LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS GESTŲ KALBOS VARTOJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

1998 m. gegužės 13 d. Nr. 740/93

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 11 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“,

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti Valstybinę gestų kalbos vartojimo programą (pridedama).

2. Siūlyti Finansų ministerijai Valstybinės gestų kalbos vartojimo programai įgyvendinti 1999–2003 metais numatyti lėšas, skiriant jas Lietuvos invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybinei invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programai vykdyti.

3. Įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją koordinuoti ir kontroliuoti Valstybinės gestų kalbos vartojimo programą.

4. Įpareigoti institucijas, atsakingas už Valstybinės gestų kalbos vartojimo programos įgyvendinimui skirtų lėšų panaudojimą, kasmet atsiskaityti Lietuvos invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

5. Išsiųsti Valstybinę gestų kalbos vartojimo programą apskričių viršininkų administracijoms, miestų ir rajonų savivaldybėms, suinteresuotoms ministerijoms ir žinyboms vykdyti.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ IRENA DEGUTIENĖ

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS KORNELIJUS PLATELIS

PATVIRTINTA

Socialinės apsaugos ir darbo

ir Švietimo ir mokslo ministerijų

1998 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 740/93

VALSTYBINĖ GESTŲ KALBOS VARTOJIMO PROGRAMA

Valstybinė gestų kalbos vartojimo programa (toliau – programa) įgyvendinama per šešerius metus: pradedant 1998 m. I ketvirčiu ir baigiant 2003 m. IV ketvirčiu.

Programos vykdytojai yra institucijos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, apskričių viršininkų administracijoms, miestų ir rajonų savivaldybėms, Lietuvos kurčiųjų draugijai.

Programa įgyvendinama per Lietuvos Respublikos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų žmonių švietimo įstaigas, mokslo, socialinių paslaugų ir globos, kultūros, sveikatos priežiūros, konfesines, visuomenės informavimo priemonių ir kitas įstaigas, Lietuvos kurčiųjų draugijos institucijas, Tarpžinybinį surdologijos centrą.

Gestų kalbos vartotojai:

1. 4474 kurtieji, vyresni kaip 16 m., tapatinantys save su kurčiųjų bendruomene ir bendradarbiaujantys lietuvių gestų kalba kaip gimtąja kalba.

2. Specialiose ugdymo įstaigose besimokantys 500 kurtieji ir neprigirdintys moksleiviai.

3. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, ugdomi bendrojo ir specialiojo lavinimo ikimokyklinėse įstaigose ir šeimose.

4. Gerai girdintys žmonės, dirbantys kurčiųjų nevyriausybinėse organizacijose, socialinių paslaugų, asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir kitose įstaigose.

5. Kurčiųjų šeimų nariai ir artimieji.

PROGRAMOS APRAŠYMAS

1. Programos pagrindiniai uždaviniai:

1.1. sukurti efektyvią, Lietuvos Respublikos sąlygas ir tarptautinius standartus atitinkančią gestų kalbą, tinkamą vartoti socialinėje, ekonominėje, politinėje, švietimo, kultūros, sporto, visuomenės informavimo ir kitose gyvenimo srityse;

1.2. užtikrinti gestų kalbos vertimo paslaugas;

1.3. tirti gestų kalbos vertimo paslaugų paklausą savivaldos ir valstybės įstaigose, visuomenės ir bendruomenių institucijose;

1.4. užtikrinti Jungtinių Tautų organizacijos ir Pasaulinės kurčiųjų federacijos rekomendacijų įgyvendinimą, apginant kurčiųjų teisę dalyvauti visuomenės gyvenime lygiomis galimybėmis su girdinčiaisiais.

2. Šia programa įgyvendinti Invalidų socialinės integracijos įstatymo nuostatą, pripažįstančią gestų kalbą gimtąja kalba:

2.1. skatinti, remti ir sudaryti sąlygas tirti lietuvių gestų kalbą, puoselėti ją ir jos pagalba kurti ir saugoti kurčiųjų tradicijas ir kultūrą;

2.2. sudaryti sąlygas visuomenei ir kurtiesiems bendrauti gestų kalba, kurtiesiems ja gauti išsimokslinimą ir informaciją.

PROGRAMOS SOCIALINĖ NAUDA

Kurtieji žmonės (dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių) yra mažaraščiai, žemo išsimokslinimo, todėl tebėra aktuali kurčiųjų ugdymo problema. Tikimasi gerų pokyčių specialiosiose ugdymo įstaigose pradėjus lietuvių gestų kalbos pagalba ugdyti kurčiuosius vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius. Gabesnieji moksleiviai galės ne tik geriau mokytis bendrojo lavinimo ar specialiosiose mokyklose, bet ir įsigis specialybes, sieks aukštesniojo ir aukštojo išsimokslinimo. Asmenys su sutrikusia klausa, neturintys intelekto sutrikimų, turės tas pačias galimybes kaip ir girdintieji. Galimybė gauti įvairią informaciją per televiziją, konferencijas, seminarus, kultūros ir sporto renginius lavins kurčiuosius, padės tapti sąmoningais demokratinės šalies piliečiais.

