LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 371, 38, 42, 43, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

 

2002 m. gegužės 7 d. Nr. IX-869

Vilnius

 

(Žin., 1991, Nr. 17-447; 1994, Nr. 39-702, Nr. 96-1874; 1995, Nr. 59-1481, Nr. 89-1987; 1996, Nr. 53-1250, Nr. 57-1341, Nr. 98-2232; 1997, Nr. 67-1665; 1998, Nr. 115-3242; 1999, Nr. 32-900, Nr. 50-1599, Nr. 88-2583, Nr. 99-2844; 2000, Nr. 28-763, Nr. 56-1652, Nr. 111-3577; 2001, Nr. 91-3189, Nr. 103-3657)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

1. Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

2. Šio įstatymo sąvokos:

1) valstybinio socialinio draudimo įmoka – šiame įstatyme draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

2) valstybinio socialinio draudimo išmoka – apdraustiesiems mokamos pensijos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Bedarbių rėmimo įstatymuose numatytos draudimo išmokos, skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui;

3) asmenys, kurie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiasi savanoriškai, – asmenys, kurie sutarčių pagrindu moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kurie turi teisę atsitikus draudiminiam įvykiui gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas

2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „sandaros“ įrašyti žodžius „Mokesčių administravimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo“, išbraukti žodžius „socialinio aprūpinimo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Mokesčių administravimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“

 

3 straipsnis. 34 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 6 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto atlyginimo už darbą, įskaitant ir kitas išmokas bei kompensacijas, taip pat nuo priskaičiuotų sumų, kurios skiriamos darbuotojui (tarnautojui) premijuoti ir skatinti. Darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.“

2. 34 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.

 

4 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

1. Draudėjas pats apskaičiuoja ir sumoka į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2. Draudėjai apskaičiuoja, išskaito ir moka darbdavio bei apdraustųjų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose valstybinio socialinio draudimo įmokas į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

3. Darbdavio ir apdraustojo asmens privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią darbuotojas pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą.

4. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos arba įrašymo į atitinkamus sąrašus dienos. Ūkininkai už save ir už dirbančius ūkyje jų ūkių narius valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo ūkio įregistravimo ūkininkų ūkių registre dienos. Patentus įsigyjantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas sumoka nuo patento įsigijimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

6. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pasirašytose sutartyse aptartu laiku. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.

7. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.

8. Ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje jų ūkių narius įmokas gali mokėti jiems patogiu laiku, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Įregistravus ūkininko ūkį po lapkričio 15 dienos, ūkininkai už save ir jų ūkių narius įmokas už einamuosius metus sumoka ne vėliau kaip einamųjų metų paskutinę darbo dieną.

9. Asmenys, kurie draudžiasi savanoriškai, socialinio draudimo įmokas moka draudimo sutartyje nurodyto dydžio ir nustatytu laiku į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

10. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose išvardytų asmenų socialiniam draudimui skirtas lėšas perveda tiesiogiai į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

11. Valstybės biudžeto asignavimai, skirti ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkų ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 11-14 punktuose išvardytų asmenų socialiniam draudimui, tiesiogiai pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

12. Asmenys, dirbantys pagal patentus, įgytus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą patento galiojimo laikotarpį iki patento įsigijimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, dirbantys pagal patentus, įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka šio straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais.

13. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14. Valstybinio socialinio draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos surinktas valstybinio socialinio draudimo įmokas, delspinigius, baudas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įmokų ir su jomis susijusių sumų gavimo perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pagal atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis.

15. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams informaciją, reikalingą valstybiniam socialiniam draudimui vykdyti. Valstybinio socialinio draudimo įmokų kontrolės, administravimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, suderinusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.“

 

5 straipsnis. 371 straipsnio pakeitimas

371 straipsnio 1 dalį pakeisti, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

371 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų santykiai su Lietuvos Respublikos kredito įstaigomis

Lietuvos Respublikos kredito įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.“

 

6 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

38 straipsnis.     Atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimą

1. Atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo įmokų neteisingą apskaičiavimą, nemokėjimą, mokėjimą ne laiku, taip pat jų išieškojimo, atidėjimo, įskaitymo, grąžinimo tvarką nustato Mokesčių administravimo įstatymas.

