STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS STATISTINĖS ATASKAITOS DUS-01 (VIENKARTINĖS) FORMOS PATVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 27 d. Nr. DĮ-269
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgdama į 1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL 2006 L 393, p. 1), 2000 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1916/2000, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos, apibrėžiant informaciją apie darbo užmokesčio struktūrą ir reglamentuojant jos perdavimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 36), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10):
1. Tvirtinu pridedamą Darbo užmokesčio struktūros statistinės ataskaitos DUS-01 (vienkartinės) formą.
2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. DĮ-46 „Dėl Darbo užmokesčio struktūros tyrimo ataskaitos formos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-862).
Darbo užmokesčio struktūros 2010 m.
statistinės ataskaitos DUS-01
(vienkartinės)
1 priedas
INFORMACIJA DĖL DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS STATISTINIO TYRIMO
(statistinė ataskaita DUS-01 (vienkartinė)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). 1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL 2006 L 393, p. 1). 2000 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1916/2000, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos, apibrėžiant informaciją apie darbo užmokesčio struktūrą ir reglamentuojant jos perdavimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 36) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Atrankinis tyrimas. Statistinę ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, patekusios į imtį. Tyrimo tikslas – nustatyti darbuotojų darbo užmokestį, jo struktūrą, pasiskirstymą šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų profesiją, išsilavinimą, amžių, lytį, įmonės dydį ir kt. Tiriamasis laikotarpis – 2010 m. ir 2010 m. spalio mėn. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
2012 m. liepos mėn. – pranešimas spaudai; spalio mėn. – leidinys „Darbo užmokesčio struktūra 2010 m.“; Statistikos departamento interneto svetainė vwvw.stat.gov.lt. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610, 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Darbo užmokesčio struktūros 2010 m.
statistinės ataskaitos DUS-01
(vienkartinės)
2 priedas
DARBUOTOJŲ IMTIES IŠRINKIMO ĮMONĖJE (VIETOS VIENETE) TVARKA
(pagal paskutinius du asmens kodo skaitmenis)
1. Įmonės, kuriose darbuotojai bus išrenkami iš visos įmonės ir įmonės, kuriose darbuotojai bus išrenkami iš vietos vienetų, naudoja tą pačią darbuotojų imties išrinkimo schemą (žr. lentelę).
2. Įmonė (vietos vienetas) atsižvelgia į tai, į kurią įmonių (vietos vienetų) dydžio grupę (nurodytą lentelės 1 skiltyje) pagal darbuotojų skaičių ji patenka.
3. Pirmiausia įmonė parengia įmonės arba patekusio į imtį vietos vieneto darbuotojų sąrašą (toliau – sąrašą) 2010 m. spalio 31 d., kuriame nurodyti darbuotojų asmens kodai. Į darbuotojų sąrašą įtraukiami visi pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo laiko trukmę.
4. Sąrašą įmonės gali sudaryti remdamosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriams teikiamu pranešimu (forma SAM3SD) „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos per 2010 metų spalio mėn.“, kuriame yra nurodytos darbuotojų pavardės ir asmens kodai.
5. Atkreipkite dėmesį, kad į sąrašą, kuriuo remiantis sudaroma darbuotojų imtis, neįtraukiami asmenys, kuriems nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, darbuotojai, kurie nutraukė darbo santykius su įmone iki spalio 30 d. arba įsidarbino įmonėje po spalio 31 d. (t. y. spalio 31 d. nedirbo), darbuotojai, kurie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. įmonėje nedirbo, pvz., stažavosi ar dirbo tiriamos įmonės filiale užsienyje ir pan. (žr. Darbo užmokesčio struktūros 2010 m. statistinės ataskaitos DUS-01 (vienkartinės) (toliau – ataskaitos) 3 priedo 6 ir 7 punktus).
6. Įmonės, turinčios vietos vienetų, atsižvelgia į tai, į kurią vietos vienetų dydžio grupę (nurodytą lentelės 1 skiltyje) pagal darbuotojų skaičių konkretus vietos vienetas (o ne įmonė), iš kurio reikės išrinkti darbuotojus, patenka. Vietos vienetų imties sąrašas pateikiamas priede kartu su raštu įmonei.
