LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL UŽSIENIO VALSTYBIŲ KARO IR VALSTYBINĮ STATUSĄ TURINČIŲ LAIVŲ ĮPLAUKIMO Į KLAIPĖDOS VALSTYBINĮ JŪRŲ UOSTĄ IR BUVIMO JAME TAISYKLIŲ, PARAIŠKŲ ŠVARTUOTI LIETUVOS KARO LAIVUS TEIKIMO IR NAGRINĖJIMO TAISYKLIŲ IR KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NEKARINĖJE TERITORIJOJE ESANČIŲ KRANTINIŲ, REZERVUOJAMŲ BUDINTIEMS LIETUVOS KARO LAIVAMS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ KARO LAIVAMS PIRMUMO TEISE ŠVARTUOTI IR STOVĖTI, SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. kovo 20 d. Nr. 277
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 75-2265; 2002, Nr. 123-5519) 4 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 4 dalimi ir įgyvendindama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226 (Žin., 2002, Nr. 17-673), 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisykles;
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1301 „Dėl Užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių ir Leidimų išdavimo užsienio laivams, kuriems numatyta leidimų teisė, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 83-1889);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1396 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1301 „Dėl Užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių ir Leidimų išdavimo užsienio laivams, kuriems numatyta leidimų teisė, tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 107-3115);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 183 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pastatyti ir stovėti, sąrašo ir Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-545; 2003, Nr. 52-2327);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1301 „Dėl Užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių ir Leidimų išdavimo užsienio laivams, kuriems numatyta leidimų teisė, tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1889);
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2003, Nr. 52-2327) 1 ir 4 punktus.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277
užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja užsienio valstybių karo ir eksploatuojamų nekomerciniais tikslais valstybinį statusą turinčių laivų (toliau vadinama – valstybinį statusą turintys laivai; toliau kartu vadinama – laivai) įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (toliau vadinama – uostas), leidimų įplaukti į uostą išdavimo, paraiškų švartuoti užsienio valstybių karo laivus teikimo bei nagrinėjimo ir kitus su laivų buvimu uoste susijusius reikalavimus.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
NATO valstybių karo laivų junginys (toliau vadinama – NATO junginys) – karo laivų junginys, kurį sudaro daugiau nei vienos NATO valstybės karo laivai, pažymėti priklausomybę NATO junginiui patvirtinančiais išoriniais ženklais, kuriam vadovauja NATO institucijos paskirtas karininkas.
Priverstinis įplaukimas – laivo įplaukimas į uostą dėl nenumatytų aplinkybių: nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės, grėsmės laivo saugumui, sugedusių laivų buksyravimo, neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimo, išgelbėtų žmonių pristatymo arba dėl kitų priverstinių priežasčių.
A ir B kategorijos Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai (toliau vadinama – oficialūs svečiai) – suprantama taip, kaip apibrėžta Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485 (Žin., 2003, Nr. 113-5077).
3. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245).
II. ĮPLAUKIMAS Į UOSTĄ IR LEIDIMŲ ĮPLAUKTI Į UOSTĄ IŠDAVIMAS
4. Laivai į uostą gali įplaukti tik gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau vadinama – Užsienio reikalų ministerija) leidimą įplaukti į uostą, išskyrus šių Taisyklių 9 ir 13 punktuose nurodytus atvejus.
5. Prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą užsienio šalies valstybės institucija (toliau vadinama – prašymo teikėjas) pateikia per savo šalies diplomatinę atstovybę Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki planuojamos laivo įplaukimo į uostą dienos, o oficialių svečių vizito atveju – ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki planuojamos laivo įplaukimo į uostą dienos.
6. Prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą Užsienio reikalų ministerija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos siunčia ministerijai, kurios kompetencijai priskirti klausimai, tiesiogiai susiję su konkretaus laivo atvykimo tikslu ar funkcine paskirtimi, Krašto apsaugos ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, prireikus – ir kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms (toliau vadinama – institucijos), kurios išvadas dėl leidimo įplaukti į uostą išdavimo pateikia Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo iš Užsienio reikalų ministerijos dienos, o oficialių svečių vizito atveju – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo iš Užsienio reikalų ministerijos dienos. Įvertinusi pateiktas išvadas, Užsienio reikalų ministerija priima galutinį sprendimą dėl leidimo įplaukti į uostą išdavimo.
