LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ IMPORTUOJAMAM Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ BALTARUSIJOS RESPUBLIKOJE PAGAMINTAM PORTLANDCEMENČIUI TAIKYMO PERŽIŪROS
2004 m. balandžio 22 d. Nr. 4-120
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 62-1776; 2001, Nr. 112-4082) 3 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 1 dalies 2 bei 4 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 404 „Dėl priemonių Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti“ (Žin., 2002, Nr. 32-1218) 1 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 4-155 „Dėl į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamam Baltarusijos Respublikos kilmės portlandcemenčiui nustatytų antidempingo priemonių taikymo peržiūros atlikimo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 31-260), Ūkio ministerija atliko antidempingo priemonių importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją Baltarusijos Respublikos kilmės portlandcemenčiui (kodas pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2523.29.00.0) taikymo peržiūrą.
Atsižvelgdamas į šio įsakymo priede pateiktas peržiūros išvadas ir į tai, kad pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties (Žin., 2004, Nr. 1-1) pridedamojo Akto 54 straipsnio bei Europos Bendrijos steigimo sutarties 23 straipsnio nuostatas, nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos įvestos antidempingo priemonės netenka galios:
1. Nustatau, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-62 „Dėl Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio eksportuotojų įsipareigojimų dėl kainos priėmimo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 14-91) priimti Baltarusijos eksportuotojų įsipareigojimai dėl kainos galioja iki 2004 m. gegužės 1 d.
2. Pavedu:
2.1. Prekybos departamento Užsienio prekybos skyriui (toliau – Skyrius) parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų panaikintas antidempingo muitas Baltarusijos Respublikoje pagamintam portlandcemenčiui, importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, nustatytas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 80 (Informaciniai pranešimai, 2001, Nr. 80-410) 1 punktu, projektą;
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2004 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 4-120
priedas
ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ, NUSTATYTŲ IMPORTUOJAMAM Į LIETUVOS
RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS KILMĖS
PORTLANDCEMENČIUI, TAIKYMO PERŽIŪROS IŠVADOS
A. Bendroji dalis
Vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 4-155 „Dėl į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamam Baltarusijos Respublikos kilmės portlandcemenčiui nustatytų antidempingo priemonių taikymo peržiūros atlikimo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 31-260) atlikta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 80 „Dėl antidempingo muito taikymo importuojamam į Lietuvą Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui“ (Informaciniai pranešimai, 2001, Nr. 80-410) nustatyto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamam Baltarusijos Respublikos kilmės portlandcemenčiui antidempingo muito taikymo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-62 „Dėl Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio eksportuotojų įsipareigojimų dėl kainos priėmimo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 14-91) priimtų Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio eksportuotojų (RSGĮ „Belaruskij cementnyj zavod“ (Kostiukovičiai, Mogiliovo apskr., 213640 Baltarusijos Respublika), RSGĮ „Kričevcementnošifer“ (Zelionaja g. 4, Kričevas, Mogiliovo apskr., 213500 Baltarusijos Respublika), AAB „Krasnaselskstroimaterialy“ (Krasnoselskis, Volkovysko r., Gardino apskr., 231911 Baltarusijos Respublika) įsipareigojimų dėl kainos peržiūra.
Peržiūra atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 62-1776; 2001, Nr. 112-4082) 3 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais pagal Akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ prašymą, motyvuotą tuo, kad taikomų antidempingo priemonių nepakanka žalai pašalinti.
Peržiūros tiriamasis laikotarpis: 2002 m. sausio 1 d.–2003 m. kovo 31 d.
Vadovaujantis Antidempingo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi peržiūros metu dempingo daromai žalai įvertinti nagrinėti 2000–2002 metų duomenys.
Peržiūros metu nagrinėtas portlandcementis importuotas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik vidaus vartojimui.
Suvartojimo kiekiai nustatyti sudėjus svarstomos prekės importo į Lietuvos Respubliką vidaus vartojimui kiekį ir Lietuvos vietinio gamintojo panašios prekės pardavimą vidaus rinkoje atitinkamais laikotarpiais.
Apie pradėtą peržiūrą užsienio šalies suinteresuota institucija – Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerija – informuota diplomatiniais kanalais. Taip pat apie pradėtą peržiūrą informuoti žinomi Baltarusijos portlandcemenčio eksportuotojai bei Lietuvos ūkio subjektai, importuojantys baltarusiškos kilmės portlandcementį. Ūkio ministro įsakymas pradėti peržiūrą paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Įsakymu visoms suinteresuotoms šalims suteikta galimybė pranešti peržiūrą atliekančiai institucijai apie suinteresuotumą atliekama peržiūra, pateikti prašymus dėl konsultacijų, per kurias galima būtų žodžiu išdėstyti savo argumentus ir paaiškinimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl ne rinkos ekonomikos šalių bei šalių, kurioms taikomas specialus režimas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 35-294) antidempingo tyrimuose Baltarusijos Respublika laikoma ne rinkos ekonomikos šalimi, todėl vadovaujantis Antidempingo įstatymo 4 straipsnio 19 dalies nuostata šios šalies eksportuotojai buvo informuoti ir apie trečiosios šalies – Estijos Respublikos – parinkimą normaliajai vertei nustatyti.
Per nustatytą laiką apie savo suinteresuotumą atliekama peržiūra pranešė Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Baltarusijos portlandcemenčio eksportuotojai (RSGĮ „Belaruskij cementnyj zavod“, RSGĮ „Kričevcementnošifer“ ir AAB „Krasnaselskstroimaterialy“) bei baltarusiškos kilmės portlandcemenčio importuotojai (UAB „Arinta“, Kalno g. 2, Matuizos, Varėnos r.; UAB „Stimeksa“, Titnago g. 78, Vilnius; AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, Savanorių pr. 191A, Vilnius; UAB „Irvista“, Stoties g. 49, Marijampolė; UAB „Kyra“, Linksmoji g. 18, Kaunas).
Vadovaujantis Antidempingo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visoms minėtoms suinteresuotumą pareiškusioms šalims, taip pat suinteresuotumo nepareiškusiems, tačiau žinomiems svarstomą prekę importuojantiems Lietuvos ūkio subjektams (UAB „Varka“, Šaltupio g. 3, Vilnius; UAB „Lutonė“, Kranto g. 25-11, Panevėžys; UAB „Gerdukas“, Technikos g. 7K, Kaunas; UAB „Adisa“, Sasnavos g. 74, Marijampolė), buvo pateikti atitinkami klausimynai, kuriuose nurodyta, kokios informacijos reikia peržiūrai atlikti. Klausimynas buvo pateiktas ir Lietuvos vietiniam svarstomos prekės gamintojui (AB „Akmenės cementas“, J. Dalinkevičiaus g. 2, Naujoji Akmenė). Atsakymai į klausimynus gauti iš Baltarusijos eksportuotojų, UAB „Arinta“, UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Varka“, UAB „Gerdukas“ bei vietinio gamintojo.
Prašymus dėl konsultacijų iš pareiškusių suinteresuotumą atliekama peržiūra šalių atsiuntė Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerija bei minėti Baltarusijos eksportuotojai. Konsultacijos, kurių metu dalyvavo visų minėtų konsultacijų pageidavusių suinteresuotųjų šalių atstovai, įvyko 2003 m. liepos 10 d. Susitikimo metu buvo aptarti bendri klausimai dėl klausimynų pildymo ir apsikeista nuomonėmis dėl Estijos parinkimo trečiąja šalimi.
Atliekant peržiūrą buvo išnagrinėti visų suinteresuotųjų šalių pateikti klausimynų atsakymai bei jų papildomai pateikti duomenys. Be to, atlikdama peržiūrą Ūkio ministerija vadovavosi Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statistiniais duomenimis, Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateikta ir iš kitų šaltinių gauta informacija.
Prekės apibrėžimas
Svarstoma prekė yra portlandcementis (įprastinis). Portlandcementis yra smulki miltelių pavidalo neorganinė rišamoji medžiaga, gaunama smulkiai sumalus portlandcemenčio klinkerį su gipsu. Be gipso, dar gali būti naudojami ir kiti priedai, pvz.: opoka, šlakas, smėlis, pelenai. Portlandcemenčio klinkeris gaunamas šlapiuoju būdu, deginant iki sukepimo tiksliai dozuotą skystos tešlos (šlamo) pavidalo žaliavų mišinį. Portlandcemenčio gamyboje kaip žaliavos naudojami: klintis, molis ir pirito degenos. Sumaišytas su vandeniu portlandcementis rišasi ir kietėja vykstant hidratacijos reakcijoms bei procesams.
Portlandcemenčio kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2523 29 000.
Portlandcementis naudojamas betono, gelžbetonio gaminių bei konstrukcijų gamyboje, aplinkos tvarkymo elementų, statybinių skiedinių gamybai, asbestinių ir beasbesčių gaminių gamybai ir t. t.
Tiriamuoju laikotarpiu į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją RSGĮ „Belaruskij cementnyj zavod“ ir RSGĮ „Kričevcementnošifer“ eksportavo portlandcementį, kurio markė yra PC M 500 D0, AAB „Krasnaselskstroimaterialy“ – PC M 500 D0 ir CEM I 52,5 N markių portlandcementį.
Peržiūros metu tiesiogiai konkuruojančia preke laikomas AB „Akmenės cementas“ pagamintas portlandcementis, tiriamuoju laikotarpiu (ir žalos tiriamuoju laikotarpiu) parduotas Lietuvos rinkoje nepriklausomiems pirkėjams. Tai – portlandcementis, kurio markės: CEM II/A-L 42,5 N, CEM I 42,5 N, CEM I 42,5 R, CEM I 52,5 N (vertinant žalą – papildomai CEM II/A-M 42,5 N IR CEM I 32,5 R).
Duomenys apie AB „Akmenės cementas“ gamybos specialų portlandcementį CEM I ĮST 5300914-07:1996 ir CEM II/A-M ĮST 5300914-07:1996 nenagrinėjami, kadangi šis produktas yra specialus ir naudojamas tik beasbesčių gaminių gamyboje, be to, buvo parduodamas tik susijusiam pirkėjui.
B. Dempingas
Vadovaujantis Antidempingo įstatymo 4 straipsnio 17 dalies, 5 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 7 dalies nuostatomis, Baltarusijos eksportuotojams RSGĮ „Belaruskij cementnyj zavod“, RSGĮ „Kričevcementnošifer“ ir AAB „Krasnaselskstroimaterialy“, eksportuojantiems portlandcementį į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, nustatyta bendra normalioji vertė. Atsižvelgiant į tai, kad priimti visų trijų minėtų Baltarusijos eksportuotojų įsipareigojimai dėl eksporto kainos, peržiūros metu vadovautasi bendra eksporto kaina bei nustatytas bendras dempingo skirtumas.
Normaliosios vertės nustatymas
Prašymo atlikti peržiūrą pateikėjas (AB „Akmenės cementas“) trečiąja šalimi normaliajai vertei nustatyti buvo nurodęs Latvijos Respublikos portlandcemenčio gamintoją A/S „Broceni“. Tačiau šiam gamintojui neatsakius į pateiktą klausimyną, trečiąja šalimi buvo pasirinkta Estija.
Vadovaujantis Antidempingo įstatymo 4 straipsnio 19 dalies nuostata, Baltarusijos eksportuotojai buvo informuoti apie trečiosios šalies – Estijos Respublikos – parinkimą normaliajai vertei nustatyti.
Konsultacijų su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos, RSGĮ „Belaruskij cementnyj zavod“, RSGĮ „Kričevcementnošifer“ ir AAB „Krasnaselskstroimaterialy“ atstovais metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl Estijos parinkimo trečiąja šalimi. Baltarusijos atstovai pareiškė nepritarimą šios šalies parinkimui ir pasiūlė normaliąją vertę nustatyti pagal Rusijos Federacijos pardavimus vietinėje rinkoje. Ūkio ministerija nepritarė šiam siūlymui, kadangi Rusijos Federacijos gamintojas OAO „Evrocement“, eksportuojantis portlandcementį į Lietuvos Respubliką, kitoje Ūkio ministerijos atliekamoje peržiūroje dėl nustatyto antidempingo muito taikymo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamam Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui neatsakė į klausimyną, o tai pagal įstatymą reiškia nebendradarbiavimą su peržiūrą atliekančia institucija, todėl Rusijos eksportuotojui nebendradarbiaujant nėra galimybės atlikti patikrinimo vietoje. Be to, Baltarusijos atstovų argumentas, kad Baltarusiją su Rusijos Federacija sieja panašūs tarifai už elektros energiją ir gamtines dujas bei vežimo geležinkeliu tarifai, tik sustiprina abejones dėl medžiagų, naudojamų portlandcemenčio gamyboje, įsigijimo išskirtinėmis sąlygomis už kainas, neatitinkančias rinkos kainų. Atsižvelgdama į tai, Ūkio ministerija pasiliko teisę spręsti dėl trečiosios šalies parinkimo.
Tačiau Estijos Respublikos portlandcemenčio gamintojas „Kunda Nordic“ (Jaama 2, Kunda, Estija), į paklausimą dėl sutikimo bendradarbiauti atsakęs teigiamai, atsakymuose į klausimyną nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti normaliąją vertę. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymu ir Europos Komisijos rekomendacijomis, normalioji vertė nustatyta pagal Muitinės departamento pateiktus duomenis apie visų per tiriamąjį laikotarpį rinkos ekonomikos šalių kilmės svarstomos prekės importo vidaus vartojimui kainų svertinį vidurkį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rusijos Federacijoje pagamintos svarstomos prekės importas tiriamuoju laikotarpiu sudarė 32,0% viso importo iš rinkos ekonomikos šalių, todėl, Ūkio ministerijos nuomone, nustatyta normalioji vertė atitinka realią padėtį.
Eksporto kainos nustatymas
Vadovaujantis Antidempingo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, visiems tiriamos šalies eksportuotojams nustatyta viena eksporto kaina pagal viso svarstomos prekės eksporto per tiriamąjį laikotarpį iš tos šalies svertinį eksporto kainos vidurkį.
Nustatant eksporto kainą buvo naudojami Baltarusijos eksportuotojų bei importuotojų klausimynų atsakymuose pateikti duomenys apie Baltarusijos Respublikoje pagamintos svarstomos prekės importą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją per tiriamąjį laikotarpį, Muitinės departamento bei Statistikos departamento statistiniai duomenys.
Iš eksportuotojų Ūkio ministerijai pateiktų duomenų matyti, kad svarstomos prekės eksporto į Lietuvą sandoriai buvo vykdyti tiek FCA (Fokino), tiek DAF pristatymo sąlygomis. Kadangi perskaičiuojant transporto išlaidas (pristatant svarstomą prekę iki Lietuvos sienos) Lietuvos nacionaline valiuta susidaro paklaida, eksportuotojų sandoriai DAF pristatymo sąlygomis atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į Antidempingo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dempingo skirtumo nustatymas
Vadovaujantis Antidempingo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dempingo skirtumui nustatyti atliekamas svarstomos prekės eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas tuo pačiu prekybos lygiu. Šiuo atveju normalioji ir eksporto kainos palygintos DAF (Lietuvos siena) pristatymo sąlygomis.
Nustatytas dempingo skirtumas yra 9,3% nuo eksporto DAF sąlygomis kainos, tai atitinka 10, 92 Lt/t.
Peržiūros duomenų analizė parodė, kad nustatytas mažesnis negu baziniame tyrime dempingo skirtumas yra tik dėl šiuo metu galiojančių eksportuotojų įsipareigojimų. Todėl nėra abejonių, kad antidempingo priemonės – įsipareigojimų dėl kainos – taikymas ir toliau yra tikslingas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublika taps Europos Sąjungos (toliau – ES) nare ir Lietuvos įvestos antidempingo priemonės turės būti panaikintos, tokiu būdu ir minėti įsipareigojimai galios tik iki minėtos datos.
C. Žala
Tiriamos prekės suvartojimas vietinėje rinkoje
Svarstomos prekės ir panašios prekės bendras suvartojimas rinkoje per žalos tiriamąjį laikotarpį smarkiai pakito. Pažymėtina, kad, 2001 metus lyginant su 2000 metais, suvartojimas buvo tolygus, tačiau jau nuo 2002 metų suvartojimas ženkliai auga: 2002 metais, palyginti su 2001 metais, išaugo 18,6%, 2003 metais, palyginti su praėjusiais, – 18,5%. Suvartojimo pokyčius ketvirčiais per metus lemia prekės sezoniškumas, todėl lyginami 2001, 2002 ir 2003 metų atitinkamų ketvirčių duomenys apie portlandcemenčio bendrą suvartojimą.
Nors 2001 metų I ketvirtį suvartojimas buvo 5,2% mažesnis už 2000 m. I ketvirčio suvartojimą, tačiau, lyginant 2002 metų I ketvirtį su 2001 metų I ketvirčiu, smarkiai išaugo – 51,7%, o 2003 metų I ketvirtį buvo 2,8% didesnis nei 2002 metų tuo pačiu laiku. 2002 metų II ketvirtį 14,8% didesnis nei 2001 metų II ketvirtį, o 2003 metų II ketvirtį – 10,6% didesnis nei 2002 metų tą patį laikotarpį. 2002 metų III ketvirtį – 17,0% didesnis nei 2001 metų III ketvirtį, o 2003 metų III ketvirtį – 18,6% didesnis nei 2002 metų tą patį laikotarpį. Suvartojimas taip pat augo ir lyginant IV ketvirtį su praėjusių metų laikotarpiu atitinkamai: 2002 m. – 13,6% bei 2003 m. – 39,6%. Todėl darytina išvada, kad portlandcemenčio suvartojimas Lietuvos rinkoje auga.
Importas
Kiekiai
Importas iš Baltarusijos Respublikos per tiriamąjį laikotarpį sudarė 63,9% viso į Lietuvą importuoto svarstomos prekės kiekio. 2002 m. jo dalis išaugo nuo 19,4% sausio mėn. iki 99,3% ir 99,0% atitinkamai rugsėjo ir spalio mėnesiais. Reikia pažymėti, kad lapkričio mėn. importas iš Baltarusijos sumažėjo iki 65,3%. Tai įvyko todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1226 nuo 2002 m. spalio 1 d. iš Rusijos Federacijos importuojamam portlandcemenčiui nustatytą antidempingo muitą sumažino iki nulio, todėl į Lietuvą buvo pradėtas importuoti Rusijos Federacijoje pagamintas portlandcementis, kuris užėmė tam tikrą Baltarusijai tekusią rinkos dalį.
Išnagrinėjus importo iš Baltarusijos tendenciją per žalos tyrimo laikotarpį, matyti, kad 2000 m. viso importo dalis, tenkanti baltarusiškos kilmės importui, sudarė 56,2%. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai priėmus 2001 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 8 „Dėl laikinųjų antidempingo priemonių taikymo importuojamam į Lietuvą Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui“ (Informaciniai pranešimai, 2001, Nr. 7-63), kuriuo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Baltarusijos Respublikoje pagamintam portlandcemenčiui buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (52 Lt/t) ir kuris galiojo 6 mėnesius (nuo 2001-01-26 iki 2001- 07-26), iš Baltarusijos Respublikos importuota tik 4617,65 t, tai sudarė 5,2% viso importuoto į Lietuvą svarstomos prekės kiekio. Tačiau nuo 2002 m. spalio 1 d. įsigaliojus Konkurencijos tarybos 2001 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 80 priimtiems Baltarusijos eksportuotojų įsipareigojimams dėl minimalios eksporto kainos, importas iš šios valstybės vėl smarkiai išaugo ir 2002 metais sudarė 67,5% viso importuoto į Lietuvą kiekio. Tai įvyko dėl to, kad minimali eksporto kaina minėtuose įsipareigojimuose buvo patvirtinta JAV doleriais, o 2002 m. kovo mėn. litą atsiejus nuo JAV dolerio ir nukritus jo kursui, Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio kaina nuo 2002 m. pradžios iki 2002 m. gruodžio mėn. sumažėjo vidutiniškai 13,5%. Atsižvelgdama į tai ir į tą faktą, kad Baltarusijos eksportuotojai nereguliariai teikė dokumentus, pagal kuriuos galima būtų kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą, Ūkio ministerija informavo eksportuotojus apie ketinimą peržiūrėti taikomas antidempingo priemones. Atsakydami į šį ketinimą, Baltarusijos eksportuotojai peržiūrėjo ir pateikė naujus įsipareigojimus dėl kainos. Todėl ūkio ministras 2003 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-62 „Dėl Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio eksportuotojų įsipareigojimų dėl kainos priėmimo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 14-91) priėmė minėtų eksportuotojų pateiktus įsipareigojimus eurais. Tačiau išanalizavus 2003 m. Baltarusijos Respublikoje pagaminto portlandcemenčio importo augimo tendencijas, t. y. pagal tai, kaip kito viso importo dalis, tenkanti Baltarusijos kilmės importui, – nuo 45,0% iki 55,6% (atitinkamai sausio ir rugsėjo mėn.), galima daryti išvadą, kad importas iš šios šalies vis dar didėja.
Minėto importo procentas nuo AB „Akmenės cementas“ gamybos per tiriamąjį laikotarpį išaugo nuo 8,6% 2002 m. I ketvirtį iki 17,0% 2003 m. I ketvirtį.
Per 2002 m. bendro suvartojimo kiekio dalis, tenkanti Baltarusijos Respublikoje pagaminto portlandcemenčio importui, išaugo nuo 11,5% I ketvirtį iki 25, 2% IV ketvirtį. Tačiau reikia pažymėti, kad 2003 m. I ketvirtį viso suvartojimo kiekio dalis, tenkanti šiam importui, sumažėjo iki 17, 7%. Tai lėmė padidėjusi importo iš Rusijos Federacijos dalis. Vis dėlto 2003 m. III ketvirtį, sumažėjus importui iš Rusijos Federacijos, baltarusiškos kilmės portlandcemenčio importo dalis vėl išaugo iki 18, 3%. Iš to matyti, kad Baltarusijos Respublikoje pagaminto portlandcemenčio importas turi tendenciją didėti.
Kainos
Tiriamuoju laikotarpiu į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuoto baltarusiškos kilmės portlandcemenčio vienos tonos vidutinė kaina, lyginant pamėnesiui, kito labai ženkliai. Pradedant nuo kovo mėnesio, kaina, palyginti su praėjusiu mėnesiu, kito mažėjančiai: kovo-gegužės mėn. – po 0,7%, birželio mėn. – 3,6%, liepos mėn. – 4%, rugpjūčio mėn. – 3,4%. Nors rugsėjo ir spalio mėn. kaina nemažėjo, o net šiek tiek pakilo atitinkamai 1,3% ir 1,8%, tačiau lapkričio mėn. kaina vėl sumažėjo 0,9%, o gruodžio mėn. – 3,3%. Todėl, palyginti 2002 m. sausio mėn. vidutinę kainą su gruodžio mėn., ji sumažėjo 13,6%. Pažymėtina, kad 2003 m. derinant Baltarusijos eksportuotojų naujų įsipareigojimų priėmimą portlandcemenčio kaina pradėjo didėti. Sausio mėn., palyginti su 2002 m. gruodžio mėn., padidėjo 2,8%, vasario mėn., palyginti su sausio mėn., – 6,2%. Vasario mėn. pabaigoje įsigaliojus Baltarusijos eksportuotojų įsipareigojimams eurais, portlandcemenčio kaina stabilizavosi.
Vietinio gamintojo padėtis
AB „Akmenės cementas“ panašios prekės pardavimai vietinėje rinkoje ir rinkos dalis
Analizuojant AB „Akmenės cementas“ pardavimų vidaus rinkoje pokyčius 2000-2003 metais pastebimi 2001 metais smarkiai išaugę – iki 42,6% – pardavimų kiekiai. Tai lėmė laikinojo antidempingo muito įvedimas Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui, t. y. tais metais minėto importo praktiškai visai nebuvo. Lyginant bendrą visų 2001-2002 metų pardavimų kiekį, 2002 metais pastebimas padidėjimas, tačiau analizuojant šios prekės pardavimus ketvirčiais jau 2002 m. IV ketvirtį, palyginti su 2001 m. tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas pardavimų sumažėjimas. Toliau lyginant atitinkamus 2003 ir 2002 metų ketvirčius taip pat matyti aiški AB „Akmenės cementas“ pardavimų vidaus rinkoje mažėjimo tendencija: 2003 m. I ketvirtį sumažėjo 5,4%, o II ketvirtį – jau 10,8%, nors suvartojimas 2003 metų I ketvirtį buvo 2,8%, o II ketvirtį – 10,6% didesnis nei 2002 metais tuo pačiu laiku.
Darytina išvada, kad tai susiję su didėjančiu Baltarusijos Respublikoje pagaminto portlandcemenčio importo kiekiu. 2003 m. I ketvirtį šis importas užėmė 44,3%, II ketvirtį – 42,9%, o III ketvirtį net 55,7% bei IV ketvirtį 59,4% tuo metu viso įvežto svarstomos prekės kiekio.
AB „Akmenės cementas“ rinkos dalies pokyčiai per žalos tiriamąjį laikotarpį buvo: 2000 m. – 55,1%, 2001 m. – 78,8%, 2002 m. -74, 3%. Iš to darytina išvada, kad 2001 m., kai baltarusiškos kilmės portlandcemenčiui galiojo antidempingo muitas ir iš šios šalies importo beveik visai nebuvo (šis importas sudarė 1,1% nuo suvartojimo), palyginti su 2000 m., viso suvartojimo kiekio dalis, tenkanti AB „Akmenės cementas“ gamybos portlandcemenčiui, išaugo 23,7%. Ir 2002 m., pasibaigus laikinojo antidempingo galiojimo laikui, vėl išaugus baltarusiško portlandcemenčio importui, ši dalis sumažėjo 4,6%. AB „Akmenės cementas“ portlandcemenčio dalies ir bendro suvartojimo palyginimo analizė rodo, jog padėtis yra panaši. Palyginti 2002 m. ketvirčius su 2001 m. atitinkamais ketvirčiais, bendro suvartojimo kiekio dalis, tenkanti AB „Akmenės cementas“, sumažėjo: 2002 m. I ketvirtį – 11,2%, II ketvirtį – 6,0%, tačiau vietiniam gamintojui 1,1% sumažinus portlandcemenčio vidutinę kainą, III ketvirtį jau padidėjo 1,8%, palyginti su praėjusiu tų pačių metų ketvirčiu. Reikia pažymėti, kad nors IV ketvirtį kaina buvo toliau mažinama, AB „Akmenės cementas“ gamybos portlandcemenčio dalis vėl sumažėjo 9,4%. Tai lėmė padidėjęs pigaus baltarusiško portlandcemenčio importas.
AB „Akmenės cementas“ rinkos dalies kiekvieno mėnesio per peržiūros tiriamąjį laikotarpį analizė parodė, kad nuo 2002 m. sausio iki rugsėjo mėnesio bendrovės rinkos dalis atitinkamai padidėjo nuo 54,8% iki 80,8%, o nuo spalio mėnesio ji kiekvieną mėnesį, išskyrus 2003 m. sausį, mažėjo ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje sudarė tik 51,7%. Pažymėtina, kad 2003 m. sausio mėnesį portlandcemenčio importas iš Baltarusijos nesiekė 200 t, o bendras šios prekės importas, skirtas vidaus vartojimui, nežymiai viršijo 400 t, tuo tarpu 2002 m. sausio mėnesį iš viso buvo importuota beveik 4,5 tūkst. t portlandcemenčio, todėl šį mėnesį labai sumažėjus importui ir padidėjus bendrovės pardavimams vietinėje rinkoje, jos dalis padidėjo iki 95, 1%.
Tai leidžia daryti išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu svarstomos prekės importas padidėjusiais kiekiais, kurio net 63, 9% sudarė Baltarusijos Respublikoje pagaminta svarstoma prekė, turėjo tiesioginį poveikį AB „Akmenės cementas“ rinkos dalies sumažėjimui.
Analizuojant AB „Akmenės cementas“ gamybą per žalos tiriamąjį laikotarpį pastebimas tiek padidėjimas, tiek sumažėjimas: 2001 metais, palyginti su 2000 metais, portlandcemenčio gamybos apimtis sumažėjo 7,7%, o 2002 m., palyginti su 2001 m., gamyba išaugo 13,3%. Analizuojant 2001-2002 metų pokytį ketvirčiais matyti, kad vyravo gamybos didėjimo tendencijos. Tai paaiškinama tuo, kad 2001 metais dėl šešis mėnesius taikomų laikinų antidempingo priemonių Baltarusijos svarstomos prekės importas buvo apribotas ir AB „Akmenės cementas“ tais metais pradėjo didinti gamybą. Tai matyti lyginant 2001 m. ketvirčius su 2000 m. tuo pačiu laikotarpiu, nes 2001 m. I ketvirtį buvo pagaminta 47, 1% 2000 m. I ketvirčio lygio, II ketvirtį – 95,8%, o jau III ketvirtį gamyba išaugo 18,0%. Tačiau 2001 m. IV ketvirtį, nustojus galioti laikinajam antidempingo muitui ir įsigaliojus švelnesnei antidempingo priemonei – įsipareigojimams dėl kainos – paskatinusiai importą iš Baltarusijos Respublikos, gamybos apimtis, palyginti su 2000 m. IV ketvirčiu, sumažėjo 10,4%. Reikia pažymėti, kad nors 2002 m., palyginti su 2001 m., gamyba buvo netolygiai auganti: I ketvirtį buvo išaugusi 70%, II ketvirtį – 20%, o III ir IV ketvirčiais tik atitinkamai 3% ir 2% buvo didesnė už praėjusį tą patį laikotarpį, bet 2003 metų I ketvirtį, palyginti su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, gamyba jau sumažėjo 19,5%.
Analizuojant 2003 metus pamėnesiui, pradžioje taip pat pastebimas tiek padidėjimas, tiek sumažėjimas: palyginti su prieš tai buvusių metų atitinkamais mėnesiais, 2003 m. sausį AB „Akmenės cementas“ panašios prekės pagamino 27,6% mažiau, vasarį – 74,8 % daugiau, kovą – 44,3 % mažiau.
Kadangi AB „Akmenės cementas“ gamybos sumažėjimas ir baltarusiškos kilmės svarstomos prekės importo augimas sutampa laiko atžvilgiu, galima daryti išvadą, kad pastarasis importas darė neigiamą įtaką AB „Akmenės cementas“ pardavimui vietinėje rinkoje.
AB „Akmenės cementas“ duomenimis per tiriamąjį laikotarpį išaugo pardavimas, skirtas eksportui. Tai leidžia daryti išvadą, kad prarandamas pozicijas vidaus rinkoje AB „Akmenės cementas“, siekdamas nepatirti didelių nuostolių, stengėsi kompensuoti eksportuodamas svarstomą prekę.
AB „Akmenės cementas“ ir Baltarusijos Respublikoje pagamintos svarstomos prekės kainų palyginimas
Kadangi svarstoma prekė sezoniška, tai tikėtina, kad tiek kainos, tiek pardavimo kiekiai gali būti veikiami sezoniškumo. Nagrinėjant, kokią įtaką baltarusiškos kilmės importuojamos svarstomos prekės vienos tonos vidutinė mėnesio kaina galėjo padaryti AB „Akmenės cementas“ panašios prekės kainoms, analizuojamos AB „Akmenės cementas“ kainų kitimo tendencijos lyginant tiriamojo laikotarpio kainas pamėnesiui su prieš tai buvusių metų atitinkamais mėnesiais.
Lyginant tiriamojo laikotarpio pamėnesiui baltarusiškos kilmės svarstomos prekės vidutines kainas, kai jau sumokėtas konvencinis muitas, su AB „Akmenės cementas“ panašių prekių kainomis šiuo laikotarpiu matyti, kad 2002 m. sausio ir vasario mėnesiais baltarusiškos prekės kainos buvo netgi didesnės atitinkamai 15,89 Lt/t ir 2,00 Lt/t. Tačiau, litą atsiejus nuo JAV dolerio ir kritus dolerio kursui, eksporto kaina, nustatyta priimtuose įsipareigojimuose, vis mažėjo: kovo mėn. buvo mažesnė už AB „Akmenės cementas“ vidutinę kainą – 1,98 Lt/t, balandžio mėn. – 11, 20 Lt/t, gegužės mėn. – 12, 88 Lt/t. Kaina krito visus 2002 metus, didžiausią skirtumą su AB „Akmenės cementas“ vidutine kaina pasiekė rugpjūčio mėn. – net 26,53 Lt/t. Ūkio ministerijai ketinant peržiūrėti taikomas antidempingo priemones, Baltarusijos eksportuotojai pateikė naujus įsipareigojimus dėl minimalios eksporto kainos eurais, kurie buvo priimti ūkio ministro įsakymu. Todėl baltarusiškos kilmės portlandcemenčio kaina nuo 2003 m. vasario mėn. stabilizavosi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad importas žema kaina iš Rusijos Federacijos smarkiai ėmė didėti ir AB „Akmenės cementas“, norėdama išsilaikyti rinkoje, sumažino kainas, baltarusiškos kilmės portlandcemenčio kaina, sumokėjus konvencinį muitą, tiriamojo laikotarpio pabaigoje tapo mažesnė tik apie 5%, o 2003 m. pabaigoje (jau po tiriamojo laikotarpio pabaigos) buvo netgi didesnė už AB „Akmenės cementas“ vidutinę kainą vidutiniškai 2%.
Pastebima, kad AB „Akmenės cementas“ vietinėje rinkoje parduodamos panašios prekės vidutinės kainos per tiriamąjį laikotarpį kito taip: 2002 metais iki liepos mėn. didėjo (analizuojant pokytį: vasario mėn., palyginti su sausio mėn., padidėjo 9,6%, toliau pamėnesiui – 1,8%, 4,9%, 0,4%, 0,2%), o nuo rugpjūčio mėn. pradėjo mažėti ir gruodžio mėn. sumažėjo 4,7%.
Reikia pažymėti, kad 2003 metų sausio mėnesį, kai baltarusiškos kilmės svarstomos prekės importo kiekis buvo nedidelis, AB „Akmenės cementas“ pardavimo kaina, nors ir sumažėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu (tam įtakos galėjo turėti sezonas), tačiau jos lygis buvo aukštesnis nei prieš tai buvusių metų sausio mėnesį. O vėlesniais 2003 metų mėnesiais (kai tuo pačiu metu į Lietuvą buvo importuojamas ir baltarusiškos kilmės cementas, kurio vidutinė kaina, skaičiuojant nuo kainos, kai sumokėtas konvencinis muitas, buvo apie 2-5% žemesnė už Lietuvos gamintojo) AB „Akmenės cementas“ nagrinėjama pardavimo vietinėje rinkoje kaina, nors šiek tiek didėjo, tačiau, palyginti su 2002 metų atitinkamų mėnesių lygiu, – krito. Šis faktas rodo, kad AB „Akmenės cementas“ pardavimų vietinėje rinkoje kainoms galėjo turėti įtakos importuojamos baltarusiškos kilmės svarstomos prekės žemesnės kainos.
Nagrinėjant AB „Akmenės cementas“ vidutines kainas atitinkamais 2000-2003 metais, pastebima, kad 2001 metais vidutinė kaina, palyginti su 2000 m., padidėjo 13,2%. Pažymėtina, kad 2001 metais importas iš Baltarusijos Respublikos tesudarė 1,1%. Taip pat pastebima, kad 2002 metais AB „Akmenės cementas“, siekdama išsilaikyti vietinėje rinkoje ir konkuruoti su vis mažėjančia baltarusiškos kilmės portlandcemenčio kaina, nebegalėjo didinti kainos ir ji liko beveik 2001 m. lygio (padidėjo vidutiniškai tik 1,9 %), o 2002 m. IV ketvirtį – laikotarpiu, kai baltarusiškos kilmės portlandcemenčio kaina itin sumažėjo, palyginti su I ketvirčiu (10%), AB „Akmenės cementas“ minėta kaina net sumažėjo 1,7 %, palyginti su tuo pačiu 2001 metų laikotarpiu, ir toliau turėjo tendenciją mažėti: 2003 m. I ketvirtį sumažėjo 1,8%, 2003 m. II ketvirtį sumažėjo 11,6%, 2003 m. III ketvirtį sumažėjo 13, 2% bei IV ketvirtį – 13,3%, palyginti su 2002 metų tais pačiais laikotarpiais. Tačiau tai gali būti sietina tik su didėjančiu importo kiekiu iš Baltarusijos, bet ne su šio importo kainų mažėjimu, kadangi 2003 metais baltarusiškos kilmės portlandcemenčio kaina dėl priimtų įsipareigojimų stabilizavosi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per visą tiriamąjį laikotarpį portlandcementis žemomis kainomis buvo importuotas ir iš kai kurių kitų šalių. Taip pat buvo vertinti ir kiti veiksniai, galėję turėti įtakos vietinio gamintojo padėties pablogėjimui. Tarp jų – svarstomos ir panašios prekių suvartojimo vietinėje rinkoje pokyčiai, bendro svarstomos prekės importo kitimo tendencijos bei konkrečiai baltarusiškos ir latviškos kilmės svarstomos prekės importo galima įtaka vietinio gamintojo padėčiai rinkoje.
Analizuojant baltarusiškos kilmės ir latviškos kilmės portlandcemenčio importą matyti, kad į Lietuvą buvo importuojama iš abiejų šalių visą tiriamąjį laikotarpį. 2002 m. pradžioje dominavo latviškos kilmės svarstomos prekės importas, sudarydamas daugiau nei 80% viso importuojamo kiekio, ir beveik visą likusią importo dalį užėmė Baltarusijoje pagamintos svarstomos prekės kiekis. Tačiau 2002 metais padėtis pasikeitė: rugsėjo-spalio mėnesiais baltarusiškos kilmės importo dalis išaugo iki 99,0%, todėl akivaizdu, kad latviškos kilmės prekės importo dalis tesiekė truputį daugiau nei 1%. Nuo 2002 m. lapkričio mėn. pradėtas importuoti rusiškos kilmės portlandcementis, kuris tuo metu sudarė daugiau nei 28% viso importo, be to, vėl pradėjo augti latviškos kilmės importas, todėl tiriamojo laikotarpio pabaigoje baltarusiškos kilmės importo dalis dar sumažėjo ir sudarė 46,5%, tuo tarpu latviškos kilmės svarstomos prekės importas – 13% ir rusiškos kilmės – 40,3%.
Būtina pažymėti, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį didžiąją importo dalį (vidutiniškai 63%) sudarė baltarusiškos kilmės svarstomos prekės importas, kurio vidutinė kaina, sumokėjus konvencinius muitus, buvo vidutiniškai 10,6% mažesnė nei AB „Akmenės cementas“ kaina parduodant vietinėje rinkoje.
Kitų šalių kilmės svarstomos prekės importas nedarė didelės įtakos svarstomos prekės importo kiekių ir kainų kitimo tendencijoms, nes per laikotarpį nuo 2002 m. pradžios iki tiriamojo laikotarpio pabaigos kas mėnesį nesiekė nei 0,5% (išskyrus pora atvejų, kai jų importas sudarė 4,3% ir 9,1%) viso importuojamo svarstomos prekės kiekio. Be to, šio importo portlandcemenčio vidutinė vienos tonos kaina buvo tris ir daugiau kartų didesnė nei dominuojančių šalių importo.
Nagrinėjant importo poveikį vietiniam gamintojui, atkreipiamas dėmesys į tai, kokios yra AB „Akmenės cemento“ pastangos atsigauti po dempingo importo praeityje padaryto poveikio. Bendrovės duomenimis 2002 metų pradžioje AB „Akmenės cementas“ patobulino technologiją, įdiegdama anglies deginimą vienoje sukamojoje krosnyje. Šis išlaidų mažinimo projektas leidžia bendrovei sumažinti gaminamo cemento savikainą. Šios investicijos turėtų atsipirkti maždaug per 4 metus.
Dėl sumažėjusios pardavimo apimties 2003 m. I ketvirtį gamybos pajėgumas buvo išnaudotas 10,2%, tuo tarpu 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu – 12,6%.
2001 metais, palyginti su 2000 metais, atsargos sumažėjo 32,7%, tačiau 2002 metais, palyginant su 2001 metais, jos padidėjo 15,8%. 2003 metų pradžioje tiriamos prekės atsargų buvo 15,9% daugiau nei 2002 metų pradžioje. Portlandcementis yra sezoninė prekė, todėl priklausomai nuo rinkos poreikių svyravimų jo atsargos yra atitinkamai didinamos arba mažinamos.
Per žalos tiriamąjį laikotarpį darbuotojų, dirbančių svarstomos prekės gamyboje, sumažėjo apie 28 %, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį – 8,5%.
Pažymėtina, kad mažėjant gamybos ir pardavimų apimčiai, AB „Akmenės cementas“ padėties pablogėjimas tiesiogiai atsilieps ir pagrindinių žaliavų tiekėjų būklei, nes jie taip pat bus priversti mažinti darbuotojų skaičių.
Peržiūroje atsižvelgta ir į prekybą ribojančius veiksnius. Tai – svarstomai prekei visą žalos laikotarpį taikyti 25 % konvenciniai muitai ir eksportuotojų įsipareigojimai dėl eksporto kainos.
Įvertinus svarstomos prekės importo dempingo kainomis poveikį panašios prekės gamybai būtina pažymėti, kad per žalos tyrimo laikotarpį AB „Akmenės cementas“ gamybos pajėgumo panaudojimas buvo 2000 m. – 24%, 2001 m. – 22% ir 2002 m. – 25%, tuo tarpu Baltarusijos eksportuotojų gamybos panaudojimas atitinkamai buvo: 62,4%, 64,0% ir 88,5%. Taigi eksportuotojų gamybos pajėgumo panaudojimas per žalos tyrimo laikotarpį išaugo 26,1%. Išanalizavus šiuos duomenis ketvirčiais, pastebima, kad gamybai turi įtakos sezoniškumas, gamybos pajėgumo panaudojimas per visus žalos tyrimo metus II ir III ketvirčiais išauga 20-30%. Taip pat galima daryti išvadą, kad 2001 m., kai Baltarusijos eksportuotojai svarstomos prekės neeksportavo į Lietuvą, jų gamybos pajėgumo panaudojimas beveik liko toks pat (padidėjo 1,6%), o padidėjo pardavimų vietinėje rinkoje ir į kitas šalis dalis atitinkamai 3,1% ir 2,0%. Tačiau jau 2002 metais, kai Baltarusijos eksportuotojams atsirado galimybė parduoti portlandcementį mažesne kaina į Lietuvą, buvo smarkiai padidinta gamyba – gamybos pajėgumo panaudojimas išaugo iki 88,5%.
Reikia pažymėti, kad 2002 metais 12,0% padidėjo pardavimų į kitas šalis, o 15,8% sumažėjo pardavimų vietinėje gamyboje dalis, palyginti su visu pardavimų kiekiu. Pastebima ta pati situacija ir lyginant 2002 m. I ketvirtį su 2003 m. I ketvirčiu: viso pardavimų kiekio dalis, tenkanti pardavimams Lietuvoje, padidėjo apie 1%, į kitas šalis – 1,5%, o vietinėje rinkoje pardavimai sumažėjo 3,5%. Todėl galima daryti išvadą, kad vietinė rinka svarstoma preke yra užpildyta ir dar padidinus gamybą bus siekiama parduoti kitų šalių rinkose, įskaitant ir Lietuvą. Tuo atveju baltarusiškos kilmės importas į Lietuvą dar padidėtų. Būtina atkreipti dėmesį į Baltarusijos galimybes sumažinti svarstomos prekės kainą ir į tai, kad ieškant naujų rinkų Baltarusijos eksportuotojai bus priversti tai daryti. Tokią prielaidą leidžia daryti svarstomos prekės gamybos išlaidų analizė bei investicijų į įrenginius didėjimo tendencijos. Be to, iš investicijų analizės galima daryti prielaidą, kad ir darbuotojų, dirbančių tiesioginėje svarstomos prekės gamyboje, mažinimas yra susijęs daugiausia su naujų įrenginių, įgalinančių mažinti darbuotojų skaičių, įsigijimu.
Atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius galima daryti išvadą, kad Baltarusijos eksportuotojai ir toliau didins gamybą, o drauge didės ir eksportas į Lietuvą.
D. Išvados
Analizuojant žalos tyrimo laikotarpį, nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad, Konkurencijos tarybai atliekant pradinį dempingo tyrimą ir jo metu 2001 metais priėmus nutarimą taikyti laikinąjį antidempingo muitą, Baltarusijos Respublikoje pagamintos svarstomos prekės importas į Lietuvą buvo labai nežymus, galima daryti išvadą, jog tokia antidempingo priemonė buvo veiksminga.
Tačiau įsigaliojus Konkurencijos tarybos nutarimu priimtiems Baltarusijos eksportuotojų įsipareigojimams dėl eksporto kainos ir, litą atsiejus nuo JAV dolerio, stebint didėjantį importo kiekį iš šios šalies ir mažėjančią prekės kainą, tapo akivaizdu, jog importo padidėjimą lėmė nepagrįstai žema kaina.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad vietinio gamintojo – AB „Akmenės cementas“ padėties pablogėjimas žalos tyrimo bei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (palyginti su laikotarpiu, kai nagrinėjamasis importas nebuvo vykdomas arba jis buvo nedidelis) ir daromas dempingas sutampa laiko atžvilgiu, darytina išvada, jog yra priežastinis ryšys tarp baltarusiškos kilmės svarstomos prekės importo ir AB „Akmenės cementas“ patiriamos žalos, pasireiškusios neigiamu poveikiu jos ekonominiams rodikliams.
Vertinant Lietuvos vartotojo interesus, atkreiptinas dėmesys į tai, kaip klostosi padėtis rinkoje jau po peržiūros inicijavimo. Baltarusijos Respublikoje pagamintos svarstomos prekės importo kiekiai, analizuojant pokytį pamėnesiui, 2003 metais vis didėjo, tačiau tai lėmė importo iš kitų šalių kiekio mažėjimas, kadangi viso importo dalis, tenkanti Baltarusijos importui, sudarė vidutiniškai 48 % ir pamėnesiui keitėsi nežymiai.
Nagrinėjant duomenis apie importuojamo Baltarusijos Respublikoje pagaminto portlandcemenčio kainas, pažymėtina, kad 2002 m. Ūkio ministerijai ketinant peržiūrėti Baltarusijos eksportuotojams taikomas antidempingo priemones, šie eksportuotojai pateikė naujus įsipareigojimus dėl eksporto kainos eurais, kuriuos priėmus, baltarusiškos kilmės portlandcemenčio vidutinė kaina nebeturi tendencijos mažėti ir yra 0,9% didesnė negu peržiūros tiriamojo laikotarpio kaina.
Analizuojant dabartinę rinkos padėtį, taip pat lyginami AB „Akmenės cementas“ duomenys apie pardavimą vidaus rinkoje laikotarpiu jau po peržiūros inicijavimo, t. y. 2003 metų II ir III ketvirčių duomenys lyginami su 2002 metų atitinkamo laikotarpio duomenimis. Turimi duomenys rodo, kad 2003 metų II ketvirtį AB „Akmenės cementas“ panašios prekės pardavė 10,8% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2002 metais, III ketvirtį – 1,2% mažiau.
Atsižvelgiant į atliktą analizę, darytina išvada, kad importuojamos prekės apimtis ir kainos turėjo neigiamą poveikį Lietuvos gamintojo prekės pardavimo kiekiams: gamintojas buvo priverstas mažinti gamybą, gamybos pajėgumas buvo nevisiškai panaudojamas, taip pat nuolat mažėjo įmonės darbo užimtumas, didėjo atsargos, o tai nepalankiai atsiliepė bendrai vietinio gamintojo ūkinei veiklai ir jo finansiniams rezultatams. Tačiau reikia pažymėti, kad 2003 metų IV ketvirčio pardavimas išaugo 39,6%. Tai rodo, kad galiojanti antidempingo priemonė – įsipareigojimai dėl kainos – gana veiksminga, ji leidžia įmonei stabilizuoti savo padėtį vietinėje rinkoje.
Peržiūros metu buvo atsižvelgta ir į tą faktą, kad AB „Akmenės cementas“ savo prekę (peržiūros metu laikomą panašia preke) vietinėje rinkoje parduoda vienintelei šios prekės platintojai Lietuvoje AB „Cemeka“, pagal sutartį toliau rinkoje parduodančiai AB „Akmenės cementas“ prekę. Taigi galutinį vartotoją AB „Akmenės cementas“ pagaminta prekė pasiekia aukštesne nei parduoda pati AB „Akmenės cementas“ kaina, nes AB „Cemeka“, parduodama portlandcementį, dar prisideda pelno dydį. Todėl AB „Akmenės cementas“ prekė rinkoje galutiniams vartotojams tapo mažiau konkurencinga ir bendrovė buvo priversta persvarstyti savo prekės pardavimo politiką.
Taip pat būtina pažymėti, kad šiuo metu, galiojant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-62 „Dėl Baltarusijos Respublikos portlandcemenčio eksportuotojų įsipareigojimų dėl kainos priėmimo“ priimtiems įsipareigojimams dėl kainos, Baltarusijos Respublikoje pagaminto portlandcemenčio kaina tapo stabili, dėl to vietiniam gamintojui, laikantis lanksčios kainų politikos, susidarė sąlygos lygiaverčiai konkuruoti su importuojama baltarusiškos kilmės analogiška produkcija ir ieškoti kitų portlandcemenčio savikainos mažinimo galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus peržiūrą mažesnis nei baziniame tyrime dempingo skirtumas, o pagal jį ir mažesnis antidempingo muitas nustatytas tik dėl galiojančių eksportuotojų įsipareigojimų dėl kainos, tikslinga palikti galioti minėtu ūkio ministro įsakymu priimtus Baltarusijos eksportuotojų (RSGĮ „Belaruskij cementnyj zavod“, RSGĮ „Kričevcementnošifer“ ir AAB „Krasnaselskstroimaterialy“) įsipareigojimus.
Vadovaujantis šiais argumentais, antidempingo muitą 52 Lt/t, nustatytą Konkurencijos tarybos 2001 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 80 „Dėl antidempingo muito taikymo importuojamam į Lietuvą Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui“, reikėtų pakeisti į nustatytą peržiūros metu. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikai tapus ES nare visos Lietuvos įvestos antidempingo priemonės neteks galios, Ūkio ministerija mano esant nebetikslinga pakeisti minėto muito dydį ir siūlyti Vyriausybei šį muitą panaikinti.