7. Į ataskaitą įtraukiami tik tie darbuotojai, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 15, po to 16 ir t. t., kol bus išrinktas reikiamas darbuotojų skaičius. Pvz., įmonėje arba vietos vienete pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius yra 270. Pagal darbuotojų skaičių įmonė (vietos vienetas) patenka į šeštąją įmonių dydžio grupę (nuo 250 iki 499, lentelės 1 skilties 6 eilutė). Kaip nurodyta lentelės 3 skiltyje, įmonė (vietos vienetas), patekusi į šią grupę, į ataskaitą turi įtraukti iš viso 20 darbuotojų. Jei nesusidaro 20 darbuotojų, kurių asmens kodo paskutiniai du skaitmenys yra 15, 16 ir t. t., į imtį pradedami rinkti darbuotojai, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 00, 01 ir t. t.
8. Jei įmonėje nėra darbuotojų, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 15, tuomet rinkti pradedame nuo darbuotojų, kurių paskutiniai kodo skaitmenys yra 16 ir t. t.
9. Jei darbuotojų, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys vienodi, yra daugiau negu reikia (atsižvelgiant į įmonės dydžio grupę), į ataskaitą jie įtraukiami pagal pavardes abėcėlės tvarka, kol bus išrinkamas reikiamas skaičius.
10. Minėtus du paskutinius darbuotojo asmens kodo skaitmenis įrašykite į ataskaitos II skyriaus 2 rodiklio poziciją.
Darbuotojų imties išrinkimo įmonėje lentelė
| Eil. Nr. |
Įmonių (vietos vienetų) dydžio grupės pagal darbuotojų skaičių |
Į ataskaitą įtraukiamų darbuotojų paskutiniai du asmens kodo skaitmenys |
Į ataskaitą įtraukiamų įmonės (vietos vieneto) darbuotojų skaičius |
| A |
1 |
2 |
3 |
| 1 |
1-4 |
visi |
visi |
| 2 |
5-9 |
15 arba 15, 16 ir t. t. |
4 |
| 3 |
10-49 |
15 arba 15, 16 ir t. t. |
5 |
| 4 |
50-99 |
15 arba 15, 16 ir t. t. |
10 |
| 5 |
100-249 |
15 arba 15, 16 ir t. t. |
15 |
| 6 |
250-499 |
15 arba 15, 16 ir t. t. |
20 |
| 7 |
500-999 |
15 arba 15, 16 ir t. t |
50 |
| 8 |
1000 ir daugiau |
15 arba 15, 16 ir t. t. |
100 |
Darbo užmokesčio struktūros 2010 m.
statistinės ataskaitos DUS-01
(vienkartinės)
3 priedas
PAAIŠKINIMAI DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS 2010 M. STATISTINEI ATASKAITAI DUS-01 (VIENKARTINEI) PILDYTI
I. DUOMENYS APIE ĮMONĘ IR VIETOS VIENETĄ
1. Įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau – įmonės) pateikia tik į imtį patekusių vietos vienetų Darbo užmokesčio struktūros 2010 m. statistinės ataskaitos DUS-01 (vienkartinės) (toliau – ataskaitos) duomenis. Vietos vienetų imties sąrašas pateiktas priede kartu su raštu įmonės vadovui.
2. Vietos vienetas – geografiškai apibrėžtoje vietoje esantis klasifikuojamas vienetas arba jo dalis (pvz., dirbtuvė, cechas, fabrikas, parduotuvė, restoranas, kavinė, sandėlis, įstaiga ir kt.), kur vykdoma ekonominė veikla ir dirba vienas arba daugiau žmonių. Vietos vienetas nėra juridinis asmuo ir gali prisiimti įsipareigojimus, sudaryti sandorius tik pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos suteiktus įgaliojimus. Vietos vieneto kodas – 7, 9 ženklų (juridinis) arba 8 ženklų statistinis identifikavimo kodas.
4. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569), įmonėje gali būti sudaromos šios kolektyvinės sutartys:
5. Ataskaitos I skyriaus 2 rodiklis „Darbuotojų skaičius 2010 m. spalio 31 d.“. Nurodomas ne visų įmonių, o tik į imtį patekusių vietos vienetų pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės, visą ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičius 2010 m. spalio 31 d.