7. Svarstydamos prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą, institucijos įvertina laivo atvykimo į uostą tikslus, Lietuvos Respublikos užsienio politikos, valstybės saugumo ir kitus valstybinius interesus.
8. Apie priimtą galutinį sprendimą Užsienio reikalų ministerija informuoja prašymo teikėjo šalies diplomatinę atstovybę ir institucijas, su kuriomis buvo derinamas prašymas išduoti leidimą įplaukti į uostą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o oficialių svečių vizito atveju – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
9. Leidimus įplaukti į uostą užsienio valstybių laivams, atvykstantiems į tarptautines operacijas, tarptautines karines pratybas ir kitus karinio bendradarbiavimo renginius Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau vadinama – karinio bendradarbiavimo tikslais atvykstantys laivai), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą įplaukti į uostą pateikimo išduoda Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų (toliau vadinama – Karinės jūrų pajėgos) vadas, kai Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (Žin. 1994, Nr. 58-1133; 2002, Nr. 13-465) nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas leisti atvykti kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems tarnautojams į šias tarptautines operacijas, tarptautines karines pratybas ar kitus karinio bendradarbiavimo renginius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apie išduotą leidimą įplaukti į uostą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo leidimo išdavimo Karinės jūrų pajėgos informuoja valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau vadinama – Uosto direkcija), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinę (toliau vadinama – Pakrančių apsaugos rinktinė) ir prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą pateikusį asmenį.
10. Prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą karinio bendradarbiavimo tikslais atvykstančiam laivui Karinių jūrų pajėgų vadui pateikia valstybės, kuriai priklauso laivas, gynybos atašė Lietuvos Respublikoje ar kitas diplomatinės atstovybės Lietuvos Respublikoje diplomatinio personalo narys arba tos valstybės karinių jūrų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, o prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą NATO junginiui – NATO junginio vadas arba jo įgaliotas asmuo, arba NATO institucija, kuriai pavaldus tas NATO junginys, ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki planuojamos laivo įplaukimo į uostą dienos.
11. Prašyme išduoti leidimą įplaukti į uostą valstybinį statusą turintiems laivams nurodoma:
11.1. laivų skaičius, kiekvieno laivo tipas, pavadinimas, svarbiausieji duomenys (vandens talpa, bendroji talpa, ilgis, plotis, maksimali grimzlė);
11.2. atvykimo tikslas (jeigu atvyksta oficialus svečias, nurodoma oficialaus svečio pareigos, vardas ir pavardė, vizito pobūdis);
12. Prašyme išduoti leidimą įplaukti į uostą užsienio valstybių karo laivams nurodoma:
12.1. laivų skaičius, kiekvieno laivo klasė (tipas), pavadinimas, borto numeris, svarbiausieji duomenys (vandens talpa, bendroji talpa, ilgis, plotis, maksimali grimzlė), jėgainės tipas, ginkluotė;
12.2. atvykimo tikslas (jeigu atvyksta oficialus svečias, nurodoma oficialaus svečio pareigos, vardas ir pavardė, vizito pobūdis);
12.4. kiekvieno laivo vado (kapitono), taip pat laivų junginio vado karinis laipsnis, vardas ir pavardė;
12.5. laivo įgulos narių, kitų laive esančių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vardai ir pavardės, kariniai laipsniai ir/ar pareigos;
13. Sprendimą leisti įplaukti laivui, kuriam reikalingas priverstinis įplaukimas į uostą, priima Lietuvos saugios laivybos administracija pritarus Karinių jūrų pajėgų vadui, kuris išvadą dėl leidimo įplaukti Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia nedelsdamas. Gavusi Lietuvos saugios laivybos administracijos sprendimą leisti įplaukti laivui, kuriam reikalingas priverstinis įplaukimas į uostą, Uosto direkcija teisės aktų nustatyta tvarka išsprendžia laivo stovėjimo vietos uoste klausimą, nustato leidimo būti uoste dėl priverstinio įplaukimo terminą (paprastai iki 5 darbo dienų), o prireikus šį terminą pratęsia. Priverstinio įplaukimo atveju laivui atvykus į uostą, laivo vadas (kapitonas) pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai, Uosto direkcijai ir Karinių jūrų pajėgų vadui konkrečius duomenis apie įplaukimo priežastis, nurodo, kokios pagalbos reikės.