Tai didžiulė ne tik socialinė, bet ir moralinė nauda. Ekonominės vertės neįmanoma apskaičiuoti, kaip neįmanoma pasverti gimtosios kalbos reikšmės žmogaus gyvenime.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI, LĖŠOS IR VYKDYMAS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas (metai)	Lėšos programos vykdymui (tūkst. Lt)	Atsakingi už programos įvykdymą

1.	Vykdyti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų ir jaunimo ugdymą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 06 26 kolegijos nutarimu Nr. 39	1998	–	Švietimo ir mokslo ministerija




2.	Parengti gestų kalbos vertėjų mokymo programą	1998	–	Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Tarpžinybiniu surdologijos centru
3.	Rengti skirtingoms gestų kalbos vartotojų grupėms mokymo programas	1998 09 01	–	Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Tarpžinybiniu surdologijos centru
3.		1999 05 01	–
4.	Kasmet tikslinti gestų kalbos vertėjų mokymo programas	1999–2003	–	Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Tarpžinybiniu surdologijos centru
5.	Reorganizuoti Tarpžinybinį surdologijos centrą į mokslo įstaigą	1998 09 01	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos kurčiųjų draugija
		1999 05 01



6.	Gestų kalbos vertimo paslaugos:	19982003	3420	Lietuvos kurčiųjų draugija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkų administracijos
	Įsteigti gestų kalbos vertėjų centrus apskrityse:

6.1.	Vilniaus	1999	560

6.2.	Kauno, Šiaulių	2000	645

6.3.	Klaipėdos, Panevėžio	2001	710

6.4.	Alytaus, Marijampolės, Utenos	2002	730

6.5.	Telšių, Tauragės	2003	775

7.	Kasmet sudaryti mokslinio lietuvių gestų kalbos tyrimo programą,	1999–2003	1185	Tarpžinybinis surdologijos centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija
	kuri apimtų visos šalies kurčiųjų vartojamų gestų rinkimą, gestų
	kalbos žodyno rengimą ir leksikos norminimą bei turtinimą
	(naujų gestų kūrimą), gestų kalbos sandaros gramatikos kūrimą,
	informacinių ir mokomųjų priemonių rengimą ir kt.

7.1.	Tęsti lietuvių kalbos tyrinėjimus, gestų kalbos žodyno rengimą,	1998	500^*	Tarpžinybinis surdologijos centras, Lietuvos kurčiųjų
	sakytinės gestų kalbos leksikos rinkimą			draugija


7.2.	Parengti lietuvių gestų kalbos žodyno antrąjį tomą	1999	170	Tarpžinybinis surdologijos
				centras

7.3.	Parengti lietuvių gestų kalbos žodyno trečiąjį tomą	2000	120	Tarpžinybinis surdologijos centras


7.4.	Parengti lietuvių gestų kalbos žodyno ketvirtąjį tomą	2001	125	Tarpžinybinis surdologijos centras


7.5.	Parengti specialių gestų terminų žodyną	2002	130	Tarpžinybinis surdologijos
				centras

7.6.	Išleisti lietuvių gestų kalbos vadovėlį	2003	140	Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Tarpžinybiniu surdologijos centru



7.7.	Kasmet tirti gestų kalbos vertėjų poreikį, gestų kalbos vartotojų	1998–2003	–	Tarpžinybinis surdologijos centras kartu su Lietuvos
	mokymo poreikį, gestų kalbos vertėjų tarnybų efektyvumą			kurčiųjų draugija


8.	Kasmet sudaryti surdopedagogų bei gestų kalbos vertėjų	1998–2003	140	Švietimo ir mokslo ministerija kartu su
	kvalifikacijos tobulinimo programas			Lietuvos kurčiųjų draugija


9.	Parengti gestų kalbos vertėjų ir tėvų, auginančių kurčius vaikus, gestų mokymo programą	1998–1999	60 (30* tūkst. skirta 1998 m. per Lietuvos invalidų reikalų tarybą prie Vyriausybės)	Švietimo ir mokslo ministerija, Tarpžinybinis
				surdologijos centras,
				Lietuvos kurčiųjų draugija




10.	Mokyti tėvus ir gestų kalbos vartotojus gestų kalbos	1998–2003	480	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos kurčiųjų draugija




11.	Parengti gestų kalbos mokymo priemones – vadovėlius, vaizdajuostes ir kt.	1999–2003	190	Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų draugija, Tarpžinybinis surdologijos centras




12.	Rengti gestų kalbos specialistus	1999–2003	240	Švietimo ir mokslo
				ministerija

13.	Rengti ilgalaikę lietuvių gestų kalbos propagavimo programą.	1998–2003	–	Lietuvos televizija kartu su Tarpžinybiniu surdologijos centru, Švietimo ir mokslo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kurčiųjų draugija
13.	Svarbiausias ir įdomiausias laidas versti į lietuvių gestų kalbą	1998–2003	–

	Iš viso		5715

Pastaba: pagrindiniai programos išlaidų finansavimo šaltiniai – Valstybės biudžetas, numatant lėšas per Invalidų reikalų tarybą prie Vyriausybės, apskričių administracijų biudžetai, savivaldybių biudžetai.

Programos paprastųjų išlaidų poreikis (tūkst. Lt)

Eil. Nr.	Metai	Lėšos

1.	1998	635
2.	1999	925
3.	2000	920
4.	2001	1040
5.	2002	1055
6.	2003	1140
7.	1998–2003	5715

_____________

^* Lėšos per Lietuvos invalidų reikalų tarybos 1998 m. programą.