6. Darbuotojams priskiriami (iš kurių bus sudaroma imtis):
6.1. darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurių darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
6.2. valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708);
6.3 statutiniai valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 7-140);
6.4 valstybės politikai ir valstybės pareigūnai, kurių darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2271);
6.6. darbuotojai, kurie 2010 m. spalio 31 d. buvo išėję vaiko priežiūros atostogų, kol jam sueis treji metai, trumpesniam negu vieneri metai laikotarpiui;
7. Į darbuotojų skaičių neįskaitomi:
7.1. asmenys, kuriems nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai;
7.2. darbuotojai, kurie nutraukė darbo santykius su įmone iki spalio 30 d. arba įsidarbino įmonėje po spalio 31 d. (t. y. spalio 31 d. nedirbo);
7.3. darbuotojai, kurie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. įmonėje nedirbo ir negavo (ar gavo tik dalį) darbo užmokesčio, pvz., stažavosi ar dirbo tiriamos įmonės filiale užsienyje ir pan.;
7.4. įmonių vadovai ar įmonių valdymo organų (valdybų, tarybų ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno;
7.5. laikinai dirbantis personalas iš kitų įmonių (įtraukiamas į tos įmonės darbuotojų skaičių, iš kurios yra samdomas, o ne į įmonės, kurioje faktiškai dirba);
8. Ataskaitos 3 rodiklis „Darbuotojų, išrinktų į imtį, skaičius“. Nurodykite į imtį išrinktų darbuotojų, kurių statistiniai duomenys pateikiami ataskaitos II skyriuje, skaičių. Darbuotojų imties išrinkimo įmonėje (vietos vienete) tvarka pateikiama ataskaitos 2 priede.
II. DUOMENYS APIE DARBUOTOJĄ
10. Ataskaitos II skyriaus pozicija „Įmonės kodas registre“. Tai įmonės kodas, įrašytas į ataskaitos I skyriaus poziciją „Įmonės kodas registre“.
11. Ataskaitos II skyriaus pozicija „Vietos vieneto kodas registre“. Tai vietos vieneto kodas, įrašytas į ataskaitos I skyriaus poziciją „Vietos vieneto kodas registre“.
12. Ataskaitos 1 rodiklis „Darbuotojo tabelio numeris“. Nurodykite darbuotojo, kurio statistiniai duomenys pateikiami, tabelio numerį. Jei darbuotojui nesuteiktas tabelio numeris, nurodykite jo eilės numerį.
13. Ataskaitos 2 rodiklis „Darbuotojo du paskutiniai asmens kodo skaitmenys“. Nurodykite darbuotojo, išrinkto į darbuotojų imtį pagal pateiktą darbuotojų išrinkimo lentelę, du paskutinius asmens kodo skaitmenis.
15. Ataskaitos 4 rodiklis „Gimimo data“. Į atitinkamus langelius įrašykite darbuotojo gimimo metų, mėnesio ir dienos skaitmenis (tai darbuotojo asmens kodo 2-as, 3-ias, 4-as, 5-as, 6-as ir 7-as skaitmenys).
16. Ataskaitos 5 rodiklis „Profesija (pareigybė)“. Jei nepildote ataskaitos elektroninės formos, įrašykite darbuotojo profesijos (pareigybės) pavadinimą, pateikite trumpą atliekamo darbo aprašymą. Darbuotojo profesija siejama su jo faktiškai atliekamu darbu, o ne su įgyta specialybe.
17. Jei ataskaitiniais metais pasikeitė darbuotojo profesija (pareigybė), nurodoma spalio 31 d. darbuotojo profesija (pareigybė). Jei darbuotojas dirba pagal kelias profesijas (pareigybes), nurodoma pagrindinė.
18. Pildydami ataskaitos elektroninę formą:
18.1. paieškos laukelyje įveskite ieškomos profesijos pavadinimo raktinį žodį (visą ar raktinio žodžio pradžią);
18.3. neradę sąraše tinkamos profesijos, įrašykite profesijos (pareigybės) pavadinimą ir trumpai apibūdinkite darbuotojo atliekamą darbą;
19. Profesijos nurodomos pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V(5)-167 „Dėl Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatoriaus atnaujintos šešiaženklės struktūros pagal ISCO-08 patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 117-5989). Lietuvos profesijų klasifikatoriuje išskirta dešimt pagrindinių profesijų grupių:
19.1. Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai. Ši grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti Vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir prižiūrėti, kaip jie įgyvendinami, atstovauti Vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą. Pvz., ministras (kodas 111013), skyriaus vedėjas (kodas 112015), verslo paslaugų įmonės (organizacijos) vadovas (kodas 121701), mokyklos direktorius (kodas 121942), reklamos padalinio vadovas (kodas 123401), mažosios (iki 9 darbuotojų) mažmeninės prekybos įmonės vadovas (kodas 131401) ir kt.
19.2. Specialistai. Grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patirties fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityje. Taip pat priskiriamas vienos ar kelių disciplinų teorijos ir praktikos dėstymas, teisės ir socialinių paslaugų teikimas, meno kūrinių kūrimas ir pan. Pvz., matematikas (kodas 212106), elektros energetikos inžinierius (kodas 214312), farmakologas (kodas 221218), vaikų intensyvios terapijos gydytojas (kodas 222173), istorijos dėstytojas (kodas 231109), istorijos mokytojas (kodas 232115), buhalteris (kodas 241104), globos įstaigos socialinis darbuotojas (kodas 244622) ir kt.
19.3. Jaunesnieji specialistai ir technikai. Atlieka techninį darbą, susijusį su fizinių mokslų, įskaitant inžineriją bei technologiją, gamtos mokslų, įskaitant ir medicinos profesijas, socialinių ir humanitarinių mokslų metodų tyrinėjimu ir taikymu, techninių paslaugų, susijusių su prekyba, finansais, administravimu, socialiniu darbu, meno ir sporto pramogų teikimu. Pvz., telekomunikacijų technikas (kodas 311408), kompiuterių programuotojo asistentas (kodas 312104), medicinos tarnybos laborantas (kodas 321119), jaunesnysis socialinės rūpybos darbuotojas (kodas 346002), reklamos vadybininkas (kodas 342905) ir kt.
19.4. Jaunesnieji tarnautojai. Pagrindinės užduotys: užrašo, registruoja, tvarko, saugo, skaičiuoja, įveda į kompiuterį, ieško informacijos, reikalingos kokiam nors klausimui išspręsti, bei atlieka kitas priklausančias pareigas, susijusias su piniginėmis operacijomis, kelionių organizavimu, informacijos paieška, klientų informavimu, susitikimų organizavimu. Pvz., sekretorius (kodas 411501), apskaitos tvarkytojas (kodas 412103), paštininkas (kodas 414204), sandėlininkas (kodas 413111), kelionių įmonės tarnautojas (kodas 422102) ir kt.
19.5 Paslaugų sektoriaus ir parduotuvių bei turgaviečių darbuotojai. Šie darbuotojai teikia turizmo, namų ūkio, visuomeninio maitinimo, asmens priežiūros paslaugas, kovoja su gaisrais ir tvarkos pažeidėjais, demonstruoja ir parduoda prekes didmeninės ar mažmeninės prekybos parduotuvėse, kioskuose ir turguje (rinkoje). Pvz., traukinio palydovas (kodas 511103), virėjas (kodas 512202), ugniagesys (kodas 516101), policininkas (kodas 516207), pardavėjas kasininkas (kodas 522009) ir kt.
19.6. Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai. Šie darbininkai augina ir nuima įvairių lauko kultūrų derlių, renka laukinius vaisius ir augalus, veisia, augina, prižiūri ar medžioja gyvūnus, gamina įvairius gyvulininkystės produktus, augina, saugo ir eksploatuoja miškus, veisia ir gaudo žuvis, kad galėtų užsidirbti pajamų sau ir savo ūkiui. Pvz., vaismedžių augintojas (kodas 611213) ir kt.
19.7. Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai taiko savo kvalifikaciją gavybos ir statybos srityse, lieja iš metalo, montuoja metalinius statinius, reguliuoja stakles, gamina, derina, prižiūri ir taiso mechanizmus, mašinas, atlieka spausdinimo darbus, gamina ar perdirba maisto produktus, tekstilės gaminius, medienos, metalo ir kitus gaminius, gamina rankų darbo gaminius. Pvz., plytų mūrininkas (kodas 712202), stalius dailidė (kodas 712414), suvirintojas (kodas 721206), šaltkalvis suvirintojas (kodas 723348) ir kt.
19.8. Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai. Ši grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patirties didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų įrenginių valdymą, taip pat transporto priemonių vairavimą, komplektuojamų gaminių surinkimą. Pvz., popieriaus gamybos mašinos operatorius (kodas 814303), tekinimo staklių operatorius (kodas 821125), traukinio mašinistas (kodas 831112), automobilio vairuotojas (kodas 832203) ir kt.
19.9. Nekvalifikuoti darbininkai. Ši grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms kasdienėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pvz., kambarinė (kodas 913201), pastato sargas (kodas 914101), gatvių valytojas (kodas 916209) ir kt.
19.10. Ginkluotosios pajėgos, koduojamos 0110. Šiai grupei priskiriami nuolatiniai armijos, laivyno, oro pajėgų ir kitų karinių tarnybų nariai, taip pat einantieji pagalbinę tarnybą savanoriškai ar privaloma tvarka. Nepriskiriami asmenys, dirbantys valstybinių institucijų, susijusių su gynybos klausimais, civilinėje tarnyboje, policijoje.
20. Tarnautojams priskiriamos penkios (nuo 1 iki 5), o darbininkams- keturios (nuo 6 iki 9) profesinės grupės.
21. Ataskaitos 6 rodiklis „Išsilavinimas, švietimo lygmenys“. Nurodykite valstybinėse mokyklose ir valstybės pripažintose nevalstybinėse mokyklose darbuotojo įgytą aukščiausią išsilavinimą, remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu ir pan.
22. Jei darbuotojas dar mokosi, nurodykite jau įgytą išsilavinimą. Išklausiusiam mokyklos kursą, bet negavusiam mokslo baigimo pažymėjimo, nurodykite anksčiau įgytą aukščiausią išsilavinimą. Jei darbuotojas mokėsi aukštojoje mokykloje, bet jos nebaigė, įrašomas anksčiau įgytas aukščiausias išsilavinimas (aukštesnysis, specialusis vidurinis arba vidurinis), remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu ar pan.
23. Darbuotojui, įgijusiam išsilavinimą užsienyje, įrašomas paties darbuotojo nurodytas išsilavinimas.
24. Pažymėkite vieną iš toliau pateiktų pozicijų:
24.1. Pradinis arba neturi pradinio. Nurodoma:
24.1.1. jei darbuotojas tam tikrais metais baigė keturias ar tris klases (įgijo pradinį išsilavinimą);
24.2. Pagrindinis. Nurodoma:
24.2.1. jei darbuotojas tam tikrais metais baigė dešimt, devynias, aštuonias, septynias bendrojo lavinimo mokyklos klases (įgijo pagrindinį išsilavinimą);
24.2.2. jei darbuotojas, neįgijęs pagrindinio išsilavinimo, baigė profesinę mokyklą ir įgijo pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;
24.3. Vidurinis. Nurodoma:
24.3.1. jei darbuotojas baigė vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą ar gimnaziją (tam tikrais metais dvylika, vienuolika, dešimt klasių);
24.3.2. jei darbuotojas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, baigė profesinę mokyklą, suteikiančią vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;
24.4. Povidurinis profesinis. Nurodoma, jei darbuotojas, turėjęs vidurinį išsilavinimą, baigė profesinę mokyklą, kurioje mokėsi pagal profesinio mokymo programą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją.
24.5. Specialusis vidurinis. Nurodoma, jei darbuotojas baigė iki 1995 m. technikumą arba kitą specialiąją vidurinę mokyklą (pedagoginę, medicinos, kultūros ir pan.) ir įgijo specialųjį vidurinį išsilavinimą.
24.6. Aukštesnysis. Nurodoma, jei darbuotojas baigė (iki 2007 m. rugpjūčio 1 d.) aukštesniąją mokyklą, kurioje studijavo pagal aukštesniųjų studijų programą (įgijo aukštesnįjį išsilavinimą).
