LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJA
S P R E N D I M A S
DĖL TARPININKAVIMO – SUTAIKINIMO PROCEDŪROS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2007 m. birželio 9 d. Nr. 9
Vilnius
Remiantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 39-961), LAA Visuotinis narių susirinkimas nusprendžia:
2. Pateikti šį Reglamentą paskelbti oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto tinklalapyje.
PATVIRTINTA Lietuvos arbitražo asociacijos
(LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS)
2007 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 9
Tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros REGLAMENTAS
(taikytinas VšĮ „Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo“ organizuojamoms tarpininkavimo – sutaikinimo procedūroms komerciniams ir kitokiems civiliniams ginčams sureguliuoti)
1. Tarpininkavimas – sutaikinimas yra neteisminis komercinių ir kitokių civilinių ginčų (nesutarimų) sureguliavimo (sprendimo) būdas, taikytinas atvejams, kai ginčo šalys yra suinteresuotos taikingai pašalinti kilusį tarp jų nesutarimą, padedant (tarpininkaujant) vienam ar keliems tretiesiems asmenims – tarpininkams (mediatoriams).
2. Ginčo šalys, pageidaujančios sureguliuoti bet kokį nesutarimą (nesvarbu, kilęs jis tarp fizinių ir (ar) juridinių asmenų, vietinių ir (ar) užsienio teisės subjektų, iš sutartinių (kontraktų, sutarčių) ar nesutartinių (deliktinių) civilinių – teisinių santykių, nurodytas ar nenurodytas sutartyje (kontrakte) jo sprendimo būdas ir kitko) be teismo ir arbitražo, gali kreiptis į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą (toliau – Vilniaus arbitražas) dėl tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros organizavimo, vadovaujantis šio Tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros reglamento taisyklėmis.
1. kai ieškovas (kreditorius), turintis neabejotinai vykdytiną kreditorinio reikalavimo teisę, prieš kreipdamasis į teismą ar arbitražą dėl jos įgyvendinimo, laiko tikslinga pabandyti pašalinti nesutarimą netiesioginio (ikiteisminio, ikiarbitražinio, zonduojamojo) ieškinio būdu (t. y. nekeliant civilinės ar arbitražinės bylos);
2. kai atsakovas (skolininkas), sužinojęs apie jam keliamą ar iškeltą teisme ar arbitraže bylą, išreiškia pageidavimą pašalinti nesutarimą be teisminės ar arbitražinės procedūros;
3. kai abi ginčo šalys suinteresuotos greičiau ir sklandžiau pašalinti nesutarimą draugiško susitarimo (l’amiable composition) būdu, vadovaujantis teisingumo (equity), lygybės ir geranoriškumo (ex aeque et bono) principais;
5. kai kontrakte (sutartyje) netinkamai suformuluota arbitražinė išlyga (neįvardyta ar netiksliai nurodyta arbitražo institucija, kuriai deleguojama ginčo išsprendimo teisė ir pan.);
6. kai yra galimybė ar poreikis pašalinti tam tikras kliūtis vykdant neteismines bankroto procedūras;
7. kai yra galimybė sureguliuoti šalių turtinius santykius be varžytynių procedūros ar iki jos baigtinio įvykdymo;
8. kai šalys susitaria pašalinti nesutarimą, kilusį iš vartojimo (įskaitant intelektinės nuosavybės panaudojimo ar kt.) sutarties (kontrakto), nesikreipiant į atitinkamą valstybinę vartotojų teisių apsaugos instituciją;
9. visais kitais atvejais, kai ginčų (nesutarimų) šalys suinteresuotos išvengti labai formalizuotų, sudėtingų, dažnai ilgai užtrunkančių ir brangiai kainuojančių teisminių ir arbitražinių procedūrų.
4. Esant ginčo šalių pageidavimui Vilniaus arbitražo Sekretoriatas organizuoja taip pat sutaikinimo procedūras pagal UNCITRAL Sutaikinimo procedūros reglamentą (žr. www. arbitrai. lt) ar kitas (įskaitant pačių ginčo šalių sukurtas) taisykles su galimais šalių bendru sutarimu atliktais jose pakeitimais ar papildymais.
