LIETUVOS RESPUBLIKOS IR AUSTRIJOS RESPUBLIKOS

SUTARTIS

DĖL DVIŠALIŲ TARPTAUTINIŲ EKONOMINIŲ SANTYKIŲ

Lietuvos Respublika ir Austrijos Respublika, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“,

– norėdamos sustiprinti dvišalius tarptautinius ekonominius santykius,

– siekdamos lygiateisiškumo ir abipusės naudos pagrindu skatinti prekių mainus bei ekonominį, pramoninį, techninį ir techninį- ekonominį bendradarbiavimą,

– įsitikinusios, kad nauja sutartis dėl dvišalių tarptautinių ekonominių santykių sudarys palankias sąlygas ir tinkamą pagrindą tolimesnei dvišalių ekonominių tarptautinių santykių plėtotei,

– pagal abiejose valstybėse galiojančius teisinius aktus,

– vadovaudamosi rinkos ekonomikos principais, susitarė:

1 straipsnis

Susitariančiosios Šalys pagal jų galiojančius teisinius aktus rems ir skatins dvišalius ekonominius santykius tarp abiejų valstybių įmonių, organizacijų, bendrovių ir institucijų, toliau vadinamų „įmonėmis“, taip pat ir bendrų įmonių steigimą ir tiesiogines investicijas.

2 straipsnis

(1) Lietuvos Respublika ir Austrijos Respublika traktuoja viena kitą pagal didžiausio palankumo statusą dėl muitų ir kitų rinkliavų, taip pat renkant mokesčius už tokius muitus ir kitas rinkliavas už prekių įvežimą arba išvežimą.

(2) Susitariančiosios Šalys susitaria, kad didžiausio palankumo statusas visų pirma neapima nuolaidų, pirmumo teisės arba atleidimų nuo mokesčių, kuriuos suteikia arba suteiks viena Susitariančioji Šalis:

(a) kaimyninėms valstybėms sienos pervažiavimui palengvinti;

(b) valstybėms, kurios kartu su ja priklauso muitų sąjungai arba laisvos ar preferencinės prekybos zonai, jau esamoms arba ateityje sukursimoms;

(c) trečiosioms valstybėms, taikant daugiašalius susitarimus, kuriuose kita Susitariančioji Šalis nedalyvauja.

3 straipsnis

(1) Susitariančiosios Šalys pagal savo galimybes ir jų valstybėse galiojančius teisinius aktus skatins užsienio prekybą bei ekonominį, pramoninį, technininį ir techninį-mokslinį bendradarbiavimą.

2) Susitariančiosios Šalys susitaria, kad:

(a) ypač tinkamos bendradarbiavimui yra šios sritys:

– pasikeitimo technologijomis ir naujovėmis, įskaitant taikomuosius mokslinius tyrimus, skatinimas;

– žemės ir miškų ūkis, įskaitant kraštovaizdžio apsaugą;

– linų auginimas, nuėmimas ir apdirbimas;

– odų ir kailių apdorojimas ir perdirbimas;

– medienos perdirbimo pramonė;

– maisto pramonė ir žemės ūkio produktų perdirbimas bei sandėliavimas;

– žemės ūkio mašinos ir įrengimai;

– farmacijos, medicinos ir chemijos pramonė;

– elektros gamyba ir elektronikos pramonė;

– bendra žemės išteklių paieška, gavyba, perdirbimas ir realizavimas;

– esamų įrengimų rekonstrukcija, modernizavimas, plėtimas ir automatizavimas;

– finansinės ir kitos paslaugos;

– profesinis mokymas ir menedžerių rengimas;

– informatika;

– mugių, parodų, seminarų organizavimas ir rengimas, pasikeitimas ekonominėmis misijomis ir ekspertais;

b) kad projektai turi būti įgyvendinami pagal esamus aukščiausius aplinkos apsaugos technologijos standartus.

(3) Susitariančiosios Šalys, suprasdamos ekonomiškai racionalių ir ekologiškai priimtinų infrastruktūrų sukūrimo svarbą, bendradarbiaudamos didžiausią dėmesį skirs šioms sritims:

– energetikai;

– laivininkystei;

– uostų ūkiui;

– geležinkeliui;

– oro transportui;

– telekomunikacijoms;

– vandens ūkiui;

– antrinių žaliavų perdirbimui ir panaudojimui.

4 straipsnis

Susitariančiosios Šalys susitaria, kad turizmas gali prisidėti plėtojant dvišalius tarptautinius ekonominius santykius.

(1) Susitariančiosios Šalys skatins turizmą pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisinius aktus ir Jungtinių Tautų konferencijų dėl turizmo ir tarptautinių kelionių (Roma, 1963) ir „Turizmo Chartijos ir Turizmo nuostatų“ („Tourismus-Charta ir Touristen-Code“), (Sofija, 1985) pagrindus ir rekomendacijas.

(2) Ekonominis, pramoninis, techninis ir techninis-mokslinis bendradarbiavimas vykdant turizmo projektus, taip pat kuriant atitinkamą infrastruktūrą turi vykti pagal aplinkos apsaugos ir gamtą tausojančio turizmo principus.

5 straipsnis

Tarp Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos atsiskaitoma laisvai konvertuojama valiuta pagal valiutos taisykles, galiojančias kiekvienoje valstybėje.

6 straipsnis

(1) Pagal šią Sutartį prekių mainai ir ekonominis, pramoninis, techninis ir techninis-mokslinis bendradarbiavimas vyksta komerciniais pagrindais.

(2) Prekyba tarp abiejų valstybių įmonių vyksta rinkos kainomis.

7 straipsnis

(1) Susitariančiosios Šalys konsultuojasi, jeigu prekiaujant tarp Susitariančiųjų Šalių įvežamos prekės tokiais kiekiais ar tokiomis kainomis arba jeigu jos įvežamos tokiomis sąlygomis, kad vietiniams analogiškų prekių gamintojams ar betarpiškai konkuruojančių prekių gamintojams padaroma arba gali būti padaryta reikšminga žala.

(2) Šių konsultacijų metu Susitariančiosioms Šalims sutartinai konstatavus, kad yra susidariusi šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta situacija, apribojami išvežimai arba taikomos kitos priemonės, kad būtų išvengta žalos arba ji būtų pašalinta.

(3) Susitariančiosioms Šalims nesusitarus, Susitariančioji Šalis, kuri reikalavo tų konsultacijų, gali šių prekių įvežimą apriboti tokiu mastu ir tokiam laikui, kuris reikalingas išvengti žalai arba jai pašalinti. Tuo atveju antroji Susitariančioji Šalis gali nustatyti pirmajai Susitariančiajai Šaliai iš esmės lygiavertę prekybos apimtį.

(4) Tais atvejais, kai konsultacijų atidėjimas sukeltų sunkias pasekmes, galima be išankstinių konsultacijų taikyti laikinas priemones. Tokiu atveju konsultacijas reikia pradėti nedelsiant.

(5) Pasirenkant priemones pagal šį straipsnį, Susitariančiosios Šalys taiko tokias priemones, kurios mažiausiai trukdo įgyvendinti šią Sutartį.

8 straipsnis

Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad reikia didinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose naudingumą ir svarbą.

9 straipsnis

(1) Susitariančiosios Šalys rekomenduoja įmonėms spręsti ginčus visų pirma draugiškai abipusiai susitariant.

(2) Susitariančiosios Šalys pagal jų galiojančius teisinius aktus:

a) skatina savo įmones ginčytinus klausimus dėl prekybos ir kooperacijos reikalų, taip pat dėl bendrų įmonių steigimo ir tiesioginių investicijų spręsti arbitraže;

b) skatina vadovautis Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) parengtomis arbitražinio teismo taisyklėmis ir 1958 metais Niujorke pasirašytu susitarimu dėl užsienio arbitražinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

10 straipsnis

Šios Sutarties pakeitimai arba jos galiojimo termino pasibaigimas neturi įtakos abiejų Susitariančiųjų Šalių įmonių anksčiau sudarytoms sutartims.

11 straipsnis

(1) Pagal šią Sutartį sudaroma Mišri komisija, kuri, pageidaujant vienai iš Susitariančiųjų Šalių, susirenka pakaitomis Lietuvoje arba Austrijoje.

(2) Svarbiausios šios Mišrios komisijos užduotys yra:

a) tikrinti dvišalių tarptautinių ekonominių santykių vystymąsi;

b) išaiškinti ir derinti naujas bendradarbiavimo galimybes ir skatinti būsimą bendradarbiavimą;

c) rekomenduoti ir konsultuoti, kaip turi būti taikoma ši Sutartis;

d) teikti Susitariančiųjų Šalių įmonėms pasiūlymus dėl ekonominio, pramoninio, techninio ir techninio-mokslinio bendradarbiavimo sąlygų gerinimo.

12 straipsnis

(1) Jeigu viena arba abi Susitariančiosios Šalys priklauso Europos ekonominei zonai ar įstoja į Europos Bendriją (EB) arba į jos teises perimsiančią organizaciją, tai Susitariančiosioms Šalims ši Sutartis taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja jų, kaip šių organizacijų dalyvių, teisinei padėčiai.

(2) Šiuo atveju Susitariančiosios Šalys kartu nustatys toliau galiojančias šios Sutarties nuostatas.

13 straipsnis

(1) Ši Sutartis įsigalioja pirmą dieną trečio mėnesio, einančio po to mėnesio, kai Susitariančiosios Šalys viena kitą informuos apie atitinkamų sąlygų šiai Sutarčiai įsigalioti jų šalyse įvykdymą.

(2) Ši Sutartis sudaroma vieneriems metams ir automatiškai galioja kitiems metams, jeigu likus trims mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos viena iš Susitariančiųjų Šalių raštu diplomatiniais kanalais nepraneša apie jos nutraukimą.

(3) Įsigaliojus šiai Sutarčiai netenka galios:

a) 1928 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos Prekybos konvencija;

b) 1928 m. spalio 5 d. pasikeitimas notomis dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos Prekybos konvencijos;

c) 1934 m. balandžio 27 d. pasikeitimas notomis tarp Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos „Dėl muitų kontingento kiaušiniams nustatymo“;

d) 1936 m. vasario 11 d. pasikeitimas notomis tarp Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos „Dėl negyvų žąsų įvežimo iš Lietuvos“.

Sudaryta Vilniuje 1994 m. rugsėjo 16 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir vokiečių kalba, abu tekstai vienodos galios.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS VARDU

______________