LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
S P R E N D I M A S
DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, ar LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 153 STRAIPSNIO 2 DALIES 11 PUNKTAS neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui
2013 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio prašymą Nr. 1B-20/2013 ištirti, ar „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata „Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: <...> 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą“ ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinės bylos proceso atnaujinimu po to, kai byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, ir panaikinamas kaip neteisėtas norminis teisės aktas, nenurodant, kad jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.
Konstitucinis Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjo administracinėje byloje prašymą atnaujinti procesą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata „Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: <...> 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą“ ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinės bylos proceso atnaujinimu po to, kai byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, ir panaikinamas kaip neteisėtas norminis teisės aktas, nenurodant, kad jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.
Konstitucinis Teismas
k o n s t a t u o j a:
1. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1 dalį bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pareiškėjo ginčijamoje šio straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta:
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A(442)-1528/2009 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui administracinėje byloje faktinio tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose laiko nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. kovo 30 d. neįtraukti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Įsiteisėjus šiam sprendimui Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 22 d. nutarimu prieštaravusiu Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 1 punktą, kurį teismai, nagrinėdami administracinę bylą, taikė tiek, kiek jis susijęs su prievartine karo tarnyba (SSRS teisės aktų nustatyta privaloma „tikrąja karo tarnyba“ pagal šaukimą) SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose.
Kaip savo prašymo pagrindą nurodydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą, pareiškėjas administracinėje byloje kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punktu. Pareiškėjas administracinėje byloje nepateikė jokių argumentų, kodėl šis Konstitucinio Teismo nutarimas tiek, kiek Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 1 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, galėtų būti taikomas įskaitant į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti jo faktinės tarnybos SSRS (Rusijos Federacijos) ginkluotosiose pajėgose nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. kovo 30 d. stažą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį sustabdyti šią administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos „Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: <...> 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą“ atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.
4. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pažymėtina, kad tikrindamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą teismas turi ne tik vertinti taikytiną teisinį reguliavimą, bet ir iš bylos medžiagos žinomas faktines aplinkybes.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 22 d. nutarimu prieštaravusiu Konstitucijai pripažino Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 1 punktą ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek jis susijęs su prievartine karo tarnyba SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos piliečiams (1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusiems asmenims ir jų palikuonims) primesta SSRS teisės aktų nustatyta privaloma „tikroji karinė tarnyba“ pagal šaukimą pagrįstai laikoma prievartine karo tarnyba svetimai valstybei ir visi Lietuvos Respublikos piliečiai (1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėję asmenys ir jų palikuonys) į tokią tarnybą Lietuvos Respublikos teritorijos okupacijos laikotarpiu (nuo 1940 m. birželio 15 d. iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.) buvo paimti neteisėtai.
Pažymėtina, jog iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo administracinėje byloje tarnyba SSRS (Rusijos Federacijos) ginkluotosiose pajėgose nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. kovo 30 d. nebuvo prievartinė. Taigi, atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimas niekaip negali būti taikomas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant pareiškėjo administracinėje byloje prašymą atnaujinti procesą, t. y. pareiškėjui administracinėje byloje Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 1 punktas taikytinas tiek, kiek jis nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
5. Šiame kontekste paminėtina, jog iš Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo matyti, kad po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo priimti teisės aktai, reguliuojantys tarnybos stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (pensijai už ištarnautus metus) gauti apskaičiavimą, inter alia Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas, galiojęs iki 1994 m. gruodžio 31 d., turėjo būti suprantami kaip įpareigojantys įskaityti į tokį stažą tik iki 1990 m. kovo 11 d. buvusį tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje ir vidaus reikalų sistemoje laiką. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją, atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, nustatyti tokį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrai būtino šiai pensijai skirti asmens tarnybos Lietuvos valstybei laiko daliai gali būti prilygintas tarnybos kitai valstybei laikas tokiomis aplinkybėmis, kai atlikti tarnybos Lietuvos valstybei objektyviai buvo neįmanoma.
6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje, kurioje priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, neįvertino iš administracinės bylos medžiagos žinomų faktinių aplinkybių, iš kurių matyti, kad pareiškėjo administracinėje byloje prašymas atnaujinti procesą negali būti grindžiamas minėtu Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu. Kaip minėta, prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas administracinėje byloje nepateikė jokių argumentų, kodėl šis Konstitucinio Teismo nutarimas tiek, kiek juo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 1 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, galėtų būti taikomas įskaitant į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti jo faktinės tarnybos SSRS (Rusijos Federacijos) ginkluotosiose pajėgose stažą nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. kovo 30 d.
Taigi iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad teismui nėra kliūčių vykdyti teisingumą – išspręsti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą nesikreipiant į Konstitucinį Teismą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto atitikties Konstitucijai.
Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, ir tos atitikties tyrimas nėra savitiksliai dalykai, teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kaip konstitucinio instituto, paskirtis – užtikrinti, kad bus įvykdytas teisingumas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).
7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio prašymas ištirti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos „Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: <...> 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą“ tiek, kiek ji susijusi su administracinės bylos proceso atnaujinimu po to, kai byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, ir panaikinamas kaip neteisėtas norminis teisės aktas, nenurodant, kad jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, atitiktį Konstitucijai traktuotinas kaip savitikslis. Savitikslis prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui.
8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas yra nežinybingas.
9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio prašymą ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata „Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: <...> 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą“ tiek, kiek ji susijusi su administracinės bylos proceso atnaujinimu po to, kai byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, ir panaikinamas kaip neteisėtas norminis teisės aktas, nenurodant, kad jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata „Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: <...> 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą“ tiek, kiek ji susijusi su administracinės bylos proceso atnaujinimu po to, kai byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, ir panaikinamas kaip neteisėtas norminis teisės aktas, nenurodant, kad jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Egidijus Bieliūnas Toma Birmontienė Pranas Kuconis Gediminas Mesonis Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis Dainius Žalimas |