LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KOMERCIJOS ATAŠĖ PAREIGYBĖS STEIGIMO PROGRAMOS
2000 m. spalio 18 d. Nr. 1246
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės specialiųjų atašė nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 116-2961; 2000, Nr. 46-1318), 11 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246
KOMERCIJOS ATAŠĖ PAREIGYBĖS STEIGIMO PROGRAMA
Priemonė |
Steigimo data |
Įsteigimo ir veiklos išlaidos (tūkst. litų) |
Pagrindimas |
|||
2000 m. |
2001 m. |
2002 m. |
2003 m. |
|||
1. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Lenkijoje |
2001 m. |
– |
420 |
420 |
420 |
Lietuvos Respublikos ambasadoje Lenkijoje dirba tik vienas diplomatas ekonomistas. Atsižvelgiant į ekonomikos ir prekybos darbų mastą, to nepakanka: Lietuva importuoja iš Lenkijos dukart daugiau negu į ją eksportuoja, o Lenkijos rinka didelė, be to, Lenkija – ne tik Lietuvos kaimynė, bet ir strateginė partnerė, turinti Lietuvai ypač svarbios integracijos į Europos Sąjungą patirties. Pagal bendrų ir užsienio kapitalo įmonių skaičių Lietuvoje Lenkija yra trečioji, ir tai sąlygoja didelę kasdieninio darbo su ūkio subjektais apimtį |
2. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Švedijoje |
2001 m. |
– |
435 |
425 |
425 |
pagal investicijų Lietuvoje dydį Švedija yra viena iš pirmųjų. Stokholme reziduoja 19 valstybių Lietuvai akredituotos ambasados. Lietuvos Respublikos ambasadoje dirba tik vienas diplomatas ekonomistas, todėl beveik nėra galimybių plačiau bendradarbiauti su tų valstybių diplomatais ir atstovauti Lietuvos verslo interesams |
3. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Didžiojoje Britanijoje |
2001 m. |
– |
435 |
425 |
425 |
Londonas – finansinis Europos centras, ir diplomatai, šiuo metu dirbantys ir verslo srityje, galėtų daugiau dėmesio skirti darbui su stambiomis finansinėmis institucijomis, siekdami gauti lėšų stambiems valstybiniams ir privatiems projektams įgyvendinti. Didžioji Britanija – viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių (pagal apyvartą – 5 vieta), tačiau importas iš jos į Lietuvą – didesnis už eksportą iš Lietuvos apie 1,5 karto. Komercijos atašė Didžiojoje Britanijoje daugiausia turėtų rūpintis privačių kompanijų indėliu į prekybinį ir ekonominį abiejų valstybių bendradarbiavimą |
4. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Rusijos Federacijoje
|
2001 m. |
– |
435 |
425 |
425 |
Rusija – viena didžiausių Lietuvos tradicinio eksporto (žemės ūkio ir maisto produktų) rinka ir įvairių žaliavų ir energetikos išteklių pardavėja, tačiau importas iš Rusijos apie 5 kartus didesnis už eksportą į ją. Daugiau Lietuvos įmonių norėtų dalyvauti valstybinio pirkimo konkursuose, nemažai atsiskaitymo tarp ūkio subjektų problemų, todėl įmonės turėtų gauti daugiau informacijos. Integruojantis Lietuvai į Europos Sąjungą, Rusijos prekėms bus taikomi didesni importo muitai, dėl to gali sutrikti Lietuvos ir Rusijos ūkio subjektų ekonominiai ryšiai. Šioms problemoms spręsti ir kitiems Lietuvos įmonių interesams atstovauti šioje didelėje rinkoje reikia komercijos atašė |
5. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Prancūzijoje |
2002 m. |
– |
– |
435 |
425 |
diplomatas, dirbantis ekonomikos srityje, turi rūpintis ne tik dvišaliais Lietuvos ir Prancūzijos santykiais, bet ir darbu su OECD. Daug problemų kelia dempingo bylos, susijusios su trąšų eksportu (trąšos – viena iš pagrindinių Lietuvos eksporto į šią rinką prekių). Prancūzija – viena iš labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių pagal investicijų ir prekybos su Lietuva apimtį yra tik antrajame dešimtuke, todėl būtina skirti papildomų išteklių darbui prekybos srityje |
6. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Kazachstane |
2002 m. |
– |
– |
435 |
425 |
Kazachstanas – labai perspektyvus Lietuvos ekonominis ir prekybos partneris. Lietuva norėtų pirkti iš Kazachstano žymiai daugiau žalios naftos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ normaliai veiklai užtikrinti. Pastaraisiais metais sumažėjo lietuviškų prekių eksportas į Kazachstaną, nors į šią rinką būtų galima eksportuoti daug, ypač maisto produktų. Kazachstanas pageidauja plačiau naudotis Klaipėdos uostu. Šioje valstybėje sunkiai sprendžiami finansinio atsiskaitymo klausimai. Visos problemos galėtų būti geriau ir greičiau sprendžiamos, jeigu Kazachstane būtų komercijos atašė |
7. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Ukrainoje |
2002 m. |
– |
– |
435 |
425 |
nors Ukraina šiuo metu pagal eksporto į Lietuvą apimtį yra 11 vietoje, bet mūsų valstybės įmonėms tai svarbi rinka. Lietuvos ir Ukrainos prekybos santykius reguliuoja laisvosios prekybos sutartis, palanki Lietuvos pramonės ir perdirbtų žemės ūkio produktų gamintojams. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir įsigaliojus bendram prekybos režimui, sutartis su Ukraina turės būti keičiama, nes ji neatitinka bendrųjų Europos Sąjungos išorės principų. Dėl to labai pablogės prekybos sąlygos. Pastaraisiais metais labai sumažėjo prekybos tarp abiejų valstybių mastas: 1997 metais pagal prekių apyvartą Ukraina buvo 5 vietoje, o 1999 metais – 15 vietoje. Smarkiai sumažėjo ir eksportas: nuo 8,8 procento 1997 metais (4 vieta pagal eksportą) iki 2,6 procento 1999 metais (12 vieta). Nors šiuo laikotarpiu prekybos balansas išliko teigiamas, tačiau 1999 metais jis buvo 6 kartus mažesnis nei 1997 metais |
8. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Italijoje |
2003 m. |
– |
– |
– |
435 |
Lietuvos Respublikos atstovybėje Romoje dirba vienas diplomatas, kuruojantis ekonomikos klausimus. Manoma, kad komercijos atašė galėtų skirti daugiau dėmesio Milanui – svarbiam Italijos pramonės ir prekybos centrui |
9. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Jungtinėse Amerikos Valstijose |
2003 m. |
– |
– |
– |
435 |
Niujorkas – finansinis centras, turintis investicinį potencialą. Čia sukoncentruota tekstilės pramonė, ypač dominanti Lietuvos tekstilės gamintojus. Reziduojantis Niujorke komercijos atašė galėtų plėsti ekonominius ryšius ir su kitais JAV pramonės ir prekybos regionais |
10. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Turkijoje |
2003 m. |
– |
– |
– |
435 |
Turkija oficialiai paskelbta kandidate į Europos Sąjungą, o Lietuvos Respublikos atstovybėje nėra diplomato, kuruojančio ekonomikos klausimus. Turkija – didelė, moki rinka, į kurią lengviau nei į Vakarų valstybių rinkas gali patekti Lietuvos eksporto prekės, ypač maisto produktai. Abiejų valstybių prekybos ryšiai gana platūs, tačiau juos reikia pagyvinti – skatinti Lietuvos eksportą, dirbti su importuotojais vietoje ir panašiai |
11. Įsteigti komercijos atašė pareigybę Čekijoje |
2003m. |
– |
– |
– |
435 |
Čekija – didelį pramonės potencialą turinti valstybė. Prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Čekijos nuolat didėja, tačiau čekiškų prekių importas į Lietuvą tris kartus didesnis už eksportą. Pastaruoju metu atsiranda daugiau gamybinės kooperacijos ryšių |
|
Iš viso |
– |
1725 |
3000 |
4710 |
|
______________