14. Apie sprendimą leisti įplaukti laivui, kuriam reikalingas priverstinis įplaukimas į uostą, ir apie šio laivo išplaukimą pasibaigus leidimo būti uoste dėl priverstinio įplaukimo terminui Lietuvos saugios laivybos administracija informuoja Užsienio reikalų ministeriją. Apie sprendimą leisti įplaukti laivui, kuriam reikalingas priverstinis įplaukimas į uostą, šio laivo stovėjimo vietą ir išplaukimą pasibaigus leidimo būti uoste dėl priverstinio įplaukimo terminui Lietuvos saugios laivybos administracija taip pat informuoja Pakrančių apsaugos rinktinę.
III. PARAIŠKŲ ŠVARTUOTI UŽSIENIO VALSTYBIŲ KARO LAIVUS TEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS
16. Užsienio valstybių karo laivų stovėjimo vietą uoste su Uosto direkcija derina ministerijos, kurios kompetencijai priskirti klausimai, tiesiogiai susiję su konkretaus užsienio valstybės karo laivo atvykimo tikslu ar funkcine paskirtimi, įgaliotas asmuo, o karinio bendradarbiavimo tikslais atvykstančių laivų stovėjimo vietą uoste su Uosto direkcija derina Karinių jūrų pajėgų vadas arba jo įgaliotas asmuo.
17. Ministerijos, kurios kompetencijai priskirti klausimai, tiesiogiai susiję su konkretaus užsienio valstybės karo laivo atvykimo tikslu ar funkcine paskirtimi, įgaliotas asmuo pateikia Uosto direkcijai paraišką švartuoti užsienio valstybių karo laivus prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąraše (toliau vadinama – sąrašas) nurodytų krantinių su prašymo išduoti leidimą įplaukti į uostą kopija ne vėliau kaip kitą dieną nuo informacijos apie išduotą leidimą įplaukti į uostą gavimo šių Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka, o oficialių svečių vizito atveju – nuo informacijos apie prašymo išduoti leidimą įplaukti į uostą gavimo šių Taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka. Karinių jūrų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo pateikia Uosto direkcijai paraišką švartuoti užsienio valstybių karo laivus, kuriems leidimas įplaukti į uostą išduotas šių Taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka, prie sąraše nurodytų krantinių su prašymo išduoti leidimą įplaukti į uostą kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo leidimo įplaukti į uostą išdavimo.
18. Pateikęs prašymą išduoti leidimą būti uoste šių Taisyklių 14 punkto nustatyta tvarka, laivo vadas (kapitonas) pateikia Uosto direkcijai šio prašymo kopiją ir paraišką švartuoti užsienio valstybės karo laivą prie sąraše nurodytų krantinių ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki leidimo būti uoste dėl priverstinio įplaukimo termino pabaigos.
19. Uosto direkcija išnagrinėja paraišką švartuoti užsienio valstybės karo laivus ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pateikia atsakymą, kuriame nurodo krantinių, prie kurių leidžiama užsienio valstybės karo laivui stovėti, numerius, akvatorijos prie šių krantinių gylį ir informaciją apie galimybes prie šių krantinių laivams teikti paslaugas.
20. Jeigu užsienio valstybės karo laivo negalima švartuoti prie sąraše nurodytų krantinių, Uosto direkcija skiria kitą krantinę.
21. Jeigu konkreti krantinė bus laisva (nebus švartuojami krovininiai laivai) ilgiau kaip 48 valandas, uosto žemės naudotojas privalo apie tai pranešti Uosto direkcijai. Uosto direkcija turi teisę laisvą krantinę panaudoti kitiems laivams (karo, valstybinį statusą turintiems laivams, kruiziniams ir keleiviniams laivams) aptarnauti, suderinusi tai su uosto žemės naudotoju.
IV. KITI SU LAIVŲ BUVIMU UOSTE SUSIJĘ REIKALAVIMAI
22. Laivų aprūpinimą organizuoja ir kitus su laivų buvimu uoste susijusius klausimus koordinuoja ministerijos, kurios kompetencijai priskirti klausimai, tiesiogiai susiję su konkretaus laivo atvykimo tikslu ar funkcine paskirtimi, įgalioti asmenys.