1. Šalis, pageidaujanti taikingai sureguliuoti ginčą pagal šio ar kito reglamento taisykles, įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui laisvos formos pareiškimą dėl tarpininkavimo (2 egz.), kuriame turi būti prašoma organizuoti tarpininkavimo – sutaikinimo procedūrą. Pareiškime turi būti nurodyta ginčo esmė ir pareikštas pageidavimas sureguliuoti jį vadovaujantis šio ar pareiškime nurodyto kito reglamento taisyklėmis. Prie pareiškimo gali būti pridėta kontrakto (sutarties), dėl kurio nuostatų įgyvendinimo (taikymo) ar aiškinimo kilo ginčas, kopija ir kitų su ginču susijusių dokumentų kopijos.
2. Tarpininkavimo – sutaikinimo procedūra organizuojama nedelsiant po to, kai ją inicijuojanti šalis įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą banke šio Reglamento 18 punkto pirmajame arba antrajame papunkčiuose nustatyto dydžio pareiškimo dėl tarpininkavimo registravimo mokestį.
3. Vilniaus arbitražo Sekretoriatas, gavęs patvirtinimą, kad pareiškimo dėl tarpininkavimo registravimo mokestis sumokėtas, vieną to pareiškimo ir prie jo pridedamų dokumentų komplektą nedelsdamas išsiunčia kitai ginčo šaliai.
4. Sulaukęs teigiamo kitos šalies atsakymo, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas pasiūlo ginčo šalims bendru sutarimu paskirti tarpininką (ar tarpininkus).
5. Tarpininkavimo – sutaikinimo procedūra gali būti organizuojama tik suinteresuotos ginčo šalies (arba abiejų šalių) prašymu ir esant kitos šalies sutikimui. Jeigu gaunamas iš kitos šalies neigiamas atsakymas arba per 30 dienų nesulaukiama iš jos jokio atsakymo – laikoma, kad siūlymas išspręsti ginčą tarpininkavimo – sutaikinimo būdu atmestas (taigi ir jo taikymas tam ginčui sureguliuoti neįmanomas), apie tai nedelsiant informuojama procedūrą inicijavusi šalis.
6. Tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros atmetimo faktas šią procedūrą inicijavusios šalies prašymu patvirtinamas Vilniaus arbitražo pažyma, kuri gali būti pateikiama kaip įrodymas teisminiame arba arbitražiniame bylos nagrinėjime.
1. Esant teigiamam abiejų ginčo šalių apsisprendimui dėl tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros taikymo, jos taip pat turi susitarti ir dėl vieno, dviejų ar trijų tarpininkų skyrimo. Kai paskiriami du ar trys tarpininkai, jie turi veikti vieningai, kaip bendra komanda, kolegialiai padedanti ginčo šalims siekiant pašalinti nesutarimą ir parengti sutaikinimo susitarimą.
2. Tarpininku (mediatoriumi) turėtų būti pasirenkamas asmuo, tenkinantis tam tikrus asmeninius ir dalykinius (kvalifikacinius) reikalavimus. Svarbiausios asmens, pasirenkamo tarpininkauti, savybės yra: nepriekaištinga dorovinė reputacija ir dalykinė (profesinė) kompetencija, įskaitant jo gebėjimus sutelkti ginčo šalis konstruktyviam dialogui, sukurti deryboms reikiamą psichologinę atmosferą, aktyviai prisidėti prie priešpriešinių interesų suderinimo ir abi ginčo šalis tenkinančio sprendimo paieškos. Asmuo, pasirenkamas tarpininku (mediatoriumi), turėtų išmanyti derybų procesą ir mokėti jį valdyti.
3. Bet kokiam (ypač komerciniam) ginčui (nesutarimui) sureguliuoti tarpininku gali būti skiriamas asmuo, pasirinktas iš specialistų, įrašytų į LAA patvirtintus Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) arba Rekomenduojamų arbitrų sąrašus (žr. www.arbitrai.lt arba www.arbitration.lt).
4. Neteisminė ginčų (komercinių ir kitokių nesutarimų) šalinimo praktika patvirtina, kad daugiau skaidrumo, teisingumo ir teisėtumo pasiekiama tada, kai tarpininkų ar arbitrų kolegijų (sudaromų konkretiems ginčams (nesutarimams) išspręsti) sudėtyje suderinama teisinė, administracinė ar ir techninė-technologinė (ginčijamos verslo srities, gamybos procesų šakos ar kt.) kompetencija.
5. Nekomercinio ginčo (dėl vartotojų teisių pažeidimo ir kt.) atveju geriau, kai tarpininkavimui pasirenkamas asmuo (specialistas), vadovaujantis kriterijais, tinkančiais tam (konkrečiam) ginčui sureguliuoti.
6. Tarpininku neturėtų būti pasirenkamas, o juo paskirtas – neturėtų pradėti ar tęsti tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros, asmuo, kurio tarpininkavimo veikla gali sukelti abejonių dėl galimo jo nepriklausomumo ar interesų nesuderinamumo, apie tai nežinant ginčo šalims. Bet kuriuo atveju ginčo šalims turi būti žinomos aplinkybės, siejančios tarpininką su bet kuria iš ginčo šalių:
3. tarpininko ar jo firmos teikiamomis ar anksčiau teiktomis tarpininkavimo ar kitokiomis paslaugomis;
1. kai susitariama dėl vieno tarpininko dalyvavimo procedūroje, jo kandidatūrą pasirenka ir patvirtina abi ginčo šalys bendru sutarimu;
2. kai susitariama dėl dviejų tarpininkų dalyvavimo procedūroje, kiekviena ginčo šalis atskirai pasirenka ir paskiria po vieną tarpininką;
3. kai susitariama dėl trijų tarpininkų dalyvavimo procedūroje, kiekviena ginčo šalis atskirai paskiria po vieną tarpininką ir abiejų jų ar jų paskirtų tarpininkų bendru sutarimu paskiriamas trečiasis tarpininkas;
3. Rekomenduodamas ar skirdamas tarpininką, Vilniaus arbitražo pirmininkas turi atsižvelgti į nešališko ir kompetentingo specialisto parinkimą, o skirdamas tarpininką komerciniam ar kitokiam tarptautiniam civiliniam ginčui sureguliuoti – atsižvelgti į tikslingumą juo skirti kitos valstybės, nei yra ginčo šalys, pilietį.
5. Šalių prievolė nesikreipti į teismą ar arbitražą
Šalys, kurių ginčas sprendžiamas vadovaujantis šiuo Tarpininkavimo – sutaikymo procedūros reglamentu, negali dėl jo išsprendimo kreiptis į teismą ar arbitražą tol, kol jis yra sprendžiamas pagal šį Reglamentą.
1. Pagrindinė tarpininko (mediatoriaus) pareiga tarpininkavimo – sutaikinimo procedūroje – suderinti ginčo šalių priešpriešinius interesus. To siekiant, tarpininkas privalo teikti ginčo šalims reikiamus nešališkus patarimus, pasistengti sudaryti tinkamą susitarimui pasiekti psichologinį klimatą. Tarpininkas visada turi siekti (ir atitinkamai organizuoti procesą), kad ginčo šalys pačios išspręstų visus ginčijamus klausimus ir pačios pasiektų jas tenkinantį susitarimą.
2. Tarpininkas privalo po paskyrimo nedelsiant susisiekti su ginčo šalimis, susitarti dėl papildomų (esant reikalui) jų reikalavimus ir prieštaravimus patvirtinančių įrodymų pateikimo terminų, būsimo susitikimo laiko, vietos, honoraro už tarpininkavimo paslaugas dydžio, jo sumokėjimo sąlygų ir kitko.
3. Tarpininkavimo – sutaikinimo proceso eigoje tarpininkas privalo išnagrinėti visus ginčo šalių pateikiamus dokumentus ir kitokius įrodymus, įvertinti jų siūlymų ar keliamų reikalavimų pagrįstumą, prireikus prašyti, kad jos pateiktų papildomus įrodymus ar išsamiau raštu išdėstytų savo pozicijas ginčijamais klausimais arba plačiau apibūdintų atskirus faktus, aplinkybes ar kitką.
4. Bet kada tarpininkavimo – sutaikinimo proceso metu tarpininkas gali patikrinti šalių pateiktus įrodymus, atlikti bet kokius jų tyrimus, imtis kitokių priemonių, reikalingų, jo manymu, tinkamai sureguliuoti ginčą.
5. Atlikdamas tarpininkavimo – sutaikinimo funkcijas, tarpininkas privalo veikti visiškai nešališkai ir nepriklausomai nuo bet kokios pašalinės įtakos. Kompromisinio sprendimo šalims sutaikyti paieškos eigoje tarpininkas turi vadovautis tik savo kompetencija (patirtimi), įsitikinimais, teisingumo ir kitomis dorovinėmis vertybėmis, Europos mediatorių elgesio kodekso ir LAA Arbitro etikos taisyklių nuostatomis.
6. Gerai, kai tarpininko teikiami siūlymai ar patarimai ginčui sureguliuoti pagrindžiami įstatymais, kitais teisės aktais, šalių sutartiniais įsipareigojimais, dalykinio bendradarbiavimo patirtimi, kitokiais teisingumą ir teisėtumą laiduojančiais svertais.
7. Esant reikalui, tarpininkavimo – sutaikinimo proceso metu tarpininkas turi pateikti ginčo šalims reikiamą informaciją apie norminius aktus, kuriais remiantis galimas taikingas ginčo sureguliavimas, išaiškinti juose nustatytus reikalavimus.
8. Jeigu kuri nors ginčo šalis pateikia įstatymus, dorovės normas ar komercinę praktiką neatitinkančius reikalavimus, tarpininkas privalo žodžiu ar raštu išaiškinti jų nepagrįstumą ar netinkamumą, siekiant taikingai sureguliuoti ginčą.
9. Ginčo svarstymo posėdžius tarpininkas turėtų organizuoti taip, kad juose vyrautų atvirumo, nuoširdumo ir geranoriškumo dvasia.
1. Bet kurioje tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros stadijoje tarpininkas gali žodžiu ar raštu pateikti šalims, jo manymu, galimus (tinkamus) ginčo sureguliavimo siūlymus.
2. Bet koks tarpininko siūlymas dėl ginčo sureguliavimo yra ginčo šalims tik rekomendacija. Tarpininko reikalavimas priimti vienokį ar kitokį jo siūlymą yra nesuderinamas su šios procedūros esme ir paskirtimi.
3. Savo iniciatyva ar tarpininko paragintos ginčo šalys turėtų teikti savus galimus ginčo sureguliavimo siūlymus.
4. Reikšmingi, abiem ginčo šalims priimtini tarpininko ar jų pačių siūlymai (rekomendacijos) gali būti įtvirtinti sudaromame tarp jų sutaikinimo susitarime.
1. Savo interesus tarpininkavimo – sutaikinimo procedūroje ginčo šalys gali ginti pačios arba per nustatyta tvarka jų įgaliotus atstovus. Atstovauti arba teikti joms pagalbą gali bet koks jų pasirinktas asmuo.
2. Kiekviena šalis iš anksto turi pranešti tarpininkui ir kitai šaliai jos skiriamo atstovo ar pagalbą teikiančio asmens pavardę ir nurodyti jo skyrimo tikslą (atstovauti ar teikti pagalbą).
9. Trečiųjų asmenų paslaugos
Sudėtingesniems klausimams išspręsti ar procedūros eigai pagreitinti ginčo šalys arba tarpininkas, ginčo šalims pritarus, gali kreiptis į trečiuosius asmenis ar kompetentingas institucijas dėl reikiamos kvalifikuotos paslaugos.
1. Tarpininkavimo – sutaikinimo proceso eigoje ryšiai tarp ginčo šalių ir tarpininko gali būti palaikomi tiesioginių jų susitikimų būdu, pasinaudojant telekomunikacijų priemonėmis arba susirašinėjant.
1. Ginčo šalys pasikeičia tarpusavyje dokumentais ir kitais informacijos šaltiniais, kuriuos jos perduoda tarpininkui.
2. Kai viena kuri nors šalis įteikia tarpininkui savus su ginčo dalyku susijusius dokumentus ar rašytinius paaiškinimus, tarpininkas privalo pranešti apie jų turinį (prireikus – perduoti jų kopijas) kitai ginčo šaliai ir paprašyti, kad pastaroji išsakytų dėl jų savo nuomonę.
3. Tarpininkas neprivalo perduoti kitai ginčo šaliai tik tokius dokumentus arba kitokią informaciją, kuri jam buvo pateikta su konfidencialumo išsaugojimo sąlyga.
1. Ginčo šalys privalo visokeriopai padėti tarpininkui tinkamai atlikti tarpininkavimo – sutaikinimo funkcijas.
2. Šalys privalo rūpestingai vykdyti tarpininko nurodymus, laiku pateikti jam reikalingą informaciją ir įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, dalyvauti jo kviečiamuose susitikimuose.
1. Gerai, kai sutaikinimo susitarimą rengia pačios ginčo šalys po to, kai jos suderina ginčijamus klausimus. Visais atvejais, kai ginčo šalys prašo, tarpininkas privalo padėti joms parengti sutaikinimo susitarimą.
2. Susidarius palankioms ginčui sureguliuoti sąlygoms, tarpininkas privalo pats parengti ir pateikti šalių svarstymui sutaikinimo susitarimo projektą. Vėliau, atsižvelgus į šalių pareikštas dėl jo pastabas ar pageidavimus, susitarimo tekstas (sąlygos) gali būti keičiamas ar koreguojamas.
3. Pasirašydamos sutaikinimo susitarimą, šalys tuo užbaigia ginčą ir tampa susietos prisiimtais pagal jį įsipareigojimais.
4. Esant šalių pageidavimui, sutaikinimo susitarimas patvirtinamas tarpininko (sutaikintojo) ir Vilniaus arbitražo pirmininko parašais bei pastarosios institucijos antspaudu. Taip įformintas sutaikinimo susitarimas, patvirtintas (vadovaujantis LR CPK 579–582 str.) teismo nutartimi, įgyja privalomąją teisinę galią. Pagal jo pagrindu išduotą teismo leidimą (vykdomąjį raštą), prievolė gali būti priverstinai įvykdyta įstatymų nustatyta tvarka (per antstolį), jeigu skolininkas per LR CPK 439 str. nustatytą 20 dienų terminą nepateikia teismui savo prieštaravimų ar atskirojo skundo.
5. Bet kokie žodiniai šalių pažadai ar susitarimai, pasiekti tarpininkavimo – sutaikinimo proceso metu, taip pat bet kokie tarpininko ar šalių siūlymai dėl ginčo sureguliavimo, neįforminti sutaikinimo susitarimu, gali būti įgyvendinami tik gera šalių valia.
1. Tarpininkas, ginčo šalys ir kiti procese dalyvavę asmenys privalo išsaugoti ginčo šalių komercines paslaptis, kurios jiems tapo žinomos dėl jų dalyvavimo tarpininkavimo – sutaikinimo procedūroje.
2. Konfidencialumo reikalavimai taikytini taip pat sutaikinimo susitarimo turiniui. Komercinę paslaptį sudarančios susitarimo nuostatos gali būti atskleistos tik tuomet, kai tai būtina susitarimo pripažinimui ar įgyvendinimui.
2. kai tarpininkas, pasitaręs su ginčo šalimis, paskelbia pareiškimą, kad tęsti sutaikinimo procesą netikslinga;
3. kai ginčo šalys įteikia tarpininkui pareiškimą, kuriame konstatuojama, kad tarpininkavimo – sutaikinimo procedūra baigta;
4. kai viena šalis praneša kitai šaliai ir tarpininkui, kad ji pasitraukia iš tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros.
16. Draudimas dalyvauti teisminėse ir arbitražinėse procedūrose
Jeigu teisme arba arbitraže nagrinėjamas ginčas, kuris anksčiau buvo tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros dalyku, tarpininkas negali dalyvauti, o šalys negali jo kviesti arbitru, liudytoju, kurios nors iš jų atstovu ar advokatu.
17. Neleistinumas panaudoti įrodymams
Jeigu ginčas, buvęs tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros dalyku, vėliau yra nagrinėjamas teisme arba arbitraže, šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams:
1. kitos šalies nuomonę ar jos siūlymus, pateiktus tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros metu ginčui sureguliuoti;
1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatas organizuoja tarpininkavimo – sutaikinimo procedūrą komerciniam ginčui sureguliuoti po to, kai pareiškimą dėl tarpininkavimo padavusi ginčo šalis įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT59 70440 60001002695, atidarytą AB SEB Vilniaus banko Vilniaus filiale, negrąžinamą 100 eurų pareiškimo registravimo mokestį vietinio komercinio ginčo atveju arba 200 eurų mokestį tarptautiniam komerciniam ginčui sureguliuoti.
2. Nekomercinių civilinių ginčų atvejais tarpininkavimo – sutaikinimo procedūra organizuojama po to, kai pareiškimą dėl tarpininkavimo padavusi ginčo šalis įmoka į aukščiau nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą banke 50 eurų pareiškimo registravimo mokestį vietinio ginčo atveju arba 100 eurų mokestį tarptautiniam ginčui sureguliuoti.
3. Jeigu tarpininkavimo – sutaikinimo būdu derintas, bet neišspręstas (nesureguliuotas) ginčas vėliau pateikiamas Vilniaus arbitražui išnagrinėti arbitražo tvarka, įmokėtas pareiškimo dėl tarpininkavimo registravimo mokestis įskaitomas į arbitražinio ieškinio registravimo mokestį.
4. Honoraro už tarpininkavimo – sutaikinimo paslaugas dydis (kurį nustatant gali būti vadovaujamasi ženkliai sumažintais (saikingais) įkainiais, taikomais Vilniaus arbitraže už arbitravimo paslaugas), jo sumokėjimo sąlygos ir tvarka nustatoma tarpininko ir ginčo šalių tarpusaviu susitarimu.
______________