24.7. Aukštasis koleginis. Nurodoma, jei darbuotojas baigė kolegiją pagal koleginių studijų programas.
24.8. Aukštasis universitetinis. Nurodoma, jei darbuotojas baigė aukštąją mokyklą, kurioje studijavo pagal universitetines studijų programas.
25. Ataskaitos 7 rodiklis „Darbuotojo priėmimo į darbą įmonėje data“. Nurodykite paskutinio priėmimo į darbą šioje įmonėje datą, t. y. metus, mėnesį ir dieną.
26. Jei darbuotojas ataskaitiniais metais toje pačioje įmonėje keletą kartų nutraukė darbo santykius ir vėl įsidarbino, nurodoma paskutinė darbuotojo priėmimo į darbą data.
27. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsniu, reorganizuojant įmonę darbuotojo darbo santykiai tęsiasi. Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, jų sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės darbo stažui tam tikroje įmonėje įtakos neturi. Šiais atvejais nurodoma darbuotojo paskutinio priėmimo į darbą prieš reorganizuojant įmonę data.
28. Ataskaitos 8 rodiklis „Darbuotojo atleidimo iš darbo įmonėje data“. Jei darbuotojas buvo atleistas iš darbo po 2010 m. spalio 31 dienos, nurodykite darbuotojo atleidimo datą, t. y. 2010 m. mėnesį ir dieną. Jei darbuotojas 2010 m. toje pačioje įmonėje įsidarbino kelis kartus ir kelis kartus nutraukė darbo santykius, nurodykite paskutinio atleidimo datą.
29. Ataskaitos 9 rodiklis „Sutarties rūšis“. Pažymėkite darbdavio su darbuotoju sudarytą sutartį:
29.1. pažymėkite poziciją „neterminuota“, jei darbdavys su darbdaviu sudarė neterminuotą darbo sutartį. Tai neapibrėžtos trukmės sutartis, kurioje darbo sutarties terminas nėra nustatomas, t. y. darbuotojo darbas yra nuolatinio pobūdžio;
29.2. pažymėkite poziciją „terminuota“, jei darbdavys su darbdaviu sudarė terminuotą darbo sutartį. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui;
30. Visi įmonėje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir narystės pagrindu einantys renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, sąlygiškai priskiriami prie sudarančiųjų terminuotas arba neterminuotas darbo sutartis. Taip pat antraeilių pareigų, nuotolinio darbo, sezoninio darbo ir pan. sutartys priskiriamos prie terminuotos arba neterminuotos darbo sutarties, atsižvelgiant į tai, ar jos sudarytos apibrėžtam ar neapibrėžtam laikui.
31. Jei ataskaitiniais metais pasikeitė darbuotojo su darbdaviu sudaryta sutartis, nurodykite tą, kuri galiojo 2010 m. spalio 31 d.
32. Ataskaitos 10 rodiklis „Nustatytas darbo laikas“. Pažymėkite, koks darbuotojui nustatytas darbo laikas, t. y. ar jis dirbo visą darbo laiką (visu etatu) ar ne visą darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.).
33. Jei ataskaitiniais metais pasikeitė darbuotojui nustatytas darbo laikas, nurodykite, koks jis buvo 2010 m. spalio 31 d.
34. „Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo laiką“ – tai asmenys, kurie susitarę su darbdaviu ar darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės ir kitais Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnyje nustatytais atvejais dirba trumpesnį darbo laiką, negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė, t. y. dirbantys mažiau negu vienu etatu. Ne viso darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1508 „Dėl su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 173-6406).
35. Darbuotojas, dirbęs teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, kuriam mokėtas darbo užmokestis už visą darbo laiką, laikomas dirbusiu visą darbo laiką.
36. Ataskaitos 11 rodiklis „Nustatyta darbo laiko trukmė“. Nurodykite konkrečią teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatytą darbo savaitės ar darbo mėnesio (įvedus suminę darbo laiko apskaitą) trukmę.
37. Nustatyta darbo savaitės trukmė. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
38. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
39. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Ne visą darbo laiką dirbančio darbuotojo nustatyta darbo savaitės trukmė turi būti mažesnė (atsižvelgiant į etato dalį) už visą darbo laiką dirbančiam darbuotojui nustatytą darbo savaitės trukmę.
