Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 13 straipsniO paPILDYMO įstatymo projekto Nr. xp-1727
2008 m. sausio 9 d. Nr. 18
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1855 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1727 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projektu siūloma išplėsti subjektų, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, sąrašą – į jį įtraukti viešąsias įstaigas, teikiančias socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas socialinės rizikos grupės asmenims. Įstatymo projekto nuostata, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas tik kai kurioms socialinių paslaugų įstaigoms, neatitinka konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, taip pat yra nesuderinta su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 17-589) (toliau vadinama – Socialinių paslaugų įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pagal kurį savivaldybei priklausančios patalpos gali būti perduodamos panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis visoms socialinių paslaugų įstaigoms, kaip jos apibrėžiamos Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti visų socialinių paslaugų įstaigų lygybės principo įgyvendinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projektą ir nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis socialinių paslaugų įstaigoms.
2. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, kurios teikia socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinių paslaugų įstatyme nėra apibrėžta ir vartojama reabilitacijos paslaugų sąvoka, todėl neaiškus šios sąvokos turinys.
Socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnyje socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos apima informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrines paslaugas, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitas paslaugas (Socialinių paslaugų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Specialiosios socialinės paslaugos, kurioms priskiriamos socialinė priežiūra ir socialinė globa, teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka (Socialinių paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymo projekte būtų tikslinga nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis ne tik specialiąsias, bet ir bendrąsias socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuoroda į socialinių paslaugų įstaigų veiklą – socialinių paslaugų teikimą – yra Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktame socialinių paslaugų įstaigų apibrėžime, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte žodžiai „teikiančioms socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas“ laikytini pertekliniais.
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama apie įstaigas, teikiančias socialines paslaugas seniems žmonėms, ilgalaikės socialinės reabilitacijos paslaugas narkomanams bei vaikų globos paslaugas. Pažymėtina, kad senyvo amžiaus asmenys, taip pat vaikai su negalia arba likę be tėvų globos vaikai vien dėl šių asmenų amžiaus ar socialinės padėties pagal Socialinių paslaugų įstatymą negalėtų būti pripažinti socialinės rizikos suaugusiais asmenimis arba socialinės rizikos vaikais. Atsižvelgiant į tai ir į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti nuorodos į socialinių paslaugų gavėjų grupę.
4. Kadangi priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 (Žin., 2002, Nr. 116-5215; 2007, Nr. 28-1030), Įstatymo projekto atskiru straipsniu reikėtų pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
5. Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. X-933 (Žin., 2006, Nr. 134-5066), 34 punkte nustatyta, kad teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikalingi kiti teisės aktai, turėtų būti numatytas vėlesnis negu „Valstybės žinių“ išleidimo diena įsigaliojimo terminas. Todėl siūlytina numatyti vėlesnę negu „Valstybės žinių“ išleidimo diena Įstatymo projekto įsigaliojimo datą.