LIETUVOS RESPUBLIKOS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS

SUTARTIS

DĖL GEROS KAIMYNYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO^*

Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika, toliau vadinamos „Aukštosiomis Susitariančiosiomis Šalimis“,

patvirtindamos savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams ir normoms, tarp jų principams, įtvirtintiems Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose, Helsinkio Baigiamajame Akte, Paryžiaus Chartijoje Naujajai Europai ir kituose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentuose,

vadovaudamosi 1991 m. spalio 24 d. Deklaracijos dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos geros kaimynystės santykių principų nuostatomis,

remdamosi ilgaamžėmis draugystės tradicijomis, siejančiomis lietuvių ir baltarusių tautas, bei siekdamos visapusiškai vystyti tarpusavio santykius geros kaimynystės principais,

susitarė:

1 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys vystys savo santykius nuosekliai laikydamosi suverenios lygybės, jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimo, sienų neliečiamumo, teritorinio vientisumo, taikaus ginčų sprendimo, nesikišimo į viena kitos vidaus reikalus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gerbimo, abipusiškai naudingo bendradarbiavimo ir sąžiningo įsipareigojimų vykdymo pagal tarptautinės teisės principus.

2 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja prisidėti prie saugumo, stabilumo ir bendradarbiavimo Europoje užtikrinimo mechanizmų stiprinimo.

2. Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus spręsdamos klausimus, susijusius su stabilumo ir saugumo palaikymu Europos žemyne, taip pat vystys pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemones, remdamosi atitinkamais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentais.

3 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys prisidės prie branduolinio ir kitokių masinio naikinimo ginklo rūšių nusiginklavimo proceso. Jos sutinka, kad ginkluotės sumažinimas iki minimumo, pakankamo gynybai, taip pat Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vykdymas prisidės prie saugumo ir stabilumo Europoje įtvirtinimo.

4 straipsnis

Kiekviena iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių užtikrina, kad ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų arba esančių jos teritorijoje, veikla atitiks Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų, Helsinkio Baigiamojo Akto, Paryžiaus Chartijos Naujajai Europai bei kitų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentų nuostatas.

5 straipsnis

1. Kiekviena iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių imsis visų būtinų priemonių užkirsdama kelią savo teritorijoje organizacijų, grupių arba pavienių asmenų veiklai, vykdomai kenkiant kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies suverenitetui, teritoriniam vientisumui arba valstybės saugumui ir gynybinei galiai.

2. Nė viena iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių neleis, kad jos teritorija būtų panaudota ginkluotos agresijos vykdymui prieš kitą Aukštąją Susitariančiąją Šalį.

3. Tuo atveju, jeigu trečioji valstybė arba trečiosios valstybės įvykdys ginkluotą užpuolimą prieš vieną iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių, kita Aukštoji Susitariančioji Šalis įsipareigoja neteikti karinės pagalbos arba kitokios paramos tokiai valstybei arba tokioms valstybėms per visą ginkluoto konflikto tęsimosi laiką ir prisidės, kad konfliktas būtų sureguliuotas, remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų principais bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentais.

6 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys sudarys palankias sąlygas valstybinės valdžios ir valdymo organų bendradarbiavimui.

2. Aukštosios Susitariančiosios Šalys prisidės prie tarpusavio parlamentinių ryšių plėtojimo.

7 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys prisidės prie tiesioginių ryšių ir bendradarbiavimo, tarp jų administracinių – teritorinių vienetų, užmezgimo ir plėtojimo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimui pasienio rajonuose.

8 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys rems kontaktų plėtojimą tarp savo piliečių, visuomeninių organizacijų, spaudos ir informacijos organų.

9 straipsnis

Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis garantuoja kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies piliečiams, gyvenantiems jos teritorijoje, visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurios tokiems asmenims suteikiamos pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus bei normas.

10 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja vadovautis visuotinai pripažintais principais ir standartais asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių gynimo srityje, tarp jų įtvirtintais Tarptautiniuose žmogaus teisių paktuose, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentuose.

2. Asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Baltarusijos Respublikoje, tai yra, asmenys, kurie turi Baltarusijos Respublikos pilietybę, yra lietuvių kilmės arba priskiria save lietuvių tautybei, sieja save su lietuvių kultūra, laikosi lietuvių tradicijų bei mano lietuvių kalbą esant jų gimtąja kalba, taip pat asmenys, priklausantys baltarusių tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, tai yra, asmenys, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę, yra baltarusių kilmės arba priskiria save baltarusių tautybei, sieja save su baltarusių kultūra, laikosi baltarusių tradicijų bei mano baltarusių kalbą esant jų gimtąja kalba, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo tautinės grupės nariais laisvai puoselėti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį savitumą be jokios diskriminacijos, remdamosi lygybės prieš įstatymą principu.

