LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

2004 m. birželio 22 d. Nr. IX-2291

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos muzikos akademijos senato 2004 m. balandžio 28 d. sprendimą, nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statutą (1 priedėlis).

2 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos muzikos ir teatro akademijai perduotų pastatų sąrašą
(2 priedėlis).

3 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. I-1088 „Dėl Lietuvos muzikos akademijos statuto“ (Žin., 1995, Nr. 97-2169).

LAIKINAI EINANTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PAREIGAS         ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________

Lietuvos Respublikos Seimo

2004 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. IX-2291

1 priedėlis

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS

STATUTAS

I. Akademijos statusas

1. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – Akademija), pradėjusi savo veiklą 1933 m. kaip Kauno konservatorija, yra valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, ne pelno siekianti studijų, meno ir mokslo įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą specialųjį statusą.

2. Akademijos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas.

3. Akademija naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota autonomija, kuri įgyvendinama šio statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Akademija turi savo emblemą, vėliavą, ceremonijų aprangą ir kitus atributus.

4. Akademija, kurios sutrumpintas pavadinimas yra LMTA, yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose.

5. Akademijos administracinio centro adresas – Gedimino pr. 42, LT-01110 Vilnius.

II. PAGRINDINĖS nuostatos

6. Akademijoje:

1) pripažįstamos Europos didžiosios universitetų chartijos Bolonijos deklaracijoje įtvirtintos Europos aukštojo mokslo erdvės ir kitos tarptautinės nuostatos;

2) studijos grindžiamos meno ir mokslo žiniomis, tyrimais ir kūrybos praktika;

3) skatinamas kūrybinis aktyvumas, dalyvavimas meno, mokslo ir visuomeninėje veikloje;

4) ugdoma pagarba kompetencijai ir profesionalumui;

5) skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas bendroje Europos studijų erdvėje;

6) gerbiamos bei puoselėjamos tautinės ir akademinės tradicijos, laikomasi moralės ir etikos normų;

7) tvarkomasi demokratinės savivaldos ir akademinės laisvės pagrindais.

III. Tikslai ir uždaviniai

7. Akademijos tikslai ir uždaviniai yra:

1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti mokslo tyrimais ir meno patirtimi grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, kvalifikacinį ar (ir) mokslo laipsnį;

2) rengti muzikos, teatro, kino, televizijos, choreografijos, menotyros ir kitus specialistus pagal patvirtintas studijų kryptis;

3) sudaryti mokymosi visą gyvenimą, specialistų tęstinio mokymosi, įgytos kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo sąlygas, nuolat plėsti nuotolinio mokymo geografines ribas;

4) plėtoti muzikos, teatro, kino, televizijos bei choreografijos meną, jo tyrimus, rengti ir leisti mokslinę, metodinę bei informacinę literatūrą, organizuoti meno renginius ir mokslo idėjų svarstymą bei skleidimą;

5) globoti Lietuvos meno ugdymo sistemos mokyklas, rūpintis jų sąveika, teikti metodinę paramą šių mokyklų pedagogams;

6) ugdyti šalies visuomenės kultūrą, meninį išprusimą ir humanistines nuostatas;

7) organizuoti meno, mokslo ir studijų ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių įstaigomis, organizacijomis bei pavieniais asmenimis, dalyvauti tarptautinėse asociacijose ir meno bei mokslo programose.

IV. Struktūra

8. Akademiją sudaro fakultetai, katedros ir kiti studijoms bei mokslinei ir meninei veiklai reikalingi padaliniai. Akademijos struktūrą Akademijos rektoriaus (toliau – rektoriaus) teikimu, atsižvelgus į Akademijos tarybos (toliau – Tarybos) siūlymus, tvirtina ir keičia Akademijos senatas (toliau – Senatas). Akademijos padalinių paskirtį ir kompetenciją nustato Senato patvirtinti padalinių nuostatai.

9. Svarbiausias Akademijos studijų, meninės veiklos ir mokslo padalinys yra katedra. Katedra savarankiškai sprendžia Senato, Akademijos rektorato (toliau – Rektorato) ar fakulteto jai iškeltus mokslo, meno ir studijų uždavinius. Prie katedros gali būti steigiamos laboratorijos ir kiti padaliniai.

10. Svarbiausias studijų ir mokslo ar meno veiklos organizavimo padalinys yra fakultetas ar fakulteto teisėmis veikiantis institutas ar centras.

V. Savivalda ir visuomeninis reguliavimas

11. Senatas yra aukščiausioji savivaldos institucija:

1) Senato nutarimai privalomi visiems Akademijos dėstytojams, mokslininkams, tarnautojams ir studentams;

2) Senato nariais gali būti Akademijos mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę, studentai – ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas;

3) Senatą sudaro 30 narių – rektorius, 26 mokslininkai ir pripažinti menininkai bei 3 studentai;

4) Senatą 5 metų kadencijai slaptu balsavimu renka Akademijos mokslininkų ir pripažintų menininkų susirinkimas. Rinkėjais gali būti tik Akademijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija. Senato rinkimus skelbia Akademijos taryba. Susirinkimą šaukia Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė rinkėjų. Išrinktais į Senatą laikomi kandidatai, surinkę ne mažiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir patekę į nustatytą mokslininkams 26 Senato narių skaičių. Studentų atstovus į Senatą deleguoja Akademijos studentų atstovybė (toliau – Studentų atstovybė), o jeigu jos nėra, atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).

12. Senatas:

1) priima ir teikia Seimui tvirtinti Statutą bei jo pakeitimus;

2) skiria atstovus į Tarybą;

3) renka ir atšaukia rektorių;

4) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius, kitų Statute numatytų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas Statute nurodyta tvarka;

5) tvirtina atestavimo, konkursų ir ekspertų komisijų narių sąrašus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką, rengia dėstytojų ir mokslo darbuotojų konkursus;

6) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos ir jų plėtros programas;

7) tvirtina Akademijos studijų nuostatus, studentų studijų nutraukimo ir atnaujinimo taisykles, vidaus tvarkos taisykles bei kitus akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

8) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Tarybos išvadą, jas tvirtina;

9) tvirtina rektoriaus teikiamas nenuosekliųjų studijų sąlygas, studentų priėmimo kontingentą pagal studijų programas;

10) tvirtina kvalifikacinių laipsnių bei profesinių kvalifikacijų teikimo nuostatus bei pedagoginio darbo krūvio normas;

11) rektoriaus teikimu, atsižvelgęs į Tarybos siūlymus, sprendžia Akademijos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus, tvirtina jų nuostatus bei nustato jų kompetencijos ribas;

12) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams, taip pat Akademijos garbės vardus ir profesorių emeritų vardus;

13) tvirtina doktorantų bei meno aspirantų mokslo ir meno vadovus, konsultantus bei disertacijų ir meno projektų tematiką;

14) rektoriaus teikimu svarsto konkurso tvarka išrinktų ar paskirtų ir Senato patvirtintų padalinių vadovų atstatydinimo klausimus;

15) kontroliuoja studijų, menininkų bei mokslininkų rengimo kokybę, savikontrolės proceso eigą, meninės ir mokslinės veiklos efektyvumą;

16) šaukia Akademijos bendruomenės susirinkimus svarbiems jos veiklos klausimams aptarti;

17) tvirtina Akademijos meno darbuotojų pareigybių sąrašą ir remdamasis teisės aktais nustato jų funkcijas ir statusą;

18) savo kadencijos laikotarpiui sudaro nuolatines arba laikinąsias Senato komisijas, tvirtina jų nuostatus ir išklauso ataskaitas;

19) sustabdo rektoriaus, Akademijos padalinių vadovų įsakymų vykdymą, jei jie prieštarauja Statutui, įstatymams ir kitiems teisės aktams;

20) svarsto ir priima nutarimus studijų, meninės ir mokslinės veiklos, finansiniais, socialiniais ir kitais klausimais bei nustato vardinių Akademijos stipendijų skaičių ir dydį;

21) stebi Lietuvos muzikos ir teatro ugdymo grandžių sąveiką, teikia rekomendacijas atitinkamoms institucijoms;

22) svarsto Akademijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija) kartu su Tarybos išvada;

23) teikia siūlymus Vyriausybei dėl biudžetinių lėšų skyrimo Akademijos veiklai;

24) atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias įstatymams ir šiam Statutui.

13. Senate svarstytinus klausimus ir dokumentų projektus gali pateikti Senato nariai, Akademijos padalinių vadovai bei studentų atstovybė.

14. Senato posėdžiai yra atviri. Jie šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Senatas turi teisę skelbti ir uždarus posėdžius.

15. Neeilinis Senato posėdis vyksta:

1) kai jį šaukia rektorius ar Senato pirmininkas;

2) kai to raštiškai reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Senato narių. Tokiam posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys.

16. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų. Rektoriumi ir Senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.

17. Senato pirmininkas organizuoja Senato veiklą, vadovauja posėdžiams, skelbia Senato darbotvarkę ir nutarimus. Rektorato ar Akademijos padalinių pasitarimuose jis gali dalyvauti patariamojo balso teise.

18. Senato nutarimai priimami slaptu ar atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Senato narių, išskyrus atvejus, kai priimami nutarimai dėl Statuto pataisų – šiuo atveju sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų Senato narių balsų, ir pedagoginių ar garbės vardų suteikimo atveju, kai sprendimai priimami 2/3 balsavime dalyvaujančių Senato narių balsų.

19. Senato nutarimą gali sustabdyti rektorius. Apie tai jis per 7 dienas nuo nutarimo priėmimo raštu praneša Senato pirmininkui. Senatas, posėdyje išklausęs rektoriaus argumentų, vėl svarsto tą patį nutarimą. Pakartotinai priimto nutarimo vykdymo rektorius sustabdyti negali.

20. Senatas apie savo sprendimus informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.

21. Taryba yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija. Jos įgaliojimus nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

22. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 12 narių: 4 jos narius skiria Senatas, 4 – ministras, 4 Tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų narių turi būti rektorius ir vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Tarybos sudėtis skelbiama ministro įsakymu. Tarybos pirmininką skiria ministras, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą. Juo negali būti Akademijos darbuotojas.

23. Taryba veikia vadovaudamasi Aukštojo mokslo įstatymu ir Tarybos reglamentu, kurį tvirtina Senatas.

24. Rektoratas yra rektoriaus sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Į Rektoratą įeina rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, padalinių vadovai, katedrų vedėjai ir studentų atstovas.

25. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Akademijos padalinių darbą, įgyvendina Senato priimtus nutarimus. Rektoratas netenka savo įgaliojimų pasibaigus ar nutrūkus rektoriaus kadencijai.

26. Rektorius:

1) vadovauja Akademijai, veikia jos vardu ir jai atstovauja;

2) atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų įstatymus, Akademijos statutą, kitus teisės aktus;

3) leidžia įsakymus, reglamentuojančius Akademijos veiklą;

4) siūlo Ministerijai atstovus į Akademijos tarybą;

5) atsižvelgdamas į Tarybos siūlymus, teikia Senatui Akademijos struktūrinius pakeitimus;

6) priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais sutartis, skelbia darbuotojų atestaciją ir konkursus pareigoms eiti, teikia Senatui Akademijos meno, mokslo ir kitų darbuotojų pareigybių sąrašus;

7) teikia Senatui kandidatus prorektorių pareigoms, taip pat kandidatus fakultetų dekanų, katedrų vedėjų, institutų direktorių, kitų padalinių vadovų pareigoms, atsižvelgdamas į šių padalinių siūlymus;

8) priima ir šalina studentus bei klausytojus;

9) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

10) atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

11) rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, meninės veiklos, mokslo tyrimų lygiu;

12) viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

13) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, šio Statuto ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

27. Dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams, kurie organizuoja ir koordinuoja studijų, meninę ir mokslinę Akademijos veiklą bei, gavę įgaliojimus, atstovauja Akademijai.

28. Rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu ne mažiau kaip puse visų Senato narių balsų renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms gali dalyvauti tik mokslininkas ar pripažintas menininkas, turintis profesoriaus vardą ir ne vyresnis kaip 65 metų.

29. Jei Senatas visų savo narių 2/3 balsų nepatvirtina rektoriaus metinės ataskaitos arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) Statutą, Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui.

30. Prorektorius atlieka rektoriaus jam pavestas funkcijas, atsako už paskirtą Akademijos veiklos barą, pavaduoja rektorių.

31. Prorektoriumi skiriamas profesorius, docentas ar asmuo, turintis mokslo laipsnį, ne vyresnis kaip 65 metų. Jo kandidatūrą teikia rektorius ir tvirtina Senatas. Jeigu Senatas prorektoriaus nepatvirtina, rektorius teikia kitą kandidatūrą. Išrinkus naują rektorių, prorektoriai atsistatydina.

32. Prorektorių skaičių nustato Senatas.

33. Dekanas vadovauja fakultetui ir fakulteto tarybai, į kurią įeina atitinkamų katedrų vedėjai, padalinių vadovai, meno darbuotojų atstovai (tarp jų – koncertmeisterių, akompaniatorių, iliustratorių, režisierių, choreografų) bei studentų įgalioti atstovai.

34. Dekanas:

1) vykdydamas Statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja bei tvarko fakulteto turtą;

2) organizuoja ir koordinuoja studijų procesą, katedrų ir kitų fakulteto padalinių darbą, atsako už mokslo ir studijų kokybę;

3) leidžia įsakymus, reglamentuojančius jam patikėtų padalinių veiklą;

4) teikia tvirtinti rektoriui šalinamų studentų sąrašus;

5) sudaro studijų tvarkaraščius;

6) tvirtina dėstytojų pedagoginio darbo krūvius;

7) rengia fakulteto veiklos planus ir teikia juos Rektoratui;

8) raštu išreiškia nuomonę dėl katedros vedėjo kandidatūros ir pateikia ją Senatui.

35. Dekaną fakulteto tarybos siūlymu ir rektoriaus teikimu tvirtina Senatas 5 metų kadencijai. Į dekano pareigas gali pretenduoti asmenys, turintys pedagoginį vardą arba mokslo laipsnį. Pretendentai į dekano pareigas negali būti vyresni kaip 65 metų.

36. Dekaną pavaduoja jo teikimu rektoriaus patvirtintas asmuo.

37. Katedros vedėjas:

1) organizuoja katedros darbuotojų pedagoginę, meninę ir mokslinę veiklą;

2) atsako už studijų vyksmą katedroje, studentų profesinį parengimą ir katedros dėstytojų profesinę kompetenciją;

3) sudaro egzaminų komisijas.

38. Katedros vedėją fakulteto tarybos siūlymu ir rektoriaus teikimu tvirtina Senatas 5 metų kadencijai. Į katedros vedėjo pareigas gali pretenduoti asmenys, turintys pedagoginį vardą arba mokslo laipsnį. Pretendentai į katedros vedėjo pareigas negali būti vyresni kaip 65 metų.

VI. Personalas

39. Akademijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo ir meno darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

40. Rektoriaus pateiktą pareigybių sąrašą tvirtina Senatas. Padalinių etatų struktūrą, pareigines instrukcijas ir akademinio darbo taisykles tvirtina rektorius.

41. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

42. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, dar turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje.

43. Profesoriaus ar docento pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus ar docento pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus, aktyviai dalyvaujantis profesionalioje meninėje veikloje, arba pripažintas menininkas, parengęs ir rengiantis aukšto profesinio lygio jaunuosius menininkus bei dirbantis metodinį darbą.

44. Profesoriaus ar docento pareigas einantis dėstytojas turi tenkinti Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėms.

45. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba menininkas, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Pirmenybę eiti lektoriaus pareigas turi doktorantūrą ar meno aspirantūrą baigęs ir atitinkamą kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

46. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų pratyboms, padėti parengti meno programas. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros ar meno aspirantūros studijoms.

47. Akademija savo funkcijoms vykdyti turi mokslo darbuotojų. Akademijos mokslo darbuotojai yra:

1) mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas;

2) asmenys su aukštuoju išsilavinimu, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.

48. Mokslininkas:

1) einantis vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, turi rengti mokslininkus, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

2) einantis vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, turi vadovauti mokslo tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

3) einantis mokslo darbuotojo pareigas, turi vykdyti mokslo tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

4) einantis jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, privalo turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jis turi vykdyti ar padėti vykdyti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms.

49. Akademija savo funkcijoms atlikti gali turėti meno darbuotojų. Akademijos meno darbuotojai yra muzikos, teatro ir kitų meno kolektyvų vadovai, dirigentai, režisieriai, choreografai, repetitoriai, koncertmeisteriai, iliustratoriai, akompaniatoriai bei kiti meno darbuotojai.

50. Akademijos meno darbuotojų pareigybes tvirtina Senatas rektoriaus teikimu.

51. Akademija turi:

1) administraciją, būtiną Akademijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti;

2) kitų tarnautojų, reikalingų akademinės bei ūkio veiklos uždaviniams įgyvendinti.

52. Administraciją sudaro Akademijos ir jos padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai.

53. Akademijos tarnautojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Senatas.

54. Skyrimo į pareigas tvarka:

1) į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai;

2) prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo;

3) jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas toje aukštojoje mokykloje, iki jam sukaks 65 metai;

4) Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka;

5) vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Akademijoje, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgiau kaip 3 metams. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. Sutartyje nustatoma konkreti darbo trukmė ir pedagoginis ar mokslinis krūvis;

6) į Akademijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina minėtas pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio punkto 5 papunkčio reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos;

7) rektorius vieniems metams nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamoms pareigoms nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus.

55. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams ir vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslo ir pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriaus emerito išmokas reglamentuoja įstatymai ir Senato nutarimai.

56. Akademija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame Statute nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.

57. Akademijos dėstytojai kas 5 metai ne ilgiau kaip vieniems metams gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, meninei veiklai plėtoti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

58. Akademijoje veikia konkursų (atestacijos) komisija, kurios nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina Senatas, ir ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sudaroma ir veikia vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis.

VII. Studentai ir klausytojai

59. Akademijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas.

60. Asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas, yra Akademijos klausytojai. Studijų sąlygos, klausytojų teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyje su rektoriumi.

61. Akademijos pagrindinių studijų studentais gali būti asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, ir, jei tai numato priėmimo į Akademiją taisyklės, pasirinktos studijų krypties specialųjį pasirengimą.

62. Akademijos magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų studentais gali būti asmenys, turintys bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį išsilavinimą.

63. Akademijos doktorantūroje ar meno aspirantūroje gali studijuoti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį išsilavinimą.

64. Studentų pareigos:

1) vykdyti studijų programų reikalavimus;

2) laikytis moralės ir etikos normų;

3) laikytis Statuto, Studijų nuostatų, Akademijos reglamentų ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, vykdyti rektoriaus, dekanų, katedros vedėjų įsakymus, potvarkius bei nurodymus.

65. Akademijos studentai turi teisę:

1) studijų metu nemokamai naudotis auditorijomis, bibliotekomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;

2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;

3) Senato nustatytomis sąlygomis studijuoti pagal individualius studijų planus;

4) vertinti studijų programas bei jų realizavimo kokybę;

5) kreiptis į fakulteto administraciją su apeliacija dėl žinių įvertinimo;

6) nutraukti ir atnaujinti studijas Statuto nustatyta tvarka;

7) gauti su studijomis susijusią informaciją;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas;

9) gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti;

10) dalyvauti Akademijos savivaldoje;

11) rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

12) kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

13) burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas;

14) naudotis kitomis įstatymų, šio statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

66. Akademijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė. Ji veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus įstatus.

67. Studentų atstovybė skiria atstovus į Senatą ir kitas savivaldos institucijas.

68. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių darbuotojų visais akademiniais ir studentų buities klausimais.

69. Akademija remia Studentų atstovybę, pagal galimybes skiria lėšų jos veiklai.

70. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir raštu pareikalauti Senato, fakultetų tarybų ar Rektorato dar kartą svarstyti priimtus sprendimus.

71. Studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) pašalinimas iš Akademijos.

72. Jeigu nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios Atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai ji skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, nuobauda jos nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.

73. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu:

1) grubiai pažeidžia Akademijos vidaus arba viešąją tvarką reglamentuojančius aktus;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

74. Akademijoje veikia ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia ginčus, iškilusius tarp Akademijos administracijos ir studentų. Komisija sudaroma rektoriaus įsakymu iš trijų administracijos ir trijų Studentų atstovybės įgaliotų atstovų. Studentas turi teisę kreiptis į komisiją, jeigu yra nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna per 30 dienų. Komisija apie savo sprendimą informuoja studentą.

VIII. Akademinė veikla

75. Studijos Akademijoje yra universitetinės, bet gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės studijos.

76. Studijos yra dviejų tipų:

1) nuosekliosios;

2) nenuosekliosios.

77. Nuosekliųjų studijų pakopos yra:

1) pirmoji – bakalauro studijos (pagrindinės);

2) antroji – specialiosios profesinės studijos bei magistrantūra;

3) trečioji – doktorantūra ir meno aspirantūra.

78. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė ir neakivaizdinė.

79. Akademijos Senato tvirtinami Studijų nuostatai reglamentuoja studentų ir klausytojų studijų tvarką, Akademijos baigimo ir kitus studijų klausimus. Priėmimo sąlygas į Akademiją reglamentuoja Priėmimo taisyklės.

80. Nenuosekliųjų studijų tvarką tvirtina Senatas rektoriaus teikimu.

81. Nuosekliųjų pagrindinių studijų trukmę ir apimtį nustato Senatas, remdamasis Aukštojo mokslo įstatymu.

82. Specialistus perkvalifikuoti, palaikyti ir kelti jų kvalifikaciją organizuojamas tęstinis mokymas.

83. Studijos Akademijoje gali būti finansuojamos studijuojančiųjų lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka. Tokias studijas reglamentuoja teisės aktai ir Senato patvirtinti Studijų nuostatai.

84. Vertinti, planuoti ir plėtoti akademinę veiklą gali būti sudaromos meno ir mokslo šakų akademinės ir kvalifikacinės komisijos, studijų programų komitetai ir kiti organizaciniai dariniai.

85. Akademijoje pripažįstamas užsienio aukštosiose mokyklose įgytas išsilavinimas įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

IX. Meninė ir mokslinė veikla

86. Akademijoje plėtojama meninė ir mokslinė veikla, garantuojanti meno ir studijų bei mokslo ir studijų vienovę. Skatinamas dėstytojų ir studentų dalyvavimas meno ir mokslo programose bei projektuose, rūpinamasi meninės veiklos sklaida bei mokslo rezultatų diegimu.

87. Mokslinių tyrimų kryptys bei meninės veiklos apimtys, tematika ir formos nustatomi atsižvelgiant į valstybės reikmes, švietimo ir kultūros prioritetus, Akademijos meninį bei mokslinį potencialą, studijų programų reikalavimus ir finansines išgales.

88. Akademijoje meninė ir mokslinė veikla plėtojama fakultetuose, institutuose, katedrose, laboratorijose, meniniuose kolektyvuose, taip pat palaikoma individualios iniciatyvos meninė veikla.

89. Siekiama sudaryti sąlygas rengti atvirus visuomenei koncertus, spektaklius, kurti kino ir televizijos filmus, daryti ir išleisti garso ir vaizdo įrašus, rašyti ir leisti vadovėlius, monografijas, skelbti mokslinius ir metodinius straipsnius.

90. Akademijoje organizuojami meno ir mokslo seminarai, konferencijos, festivaliai, atlikėjų ir kūrybos konkursai bei kiti renginiai.

91. Mokslinė ir meninė veikla, instrumentų, įrenginių įsigijimas bei naujų kūrybinių studijų įrengimas yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų ir kitų šaltinių.

92. Daktaro disertacijos ginamos, mokslo ir kvalifikaciniai laipsniai teikiami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

X. Lėšos ir atskaitomybė

93. Akademijos lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) pajamos iš mokslinės ir meninės veiklos;

3) pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

4) lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų;

5) studentų studijų įmokos;

6) lėšos, gautos iš mokančiųjų visą studijų kainą;

7) kitos teisėtai įgytos lėšos.

94. Akademijos lėšos, gautos iš studentų studijų įmokų, taip pat pajamos iš mokslinės, meninės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą. Šias lėšas akademija valdo, naudoja ir jomis disponuoja Senato nustatyta tvarka specialioms programoms finansuoti.

95. Turto, priklausančio Akademijai nuosavybės teise, pardavimo ir gautų lėšų naudojimo tvarką nustato Senatas.

96. Pajamas ir išlaidas Akademija tvarko pagal Senato patvirtintą sąmatą.

97. Akademija kasmet, ne vėliau kaip kovo mėnesį, viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitas.

98. Akademija už lėšų panaudojimą atsiskaito jas skyrusioms institucijoms, viešai skelbia pajamų ir išlaidų ataskaitas.

XI. Turtas

99. Akademijos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (nepažeidžiant autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas.

100. Akademija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės ir savivaldybės turtą bei juo disponuojant, nustato įstatymai.

101. Turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, gautą dovanų, priimtą kaip palikimas ar įgytą kitu teisėtu būdu, Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas.

102. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Teisė naudotis valstybine žeme Akademijai suteikiama neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.

103. Akademijos teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus ar jo įgalioto asmens leidimo.

XII. baigiamosios nuostatos

104. Šio statuto normos Akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Aukštojo mokslo ir kitiems įstatymams.

105. Akademijos statutą ir jo pakeitimus ne mažiau kaip 2/3 visų Senato narių balsų priima Senatas ir teikia tvirtinti Seimui.

106. Akademiją Vyriausybės teikimu reorganizuoja ir likviduoja Seimas.

Lietuvos Respublikos Seimo

2004 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. IX-2291

2 priedėlis

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJAI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ

S Ą R A Š A S

Eil. Nr.	Pavadinimas	Žymėjimas kadastrinėje byloje	Adresas	Bendras plotas (m^2)
1.	Centriniai rūmai	1993-10-11, Nr. 710	Gedimino pr. 42, Vilnius	4300,90
2.	II rūmai	2003-05-26, Nr. 10/372464	Tilto g. 16/Vilniaus g. 6 Vilnius	5131,09
3.	III rūmai	2003-03-22, Nr. 10/122636	Gedimino pr. 39, Vilnius	1412,51
4.	IV rūmai	1999-09-26, Nr. 10/215911	T. Kosciuškos g.10, Vilnius	5386,96
	IV rūmai	1999-09-09, Nr. 10/215917	T. Kosciuškos g. 12, Vilnius	1285,17
5.	Bendrabutis	1993-10-11, Nr. 710	Giedraičių g. 57, Vilnius	2356,70
6.	Kauno fakultetas	1992-11-06, Nr. 22779	V. Čepinskio g. 5, Kaunas	2971,00

______________