1992 METŲ TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS UŽ TARŠOS NAFTA PADARYTĄ ŽALĄ

(konsoliduotas tekstas)

VALSTYBĖS ŠIOS KONVENCIJOS DALYVĖS,

SUVOKDAMOS taršos pavojus, kuriuos kelia pasaulinis supiltos į laivus naftos gabenimas jūra,

ĮSITIKINUSIOS, kad yra būtina užtikrinti adekvačią kompensaciją asmenims, kurie patiria žalą, padarytą dėl taršos iš laivų išsiliejus naftai ar ją išleidus,

NORĖDAMOS nustatyti vienodas tarptautines normas ir procedūras atsakomybės klausimams apibrėžti ir tokiais atvejais atitinkamai kompensacijai skirti,

SUSITARĖ taip:

I straipsnis

Šioje Konvencijoje:

1. „Laivas“ reiškia kiekvieną jūrų laivą ir jūra plaukiojantį bet kokio tipo įrenginį, sukonstruotą ar pritaikytą gabenti supiltą naftą kaip krovinį. Tačiau naftą ir kitus krovinius galintis gabenti laivas laikomas laivu tik tuomet, kai jis faktiškai gabena supiltą naftą kaip krovinį, taip pat kiekvienos kelionės, vykstančios po tokio gabenimo, metu, išskyrus atvejus, kai yra įrodoma, kad laive nėra supiltos ir gabentos naftos likučių.

2. „Asmuo“ reiškia kiekvieną asmenį ar bendriją, ar kiekvieną viešąją ar privačią instituciją, turinčią arba neturinčią juridinio asmens teisių, taip pat valstybę ar bet kurią jos sudėtinę dalį.

3. „Savininkas“ reiškia laivo savininku įregistruotą asmenį arba asmenis, arba, jei laivas yra neįregistruotas, asmenį arba asmenis, kuriems laivas priklauso nuosavybės teise. Tačiau jeigu laivas priklauso valstybei, o jį valdo įmonė, šioje valstybėje įregistruota laivo valdytoja, „savininkas“ reikš šią įmonę.

4. „Laivo registracijos valstybė“ įregistruotų laivų atžvilgiu reiškia valstybę, kurioje laivas įregistruotas, o neįregistruotų laivų atžvilgiu – valstybę, su kurios vėliava plaukioja laivas.

5. „Nafta“ reiškia bet kurią stabilių mineralinių angliavandenilių naftą, tokią kaip gryna nafta, mazutas, sunkusis dyzelinis kuras ir tepalai, neatsižvelgiant į tai, ar jie gabenami laive kaip krovinys, ar yra tokio laivo bunkeriuose.

6. „Taršos žala“ reiškia:

a) nuostolį arba žalą, padarytą laivo išorėje dėl taršos iš laivo išsiliejus naftai ar ją išleidus, kad ir kur toks išsiliejimas ar išleidimas įvyko, su sąlyga, kad kompensacija už aplinkos pablogėjimą (išskyrus pelno praradimą dėl tokio pablogėjimo) turi būti ribojama tik pagrįstomis faktinėmis atstatymo ar atstatymui reikalingų priemonių išlaidomis;

b) išlaidas prevencinėms priemonėms ir papildomus nuostolius ar žalą, padarytą prevencinėmis priemonėmis.

7. „Prevencinės priemonės“ reiškia visas pagrįstas priemones, kurių įvykus incidentui ėmėsi bet kuris asmuo taršos žalai išvengti arba ją sumažinti.

8. „Incidentas“ reiškia kiekvieną įvykį arba tos pačios kilmės įvykių seką, kurie padaro taršos žalą arba sukelia didelę ir neišvengiamą tokios žalos padarymo grėsmę.

9. „Organizacija“ reiškia Tarptautinę jūrų organizaciją.

10. „1969 metų Konvencija dėl atsakomybės“ reiškia 1969 metų Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą. Šios Konvencijos 1976 metų Protokolo valstybėms dalyvėms šis terminas reiškia tuo Protokolu pataisytą 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės.

II straipsnis

Ši Konvencija bus taikoma išimtinai:

a) taršos žalai, padarytai:

i) Susitariančiosios valstybės teritorijoje, įskaitant jos teritorinę jūrą, ir

ii) išimtinėje Susitariančiosios valstybės ekonominėje zonoje, įsteigtoje pagal tarptautinę teisę. Jei Susitariančioji valstybė nėra įsteigusi tokios zonos, – už ir greta tos valstybės teritorinės jūros esančioje zonoje, kurią ta valstybė nustatė pagal tarptautinę teisę ir kuri tęsiasi ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo pagrindinių linijų, nuo kurių matuojamas jos teritorinės jūros plotis;

b) prevencinėms priemonėms, nepaisant to, kur jų buvo imtasi, siekiant išvengti tokios žalos arba ją sumažinti.