23. Karinio bendradarbiavimo tikslais atvykstančių laivų aprūpinimą organizuoja ir kitus su šių laivų buvimu uoste susijusius klausimus koordinuoja Karinių jūrų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.
24. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, savo laivais naudojasi nemokėdami uosto rinkliavų.
25. Už suteiktas laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas užsienio valstybės moka paslaugų teikėjams.
26. Karinio bendradarbiavimo tikslais atvykstantiems laivams aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugos gali būti teikiamos ir (ar) apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu arba pagal Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos kariuomenės susitarimus su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis.
27. Laivų įgulų nariai ir kiti asmenys gali išlipti į krantą Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos valstybės sienos kirtimą, nustatyta tvarka.
28. Užsienio valstybės karo laivo įgulos, kitų laive esančių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų leidimo į krantą tvarką (žmonių skaičių, jų išėjimo ir sugrįžimo laiką) laivo vadas (kapitonas) derina su Karinių jūrų pajėgų vadu. Ginkluoti kariai gali būti išlaipinti į krantą dalyvauti iškilmingose ceremonijose tik Karinių jūrų pajėgų vado leidimu.
29. Laivų įgulų narių ir kitų asmenų, laivų ir laivų gabenamų krovinių pasienio ar muitinis tikrinimas prireikus atliekamas Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
30. Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų lengvatos taikomos prekėms ir paslaugoms, skirtoms Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių kariuomenių vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
32. Laivams uoste draudžiama:
32.3. naudotis radiolokacinėmis, kitomis radiotechnikos ir hidroakustikos priemonėmis, jeigu tai nebūtina laivo saugiam plaukiojimui užtikrinti ir nėra suderinta teisės aktų nustatyta tvarka;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Jeigu laivas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus, teisės aktų nustatyta tvarka imamasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti ir kaltiems asmenims patraukti atsakomybėn. Prireikus Karinių jūrų pajėgų vadas kreipiasi į laivo vadą (kapitoną) reikalaudamas nutraukti neteisėtus veiksmus. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, leidimą įplaukti į uostą arba leidimą būti uoste išdavusi institucija gali uždrausti laivui įplaukti į uostą arba įpareigoti laivą per nustatytą laiką išvykti iš uosto, informuodama apie tai valstybės, kuriai priklauso laivas, institucijas, turinčias teisę kreiptis dėl leidimo įplaukti į uostą išdavimo.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277
Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklės
1. Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus (toliau vadinama – laivai) prie nekarinėje uosto teritorijoje esančių krantinių pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
2. Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų (toliau vadinama – Karinės jūrų pajėgos) vadas arba jo įgaliotas asmuo pateikia valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau vadinama – Uosto direkcija) paraišką švartuoti laivus prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąraše (toliau vadinama – sąrašas) nurodytų krantinių prieš 10 darbo dienų iki numatomos laivo švartavimo prie šių krantinių dienos.
3. Paraiškoje nurodoma:
4. Uosto direkcija išnagrinėja gautą paraišką ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia Karinių jūrų pajėgų vadui arba jo įgaliotam asmeniui atsakymą raštu, kuriame nurodo:
4.1. krantinių, prie kurių leidžiama laivui (-ams) stovėti, numerius, akvatorijos prie šių krantinių gylį;
5. Priverstinio įplaukimo į uostą atveju dėl leidimo švartuoti laivus Karinių jūrų pajėgų vado įgaliotas asmuo kreipiasi į Uosto direkciją, kuri nedelsdama priima sprendimą skirti krantinę laivams švartuoti.
6. Kai kuriais atvejais laivui, kuris negali švartuotis prie sąraše nurodytų krantinių, švartuoti Uosto direkcija skiria kitą krantinę.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančios krantinės, rezervuojamos budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti
| Krantinės numeris |
Krantinės ilgis (metrais) |
Leistina grimzlė prie krantinės (metrais) |
| 28 |
57 |
8,5 |
| 29 |
57 |
8,5 |
| 30 |
57 |
8,5 |
| 31 |
57 |
8,5 |
| 32 |
57 |
8,5 |
| 33 |
57 |
8,5 |
| 73 |
141 |
6 |
|
|
483 (iš viso) |
|
______________