3. Aukštosios Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas ir negali sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.

4. Niekas negali būti priverstas įrodinėti savo tautybę ar jos atsisakyti.

11 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad asmenys, paminėti šios Sutarties 10 straipsnio 2 punkte, turi teisę:

– laisvai vartoti gimtąją kalbą asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime;

– naudotis informacija gimtąja kalba, platinti tokią informaciją ir keistis ja, taip pat turėti savo masinės informacijos priemones gimtąja kalba;

– mokytis gimtąja kalba ir gimtosios kalbos;

– saugoti savo nacionalines tradicijas, vystyti profesionalų ir mėgėjišką meną;

– steigti, taip pat remti savo švietimo, kultūros bei kitų įstaigų, organizacijų ir draugijų, kurios gali kreiptis savanoriškos finansinės ar kitos pagalbos, taip pat ir valstybinės, veiklą pagal vidaus įstatymus, taip pat dalyvauti tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veikloje;

– laisvai išpažinti ir platinti savo religiją, atlikti religines apeigas, turėti ir platinti kulto reikmenis, religinę literatūrą ir kitą religinio turinio informacinę medžiagą gimtąja kalba;

– tiesiogiai ir per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti visuomeniniame gyvenime valstybinės ir vietinės valdžios lygyje;

– užmegzti ir palaikyti kontaktus tarpusavyje savo valstybės teritorijoje, taip pat kontaktus su kitų valstybių piliečiais užsienyje, su kuriais juos sieja bendra etninė kilmė.

12 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys savo teritorijose sieks sudaryti sąlygas tautiniam, kultūriniam, kalbiniam ir religiniam asmenų, paminėtų šios Sutarties 10 straipsnio 2 punkte, savitumui išsaugoti ir jų teisėms, numatytoms šios Sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinti:

– užtikrins asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, galimybę naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir transliuoti reguliarias televizijos ir radijo laidas gimtąja kalba;

– sieks užtikrinti galimybę asmenims, paminėtiems šios Sutarties 10 straipsnio 2 punkte, mokytis gimtąja kalba arba gimtosios kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

– esant būtinybei, konsultuosis su asmenų, paminėtų šios Sutarties 10 straipsnio 2 punkte, organizacijų atstovais;

– susilaikys nuo bet kokių veiksmų, kurie gali sukelti asimiliaciją asmenų, paminėtų šios Sutarties 10 straipsnio 2 punkte, prieš jų valią.

2. Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių, užkertančių kelią bet kokiai diskriminacijai tautiniu pagrindu, taip pat draudžiančių organizacijų ar pavienių asmenų veiklą, kurstant tautinę ar religinę nesantaiką.

13 straipsnis

Šios Sutarties 10, 11 ir 12 straipsnių nuostatos neturi būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę vykdyti veiklą, prieštaraujančią visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams ir normoms, tarp jų principams ir normoms, įtvirtintiems Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentuose, ypač valstybių teritorinio vientisumo principui, taip pat kiekvienos iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių įstatymams.

14 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys sudarys palankias sąlygas abipusiai naudingam ekonominiam, taip pat prekybiniam bendradarbiavimui, bendradarbiauti investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos srityje, taip pat intelektualinės ir pramoninės nuosavybės apsaugai pagal jų tarptautinius įsipareigojimus. Nuosavybės santykių klausimai tarp Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių, esant būtinybei, bus reguliuojami remiantis atskiromis sutartimis.

2. Aukštosios Susitariančiosios Šalys rems tiesioginių ryšių plėtojimą tarp valstybinių ir privačių įmonių.

3. Aukštosios Susitariančiosios Šalys vystys mokslinį techninį bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skirdamos šiuolaikinei technikai ir technologijoms.

15 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys skatins bendradarbiavimą transporto ir komunikacijų srityje, taip pat su tuo susijusios infrastruktūros vystymą remiantis atskiromis sutartimis.

16 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių racionalaus panaudojimo srityje, siekdamos užtikrinti abipusį ilgalaikį ekologinį saugumą, apribojant ir likviduojant užteršimus, ypatingą dėmesį skirdamos Braslavo ežerų zonai, Nemuno (Nioman) – Neries (Vilija) upių baseinui ir pasienio rajonams.

2. Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus kuriant, naudojant ir tobulinant ekologiškai švarias gamybas ir technologijas.

3. Kiekviena iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių laiku informuoja kitą Aukštąją Susitariančiąją Šalį apie įvykusį arba gresiantį įvykti tarpvalstybinio pobūdžio aplinkos užteršimą.

4. Aukštosios Susitariančiosios Šalys sudarys specialų susitarimą dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos bei racionalaus gamtinių išteklių panaudojimo srityje.

17 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys skatins visapusišką bendradarbiavimą sveikatos apsaugos ir sanitarinės higienos srityje, ypač profilaktikos ir kovos su infekcinėmis ligomis bei ligomis, susijusiomis su šiuolaikine civilizacija, srityje.

2. Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus darbo ir užimtumo, o taip pat gyventojų socialinės apsaugos srityje ir sudarys atitinkamus dvišalius susitarimus, nustatančius tokio bendradarbiavimo kryptis.

18 straipsnis

1. Remdamosi lietuvių ir baltarusių tautų kultūriniu palikimu ir jų įnašu į Europos civilizaciją, Aukštosios Susitariančiosios Šalys skatins visapusiško bendradarbiavimo plėtojimą kultūros, mokslo ir švietimo srityse.

2. Aukštosios Susitariančiosios Šalys stiprins ir plės kultūrinius mainus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimui tarp kultūros įstaigų ir tiesioginių ryšių užmezgimui tarp lietuvių ir baltarusių meno veikėjų ir kūrybinių kolektyvų.

3. Tarptautinių normų ir standartų, taip pat dvišalių susitarimų pagrindu Aukštosios Susitariančiosios Šalys imsis ir rems pastangas, nukreiptas kultūros ir istorinių vertybių, prarastų, neteisėtai išvežtų arba kitu neteisėtu būdu atsidūrusių kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje, išaiškinimui ir grąžinimui.

19 straipsnis

Kiekviena iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių pagal vidaus įstatymus prisidės prie kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies spaudos, taip pat ir periodinės, leidinių ir audiovizualinių priemonių platinimo, rems lietuvių autorių knygų leidybą baltarusiškose leidyklose ir baltarusių autorių knygų leidybą lietuviškose leidyklose, taip pat bendrų leidinių leidybą, prisidės prie knygų parodų ir mugių rengimo.

20 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys, remdamosi tarptautinės teisės normomis, įskaitant humanitarinės teisės normas, įsipareigoja garantuoti laidojimo vietoms, esančioms vienos iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių teritorijoje ir esančioms kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies piliečių atminties vietomis, teisinį gynimą.

2. Kiekvienos iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių piliečiams bus sudaryta galimybė tvarkyti tėvynainių kapus ir jų laidojimo vietas, kurios yra kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

3. Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus išaiškinant ir registruojant kiekvienos iš jų teritorijoje kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies piliečių laidojimo vietas.

21 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, neteisėta prekyba ginklais, kontrabanda, nelegalia migracija, suklastotų atsiskaitymo ir mokėjimo priemonių gamyba ir naudojimu, veiksmais, nukreiptais prieš visų transporto rūšių saugų judėjimą, taip pat kitais teisėsaugos pažeidimais.

22 straipsnis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys, esant būtinybei, rengs dvišales konsultacijas dėl šios Sutarties nuostatų vykdymo.

2. Ginčai dėl šios Sutarties aiškinimo ir taikymo bus sprendžiami konsultacijų ir derybų keliu.

23 straipsnis

Ši Sutartis nepažeidžia Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių teisių ir pareigų, kylančių iš kitų tarptautinių sutarčių, kurių dalyvėmis jos yra.

24 straipsnis

Ši Sutartis turi būti ratifikuota ir įsigalios nuo ratifikacinių raštų apsikeitimo, kuris įvyks Minske, dienos.

25 straipsnis

Ši Sutartis sudaryta dešimčiai metų ir jos galiojimo laikas bus savaime pratęstas kitiems penkerių metų laikotarpiams, jeigu nė viena iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių nepraneš raštu kitai Aukštajai Susitariančiajai Šaliai apie savo ketinimą denonsuoti ją ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki šios Sutarties galiojimo pabaigos.

26 straipsnis

Ši Sutartis bus užregistruota Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriate pagal šios Organizacijos Įstatų 102 straipsnį.

Sudaryta Vilniuje 1995 m. vasario 6 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir baltarusių kalbomis. Abu tekstai turi vienodą galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS

VARDU

______________