III straipsnis

1. Išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, laivo savininkas nuo incidento momento, o jei incidentas susideda iš įvykių sekos, – nuo pirmojo tokio įvykio momento atsako už kiekvieną taršos žalą, kurią padarė laivas dėl incidento.

2. Už taršos žalą savininkas neatsako, jeigu jis įrodo, kad žala:

a) atsirado dėl karo, karo veiksmų, pilietinio karo, sukilimo arba išskirtinio, neišvengiamo ir neįveikiamo pobūdžio gamtos reiškinio, arba

b) buvo padaryta išimtinai dėl trečiosios šalies veikimo ar neveikimo siekiant padaryti žalą, arba

c) buvo padaryta išimtinai dėl kurios nors vyriausybės ar kitokios valdžios įstaigos, atsakingos už švyturių ar kitų navigacijos priemonių priežiūrą, aplaidumo ar kitokio neteisingo veiksmo vykdant šią funkciją.

3. Jei savininkas įrodo, kad taršos žala visiškai ar iš dalies atsirado dėl žalą patyrusio asmens veikimo ar neveikimo siekiant padaryti žalą arba dėl to asmens neatsargumo, savininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo atsakomybės tam asmeniui.

4. Joks ieškinys dėl kompensacijos už taršos žalą negali būti pareikštas savininkui kitaip nei pagal šią Konvenciją. Išskyrus šio straipsnio 5 dalį, ieškinys dėl kompensacijos už taršos žalą pagal šią Konvenciją ar kitaip negali būti pareikštas:

a) savininko darbuotojams ar agentams, ar įgulos nariams;

b) locmanui ar kuriam nors kitam asmeniui, kuris, nebūdamas įgulos nariu, suteikia paslaugas laivui;

c) jokiam laivo frachtuotojui (bet kaip apibūdintam, tarp jų ir laivo be įgulos (berbout) frachtuotojui), valdytojui ar operatoriui;

d) jokiam asmeniui, laivo savininko sutikimu ar kompetentingos valdžios institucijos nurodymu vykdančiam turto gelbėjimo operacijas;

e) jokiam prevencinių priemonių besiimančiam asmeniui;

f) jokiems c, d ir e punktuose išvardytų asmenų darbuotojams ar agentams;

nebent kai žala atsirado dėl jų asmeninio veikimo ar neveikimo siekiant padaryti tokią žalą arba dėl didelio nerūpestingumo, žinant, kad tokia žala tikriausiai atsiras.

5. Niekas pagal šią Konvenciją neįtakoja jokios savininko atgręžtinio reikalavimo teisės į trečiąsias šalis.

IV straipsnis

Kai įvyksta dviejų ar daugiau laivų incidentas ir dėl to atsiranda taršos žala, visų susijusių laivų savininkai, jei jie neatleidžiami nuo atsakomybės pagal III straipsnį, yra solidariai atsakingi už visą tą žalą, kurios neįmanoma pagrįstai atskirti.

V straipsnis

1. Pagal šią Konvenciją laivo savininkas kiekvieno incidento atveju turi teisę riboti savo atsakomybę iki bendro dydžio, kuris skaičiuojamas taip:

a) 3 milijonai atsiskaitymo vienetų laivui, kurio talpa neviršija 5000 tonažo vienetų;

b) laivui, kurio talpa viršija aukščiau minėtąją, už kiekvieną papildomą talpos vienetą prie a punkte nurodytos sumos pridedama 420 atsiskaitymo vienetų;

tačiau su sąlyga, kad šis bendras dydis jokiu atveju negali viršyti 59,7 milijono atsiskaitymo vienetų.

2. Pagal šią Konvenciją savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės, jeigu įrodyta, kad taršos žala atsirado dėl jo asmeninio veikimo ar neveikimo siekiant padaryti tokią žalą arba dėl didelio nerūpestingumo, žinant, kad tokia žala tikriausiai atsiras.

3. Kad galėtų pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atsakomybės ribojimu, savininkas bet kurios vienos Susitariančiosios valstybės, kurioje pareikštas ieškinys pagal IX straipsnį, teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje privalo sudaryti fondą. Šio fondo bendra suma turi būti lygi savininko atsakomybės ribai. Jeigu ieškinys nėra pareikštas, savininkas tokį fondą privalo sudaryti bet kuriame bet kurios vienos Susitariančiosios valstybės, kurioje ieškinys gali būti pareikštas pagal IX straipsnį, teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje. Šis fondas gali būti sudarytas deponuojant reikiamą sumą arba pateikiant banko ar kitokią garantiją, kuri yra priimtina pagal Susitariančiosios valstybės, kurioje sudaromas fondas, įstatymus, ir kurią teismas ar kita kompetentinga institucija laiko pakankama.