2. Už sumokėtų ar išieškotų valstybinio socialinio draudimo įmokų nepervedimą laiku į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Laiku nepervedusi surinktų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.“

 

7 straipsnis. 42 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių pakeitimas

1. 42 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „įmokų surinkimą“ įrašyti žodžius „teisingą duomenų apie apdraustuosius tvarkymą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kurios pagrindinis uždavinys - operatyvus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymas ir apskaita, užtikrinant teisingą duomenų apie apdraustuosius tvarkymą bei išmokų paskyrimą ir pristatymą gavėjams.“

2. 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „išskyrus įmokų rinkimą“, 4 punktą pakeisti, 5 punkte vietoj žodžio „įstatymų“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, 6 punktą pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

„Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijos:

1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą;

2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo;

3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą;

4) tvarko, kaupia ir naudoja išmokų apskaičiavimui duomenis apie apdraustųjų privalomojo ir savanoriškojo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja savanoriškąjį valstybinį socialinį draudimą;

6) kita veikla, susijusi su valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka.“

3. 42 straipsnio 6 dalies 4 punkte po žodžio „įmones“ įrašyti žodį „įstaigas“, po žodžių „susijusiai su“ įrašyti žodį „valstybiniu“ ir šį punktą išdėstyti taip:

4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones, įstaigas veiklai, susijusiai su valstybiniu socialiniu draudimu;“.

 

8 straipsnis. 43 straipsnio 1 dalies pakeitimas

43 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažinti netekusiu galios, 2 punkte vietoj žodžių „pensijų išmokėjimą“ įrašyti žodžius „išmokų mokėjimą“, 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 1 ir 2 punktais ir šią dalį išdėstyti taip:

„Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už:

1) išmokų mokėjimą teisingai ir laiku;

2) kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą.“

 

9 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

44 straipsnis. Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už save ir už draudžiamus asmenis, išvardytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir sumokėjimą į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

3. Draudėjai išmoka apdraustiems asmenims valstybinio socialinio draudimo pašalpas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Draudėjai teikia valstybinio socialinio draudimo lėšų finansines apyskaitas ir informaciją apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų teisė į kontrolę

1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir teritoriniai jos skyriai turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jos administruojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:

1) gauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant Lietuvos Respublikos kredito bei finansų įstaigas, savo pareigoms atlikti reikalingus duomenis bei dokumentus;

2) norėdami nustatyti, kaip mokamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant ir nuomojamas). Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3) paimti laikinai - iki 30 kalendorinių dienų - iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos sumos, nuo kurių skaičiuojamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju, jeigu draudėjas prašo, jam turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);

4) užantspauduoti laikinai - iki 30 kalendorinių dienų - dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

5) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus valstybinio socialinio draudimo klausimais;

6) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal įstatymus priskirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų kompetencijai;

7) pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą, kiek ji susijusi su valstybinio socialinio draudimo išmokomis;

8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl valstybinio socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo;

9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl valstybinio socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo.“

 

11 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, sprendimas

1. Draudėjai ir apdrausti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų, atliekančių šio įstatymo jiems pavestą kontrolę, veiksmus.

2. Skundus nagrinėja atitinkamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o skundus dėl šių pareigūnų veiksmų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų nagrinėja teismas.

3. Skundai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų veiksmų nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią draudėjas ar apdraustas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę. Skundą dėl nepriimto sprendimo draudėjai ir apdrausti asmenys turi teisę pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

4. Šiame straipsnyje nustatytais terminais pateiktą skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas, jo pavaduotojas arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal savo kompetenciją išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

5. Apdraustų asmenų ginčai su draudėjais ir valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitų išmokų yra sprendžiami šiame įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

6. Draudėjų skundai dėl papildomai priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų, priskaičiuotų delspinigių bei dėl kitų mokesčio administratoriaus pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

12 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato asignavimus Valstybinei mokesčių inspekcijai valstybinio socialinio draudimo įmokoms administruoti.

2. Vyriausybė ar jos įgalioja institucija iki 2002 m. spalio 1 d. parengia būtinus teisės aktus, reglamentuojančius draudėjų registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie draudėjus apsikeitimo tvarką.

3. Vyriausybė iki 2003 m. liepos 1 d. parengia būtinus teisės aktus valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformai įgyvendinti ir galiojančius teisės aktus suderina su Valstybinio socialinio draudimo įstatymu bei Mokesčių administravimo įstatymu.

 

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas, išskyrus 12 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje numatytą išlygą, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS