LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL NEMUNĖLIO UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2010 m. gegužės 28 d. Nr. D1-451

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Nemunėlio upės slėnio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Biržų regioninio parko direkcija.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-451

nemunĖLIo UPĖS slėnio gamtotvarkos planas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nemunėlio upės slėnio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Nemunėlio upės slėnio paukščių apsaugai svarbi teritorija (toliau – Nemunėlio upės slėnio PAST) yra Panevėžio apskrityje, Biržų rajono ir Rokiškio rajono savivaldybėse. Nemunėlio upės slėnio PAST patenka į Nemunėlio upės apsaugos zoną. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 1568,62 ha.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Nemunėlio upės apsaugos zonos daliai suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, norint apsaugoti griežlės (Crex crex) perimvietes.

Pagrindinę Nemunėlio upės slėnio PAST dalį sudaro sukultūrintos, tačiau dabar skirtingose renatūralizacijos stadijose esančios Nemunėlio upės užliejamos pievos. Teritorijoje yra 13 mažų, seklių, pailgos formos senvagių kilmės ežerų. Dauguma jų priskirtini vidutiniškai eutrofiniams, turi siauras vidutinio aukščio helofitų juostas. Teritorijai daro poveikį pavasariniai Nemunėlio potvyniai, kurių trukmė svyruoja nuo poros savaičių iki mėnesio. Jų metu paprastai užliejama nuo 30 iki 70 proc. teritorijos.

Teritorijoje nustatyta 12 paukščių rūšių, nurodytų Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), 1 priede:

Juodasis gandras (Ciconia nigra). Šalia teritorijos esančios Biržų girios populiacija įvertinta ne mažiau kaip 10 perinčių porų. Dalis šių paukščių maitinasi Nemunėlio upės pakrantėse;

Baltasis gandras (Ciconia ciconia). Aprašomame slėnio ruože ir jo prieigose peri 20–30 porų. Šie paukščiai daugiausia maitinasi slėnio pievose;

Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina). Šalia esančios Biržų girios populiacija įvertinta 15–20 perinčių porų. Dalis šių paukščių maitinasi Nemunėlio upės pakrantėse;

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Neretai stebimi besimaitinantys paukščiai. Trūksta tikslesnių duomenų apie perinčios populiacijos gausą;

Pievinė lingė (Circus pygargus). Keliose teritorijos vietose reguliariai stebimi skraidantys paukščiai veisimosi metu, tačiau veisimosi faktas nepatvirtintas. Gali perėti ir teritorijoje, ir už jos ribų;

Tetervinas (Tetrao tetrix). Peri kaimyninėje Biržų girioje, Nemunėlio upės slėnyje stebėtos jų tuoktuvės;

Putpelė (Cotournix cotournix). Atskirais metais skirtingose Nemunėlio upės slėnio pievose registruojami pavieniai patinai;

Griežlė (Crex crex). Teritorijos ribose vietinė populiacija įvertinta ne mažiau kaip 40–50 teritorinių patinų;

Švygžda (Porzana porzana). Ne mažiau kaip 3 patinai registruojami paupiuose, dažniausia upės senvagės likusiuose fragmentuose;

Gervė (Grus grus). Pavienės poros peri šlapiuose kaimyninės Biržų girios pakraščiuose. Perinčių porų skaičius didėja;

Pilkoji meleta (Picus canus). Peri šalia esančios Biržų girios pakraščiuose ir Nemunėlio upės pakrančių senesniuose medžiuose;

Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Rūšis reguliariai peri dideliuose plynuose kirtimuose ir kitose atvirose vietose. Šiuo metu nėra duomenų apie vietinės populiacijos gausumą. Reikalingos specialios rūšies apskaitos.

Iš teritorijoje aptinkamų į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358, 1 priedą įrašytų paukščių rūšių tik griežlės gausa atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, pievinė lingė, tetervinas, putpelė, griežlė, švygžda, gervė ir pilkoji meleta taip pat įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949).

Nemunėlio upės slėnio PAST nustatytos 3 Europos Bendrijos svarbos rūšys, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas ir kurios nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495), ir Saugomų rūšių sąraše:

Didysis auksinukas (Lycaena dispar). Rūšis aptinkamas teritorijos pamiškėse;

Ovalioji geldutė (Unio crassus). Nemunėlio upėje registruojama šios rūšies populiacija yra antra pagal gausą Lietuvoje;

Ūdra (Lutra lutra). Aptinkama visame Nemunėlio upės ruože.

Teritorijoje nustatyta 1 žinduolių rūšis, įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2006, Nr. 66-2445), – bebras (Castor fiber). Ši rūšis paplitusi visame upės ruože.

Didžiausią grėsmę perintiems paukščiams kelia veisimosi buveinių praradimas dėl apleistų pievų užaugimo sumedėjusia augalija nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti ar ganyti gyvulius. Pievų augalija tampa per tanki griežlėms judėti, todėl šie paukščiai jas apleidžia. Prognozuojama, kad dėl pievų užaugimo sumedėjusia augalija ir aukštųjų žolynų sutankėjimo per artimiausius dešimt metų bus prarasta apie 50 proc. šiuo metu esamo atvirų pievų ploto. Be to, pastaraisiais metais stebimas pievų sunaikinimas – suarimas ar apsodinimas mišku. Neigiamą įtaką daro plėšrūnai. Kita potenciali grėsmė – planuojama mažosios hidroelektrinės statyba, dėl kurios gali būti prarasta dalis griežlėms svarbių buveinių.

Daugiau kaip 90 proc. teritorijos sudaro žemės ūkio paskirties žemė. Kitą teritorijos dalį užima miškų ūkio, vandens ir kitos paskirties žemė. Apie 80 proc. teritorijos žemės valdoma privačios nuosavybės teise arba rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

3. Gamtotvarkos plano tikslas yra išsaugoti ne mažesnę už dabartinę griežlės populiaciją – 40–50 griežiančių patinų – Nemunėlio upės slėnyje.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. išsaugoti užliejamų pievų kraštovaizdį (atviros pievos be sumedėjusios augalijos) ir tinkamai tvarkyti pievas;

4.2. skatinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) dalyvauti Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programose nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą;

4.3. stiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę;

4.4. informuoti vietos gyventojus, teritorijos lankytojus apie teritorijoje sutinkamų paukščių apsaugos poreikius.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Biržų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Nemunėlio upės slėnio PAST saugomų paukščių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų gamtos vertybių priežiūrą.

Didžiausią dėmesį Biržų regioninio parko direkcija turi skirti ūkininkų ir žemės savininkų (naudotojų) įtraukimui į teritorijos tvarkymą pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programų reikalavimus, konsultuodama juos ir aiškindama dalyvavimo ekonominę ir gamtosauginę naudą, padėti parengti būtinus dokumentus dalyvauti programoje.

Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, įgyvendindamas Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano 3.1 priemonę, skirtą stiprinti teritorijos kontrolę, bendradarbiauja su Biržų regioninio parko direkcija.

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, taip pat kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Todėl būtina reguliari griežlės buveinių kokybės, dydžio ir šios rūšies individų gausos stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti.

9. Peržiūrėti planą gali prireikti prasidėjus hidroelektrinės statybai ties Aukštadvariu. Gamtotvarkos plano peržiūros metu būtina įvertinti Pagrindžiamojoje informacijoje siūlomas gamtotvarkos priemones ir prireikus teikti siūlymus dėl plano tikslinimo.

10. Perinčios griežlės populiacijos stebėsena atliekama pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Pasiūlymai dėl stebėsenos vykdymo pateikiami Pagrindžiamojoje informacijoje. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Biržų regioninio parko direkcija.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą ir peržiūros ataskaitos rengimą atsakinga Biržų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino rūšies būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengtą Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą Biržų regioninio parko direkcija teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 5 metai, pirmą kartą peržiūrima 2014 metais.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių ir priemonių įgyvendinimas. Jei uždaviniai ir priemonės neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

13.4. pasiekti rezultatai;

13.5. griežlių vietinės populiacijos būklė, vadovaujantis stebėsenos rezultatais;

13.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda mažėti griežlių vietinė populiacija, blogėja šios rūšies buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią rūšies apsaugos būklę.

_________________

Nemunėlio upės slėnio gamtotvarkos plano

priedas

Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
1. Išsaugoti užliejamų pievų kraštovaizdį (atviras pievas be sumedėjusios augalijos) ir tinkamai tvarkyti pievas	1.1. pateikti pasiūlymą Biržų rajono ir Rokiškio rajono savivaldybėms, kad žemės naudotojams, norintiems plėtoti gyvulininkystę (derančią su griežlių apsaugos poreikiais) apleistose valstybinės žemės pievose, būtų sumažintas ar panaikintas valstybinės žemės nuomos mokestis	Biržų regioninio parko direkcija	2010 metai	I
	1.2. įvertinti teritorijos pievų, ganyklų naudojimo perspektyvas ir jų atkūrimo galimybes ariamuose ar savaime apaugusiuose žemės plotuose ir, atsižvelgiant į gautus įvertinimo rezultatus, pateikti pasiūlymą dėl jų tvarkymo Gamtotvarkos plano peržiūros metu	Biržų regioninio parko direkcija	2010–2013 metai	I
2. Skatinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) dalyvauti KPP AAP² Kraštovaizdžio tvarkymo ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programose nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą	2.1. supažindinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) su KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programų reikalavimais organizuojant susitikimus (6 kasmetiniai susitikimai, po 1 susitikimą kasmet)	Biržų regioninio parko direkcija	2010–2015 metai	I
	2.2. konsultuoti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus), ketinančius teikti paraiškas dalyvauti KPP AAP programose	Biržų regioninio parko direkcija	2010–2019 metai	I
3. Stiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę	3.1. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ar regioninio parko kontrolės programą, numatyti, kad teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip 2 kartus pavasarį, atkreipiant ypatingą dėmesį, ar nekeičiamas upės hidrologinis režimas, nenuleidžiamos nuotekos iš gyvenamųjų namų, nesuariamos pievos, ganyklos, neįveisiamas miškas ne miško žemėje ir pan.	Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, Biržų regioninio parko direkcija	2011–2019 metai	I
4. Informuoti vietos gyventojus, teritorijos lankytojus apie teritorijoje sutinkamų paukščių apsaugos poreikius	4.1. informuoti visuomenę parengiant ne mažiau kaip 1 straipsnį per metus regioninėje spaudoje ir kas treji metai po 1 straipsnį šalies spaudoje apie saugomos teritorijos svarbą, vertybes ir jų apsaugos priemones	Biržų regioninio parko direkcija	2010–2019 metai	I
	4.2. suorganizuoti 6 susitikimus su Papilio, Parovėjos ir Pandėlio seniūnijų gyventojais, žemės savininkais ir naudotojais, informuoti juos apie teritorijos apsaugos ypatumus ir reikalingų priemonių taikymą įgyvendinant šio Gamtotvarkos plano tikslą (rekomenduojama vykdyti kartu su Gamtotvarkos plano 2.1 priemone)	Biržų regioninio parko direkcija	2010–2015 metai	I
	4.3. įrengti 3 informacinius stendus apie teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius (rekomenduojamos vietos nurodytos Pagrindžiamosios informacijos brėžiniuose)	Biržų regioninio parko direkcija	2012–2013 metai	II

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios

² KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonė

_________________