4. Fondas privalo būti paskirstytas ieškovams proporcingai jų įrodytų ieškinių sumoms.

5. Jei prieš fondo paskirstymą savininkas ar bet kuris iš jo darbuotojų arba agentų ar bet kuris asmuo, suteikiantis jam draudimą ar kitokią finansinę garantiją, dėl svarstomo incidento sumokėjo kompensaciją už taršos žalą, šis asmuo, neviršydamas sumokėtos sumos, teisių perėmimo būdu perima teises, kurias pagal šią Konvenciją turėtų asmuo, kuriam buvo sumokėta kompensacija.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta teisių perėmimo teise gali pasinaudoti kitas, toje dalyje nepaminėtas, asmuo dėl bet kurio kompensacijos, kurią jis sumokėjo už taršos žalą, dydžio, bet tik tada, kai tokį teisių perėmimą leidžia nacionalinė teisė.

7. Kai savininkas ar bet kuris kitas asmuo nustato, kad jei kompensacija būtų sumokėta prieš fondo paskirstymą, jis vėliau gali būti priverstas sumokėti visą ar dalį kompensacijos, dėl kurios šis asmuo pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis įgytų teisių perėmimo teisę, teismas ar kita kompetentinga valstybės, kurioje buvo sudarytas fondas, institucija gali nurodyti, kad laikinai būtų atidėta pakankama suma, kuri leistų šiam asmeniui vėliau įgyvendinti savo ieškinį fondui.

8. Ieškiniai, susiję su savininko savanoriškai pagrįstai turėtomis išlaidomis ar pagrįstomis aukomis siekiant išvengti ar sumažinti taršos žalą, yra vertinami taip pat kaip ir kiti ieškiniai fondui.

9. a) Šio straipsnio 1 dalyje minimas „atsiskaitymo vienetas“ yra Tarptautinio valiutos fondo nustatyta speciali kredito teisė. 1 dalyje nustatyti dydžiai turi būti konvertuojami į nacionalinę valiutą pagal tos valiutos vertę specialios kredito teisės atžvilgiu 3 dalyje minimo fondo sudarymo dieną. Susitariančiosios valstybės, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo dalyvė, nacionalinės valiutos vertė specialios kredito teisės atžvilgiu turi būti apskaičiuota pagal įvertinimo metodą, kurį Tarptautinis valiutos fondas taiko atitinkamą savo operacijų ir sandorių dieną. Susitariančiosios valstybės, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo dalyvė, nacionalinės valiutos vertė specialios kredito teisės atžvilgiu turi būti apskaičiuota tos valstybės nustatytu būdu.

9. b) Tačiau Susitariančioji valstybė, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo dalyvė ir kurios įstatymai neleidžia taikyti 9 dalies a punkto nuostatų, šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos ar bet kuriuo metu vėliau gali paskelbti, kad 9 dalies a punkte minimas atsiskaitymo vienetas yra lygus 15 auksinių frankų. Šioje dalyje minimas auksinis frankas atitinka šešiasdešimt penkis su puse miligramo aukso, kurio praba yra devyni šimtai. Tokio auksinio franko konvertavimas į nacionalinę valiutą turi būti atliktas pagal tos valstybės įstatymus.

9. c) Paskutiniame 9 dalies a punkto sakinyje nurodytas skaičiavimas ir 9 dalies b punkte nurodytas konvertavimas privalo būti atlikti tokiu būdu, kad 1 dalyje nustatytų dydžių vertė, išreikšta Susitariančiosios valstybės valiuta, kiek įmanoma tiksliau atitiktų vertę, kuri susidarytų taikant pirmųjų trijų 9 a dalies sakinių nuostatas. Pateikdamos saugoti šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos aktą arba kiekvieną kartą, kai įvyksta pasikeitimai, Susitariančiosios valstybės privalo pranešti saugotojui apie pagal 9 dalies a punktą atliekamą skaičiavimo būdą arba, jeigu tai taikytina, 9 dalies b punkte numatytą konvertavimo rezultatą.

10. Šio straipsnio tikslais laivo tonažas bus bendroji talpa, apskaičiuota pagal 1969 metų Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I Priede esančias laivų talpos matavimo taisykles.

11. Draudikas ar kitas asmuo, suteikiantis finansinę garantiją, turi teisę sudaryti fondą pagal šį straipsnį tokiomis pačiomis sąlygomis ir turintį tokią pat paskirtį, kaip būtų, jei jį sudarytų savininkas. Toks fondas gali būti sudarytas, net kai savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės pagal 2 dalies nuostatas, tačiau šiuo atveju jo sudarymas neturi daryti įtakos nė vieno ieškovo teisėms savininko atžvilgiu.

VI straipsnis

1. Jei savininkas po incidento sudarė fondą pagal V straipsnį ir turi teisę riboti savo atsakomybę, tada:

a) joks asmuo, turintis ieškinį dėl taršos žalos, atsiradusios dėl šio incidento, neturi teisės nukreipti savo reikalavimo dėl šio ieškinio į kurį nors kitą savininko turtą;

b) bet kurios Susitariančiosios valstybės teismas ar kita kompetentinga institucija privalo panaikinti kiekvieno laivo ar kito turto, priklausančio savininkui, kuris buvo areštuotas dėl ieškinio dėl taršos žalos, atsiradusios dėl šio incidento, areštą ir grąžinti užstatą ar kitokią garantiją, kuri buvo suteikta siekiant išvengti tokio arešto.