40. Nustatyta darbo mėnesio trukmė. Nurodo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams, esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Taikant suminę darbo laiko apskaitą negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
41. Ataskaitos 12 rodiklis „Bruto darbo užmokesčio lėšos 2010 m. spalio mėn., litais“ – darbuotojui 2010 m. spalio mėn. apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokas).
42. Į 2010 m. spalio mėn. bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma:
42.2. reguliarios priemokos (už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.);
42.4. reguliariai, kiekvieną mokėjimo laikotarpį išmokamos premijos, priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, ir kt);
42.5. darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, papildomas atostogų dienas ir pan.);
42.6. laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
43. Į 2010 m. spalio mėn. bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma:
43.2. išmokos už metinius darbo rezultatus, kas ketvirtį, pusmetį išmokamos premijos, priedai, priemokos ir kitos vienkartinės išmokos;
43.3. išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas;
43.7. pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų laikinojo nedarbingumo metu, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų laikotarpiu;
43.8. darbo užmokestis už darbo laiką, už kurį mokamas mažesnis nei tarifinis atlygis (pareiginė alga), pvz., apmokėjimas už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir pan.;
43.9. pašalpos, mokamos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų;
44. Už kasmetines atostogas apskaičiuotos pinigų sumos paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėn. įskaitomas darbo užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į spalio mėn. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam mėnesiui, patenka į kito mėnesio darbo užmokestį ir į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėn. neįskaitomas.
45. Nurodykite „Darbo užmokestį už viršvalandžius“. Į darbo užmokestį spalio mėn. įskaitomas visas darbo užmokestis už viršvalandžius (pagal padidintus tarifus, ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos), dirbtus spalio mėn. Darbo užmokestis, apskaičiuotas už viršvalandžius, dirbtus ankstesniais mėnesiais, neįskaitomas.
46. Nurodykite „Priemokas už darbą pamainomis, nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis“, t. y. priemokų už darbą, kuris nelaikomas viršvalandiniu darbu, sumą. Į minėtą rodiklį įskaitoma tik priemokų suma už darbą naktimis ar poilsio ir švenčių dienomis, o ne pagrindinė alga ar tarifinis atlygis.
47. Ataskaitos 13 rodiklis „Bruto darbo užmokesčio lėšos 2010 m., litais“ -darbuotojui per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokas).
48. Į 2010 m. bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos, paminėtos 19.1 punkte. Papildomai įskaitoma:
49. Į 2010 m. bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitomos lėšos, paminėtos 19.2 punkte, išskyrus punktus 19.2.1 ir 19.2.2, t. y. visų laikotarpių priskaitymai, išmokėti spalio mėn. ir nereguliarios premijos, priedai, vienkartinės piniginės išmokos, kurios yra įskaitomos į 2010 m. bruto darbo užmokesčio lėšas.
50. Į 2010 m. bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitomas tik darbo užmokestis už 2010 m. kasmetines atostogas. Kitų laikotarpių priskaitymai čia neįtraukiami.
51. „Nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos“. Tai nereguliariai (ne kiekvieną mokėjimo laikotarpį) mokamos išmokos, kurių mokėjimas priklauso nuo asmeninių arba įmonės darbo rezultatų (įmonės pelno, apyvartos ir kt.). Prie minėtų sumų priskiriama: premijos už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartiniai priedai už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, vienkartinės priemokos už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojų sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), už darbuotojo ar grupės darbuotojų individualius rezultatus, Kalėdų ar Velykų progomis išmokėtos sumos, vadinamasis „tryliktasis“ ar „keturioliktasis“ atlyginimas ir kt.
52. Ataskaitos 14 rodiklis „Apmokėtų valandų skaičius 2010 m. spalio mėn.“. Nurodykite darbuotojo faktiškai apmokėtų valandų skaičių 2010 m. spalio mėnesį.
53. Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., darbdavio apmokėtos prastovos, atostogų laikas ir pan.
54. Neįskaitomos nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ar iš darbdavio lėšų, darbo laikas, už kurį mokamas mažesnis nei tarifinis atlygis (pareiginė alga) ir pan.
