PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro

2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 3D-262

KAI KURIŲ KENKSMINGŲ AUGALAMS IR AUGALINIAMS PRODUKTAMS ORGANIZMŲ, AUGALŲ, AUGALINIŲ PRODUKTŲ IR KITŲ OBJEKTŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ IR GABENIMO JOJE MOKSLINIAIS IR SELEKCIJOS TIKSLAIS TAISYKLĖS

Kai kurių kenksmingų augalams ir augaliniams produktams organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabenimo joje moksliniais ir selekcijos tikslais taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos remiantis 1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyva 95/44/EB, nustatančia tam tikrų kenksmingų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų Tarybos Direktyvos 77/93/EEB I-V prieduose išvardytų objektų galimo įvežimo į Bendriją ir judėjimo Bendrijoje arba tam tikrose jos saugomose zonose bandymų ar moksliniais ir veislių selekcijos tikslais sąlygas, 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje priemonių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 113-3285).

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti žemės ūkio ministro patvirtintuose sąrašuose esančių kenksmingų augalams ir augaliniams produktams organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų (toliau – tyrimų objektas) saugų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabenimą joje bei naudojimą atliekant bandymus ar bet kokią kitą su moksliniais tikslais susijusią veiklą ir veislių selekciją (toliau – mokslinė veikla).

2. Šiose taisyklėse naudojamos sąvokos:

2.1. tyrimų įstaiga – institucija, atliekanti mokslinę veiklą, kurios metu naudojamas tyrimų objektas;

2.2. karantinas – tyrimų objekto, skirto mokslinei veiklai, gabenimo apribojimas pagal fitosanitarinius reikalavimus;

2.3. indeksavimas – procedūra, kurios metu vizualinio patikrinimo arba laboratorinių tyrimų pagalba nustatoma ar augalinis tyrimų objektas yra užkrėstas kenksmingais organizmais.

3. Šiose taisyklėse numatytą tyrimų objekto įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabenimo joje kontrolę vykdo Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau – tarnyba).

II. PRAŠYMŲ DĖL TYRIMŲ OBJEKTO ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ IR GABENIMO JOJE PATEIKIMAS IR LEIDIMO GAVIMAS

4. Norinti įvežti tyrimų objektą į Lietuvos Respublikos teritoriją tyrimų įstaiga tarnybai turi pateikti prašymą dėl tyrimų objekto įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabenimo joje mokslinės veiklos tikslais. Prašyme privalo būti nurodyti šie duomenys:

4.1. asmens, atsakingo už mokslinę veiklą, kuriai bus naudojamas įvežamas tyrimų objektas, vardas, pavardė, pareigos ir kita kontaktinė informacija;

4.2. įvežamo tyrimų objekto mokslinis pavadinimas (pavadinimai);

4.3. tyrimų objekto rūšis;

4.4. tyrimų objekto kiekis;

4.5. tyrimų objekto kilmės vieta (šalis). Tyrimo objektą įvežant ne iš Europos Bendrijos pateikiami kilmę rodantys dokumentai;

4.6. numatomos mokslinės veiklos, kuriai bus reikalingas įvežamas tyrimų objektas, trukmė, pobūdis ir tikslai, darbo aprašymas;

4.7. karantinui ir bandymams numatytos vietos adresas bei aprašymas;

4.8. numatomos tyrimo objekto laikymo arba sodinimo vietos adresas po to, kai jam bus panaikintas karantinas;

4.9. siūlomas įvežamo tyrimų objekto sunaikinimo ar apdorojimo būdas, pasibaigus mokslinei veiklai su juo;

4.10. įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją pasienio punktas, jeigu tyrimų objektas įvežamas ne iš Europos Bendrijos.

5. Tarnyba, nagrinėdama šių taisyklių 4 punkte nurodytą prašymą, privalo:

5.1. patikrinti mokslinės veiklos, dėl kurios tyrimų objektas bus įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabenamas joje, pobūdį, tikslus ir nustatyti, ar jie atitinka numatytai mokslinei veiklai keliamus reikalavimus;

5.2. patikrinti, ar karantino sąlygos vietose ir patalpose, kur bus vykdoma mokslinė veikla, bei ten naudojama įranga atitinka šių taisyklių IV skyriuje tyrimų įstaigai nustatytus reikalavimus;

5.3. nustatyti tyrimų objekto kiekį, kuris reikalingas vykdyti mokslinę veiklą ir gali būti įvežtas į Lietuvos Respublikos teritoriją;

5.4. patikrinti asmenų, kurie vykdys mokslinę veiklą, kvalifikaciją.

6. Jeigu tarnyba pritaria prašyme nurodyto tyrimų objekto įvežimui į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabenimui joje, tyrimų įstaigai išduoda atitinkamą leidimą (2 priedas).

7. Tarnyba gali panaikinti leidimą bet kuriuo metu, jeigu nustato, kad tyrimų įstaiga nesilaiko šių taisyklių reikalavimų. Apie leidimo panaikinimą tyrimų įstaiga informuojama raštu.

III. TYRIMŲ OBJEKTO ĮVEŽIMAS IR GABENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE

8. Įvežant į Lietuvos Respublikos teritoriją tyrimų objektą, kilusį Europos Bendrijoje:

8.1. privaloma turėti šių taisyklių 6 punkte nurodytą leidimą;

8.2. jeigu tyrimų objektas yra augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, kuriems būtina fitosanitarinė kontrolė, jis privalo turėti augalo pasą, kuriame turi būti įrašytas toks sakinys: „Ši medžiaga gabenama pagal Direktyvą 95/44/EB“.

9. Jei į Lietuvos Respublikos teritoriją tyrimų objektas įvežamas ne iš Europos Bendrijos:

9.1. tarnyba užtikrina, kad šių taisyklių 6 punkte nurodytas leidimas būtų išduodamas remiantis dokumentais, įrodančiais tyrimų objekto kilmės šalį;

9.2. jeigu tyrimų objektas yra augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, kuriems būtina fitosanitarinė kontrolė, jis privalo turėti fitosanitarinį sertifikatą, išduotą kilmės šalyje, kurios grafoje „Papildoma deklaracija“ pateikiama tokia nuoroda: „Ši medžiaga įvežama pagal Direktyvą 95/44/EB“;

9.3. šių taisyklių 9.2 punkte nurodytame fitosanitariniame sertifikate turi būti nurodytas konkretus kenksmingas organizmas ar organizmai, kuriais yra užkrėsti įvežami augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai.

10. Įvežimo ar gabenimo per Lietuvos Respublikos teritoriją metu tyrimo objektas turi būti laikomas karantine ir iš karto nuvežamas į prašyme nurodytą vietą.

11. Tyrimų objektą įsivežanti tyrimų įstaiga yra atsakinga už saugų tyrimų objekto nugabenimą į paskirties vietą ir gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

12. Valstybės sienos perėjimo punkte įvežamo tyrimų objekto fitosanitarinė kontrolė neatliekama, jeigu nepažeista pakuotė.

13. Tarnyba, atlikdama tyrimų objekto įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabenimo joje mokslinės veiklos tikslais sąlygų kontrolę:

13.1. turi teisę tikrinti, kaip laikomasi darbo su tyrimų objektu tvarkos, nustatytos šių taisyklių 14 punkte;

13.2. turi teisę tikrinti atliekamos mokslinės veiklos registravimą tyrimų įstaigoje vedamose mokslinės veiklos registracijos knygose;

13.3. turi teisę tikrinti, kaip atliekamas patalpų dezinfekavimas bei tyrimų objekto sunaikinimas;

13.4. tikrindama patalpas ir mokslinę veiklą, užtikrina, kad per visą mokslinės veiklos vykdymo laikotarpį būtų laikomasi karantino sąlygų;

13.5. užtikrina, kad, atsižvelgiant į mokslinės veiklos pobūdį, būtų laikomasi tokios darbo tvarkos:

13.5.1. tyrimo objektui, kuriam ketinama panaikinti karantiną:

13.5.1.1. karantinas nebūtų panaikintas be tarnybos raštiško leidimo. Prieš gaunant leidimą, tyrimų objektui turi būti taikomos fitosanitarijos priemonės (1 priedas), įskaitant bandymus, ir tokiomis priemonėmis turi būti nustatyta, kad tyrimų objektas nėra užkrėstas kenksmingais organizmais;

13.5.1.2. fitosanitarines priemones, tarp jų ir bandymus, vykdytų specialų pasirengimą turintys asmenys;

13.5.1.3. karantinas nebūtų panaikintas ir visi tyrimų objektai, nustačius, kad jie užkrėsti kenksmingais organizmais, bei visi kiti augalai, augaliniai produktai ar kitos medžiagos, su kuriais tyrimų objektai turėjo kontaktą arba kurie galėjo būti užkrėsti, būtų sunaikinti ar apdoroti taip, kad būtų sunaikinti kenksmingi organizmai. Patalpos, kuriose buvo vykdoma mokslinė veikla ir ten naudota įranga, turi būti dezinfekuotos;

13.5.2. užbaigiant mokslinę veiklą:

13.5.2.1. tyrimų objektas ir visi kiti augalai, augaliniai produktai ar kitos medžiagos, su kuriomis tyrimų objektas turėjo kontaktą arba kurie galėjo būti užkrėsti, būtų sunaikintos ar dezinfekuotos;

13.5.2.2. patalpos, kuriose buvo vykdoma mokslinė veikla ir ten naudota įranga, turi būti dezinfekuotos;

13.6. prižiūri, kad asmuo, atsakingas už mokslinės veiklos vykdymą, nedelsdamas praneštų tarnybai apie bet kokį tyrimų objekto užkrėtimą kenksmingais organizmais vykdant mokslinę veiklą bei apie visus kenksmingų organizmų patekimo į aplinką atvejus.

IV. REIKALAVIMAI TYRIMŲ ĮSTAIGAI

14. Tyrimų įstaiga privalo patvirtinti darbo su tyrimų objektu taisykles, kuriose turi būti:

14.1. nustatyta:

14.1.1. tyrimų objekto fizinė izoliacija nuo kitų augalų, augalinių produktų, kitų objektų ir kenksmingų organizmų, priemonės, kad kenksmingi organizmai nepatektų į patalpas ir neišplistų jose, bei veiksmai kenksmingų organizmų patekimo į aplinką atveju;

14.1.2. už mokslinę veiklą atsakingas asmuo;

14.1.3. asmenų, kurie gali patekti į mokslinei veiklai naudojamas patalpas bei naudotis įranga, sąrašas;

14.1.4. mokslinei veiklai naudojamos patalpos ir įranga;

14.1.5. mokslinės veiklos registravimo registracijos knygose tvarka;

14.1.6. apsaugos ir pavojaus paskelbimo sistema;

14.1.7. tyrimų objekto bandinių ėmimo ir jų pernešimo į kitas patalpas arba į kitus įrenginius bei šiukšlių, dirvožemio ir nutekamųjų vandenų pašalinimo tvarka;

14.1.8. asmenų higienos bei patalpų ir įrenginių dezinfekcijos tvarka ir įranga;

14.1.9. tinkamos tyrimų objekto sunaikinimo priemonės ir įranga;

14.1.10. indeksavimo (taip pat ir bandymų) įranga ir tvarka;

14.2. nustatytos fitosanitarijos priemonės bei sąlygos, atsižvelgiant į specifines tyrimų objekto biologines ir epidemiologines savybes ir mokslinės veiklos pobūdį:

14.2.1. laikant tyrimų objektą patalpose, į kurias asmenys patenka per „dvigubas duris“;

14.2.2. laikant tyrimų objektą neigiamame slėgyje;

14.2.3. laikant tyrimų objektą uždaruose konteineriuose su atitinkama apsauga;

14.2.4. laikant tyrimų objektą atskirai nuo kitų kenksmingų organizmų ar tyrimo objektų;

14.2.5. laikant auginimo medžiagą auginimo talpose su manipuliavimo įranga;

14.2.6. nesukryžminant kenksmingų organizmų su vietinėmis atmainomis ar veislėmis;

14.2.7. išvengiant nenutrūkstamo kenksmingų organizmų augimo;

14.2.8. laikant tokiomis sąlygomis, kai griežtai kontroliuojamas kenksmingų organizmų dauginimasis, pavyzdžiui, tokiame aplinkos režime, kuriam esant neįvyktų diapauzė;

14.2.9. laikant tokiomis sąlygomis, kad būtų neįmanomas plitimas per sporas ir panašiai, pavyzdžiui, saugojimas nuo oro srovių;

14.2.10. numatant kenksmingų organizmų kultūrų grynumo patikrinimo tvarką, kad būtų nustatyta, ar jose nėra kenksmingų organizmų;

14.2.11. naudojant tinkamas tyrimų objekto kontrolės priemones, kad būtų pašalinti galimi užkrato nešėjai;

14.2.12. sudarant sterilias sąlygas dirbti su tyrimų objektu ir paruošiant laboratoriją atlikti aseptines procedūras;

14.2.13. laikant kenksmingus organizmus, kurie plinta per užkrato pernešėjus, tokiomis sąlygomis, kad nevyktų jų plitimas per užkrato pernešėją, pavyzdžiui, pasirenkant tinkamą tinklelio dydį, kontroliuojant dirvožemio gabenimą;

14.2.14. taikant sezoninę izoliaciją, norint užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma tais laikotarpiais, kai sumažėja pavojus augalų sveikatai.

15. Atsitikus nenumatytam įvykiui, dirbant su tyrimų objektu ar jį pervežant, dėl kurio kilo kenksmingų organizmų išplitimo pavojus, nedelsiant apie tai raštu informuoti tarnybą ir imtis priemonių, kad neišplistų kenksmingi organizmai;

16. Iki kiekvienų metų kovo 30 d. mokslinę veiklą vykdžiusi tyrimų įstaiga privalo tarnybai raštu pateikti ataskaitą apie darbą su tyrimų objektu už praėjusius metus.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. tarnyba pateikia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per praėjusius metus, kurie pasibaigia birželio 30 d., į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ir per ją gabentų tyrimų objektų sąrašą, kuriame nurodoma atskirų tyrimų objektų kiekiai; sąraše taip pat nurodomi visi tyrimų objektų užkrėtimo kenksmingais organizmais atvejai, kurie buvo patvirtinti, taikant fitosanitarines priemones, tarp jų ir bandymus, vykdytus pagal šių taisyklių nuostatas.

______________

Kai kurių kenksmingų

augalams ir augaliniams

produktams organizmų,

augalų, augalinių produktų ir

kitų objektų įvežimo į

Lietuvos Respublikos teritoriją

ir gabenimo joje moksliniais ir

selekcijos tikslais taisyklių

1 priedas

FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS, TARP JŲ BANDYMAI SU AUGALAIS, AUGALŲ PRODUKTAIS IR KITAIS OBJEKTAIS, KURIEMS KETINAMA PANAIKINTI KARANTINĄ

I. FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS, VYKDANT MOKSLINĘ VEIKLĄ SU CITRUS L., FORTUNELLA SWINGLE, PONCIRUS RAF. AUGALAIS IR JŲ HIBRIDAIS, IŠSKYRUS VAISIUS IR SĖKLAS

1. Augaliniam tyrimų objektui taikomos FAO/IPGRI techniniuose nurodymuose numatytos terapinės procedūros.

2. Atlikus šio priedo 1 punkte nurodytas terapines procedūras, atliekama augalinio tyrimų objekto indeksavimo procedūra. Augalinis tyrimų objektas, kuriam ketinama panaikinti karantiną, laikomas skatinančiomis normalų vegetacijos ciklą sąlygomis. Augalinio tyrimų objekto atvežimo bei indeksavimo procedūrų metu vizualiai tikrinama, ar nėra kenksmingų organizmų požymių.

3. Šio priedo 2 punkte numatytos augalinių tyrimų objektų indeksavimo procedūros (bandymai ir identifikavimas), siekiant aptikti kenksmingus organizmus, atliekamos tokia tvarka:

3.1. atliekant bandymus, taikomi laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, tarp jų Citrus sinensis (L.) Osbeck, C. aurantiifolia (Christm.) Swing, C. medica L., C. reticulata Blanco, Sesamum L., kad būtų galima aptikti šiuos kenksmingus organizmus:

3.1.1. Citrus greening bacterium;

3.1.2. Citrus variegated chlorosis;

3.1.3. Citrus mosaic virus;

3.1.4. Citrus tristeza virus (visus izoliatus);

3.1.5. Citrus vein enation woody gall;

3.1.6. Leprosis;

3.1.7. Naturally spreading psorosis;

3.1.8. Phoma tracheiphila (Petri) Kanchaveli&Gikashvili;

3.1.9. Satsuma dwarf’ virus;

3.1.10. Spiroplasma citri Saglio et al;

3.1.11. Tatter leaf virus;

3.1.12. Witches’broom (MLO);

3.1.13. Xanthomonas campestris (visas Citrus patogenines atmainas);

3.2. siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo amarų ir kitų kenkėjų, kuriems netaikoma indeksavimo procedūra, augalinių tyrimų objektų ūglių viršūnės turi būti įskiepijamos į daigus, auginamos sterilioje terpėje, kaip numatyta FAO/IGPRI techniniuose nurodymuose, ir išaugusiems augalams taikomos šio priedo 1 punkte numatytos terapinės procedūros.

4. Vizualiai patikrintas augalinis tyrimų objektas, ant kurio buvo pastebėta kenksmingų organizmų požymių, turi būti toliau tikrinamas ir atliekami bandymai, siekiant nustatyti, kokių kenksmingų organizmų buvo aptikta.

II. FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS, VYKDANT MOKSLINĘ VEIKLĄ SU CYDONIA MILL., MALUS MILL., PRUNUS L. IR PYRUS L. AUGALAIS IR JŲ HIBRIDAIS BEI FRAGARIA L. AUGALAIS, SKIRTAIS SODINTI,

IŠSKYRUS SĖKLAS

5. Augaliniam tyrimų objektui taikomos FAO/IPGRI techniniuose nurodymuose numatytos terapinės procedūros.

6. Atlikus šio priedo 5 punkte nurodytas terapines procedūras, atliekama augalinio tyrimų objekto indeksavimo procedūra. Augalinis tyrimų objektas, kuriam ketinama panaikinti karantiną, laikomas skatinančiomis normalų vegetacijos ciklą sąlygomis. Augalinio tyrimų objekto atvežimo bei indeksavimo procedūrų metu vizualiai tikrinama, ar nėra kenksmingų organizmų požymių.

7. Šio priedo 6 punkte numatytos augalinių tyrimų objektų indeksavimo procedūros (bandymai ir identifikavimas), siekiant aptikti kenksmingus organizmus, atliekamos tokia tvarka:

7.1. su Fragaria L. augalais, neatsižvelgiant į augalinio tyrimų objekto kilmės šalį, atliekant bandymus taikomi laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, tarp jų Fragaria vesca, F. virginiana ir Chenopodium spp., kad būtų galima aptikti šiuos kenksmingus organizmus:

7.1.1. Arabis mosaic virus;

7.1.2. Raspberry ringspot virus;

7.1.3. Strawberry crinkle virus;

7.1.4. Strawberry latent C virus;

7.1.5. Strawberry latent ringspot virus;

7.1.6. Strawberry mild yellow edge virus;

7.1.7. Strawberry vein banding virus;

7.1.8. Strawberry witches’ broom mycoplasm;

7.1.9. Tomato black ring virus;

7.1.10. Tomato ringspot virus;

7.1.11. Colletotrichum acutatum Simmonds;

7.1.12. Phytophthora fragariae Hickman var fragariae Wilcox&Ducan;

7.1.13. Xanthomonas fragariae Kennedy&King;

7.2. su Malus Mill. augalais:

7.2.1. kai augalinis tyrimų objektas kilęs iš šalies, kurioje nėra paneigtas šio priedo 8.2.1.1 ir 8.2.1.2 punktuose nurodytų kenksmingų organizmų paplitimas, atliekant bandymus taikomi laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima aptikti šiuos kenksmingus organizmus:

7.2.1.1. Apple proliferation mycoplasm;

7.2.1.2. Cherry rasp leaf virus (Amerikietiškas);

7.2.2. neatsižvelgiant į augalinio tyrimų objekto kilmės šalį, atliekant bandymus, taikomi laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima aptikti šiuos kenksmingus organizmus:

7.2.2.1. Tobacco ringspot virus;

7.2.2.2. Tomato ringspot virus;

7.2.2.3. Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al.;

7.3. su Prunus L. augalais kiekvienai Prunus veislei atitinkamai:

7.3.1. kai augalinis tyrimų objektas kilęs iš šalies, kurioje nėra paneigtas šio priedo 7.3.1.1, 7.3.1.2 ir 7.3.1.3 punktuose nurodytų kenksmingų organizmų paplitimas, atliekant bandymus taikomi laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima aptikti šiuos kenksmingus organizmus:

7.3.1.1. Apricot chlorotic leafroll mycoplasm;

7.3.1.2. Cherry rasp leaf virus (Amerikietiškas);

7.3.1.3. Pseudomonas syringae pv. persicae (Prunier et al.) Young et al.;

7.3.2. neatsižvelgiant į augalinio tyrimų objekto kilmės šalį, atliekant bandymus taikomi atitinkami laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima aptikti šiuos kenksmingus organizmus:

7.3.2.1. Little cherry pathogen (ne Europos izoliatai);

7.3.2.2. Peach mosaic virus (Amerikietiškas);

7.3.2.3. Peach phony rickettsia;

7.3.2.4. Peach rosette mosaic virus;

7.3.2.5. Peach rosette mycoplasm;

7.3.2.6. Peach X-disease mycoplasm;

7.3.2.7. Peach yellows mycoplasm;

7.3.2.8. Plum line pattern virus (Amerikietiškas);

7.3.2.9. Plum pox virus;

7.3.2.10. Tomato ringspot virus;

7.3.2.11. Xanthomonas campestris pv. pruni (Smith) Dye;

7.4. su Cydonia Mill. ir Pyrus L. augalais, neatsižvelgiant į augalinio tyrimų objekto kilmės šalį, atliekant bandymus taikomi laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima nustatyti šiuos kenksmingus organizmus:

7.4.1. Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al;

7.4.2. Pear decline mycoplasm.

8. Vizualiai patikrintas augalinis tyrimų objektas, ant kurio buvo pastebėta kenksmingų organizmų požymių, turi būti toliau tikrinamas ir atliekami bandymai, siekiant nustatyti, kokių kenksmingų organizmų buvo aptikta.

III. FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS, VYKDANT MOKSLINĘ VEIKLĄ SU VITIS L. AUGALAIS, IŠSKYRUS VAISIUS

9. Augaliniam tyrimų objektui taikomos FAO/IPGRI techniniuose nurodymuose numatytos terapinės procedūros.

10. Atlikus šio priedo 9 punkte nurodytas terapines procedūras, atliekama augalinio tyrimų objekto indeksavimo procedūra. Augalinis tyrimų objektas, kuriam ketinama panaikinti karantiną, laikomas skatinančiomis normalų vegetacijos ciklą sąlygomis. Augalinio tyrimų objekto atvežimo bei indeksavimo procedūrų metu vizualiai tikrinama, ar nėra kenksmingų organizmų požymių.

11. Šio priedo 10 punkte numatytos augalinių tyrimų objektų indeksavimo procedūros (bandymai ir identifikavimas), siekiant aptikti kenksmingus organizmus, atliekamos tokia tvarka:

11.1. kai augalinis tyrimų objektas kilęs iš šalies, kurioje nepaneigtas šių kenksmingų organizmų buvimas:

11.1.1. vynmedžių „Ajinashika“ ligos sukėlėjo bandymai taikant laboratorinius metodus. Jeigu gaunami neigiami rezultatai, indeksavimo procedūra atliekama ant „Koshu“ vynmedžių veislės ir stebima ne mažiau kaip du vegetacijos ciklus;

11.1.2. vynmedžių žemaūgės viruso bandymams naudojami augalai indikatoriai, tarp jų „Campbell Early“ vynmedžių veislė, ir stebima vienerius metus;

11.1.3. vynmedžių vasarinės margligės bandymams naudojami augalai indikatoriai, tarp jų „Sideritis“, „Cabernet-Franc“ ir „Mission“ vynuogių veislės;

11.2. neatsižvelgiant į augalinio tyrimų objekto kilmės šalį, atliekant bandymus taikomi laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima nustatyti šiuos kenksmingus organizmus:

11.2.1. Blueberry leaf mottle virus;

11.2.2. Grapevine Flavescence dorée MLO ir kitus grapevine yellows;

11.2.3. Peach rosette mosaic virus;

11.2.4. Tobacco ringspot virus;

11.2.5. Tomato ringspot virus (štamas „yellow vein“ ir kiti štamai);

11.2.6. Xylella fastidiosa (Well & Raju);

11.2.7. Xylophilus ampelinus (Panagopoulos) Willems et al.

12. Vizualiai patikrintas augalinis tyrimų objektas, ant kurio buvo pastebėta kenksmingų organizmų požymių, turi būti toliau tikrinamas ir atliekami bandymai, siekiant nustatyti, kokių kenksmingų organizmų buvo aptikta.

IV. FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS, VYKDANT MOKSLINĘ VEIKLĄ SU STOLONUS

ARBA STIEBAGUMBIUS FORMUOJANČIAIS SOLANUM L. GENTIES AUGALAIS ARBA JŲ HIBRIDAIS, SKIRTAIS AUGINIMUI

13. Augaliniam tyrimų objektui taikomos FAO/IPGRI techniniuose nurodymuose numatytos terapinės procedūros.

14. Atlikus šio priedo 13 punkte nurodytas terapines procedūras, atliekama augalinio tyrimų objekto indeksavimo procedūra. Augalinis tyrimų objektas, kuriam ketinama panaikinti karantiną, laikomas skatinančiomis normalų vegetacijos ciklą sąlygomis. Augalinio tyrimų objekto atvežimo bei indeksavimo procedūrų metu vizualiai tikrinama, ar nėra kenksmingų organizmų požymių.

15. Šio priedo 14 punkte numatytos indeksavimo procedūros turi atitikti 17 punkte išdėstytas technines sąlygas, kurios būtinos nustatant šiuos kenksmingus organizmus:

15.1. bakterijas:

15.1.1. Clavibacter michiganensis (Smith) Davis et al spp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al;

15.1.2. Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith;

15.2. virusus ir į virusus panašius organizmus:

15.2.1. Andean potato latent virus;

15.2.2. Potato black ringspot virus;

15.2.3. Potato spindle tuber viroid;

15.2.4. Potato yellowing alfamovirus;

15.2.5. Potato virus T;

15.2.6. Andean potato mottle virus;

15.2.7. paplitę bulvių virusai A, M, S, V, X ir Y (įskaitant Y⁰, Yn ir Yc) ir potato leaf roll virus;

15.3. tikrosios bulvių sėklos indeksavimo procedūros metu turi būti tikrinamos, ar nėra užkrėstos virusais ir į virusus panašiais organizmais, nurodytais šio priedo 15.2.1–15.2.5 punktuose.

16. Vizualiai patikrintas augalinis tyrimų objektas, ant kurio buvo pastebėta kenksmingų organizmų požymių, turi būti toliau tikrinamas ir atliekami bandymai, siekiant nustatyti, kokių kenksmingų organizmų buvo aptikta.

17. Techninės sąlygos, reikalingos aptikti šiuos organizmus:

17.1. bakterijas:

17.1.1. stiebagumbių testavimui imama kiekvieno stiebagumbio viršūnė. Testavimui imama 200 stiebagumbių. Procedūrai atlikti gali būti imama ir mažiau nei 200 stiebagumbių;

17.1.2. jaunų augalų ir auginių, įskaitant ir mikroaugalus, testavimui imama kiekvieno augalinio tyrimo objekto apatinė stiebo dalis ir, jeigu reikia, šaknys;

17.1.3. stiebagumbių daigų ar tų augalų, kurie neformuoja gumbų, stiebų testavimui naudojama vieno normalaus (pilno) vegetatyvinio dauginimosi ciklo medžiaga, nurodyta šio priedo 17.1.1 ir 17.1.2 punktuose;

17.1.4. šio priedo 17.1.1 punkte nurodytam tyrimo objektui taikomas testavimo metodas dėl Clavibacter michiganensis (Smith) Davis et al ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al. Šis metodas taip pat gali būti pritaikytas tyrimų objektui, nurodytam 17.1.2 punkte;

17.1.5. tyrimų objektui, nurodytam 17.1.1 punkte, taikomas testavimo metodas dėl Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith, atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio augalų apsaugos organizacijos karantino procedūras dėl Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith. Šis metodas taip pat gali būti taikomas 17.1.2 punkte nurodytam tyrimų objektui;

17.2. virusus ir kitus į virusus panašius organizmus, tačiau kitus nei potato spindle tuber viroid:

17.2.1. vegetatyvinės medžiagos (stiebagumbių, jaunų augalų ir auginių, įskaitant ir mikroaugalus) testavimui turi būti atliekami serologiniai testai prieš pat žydėjimą, nustatant atitinkamus žalingus organizmus, kitus nei potato spindle tuber viroid, ir jei serologinių tyrimų rezultatai neigiami, medžiaga tiriama biologiniais testais. Tiriant dėl potato roll virus, turi būti atlikti du serologiniai testai;

17.2.2. tikrosios sėklos testavimui naudojami serologiniai arba biologiniai testai, jei serologiniai testai netaikomi. Pakartotinai testuojant neigiamų arba abejotinų rezultatų pavyzdžius, būtina naudoti kitus metodus;

17.2.3. serologinis ir biologinis testavimas, nurodytas 17.2.1 ir 17.2.2 punktuose, turi būti pritaikytas šiltnamiuose augantiems augalams, paimant pavyzdžius nuo mažiausiai dviejų kiekvieno stiebo pozicijų, įskaitant ir jaunus pilnai išsiskleidusius lapus kiekvieno stiebo viršūnėje ir lapelius, esančius senesnio stiebo viduryje; kiekvienas stiebas turi būti ištirtas dėl galimos nesisteminės infekcijos. Atliekant serologinius tyrimus, negalima sumaišyti atskirų augalų lapų, nebent toks lapų sumaišymas buvo reikalingas naudojamiems metodams; to paties augalo lapus galima sumaišyti, kad būtų suformuotas kiekvieno augalo lapelių mėginys. Atliekant biologinį testavimą, daugiausia galima sumaišyti penkių augalų lapus, kurių inokuliatas skirtas augalams indikatoriams (ne mažiau dviem tos pačios rūšies) užkrėsti;

17.2.4. šio priedo 17.2.1 punkte nurodytam biologiniam testavimui naudojami atitinkami augalai indikatoriai, kurie turi būti nurodyti Europos ir Viduržiemio augalų apsaugos organizacijos sąraše, arba kiti augalai indikatoriai, kurie turi būti naudojami nustatant virusus;

17.2.5. tik tyrimų objektui, kuris yra tiesiogiai testuojamas, nėra taikomas karantinas. Atlikus akutės indeksaciją, daigui gali būti netaikomas karantinas. Stiebagumbių testavimui turi būti taikomas karantinas dėl galimos nesisteminės infekcijos;

17.3. potatoe spindle tuber viroid:

17.3.1. visas šiltnamyje auginamas tyrimų objektas turi būti testuojamas tuoj pat, kai jis yra gerai prigijęs, bet prieš jo žydėjimą ir apdulkinimą. Testuojant stiebagumbio daigus, in vitro augalus, mažus sėjinukus turi būti atsižvelgiama į preliminarius testus;

17.3.2. pavyzdžiai turi būti paimami nuo kiekvieno augalo stiebo viršūnės pilnai išskleidusių lapų;

17.3.3. visas tyrimų objektas testavimui turi būti auginamas ne žemesnėje kaip 18°C temperatūroje (geriau temperatūroje aukštesnėje nei 20°C temperatūroje) ir ne mažiau kaip 16 valandų fotoperiodu;

17.3.4. testavimas turi būti atliekamas ant radioaktyviai ar neradioaktyviai pažymėto cDNR ar RNR-zondo, grįžtamosios-PAGE (su sidabrine žyme) ar RT-PCR;

17.3.5. zondų ir grįžtamosios-PAGE maišymo santykio maksimumas turi neviršyti 5. Naudojant šį ar aukštesnį maišymo dažnį būtinas pagrindimas.

______________