2. Tačiau tai, kas minėta aukščiau, bus taikoma, tik jei ieškovas turi galimybę kreiptis į teismą, kuris valdo fondą, ir kai ieškinys faktiškai gali būti patenkintas iš fondo.

VII straipsnis

1. Iš laivo, įregistruoto Susitariančiojoje valstybėje ir vežančio daugiau kaip 2000 tonų supiltos naftos kaip krovinį, savininko bus reikalaujama turėti draudimą ar kitokią finansinę garantiją, tokią kaip banko garantiją, ar tarptautinio kompensacijos fondo išduotą liudijimą sumoms, nustatytoms taikant V straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybės ribas dėl to, kad pagal šią Konvenciją būtų padengta jo atsakomybė už taršos žalą.

2. Kai atitinkama Susitariančiosios valstybės institucija nustato, kad 1 dalies reikalavimai yra įvykdyti, kiekvienam laivui privalo būti išduotas liudijimas, patvirtinantis pagal šios Konvencijos nuostatas galiojantį draudimą ar kitą finansinę garantiją. Susitariančiojoje valstybėje įregistruotam laivui tokį liudijimą privalo išduoti ar patvirtinti atitinkama laivo registracijos valstybės institucija; Susitariančiojoje valstybėje neįregistruotam laivui jį gali išduoti ar patvirtinti atitinkama bet kurios Susitariančiosios valstybės institucija. Šis liudijimas privalo būti pridėto pavyzdžio formos ir jame turi būti nurodyta:

a) laivo pavadinimas ir registracijos uostas;

b) savininko pavadinimas ir jo pagrindinė verslo vieta;

c) garantijos rūšis;

d) draudiko ar kito garantiją suteikusio asmens pavadinimas bei pagrindinė verslo vieta ir, kai taikytina, vieta, kur buvo sudarytas draudimas ar suteikta garantija;

e) liudijimo galiojimo laikas, kuris negali būti ilgesnis negu draudimo ar kitos garantijos galiojimo laikas.

3. Liudijimas turi būti surašytas oficialia jį išduodančios valstybės kalba ar kalbomis. Jei oficiali kalba nėra nei anglų, nei prancūzų, tekste turi būti vertimas į vieną iš šių kalbų.

4. Liudijimas privalo būti laive, o jo kopija turi būti atiduota saugoti laivus registruojančiai institucijai arba, jeigu laivas nėra įregistruotas Susitariančiojoje valstybėje, liudijimą išduodančios ar patvirtinančios valstybės institucijai.

5. Draudimas ar kitokia finansinė garantija neatitinka šio straipsnio reikalavimų, jei dėl kitų nei draudimo ar garantijos, nurodytos liudijime pagal šio straipsnio 2 dalį, galiojimo laiko pabaigos priežasčių jis gali nustoti galioti anksčiau negu praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai pranešimas apie jo galiojimo pabaigą buvo pateiktas šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms institucijoms, išskyrus atvejį, kai liudijimas yra perduodamas toms institucijoms arba kai per minėtą laikotarpį buvo išduotas naujas liudijimas. Aukščiau minėtos nuostatos taip pat bus taikomos kiekvienam pakeitimui, dėl kurio draudimas ar garantija nustoja atitikti šio straipsnio reikalavimus.

6. Pagal šio straipsnio nuostatas registracijos valstybė privalo nustatyti liudijimo išdavimo ir galiojimo sąlygas.

7. Vadovaujantis šia Konvencija Susitariančiosios valstybės pagal 2 dalį išduoti arba patvirtinti liudijimai turi būti pripažinti kitose Susitariančiosiose valstybėse ir laikomi turinčiais tokią pat galią, kaip ir jų pačių išduoti ar patvirtinti liudijimai, netgi jei jie išduoti ar patvirtinti laivui, neįregistruotam Susitariančiojoje valstybėje. Susitariančioji valstybė gali bet kuriuo metu prašyti konsultacijos iš liudijimą išdavusios valstybės, jeigu ji mano, kad liudijime nurodytas draudikas ar garantas nėra finansiškai pajėgus įvykdyti šia Konvencija nustatytas prievoles.

8. Kiekvienas ieškinys dėl kompensacijos už taršos žalą gali būti pareiškiamas tiesiai draudikui arba kitam asmeniui, suteikusiam finansinę garantiją savininko atsakomybei už taršos žalą. Šiuo atveju atsakovas gali pasinaudoti V straipsnio 1 dalyje nurodytomis atsakomybės ribomis, net jei savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės pagal V straipsnio 2 dalį. Dar jis gali pasinaudoti gynybos argumentais (kita nei savininko bankrotas arba likvidavimas), kuriuos naudoti turėtų teisę pats savininkas. Be to, atsakovas gali pasinaudoti gynybos argumentais, kad taršos žala atsirado dėl paties savininko tyčinio aplaidumo, tačiau atsakovas negali pasinaudoti jokiais kitais gynybos argumentais, kuriais jis turėtų teisę naudotis savininko jam iškeltoje byloje. Atsakovas visais atvejais turi teisę reikalauti, kad į procesą būtų įtrauktas ir savininkas.

9. Bet kurios sumos, gautos iš šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo ar finansinės garantijos, gali būti naudojamos tik pagal šią Konvenciją pareikštiems ieškiniams tenkinti.

10. Susitariančioji valstybė privalo neleisti verstis verslu su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuriam taikomas šis straipsnis, jeigu nėra išduoto liudijimo pagal šio straipsnio 2 arba 12 dalį.

11. Pagal šio straipsnio nuostatas kiekviena Susitariančioji valstybė savo nacionaliniais įstatymais privalo užtikrinti, kad kiekvienam bet kur įregistruotam laivui, įplaukiančiam į jos teritorijoje esantį uostą ar išplaukiančiam iš jo, atvykstančiam į jos teritorinėje jūroje esantį terminalą arba išvykstančiam iš jo, galioja draudimas ar kitokia finansinė garantija pagal šio straipsnio 1 dalį, jei laivas faktiškai veža daugiau kaip 2000 tonų supiltos naftos kaip krovinį.

12. Jei laivas, priklausantis Susitariančiajai valstybei, neturi draudimo ar kitos finansinės garantijos, jam netaikomos su tuo susijusios šio straipsnio nuostatos, tačiau laive privalo būti laivo registracijos valstybės atitinkamos institucijos išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas priklauso tai valstybei ir kad laivo atsakomybė yra garantuota pagal V straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas. Šis liudijimas, kiek įmanoma, turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pavyzdį.

VIII straipsnis

Šia Konvencija nustatytos teisės į kompensaciją pasibaigia, jei per trejus metus nuo žalos atsiradimo datos nebus pareikštas ieškinys. Tačiau jokiu būdu negalima pareikšti ieškinio praėjus šešeriems metams po incidento, padariusio žalą, datos. Kai toks incidentas susidaro iš keleto įvykių, šešerių metų periodas skaičiuojamas nuo pirmojo tokio įvykio datos.

IX straipsnis

1. Jei incidentas padarė taršos žalą vienos ar daugiau Susitariančiųjų valstybių teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą ar II straipsnyje minėtą zoną, arba jei tokioje teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą ar zoną, buvo imtasi prevencinių priemonių siekiant išvengti taršos žalos arba ją sumažinti, ieškiniai dėl kompensacijos gali būti pareiškiami tik kurios nors iš tokios Susitariančiosios valstybės ar valstybių teismuose. Atsakovas turi būti tinkamai informuotas apie kiekvieną tokį ieškinį.

2. Kiekviena Susitariančioji valstybė privalo užtikrinti, kad jos teismai turėtų būtiną jurisdikciją nagrinėti tokius ieškinius dėl kompensacijos.

3. Kai pagal V straipsnį buvo sudarytas fondas, valstybės, kurioje sudarytas toks fondas, teismai turi išimtinį teismingumą spręsti visus su tokio fondo paskirstymu ir padalijimu susijusius klausimus.

X straipsnis

1. Kiekvienas pagal IX straipsnį turinčio jurisdikciją teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas sprendimą priėmusioje valstybėje ir kuris daugiau negali būti peržiūrėtas bendrąja tvarka, privalo būti pripažintas bet kurioje Susitariančiojoje valstybėje, išskyrus šiuos atvejus:

a) kai sprendimui darė įtaką apgaulė; ar

b) kai atsakovui nebuvo tinkamai pranešta ir nebuvo suteikta objektyvi galimybė išdėstyti bylą.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pripažintas sprendimas privalo būti vykdomas kiekvienoje Susitariančiojoje valstybėje iš karto, kai tik bus atlikti toje valstybėje būtini formalumai. Šie formalumai negali leisti peržiūrėti bylą iš esmės.

XI straipsnis

1. Šios Konvencijos nuostatos netaikomos karo laivams ar kitiems valstybei priklausantiems ar jos valdomiems laivams, kurie tuo metu naudojami tik vyriausybės nekomerciniais tikslais.

2. Dėl laivų, kurie priklauso Susitariančiajai valstybei ir yra naudojami komerciniais tikslais, kiekvienai valstybei galima pareikšti ieškinį pagal IX straipsnyje nustatytas jurisdikcijas ir ji privalo atsisakyti visų gynybos argumentų, susijusių su jos, kaip suverenios valstybės, statusu.

XII straipsnis

Nuo datos, kai šią Konvenciją galima pasirašyti, ji pakeičia visas galiojančias ar galimas pasirašyti, ratifikuoti ar prisijungti tarptautines konvencijas, bet tik tiek, kiek tokios konvencijos prieštarauja šiai. Tačiau šis straipsnis nedaro įtakos pagal tokias tarptautines konvencijas turimų Susitariančiųjų valstybių įsipareigojimų valstybėms, nesančioms šios Konvencijos dalyvėmis.

XII ^bis straipsnis

Pereinamosios nuostatos

Tuo atveju, kai incidento metu valstybė yra ir šios Konvencijos, ir 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės dalyvė, taikomos šios pereinamosios nuostatos:

a) kai incidentas padarė taršos žalą šios Konvencijos taikymo srityje, nuo atsakomybės pagal šią Konvenciją atleidžiama, jeigu atsakomybė atsiranda tokio dydžio, kaip ir pagal 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės;

b) kai incidentas padarė taršos žalą šios Konvencijos taikymo srityje ir valstybė yra ir šios Konvencijos, ir 1971 metų Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo dalyvė, likusi taikytina atsakomybė po šio straipsnio a punkto taikymo pagal šią Konvenciją atsiranda tik tiek, kiek taršos žala lieka nekompensuota po minėtosios 1971 metų Konvencijos taikymo;

c) taikant šios Konvencijos III straipsnio 4 dalį, sąvoka „ši Konvencija“ reiškia šią Konvenciją arba 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės pagal tai, kuri yra tinkama;

d) taikant šios Konvencijos V straipsnio 3 dalį, visa sudarytino fondo suma turi būti sumažinama tiek, kiek atleidžiama nuo atsakomybės pagal šio straipsnio a punktą.

XII ^ter straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Baigiamosios šios Konvencijos nuostatos yra 1992 metų Protokolo dėl 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės pakeitimo 12–18 straipsniai. Šios Konvencijos nuorodos į Susitariančiąsias valstybes reiškia nuorodas į to Protokolo Susitariančiąsias valstybes.

1992 metų protokolo dėl 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės pakeitimo baigiamosios nuostatos

12 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1. Šį Protokolą bus galima pasirašyti visoms valstybėms Londone nuo 1993 metų sausio 15 dienos iki 1994 metų sausio 14 dienos.

2. Atsižvelgiant į 4 dalį, kiekviena valstybė gali tapti šio Protokolo dalyve:

a) pasirašydama su sąlyga, kad jis bus ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas, po ko eitų ratifikavimas, priėmimas ar patvirtinimas; arba

b) prisijungdama.

3. Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas privalo būti atliktas pateikiant oficialų aktą Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

4. Kiekviena 1971 metų Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo, toliau vadinamos 1971 metų Fondo konvencija, Susitariančioji valstybė gali ratifikuoti, priimti, patvirtinti šį Protokolą arba prisijungti prie jo, tik jei ji tuo pačiu metu ratifikuoja, priima, patvirtina 1992 metų tos konvencijos pakeitimo Protokolą arba prisijungia prie jo, išskyrus atvejį, kai ji denonsuoja 1971 metų Fondo konvenciją nuo tos datos, kada šis Protokolas įsigalioja toje valstybėje.

5. Valstybė, kuri yra šio Protokolo dalyvė, bet nėra 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės dalyvė, kitų Protokolo valstybių dalyvių atžvilgiu įpareigojama vadovautis šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės nuostatomis, tačiau ji neįpareigojama vadovautis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės nuostatomis jos valstybių dalyvių atžvilgiu.

6. Bet kuris ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo aktas, pateiktas saugoti įsigaliojus šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės pataisoms, bus taikomas tokia pataisa pataisytai Konvencijai.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Protokolas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių po to, kai dešimt valstybių, tarp jų keturios valstybės, kurių kiekvienos bendroji tanklaivių talpa ne mažesnė kaip vienas milijonas vienetų, Organizacijos Generaliniam sekretoriui pateiks saugoti ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo aktus.

2. Tačiau kiekviena 1971 metų Fondo konvencijos Susitariančioji valstybė šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo akto pateikimo metu gali paskelbti, kad toks aktas pagal šį straipsnį laikomas negaliojančiu iki 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisymo Protokolo 31 straipsnyje nurodyto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos. Valstybė, kuri nėra 1971 metų Fondo konvencijos Susitariančiąja valstybe, bet pateikia saugoti 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisymo Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo aktą, tuo pačiu metu taip pat gali pateikti pareiškimą pagal šią dalį.

3. Kiekviena valstybė, pateikusi pareiškimą pagal ankstesnę dalį, gali bet kuriuo metu atšaukti jį, apie tai pranešdama Organizacijos Generaliniam sekretoriui. Kiekvienas toks atšaukimas įsigalioja pranešimo gavimo dieną, su sąlyga, kad ta valstybė bus laikoma tą dieną pateikusia šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo aktą.

4. Kiekvienoje valstybėje, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina šį Protokolą arba prisijungia prie jo po to, kai 1 dalies sąlygos dėl įsigaliojimo yra įvykdytos, šis Protokolas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kurią ta valstybė pateiks atitinkamą aktą.

14 straipsnis

Peržiūrėjimas ir pataisymas

1. Organizacija gali sušaukti konferenciją 1992 metų Konvencijai dėl atsakomybės peržiūrėti ar pataisyti.

2. Jei paprašo ne mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų valstybių, Organizacija privalo sušaukti Susitariančiųjų valstybių konferenciją peržiūrėti ar pataisyti 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės.

15 straipsnis

Ribojimo dydžių keitimas

1. Ne mažiau kaip vienam ketvirtadaliui Susitariančiųjų valstybių paprašius, Generalinis sekretorius visiems Organizacijos nariams ir visoms Susitariančiosioms valstybėms privalo perduoti kiekvieną pasiūlymą pakeisti šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 1 dalyje nustatytus atsakomybės ribojimo dydžius.

2. Kiekviena siūloma pataisa, perduota kaip aukščiau nurodyta, turi būti pateikiama svarstyti Organizacijos Teisės komitetui praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po jos perdavimo.

3. Visos šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės Susitariančiosios valstybės, nepaisant to, ar jos yra Organizacijos dalyvės, ar ne, turi teisę dalyvauti Teisės komiteto darbe svarstant ir priimant pataisas.

4. Pataisos turi būti priimamos dviejų trečdalių Susitariančiųjų valstybių, dalyvaujančių ir balsuojančių Teisės komitete, kaip nurodyta 3 dalyje, balsų dauguma su sąlyga, kad balsuojant dalyvauja ne mažiau kaip pusė Susitariančiųjų valstybių.

5. Peržiūrėdamas pasiūlymą keisti ribojimo dydžius, Teisės komitetas privalo atsižvelgti į įvykusius incidentus ir ypač į jų padarytos žalos dydį, pinigų vertės pasikeitimus ir siūlomos pataisos poveikį draudimo kainai. Komitetas taip pat privalo atsižvelgti į ribų, nustatytų šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 1 dalyje ir 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl naftos tarša padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 4 straipsnio 4 dalyje, santykį.

6. a) Pagal šį straipsnį joks atsakomybės ribų keitimas negali būti svarstomas iki 1998 metų sausio 15 dienos arba nepraėjus penkeriems metams nuo ankstesnės pataisos, priimtos pagal šį straipsnį, įsigaliojimo. Jokia pataisa pagal šį straipsnį negali būti svarstoma iki šio Protokolo įsigaliojimo.

b) Jokia riba negali būti padidinta tiek, kad viršytų dydį, kuris atitiktų ribą, nustatytą šiuo Protokolu pataisytoje 1969 metų Konvencijoje dėl atsakomybės ir padidėjančią 6 procentais per metus, skaičiuojant sumavimo būdu nuo 1993 metų sausio 15 dienos.

c) Jokia riba negali būti padidinta tiek, kad viršytų dydį, kuris atitiktų 3 kartus didesnę šiuo Protokolu pataisytoje 1969 metų Konvencijoje dėl atsakomybės nustatytą ribą.

7. Apie kiekvieną pataisą, priimtą pagal 4 dalį, Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms valstybėms. Laikoma, kad pataisai pritarta praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo pranešimo apie ją datos, išskyrus atvejį, kai ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis valstybių, kurios pataisos priėmimo Teisės komitete metu buvo Susitariančiosios valstybės, per tą laikotarpį praneša Organizacijai apie tai, kad jos pataisai nepritaria. Šiuo atveju pataisa atmetama ir neįsigalioja.

8. Pataisa, kuriai pritarta pagal 7 dalį, įsigalioja praėjus aštuoniolikai mėnesių po pritarimo jai.

9. Pataisa galioja visoms Susitariančiosioms valstybėms, nebent jos, vadovaudamosi 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, denonsuoja šį Protokolą ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki pataisos įsigaliojimo. Toks denonsavimas įsigalios įsigaliojus pataisai.

10. Kai Teisės komitetas priėmė pataisą, tačiau dar nepraėjo jai pritarti reikalingas aštuoniolikos mėnesių laikotarpis, valstybė, tuo laikotarpiu tapusi Susitariančiąja valstybe, bus saistoma šia pataisa, jei ji įsigalioja. Valstybė, kuri taps Susitariančiąja valstybe praėjus šiam laikotarpiui, bus saistoma pataisos, kuriai buvo pritarta pagal 7 dalį. Šioje dalyje minimais atvejais valstybė tampa saistoma pataisos tada, kai ji įsigalioja, arba tada, kai šis Protokolas įsigalios toje valstybėje, jei tai atsitiks vėliau.

16 straipsnis

Denonsavimas

1. Šį Protokolą kiekviena dalyvė gali denonsuoti bet kuriuo metu po to, kai jis įsigalios toje dalyvėje.

2. Denonsuojama turi būti pateikiant denonsavimo aktą Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių ar vėliau, jei šis laikas nurodytas denonsavimo akte, po to, kai denonsavimo aktas buvo perduotas Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

4. Šio Protokolo dalyvių santykiuose, kai bet kuri iš jų denonsuoja 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės vadovaudamasi jos XVI straipsniu, toks denonsavimas jokiu būdu negali būti aiškinamas kaip šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės denonsavimas.

5. Jei valstybė denonsuoja 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisų Protokolą, tačiau lieka 1971 metų Fondo konvencijos dalyve, bus laikoma, kad ji denonsavo šį Protokolą. Toks denonsavimas įsigalios nuo 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisų Protokolo denonsavimo pagal to Protokolo 34 straipsnį įsigaliojimo datos.

17 straipsnis

Saugotojas

1. Šį Protokolą ir visas pagal 15 straipsnį priimtas pataisas saugos Organizacijos Generalinis sekretorius.

2. Organizacijos Generalinis sekretorius privalo:

a) informuoti visas šį Protokolą pasirašiusias ar prie jo prisijungusias valstybes dalyves apie:

i) kiekvieną naują pasirašymą ar akto pateikimą, nurodydamas datą, kada tai buvo padaryta;

ii) kiekvieną deklaraciją ir pranešimą, gautą pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės 13 straipsnį, bei kiekvieną deklaraciją ir informaciją, gautą pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 9 dalį;

iii) šio Protokolo įsigaliojimo datą;

iv) kiekvieną pagal 15 straipsnio 4 dalį pateiktą pasiūlymą dėl atsakomybės ribų pakeitimo;

v) kiekvieną pataisą, priimtą pagal 15 straipsnio 4 dalį;

vi) kiekvieną pataisą, kuriai pritarta pagal 15 straipsnio 7 dalį, nurodydamas datą, kada ta pataisa įsigalios pagal to straipsnio 8 ir 9 dalis;

vii) kiekvieną šio Protokolo denonsavimo akto pateikimą, nurodydamas datą, kada jis buvo gautas ir kada denonsavimas įsigalios;

viii) kiekvieną denonsavimą, laikomą pateiktu pagal 16 straipsnio 5 dalį;

ix) kiekvieną pranešimą, kurio reikalauja bet kuris šio Protokolo straipsnis;

b) perduoti oficialiai patvirtintas šio Protokolo kopijas visoms valstybėms signatarėms ir visoms prie šio Protokolo prisijungiančioms valstybėms.

3. Kai tik šis Protokolas įsigalios, Organizacijos Generalinis sekretorius privalo perduoti Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriatui jo tekstą, kad jis būtų įregistruotas ir pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį paskelbtas.

18 straipsnis

Kalbos

Šio Protokolo vienintelis originalas sudarytas arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis. Kiekvienas šių tekstų yra autentiškas.

PRIIMTA LONDONE tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt antrųjų metų lapkričio dvidešimt septintąją dieną.

TAI LIUDYDAMI pasirašantieji, savo Vyriausybių tinkamai įgalioti, pasirašė šį Protokolą.

______________

PRIEDAS

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO AR KITOKIOS FINANSINĖS GARANTIJOS UŽ NAFTOS TARŠA PADARYTĄ ŽALĄ LIUDIJIMAS

Išduotas pagal 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padaryta žalą VII straipsnio nuostatas.

Laivo pavadinimas

Skiriamasis numeris arba raidės

Registravimo uostas

Laivo savininko pavadinimas ir adresas

Šiuo liudijama, kad aukščiau minimas laivas turi galiojantį draudimo polisą arba kitokią finansinę garantiją, atitinkančią 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą VII straipsnio reikalavimus.

Garantijos rūšis...........................................................................................................................

Garantijos galiojimo trukmė.......................................................................................................

Draudiko(-ų) ir(ar) garanto(-ų) pavadinimas ir adresas

Pavadinimas................................................................................................................................

Adresas.......................................................................................................................................

Šis liudijimas galioja iki..............................................................................................................

Išduotas arba patvirtintas........................................................................................ Vyriausybės

(visas valstybės pavadinimas)

..............................................................................................................................................

                  (išdavimo vieta)                                                                                              (išdavimo vieta)

(išdavusio ar patvirtinusio pareigūno parašas ir pareigos)

Pastabos:

1. Jeigu norima, valstybės pavadinime galima nurodyti kompetentingą liudijimą išdavusios valstybės instituciją.

2. Jeigu visas garantijos dydis pateikiamas daugiau nei iš vieno šaltinio, nurodoma kiekvieno jų dydžio dalis.

3. Jeigu garantija pateikta keliomis formomis, jos turi būti išvardijamos.

4. Įrašas „Garantijos galiojimo trukmė“ turi nurodyti garantijos įsigaliojimo datą.

______________