55. „Viršvalandžių skaičius“. Nurodykite, kiek darbuotojas dirbo viršvalandžių spalio mėn. Viršvalandžiais laikomas darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo laiką (savaitės, mėnesio). Įskaitomos valandos, apmokamos pagal padidintus tarifus ir susijusios su rodikliu „Darbo užmokestis už viršvalandinį darbą“.
56. Ataskaitos 15 rodiklis „Nedirbtų dienų skaičius 2010 m., darbo dienomis“. Nurodykite darbuotojo dėl įvairių priežasčių nedirbtą laiką darbo dienomis, t. y. įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka nedirbtą, bet apmokėtą, taip pat nedirbtą ir neapmokėtą darbo laiką. Kalendorines dienas galite perskaičiuoti į darbo dienas, taikydami koeficientą 1,4 (28 k. d. : 1,4 = 20 d. d.).
57. Į nedirbtų dienų skaičių įskaičiuojama: atostogų laikas, prastovos, stažuotėse ar kvalifikacijos kėlimo kursuose praleistos dienos, nedirbtos dienos pagal nedarbingumo pažymėjimus (už kurias mokama iš darbdavio lėšų arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų), dėl asmeninių priežasčių nedirbtos dienos, nesvarbu, ar už jas buvo mokamas atlyginimas, ar ne, ir pan.
58. Į minėtą rodiklį įtrauktų nedirbtų dienų skaičius turi būti lygus ataskaitiniais metais faktiškai suteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičiaus, kitų nedirbtų, bet apmokėtų, pagal nedarbingumo pažymėjimus nedirbtų dienų, nedirbtų bei neapmokėtų dienų skaičiaus sumai.
59. „Kasmetinių atostogų dienų skaičius“. Nurodykite 2010 m. faktiškai suteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičių darbo dienomis. Įskaitomos minimaliųjų, pailgintų ir papildomų kasmetinių atostogų, kurios darbuotojui gali būti suteiktos kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatyta tvarka, dienos. Neįskaitomos ikiataskaitinio laikotarpio kasmetinės atostogos.
60. „Kitos nedirbtos, bet apmokėtos dienos“. Nurodykite kitas anksčiau nepaminėtas darbuotojo nedirbtas, bet apmokėtas dienas, pvz., ne dėl darbuotojo kaltės nedirbtą laiką, t. y. prastovų laiką, dienas, kurias darbuotojas nedirbo dėl šeimos nario laidotuvių ar vestuvių ir kitokių priežasčių, kurias apmoka darbdavys, jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje ir pan. Čia įskaitomos ir profesinio mokymosi ar darbuotojo tobulinimosi kvalifikacijos kėlimo kursuose praleistos dienos per ataskaitinius metus.
61. „Pagal nedarbingumo pažymėjimus nedirbtos dienos, nedirbtos bei neapmokėtos dienos“. Tai faktiškas pagal nedarbingumo pažymėjimus (dėl ligos, ligonio slaugymo ar profesinės reabilitacijos) nedirbtų dienų skaičius per metus darbo dienomis, už kurias mokamos pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ar kurias apmoka darbdavys iš savo lėšų, taip pat dienos, už kurias nemokama. Čia įskaitomos moterų, išėjusių nėštumo ir gimdymo atostogų, bei asmenų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, kol jam sueis treji metai, ar grįžusių iš minėtų atostogų ataskaitiniais metais, nedirbtos dienos, taip pat vyrų, kuriems suteiktos tėvystės atostogos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo, nedirbtos dienos. Prie nedirbtų ir neapmokėtų dienų taip pat gali būti priskirtos darbuotojui suteiktos nemokamos atostogos, prastovos dėl darbuotojo kaltės ir pan.
62. Ataskaitos 16 rodiklis „Nustatytas kasmetinių atostogų dienų skaičius 2010 m., darbo dienomis“. Nurodykite tam tikros profesijos (pareigybės) darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka priklausančių kasmetinių atostogų dienų skaičių darbo dienomis, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojui ataskaitiniais metais buvo suteiktos, ar nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos. Minėtą rodiklį pildo tik viešosios nuosavybės (valstybės ar savivaldybės) žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įstaigos.