išaiškinęs sergantį ar įtariamą susirgus užkrečiamąja liga ligonį, organizuoja buto nuolatinę dezinfekciją (dezinsekciją). Jis privalo apmokyti šeimos narius naudoti asmens higienos, priešepidemines ir aplinkos nukenksminimo priemones. Ligoniui ar jo šeimos nariams įteikia rašytinę atmintinę apie nuolatinės dezinfekcijos (dezinsekcijos) priemones ir būdus.
1.2. Nuolatinę dezinfekciją (dezinsekciją) bute atlieka pats ligonis arba jį slaugantys šeimos nariai.
1.3. Nuolatinė dezinfekcija (dezinsekcija) atliekama butuose, kuriuose gyvena sergantys arba įtariami susirgę 2 priede išvardytomis užkrečiamosiomis ligomis asmenys iki hospitalizavimo (jei jie tuoj pat neišvyksta į ligoninę) arba kol pasveiksta, jei gydomi namie. Rekonvalescentų ir ligos sukėlėjų nešiotojų butuose, kol šie bus išbraukti iš įskaitos. Dezinfekcija (dezinsekcija) atliekama kasdien.
1.4. Nuolatinė dezinfekcija (dezinsekcija) atliekama terminėmis (karštas vanduo, lygintuvas), mechaninėmis (dulkių siurblys, vėdinimas) ir buitinėmis plovimo, valymo priemonėmis (muilas, soda ir kt.). Rekomenduojami šie dezinfekcijos (dezinsekcijos) būdai: šluostymas, plovimas, mirkymas, virinimas, lyginimas. Cheminės dezinfekcijos medžiagos naudotinos pagal epidemiologines reikmes tik kūno skysčiams, sekretams, ekskretams nukenksminti. Jomis aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaiga, organizuojanti nuolatinę dezinfekciją. Dezinfekcijos medžiagų įsigijimą finansuoja valstybė.
1.5. Visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų darbuotojai lanko visus vidurių šiltinės, paratifų, šigeliozių, difterijos, kvėpavimo organų tuberkuliozės, dermatofitijų (susna, mikrosporija, trichofitija) židinius ir vertina nuolatinės dezinfekcijos kokybę (nustato, ar dezinfekcija atliekama tinkamomis priemonėmis ir būdais, ar teisingai dozuojamos dezinfekcijos medžiagos). Nuolatinės dezinfekcijos (dezinsekcijos) kokybė kituose židiniuose vertinama pagal epidemiologines reikmes.
1.6. Vertinant nuolatinės dezinfekcijos kokybę, rekomenduojama ne mažiau kaip viename iš 100 lankytų butų atlikti plovinių mikrobiologinius tyrimus, o jei naudojamos cheminės dezinfekcijos medžiagos – vandenilio peroksido koncentrato ir chloro preparatų miltelių bei iš jų pagamintų tirpalų veikliųjų medžiagų koncentracijos tyrimus. Tiriama ne mažiau kaip 10 plovinių ir po vieną dezinfekcijos medžiagos bandinį. Nuolatinė dezinfekcija atlikta tinkamai, jei parodomieji mikroorganizmai (žarninė lazdelė, stafilokokai, grybeliai) yra išsisėję ne daugiau kaip 3 proc. tirtų plovinių ir ne daugiau kaip 5 proc. tirtų dezinfekcijos tirpalų yra sumažėjusios koncentracijos.
2. Baigiamoji dezinfekcija (dezinsekcija)
2.1. Baigiamoji dezinfekcija (dezinsekcija) atliekama visuose objektuose, kur buvo ligų sukėlėjų (3 priedas), nepriklausomai nuo to, yra ar nėra susirgusiųjų. Objektai, kuriuose reikia atlikti baigiamąją dezinfekciją (dezinsekciją), nukenksminimo priemonės ir būdai nurodyti norminiuose dokumentuose ir norminiuose aktuose, patvirtintuose vyriausiojo valstybinio higienisto 1998 03 03 įsakymu Nr. 3 „Dėl teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo“ ir kituose.
2.2. Maro, tuliaremijos, leptospirozės, ekstraintestininės jersiniozės, enteritų, sukeltų enterokolitinės jersinijos, hemoraginės karštligės su inkstų sindromu židiniuose atliekama deratizacija. Maro, choleros, vidurių šiltinės, epideminės šiltinės ir Brill'o ligos, dėmėtosios šiltinės, virusinių hemoraginių karštligių, Ku karštligės židiniuose atliekama dezinsekcija. Deratizaciją ir dezinsekciją šiuose židiniuose atlieka nustatyta tvarka akredituoti šiai veiklai juridiniai ir fiziniai asmenys.
2.3. Visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų darbuotojai atlieka baigiamąją dezinfekciją šių užkrečiamųjų ligų židiniuose: maro, choleros, beždžionių raupų, epideminės šiltinės ir Brill'o ligos, dėmėtosios šiltinės, Ku karštligės (plaučių forma), juodligės, ūminių poliomielitų, virusinių hemoraginių karštligių, vidurių šiltinės, paratifų, salmoneliozių, kvėpavimo organų tuberkuliozės, difterijos, raupsų, ornitozės, psitakozės, dermatofitijų (susna, mikrosporija, trichofitija). Pedikuliozės židiniuose atliekama dezinsekcija.
2.4. Ūminių virusinių hepatitų A ir E, enterovirusinės infekcijos (Echo, Koksaki), šigeliozės, nepatikslintų bakterinių ir virusinių žarnyno infekcijų, pėdų grybelio baigiamąją dezinfekciją, o niežų židiniuose – dezinsekciją gali atlikti visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų darbuotojai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų dezinfektoriai arba kiti darbuotojai, vaikų ir paauglių įstaigų medicinos personalas pagal visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų darbuotojų nurodymus.
Individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir daugiabučių namų tinkamai įrengtuose butuose (vandentiekis, kanalizacija, atskira virtuvė) baigiamąją dezinfekciją (dezinsekciją) pagal visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų darbuotojų nurodymus gali atlikti patys gyventojai.
2.5. Patalynės (čiužinių, antklodžių, pagalvių) ir kitų minkštų daiktų kamerinę dezinfekciją (dezinsekciją) atlieka visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų darbuotojai arba pagal jų nurodymus vaikų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose yra dezinfekcijos kameros, personalas.
2.6. Baigiamoji dezinfekcija (dezinsekcija) turi būti atlikta per 24 valandas nuo ligonio hospitalizavimo arba izoliavimo (mirties).
2.7. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai vadovauja baigiamajai dezinfekcijai (dezinsekcijai) užkrečiamųjų ligų židiniuose.
2.8. Baigiamosios dezinfekcijos kokybei įvertinti rekomenduojama vizualiai ir laboratoriniais tyrimais patikrinti ne mažiau kaip 1 proc. baigiamųjų dezinfekcijų, atliktų butuose, ir ne mažiau kaip 10 proc. – vaikų įstaigose.
2.9. Atliekant židinio baigiamosios dezinfekcijos kokybės laboratorinius tyrimus, reikia ištirti ne mažiau kaip 10 plovinių nuo dezinfekuotų daiktų ir dviejų dezinfekcijos medžiagų (vandenilio peroksido koncentrato, chloro preparatų miltelių ir iš jų pagamintų tirpalų) bandinius.
2.10. Baigiamosios dezinfekcijos pakartotinai atlikti nereikia, jei parodomieji mikroorganizmai (žarninė lazdelė, stafilokokai, grybeliai) yra išsisėję ne daugiau kaip 0,5 proc. tirtų plovinių, o dezinfekcijos medžiagų bei tirpalų koncentracija atitinka reikalaujamą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 466
2 priedas
Užkrečiamųjų ligų, kurių židiniuose atliekama nuolatinė dezinfekcija (dezinsekcija),
s ą r a š a s
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
Ministerijos 1998 08 14 įsakymu Nr. 466
3 priedas
Užkrečiamųjų ligų, kurių židiniuose atliekama baigiamoji dezinfekcija (dezinsekcija),
s ą r a š a s
8. Virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Lassa, Marburgo, Krymo-Kongo ir kitos), hemoraginė karštligė su inkstų sindromu ir kt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijos 1998 08 14 įsakymu Nr. 466
4 priedas
Užkrečiamųjų ligų, kurių židiniuose atliekama kamerinė dezinfekcija (dezinsekcija),
s ą r a š a s
8. Virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Lassa, Marburgo, Krymo-Kongo ir kitos), hemoraginė karštligė su inkstų sindromu ir kitos
9. Ūminis hepatitas A ir Ex
15. Dermatofitijos (susna, mikrosporija, trichofitija)x
16. Niežaix
x – dėl kamerinės dezinfekcijos tikslingumo sprendžia visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai.