TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) B PRIEDO „VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIM)“ I PRIEDAS „PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS (RID)“

(Pabaiga. Pradžia Žin., 2006, Nr. 95-3725, Nr. 96, Nr. 97, Nr. 98, Nr. 99, Nr. 100, Nr. 101, Nr. 102, Nr. 103, Nr. 104, Nr. 105)

6.8.3.1.5	Konstrukciniai elementai ir jų tvirtinimo įtaisai, esant didžiausiai pripildymo masei, privalo atlaikyti 6.8.2.1.2 punkte apibrėžtas jėgas. Veikiant šioms jėgoms įtempis labiausiai apkrautame elemento ir jo tvirtinimo įtaiso taške neturi viršyti ribos, nustatytos balionams, didbalioniams, slėginiams būgnams ir balionų ryšuliams 6.2.3.1 skirsnyje, arba a ribos, kuri nustatyta cisternoms 6.8.2.1.16 punkte.
6.8.3.2	Įranga
6.8.3.2.1	Cisternų nutekamieji atvamzdžiai turi būti uždaromi aklidangčiais arba panašiais įtaisais. Cisternų, skirtų vežti atšaldytas suskystintas dujas, aklidangčiai arba panašūs įtaisai privalo turėti slėgio mažinimo angas, kurių skersmuo ne didesnis kaip 1,5 mm.
6.8.3.2.2	Korpusai, skirti suskystintoms dujoms, be 6.8.2.2.2 ir 6.8.2.2.4 punktuose numatytų angų, prireikus gali turėti eksploatavimui ir saugumui būtinas angas skysčio lygmens matuokliui, termometrui, manometrui ar išgręžtas ventiliacijos skylutes.
6.8.3.2.3	Angos, skirtos pripildyti arba ištuštinti cisterną,
						kurios talpa didesnė nei 1 m³,
	skirtą suskystintoms liepsniosioms ir (arba) toksiškoms dujoms, privalo turėti viduje įtaisytą greit užsidarantį blokavimo įtaisą, kuris automatiškai užsidaro netyčia pastūmus cisterną arba gaisro atveju. Šis įtaisas turi būti valdomas ir nuotoliniu būdu iš saugaus atstumo.
	Įtaisas, kuris neleidžia užsidaryti viduje įrengtam uždarymo elementui, pvz., bėgių kablys, nėra sudedamoji vagono dalis.
6.8.3.2.4	Išskyrus angas apsauginiams vožtuvams ir uždarąsias vėdinimo skylutes, visos kitos cisternų, skirtų suskystintoms liepsniosioms ir (arba) toksiškoms dujoms vežti, angos, kurių nominalusis skersmuo didesnis nei 1,5 mm, privalo turėti vidinį blokavimo įtaisą.
6.8.3.2.5	Priešingai nei numatyta 6.8.2.2.2, 6.8.3.2.3 ir 6.8.3.2.4 punktuose, atšaldytoms suskystintoms dujoms skirtose cisternose leidžiama vietoje vidinių blokavimo įtaisų įrengti išorinius, jei jie taip apsaugoti nuo pažeidimų, kad ši apsauga yra ne mažesnė už korpuso sienelių garantuojamą saugumą.
6.8.3.2.6	Jei cisternose yra įrengti skysčio lygmens matuokliai, tiesiogiai susiliečiantys su vežamąja medžiaga, jie negali būti pagaminti iš permatomų medžiagų. Jei yra termometrai, jų negalima tiesiai pro korpuso skylutę įkišti į dujas ar skystį.
6.8.3.2.7	Cisternos viršuje esančios pripildymo ar ištuštinimo angos privalo be 6.8.3.2.3 punkte numatytų įtaisų turėti antrą išorinį blokavimo įtaisą. Pastarasis turi būti uždaromas aklidangčiu arba kitu tokiu pat veiksmingu įrenginiu.
6.8.3.2.8	Apsauginiai vožtuvai turi atitikti 6.8.3.2.9–6.8.3.2.12 punktų taisykles.
6.8.3.2.9	Suslėgtoms, suskystintoms arba ištirpintoms dujoms skirtose cisternose gali būti įrengti spyruokliniai apsauginiai vožtuvai. Šie vožtuvai turi savaime atsidaryti, esant slėgiui, kuris nuo 0,9 iki 1,0 karto viršija cisternos, kurioje jie įtaisyti, bandymo slėgį. Vožtuvai turi būti tokios konstrukcijos, kuri atlaikytų dinamines jėgas ir skysčio tėkmę. Draudžiama naudoti svorinius vožtuvus (veikiamus traukos jėgos ar atsvaro). Reikalingas apsauginių vožtuvų išleidžiamasis kiekis apskaičiuojamas pagal 6.7.3.8.1.1 papunktyje nurodytą formulę.
6.8.3.2.10	6.8.3.2.9 punkto taisyklės nedraudžia įrengti apsauginius vožtuvus cisternose, kurios skirtos vežti jūra ir atitinka IMDG kodekso reikalavimus.
6.8.3.2.11	Atšaldytoms suskystintoms dujoms skirtos cisternos privalo turėti du vienas nuo kito nepriklausančius apsauginius vožtuvus, kurie yra taip suprojektuoti, kad normaliai naudojant cisterną galėtų išleisti į išorę garavimo metu susidariusias dujas, kai slėgis ne daugiau kaip 10 % viršija ant cisternos nurodytą darbinį slėgį.
	Vienas iš dviejų apsauginių vožtuvų gali būti pakeistas trukiąja membrana, kuri plyšta susidarius bandymo slėgiui.
	Pažeidus cisternos dvigubomis sienelėmis vakuumą arba pažeidus cisternos su viengubomis sienelėmis 20 % izoliacijos, apsauginis vožtuvas ir trūkioji membrana turi garantuoti tokio skersmens nuotėkį, kad pakilęs slėgis cisternoje neviršytų bandymo slėgio.
6.8.3.2.12	Atšaldytoms suskystintoms dujoms skirtų cisternų apsauginiai vožtuvai privalo atsidaryti susidarius darbiniam slėgiui, kuris nurodytas ant cisternos. Šie vožtuvai turi nepriekaištingai veikti net ir esant žemiausiai jų darbinei temperatūrai. Saugus jų veikimas esant tokiai temperatūrai nustatomas ir įrodomas bandymais, kurie atliekami su kiekvienu vožtuvu atskirai arba su konstrukciniais pavyzdžiais.
6.8.3.2.13	Nuimamiesiems elementams¹³⁾ galioja šios taisyklės:			(rezervuota)
	a) jei juos galima ridenti, jų vožtuvai privalo turėti apsauginius gaubtelius;
	b) jie taip pritvirtinami prie vagono važiuoklės, kad negalėtų judėti.
	Šiluminė izoliacija
6.8.3.2.14	Jei suskystintoms dujoms skirtos cisternos turi šiluminę izoliaciją, tai turi būti:
	– arba apsauga nuo saulės spindulių, dengianti ne mažiau kaip viršutinį trečdalį cisternos paviršiaus, bet ne daugiau kaip viršutinę pusę, ir atskirta nuo cisternos paviršiaus ne mažesnio kaip 4 cm storio oro sluoksniu,
	– arba ištisinis pakankamo storio izoliacinės medžiagos apvalkalas.
6.8.3.2.15	Cisternos, skirtos atšaldytoms suskystintoms dujoms, turi būti termiškai izoliuotos. Šią šiluminę izoliaciją turi užtikrinti ištisinis apvalkalas. Jei ertmę tarp korpuso ir apvalkalo sudaro vakuumas (vakuuminė izoliacija), skaičiavimais būtina įrodyti, kad apsauginis apvalkalas be deformacijos atlaikys ne mažesnį kaip 100 kPa (1 bar) išorinį slėgį (viršslėgį). Priešingai nei nurodyta projektinio slėgio apibrėžime 1.2.1 poskyryje, atliekant šiuos skaičiavimus leidžiama atsižvelgti į išorinius bei vidinius sustiprinimus. Jei apvalkalas užsidaro taip, kad nepraleidžia dujų, būtina įrengti įtaisą, kuris neleistų susidaryti pavojingam slėgiui izoliaciniame sluoksnyje, jei korpusas ar jo įrangos dalys taptų nesandarios. Šis įtaisas turi neleisti drėgmei prasiskverbti į izoliacinį sluoksnį.
6.8.3.2.16	Cisternų, skirtų vežti suskystintas dujas, kurių virimo temperatūra esant atmosferos slėgiui žemesnė nei minus 182 °C, termoizoliacijos sluoksnyje ar įtaisuose, kuriais tvirtinami cisterniniai konteineriai arba cisternos, neturi būti degiųjų medžiagų.
	Cisternų su vakuumine izoliacija tvirtinimo elementuose tarp korpuso ir apvalkalo gali būti plastikinių medžiagų, jei kompetentingoji įstaiga tam neprieštarauja.
6.8.3.2.17	Priešingai nei nurodyta 6.8.2.2.4 punkte, atšaldytoms suskystintoms dujoms skirtuose korpusuose nebūtina įrengti apžiūros angą.
	Sekcinių vagonų ir MEGC konteinerių įranga
6.8.3.2.18	Valdymo įranga ir eksploatavimo įtaisai turi būti taip išdėstyti arba suprojektuoti, kad normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis iš slėginio indo ištekėjusi medžiaga jo nepažeistų. Jei jungtis tarp sekcinio vagono arba MEGC konteinerio ir jo elementų leidžia konstrukcinėms grupėms šiek tiek judėti, įranga turi būti taip pritvirtinta, kad dėl šio judėjimo nebūtų apgadintos atskiros detalės. Link uždaromųjų vožtuvų vedantis kolektoriaus vamzdynas turi būti pakankamai lankstus, kad vožtuvai ir vamzdynas būtų apsaugoti nuo poslinkių ir iš slėginio indo pasklidusios medžiagos poveikio. Pripildymo ir išpylimo vožtuvai (įskaitant junges arba srieginius uždarymo įtaisus) bei visi apsauginiai gaubtai turi būti taip sukonstruoti, kad negalėtų atsitiktinai atsidaryti.
6.8.3.2.19	Tam, kad atsiradus pažeidimams, vežama medžiaga neišsilietų, kolektorius, išpylimo įtaisai (prijungti vamzdžiai, uždarymo įtaisai) ir blokavimo įtaisai turi būti apsaugoti, kad nenuplyštų dėl išorinių apkrovų arba taip suprojektuoti, kad galėtų jas išlaikyti.
6.8.3.2.20	Kolektorių sistema turi būti suprojektuota temperatūrai nuo minus 20 °C iki 50 °C.
	Kolektorių sistema turi būti taip suprojektuota, pagaminta ir sumontuota, kad jos nepažeistų terminis išsiplėtimas ar susitraukimas, mechaniniai sukrėtimai ar vibracija. Visi vamzdynai turi būti pagaminti iš tinkamos metalinės konstrukcinės medžiagos. Jei įmanoma, vamzdynų jungtys turi būti suvirintos.
	Varinių vamzdžių jungtys turi būti sulituotos aukštoje temperatūroje arba tai turi būti tokio pat tvirtumo metalinės jungtys. Aukštoje temperatūroje sulituotų medžiagų lydymosi temperatūra negali būti žemesnė nei 525 °C. Dėl jungčių neturi sumažėti vamzdynų tvirtumas, kaip tai atsitinka srieginių jungčių atveju.
6.8.3.2.21	Išskyrus medžiagą JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas, leistinasis kolektorių sistemos įtempis a esant bandymo slėgiui neturi būti didesnis nei 75 % konstrukcinės medžiagos garantuotosios takumo ribos.
	Kolektorių sistemos privalomasis sienelių storis vežant medžiagą JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas, apskaičiuojamas pagal pripažintas technikos taisykles.
	Pastaba. Takumo ribą žr. 6.8.2.1.11 punkte.
	Pagrindinės šio punkto nuostatos laikomos įvykdytomis, jei taikomi šie standartai:
	(rezervuota)
6.8.3.2.22	Priešingai nei nurodyta 6.8.3.2.3, 6.8.3.2.4 ir 6.8.3.2.7 punktuose, sekcinį vagoną ar MEGC konteinerį sudarantiems balionams, didbalioniams, slėginiams būgnams ir balionų ryšuliams privalomi blokavimo įtaisai gali būti montuojami ir kolektoriaus sistemos viduje.
6.8.3.2.23	Jei vienas elementas turi apsauginį vožtuvą, o tarp elementų yra įmontuoti blokavimo įtaisai, tai ir visi elementai privalo turėti po apsauginį vožtuvą.
6.8.3.2.24	Pripildymo ir ištuštinimo įtaisus leidžiama montuoti prie kolektoriaus.
6.8.3.2.25	Visi elementai, įskaitant atkirus ryšulio balionus, skirti toksiškoms dujoms vežti, turi būti atskirti vienas nuo kito uždaromuoju vožtuvu.
6.8.3.2.26	Sekciniuose vagonuose ar MEGC konteineriuose, kurie skirti toksiškoms dujoms vežti, neturi būti apsauginių vožtuvų, nebent prieš juos būtų įrengta trūkioji membrana. Tokiu atveju trūkiosios membranos ir apsauginio vožtuvo išdėstymas turi atitikti kompetentingosios institucijos keliamus reikalavimus.
6.8.3.2.27	6.8.3.2.26 punkto taisyklės nedraudžia įmontuoti apsauginius vožtuvus sekciniuose vagonuose ar MEGC konteineriuose, kurie skirti vežti jūra ir atitinka IMDG kodekso reikalavimus.
6.8.3.2.28	Talpyklos, kurios laikomos liepsniosioms dujoms vežti skirto sekcinio vagono ar MEGC konteinerio elementais, jungiamos į grupes, kurių bendroji talpa neviršija 5000 litrų ir kurios atskiriamos viena nuo kitos uždaromuoju vožtuvu.
	Liepsniosioms dujoms vežti skirtų sekcinių vagonų ar MEGC konteinerių elementuose, jei tai šiame skyriuje aprašytos cisternos, turi būti numatyta galimybė atskirti juos vienas nuo kitos uždaromuoju vožtuvu.
6.8.3.3	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
	Specialiųjų taisyklių nėra.
6.8.3.4	Bandymai
6.8.3.4.1	Visi suvirintieji korpusai, išskyrus sudedamąsias balionų ryšulio dalis: balionus, didbalionius ir slėginius būgnus bei balionus, kurie laikomi sekcinio vagono ar MEGC konteinerio elementais, turi būti bandomi pagal 6.8.5 poskyryje aprašytą bandymų metodiką.
6.8.3.4.2	Pagrindinės bandymo slėgio taisyklės pateikiamos 4.3.3.2.1–4.3.3.2.4 punktuose, o mažiausios bandymo slėgio vertės nurodomos dujų ir dujų mišinių sąraše 4.3.3.2.5 punkte.
6.8.3.4.3	Pirminis vandens slėgio bandymas atliekamas prieš įrengiant šiluminę izoliaciją. Jei cisternos korpusas, jo armatūra, vamzdynai ir įrangos elementai buvo išbandyti atskirai, surinkta cisterna dar privalo išlaikyti sandarumo bandymą.
6.8.3.4.4	Visų korpusų, skirtų pagal masę pripildomoms suslėgtoms dujoms bei suskystintoms arba ištirpintoms dujoms vežti, talpa nustatoma prižiūrint kompetentingosios institucijos pripažintam ekspertui svėrimo būdu arba matuojant talpą vandeniu; korpuso talpos matavimo tikslumas turi būti ne mažiau kaip 1 %. Nustatyti tūrį skaičiavimais pagal korpuso matmenis draudžiama. Didžiausiąją leistinąją pripildymo masę nustato oficialiai pripažintas ekspertas, remdamasis 4.1.4.1 skirsnio P 200 arba P 203 pakavimo taisyklėmis arba 4.3.3.2.2 ir 4.3.3.2.3 punktų nuostatomis.
6.8.3.4.5	Suvirintos korpusų siūlės bandomos pagal 6.8.2.1.23 punkto reikalavimus, taikant suvirintos siūlės koeficientą λla = 1.
6.8.3.4.6	Priešingai nei nurodyta 6.8.2.4 skirsnyje, periodiniai bandymai, įskaitant vandens slėgio bandymą, atliekami:
	a) kas 4 metus						kas 2,5 metų
	su cisternomis, kurios skirtos medžiagoms JT Nr. 1008 boro trifluoridas, JT Nr. 1017 chloras, JT Nr. 1048 bromo vandenilis, JT Nr. 1050 bevandenis chloro vandenilis, JT Nr. 1053 bevandenis sieros vandenilis, JT Nr. 1067 diazoto tetroksidas (azoto dioksidas), JT Nr. 1076 fosgenas arba JT Nr. 1079 sieros dioksidas;
	b) 8 metus nuo eksploatavimo pradžios, o vėliau kas 12 metų su cisternomis, skirtomis atšaldytoms suskystintoms dujoms.
	Po kiekvieno periodinio bandymo šešerius metus iš eilės oficialiai pripažintas ekspertas turi atlikti sandarumo bandymą.						Tarp dviejų periodinių bandymų kompetentinga institucija gali pareikalauti atlikti sandarumo bandymą.
	Jei cisternos korpusas, jo armatūra, vamzdynai ir įrangos elementai buvo išbandyti atskirai, surinkta cisterna dar privalo išlaikyti sandarumo bandymą.
6.8.3.4.7	Naudojant cisternas su vakuumine izoliacija, vandens slėgio bandymas ir vidinės būklės apžiūra, oficialiai pripažintam ekspertui pritarus gali būti pakeisti sandarumo bandymu ir vakuumo matavimais.
6.8.3.4.8	Jei atliekant atšaldytoms suskystintoms dujoms skirto korpuso periodinę apžiūrą, korpuse išpjaunamos angos, oficialiai pripažintas ekspertas prieš pakartotinį naudojimą turi patvirtinti korpusui sandariai uždaryti naudotą būdą, kuris turi užtikrinti nepriekaištingas korpuso savybes.
6.8.3.4.9	Dujoms skirtų cisternų sandarumo bandymai atliekami esant slėgiui, kuris yra
	– ne mažesnis kaip 20 % bandymo slėgio (suslėgtoms, suskystintoms ir ištirpintoms dujoms);
	– ne didesnis kaip 90 % didžiausio darbinio slėgio (atšaldytoms suskystintoms dujoms).
	Sekcinių vagonų ir MEGC konteinerių bandymai
6.8.3.4.10	Prieš pirmąjį naudojimą kartu arba atskirai bandomi visų sekcinių vagonų arba MEGC konteinerių elementai ir jų įrangos dalys (pirminis bandymas). Sekciniai vagonai arba MEGC konteineriai, kurių elementai yra talpyklos, vėliau bandomi ne rečiau kaip kas 5 metus. Sekciniai vagonai arba MEGC konteineriai, kurių elementai yra cisternos, vėliau bandomi 6.8.3.4.6 punkte nustatytais intervalais. Nepaisant paskutinio periodinio bandymo, gali būti atliekamas neeilinis bandymas, jei tai būtina pagal 6.8.3.4.14 punkto nuostatas.
6.8.3.4.11	Pirminį bandymą sudaro:
	– atitikties patvirtintam konstrukciniam pavyzdžiui tikrinimas,
	– projektinių savybių tikrinimas,
	– vidinės ir išorinės būklės apžiūra,
	– vandens slėgio bandymas¹⁴⁾, atliekamas taikant bandymo slėgį, kuris nurodytas 6.8.3.5.10 punkte aprašytame skydelyje,
______________________ ¹⁴⁾ Atskirais atvejais vandens slėgio bandymas, oficialiai pripažintam ekspertui pritarus, gali būti pakeistas bandymu, naudojant kitą skystį arba kitas dujas, jei toks bandymas nėra pavojingas.
	– sandarumo bandymas esant didžiausiam darbiniam slėgiui ir
	– įrangos dalių veikimo bandymas.
	Jei slėgio bandymai atliekami atskirai su elementais ir su įranga, sumontavus talpyklą būtina atlikti bendrąjį sandarumo bandymą.
6.8.3.4.12	Balionai, didbalioniai ir slėginiai būgnai bei balionai, kurie yra balionų ryšulio sudedamoji dalis, bandomi pagal 4.1.4.1 skirsnyje pateiktą P 200 arba P 203 pakavimo taisyklę.
	Sekcinio vagono arba MEGC konteinerio kolektoriaus bandymo slėgis turi sutapti su jų elementų bandymo slėgiu. Kolektoriaus sistemos slėgio bandymas gali būti atliekamas kaip vandens slėgio bandymas arba, kompetentingajai institucijai ar jos įgaliotajai įstaigai pritarus, šio bandymo metu gali būti naudojamas kitas skystis ar kitos dujos. Priešingai nei numatyta šioje taisyklėje, sekcinių vagonų ar MEGC konteinerių, skirtų medžiagai JT Nr. 1001 ištirpintas acetilenas, kolektoriaus bandymo slėgis turi būti ne mažesnis kaip 300 bar.
6.8.3.4.13	Periodinį bandymą sudaro: sandarumo bandymas esant didžiausiam darbiniam slėgiui ir išorinės konstrukcijos, elementų bei priežiūrai skirtos įrangos apžiūra, neišardant elementų. Elementai ir vamzdynai bandomi laiko intervalais, kurie nurodyti 4.1.4.1 skirsnio P 200 pakavimo taisyklėje, laikantis 6.2.1.6 skirsnio reikalavimų. Jei slėgio bandymai atliekami atskirai su elementais ir su įranga, sumontavus talpyklą turi būti atliktas bendrasis sandarumo bandymas.
6.8.3.4.14	Neeilinis bandymas būtinas tuo atveju, kai ant sekcinio vagono ar MEGC konteinerio matyti pažeidimo, korozijos, nesandarumo ar kitų defektų požymiai, kurie gali turėti neigiamos įtakos sekcinio vagono ar MEGC konteinerio vientisumui. Neeilinio bandymo turinys ir elementų išrinkimas, jei tai laikoma būtina, priklauso nuo sekcinio vagono ar MEGC konteinerio pažeidimų ar būklės pablogėjimo masto. Neeilinis bandymas turi apimti bent 6.8.3.4.15 punkte aprašytą bandymą.
6.8.3.4.15	Bandymai turi garantuoti, kad:
	a) bus patikrinta, ar elementų išorėje nėra taškinės korozijos, korozijos, nuodylų, išlinkių, deformacijų, suvirinimo siūlių defektų arba kitų požymių, įskaitant nesandarumą dėl kurių vežti sekcinį vagoną ar MEGC konteinerį gali būti nesaugu;
	b) bus patikrinti vamzdynai, blokavimo įtaisai ir tarpikliai, ar juose nėra korozijos, defektų ar kitų požymių, įskaitant nesandarumą, dėl kurių pripildyti, išpilti ar vežti sekcinį vagoną ar MEGC konteinerį galėtų būti nesaugu;
	c) trūkstami ar atsilaisvinę jungės arba aklidangčio varžtai bei veržlės bus pakeisti arba priveržti;
	d) visuose saugumo įtaisuose ir apsauginiuose vožtuvuose nėra korozijos, deformacijos, pažeidimų ar defektų, galinčių trukdyti jiems normaliai veikti. Nuotolinio valdymo ir savaime užsidarantys uždarymo įtaisai turi būti paleidžiami, siekiant įrodyti, kad jie deramai veikia;
	e) žymos ant sekcinių vagonų ar MEGC konteinerių yra įskaitomos ir atitinka taikytinas taisykles; ir
	f) sekcinių vagonų ar MEGC konteinerių rėmai, atramos ir kėlimo įtaisai yra patenkinamos būklės.
6.8.3.4.16	Bandymus, nurodytus 6.8.3.4.10–6.8.3.4.15 punktuose, atlieka oficialiai pripažintas ekspertas. Atlikus bandymus išduodamas pažymėjimas. Šiame pažymėjime pateikiama nuoroda į šiame sekciniame vagone ar MEGC konteineryje leidžiamų vežti medžiagų sąrašą pagal 6.8.2.3.1 punkto nuostatas.
6.8.3.5	Žymėjimas
6.8.3.5.1	6.8.2.5.1 punkte minimame cisternos skydelyje papildomai įspaudžiami ar panašiu būdu įrašomi toliau nurodyti duomenys, arba šie duomenys gali būti nurodyti ant paties korpuso, jei jo sienelės taip sutvirtintos, kad užrašai nepakenks cisternos atsparumui.
6.8.3.5.2	Vienintelei medžiagai vežti skirtoje cisternoje:
	– oficialusis vežamų dujų pavadinimas, o vežant k. n. grupei priskirtas dujas – taip pat ir techninis dujų pavadinimas¹⁵⁾.
	Šią informaciją turi papildyti:
	– cisternoms, kurios skirtos suslėgtoms dujoms (pripildomoms pagal slėgį) vežti – didžiausias cisternos pripildymo slėgis esant 15 °C temperatūrai ir
	– cisternoms, kurios skirtos suslėgtoms dujoms (pripildomoms pagal masę) vežti, taip pat ir cisternoms, kurios skirtos suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms arba ištirpintoms dujoms vežti, – didžiausia leistinoji pripildymo masė (kg) ir pripildymo temperatūra, jei ji žemesnė nei minus 20 °C.
6.8.3.5.3	Ant pakaitinio naudojimo cisternų:
	– oficialusis vežamų dujų pavadinimas, o vežant grupei k. n. priskirtas dujas – taip pat ir techninis dujų, kurias leidžiama vežti šioje cisternoje, pavadinimas¹⁵⁾.
______________________ ¹⁵⁾ Vietoje oficialiojo vežimui skirto arba, jei tinka, oficialiojo vežamų k. n. grupės dujų pavadinimo, kurį papildo techninis pavadinimas, leidžiama pasirinktinai nurodyti vieną iš čia pateiktų pavadinimų: – JT Nr. 1078 šaldomosios dujos, k. n. – F 1 mišinys, F 2 mišinys, F 3 mišinys; – JT Nr. 1060 metilacetileno ir propadieno mišinys, stabilizuotas – P 1 mišinys, P 2 mišinys; – JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinys, suskystintas, k. n. – A mišinys, A 01 mišinys, A 02 mišinys, A 0 mišinys, A 1 mišinys, B 1 mišinys, B 2 mišinys, B mišinys, C mišinys. 2.2.2.3 skirsnio 2 F klasifikacinio kodo medžiagos JT Nr. 1965 1 pastaboje pateikti prekiniai pavadinimai gali būti nurodomi tik kaip papildomi; – JT Nr. 1010 butadienai, stabilizuoti: buta-1,2-dienas, stabilizuotas, buta-1,3-dienas, stabilizuotas.
6.8.3.5.4	Ant cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms:
	– didžiausias leistinasis darbinis slėgis.
6.8.3.5.5	Ant cisternų, turinčių šiluminę izoliaciją:
	– nuoroda „termiškai izoliuota“ arba „izoliuota vakuumu“.
6.8.3.5.6	Šalia 6.8.2.5.2 punkte numatytos informacijos
	abiejuose cisterninio vagono šonuose arba skydeliuose		ant paties cisterninio konteinerio arba jo skydelyje
	turi būti nurodyta:
	a) – cisternos kodas pagal patvirtinimo pažymėjimą (žr. 6.8.2.3.1 punktą) kartu su cisternos bandymo slėgiu;
	– užrašas „žemiausia leistinoji pripildymo temperatūra:...“
	b) ant cisternos, skirtos vienintelei medžiagai vežti:
	– oficialusis vežamų dujų pavadinimas, o vežant grupei k. n. priskirtas dujas – taip pat ir techninis dujų pavadinimas¹⁵⁾;
			– suslėgtoms dujoms, kurios pildomos pagal masę, taip pat suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms ar ištirpintoms dujoms – didžiausia leistinoji pripildymo masė (kg);
	c) pakaitinio naudojimo cisternoms:
	– oficialusis vežamų dujų pavadinimas, o vežant k. n. grupei priskirtas dujas – taip pat ir techninis dujų, kurioms vežti naudojamos cisternos, pavadinimas¹⁵⁾;
			nurodant didžiausią leistinąją pripildymo masę (kg) kiekvienai dujų rūšiai atskirai;
	d) cisternoms, turinčioms šiluminę izoliaciją:
	– užrašas „termiškai izoliuota“ arba „izoliuota vakuumu“ patvirtinimą išdavusios šalies valstybine kalba, jei tai nėra prancūzų, vokiečių, italų ar anglų kalbos, taip pat prancūzų, vokiečių, italų ar anglų kalba, jei tarptautiniai geležinkelių tarifai ar susitarimai nenumato kitaip.
6.8.3.5.7	Pakrovimo ribos pagal 6.8.2.5.2 punktą				(rezervuota)
	– suslėgtoms dujoms, pildomoms pagal masę,
	– suskystintoms arba atšaldytoms suskystintoms dujoms ir
	– ištirpintoms dujoms
	nustatomos atsižvelgiant į didžiausią leistinąją cisternos pripildymo masę pagal vežamą medžiagą; vežant pakaitinio naudojimo cisternomis, be pakrovimo ribos toje pačioje atlenkiamojoje lentelėje nurodomas oficialusis vežamų kiekvienos rūšies dujų pavadinimas.
6.8.3.5.8	Nuimamosioms cisternoms (žr. 6.8.3.2.13 punktą) skirtų platforminių vagonų lentelėse nebūtina nurodyti duomenų, išvardytų 6.8.2.5.2 ir 6.8.3.5.6 punktuose.				(rezervuota)
6.8.3.5.9	(rezervuota)
	Sekcinių vagonų ir MEGC konteinerių žymėjimas
6.8.3.5.10	Ant kiekvieno sekcinio vagono ir MEGC konteinerio kontrolės tikslams lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti stacionariai pritvirtintas nerūdijančiojo metalo skydelis. Jame turi būti įspausti ar panašiu būdu įrašyti tokie duomenys:
	– patvirtinimo numeris;
	– gamintojo pavadinimas arba ženklas;
	– gamintojo suteiktas serijos numeris;
	– pagaminimo metai;
	– bandymo slėgis (viršslėgis)¹⁶⁾;
	– projektinė temperatūra (nurodoma tik tuo atveju, jei ji aukštesnė nei 50 °C arba žemesnė nei minus 20 °C)¹⁶⁾;
	– pirminio ir paskutinio periodinio bandymų (žr. 6.8.3.4.10 ir 6.8.3.4.13 punktus) data (metai, mėnuo);
	– bandymą atlikusio eksperto spaudas.
6.8.3.5.11	Tokie duomenys turi būti nurodyti lentelėje, pritvirtintoje abiejose sekcinio vagono pusėse:		Tokie duomenys turi būti nurodyti lentelėje, pritvirtintoje abiejose MEGC konteinerio pusėse:
	– naudotojo pavardė (pavadinimas);		– savininko ir naudotojo pavardė (pavadinimas);
	– elementų skaičius;
	– bendroji elementų talpa¹⁶⁾;		– elementų skaičius;
	– pakrovimo ribos pagal vagono ypatybes ir važiuojamų ruožų kategorijas;		– bendroji elementų talpa¹⁶⁾;
			– didžiausia leistinoji bendroji masė¹⁶⁾;
	– cisternos kodas pagal patvirtinimo pažymėjimą (žr. 6.8.2.3.1 punktą) ir faktinis sekcinio vagono bandymo slėgis;		– cisternos kodas pagal patvirtinimo pažymėjimą (žr. 6.8.2.3.1 punktą) ir faktinis MEGC konteinerio bandymo slėgis;
	– oficialusis vežamų dujų pavadinimas, o vežant grupei k. n. priskirtas dujas – taip pat ir techninis dujų, kurios vežamos sekciniuose vagonuose, pavadinimas¹⁵⁾;		– oficialusis vežamų dujų pavadinimas, o vežant grupei k. n. priskirtas dujas – dar ir techninis dujų, kurios vežamos MEGC konteineriuose, pavadinimas¹⁵⁾;
	– artimiausio bandymo (žr. 6.8.2.4.3 ir 6.8.3.4.13 punktus) data (metai, mėnuo)		o MEGC konteineriams, kurie pildomi pagal masę:
			– tuščio MEGC konteinerio masė¹⁶⁾.
_____________________ ^l6) Skaitinės vertės nurodomos su matavimo vienetais.
6.8.3.5.12	Netoli pripildymo vietos ant sekcinio vagono ar MEGC konteinerio pritvirtintoje lentelėje turi būti nurodyta:
	– suspaustoms dujoms vežti skirtų elementų didžiausias leistinasis pripildymo slėgis¹⁶⁾ esant 15 °C temperatūrai,
	– oficialus vežamų dujų pavadinimas pagal 3.2 skyrių, o vežant grupei k. n. priskirtas dujas – taip pat ir techninis dujų pavadinimas¹⁵⁾,
	taip pat suskystintoms dujoms:
	– kiekvieno elemento didžiausia leistinoji pripildymo masė¹⁶⁾.
6.8.3.5.13	Balionams, didbalioniams ir slėginiams būgnams bei balionams, kurie yra sudedamoji balionų ryšulių dalis, privalomieji užrašai, nurodyti 6.2.17 skirsnyje. Ant kiekvienos šių talpyklų nebūtina tvirtinti 5.2 skyriuje aprašytų pavojingumo ženklų.
	Ant sekcinių vagonų ir MEGC konteinerių privalo būti pritvirtinti didieji pavojingumo ženklai (plakatai) ir oranžinės lentelės.
6.8.3.6	Sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti laikantis tam tikrų standartų, keliami reikalavimai
	(rezervuota)
6.8.3.7	Sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti nesilaikant standartų, keliami reikalavimai
	Sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti nesilaikant 6.8.3.6 skirsnyje išvardytų standartų, turi būti suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti pagal kompetentingosios institucijos pripažintą technikos taisyklių rinkinį. Tačiau mažiausi 6.8.3 poskyrio reikalavimai turi būti įvykdyti.
6.8.4	Specialiosios taisyklės
	1 pastaba. Dėl skysčių, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 61 °C, bei dėl liepsniųjų dujų žr. taip pat 6.8.2.1.26, 6.8.2.1.27 ir 6.8.2.2.9 punktus.
	2 pastaba. Taisykles, taikomas cisternoms, su kuriomis atliekamas slėgio bandymas naudojant ne mažesnį kaip 1 MPa (10 bar) slėgį, arba cisternoms, kurios vežamos atšaldytos suskystintos dujos, žr. 6.8.5 poskyrį.
	Šios specialiosios taisyklės taikomos tuo atveju, kai jos nurodytos ties tam tikros medžiagos pozicija 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje:
	a) konstrukcija (TC)
TC 1	Šių korpusų konstrukcinėms medžiagoms ir konstrukcijai galioja 6.8.5 poskyrio taisyklės.
TC 2	Korpusai ir jų įrangos dalys turi būti pagamintos iš aliuminio, kurio grynumas ne mažiau kaip 99,5 %, arba iš tinkamo plieno, kuris nesukelia vandenilio peroksido skilimo. Jei korpusas pagamintas iš aliuminio, kurio grynumas ne mažiau kaip 99,5 %, jo sienelių storis gali būti ne daugiau kaip 15 mm, net jei skaičiavimais pagal 6.8.2.1.17 punktą gaunama didesnė vertė.
TC 3	Korpusai turi būti pagaminti iš austenitinio plieno.
TC 4	Korpusai privalo turėti emalinį įdėklą arba kitą lygiavertį apsauginį įdėklą, jei korpuso konstrukcinę medžiagą veikia chloracto rūgštis (JT Nr. 3250).
TC 5	Korpusai privalo turėti švininį mažiausiai 5 mm storio įdėklą arba lygiavertį įdėklą.
TC 6	Jei cisternoms gaminti būtina naudoti aliuminį, jo grynumas turi būti ne mažesnis kaip 99,5 %; net jei skaičiavimais pagal 6.8.2.1.17 punktą gaunama didesnė vertė, sienelių storis neturi viršyti 15 mm.
TC 7	(rezervuota)
	b) įranga (TE)
TE 1	(rezervuota)
TE 2	(rezervuota)
TE 3	Šildymo įranga turi būti įmontuota ne korpuso viduje, o jo išorėje. Fosforo išpylimui skirtas vamzdis privalo turėti šildymo apvalkalą. Šio apvalkalo šildymo įranga turi būti tokia, kad fosforo temperatūra
	neviršytų korpuso pakrovimo temperatūros. Kiti vamzdžiai turi būti nukreipti į viršutinę korpuso dalį; angos privalo likti virš didžiausiojo leistinojo fosforo lygmens, jos turi būti uždaromos užsklendžiamais dangteliais.
	Cisternoje turi būti fosforo lygio matuoklis ir aiški žyma, rodanti didžiausią leistinąjį vandens lygį, jei vanduo naudojamas kaip apsaugos priemonė.
TE 4	Korpusuose turi būti įrengta šiluminė izoliacija iš sunkiai užsiliepsnojančių konstrukcinių medžiagų.
TE 5	Jei korpusuose yra šiluminė izoliacija, ji turi būti iš sunkiai užsiliepsnojančių konstrukcinių medžiagų.
TE 6	Cisternos gali turėti taip suprojektuotą įtaisą, kad vežama medžiaga jo neužkimštų, kad ji neišsilietų, o cisternos viduje nesusidarytų itin mažas slėgis arba viršslėgis.
TE 7	Korpuso ištuštinimo įtaisai privalo turėti du nuosekliai įrengtus, vienas nuo kito nepriklausančius uždarymo elementus, iš kurių pirmasis gali būti vidinis blokavimo įtaisas su patvirtinto konstrukcinio tipo greit užsidarančiu vožtuvu, o antrasis – išorinis blokavimo įtaisas kiekvieno nutekamojo atvamzdžio gale. Kiekvieno blokavimo įtaiso gale įtaisomas aklidangtis arba panašaus veiksmingumo įtaisas. Nutrūkus prijungiamajam atvamzdžiui, vidinis blokavimo įtaisas turi likti sujungtas su korpusu ir uždarytas.
TE 8	Cisternų atvamzdžiai turi būti pagaminti iš konstrukcinių medžiagų, kurios nesukelia vandenilio peroksido skilimo.
TE 9	Cisternos viršutinėje dalyje turi būti įrengtas toks uždarymo įtaisas, kad dėl vežamų medžiagų skilimo korpuso viduje nesusidarytų viršslėgis ir kad iš cisternos negalėtų ištekėti vežamas skystis, o į jos vidų neprasiskverbtų kitos medžiagos.
TE 10	Cisternų uždarymo įtaisai turi būti taip pagaminti, kad vežimo metu sukietėjusi medžiaga jų neužkimštų.
	Jei cisterną gaubia termoizoliacinė medžiaga, ji turi būti neorganinės kilmės be degiųjų medžiagų priemaišų.
TE 11	Korpusai ir jų valdymo elementai turi būti taip sukonstruoti, kad į korpuso vidų negalėtų patekti kitos medžiagos, kad neištekėtų vežamas skystis ir dėl vežamų medžiagų skilimo korpuso viduje nesusidarytų pavojingas viršslėgis.
TE 12	Cisternose turi būti įrengta šiluminė izoliacija, aprašyta 6.8.3.2.14 punkte. Apsauginis sluoksnis nuo saulės spindulių ir kiekviena juo nepadengta cisternos dalis arba ištisinės izoliacijos išorinis apvalkalas turi būti nudažyti baltai arba pagaminti iš sidabriškai blizgaus metalo. Prieš kiekvieną vežimą nudažytos vietos turi būti nuvalomos, o pageltusios ar pažeistos – atnaujinamos. Šiluminės izoliacijos sluoksnyje negali būti degiųjų medžiagų.
	Cisternose turi būti įtaisyti temperatūros matuokliai.
	Cisternos privalo turėti apsauginius vožtuvus ir avarinius slėgio mažinimo įtaisus. Vakuuminius vožtuvus taip pat leidžiama naudoti. Avariniai slėgio mažinimo įtaisai turi suveikti esant tokiam slėgiui, kuris buvo nustatytas atsižvelgiant į organinio peroksido savybes ir cisternos konstrukcinį tipą. Lydžiųjų saugiklių korpusuose naudoti neleidžiama.
	Cisternose turi būti įrengti spyruokliniai apsauginiai vožtuvai, kad dėl skilimo produktų ir garų, galinčių susidaryti esant 50 °C temperatūroje, korpuse gerokai nepakiltų slėgis. Išleidžiamasis kiekis ir apsauginio vožtuvo (apsauginių vožtuvų) suveikimo slėgis nustatomas remiantis bandymų, aprašytų specialiojoje taisyklėje TA 2, rezultatais. Tačiau suveikimo slėgio jokiu būdu negalima nustatyti taip, kad cisternai apvirtus pro vožtuvus galėtų ištekėti skysčiai.
	Cisternų avariniai slėgio mažinimo įtaisai gali būti įrengti kaip spyruokliniai vožtuvai arba trukiosios membranos, jie turi būti taip suprojektuoti, kad išleistų į išorę visus skilimo produktus ir garus, kurie susidaro mažiausiai per valandą savaime greitėjančios skilimo reakcijos metu arba liepsnai visiškai apėmus cisterną tokiomis sąlygomis, kurias atspindi ši formulė:
	q = 70961 F (A^0,82)A^0,82, čia:
	q = šilumos absorbavimas (W)
	A = sudrėkintas plotas (m²)
	F = izoliacijos koeficientas (–-)
	F = 1 neizoliuotoms cisternoms arba
	F = (U (923 – T_PO)) / 47032 izoliuotosioms cisternoms,
	čia:
	K = izoliacinio sluoksnio šiluminis laidumas (W m^-1 K^-1)
	L = izoliacinio sluoksnio storis (m)
	U = K/L = izoliacijos šilumos laidumo koeficientas (W m^-2 K^-1)
	T_PO = peroksido temperatūra slėgio mažinimo sąlygomis (K).
	Avarinių slėgio mažinimo įtaisų suveikimo slėgis turi būti aukštesnis nei pirmiau nurodytas ir remiantis specialiojoje taisyklėje TA 2 aprašytų bandymų rezultatais nustatytas slėgis. Avariniai slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad didžiausias slėgis cisternoje niekada neviršytų cisternos bandymo slėgio.
	Pastaba. Bandymų ir kriterijų vadovo 5 priede pateikiamas pavyzdys, kaip bandymu nustatyti avarinių slėgio mažinimo įtaisų parametrus.
	Apskaičiuojant visiškai izoliuotų cisternų avarinių slėgio mažinimo įtaisų pajėgumą ir juos nustatant, atsižvelgiama į izoliacijos ploto nuostolius, kurie sudaro 1 % viso paviršiaus.
	Cisternų vakuuminiuose vožtuvuose ir spyruokliniuose apsauginiuose vožtuvuose turi būti įrengti liepsnos slopintuvai, nebent vežamos medžiagos ir jų skilimo produktai yra nedegūs. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl šių liepsnos slopintuvų sumažėja vožtuvų pralaidumo geba.
TE 13	Cisternose turi būti įrengta šiluminė izoliacija ir išorinė šildymo įranga.
TE 14	Cisternose turi būti įrengta šiluminė izoliacija. Termoizoliacinio sluoksnio, kuris tiesiogiai liečiasi su korpusu, užsiliepsnojimo temperatūra turi mažiausiai 50 °C viršyti aukščiausią projektinę cisternos temperatūrą.
TE 15	Cisternos su vakuuminiais vožtuvais, kurie atsidaro esant ne mažesniam kaip 21 kPa (0,21 bar) slėgiui, laikomos sandariai uždarytomis.
	Cisternos laikomos taip pat sandariai uždarytomis, jei jose yra įrengti neautomatiniai spyruokliniai vėdinimo vožtuvai, kurie atsidaro esant didesniam nei 21 kPa (0,21 bar) vakuuminiam slėgiui.
	Cisternose, kuriose vežamos II arba III pakavimo grupių kietos (miltelių arba granulių pavidalo) neskystėjančios medžiagos, leidžiama sumažinti itin mažą slėgį ne daugiau kaip iki 5 kPa (0,05 bar).
TE 16	Nei viena cisterninio vagono dalis negali būti pagaminta iš medžio, nebent šis būtų padengtas apsauginiu sluoksniu.								(rezervuota)
TE 17	Nuimamosioms cisternos¹⁷⁾ taikomi šie reikalavimai:								(rezervuota)
	a) jos taip pritvirtinamos prie vagono važiuoklės, kad negalėtų judėti;
	b) jų neleidžiama sujungti tarpusavyje kolektoriumi;
	c) jei jas galima ridenti, vožtuvai privalo turėti apsauginius gaubtelius.
________________________ ¹⁷⁾ Nuimamųjų cisternų apibrėžimą žr. 1.2.1 poskyryje.
TE 18	(rezervuota)
TE 19	(rezervuota)
TE 20	Nepaisant kitų cisternos kodų, kurie nurodomi 4.3.4.1.2 punkto racionalaus taikymo metode pateiktoje cisternų hierarchijoje, cisternose visada turi būti įrengtas apsauginis vožtuvas.
TE 21	Cisternų uždarymo įtaisai turi būti apsaugoti užsklendžiamu dangteliu.
TE 22	Skysčiams vežti skirti cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai turi susidūrimo smūgio arba avarijos atveju kiekviename vagono gale slopinti ne mažiau kaip 800 kJ energijos, atiduodamos elastinei arba plastinei energijos slopinimo įtaisų deformacijai arba kitais būdais (pvz., naudojant avarinius įtaisus).							(rezervuota)
	Energijos slopinimas plastinės deformacijos būdu gali vykti tik neįprastinėmis geležinkelių eismo sąlygomis (riedėjimo greitis iki susidūrimo didesnis nei 12 km/h).
	Slopinant ne daugiau kaip 800 kJ energijos kiekviename vagono gale, cisternos korpusas neturi patirti jokio energijos poveikio, dėl kurio įvyktų plastinė korpuso deformacija.
	Pastaba. 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje ties TE 22 specialiąja taisykle nurodytas simbolis „*“ reiškia, kad ši taisyklė įsigalios tik 2007 m. sausio 1 d.
TE 23	Cisternos privalo turėti įtaisą, kuris būtų taip suprojektuotas, kad vežama medžiaga jo neužkimštų, kad ji neišsilietų ir cisternos viduje nesusidarytų itin žemas slėgis arba viršslėgis.
TE 24	Jei bitumui vežti ir perdirbti skirtų cisternų nutekamojo atvamzdžio gale yra įtaisytas purškiklis, 6.8.2.2.2 punkte minimą uždarymo įtaisą leidžiama pakeisti uždaromuoju vožtuvu, kuris įrengiamas ties nutekamuoju atvamzdžiu prieš purškiklį.
	c) konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimas (TA)
TA 1	Cisternomis neleidžiama vežti organinių medžiagų.
TA 2	Ši medžiaga gali būti vežama cisterniniu vagonu arba cisterniniu konteineriu, laikantis kilmės šalies kompetentingosios institucijos nustatytų reikalavimų, jei kompetentingoji institucija, remdamasi toliau išvardytais bandymais, nusprendė, kad ši medžiaga gali būti saugiai vežama.
	Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, minėtus reikalavimus turi pripažinti valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
	Konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimui gauti, atliekami bandymai, kuriai siekiama:
	– įrodyti suderinamumą su visomis konstrukcinėmis medžiagomis, kurios vežant paprastai liečiasi su vežama medžiaga;
	– gauti informaciją apie avarinių slėgio mažinimo įtaisų ir apsauginių vožtuvų sandarą atsižvelgiant į konstrukcinius cisternų ypatumus ir
	– nustatyti specialiąsias taisykles, kurios privalomos saugiam medžiagos vežimui.
	Bandymų rezultatai nurodomi cisternos konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime.
TA 3	Šią medžiagą leidžiama vežti tik LGAV arba SGAV kodais pažymėtose cisternose; 4.3.4.1.2 punkte pateikta hierarchija šiuo atveju netaikoma.
	d) bandymai (TT)
TT 1	Pirminis ir periodinis cisternų iš grynojo aliuminio vandens slėgio bandymas atliekamas tik esant 250 kPa (2,5 bar) slėgiui (viršslėgiui).
TT 2	Oficialiai pripažintas ekspertas kasmet apžiūri korpuso vidų ir patikrina korpuso įdėklo būklę.
TT 3	(rezervuota)		Priešingai, nei nurodyta 6.8.2.4.2 punkte, periodiniai bandymai atliekami ne rečiau kaip kas 8 metus, kartu tinkamais prietaisais tikrinant ir sienelių storį. Šių cisternų sandarumo ir veikimo bandymas, aprašytas 6.8.2.4.3 punkte, atliekamas ne rečiau kaip kas 4 metus.
TT 4	Cisternų atsparumas korozijai tikrinamas ne rečiau kaip
	kas 4 metus,		kas 2,5 metų,
	naudojant tinkamus prietaisus (pvz., ultragarsą).
TT 5	Vandens slėgio bandymas atliekamas ne rečiau kaip
	kas 4 metus.		kas 2,5 metų.
TT 6	Periodiniai cisternų bandymai, įskaitant vandens slėgio bandymą, atliekami ne rečiau kaip kas 4 metus.		(rezervuota)
TT 7	Priešingai, nei nurodyta 6.8.2.4.2 punkte, periodinis vidinis bandymas gali būti pakeistas kompetentingosios institucijos patvirtinta programa.
TT 8	Cisternoms, kurios skirtos vežti medžiagą JT Nr. 1005 AMONIAKAS, BEVANDENIS, ir yra pagamintos iš smulkiagrūdžio plieno, kurio plastiškumo riba pagal konstrukcinių medžiagų standartą daugiau kaip 400 N/mm², prieš kiekvieną periodinį bandymą (žr. 6.8.2.4.2 punktą) yra privalomas paviršiaus įtrūkių bandymas pagal magnetinių miltelių metodiką.
	Būtina patikrinti visų korpusų apatinės dalies apvaliųjų ir išilginių siūlių ne mažesnį kaip 20 % siūlės ilgio fragmentą ir visų atvamzdžių suvirintas siūles bei taisytas ar šlifuotas vietas.
	e) žymėjimas (TM)
	Pastaba. Žymėjimas turi vykti patvirtinimą išduodančios šalies valstybine kalba ir prancūzų, vokiečių, italų ar anglų kalba, jei nei viena iš šių kalbų nelaikoma minėtos šalies valstybine kalba ir jei tarptautiniai geležinkelių tarifai ar susitarimai nenumato kitaip.
TM 1	Šalia 6.8.2.5.2 punkte išvardytų žymų ant cisternos turi būti užrašyta „VEŽANT NEATIDARYTI. SAVAIME UŽSILIEPSNOJA.“ (žr. taip pat anksčiau pateiktą past.).
TM 2	Šalia 6.8.2.5.2 punkte išvardytų žymų ant cisternos turi būti užrašyta: „VEŽANT NEATIDARYTI. DĖL SĄLYČIO SU VANDENIU SUSIDARO LIEPSNIOSIOS DUJOS.“ (žr. taip pat anksčiau pateiktą past.).
TM 3	6.8.2.5.1 punkte aprašytame cisternos skydelyje papildomai būtina nurodyti oficialųjį vežamų medžiagų pavadinimą ir didžiausią leistinąją cisternos pripildymo masę (kg) kiekvienai medžiagai atskirai.
	6.8.2.5.2 punkte minimos apkrovos ribos nurodytoms medžiagoms nustatomos atsižvelgiant į didžiausią leistinąją cisternos pripildymo masę (kg).
TM 4	6.8.2.5.2 punkte aprašytame cisternos skydelyje arba ant paties korpuso, jei jis taip sutvirtintas, kad dėl to nesumažės cisternos atsparumas, įspaudžiama ar panašiu būdu nurodoma tokia papildomoji informacija:
	atitinkamos medžiagos cheminis pavadinimas ir leistinoji koncentracija.
TM 5	Šalia 6.8.2.5.1 punkte numatytų duomenų ant cisternos būtina nurodyti paskutinės vidinės apžiūros datą (metus, mėnesį).
TM 6	Ant cisterninio vagono nupiešiama oranžinės spalvos juosta, aprašyta 5.3.5 poskyryje.
TM 7	6.8.2.5.1 punkte aprašytame cisternos skydelyje arba ant paties korpuso, jei jis taip sutvirtintas, kad dėl to nesumažės cisternos atsparumas, įspaudžiamas ar panašiu būdu nurodomas radioaktyvumo simbolis, minimas 5.2.1.7.6 punkte.
6.8.5	Cisterninių vagonų ir cisterninių konteinerių, kuriems nustatytas ne mažesnis kaip 1 MPa (10 bar) bandymo slėgis, korpusų medžiagoms ir konstrukcijai, taip pat cisterniniams vagonams ir cisterniniams konteineriams, kurie skirti 2 klasės suskystintoms dujoms vežti, keliami reikalavimai
6.8.5.1	Konstrukcinės medžiagos ir korpusai
6.8.5.1.1	a)	Korpusai, skirti vežti:
		– 2 klasės suslėgtas, suskystintas ar ištirpintas dujas,
		– 4.2 klasės medžiagas, JT Nr. 1336, 1370, 1380, 2005, 2445, 2845, 2870, 3051, 3052, 3053, 3076, 3194, 3391-3394 ir 3433, taip pat ir
		– 8 klasei priklausančias medžiagas JT Nr. 1052 bevandenis fluoro vandenilis ir JT Nr. 1790 fluoro vandenilio rūgštis, turinti daugiau kaip 85 % fluoro vandenilio,
		turi būti pagaminti iš plieno,
	b)	iš smulkiagrūdžio plieno pagaminti korpusai, skirti vežti:
		– 2 klasės ėsdinančias dujas ir medžiagą JT Nr. 2073 amoniako tirpalas bei
		– 8 klasei priklausančias medžiagas JT Nr. 1052 bevandenis fluoro vandenilis ir JT Nr. 1790 fluoro vandenilio rūgštis, turinti daugiau kaip 85 % fluoro vandenilio,
		turi būti termiškai apdoroti, kad išvengtų šiluminių įtempių.
		Terminio apdorojimo leidžiama atsisakyti, kai:
		1. nėra pavojaus atsirasti trūkių korozijai dėl įtempių ir
		2. smūgio į įpjovą siūlės metale, deformacijos zonoje ir pagrindinėje konstrukcinėje medžiagoje darbo vidurkis, nustatytas trimis bandymais, yra ne mažesnis kaip 45 J. Bandymui naudojamas ISO-V bandinys. Bandant pagrindinę konstrukcinę medžiagą, pasirenkama skersinė bandinio padėtis. Tiriant siūlės metalą ir deformacijos zoną parenkama įpjovos padėtis S siūlės metalo ar deformacijos zonos viduryje. Bandymas atliekamas esant žemiausiai temperatūrai;
	c)	korpusai, skirti vežti atšaldytas suskystintas 2 klasės dujas, turi būti pagaminti iš plieno, aliuminio, aliuminio lydinių, vario arba vario lydinių, pvz., žalvario. Korpusuose, pagamintuose iš vario ar vario lydinių, leidžiama vežti tik tas dujas, kuriose nėra acetileno; etilene gali būti ne daugiau kaip 0,005 % acetileno;
	d)	leidžiama naudoti tik tas konstrukcines medžiagas, kurios tinkamos žemiausiai ir aukščiausiai korpuso bei jo dalių darbinei temperatūrai.
6.8.5.1.2	Korpusus leidžiama gaminti iš šių konstrukcinių medžiagų:
	a)	iš tokios rūšies plieno, kuris atsparus trupėjimui esant žemiausiai darbinei temperatūrai (žr. 6.8.5.2.1 punktą):
		– konstrukcinio plieno (netinka 2 klasės atšaldytoms suskystintoms dujoms);
		– smulkiagrūdžio plieno, jei temperatūra nesiekia minus 60 °C;
		– nikeliuoto plieno (turinčio nuo 0,5 % iki 9 % nikelio), jei temperatūra ne žemesnė kaip minus 196 °C, atsižvelgiant į nikelio kiekį;
		– austenitinio chromo-nikelio plieno, kai temperatūra nesiekia minus 270 °C;
	b)	iš aliuminio, turinčio ne mažiau kaip 99,5 % grynojo aliuminio arba iš aliuminio lydinių (žr. 6.8.5.2.2 punktą);
	c)	iš bedeguonio vario, turinčio ne mažiau kaip 99,9 % grynojo vario, arba iš vario lydinių, kuriuose vario kiekis viršija 56 % (žr. 6.8.5.2.3 punktą);
6.8.5.1.3	a)	iš plieno, aliuminio ar aliuminio lydinių pagaminti korpusai gali būti tik besiūliai arba suvirinti;
	b)	iš austenitinio plieno, vario ar vario lydinių pagaminti korpusai gali būti ir sulituoti aukštoje temperatūroje.
6.8.5.1.4	Komplektuojamosios dalys gali būti sujungiamos su korpusu srieginiu būdu arba:
	a)	privirintos prie korpusų iš plieno, aliuminio ar aliuminio lydinių;
	b)	privirintos arba prilituotos aukštoje temperatūroje prie korpusų iš austenitinio plieno, vario ar vario lydinių.
6.8.5.1.5	Korpusai turi būti taip sukonstruoti ir pritvirtinti prie vagono važiuoklės ar įtvirtinti konteinerio rėme, kad atraminės dalys neatšaltų ir neimtų eižėti. Korpuso tvirtinimo dalys turi būti taip suprojektuotos, kad net ir pasiekusios tokią temperatūrą, kuri lygi žemiausiai darbinei korpuso temperatūrai, jos išsaugotų mechaninės kokybės savybes.
6.8.5.2	Bandymų reikalavimai
6.8.5.2.1	Plieniniai korpusai
	Korpusams gaminti naudojamos medžiagos ir suvirinimo siūlės, esant žemiausiai jų darbinei temperatūrai, bet ne aukštesnei negu minus 20 °C, turi atitikti tokias smūginio tąsumo sąlygas:
	– bandymai atliekami su V raidės formos įpjovą turinčiais bandiniais;
	– bandinių, kurių išilginė ašis yra statmena valcavimo krypčiai ir kurių išėma yra V raidės formos (pagal ISO standartą R 148), mažiausias smūginis tąsumas (žr. 6.8.5.3.1–6.8.5.3.3 punktus) turi būti lygus 34 J/cm² konstrukciniam plienui (pagal ISO standartus šie bandymai gali būti atliekami su bandiniais, kurių išilginė ašis sutampa su valcavimo kryptimi), smulkiagrūdžiam plienui, legiruotajam feritiniam plienui (Ni < 5 %), legiruotajam feritiniam plienui (5 % <=≤ Ni <=≤ 9 %) arba austenitiniam chromo-nikelio plienui;
	– tiriant austenitinio plieno su įpjovomis smūginį tąsumą bandymas atliekamas tik su suvirintosiomis jungtimis;
	– jeigu darbinė temperatūra yra žemesnė negu minus 196 °C, smūginio tąsumo bandymas atliekamas ne žemiausioje darbinėje temperatūroje, o esant minus 196 °C temperatūrai.
6.8.5.2.2	Korpusai iš aliuminio ar aliuminio lydinių
	Korpusų siūlės turi atitikti kompetentingosios institucijos nustatytus reikalavimus.
6.8.5.2.3	Korpusai iš vario ir vario lydinių
	Bandymai, skirti bandinių su įpjova pakankamam smūginiam tąsumui įrodyti, neprivalomi.
6.8.5.3	Smūginio tąsumo nustatymas
6.8.5.3.1	Jeigu lakšto storis mažesnis negu 10 mm, bet didesnis negu 5 mm, bandymui naudojami pavyzdžiai, kurių storis 10 mm x e mm, kai e atitinka lakšto storį. Jei būtina, leistinasis sienelės storis gali būti 7,5 arba 5 mm. Mažiausios 34 J/cm² vertės būtina laikytis visais atvejais.
	Pastaba. Jei lakšto storis mažesnis nei 5 mm, jo ir jo suvirinimo siūlų smūginio tąsumo bandymas neatliekamas.
6.8.5.3.2	a) Tiriant lakštus, nustatomas 3 bandomųjų pavyzdžių su įpjova smūginis tąsumas. Bandiniai imami statmenai valcavimo krypčiai; tiriant konstrukcinį plieną, bandinio ašis gali sutapti su valcavimo kryptimi.
	b) Suvirinimo siūlių bandymui pavyzdžiai imami taip:
	kai e <=≤ 10 mm:
	trys bandiniai iš suvirinimo siūlės vidurio;
	trys bandiniai su įpjova iš šilumos poveikio zonos (V raidės formos įpjova kerta lydymosi zoną bandinio viduryje);

	kai 10 mm < e <=≤ 20 mm:
	3 bandomieji pavyzdžiai iš suvirinimo siūlės vidurio;
	3 bandomieji pavyzdžiai iš šilumos poveikio zonos (V raidės formos įpjova kerta lydymosi zoną bandinio viduryje);

Suvirinimo siūlės vidurys

Šilumos poveikio zona

	kai e > 20mm:
	Iš toliau parodytų vietų imami 2 rinkiniai po 3 bandomuosius pavyzdžius (po vieną rinkinį iš viršutinės ir iš apatinės lakšto pusės), (V formos įpjova kerta iš šilumos poveikio zonos paimto pavyzdžio lydymosi ribą).

Suvirinimo siūlės vidurys

Šilumos poveikio zona

6.8.5.3.3	a) Bandant metalo lakštus trijų bandomųjų pavyzdžių vidurkis turi būti lygus mažiausiai vertei 34 J/cm²; tik viena gauta vertė gali būti mažesnė už mažiausią, bet ne mažesnė nei 24 J/cm².
	b) Bandant suvirinimo vietas trijų bandomųjų pavyzdžių, paimtų iš suvirinimo siūlės, vidutinė vertė negali būti mažesnė nei 34 J/cm²; tik viena gauta vertė gali būti mažesnė už mažiausią, bet ne mažesnė nei 24 J/cm².
	c) Šilumos poveikio zonoje (V raidės formos įpjova kerta lydymosi ribą ties pavyzdžio viduriu) tik viena iš trijų gautų bandymų verčių gali būti mažesnė nei mažiausioji 34 J/cm², bet ne mažesnė nei 24 J/cm².
6.8.5.3.4	Jei 6.8.5.3.3 punkto reikalavimai neįvykdyti, leidžiama atlikti pakartotinį bandymą, kai:
	a) pirmaisiais trimis bandymais gauta vidutinė vertė yra mažesnė už mažiausią 34 J/cm² vertę arba
	b) daugiau nei viena vertė yra mažesnė už mažiausią 34 J/cm², bet ne mažesnė nei 24 J/cm².
6.8.5.3.5	Atliekant pakartotinį smūginio tąsumo bandymą su metalo lakštais ar suvirinimo siūlėmis, nei viena iš gautų verčių negali būti mažesnė už 34 J/cm². Pirmojo bandymo ir pakartotinių bandymų visų rezultatų vidurkis turi būti mažesnis ar lygus mažiausiajai vertei 34 J/cm².
	Atliekant smūginio tąsumo bandymą šilumos poveikio zonoje, nei viena gauta vertė negali būti mažesnė už 34 J/cm².
6.8.5.4	Nuorodos į taikytinus standartus
	6.8.5.2 ir 6.8.5.3 punktų reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi šių standartų:
	EN 1252-1:1998 Kriogeniniai indai. Medžiagos. 1 dalis. Tąsumo reikalavimai esant temperatūroms, žemesnėms kaip minus 80 °C.
	EN 1252-2:2001 Kriogeniniai indai. Medžiagos. 2 dalis. Tąsumo reikalavimai esant temperatūrai nuo minus 80 °C iki minus 20 °C.
	6.9 SKYRIUS
	REIKALAVIMAI, KELIAMI IŠ PLUOŠTU SUSTIPRINTO PLASTIKO (PSP) PAGAMINTŲ CISTERNINIŲ KONTEINERIŲ, ĮSKAITANT KEIČIAMUOSIUS CISTERNINIUS KĖBULUS (KEIČIAMĄSIAS CISTERNINES TALPYKLAS), PROJEKTAVIMUI, KONSTRUKCIJAI, ĮRANGAI, KONSTRUKCINIO PAVYZDŽIO TVIRTINIMUI, BANDYMAMS IR ŽYMĖJIMUI
	Pastaba. Apie vežiojamąsias cisternas ir JT daugiaelemenčius dujų konteinerius (MEGC) žr. 6.7 skyrių; apie cisterninius vagonus, cisterninius konteinerius ir keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), kurių korpusai pagaminti iš metalinių medžiagų, bei apie sekcinius vagonus ir MEGC konteinerius, išskyrus JT daugiaelemenčius dujų konteinerius žr. 6.8 skyrių; apie siurbiamąsias slėgines cisternas atliekoms žr. 6.10 skyrių.
6.9.1	Bendrosios nuostatos
6.9.1.1	Iš pluoštu sustiprinto plastiko (PSP) pagaminti cisterniniai konteineriai, įskaitant keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), turi būti projektuojami, gaminami ir bandomi pagal kompetentingosios institucijos patvirtintą kokybės užtikrinimo programą; termoplastinių įdėklų laminavimo ir virinimo darbus gali atlikti tik tas personalas, kuris turi kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją.
6.9.1.2	Projektuojant ir bandant PSP cisterninius konteinerius ir PSP keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), taikomos 6.8.2.1.1, 9.8.2.1.7, 9.8.2.1.13 punktų, 6.8.2.1.14 punkto a) ir b) papunkčių, 6.8.2.1.25, 6.8.2.1.27 ir 6.8.2.2.3 punktų nuostatos.
6.9.1.3	Įrengti šildymo įtaisus PSP cisterniniuose konteineriuose ir PSP keičiamuosiuose cisterniniuose kėbuluose (keičiamosiose cisterninėse talpyklose) draudžiama.
6.9.1.4	(rezervuota)
6.9.2	Konstrukcija
6.9.2.1	Korpusai turi būti pagaminti iš tinkamų konstrukcinių medžiagų, kurios esant darbinei temperatūrai nuo minus 40 °C iki 50 °C yra suderinamos su vežamomis medžiagomis, jei tos valstybės, kurioje vežamas krovinys, kompetentingoji institucija dėl ypatingų klimato sąlygų nenustatė kito temperatūros intervalo.
6.9.2.2	Korpusą sudaro trys dalys:
	– vidinis įdėklas,
	– atraminis sluoksnis,
	– išorinis sluoksnis.
6.9.2.2.1	Vidinis įdėklas – tai vidinė korpuso dalis, kuri pirmoji užtikrina ilgalaikį talpyklos atsparumą vežamoms medžiagoms, neleidžia vykti pavojingai reakcijai su turiniu ar susidaryti pavojingiems junginiams bei gerokai susilpninti atraminį sluoksnį; įdėklas projektuojamas, atsižvelgiant į medžiagų difuziją, vykstančią per jį.
	Vidinis įdėklas gali būti pagamintas iš pluoštu sustiprinto plastiko (PSP) arba termoplastiko.
6.9.2.2.2	PSP įdėklą sudaro:
	a) paviršinis sluoksnis (angl. gel-coat), tai dervingas paviršinis sluoksnis, sutvirtintas karšiniu, kuris turi būti suderinamas su derva ir vežama medžiaga. Pluošto dalis šiame sluoksnyje neturi viršyti 30 %, o jo storis turi būti nuo 0,25 mm iki 0,60 mm.
	b) stiprinamasis sluoksnis (sluoksniai): tai vienas ar keli mažiausiai 2 mm storio sluoksniai, kuriuose yra ne mažiau kaip 900 g/m² stiklūno arba sluoksninio pluošto, turinčių ne mažiau kaip 30 % masės stiklo, išskyrus tuos atvejus, kai mažesnis stiklo kiekis užtikrina lygiavertį saugumą.
6.9.2.2.3	Termoplastikiniai įdėklai – tai termoplastinių medžiagų lakštai (žr. 6.9.2.3.4 punktą), suvirinti pagal reikiamą formą ant kurių klijuojami atraminiai sluoksniai. Jungties tarp įdėklo ir atraminio sluoksnio ilgalaikiškumas užtikrinamas naudojant tinkamą sukibimo (adhezijos) priemonę.
	Pastaba. Vežant liepsniuosius skysčius pagal 6.9.2.14 skirsnio nuostatas gali prireikti papildomųjų priemonių, apsaugančių vidinį įdėklą nuo elektrostatinio krūvio.
6.9.2.2.4	Korpuso atraminis sluoksnis – tai toji dalis, kuri pagal 6.9.2.4–6.9.2.6 skirsnių reikalavimus turi būti taip suprojektuota, kad atlaikytų mechanines apkrovas. Šią dalį paprastai sudaro keli pluoštu sustiprinti sluoksniai, sudėti tam tikra kryptimi.
6.9.2.2.5	Išoriniu korpuso sluoksniu laikoma toji dalis, kurie tiesiogiai liečiasi su aplinka. Ją sudaro mažiausiai 0,2 mm storio dervingos medžiagos sluoksnis. Jei jo storis viršija 0,5 mm, būtina naudoti demblį. Mažiau kaip 30 % šio sluoksnio masės turi sudaryti stiklas; sluoksnis privalo būti atsparus aplinkos poveikiui, ypač atsitiktiniams sąlyčiams su vežama medžiaga. Norint apsaugoti atraminį sluoksnį nuo žalingo ultravioletinės spinduliuotės poveikio, į dervą dedama užpildų arba priedų.
6.9.2.3	Pagrindinės konstrukcinės medžiagos:
6.9.2.3.1	PSP cisterninių konteinerių ir PSP keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų) gamybai naudojamos konstrukcinės medžiagos turi būti žinomos kilmės ir specifikacijos.
6.9.2.3.2	Dervos
	Dervų mišinys perdirbamas tiksliai laikantis tiekėjo rekomendacijų. Tai taikoma pirmiausia kietiklių, katalizatorių ir greitiklių naudojimui. Tai gali būti:
	– nesočiosios poliesterio dervos,
	– vinilesterio dervos,
	– epoksidinės dervos,
	– fenolio dervos.
	Pagal ISO 75-1:1993 standartą nustatyta dervos formos atsparumo temperatūra (HDT) privalo bent 20 °C viršyti didžiausią cisterninio konteinerio ir keičiamojo cisterninio kėbulo (keičiamosios cisterninės talpyklos) darbinę temperatūrą ir negali būti mažesnė nei 70 °C.
6.9.2.3.3	Stiprinamasis pluoštas
	Atraminių sluoksnių stiprinamosios medžiagos turi būti sudarytos iš tinkamo pluošto, pvz., E arba ECR tipo stiklo pluošto pagal standartą ISO 2078:1993. Vidiniams įdėklams gaminti leidžiama naudoti C tipo stiklo pluoštą atitinkantį standartą ISO 2078:1993. Termoplastiniai karšiniai naudojami vidiniams įdėklams gaminti tik tuo atveju, kai įrodytas jų suderinamumas su planuojama vežti medžiaga.
6.9.2.3.4	Termoplastinių įdėklų konstrukcinės medžiagos
	Termoplastiniams įdėklams gaminti naudojamos šios konstrukcinės medžiagos: polivinilchloridas be plastifikatorių (PVC-U), polipropilenas (PP), polivinilido fluoridas (PVDF), politetrafluoretilenas (PTFE) ir kt.
6.9.2.3.5	Priedai
	Dervai apdirbti būtini priedai, pvz., katalizatoriai, greitikliai, kietikliai ir tiksotropinės medžiagos bei cisternoms pagerinti naudojamos medžiagos (pvz., užpildai, dažikliai, pigmentai ir t. t.), neturi susilpninti konstrukcinės medžiagos, atsižvelgiant į jos projektinę naudojimo trukmę ir projektinę temperatūrą.
6.9.2.4	Korpusai, jų tvirtinimo elementai ir valdymo įranga bei konstrukcinės dalys privalo visą numatytą naudojimo laiką be vežamos medžiagos nuostolių (išskyrus dujų kiekį, kuris gali nutekėti pro vėdinimo įtaisus), atlaikyti:
	– statines ir dinamines apkrovas, susidarančias normaliomis vežimo sąlygomis;
	– 6.9.2.5–6.9.2.10 skirsniuose aprašytas mažiausias apkrovas.
6.9.2.5	Esant 6.8.2.1.14 punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytam slėgiui ir savitajam statiniam svoriui, susidarančiam dėl vežamos medžiagos, kuri yra didžiausio konstrukciniam tipui leistinojo tankio ir didžiausio pripildymo lygio, projektinis įtempis o išilgine kryptimi ir palei perimetrą bet kokioje korpuso padėtyje neturi viršyti pagal šią formulę apskaičiuojamos vertės: si <= Rm / K
	čia: R_m = atsparumo tempimui vertė pagal bandymų rezultatų vidurkį, atėmus iš dviejų padaugintus standartinius rezultatų svyravimus. Bandymas atliekamas pagal standartą EN 61:1997 ne mažiau kaip su šešiais bandiniais, kurie yra tipiški konstrukciniam tipui ir konstrukciniam metodui.
	K = S K₀ K₁ K₂ K₃ čia:
	K vertė turi būti ne mažesnė už 4,
	S = saugos koeficientas. Projektuojant S paprastai neturi būti mažesnis už 1,5, jei 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje ties cisternų pozicija nurodytas cisternos kodas, kurio antras simbolis -raidė „G“ (žr. 4.3.4.1.1 punktą). Jei korpusas papildomai neapsaugotas jį gaubiančia metaline rėmine konstrukcija su išilginėmis ir viršutinėmis atramomis, du kartus didesnis S koeficientas taikomas toms cisternoms, kurios skirtos vežti medžiagas, reikalaujančias aukštesnio saugumo lygmens, t. y. kai 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje ties cisternų pozicija nurodytas cisternos kodas, kurio antrasis simbolis – skaitmuo 4 (žr. 4.3.4.1.1 punktą).
	K₀ = veiksnys, susijęs su konstrukcinės medžiagos savybių silpnėjimu dėl valkšnumo ir senėjimo, kurį sukelia cheminis vežamos medžiagos poveikis. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:
	K0 = 1 / (al * be), čia alα – valkšnumo veiksnys, o beβ – senėjimo veiksnys, kurie nustatomi pagal standartą EN 978:1997 atlikus standarte EN 977:1997 aprašytą bandymą. Kaip alternatyvą galima taikyti įprastinį K₀, kuris lygus 2. Tuomet nustatant a ir (5, pradinis įlinkis turi būti lygus 2 siσ.
	K₁ = veiksnys, susijęs su dervos darbine temperatūra bei šiluminėmis savybėmis ir nustatomas pagal šią lygybę, taikant mažiausiąją vertę, t. y. 1:
	K₁ = 1,25 – 0,0125 (HDT – 70),
	čia HDT – dervos formos pastovumo temperatūra (°C).
	K₂= veiksnys, susijęs su konstrukcinės medžiagos nuovargiu; jei kompetentingoji institucija nepatvirtino kitos vertės, laikoma, kad K₂ = 1,75. Jei projektuojama atsižvelgiant į 6.9.2.6 skirsnyje minimas dinamines apkrovas, laikoma, kad K₂ = 1,1.
	K₃ = veiksnys, susijęs su kietinimo technologija, ir lygus:
	– 1,1, kai kietinimas vyksta pagal dokumentuose nurodytą ir patvirtintą procedūrą;
	– 1,5 kitais atvejais.
6.9.2.6	6.8.2.1.2 punkte nurodytų dinaminių apkrovų atvejais projektinis įtempis neturi viršyti 6.9.2.5 skirsnyje nustatytos vertės, padalytos iš valkšnumo veiksnio alα.
6.9.2.7	Esant bet kuriam iš 6.9.2.5 ir 6.9.2.6 skirsnyje apibrėžtų įtempių, jų sukeltas pailgėjimas bet kuria kryptimi neturi viršyti mažesnės dervos pailgėjimo plyšus vertės: 0,2 % arba 1/10.
6.9.2.8	Esant nustatytam bandymo slėgiui, kuris negali būti mažesnis už atitinkamą 6.8.2.1.14 punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytą projektinį slėgį, didžiausias pailgėjimas korpuse neturi viršyti dervos trūkio ribos.
6.9.2.9	Korpusai privalo be matomų vidinių ir išorinių pažeidimų išlaikyti vadinamąjį rutulio metimo bandymą (pgl. Stockso metodą), aprašytą 6.9.4.3.3 punkte.
6.9.2.10	Jungtims, įskaitant dugno ir dangčio, tėkmę reguliuojančių sienelių ir cisternos skyrių jungtis, naudojami dengiamieji laminatai turi atlaikyti anksčiau minėtas statines ir dinamines apkrovas. Kad dengiamajame laminate nesusidarytų įtempių koncentracija, jie turi būti nuolaidūs (nuolydžio santykis <=≤ 1:6).
	Atsparumas poslinkiui tarp dengiamojo laminato ir juo sujungtų cisternos dalių negali būti mažesnis kaip:
	tau = (O / I) <= (tauR / K), čia:
	tauτ_R – atsparumas lenkimo poslinkiui pagal standartą EN 63:1977, kurio mažiausioji vertė tauτ_R = 10 N/mm², jei nenurodytos išmatuotos vertės;
	Q – vienam ilgio vienetui tenkanti apkrova, kurią turi atlaikyti jungtis, veikiama pirmiau nurodytų statinių ir dinaminių jėgų;
	K – pagal 6.9.2.5 skirsnį apskaičiuotas statinių ir dinaminių įtempių koeficientas ir
	I – dengiamojo laminato ilgis.
6.9.2.11	Korpuso angos turi būti armuotos, kad garantuotų ne mažesnį saugos koeficientą 6.9.2.5 ir 6.9.2.6 skirsniuose išvardytų statinių ir dinaminių jėgų atžvilgiu kaip ir pats korpusas. Angų turi būti kuo mažiau. Ovalių angų abiejų ašių santykis neturi viršyti 2.
6.9.2.12	Projektuojant junges ir vamzdynus, kurie sujungti su korpusu, būtina atsižvelgti į papildomąsias jėgas, atsirandančias dėl krovinio tvarkymo ir varžtų pritvirtinimo.
6.9.2.13	Cisterniniai konteineriai ir keičiamieji cisterniniai kėbulai (keičiamosios cisterninės talpyklos) projektuojami taip, kad jie atlaikytų visuotinio 30 minučių trunkančio gaisro poveikį ir išliktų sandarūs, kaip reikalaujama 6.9.4.3.4 punkto bandymų taisyklėse. Jei yra duomenų apie lygiaverčio konstrukcinio tipo cisternų bandymus, kompetentingajai institucijai pritarus, leidžiama atsisakyti bandymo.
6.9.2.14	Medžiagų, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 61 °C, specialiosios vežimo taisyklės
	Medžiagoms, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 61 °C, skirti PSP cisterniniai konteineriai ir PSP keičiamieji cisterniniai kėbulai (keičiamosios cisterninės talpyklos) turi būti taip suprojektuoti, kad jų sudedamosiose dalyse nesusidarytų pavojingas elektrostatinis krūvis.
6.9.2.14.1	Korpuso išorėje ir viduje išmatuota paviršiaus elektros varža neturi viršyti 10⁹ omų. Tam tikslui į dervas dedama priedų arba tarplaminarinių laidžių sluoksnių, pvz., metalo ar anglies pluošto tinklelių.
6.9.2.14.2	Išmatuota įžeminimo varža neturi viršyti 10⁷ omą.
6.9.2.14.3	Visi korpuso komponentai turi būti sujungti elektrine grandine ir tarpusavyje, ir su cisterninio konteinerio ar keičiamojo cisterninio kėbulo (keičiamosios cisterninės talpyklos) metalinėmis valdymo įrangos bei konstrukcinių įtaisų dalimis. Elektros varža tarp susiliečiančių dalių neturi viršyti 10⁷ omų.
6.9.2.14.4	Paviršinė ir įžeminimo elektros varža pirmą kartą matuojama kiekviename pagamintame cisterniniame konteineryje ir keičiamajame cisternoje kėbule (keičiamojoje cisternos talpykloje) arba korpuso fragmente kompetentingosios institucijos nustatytu būdu.
6.9.2.14.5	Paviršinės ir įžeminimo elektros varžos matavimas kiekviename pagamintame cisterniniame konteineryje ir keičiamajame cisterniniame kėbule (keičiamojoje cisterninėje talpykloje) arba korpuso dalyje kompetentingos institucijos nustatytu būdu yra laikomas periodinio bandymo dalimi.
6.9.3	Įrangos dalys
6.9.3.1	Taikomos 6.8.2.2.1 ir 6.8.2.2.2–6.8.2.2.8 punktų taisyklės.
6.9.3.2	Be to, privaloma laikytis ir specialiųjų 6.8.4 poskyrio b) punkto taisyklių (TE), jei jos nurodytos 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje ties tam tikros medžiagos pozicija.
6.9.4	Bandymai ir konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.9.4.1	Kiekvieno konstrukcinio tipo PSP cisterninių konteinerių ir PSP keičiamųjų cisterninių kėbulų (PSP keičiamųjų cisterninių talpyklų) konstrukcinės medžiagos ir reprezentatyvusis prototipas bandomi atliekant toliau išvardytus konstrukcinio tipo bandymus.
6.9.4.2	Konstrukcinės medžiagos bandymas
6.9.4.2.1	Bandymais nustatomas naudojamų dervų pailgėjimas plyšus (pagal standartą EN 61:1977) ir formos pastovumo temperatūra (pagal standartą ISO 75-1:1993).
6.9.4.2.2	Bandiniai išpjaunami iš korpuso ir nustatomos toliau nurodytos medžiagos savybės. Nuosekliai pagamintus bandinius leidžiama naudoti tik tuo atveju, kai jų neįmanoma išpjauti. Prieš bandymą būtina išimti įdėklą, jei toks yra.
	Bandymais tikrinama:
	– išorinės cisternos dangos ir dangčio bei dugno laminato storis;
	– stiprinamojo pluošto masės kiekis ir sudėtis, taip pat stiprinamųjų sluoksnių išdėstymas ir struktūra;
	– atsparumas tempimui, pailgėjimas plyšus ir tamprumo modulis įtempių kryptimi pagal standartą EN 61:1997. Be to, akustiniais matavimais nustatoma dervos trūkio susidarymo riba;
	– atsparumas lenkimui ir įlinkis atliekant 1000 valandų trunkantį lenkiamojo valkšnumo bandymą pagal standartą EN 63:1977, naudojant bandinius, kurių mažiausias storis – 50 mm, o atstumas iki atraminio pagrindo – 20 kartų didesnis už sienelės storį. Šio bandymo metu pagal standartą EN 978:1997 nustatomas valkšnumo koeficientas a ir senėjimo koeficientas beβ.
6.9.4.2.3	Jungčių tarpsluoksninis atsparumas atskilimui nustatomas tempimo bandymu pagal standartą EN 61:1977, naudojant reprezentatyviuosius bandinius.
6.9.4.2.4	Kompetentingajai institucijai pritarus, vienu iš toliau nurodytų būdų įrodomas korpuso cheminis suderinamumas su vežamomis medžiagomis. Įrodant būtina atsižvelgti į visus korpuso ir jo įrangos konstrukcinių medžiagų suderinamumo su vežamu kroviniu aspektus, įskaitant cheminį korpuso pažeidimą, vežamų medžiagų inicijuotas krizines reakcijas ir pavojingas korpuso ir krovinio tarpusavio reakcijas.
	– Norint nustatytą korpuso pažeidimą, iš korpuso paimami tipiniai bandiniai, įskaitant įdėklą su suvirintomis siūlėmis, jei toks yra, ir su jais atliekamas cheminio suderinamumo bandymas, kuris pagal standartą EN 977:1997 trunka 1000 valandų esant 50 °C temperatūrai. Palyginti su bandiniais be apkrovos, lenkimo bandymo pagal standartą EN 978:1997 metu atsparumas ir tamprumo modulis gali sumažėti ne daugiau kaip 25 %. Korpuse neturi atsirasti įtrūkių, pūslelių, taškinių pažeidimų ar nelygumų, sluoksniai ir įdėklai neturi atsiskirti vienas nuo kito.
	– Pažymose ir dokumentuose pateikta informacija apie sukauptą teigiamą patirtį, susijusią su konkrečių vežamų medžiagų ir korpuso konstrukcinių medžiagų suderinamumu esant tam tikrai temperatūrai, laikui ir kitoms reikšmingoms eksploatavimo sąlygoms.
	– Specialiojoje literatūroje, standartuose ar kituose šaltiniuose paskelbta techninė informacija, su kuria sutinka kompetentingoji institucija.
6.9.4.3	Prototipo bandymai
	Tipiškas prototipas turi išlaikyti toliau nurodytus bandymus. Prireikus valdymo įrangą bandymo metu leidžiama pakeisti kitomis dalimis.
6.9.4.3.1	Prototipas bandomas laikantis konstrukcinio tipo techninių reikalavimų. Bandymo metu apžiūrimas vidus ir išorė, patikrinami pagrindiniai matmenys.
6.9.4.3.2	Visose vietose, kur būtinas palyginimas su projektiniais skaičiavimais, tenziometrinių jutiklių turintis prototipas bandomas įvairiomis apkrovomis, pasižymint susidariusius pailgėjimus:
	– pavyzdys pripildomas vandens iki didžiausio leistinojo lygio. Matavimų rezultatai naudojami projektiniams skaičiavimams pagal 6.9.2.5 skirsnį patikrinti;
	– prototipas pripildomas vandens iki didžiausio leistinojo lygio ir pritvirtinamas prie vagono, kuris yra veikiamas trijų krypčių pagreičio, kai bandoma važiuoti ir stabdyti. Palyginimui su projektiniais skaičiavimais (žr. 6.9.2.6 skirsnį) pasižymėtos pailgėjimo vertės ekstrapoliuojamos atsižvelgiant į 6.8.2.1.2 punkte nurodytas ir išmatuotas pagreičio vertes;
	– prototipas pripildomas vandens ir veikiamas bandymo slėgiu. Tokią apkrovą gavusioje cisternoje neturi atsirasti jokių matomų pažeidimų ar nesandarių vietų.
6.9.4.3.3	Su prototipu atliekamas rutulio metimo bandymas pagal standartą EN 976-1:1997 Nr. 6.6. Cisternoje neturi atsirasti jokių matomų vidinių ar išorinių pažeidimų.
6.9.4.3.4	Prototipas, kuris pripildomas vandens iki 80 % didžiausios talpos, kartu su valdymo įranga ir konstrukciniais įtaisais 30 minučių iš visų pusių veikiamas ugnimi, kylančia iš vonelės su mazutu, arba kitokia panašaus poveikio liepsna. Visi vonelės matmenys turi būti bent 50 cm didesni už cisternos matmenis, o atstumas nuo mazuto paviršiaus iki cisternos turi būti nuo 50 cm iki 80 cm. Žemiau skysčio paviršiaus esanti cisterna su visomis angomis ir uždarymo įtaisais privalo išlikti sandari, leidžiamas tik lašinis nesandarumas.
6.9.4.4	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.9.4.4.1	Kiekvienam cisterninio konteinerio arba keičiamojo cisterninio kėbulo (keičiamosios cisterninės talpyklos) naujam konstrukciniam pavyzdžiui kompetentingoji institucija arba jos įgaliotoji įstaiga išduoda patvirtinimo pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad konstrukcinis tipas atitinka numatytą paskirtį ir kad buvo laikomasi reikalavimų konstrukcijai bei įrangai, taip pat ir vežamoms medžiagoms taikomų specialiųjų taisyklių.
6.9.4.4.2	Patvirtinimas išduodamas remiantis skaičiavimais, bandymų protokolais, visų konstrukcinių medžiagų ir prototipų bandymų rezultatais bei jų lyginimu su projektiniais skaičiavimais; patvirtinime turi būti atsižvelgta į konstrukcinio tipo specifikaciją ir kokybės užtikrinimo programą.
6.9.4.4.3	Patvirtinime nurodomos medžiagos ar medžiagų grupės, kurių suderinamumas su cisterniniu konteineriu ar keičiamuoju cisterniniu kėbulu (keičiamąja cisternine talpykla) buvo įrodytas. Būtina nurodyti taip pat ir cheminį medžiagos pavadinimą arba atitinkamą grupės pavadinimą (žr. 2.1.1.2 skirsnį) bei klasę ir klasifikacinį kodą.
6.9.4.4.4	Be to, patvirtinime turi būti nurodyti paskelbtieji projektiniai ir garantiniai parametrai (naudojimo trukmė, darbinės temperatūros intervalas, darbinis ir bandymo slėgiai, konstrukcinių medžiagų koeficientai), taip pat išvardytos tos priemonės, į kurias reikia atkreipti dėmesį gaminant, bandant, tvirtinant konstrukcinį pavyzdį, žymint ir naudojant visus cisterninius konteinerius ir keičiamuosius
	cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), kurios pagamintos pagal patvirtintą konstrukcinį tipą.
6.9.5	Bandymai
6.9.5.1	Kiekvienam cisterniniam konteineriui ir keičiamajam cisterniniam kėbului (keičiamajai cisterninei talpyklai), kuris pagamintas pagal patvirtintą konstrukcinį tipą, privalomi toliau nurodyti konstrukcinių medžiagų bandymai ir tyrimai.
6.9.5.1.1	Su bandiniais, paimtais iš korpuso, atliekami 6.9.4.2.2 punkte aprašyti konstrukcinių medžiagų bandymai, išskyrus tempimo bandymą, o lenkiamojo valkšnumo bandymo laikas trumpinamas iki 100 valandų. Lygiagrečiai pagamintus bandinius leidžiama naudoti tik tuo atveju, kai jų neįmanoma išpjauti iš korpuso. Būtina laikytis patvirtintų projektinių verčių.
6.9.5.1.2	Korpusai ir jų įranga pirmą kartą bandomi kartu arba atskirai prieš pradedant naudoti. Šį bandymą sudaro:
	– atitikties patvirtintam konstrukciniam tipui patikrinimas;
	– konstrukcinio tipo ypatybių patikrinimas;
	– vidinė ir išorinė apžiūra;
	– vandens slėgio bandymas, taikant bandymo slėgį, kuris nurodytas 6.8.2.5.1 punkte aprašytame skydelyje;
	– įrangos dalių veikimo bandymas;
	– sandarumo bandymas, jei korpusas ir jo įranga buvo bandomi atskirai.
6.9.5.2	Cisterninių konteinerių ir keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų) periodiniams bandymams galioja 6.8.2.4.2–6.8.2.4.4 punktų nuostatos. Be to, atliekant bandymus pagal 6.8.2.4.3 punkto nuostatas, tikrinama cisternos korpuso vidinė būklė.
6.9.5.3	Bandymus ir tyrimus, nurodytus 6.9.5.1 ir 6.9.5.2 skirsniuose, atlieka kompetentingosios institucijos pripažintas ekspertas. Atlikus bandymus, išduodama pažyma apie bandymų rezultatus. Šioje pažymoje turi būti nurodyta, kokias medžiagas leidžiama vežti cisterniniame konteineryje ar keičiamajame cisterniniame kėbule (keičiamojoje cisterninėje talpykloje) pagal 6.9.4.4 skirsnio nuostatas.
6.9.6	Žymėjimas
6.9.6.1	PSP cisterniniai konteineriai ir PSP keičiamieji cisterniniai kėbulai (keičiamosios cisterninės talpyklos) žymimi pagal 6.8.2.5 skirsnio taisykles su tokiais pakeitimais:
	– cisternos skydelis gali būti laminuotas ant korpuso arba pagamintas iš kitų tinkamų plastikinių medžiagų;
	– visuomet būtina nurodyti projektinės temperatūros intervalą.
6.9.6.2	Be to, galioja ir 6.8.4 poskyrio e) punkto specialiosios taisyklės (TM), jei jos nurodytos 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje ties tam tikros medžiagos pozicija.
	6.10 SKYRIUS
	SIURBIAMŲJŲ SLĖGINIŲ CISTERNŲ ATLIEKOMS KONSTRUKCIJOS, ĮRANGOS, TVIRTINIMO, BANDYMŲ IR ŽYMĖJIMO REIKALAVIMAI
	1 pastaba. Apie vežiojamąsias cisternas ir JT daugiaelemenčius dujų konteinerius (MEGC konteinerius) žr. 6.7 skyrių; apie cisterninius vagonus, cisterninius konteinerius ir keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), kurių korpusai pagaminti iš metalinių medžiagų, bei apie sekcinius vagonus ir MEGC konteinerius, išskyrus JT daugiaelemenčius dujų konteinerius, žr. 6.8 skyrių; apie cisterninius konteinerius, pagamintus iš pluoštu sustiprinto plastiko, žr. 6.9 skyrių.
	2 pastaba. Šio skyriaus nuostatos taikomos cisterniniams konteineriams ir keičiamiesiems cisterniniams kėbulams (keičiamosioms cisterninėms talpykloms).
6.10.1	Bendrosios nuostatos
6.10.1.1	Apibrėžimai
	Pastaba. Cisterna, atitinkanti visus 6.8 skyriuje išdėstytus reikalavimus, nelaikoma „siurbiamąja slėgine cisterna atliekoms“.
6.10.1.1.1	„Apsaugine zona“ laikoma:
	a) apatinė cisternos dalis, esanti didesniu kaip 60° kampu į abi puses nuo apatinės sudaromosios;
	b) viršutinė cisternos dalis, esanti mažesniu kaip 30° kampu į abi puses nuo viršutinės sudaromosios.
6.10.1.2	Taikymo sritis
6.10.1.2.1	Specialiosios 6.10.2–6.10.4 poskyriuose išdėstytos taisyklės taikomos siurbiamosioms slėginėms cisternoms, kurios skirtos atliekoms; jomis papildomos arba pakeičiamos 6.8 skyriaus nuostatos.
	Siurbiamosiose slėginėse cisternose atliekoms gali būti įrengtas atidaromas dugnas ar dangtis, jei pagal 4.3 skyriaus taisykles vežamas medžiagas (cisternos kode žymimas raidėmis „A“ arba „B“, kaip nurodyta 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje pagal 4.3.4.1.1 punkto nuostatas) leidžiama išpilti pro apačią.
	Siurbiamosios slėginės cisternos atliekoms privalo atitikti 6.8 skyriaus reikalavimus, jei šiame skyriuje nepateikiama nuo jų nukrypstanti specialioji taisyklė. Tačiau 6.8.2.1.19 ir 6.8.2.1.20 punktų nuostatos netaikomos.
6.10.2	Konstrukcija
6.10.2.1	Cisternos turi būti apskaičiuotos tokiam projektiniam slėgiui, kuris lygus iš 1,3 padaugintam pripildymo ar ištuštinimo slėgiui, bet yra ne mažesnis kaip 400 kPa (4 bar) (viršslėgis). Vežant medžiagas, kurioms 6.8 skyriuje nustatytas didesnis projektinis cisternos slėgis, taikoma didesnioji iš nurodytų verčių.
6.10.2.2	Cisternos projektuojamos taip, kad galėtų atlaikyti 100 kPa (1 bar) neigiamą vidinį slėgį.
6.10.3	Įranga
6.10.3.1	Įrangos dalys tvirtinamos taip, kad vežant ar tvarkant krovinį jos nenutrūktų ir nebūtų pažeistos. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei įrangos dalys išdėstomos vadinamojoje „apsauginėje zonoje“ (žr. 6.10.1.1.1 punktą).
6.10.3.2	Cisternos ištuštinimo pro apačią įtaisą gali sudaryti išorinis nutekamasis atvamzdis, turintis kuo arčiau cisternos korpuso įrengtą blokavimo įtaisą ir dar vienas uždarymo įtaisas, pvz., aklidangtis ar kitoks ne mažiau veiksmingas įtaisas.
6.10.3.3	Cisternos korpuse ar kiekviename jos skyriuje (jei cisterna daugiaskyrė) esančio blokavimo įtaiso (blokavimo įtaisų) padėtis ir uždarymo kryptis turi būti aiškiai matomos ir kontroliuojamos, stovint apačioje.
6.10.3.4	Norint išvengti vežamos medžiagos nuostolių, kai pažeidžiami išoriniai pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (atvamzdžiai, šoniniai uždarymo įtaisai), vidinis blokavimo įtaisas arba (jei yra) pirmasis išorinis blokavimo įtaisas ir jo lizdas turi būti taip sukonstruoti ir apsaugoti, kad nenuplyštų veikiant išorinėms apkrovoms. Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges ir srieginius uždarymo įtaisus), taip pat ir apsauginiai dangteliai, jei tokie yra, turi būti apsaugoti, kad netyčia neatsidarytų.
6.10.3.5	Cisternose gali būti įrengtas atidaromas dugnas ir dangtis. Šie atidaromi dugnai ir dangčiai privalo atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
	a) jie turi būti taip sukonstruoti, kad uždarius cisterną išliktų sandarūs;
	b) jie negali netyčia atsidaryti;
	c) jei atidarymo mechanizmas valdomas elektra, atidaromas dangtis ar dugnas turi likti sandariai uždaryti net ir nutrūkus elektros energijos tiekimui;
	d) turi būti įmontuotas saugos arba blokavimo įtaisas, kuris užtikrintų, kad atidaromas dugnas ar dangtis neatsidarys tol, kol cisternoje bus susidaręs viršslėgis. Šis reikalavimas netaikomas elektra atidaromiems dangčiams ar dugnams, turintiems priverstinio atidarymo mechanizmą. Tokiu atveju jie valdomi automatiniu įtaisu, kuris taip įrengiamas, kad operatorius galėtų visą laiką stebėti procesą ir būti saugus cisternos atidarymo ar uždarymo metu;
	e) būtina imtis priemonių atidaromam dangčiui ar dugnui apsaugoti, kad jis neatsidarytų, apvirtus cisterniniam konteineriui arba keičiamajam cisterniniam kėbului (keičiamajai cisterninei talpyklai).
6.10.3.6	Siurbiamosios slėginės cisternos atliekoms su vidiniu stūmokliu, kuris padeda geriau ištuštinti ar išvalyti cisterną, privalo turėti ribojamąjį įtaisą kuris neleistų išstumti stūmoklio iš cisternos, nepaisant jo darbinės padėties, jei stūmoklį imtų veikti didžiausią cisternos darbinį slėgį atitinkanti jėga. Cisternų ar cisternų skyrių su pneumatiniu stūmokliu didžiausias darbinis slėgis neturi viršyti 100 kPa (1 bar). Vidinis stūmoklis ir jo konstrukcinė medžiaga turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kad stūmokliui judant nesusidarytų uždegimo šaltinis.
	Vidinis stūmoklis gali būti naudojamas kaip skiriamoji pertvara, jei tokioje padėtyje jį galima užblokuoti. Jei kuris nors įtaisų, kuriais vidinis stūmoklis blokuojamas tam tikroje padėtyje, elementas yra cisternos išorėje, jam būtina parinkti tokią vietą kad jis nebūtų atsitiktinai apgadintas.
6.10.3.7	Cisternose gali būti siurbimo įtaisas, jei:
	a) siurbimo įtaisas turi vidinį ar išorinį blokavimo įtaisą, kuris pritvirtintas tiesiai prie cisternos korpuso arba prie alkūnės, suvirintos su cisternos korpusu;
	b) a) punkte nurodytas blokavimo įtaisas yra taip įrengtas, kad vežti krovinį neuždarytoje cisternoje neįmanoma, ir
	c) siurbimo įtaisas taip pritvirtintas, kad cisterna po atsitiktinio smūgio į siurbimo įtaisą išliktų sandari.
6.10.3.8	Cisternos privalo turėti tokią valdymo įrangą:
	a) slėginio-vakuuminio siurblio anga turi užtikrinti, jog toksiški ir liepsnūs garai bus nuleisti taip, kad nesukeltų jokio pavojaus;
	b) liepsnioms atliekoms skirtos cisternos ties slėginio-vakuuminio siurblio, galinčio įskelti kibirkštį, įsiurbimo ir išleidimo angomis privalo turėti įtaisą, kuris neleistų išsiveržti liepsnai;
	c) siurbliai, galintys sudaryti perteklinį slėgį, Slėginiame atvamzdyje privalo turėti apsauginį vožtuvą. Apsauginis vožtuvas nustatomas tokiam reakcijos slėgiui, kuris neviršija cisternos didžiausiojo darbinio slėgio;
	d) tarp cisternos korpuso arba jame esančio apsauginio perpildymo įtaiso išleidžiamosios angos ir vamzdyno, kuris yra tarp cisternos korpuso ir slėginio-vakuuminio siurblio, būtina įtaisyti blokavimo sklendę;
	e) cisterna privalo turėti tinkamą manometrą (vakuumometrą), kuris būtų taip įtaisytas, kad jo rodmenys būtų gerai matomi slėginio-vakuuminio siurblio operatoriui. Didžiausiasis cisternos darbinis slėgis turi būti pažymėtas rodmenų skalėje;
	f) cisterna arba kiekvienas daugiaskyrės cisternos skyrius privalo turėti skysčio lygio indikatorių. Kaip skysčio lygio indikatorių leidžiama naudoti stebėjimo stiklus, jei:
	(i) jie yra cisternos sienelės dalis ir yra atsparūs slėgiui, kuris prilygsta cisternos slėgiui, arba skysčio lygio indikatoriai yra įrengti cisternos išorėje;
	(ii) viršutiniai ir apatiniai cisternos įvadai turi blokavimo sklendes, pritvirtintas tiesiai prie cisternos korpuso ir taip išdėstytas, kad vežti krovinį esant atviroms sklendėms būtų neįmanoma;
	(iii) jie tinkami naudoti susidarius didžiausiajam cisternos darbiniam slėgiui;
	(iv) jie įrengti tokioje cisternos vietoje, kur negalėtų būti atsitiktinai apgadinti.
6.10.3.9	Siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms korpuse turi būti įtaisytas apsauginis vožtuvas su priešais įrengta trūkiąja membrana.
	Vožtuvas privalo automatiškai atsidaryti, esant slėgiui, kuris sudaro 90 % cisternos, kurioje jis įrengtas, bandymo slėgio arba yra šiam lygus. Draudžiama naudoti svorinius vožtuvus (veikiamus traukos jėgos ar atsvaro).
	Trūkioji membrana privalo atsidaryti ne anksčiau nei susidarys vožtuvo reakcijos slėgis ir ne vėliau nei slėgis pasieks cisternos, kurioje jis įrengtas, bandymo slėgį.
	Apsauginiai įtaisai turi būti taip pagaminti, kad išlaikytų dinamines apkrovas, taip pat ir vežamų skysčių teliūškavimo smūgius.
	Tarp trūkiosios membranos ir apsauginio vožtuvo turi būti įrengtas slėgio matuoklis ar kitas tinkamas rodomasis įtaisas, leidžiantis nustatyti membranos įtrūkius, perforaciją ar nesandarumą, dėl kurių galėtų neveikti saugos sistema.
6.10.4	Bandymai
	Kas dvejus su puse metų kartu su bandymais, aprašytais 6.8.2.4.3 punkte, tikrinama ir siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms vidinė būklė.
	6.11 SKYRIUS
	BIRIŲJŲ KROVINIŲ KONTEINERIŲ PROJEKTAVIMO, KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI
6.11.1	Apibrėžimai
	Šiame skyriuje vartojami tokie apibrėžimai:
	Dengtasis biriųjų krovinių konteineris – tai visiškai uždaras konteineris, skirtas biriesiems kroviniams vežti, su nenuimamuoju stogu, stacionariomis šoninėmis ir priekinėmis bei galinėmis sienomis bei dugnu (taip pat ir piltuvo formos dugnu bei stogu). Ši sąvoka apima biriųjų krovinių konteinerius su nuimamu stogu, atidaromomis šoninėmis bei priekinėmis ir galinėmis sienomis, jei vežimo metu jos gali būti uždarytos. Dengtieji biriųjų krovinių konteineriai gali turėti angas, pro kurias vyksta garų (ar dujų) bei oro apykaita ir pro kurias normaliomis vežimo sąlygomis neišbyra kietos medžiagos bei nepatenka vidun lietaus ar kitoks tykštantis vanduo.
	Dengiamasis biriųjų krovinių konteineris – tai konteineris, skirtas biriesiems kroviniams, atviru viršumi, stacionariu dugnu (taip pat ir piltuvo formos), stacionariomis šoninėmis ir priekinėmis bei galinėmis sienomis, taip pat su nuimamuoju dangalu.
6.11.2	Taikymo sritis ir bendrosios taisyklės
6.11.2.1	Biriųjų krovinių konteineriai ir jų valdymo įranga bei konstrukcijos dalys turi būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad galėtų išlaikyti vežamos medžiagos vidinį slėgį bei apkrovas, atsirandančias normaliomis krovinio tvarkymo bei vežimo sąlygomis, nepatiriant vežamos medžiagos nuostolių.
6.11.2.2	Jei konteineryje yra įtaisytas ištuštinimo vožtuvas, jis turi būti užblokuotas padėtyje „uždaryta“, o visa ištuštinimo sistema turi būti tinkamai apsaugota nuo pažeidimų. Vožtuvai su svertiniais uždarymo įtaisais turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų, o užrašai „atidaryta“ ir „uždaryta“ turi būti aiškiai matomi.
6.11.2.3	Biriųjų krovinių konteinerių tipų ženklinimo kodai
	Šioje lentelėje pateikiami kodai biriųjų krovinių konteinerių tipams ženklinti:
	Biriųjų krovinių konteinerio tipas	Kodas
	dengiamasis biriųjų krovinių konteineris	BK1
	dengtasis biriųjų krovinių konteineris	BK2
6.11.2.4	Norėdama atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, kompetentingoji institucija gali svarstyti galimybę taikyti alternatyvius susitarimus, kurie užtikrina ne mažesnį saugumo lygį kaip šio skyriaus nuostatos.
6.11.3	KSK reikalavimus atitinkančių ir biriesiems kroviniams vežti naudojamų konteinerių projektavimo, konstrukcijos bei bandymų reikalavimai
6.11.3.1	Projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai
6.11.3.1.1	Bendrieji šiame punkte pateikti projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai laikomi įvykdytais, jei biriųjų krovinių konteineriai atitinka ISO standartą 1496-4:1991 („1 serijos ISO konteineriai. Reikalavimai ir bandymai. 4 dalis. Beslėgiai biriųjų krovinių konteineriai“) ir yra nelaidus dulkėms.
6.11.3.1.2	Konteineriai, suprojektuoti ir išbandyti pagal ISO standarto 1496-1:1991 („1 serijos ISO konteineriai. Techniniai reikalavimai ir bandymai. 1 dalis. Universalieji krovinių konteineriai“) reikalavimus, privalo turėti eksploatavimo įtaisus, kurie, įskaitant jų jungtį su konteineriu, turi būti taip suprojektuoti, kad sutvirtintų priekines ir galines sienas bei padidintų atsparumą išilginėms apkrovoms, kaip numatyta atitinkamuose ISO standarto 1496-4:1991 bandymų reikalavimuose.
6.11.3.1.3	Biriųjų krovinių konteineriai turi būti nelaidūs dulkėms. Jei nelaidumui užtikrinti naudojamas įdėklas, jis turi būti pagamintas iš tinkamos konstrukcinės medžiagos. Naudojamos konstrukcinės medžiagos tvirtumas bei įdėklo konstrukcinis tipas turi atitikti konteinerio talpą ir numatomą naudojimo paskirtį. Įdėklo jungtys ir uždarymo įtaisai turi išlaikyti slėgius ir smūgius, galinčius susidaryti normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Vėdinamųjų biriųjų krovinių konteinerių įdėklas neturi trikdyti vėdinimo įtaisų veiklos.
6.11.3.1.4	Biriųjų krovinių konteinerių eksploatavimo įtaisai, suprojektuoti konteineriams ištuštinti juos verčiant, turi vertimo kryptimi išlaikyti visą vežamos medžiagos masę.
6.11.3.1.5	Nestacionarūs stogai arba nestacionarios šoninių arba priekinių ir galinių sienų bei stogų dalys privalo turėti uždarymo įtaisus, įskaitant ir apsauginį įtaisą, kurie būtų taip suprojektuoti, kad jų užrašas „uždaryta“ būtų matomas ant žemės stovinčiam asmeniui.
6.11.3.2	Valdymo įranga
6.11.3.2.1	Pripylimo ir išpylimo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir išdėstyti, kad krovinį vežant ar tvarkant jie nenuplyštų ar nebūtų pažeisti. Pripylimo ir išpylimo įtaisai turi būti užfiksuoti, kad atsitiktinai neatsidarytų. Padėtis „atidaryta“ ar „uždaryta“ bei uždarymo kryptis turi būti aiškiai nurodyta.
6.11.3.2.2	Angų tarpikliai turi būti taip išdėstyti, kad nebūtų pažeidžiami biriųjų krovinių konteinerį naudojant, pripildant ar ištuštinant.
6.11.3.2.3	Jei konteinerį privaloma vėdinti, jame turi būti numatytos oro apykaitos priemonės: arba natūralioji konvekcija (pvz., per angas) arba judamosios konstrukcijos dalys (pvz., ventiliatoriai). Vėdinimas turi būti taip suprojektuotas, kad konteineryje niekada nesusidarytų itin mažas slėgis. Biriųjų krovinių
	konteinerių, kuriais vežamos liepsniosios medžiagos arba liepsniosios dujos ar garus skleidžiančios medžiagos, vėdinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad nesusidarytų uždegimo šaltiniai.
6.11.3.3	Bandymai
6.11.3.3.1	Konteineriai, kurie naudojami, prižiūrimi ir kvalifikuojami kaip biriųjų krovinių konteineriai, turi būti bandomi ir tvirtinami pagal KSK nuostatas.
6.11.3.3.2	Konteineriai, kurie naudojami ir kvalifikuojami kaip biriųjų krovinių konteineriai, turi būti periodiškai bandomi pagal KSK nuostatas.
6.11.3.4	Ženklinimas
6.11.3.4.1	Konteineriai, kurie naudojami kaip biriųjų krovinių konteineriai, pagal KSK nuostatas ženklinami saugumo patvirtinimo skydeliu (Safety Approval Plate).
6.11.4	Biriųjų krovinių konteinerių, kurie pagal KSK nuostatas nelaikomi konteineriais, projektavimo, konstrukcijos ir tvirtinimo reikalavimai
	Pastaba. Jei konteineris pagal šio poskyrio nuostatas naudojamas vežti suverstinėms kietoms medžiagoms, važtaraštyje nurodoma:
	„BIRIŲJŲ KROVINIŲ KONTEINERIS BK (x), PATVIRTINO... KOMPETENTINGOJI INSTITUCIJA“ (žr. 5.4.1.1.17 punktą).
6.11.4.1	Šiame poskyryje aprašytiems biriųjų krovinių konteineriams priskiriami verčiamieji konteineriai, jūriniai biriųjų krovinių konteineriai, suverstinių krovinių bunkeriai, keičiamieji kėbulai (keičiamosios talpyklos), piltuvo formos konteineriai, riedamieji konteineriai ir vagonų krovinių skyriai.
	Pastaba. Biriųjų krovinių konteinerių sąvoka taip pat apima KSK nuostatų neatitinkančius konteinerius, aprašytus 4.1.3 poskyryje paminėtose UIC atmintinėse 590, 591 ir 592-2 – 592-4.
6.11.4.2	Šie biriųjų krovinių konteineriai turi būti taip suprojektuoti ir sukonstruoti, kad būtų pakankamai atsparūs smūgiams ir apkrovoms, kurios susidaro normaliomis vežimo sąlygomis bei prireikus perkraunant krovinius iš vienos transporto priemonės į kitą.
6.11.4.3	(rezervuota)
6.11.4.4	Šiuos biriųjų krovinių konteinerius turi patvirtinti kompetentingoji institucija; patvirtinimo pažymėjime turi būti nurodytas biriųjų krovinių konteinerio kodas ir tipo pavadinimas pagal 6.11.2.3 skirsnio nuostatas ir, jei tinka, bandymų reikalavimai.
6.11.4.5	Jei būtina naudoti įdėklą pavojingiesiems kroviniams sulaikyti, jis turi atitikti 6.11.3.1.3 punkto nuostatas.
	7.1 SKYRIUS
	BENDROSIOS TAISYKLĖS
7.1.1	Vežant pavojinguosius krovinius būtina naudotis tam tikrais riedmenimis pagal šio skyriaus taisykles, 7.2 skyriaus krovinio vienetų vežimo taisykles ir 7.3 skyriaus suverstinių krovinių vežimo taisykles. Be to, reikia paisyti ir 7.5 skyriuje aprašytų pakrovimo, iškrovimo ir krovinio tvarkymo taisyklių.
	3.2 skyriaus A lentelės 16, 17 ir 18 skiltyse nurodomos tam tikriems pavojingiesiems kroviniams taikytinos specialiosios taisyklės.
7.1.2	Mišriajam vežimui skirtos kelių transporto priemonės bei jų kroviniai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR)¹⁾ reikalavimus.
7.1.3	Didžiuosius konteinerius, vežiojamąsias cisternas ir cisterninius konteinerius, kurie atitinka „konteinerio“ apibrėžimą, pateiktą galiojančios redakcijos KSK arba UIC atmintinėse 590 (1979.01.01 redakcija, 10 leidimas, kartu su pakeitimais Nr. 1-4), 591 (1998.0.1.0.1 versija, 2 leidimas), 592-2 (1996.07.01 versija, 5 leidimas), 592-3 (1998.01.0.1 versija, 2 leidimas) ir 592-4 (1995.01.01 versija, naujas leidimas)²⁾, leidžiama naudoti pavojingiesiems kroviniams vežti, jei didieji konteineriai arba vežiojamosios cisternos ir cisterninio konteinerio rėmas atitinka KSK nuostatas arba UIC atmintinių 590, 591, 592-2-592-4 reikalavimus.
______________________ ¹⁾ Į šią sutartį įtraukiamos ir specialiosios sutartys, kurias pasirašo visos su transporto operacijomis susijusios valstybės. ²⁾ UIC atmintines leidžia Tarptautinė geležinkelių sąjunga (UIC). 16, Rue Jean Rey, F-75015, Paris.
7.1.4	Didysis konteineris gali būti naudojamas pavojingiesiems kroviniams vežti tik tuo atveju, kai jis yra tam tinkamas konstrukcijos požiūriu.
	Sąvoka „tinkamas konstrukcijos požiūriu“ reiškia, kad konteinerio konstrukcijos elementuose, t. y. viršutinėje ir apatinėje išilginių sijų pusėse, viršutinėse ir apatinėse skersinėse sijose, durų slenkstyje ir staktoje, grindų skersiniuose, kampinėse sąsparose ir kampinėje įrangoje nėra jokių didesnių trūkumų. „Didesniais trūkumais“ laikomi konstrukcinių dalių įdubos arba išlinkiai, gilesni negu 19 mm, bet kokio ilgio; įtrūkiai ar lūžiai; daugiau negu viena sandūra arba netinkama jungtis (pvz., užleistinė jungtis) viršutinėje ar apatinėje skersinėje sijoje ar durų staktoje; arba daugiau kaip dvi jungtys bet kurioje viršutinėje ar apatinėje išilginėje sijoje arba bet kokia jungtis durų slenkstyje ar kampinėje sąsparoje; durų sąvaros ir kitos metalinės detalės, kurios yra išsiklaipiusios, susisukusios, sulūžusios, jų nėra arba jos neveikia; nesandarūs tarpikliai ar uždarymo įtaisai; bet koks bendrasis konstrukcijos iškraipymas, toks didelis, kad gali sutrukdyti tinkamai nustatyti krovimo įrangą, pastatyti ir įtvirtinti konteinerį ant važiuoklės ar vagono.
	Be to, nepaisant naudojamos konstrukcinės medžiagos, nepageidaujamas bet koks konteinerio konstrukcinio elemento susidėvėjimas, pvz., kiaurai surūdijusios metalinės šoninės sienelės ar iširusios vietos stiklo pluošto dalyse. Tačiau normalus nusidėvėjimas, t. y. oksidavimasis (rūdys), maži įlinkiai ir įbrėžiai bei kiti trūkumai yra leidžiami, jei jie neturi neigiamos įtakos konteinerio tinkamumui ir jo atsparumui meteorologinėms sąlygoms.
	Prieš pakraunant konteinerį, reikia patikrinti, ar jame nėra anksčiau vežto krovinio likučių ir ar jo dugne bei sienelėse nėra išsikišusių dalių.
7.1.5	(rezervuota)
7.1.6	(rezervuota)
7.1.7	Išskyrus skubiąja siunta vežamus krovinius, visos RID medžiagos ir gaminiai turi būti vežami krovininiais vagonais.
	7.2 SKYRIUS
	KROVINIO VIENETŲ VEŽIMO TAISYKLĖS
7.2.1	Jei 7.2.2–7.2.4 poskyriuose nenurodyta kitaip, krovinio vienetai gali būti kraunami į:
	a) dengtuosius vagonus arba dengtuosius konteinerius arba
	b) vagonus su apdangalu arba konteinerius su apdangalu, arba
	c) atviruosius vagonus (be apdangalo) arba atviruosius konteinerius be apdangalo.
7.2.2	Krovinio vienetai, kuriuose yra pakuočių iš drėgmei neatsparių medžiagų, turi būti perkrauti į dengtuosius vagonus arba vagonus su apdangalu arba į dengtuosius ir dengiamuosius konteinerius.
7.2.3	(rezervuota)
7.2.4	Jei 3.2 skyriaus A lentelės 16 skiltyje nurodytas raidžių ir skaičių kodas prasideda raide W, taikomos šios specialiosios taisyklės:
W 1	Krovinio vienetai kraunami į dengtuosius vagonus arba vagonus su apdangalu arba į dengtuosius konteinerius ir konteinerius su apdangalu.
W 2	1 klasės medžiagos ir gaminiai kraunami į dengtuosius vagonus ar uždaruosius konteinerius. Gaminiai, kurių dėl didelių matmenų ar didelės masės neįmanoma sukrauti į dengtuosius vagonus ar dengtuosius konteinerius, gali būti vežami ir atviruosiuose vagonuose ar konteineriuose. Jie uždengiami vagono apdangalais. Vežant 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 ir 1.6 poklasių medžiagas bei gaminius, net jei jie ir sukrauti į didžiuosius konteinerius, turi būti naudojami krovininiai vagonai, turintys tinkamus apsaugos nuo kibirkščiavimo skydelius. Naudojant vagonus su degiomis grindimis, apsaugos nuo kibirkščiavimo skydelių neleidžiama įtaisyti pačiose vagono grindyse.
	Karinės siuntos su 1 klasės medžiagomis ar gaminiais, priklausančiais karinei įrangai ar struktūrai, gali būti kraunamos ir į atviruosius vagonus, laikantis tokių reikalavimų:
	– krovinius turi lydėti kompetentingoji karinė institucija arba jie turi būti lydimi pastarosios pavedimu;
	– inicijavimo įtaisai, turintys mažiau kaip du veiksmingos apsaugos lygius, turi būti pašalinti, nebent medžiagos ir gaminiai būtų vežami dengtose karinėse transporto priemonėse.
W 3	Vežant miltelių pavidalo birias medžiagas bei fejerverkų įtaisus, vagono ar konteinerio grindys neturi būti metalinės arba dengtos metalu.
W 4	(rezervuota)
W 5	Krovinio vienetų neleidžiama vežti mažuosiuose konteineriuose.
W 6	Minkštieji IBC konteineriai turi būti sukrauti į dengtuosius vagonus arba dengtuosius konteinerius, į vagonus su atidaromu viršumi, į vagonus su apdangalais ar konteinerius su apdangalais. Dangtis turi būti pagamintas iš nelaidžios ir nedegios konstrukcinės medžiagos.
	Būtina imtis priemonių, kad nutekėjusios ar išbyrėjusios vagone medžiagos nesiliestų nei su medžiu, nei su kita degia medžiaga.
W 7	Krovinio vienetai turi būti sukrauti į pakankamai vėdinamus dengtuosius vagonus ar dengtuosius konteinerius.
W 8	Krovinio vienetus, kurie turi papildomą 1 pavyzdžio pavojingumo ženklą, leidžiama vežti tik vagonuose su reikiamais apsaugos nuo kibirkščiavimo skydeliais, net jei šios medžiagos ir sukrautos į didžiuosius konteinerius. Vagonuose su degiomis grindimis apsaugos nuo kibirkščiavimo skydeliai negali būti įrengti pačiose vagono grindyse.
W 9	Krovinio vienetai turi būti vežami dengtuosiuose vagonuose, vagonuose su atidaromu viršumi arba dengtuosiuose konteineriuose.
W 10	IBC konteineriai vežami dengtuosiuose vagonuose arba vagonuose su apdangalais, dengtuosiuose konteineriuose arba konteineriuose su apdangalais.
W 11	IBC konteineriai, išskyrus metalinius ir kietus plastikinius IBC konteinerius, vežami dengtuosiuose vagonuose arba vagonuose su apdangalais, dengtuosiuose konteineriuose arba konteineriuose su apdangalais.
W 12	31HZ2 tipo IBC konteineriai vežami dengtuosiuose vagonuose arba dengtuosiuose konteineriuose.
W 13	Jei medžiaga yra supakuota į 5H1, 5L1 ar 5M1 maišus, šie vežami dengtuosiuose vagonuose ar dengtuosiuose konteineriuose.
	7.3 SKYRIUS
	SUVERSTINIŲ KROVINIŲ VEŽIMO TAISYKLĖS
7.3.1	Bendrosios nuostatos
7.3.1.1	Krovinys gali būti vežamas palaidas vagone ar konteineryje tik tuo atveju, kai:
	a) 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje šiam kroviniui nurodyta specialioji taisyklė pažymėta raidėmis „BK“ prasidedančiu raidiniu ir skaitmeniniu kodu, kuris aiškiai leidžia vežti tokiu būdu, ir kai yra įvykdyti atitinkami 7.3.2 poskyrio reikalavimai bei šio skirsnio nuostatos;
	b) 3.2 skyriaus A lentelės 17 skiltyje šiam kroviniui nurodyta specialioji taisyklė pažymėta raidėmis „VW“ prasidedančiu raidiniu ir skaitmeniniu kodu, kuris aiškiai leidžia vežti tokiu būdu, ir kai yra įvykdyti 7.3.3 skirsnyje pateikti šios specialiosios taisyklės reikalavimai bei šio skirsnio nuostatos.
	Be to, palaidas leidžiama vežti nevalytas tuščias pakuotes, jei šio vežimo būdo nedraudžia kitos RID taisyklės.
	Mažiesiems konteineriams, kuriuose vežami Suverstiniai kroviniai, taikomos krovinio vienetams galiojančios taisyklės, jei 7.3.3 poskyrio specialiosiose taisyklėse nenurodyta kitaip.
	Pastaba. Apie vežimą cisternose žr. 4.2 ir 4.3 skyrius.
7.3.1.2	Medžiagų, kurios gali suskystėti dėl vežant galbūt susidarysiančios temperatūros, neleidžiama vežti suverstinai.
7.3.1.3	Konteineriai ir vagonų kėbulai turi būti nelaidūs dulkėms ir taip uždaryti, kad normaliomis vežimo sąlygomis dėl vibracijos, temperatūros, drėgmės ar slėgio pokyčių joks vežamų medžiagų kiekis negalėtų patekti į aplinką.
7.3.1.4	Suverstinai vežamos kietos medžiagos turi būti taip sukrautos ir tolygiai paskirstytos, kad jos kuo mažiau judėtų ir tokiu būdu nebūtų pažeistas konteineris ar vagonas ir neišbyrėtų pavojingosios medžiagos.
7.3.1.5	Jei yra įrengti vėdinimo įtaisai, jie turi būti ištisiniai ir tvarkingi.
7.3.1.6	Suverstinai vežamos kietos medžiagos neturi pavojingai reaguoti su konteinerio, vagono, tarpiklių ar įrangos, įskaitant dangčius ir dangalus, konstrukcine medžiaga arba su apsauginiais įdėklais, kurie liečiasi su vežamomis medžiagomis, bei juos gerokai silpninti. Konteineriai ir vagonai turi būti taip sukonstruoti arba pritaikyti, kad vežami kroviniai nepatektų tarp medinių dugno dangalų arba nesiliestų su tomis konteinerio ar vagono dalimis, kurioms galėtų pakenkti vežama medžiaga ar jos likučiai.
7.3.1.7	Prieš pripildant ir perduodant vežti, kiekvieną konteinerį arba vagoną būtina patikrinti ir išvalyti, norint užtikrinti, kad konteinerio ar vagono viduje bei išorėje nebus medžiagos likučių, kurie
	– gali sukelti pavojingą reakciją su vežti planuojama medžiaga;
	– gali pažeisti konstrukcinį konteinerio arba vagono vientisumą arba
	– gali neigiamai paveikti konteinerio arba vagono tinkamumą pavojingiems kroviniams laikyti.
7.3.1.8	Vežimo metu konteinerio arba vagono kėbulo išorėje neturi būti prikibę pavojingosios medžiagos likučių.
7.3.1.9	Jei viena po kitos įrengtos kelios uždarymo sistemos, prieš pripildant uždaroma toji sistema, kuri yra arčiausiai pildomos medžiagos.
7.3.1.10	Tušti konteineriai arba vagonai, kuriais buvo vežama pavojingoji kieta medžiaga, tvarkomi pagal tuos pačius reikalavimus, kurie RID taisyklėse keliami pripildytiems konteineriams ir vagonams, nebent buvo imtasi atitinkamų priemonių pavojui išvengti.
7.3.1.11	Jei konteineris arba vagonas buvo naudojamas vežti suverstinius krovinius, kurių dulkės gali sukelti sprogimą arba kurie išskiria liepsniuosius garus (pvz., kai kurios atliekos), būtina imtis priemonių, kad vežant, pripildant ar ištuštinant nesusidarytų uždegimo šaltiniai arba pavojinga elektrostatinė iškrova.
7.3.1.12	Medžiagos, pavyzdžiui, atliekos, galinčios pavojingai tarpusavyje reaguoti, taip pat skirtingų klasių medžiagos ir kroviniai, kuriems netaikomos RID taisyklės, galintys pavojingai tarpusavyje raguoti, negali būti kraunami į tą patį konteinerį ar vagoną. Pavojingomis reakcijomis laikoma:
	a) degimas ir (arba) didelio šilumos kiekio išsiskyrimas;
	b) liepsniųjų ir (arba) toksiškų dujų išsiskyrimas;
	c) ėsdinančių skysčių išsiskyrimas arba
	d) chemiškai nestabilių medžiagų susidarymas.
7.3.1.13	Prieš pripildant konteinerį ar vagoną, būtina jį apžiūrėti ir įsitikinti, kad jis yra tinkamas konstrukcijos požiūriu, t. y. jo vidinėse sienose, dangtyje bei dugne nesama išlinkių (įdubų) ar pažeidimų ir kad vidinėje dangoje arba sulaikymo įtaisuose nėra įbrėžimų, įtrūkių ar kitų pažeidimų, kurie galėtų neigiamai paveikti konteinerio ar vagono tinkamumą kroviniui laikyti. Sąvoka „tinkamas konstrukcijos požiūriu“ reiškia, kad – atsižvelgiant į transporto priemonę – konteinerio konstrukcijos elementuose, t. y. viršutinėje ir apatinėje išilginių sijų pusėse, viršutinėse ir apatinėse skersinėse sijose, durų slenkstyje ir staktoje, grindų skersiniuose, kampinėse sąsparose ir kampinėje įrangoje nėra jokių didesnių trūkumų. „Didesniais trūkumais“ atsižvelgiant į transporto priemonę laikoma:
	a) konstrukcinių dalių arba atraminių elementų įdubos ar išlinkiai, galintys neigiamai paveikti konteinerio arba vagono kėbulo vientisumą;
	b) daugiau negu viena sandūra arba netinkama jungtis (pvz., užleistinė jungtis) viršutinėje ar apatinėje skersinėje sijoje ar durų staktoje;
	c) daugiau kaip dvi jungtys bet kurioje viršutinėje ar apatinėje išilginėje sijoje;
	d) bet kokia jungtis durų slenkstyje ar kampinėje sąsparoje;
	e) durų sąvaros ir kitos metalinės detalės, kurios yra išsiklaipiusios, susisukusios, sulūžusios, jų nėra arba jos neveikia;
	f) nesandarūs tarpikliai ar uždarymo įtaisai;
	g) bet koks bendrasis konstrukcijos iškraipymas, toks didelis, kad gali sutrukdyti tinkamai nustatyti krovimo įrangą, pastatyti ir įtvirtinti konteinerį ant rėmo, vagono ar važiuoklės arba automobilio arba įkelti jį į laivo skyrių;
	h) bet koks kėlimo įtaisų pažeidimas ar pažeidimas tose vietose, kuriose konteineris ar vagonas liečiasi su perkrovimo įranga;
	i) bet koks valdymo įrangos arba eksploatavimo įtaisų pažeidimas.
7.3.2	Suverstinių krovinių vežimo pagal 7.3.1.1 skirsnio a punkto nuostatas papildomosios taisyklės
7.3.2.1	3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodyti kodai „BK 1“ ir „BK 2“ turi tokią reikšmę:
	BK 1: leidžiama vežti dengiamuosiuose konteineriuose arba vagonuose su dangalais.
	BK 2: leidžiama vežti dengtuosiuose konteineriuose arba dengtuosiuose vagonuose.
7.3.2.2	Naudojamas konteineris arba vagono kėbulas privalo atitikti 6.11 skyriaus reikalavimus.
7.3.2.3	4.2 klasės kroviniai
	Konteineryje arba vagone vežamo krovinio bendroji masė turi būti taip apskaičiuota, kad savaiminio užsidegimo temperatūra būtų aukštesnė kaip 55°C.
7.3.2.4	4.3 klasės kroviniai
	Šie kroviniai turi būti vežami vandeniui nelaidžiuose konteineriuose arba vagonuose.
7.3.2.5	5.1 klasės kroviniai
	Konteineriai arba vagonai turi būti tokios konstrukcijos arba taip pritaikyti, kad vežamos medžiagos nesiliestų su medžiu ar kita nesuderinama konstrukcine medžiaga.
7.3.2.6	6.2 klasės atliekos (JT Nr. 2900)
	a) Atliekas JT Nr. 2900 leidžiama vežti BK 1 konteineriuose arba vagonuose su dangčiu, jei jie pripildomi iki didžiausios leistinos talpos, kad vežamos medžiagos nesiliestų su dangalu. Dengtuosius konteinerius arba dengtuosius vagonus, kurių kodas BK 2, taip pat leidžiama naudoti.
	b) Dengtieji konteineriai, dengiamieji konteineriai, dengiamieji vagonai arba vagonai su dangčiu bei jų angos turi būti sandarūs pagal savo konstrukcinį tipą arba sandarinami naudojant tinkamus įdėklus.
	c) Prieš kraunant vežti atliekas JT Nr. 2900, jas būtina apdoroti atitinkamomis dezinfekcijos priemonėmis.
	d) Atliekos JT Nr. 2900, vežamos dengiamuosiuose konteineriuose arba vagonuose su dangčiais, turi būti papildomai uždengiamos išoriniu dangalu, prisotintu absorbuojamos medžiagos, kuri apdorota atitinkama dezinfekcijos priemone.
	e) Atliekoms JT Nr. 2900 vežti naudojami dengtieji konteineriai, dengiamieji konteineriai, dengiamieji vagonai arba vagonai su dangčiu, gali būti naudojami pakartotinai tik kruopščiai juos išvalius ir dezinfekavus.
7.3.2.7	7 klasės medžiagos
	Apie nesupakuotų radioaktyviųjų medžiagų vežimą žr. 4.1.9.2.3 punktą.
7.3.2.8	8 klasės krovinių vežimas
	Šie kroviniai vežami vandeniui nelaidžiuose konteineriuose arba vagonuose.
7.3.3	Suverstinių krovinių vežimo pagal 7.3.1.1 skirsnio b punkto nuostatas specialiosios taisyklės
	Kai 3.2 skyriaus A lentelės 17 skiltyje nurodomas raidėmis „VW“ prasidedantis kodas, taikomos šios specialiosios taisyklės:
VW 1	Suverstinius krovinius leidžiama vežti dengtuosiuose vagonuose, vagonuose su atidaromu viršumi, vagonuose su apdangalais, dengtuosiuose konteineriuose ir didžiuosiuose konteineriuose su apdangalais.
VW 2	Suverstinius krovinius leidžiama vežti metaliniuose vagonuose su atidaromu viršumi, dengtuosiuose didžiuosiuose metaliniuose konteineriuose, metaliniuose vagonuose ar didžiuosiuose konteineriuose su nedegiais apdangalais.
VW 3	Suverstinius krovinius leidžiama vežti vagonuose su apdangalais, didžiuosiuose pakankamai vėdinamuose konteineriuose su apdangalais arba vagonuose su atidaromu viršumi. Būtina imtis priemonių, kad joks vežamos medžiagos, ypač skysčio, kiekis nepatektų į aplinką.
VW 4	Suverstinius krovinius leidžiama vežti metaliniuose vagonuose su apdangalais, metaliniuose vagonuose su atidaromu viršumi, dengtuosiuose metaliniuose konteineriuose arba metaliniuose didžiuosiuose konteineriuose su apdangalais. Palaidas leidžiama vežti tik medžiagų JT Nr. 2008, 2009, 2210, 2545, 2546, 2881, 3189 ir 3190 kietąsias atliekas.
VW 5	Suverstinius krovinius leidžiama vežti specialiai įrengtuose vagonuose ir konteineriuose. Specialiai įrengtų vagonų ir konteinerių talpyklos bei jų uždarymo įtaisai turi atitikti bendrąsias pakavimo taisykles, pateikiamas 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 4.1.1.8 skirsniuose. Pakrovimui ir iškrovimui skirtos angos turi būti sandariai uždaromos.
VW 6	Suverstinius krovinius leidžiama vežti vagonuose su atidaromu viršumi arba dengtuosiuose didžiuosiuose konteineriuose.
VW 7	Suverstinius krovinius leidžiama vežti dengtuosiuose vagonuose, vagonuose su apdangalais, vagonuose su atidaromu viršumi, dengtuosiuose konteineriuose arba didžiuosiuose konteineriuose su apdangalais, jei vežama medžiaga yra gabaliukų pavidalo.
VW 8	Suverstinius krovinius leidžiama vežti vagonuose ar didžiuosiuose konteineriuose su nelaidžiais ir nedegiais apdangalais, vagonuose su atidaromu viršumi arba dengtuosiuose konteineriuose.
	Vagonai ir konteineriai turi būti taip sukonstruoti, kad vežamos medžiagos nesiliestų su medžiu ar kita degia konstrukcine medžiaga arba kad grindys ar sienelės iš medžio arba kitos degios konstrukcinės medžiagos būtų ištisai padengtos nelaidžiu ir nedegiu sluoksniu arba turėtų natrio silikato ar kitos lygiavertės medžiagos dangą.
VW 9	Suverstinius krovinius leidžiama vežti vagonuose su apdangalais arba didžiuosiuose konteineriuose su apdangalais, vagonuose su atidaromu viršumi arba konteineriuose su apdangalais.
	Vežant 8 klasės medžiagas, vagonai ar konteineriai privalo turėti tinkamą pakankamai tvirtą vidinę dangą.
VW 10	Suverstinius krovinius leidžiama vežti vagonuose su apdangalais, didžiuosiuose konteineriuose su apdangalais, vagonuose su atidaromu viršumi arba dengtuosiuose konteineriuose. Vagonai arba konteineriai turi būti sandarūs arba sandarinami, pvz., tinkama pakankamai tvirta vidine danga.
VW 11	Suverstinius krovinius leidžiama vežti specialiai įrengtuose vagonuose ir konteineriuose. Specialiai įrengtų vagonų ir konteinerių talpyklos bei jų uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti, kad pakrovimui ir iškrovimui skirtos angos būtų sandariai uždaromos. Talpyklos taip pripildomos medžiagų, kad nekiltų joks pavojus žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
VW 12	Medžiagos, kurios dėl aukštos temperatūros ar tankio yra netinkamos vežti cisterniniuose vagonuose, vežiojamosiose cisternose ar cisterniniuose konteineriuose, gali būti vežamos specialiuosiuose vagonuose arba konteineriuose, atitinkančiuose kilmės šalies kompetentingosios institucijos priimtas direktyvas. Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, nustatytas sąlygas turi patvirtinti valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
VW 13	Suverstinius krovinius leidžiama vežti specialiai įrengtuose vagonuose arba didžiuosiuose konteineriuose, kurie atitinka kilmės šalies kompetentingosios institucijos priimtas direktyvas.
	Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, nustatytas sąlygas turi patvirtinti valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
VW 14	(1) Naudotus akumuliatorius leidžiama vežti palaidus specialiai įrengtuose vagonuose arba konteineriuose. Plastikinius didžiuosius konteinerius naudoti draudžiama. Mažieji plastikiniai konteineriai esant minus 18°C temperatūrai turi nesuduždami išlaikyti kritimo bandymą, kurio metu jie visiškai pakrauti dugnu žemyn krenta iš 0,8 m aukščio ant kieto paviršiaus.
	(2) Vagonų ir konteinerių krovinių skyriai turi būti pagaminti iš plieno, kuris yra atsparus akumuliatoriuose esančioms ėsdinančiosioms medžiagoms. Mažiau atsparaus plieno rūšis leidžiama naudoti tuo atveju, kai jo sienelės yra pakankamo storio arba jis turi ėsdinančiosioms medžiagoms atsparią plastikinę dangą ar įdėklą. Vagonų ir konteinerių krovinių skyriai turi būti taip sukonstruoti, kad atlaikytų galimą liekamąjį tekėjimą arba akumuliatorių smūgius.
	Pastaba. Atspariu laikomas tokios rūšies plienas, kurio korozijos koeficientas veikiant ėsdinančiosioms medžiagoms yra ne didesnis kaip 0,1 mm per metus.
	(3) Konstrukcinėmis priemonėmis būtina užtikrinti, kad iš vagono ar konteinerio krovinių skyriaus vežant neprasisunktų ėsdinančiosios medžiagos. Atvirieji krovinių skyriai turi būti uždengiami ėsdinančioms medžiagoms atsparia medžiaga.
	(4) Prieš pakraunant būtina apžiūrėti vagono ar konteinerio krovinių skyrius bei jų įrangą. Vagonus ar konteinerius, kurių krovinių skyriai pažeisti, pakrauti draudžiama.
	Vagono ar konteinerio krovinių skyrius draudžiama pakrauti viršijant jų sienelių aukštį.
	(5) Vagono ar konteinerio krovinių skyriuose negali būti akumuliatorių, kuriuose yra įvairių medžiagų, arba kitų krovinių, kurie gali pavojingai tarpusavyje reaguoti (pavojingosios reakcijos apibrėžimą žr. 1.2.1 poskyryje).
	Vežant vagono ar konteinerio krovinių skyriuose neturi būti ėsdinančių akumuliatoriaus medžiagų likučių.
VW 15	Medžiagas arba mišinius (pvz., preparatus, ruošinius ir atliekas), kuriuose yra ne daugiau kaip 1000 mg/kg medžiagų, priskirtų tam tikroms JT Nr. pozicijoms, leidžiama vežti suverstinai dengiamuosiuose vagonuose, vagonuose su atidaromu dangčiu, vagonuose su dangčiu, dengtuosiuose konteineriuose arba dengiamuosiuose didžiuosiuose konteineriuose.
	Vagonai arba konteineriai privalo būti sandarūs arba jie sandarinami naudojant tinkamus ir pakankamai tvirtus vidinius įdėklus.
VW 16	Leidžiama vežti suverstinai laikantis 4.1.9.2.3 punkto reikalavimų.
VW 17	SCO-I gaminius leidžiama vežti laikantis 4.1.9.2.3 punkto reikalavimų.
	7.4 SKYRIUS
	KROVINIŲ VEŽIMO CISTERNOSE TAISYKLĖS
	Pavojinguosius krovinius leidžiama vežti cisternose tuo atveju, kai 3.2 skyriaus A lentelės 10 arba 12 skiltyje yra nurodytas cisternos kodas arba kai kompetentingoji institucija yra išdavusi atitinkamą patvirtinimą, atitinkantį 6.7.1.3 skirsnio nuostatas. Vežant būtina laikytis 4.2 arba 4.3 skyriaus taisyklių.
	7.5 SKYRIUS
	PAKROVIMO IR IŠKROVIMO BEI KROVINIO TVARKYMO TAISYKLĖS
7.5.1	Bendrosios taisyklės
7.5.1.1	Kraunant krovinius laikomasi pradinės stoties krovinių krovimo taisyklių, jei šiame skyriuje tam tikroms medžiagoms nėra numatyta specialiųjų taisyklių.
	Krovinio vienetai turi būti taip sukraunami į vagoną ar konteinerį, kad jie negalėtų pavojingai judėti, apvirsti ar nukristi.
7.5.1.2	(rezervuota)
7.5.1.3	(rezervuota)
7.5.1.4	Pagal specialiąsias 7.5.11 poskyrio taisykles ir pagal 3.2 skyriaus A lentelės 18 skilties įrašus kai kurie pavojingieji kroviniai gali būti išsiunčiami tik kaip vagono siunta arba nedalomasis krovinys.
7.5.2.	Bendrasis krovimas
7.5.2.1	Krovinio vienetų su skirtingais pavojingumo ženklais neleidžiama krauti kartu į tą patį vagoną ar konteinerį, jei toliau pateikiamoje lentelėje remiantis pavojingumo ženklais bendrasis krovimas yra draudžiamas.
	Draudimas bendrai krauti krovinio vienetus galioja ir bendram krovinio vienetų ir mažųjų konteinerių krovimui bei mažųjų konteinerių krovimui į vagoną ar didįjį konteinerį, kuriame bus vežami mažieji konteineriai.
	Pastaba. Pagal 5.4.1.4.2 punkto reikalavimus tiems krovinio vienetams, kurių negalima kartu su kitomis krauti į tą patį vagoną ar konteinerį, turi būti išduodami atskiri važtaraščiai.

Pavojingumo ženklas

1.4

1.5

1.6

2.1, 2.2, 2.3

4.1

41 +1

4.2

4.3

5.1

5.2

5.2 +1

6.1

6.2

7A, 7B, 7C

žr. 7.5.2.2 skirsnį

1.4

a), b) c)

1.5

1.6

2.1, 2.2, 2.3

4.1

4.1 + 1

4.2

4.3

5.1

5.2

5.2 + 1

6.1

6.2

7A, 7B, 7C

a), b) c)

X Leidžiama krauti kartu.

^a) Leidžiama krauti kartu su 1.4S suderinamumo grupės medžiagomis ir gaminiais.

^b) Leidžiama krauti kartu su 1 klasės kroviniais ir 9 klasės gelbėjimo priemonėmis (JT Nr. 2990 ir 3072).

^c) Leidžiama krauti 1.4 poklasiui G suderinamumo grupei priklausančią oro pagalvių įpūtimo įrangą, oro pagalvių modulius ar saugos diržų įtempimo įrangą (JT Nr. 0503) kartu su 9 klasei priklausančia oro pagalvių įpūtimo įranga, oro pagalvių moduliais ar saugos diržų įtempimo įranga (JT Nr. 3268).

^d) Leidžiama krauti sprogstamąsias medžiagas (išskyrus C tipo sprogstamąsias medžiagas JT Nr. 0083) kartu su 5.1 klasei priklausančiais amonio nitratu ir neorganiniais nitratais, jei visa siunta didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) atskyrimo, krovimo ar didžiausios leistinosios pakrovos tikslams laikoma 1 klasės sprogstamosiomis medžiagomis.

7.5.2.2

Krovinio vienetų, turinčių 1 klasės medžiagų ar gaminių, pažymėtų 1, 1.4, 1.5 ar 1.6 pavyzdžio pavojingumo ženklu, bet priklausančių skirtingoms suderinamumo grupėms, neleidžiama krauti kartu į vagoną ar konteinerį, jei pagal toliau pateikiamą lentelę skirtingoms suderinamumo grupėms priklausančias medžiagas krauti kartu draudžiama.

Suderinamumo grupės

b), c)

X – leidžiama krauti kartu.

^a) Krovinio vienetus su B suderinamumo grupės gaminiais ir siuntas su D suderinamumo grupės medžiagomis bei gaminiais leidžiama krauti kartu į vagoną arba konteinerį, jei jos bus taip atskirtos vienos nuo kitų, kad B suderinamumo grupės gaminių sprogimas negalėtų persimesti iš vienų talpyklų ar skyrių į kitas talpyklas ar skyrius su D suderinamumo grupės medžiagomis ar gaminiais. Kroviniams atskirti naudojami atskiri skyriai arba vienai iš dviejų sprogstamosios medžiagos rūšių arba sprogstamųjų gaminių taikoma speciali apvalkalo sistema. Abu atskyrimo būdus turi patvirtinti kompetentingoji institucija.

^b) Įvairius gaminius, kurių klasifikacinis kodas 1.6N, leidžiama krauti kartu kaip gaminius su klasifikaciniu kodu 1.6N, jei remiantis bandymais ir analogija įrodoma, kad gaminiai negali perkelti papildomo detonacijos pavojaus. Priešingu atveju jie turi būti laikomi 1.1 poklasio gaminiais.

^c) Jei N suderinamumo grupės gaminiai kraunami kartu su gaminiais, priklausančiais C, D ar E suderinamumo grupėms, su N suderinamumo grupės gaminiais elgiamasi taip, tarsi jie turėtų D suderinamumo grupės savybių.

^d) Krovinio vienetus, kuriuose yra L suderinamumo grupės medžiagų ar gaminių, leidžiama krauti į vagoną ar konteinerį kartu su krovinio vienetais, kuriuose yra analogiškų tos pačios suderinamumo grupės medžiagų ar gaminių.

7.5.2.3

(rezervuota)

7.5.3

Saugusis atstumas

Kiekvieną vagoną ar didįjį konteinerį, kuriuose yra 1 klasės medžiagų ar gaminių ir kurie yra paženklinti 1, 1.5 ar 1.6 pavyzdžio pavojingumo plakatais, nuo vagonų ir konteinerių, kurie paženklinti 2.1, 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1 ar 5.2 pavyzdžio pavojingumo plakatais, turi skirti saugus atstumas.

Laikoma, kad šis saugaus atstumo reikalavimas yra įvykdytas, jei išmatuotas atstumas tarp buferio diskų ar didžiojo konteinerio sienelių yra lygus:

a) ne mažiau kaip 18 metrų arba

b) dviejų dviašių ar vieno keturašio ar daugiaašio vagono ilgiui.

7.5.4

Atsargumo priemonės vežant maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir pašarus

Jei 3.2 skyriaus A lentelės 18 skiltyje ties tam tikros medžiagos ar gaminio pavadinimu nurodyta specialioji taisyklė CW 28, privaloma vežant maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir pašarus, reikia laikytis toliau nurodytų atsargumo priemonių.

Krovinio vienetų bei nevalytų tuščių pakuočių ir didžiųjų pakuočių bei IBC konteinerių, paženklintų 6.1 ar 6.2 pavyzdžio pavojingumo ženklais arba 9 pavyzdžio pavojingumo ženklais, kai juose yra krovinių, kurių JT Nr. 2212, 2315, 2590, 3151, 3152 ar 3245, neleidžiama krauti į vagonus ir konteinerius ar rietuvėmis pakrovimo, iškrovimo ar perkrovimo vietose kartu su krovinio vienetais arba netoli krovinio vienetų, jei žinoma, kad šiuose yra maisto produktų, plataus vartojimo prekių ar pašarų.

Jei šie krovinio vienetai, turintys minėtus pavojingumo ženklus, kraunami netoli krovinio vienetų, kuriuose, kaip žinoma, yra maisto produktų, plataus vartojimo prekių ar pašarų, jie turi būti atskirti vieni nuo kitų:

a) ištisinėmis skiriamosiomis pertvaromis. Pertvaros turi būti tokio pat aukščio, kaip ir patys krovinio vienetai su nurodytais pavojingumo ženklais; arba

b) krovinio vienetais, kurie neturi 6.1, 6.2 ar 9 pavyzdžio pavojingumo ženklų, arba krovinio vienetais, kurie paženklinti 9 pavyzdžio pavojingumo ženklu, bet juose nėra krovinių JT Nr. 2212, 2315, 2590, 3151, 3152 ar 3245, arba

c) ne mažesniu kaip 0,8 m atstumu,

nebent krovinio vienetai, paženklinti minėtasis pavojingumo ženklais, yra papildomai supakuoti arba visiškai uždengti (pvz., plėvele, kartoniniu dangčiu ar kitomis medžiagomis).

7.5.5

(rezervuota)

7.5.6

(rezervuota)

7.5.7

(rezervuota)

7.5.8

Valymas iškrovus

7.5.8.1

Jei iškrovus vagoną ar konteinerį, kuriame buvo vežami supakuoti pavojingieji kroviniai, paaiškėja, kad tam tikra jų turinio dalis nutekėjo ar išbyrėjo, vagoną ar konteinerį būtina kuo greičiau išvalyti, bet būtinai prieš iš naujo pakraunant.

Jei neįmanoma valyti vietoje, vagonas ar konteineris laikantis saugos reikalavimų vežamas į kitą artimiausią vietą, kur jis galėtų būti išvalytas.

Vežimo saugos reikalavimai laikomi įvykdytais, jei buvo imtasi priemonių, kad nutekėję ar išbyrėję pavojingieji kroviniai nepatektų į aplinką.

7.5.8.2

Vagoną ar konteinerį, kuriame buvo vežami Suverstiniai pavojingieji kroviniai, prieš naują pakrovimą būtina tinkamai išvalyti, jei naują krovinį sudarys ne tos pačios, o kitos pavojingosios medžiagos.

7.5.9

(rezervuota)

7.5.10

(rezervuota)

7.5.11

Papildomosios kai kurių klasių ar krovinių taisyklės

Be 7.5.1–7.5.4 ir 7.5.8 poskyrių taisyklių, galioja ir 3.2 skyriaus A lentelės 18 skiltyje nurodytos specialiosios taisyklės, pažymėtos raidėmis „CW“ prasidedančiu kodu:

CW 1

Siuntėjas prieš pakraudamas vagoną ar konteinerį turi kruopščiai išvalyti jo grindis.

Vagono ar konteinerio viduje neturi kyšoti jokių metalinių daiktų, kurie nepriklauso vagonui ar konteineriui.

Vagonų ir konteinerių durys bei langai (orlaidės) turi būti laikomi uždaryti.

Krovinio vienetai į vagoną ar konteinerį turi būti taip sukrauti ir pritvirtinti, kad jie negalėtų judėti ar pasislinkti. Juos būtina apsaugoti, kad jie nesitrintų ir nesidaužytų.

CW 2

(rezervuota)

CW 3

(rezervuota)

CW 4

L suderinamumo grupės medžiagas ir gaminius leidžiama vežti tik kaip vagono siuntą ar nedalomąjį krovinį.

CW 5

(rezervuota)

CW 6

(rezervuota)

CW 7

(rezervuota)

CW 8

(rezervuota)

CW 9

Krovinio vienetų negalima mėtyti ar daužyti.

CW 10

Balionai, atitinkantys 1.2.1 poskyryje pateiktą apibrėžimą, dedami į vagoną ar konteinerį lygiagrečiai arba statmenai vagono ar konteinerio išilginei ašiai; tačiau prie priekinės sienelės juos reikia krauti statmenai išilginei ašiai.

Trumpus didelio skersmens (apie 30 cm ir platesnius) balionus leidžiama krauti ir išilgai, bet vožtuvų apsauginiai įtaisai turi būti nukreipti į vagono ar konteinerio vidurį.

Balionai, kurie yra pakankamai stacionarūs arba vežami atitinkamuose įrenginiuose, kurie neleidžia jiems apvirsti, gali būti kraunami ir vertikaliai.

Horizontalieji balionai turi būti taip saugiai ir tinkamai užpleištuoti, pririšti ar įtvirtinti, kad negalėtų pasislinkti.

Ridenamosios talpyklos turi būti kraunamos taip, kad jų išilginė ašis būtų lygiagreti su vagono ar konteinerio šonais, apsaugant jas nuo šoninių judesių.

CW 11

Talpyklos visada turi būti kraunamos tokioje padėtyje, kuriai jos sukonstruotos, jos turi būti apsaugotos nuo visų įmanomų pažeidimų, kuriuos galėtų sukelti kiti krovinio vienetai.

CW 12

Jei gaminiai dedami ant padėklų, o šios kraunamos rietuve, kiekvienas padėklų sluoksnis turi būti tolygiai pasiskirstęs virš apačioje esančio padėklų sluoksnio, prireikus tarp jų dedama pakankami tvirtos medžiagos.

CW 13

Jei medžiagos prasiskverbė ir išbyrėjo ar išsipylė vagone ar konteineryje, pastarąjį leidžiama toliau naudoti tik po kruopštaus valymo, prireikus po dezinfekavimo ar detoksikavimo. Visus kitus tame pačiame vagone ar konteineryje vežtus krovinius ar gaminius būtina patikrinti, ar jie neužteršti.

CW 14

(rezervuota)

CW 15

(rezervuota)

CW 16

JT Nr. 1749 chloro trifluorido krovinio vienetus, kurių bruto masė didesnė kaip 500 kg, leidžiama vežti tik kaip vagono siuntą arba nedalomąjį krovinį, jei jo masė viename vagone ar didžiajame konteineryje neviršija 5000 kg.

CW 17

Krovinių vienetai su šios klasės medžiagomis, kurias vežant būtina palaikyti tam tikrą aplinkos temperatūrą, gali būti vežami kaip vagono siunta arba nedalomasis krovinys. Siuntėjas ir vežėjas turi tarpusavyje suderinti vežimo sąlygas.

CW 18

Krovinio vienetus reikia taip sukrauti, kad jie būtų lengvai pasiekiami.

CW 19

(rezervuota)

CW 20

(rezervuota)

CW 21

(rezervuota)

CW 22

Prieš pakraunant vagonus ir didžiuosius konteinerius būtina kruopščiai išvalyti.

Krovinio vienetai turi būti taip sukrauti, kad nekliudoma oro cirkuliacija palaikytų tolygią temperatūrą krovinių skyriuje. Jei į vagoną ar didįjį konteinerį pakraunama daugiau nei 5000 kg šių medžiagų, visas krovinys turi būti suskirstytas į rietuves po ne daugiau kaip 5000 kg, paliekant tarp jų ne mažesnius kaip 0,05 m oro tarpus. Krovinio vienetai turi būti apsaugoti, kad jų nepažeistų kiti krovinio vienetai.

CW 23

Tvarkant krovinio vienetus būtina imtis specialių priemonių, kad jie išvengtų sąlyčio su vandeniu.

CW 24

Prieš pakraunant vagoną ir konteinerį būtina kruopščiai išvalyti, ypač svarbu pašalinti visus degiųjų medžiagų (šiaudų, šieno, popieriaus ir t. t.) likučius.

CW 25

(rezervuota)

CW 26

Vagono ar konteinerio medinės dalys, susiliečiančios su šiomis medžiagomis, turi būti nuimtos ir sudegintos.

CW 27

(rezervuota)

CW 28

žr. 7.5.4 poskyrį.

CW 29

Krovinio vienetai turi būti sustatyti vertikaliai.

CW 30

Vežant atšaldytas suskystintas dujas cisterniniuose vagonuose ar cisterniniuose konteineriuose su apsauginiais vožtuvais, siuntėjas ir vežėjas prieš perduodami vežti krovinį turi suderinti tarpusavyje vežimo sąlygas.

CW 31

Iškrovus vagonus ar didžiuosius konteinerius, kuriuose šios medžiagos buvo vežamos kaip vagono siunta ar nedalomasis krovinys, arba mažuosius konteinerius, kuriuose buvo vežamos šios medžiagos, būtina patikrinti, ar juose neliko krovinio likučių.

CW 32

(rezervuota)

CW 33

1 pastaba. „Kritinė grupė“ – tai toji visuomenės grupė, kuri atsižvelgiant į jos apšvitą dėl esamo spinduliuotės šaltinio ir spinduliuotės būdo yra pakankamai vienalytė ir kuriai priklauso pavieniai asmenys, didžiausią leistinąją apšvitos dozę gaunantys iš esamo spinduliuotės šaltinio esamu apšvitos būdu.

2 pastaba. „Visuomenė“ – tai pavieniai gyventojų atstovai, išskyrus tuos, kurie patiria spinduliuotės poveikį dėl profesinių ar medicininių priežasčių.

3 pastaba. „Darbuotojai“ – tai visi asmenys, kurie visą darbo dieną, dalį dienos arba laikinai dirba darbdaviui ir kurie yra įgiję tam tikras teises ir pareigas, susijusias su profesine spinduline sauga.

(1)

Atskyrimas

(1.1)

Pakuotės, papildomos išorinės pakuotės, konteineriai ir cisternos vežant turi būti laikomos:

a) atskirai nuo tų vietų, prie kurių turi teisę nuolat prieiti visi asmenys, išskyrus c) punkte išvardytuosius

(i) pagal A lentelę arba

(ii) išlaikant atstumą, kuris taip apskaičiuojamas, kad šioje vietoje esantys kritinės grupės asmenys kasmet patirtų mažesnį nei 1mSv poveikį, įskaitant visus sąlyčio atvejus, kurių tikimasi iš visų kontroliuojamų šaltinių ir veiklos rūšių; ir

b) atskirai nuo neišryškintų fotojuostelių bei pašto maišų, nurodytų B lentelėje;

Pastaba. Su pašto maišais turi būti elgiamasi taip, tarsi juose būtų neišryškintų fotojuostelių ar fotoplokštelių, todėl jas būtina atskirti nuo radioaktyviųjų medžiagų.

c) atskirtos nuo darbuotojų nuolatos lankomų darbo vietų

(i) pagal A lentelę arba

(ii) išlaikant atstumą, kuris taip apskaičiuojamas, kad šioje vietoje esantys darbuotojai kasmet patirtų mažesnį nei 5 mSv poveikį.

Pastaba. Į darbuotojų, kurių individualus stebėjimas yra privalomas spindulinės saugos tikslais, atskyrą neatsižvelgiama.

d) atskirai nuo kitų pavojingųjų krovinių, aprašytų 7.5.2.1 skirsnyje.

A lentelė Mažiausias atstumas tarp II-GELTONA ir III-GELTONA kategorijų pakuočių ir asmenų

Transporto indeksų suma ne didesnė kaip

Apšvitos trukmė per metus (val.)

Vietos, kurios visuomenei nėra nuolat prieinamos

Nuolat lankomos vietos (darbo sritys)

250

Mažiausias atstumas (m), nesant ekranizuojančios medžiagos

0,5

1,5

0,5

1,5

2,5

1,0

2,5

7,5

1,0

9,5

1,5

5,5

13,5

2,5

5,5

6,5

15,5

6,5

(1.2)

II-GELTONA ar III-GELTONA kategorijų pakuočių ar papildomų išorinių pakuočių neleidžiama vežti keleivinio traukinio vagonų skyriuose, kuriuose yra žmonių; išimtį sudaro skyriai, rezervuoti asmenims, kurie turi leidimą lydėti tokias pakuotes ar papildomas išorines pakuotes.

(1.3)

(rezervuota)

(1.4)

Radioaktyviosios medžiagos turi būti pakankamai atskirtos nuo neišryškintų fotojuostelių. Skiriamasis atstumas nustatomas pagal tai, kad spindulinė apšvita neišryškintoms juostelėms vežant radioaktyviąsias medžiagas turi būti apribota iki 0,1 mSv kiekvienai juostelių siuntai (žr. B lentelę).

B lentelė Mažiausias atstumas tarp II-GELTONA ir III-GELTONA kategorijų pakuočių ir krovinių su užrašu „FOTO“ arba pašto maišų
Pakuočių ne daugiau kaip		Transporto indeksų suma ne didesnė kaip	Vežimo ar sandėliavimo trukmė (val.)
Kategorija			1	2	4	10	24	48	120	240
GELTONA-III	GELTOna-II		Mažiausias atstumas (m)
		0,2	0,5	0,5	0,5	0,5	1	1	2	3
		0,5	0,5	0,5	0,5	1	1	2	3	5
	1	1	0,5	0,5	1	1	2	3	5	7
	2	2	0.5	1	1	1,5	3	4	7	9
	4	4	1	1	1,5	3	4	6	9	13
	8	8	1	1,5	2	4	6	8	13	18
1	10	10	1	2	3	4	7	9	14	20
2	20	20	1,5	3	4	6	9	13	20	30
3	30	30	2	3	5	7	11	16	25	35
4	40	40	3	4	5	8	13	18	30	40
5	50	50	3	4	6	9	14	20	32	45

(2)	Aktyvumo riba
	Vagono, skirto vežti LSA medžiagas ar SCO gaminius 1 tipo (IP-1), 2 tipo (IP-2), 3 tipo (IP-3) pramoninėse pakuotėse ar nesupakuotas, bendrasis aktyvumas neturi viršyti C lentelėje nurodytų ribinių verčių.
	C lentelė. Aktyvumo ribos vienam vagonui vežant LSA medžiagas ir SCO gaminius pramoninėse pakuotėse arba nesupakuotas
	Medžiagos ar gaminio rūšis			Aktyvumo riba vienam vagonui
	LSA-I			neribojama
	LSA-II ir LSA-III nedegios kietos medžiagos			neribojama
	LSA-II ir LSA-III degios kietos medžiagos, visi skysčiai ir dujos			100 A₂
	SCO			100 A₂

(3)	Krovinių sukrovimas vežimo ir tarpinio sandėliavimo tikslams
(3.1)	Krovinys turi būti saugiai sukrautas.
(3.2)	Jei vidutinis šilumos srautas paviršiuje neviršija 15 W/m ir netoliese esantys kroviniai supakuoti ne į maišus, pakuotė arba papildomoji išorinė pakuotė gali būti vežama ar sandėliuojama, nesilaikant specialiųjų krovimo taisyklių, jei kompetentingosios institucijos išduotame leidime nenurodyta kitaip.
(3.3)	Pakraunant konteinerį ir sukraunant pakuotes, papildomas išorines pakuotes bei konteinerius, būtina laikytis šių taisyklių:
	a) Pakuočių, papildomų išorinių pakuočių ir konteinerių skaičius vagone turi būti taip ribojamas, kad transporto indeksų suma, tenkanti vienam vagonui, neviršytų D lentelėje nurodytos vertės, išskyrus tuos atvejus, kai vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis.
	LSA-I grupei priklausančių mažo savitojo aktyvumo radioaktyviųjų medžiagų pakuotėms transporto indeksų suma neribojama.
	b) Vežant siuntą išskirtinio naudojimo sąlygomis, transporto indeksų suma, tenkanti vienam vagonui, neribojama.
	c) Spinduliuotės lygis įprastinėmis vežimo sąlygomis visuose vagono paviršiaus taškuose neturi viršyti 2 mSv/h, o 2 metrų atstumu – 0,1 mSv/h, išskyrus išskirtinio naudojimo sąlygomis vežamą siuntą, kurios atveju ribinė spinduliuotės lygio vertė aplink vagoną nustatyta (3.5) b ir c punktuose.
	d) Krizinės saugos koeficientų suma, tenkanti vienam konteineriui ar vagonui, neturi viršyti E lentelėje nurodytų verčių.
	D lentelė Ribinė transporto indeksų suma vienam konteineriui ir vagonui, kurie nevežami išskirtinio naudojimo sąlygomis
	Konteinerio ar vagono rūšis		Ribinės transporto indeksų sumos vertės vienam konteineriui ar vagonui
	Mažasis konteineris		50
	Didysis konteineris		50
	Vagonas		50
	E lentelė Ribinė krizinės saugos koeficientų suma vienam konteineriui ar vagonui su daliosiomis medžiagomis
	Konteinerio ar vagono rūšis	Ribinė krizinės saugos koeficientų suma vienam konteineriui ar vagonui
		ne išskirtinio naudojimo sąlygomis			išskirtinio naudojimo sąlygomis
	Mažasis konteineris	50			netinka
	Didysis konteineris	50			100
	Vagonas	50			100

(3.4)	Visos pakuotės arba papildomosios išorinės pakuotės, kurių transporto indeksas didesnis nei 10, taip pat visos siuntos, turinčios aukštesnį krizinės saugos koeficientą nei 50, gali būti vežamos tik išskirtinio naudojimo sąlygomis.
(3.5)	Pakuočių, vežamų išskirtinio naudojimo sąlygomis, spinduliuotės lygis neturi viršyti:
	a) 10 mSv/h visuose pakuotės ar papildomos pakuotės išorinio paviršiaus taškuose; jis gali būti didesnis nei 2 mSv/h tik tuo atveju, kai:
	(i) vagonas turi apvalkalą, kuris įprastinėmis vežimo sąlygomis neleidžia patekti į vidų pašaliniams asmenims, ir
	(ii) buvo imtasi priemonių pakuotei ar papildomai išorinei pakuotei pritvirtinti, kad jos padėtis vagono apvalkalo viduje įprastinėmis vežimo sąlygomis nesikeistų, ir
	(iii) vežimo metu neatliekami pakrovimo ar iškrovimo darbai;
	b) 2 mSv/h visuose vagono išorinio paviršiaus taškuose, įskaitant viršų ir grindis, arba visuose atvirojo vagono taškuose, kurie yra vertikaliose plokštumose, projektuojamose ant išorinių vagono briaunų, krovinio paviršiuje ir apatiniame vagono išorės paviršiuje, ir
	c) 0,1 mSv/h visuose taškuose 2 m atstumu nuo vertikalių plokštumų, kurias sudaro vagono išoriniai paviršiai, arba, jei krovinys vežamas atvirajame vagone, tai visuose taškuose 2 m atstumu nuo vertikalių plokštumų, kurios projektuojamos ant išorinių vagono briaunų.
(4)	Pakuočių su daliosiomis medžiagomis atskyrimas vežimo ir tarpinio sandėliavimo metu
(4.1)	Pakuočių, papildomų išorinių pakuočių ir konteinerių, kuriuose yra daliųjų medžiagų, grupės dydis tarpinio sandėliavimo metu vieno sandėlio teritorijoje turi būti taip ribojamas, kad krizinės saugos koeficientų suma, tenkanti tam tikrai tokių pakuočių, papildomų pakuočių ir konteinerių grupei, neviršytų 50. Kiekviena grupė turi būti taip sandėliuojama, kad nuo kitų pakuočių, papildomųjų išorinių pakuočių ir konteinerių grupių ją skirtų ne mažesnis kaip 6 m atstumas.
(4.2)	Jei krizinės saugos koeficientų suma, tenkanti vienam vagonui ar konteineriui pagal E lentelę yra didesnė nei 50, turi būti taip sandėliuojama, kad atstumas iki kitų pakuočių, papildomųjų pakuočių ar konteinerių su daliosiomis medžiagomis grupių būtų mažiausiai 6 metrai.
(5)	Pažeistos ar nesandarios pakuotės, užterštos pakuotės
(5.1)	Jei pakuotė akivaizdžiai pažeista arba nesandari, arba manoma, kad ji buvo pažeista arba buvo nesandari, būtina apriboti priėjimą prie šios pakuotės, o kvalifikuotas specialistas turi kuo greičiau įvertinti taršos mastą ir jos sąlygojamą pakuotės spinduliuotės lygį. Šiuo požiūriu būtina įvertinti pakuotę, vagoną, pakrovimo ir iškrovimo teritoriją, kuri ribojasi su vagonu, ir prireikus visus kitus vagone vežtus krovinius. Jei būtina, reikia imtis priemonių, kad pagal kompetentingosios institucijos nustatytus reikalavimus būtų apsaugoti žmonės, turtas ir aplinka, likviduojant ar sumažinant tokio nesandarumo ar pažeidimo pasekmes.
(5.2)	Pažeistos pakuotės arba pakuotės, iš kurių į aplinką nutekėjo daugiau radioaktyviųjų medžiagų nei leidžiama normaliomis vežimo sąlygomis, prižiūrimos gali būti nuvežtos į laikinojo sandėliavimo vietą ir vežamos toliau tik jas sutaisius, sutvarkius ir deaktyvavus.
(5.3)	Nuolat radioaktyviosioms medžiagoms vežti naudojami vagonai ir įrenginiai turi būti periodiškai tikrinami, ar nėra užteršti. Tokių patikrinimų dažnumas priklauso nuo užterštumo tikimybės ir vežamų radioaktyviųjų medžiagų kiekio.
(5.4)	Jei (5.5) punkte nenumatyta kitaip, kvalifikuotas specialistas turi kuo greičiau deaktyvuoti visus vagonus ir įrenginius ar jų dalis, kurios buvo užterštos vežant radioaktyviąsias medžiagas daugiau nei nurodyta 4.1.9.1.2 punkte arba kurių paviršiuje nustatytas didesnis nei 5 miuμSv/h spinduliuotės lygis; šių vagonų ir įrenginių neleidžiama toliau naudoti, kol jų laikinoji tarša viršija 4.1.9.1.2 punkte nustatytą ribą ir kol laikinosios taršos sąlygojamas spinduliuotės lygis paviršiuje po deaktyvavimo viršija 5 miuμSv/h.
(5.5)	4.1.9.1.2 punkto ir ankstesnio (5.4) punkto nuostatos netaikomos konteinerių, cisternų, IBC konteinerių ar vagonų vidiniam paviršiui, jei nesupakuotos radioaktyviosios medžiagos vežamos juose išskirtinio naudojimo sąlygomis ir tik tol, kol jie naudojami išskirtinėmis sąlygomis.
(6)	Kitos taisyklės
	Jei krovinio neįmanoma pristatyti, jis turi būti sandėliuojamas saugioje vietoje; būtina kuo greičiau pranešti apie tai kompetentingajai institucijai ir prašyti jos nurodymų dėl tolesnių veiksmų.
CW 34	Prieš vežant slėginius indus, būtina įsitikinti, ar juose dėl galimo vandenilio išsiskyrimo nepakilo slėgis.
CW 35	Jei kaip atskiros pakuotės naudojami maišai, jie turi būti tinkamai atskirti vienas nuo kito, leidžiant pasiskirstyti šilumai.
CW 36	Geriausia krovinio vienetus perkrauti į atvirus arba vėdinamus vagonus arba į atvirus ar vėdinamus konteinerius. Jei tai neįmanoma ir siuntos turi būti vežamos kituose dengiamuosiuose vagonuose arba kituose dengtuosiuose konteineriuose, vagono arba konteinerio durys turi būti paženklintos užrašu ne mažesnio kaip 25 mm dydžio raidėmis: „DĖMESIO NEVĖDINTA ATIDARYTI ATSARGIAI“
	Šis užrašas rašomas ta kalba, kuri siuntėjui atrodo tinkama.
	7.6 SKYRIUS
	SKUBIOJO KROVINIO IŠSIUNTIMO TAISYKLĖS
	Pagal Skubiųjų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių (Vienodųjų CIM teisės aktų IV priedo RIEx) 2 straipsnį krovinį leidžiama vežti skubiąja siunta tik tuo atveju, kai 3.2 skyriaus A lentelės 19 skiltyje ties šio krovinio pavadinimu nurodytas kodas prasideda raidėmis „CE“, kurios reiškia, kad toks vežimo būdas leidžiamas, ir tuo atveju, kai laikomasi šios specialiosios taisyklės reikalavimų.
	Jei 3.2 skyriaus A lentelės 19 skiltyje nurodomos toliau išvardytos specialiosios taisyklės, jų būtina laikytis.
CE 1	Skubųjį krovinį sudarantis krovinio vienetas neturi sverti daugiau kaip 40 kg. Tokie krovinio vienetai kraunami į geležinkelio vagonus, kurie tinka ir keleiviams vežti, bet tik iki 100 kg kiekvienam vagonui.
CE 2	Skubųjį krovinį sudarantis krovinio vienetas neturi sverti daugiau kaip 40 kg. Tokiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 2 litrai šios medžiagos.
CE 3	Skubųjį krovinį sudarantis krovinio vienetas neturi sverti daugiau kaip 50 kg.
CE 4	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 45 litrai šios medžiagos, ji neturi sverti daugiau kaip 50 kg.
CE 5	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 2 litrai šios medžiagos.
CE 6	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 4 litrai šios medžiagos.
CE 7	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 6 litrai šios medžiagos.
CE 8	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 12 litrų šios medžiagos.
CE 9	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 4 kg šios medžiagos.
CE 10	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 12 kg šios medžiagos.
CE 11	Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 24 kg šios medžiagos.
CE 12	Medžiaga, siunčiama skubiąja siunta, turi būti laikoma nedūžtančioje talpykloje. Skubųjį krovinį sudarantis krovinio vienetas neturi sverti daugiau kaip 25 kg.
CE 13	Skubiąja siunta leidžiama vežti tik tauriųjų metalų turinčius neorganinius cianidus ir jų mišinius. Šiuo atveju naudojamos mišriosios pakuotės su vidinėmis pakuotėmis iš stiklo, plastiko ar metalo, aprašytos 6.1.4.21 skirsnyje. Skubųjį krovinį sudarančiame krovinio vienete neturi būti daugiau kaip 2 kg šios medžiagos.
	Siuntas leidžiama vežti keleiviams prieinamuose bagažo vagonuose ar bagažo skyriuose, jei imamasi atitinkamų priemonių, kad jų neliestų pašaliniai asmenys.
CE 14	Skubiąja siunta leidžiama vežti tik tas medžiagas, kurioms nebūtina palaikyti nekintamą aplinkos temperatūrą. Tokiu atveju būtina paisyti kiekio apribojimų:
	– medžiagoms, kurios nepriskiriamos JT Nr. 3373 – iki 50 ml skysčio viename krovinio vienete arba iki 50 g kietos medžiagos viename krovinio vienete;
	– medžiagoms, kurios priskiriamos JT Nr. 3373 – iki 4.1.4.1 poskyryje pateiktoje P 650 pakavimo taisyklėje nurodyto kiekio;
	– kūno dalims arba organams – krovinio vienetas neturi sverti daugiau kaip 50 kg.
CE 15	Vežant krovinį skubiąja siunta pavojingumo ženkluose nurodytų transporto indeksų suma, tenkanti vienam bagažo vagonui ar bagažo skyriui, neturi viršyti 10. III-GELTONA kategorijos pakuotėms vežėjas gali nustatyti išsiuntimo laiką. Skubiojo krovinio siunta neturi sverti daugiau kaip 50 kg.
	7.7. SKYRIUS
	RANKINIS IR KELIONINIS BAGAŽAS
	Pagal Sutarties dėl tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais (CIV) Vienodųjų teisės aktų 18 straipsnio e) punktą RID medžiagos ir gaminiai negali būti vežami kaip kelioninis bagažas, jei tarifuose nėra numatyta išimčių.
	Plastikinių talpyklų bandymų reikalavimai
	6.1.5.2.7 arba 6.5.4.3.6 punkto direktyva
	Laboratoriniai metodai, taikomi pakuotės konstrukcinių medžiagų bandiniams, siekiant įrodyti didelės molekulinės masės polietileno (žr. 6.1.5.2.6 arba 6.5.4.3.5 punkte pateiktą apibrėžimą) ir užpildų (medžiagų, mišinių ir ruošinių) cheminį suderinamumą, palyginti su standartiniais skysčiais pagal 6.1.6 poskyrį.
	Taikant toliau aprašytus laboratorinius A-C metodus, nustatomos galimo pakuočių medžiagos pažeidimo, kurį sukelia užpildai, rūšys lyginant su standartiniais skysčiais.
	Tyrimo metodai pasirenkami atsižvelgiant į pažeidimo rūšį.
	Jei, laikantis receptūros, jų negalima iš anksto numatyti, taikomi tokie metodai:
	– minkštinimas brinkinant (laboratorinis A metodas),
	– suskilinėjimas dėl įtempių (laboratorinis B metodas),
	– oksiduojanti ir molekules skaidanti reakcija (laboratorinis C metodas),
	laboratoriniais bandymais nustatant jų poveikį talpyklų konstrukcinei medžiagai ir lyginant jį su to paties poveikio standartiniais skysčiais.
	Bandymams atlikti naudojami to paties storio bandiniai (atsižvelgiant į leistinuosius nuokrypius).
	Laboratorinis A metodas
	Nustatant masės pokytį išbrinkus, plokščios formos bandiniai, pagaminti iš pakuočių konstrukcinės medžiagos, laikomi 40 °C temperatūros tiriamajame užpilde ir lyginamajame standartiniame skystyje.
	Norint nustatyti masės pokytį išbrinkus, bandiniai pasveriami prieš panardinant juos į užpildą ir standartinį skystį. Bandinių, kurių storis iki 2 mm, masės pokytis nustatomas po 4 savaičių, kitais atvejais – kai masė nustoja kitusi.
	Apskaičiuojamas 3 bandinių vidutinis masės pokytis. Bandinius galima naudoti tik vieną kartą.
	Laboratorinis B metodas (kaiščio įspraudimo metodas)
	1. Trumpas aprašymas
	Taikant kaiščio įspraudimo metodą, nustatoma pakuotės konstrukcinės medžiagos, pagamintos iš didelės molekulinės masės didelio tankio polietileno, reakcija į užpildą ir atitinkamą standartinį skystį, kartu atsižvelgiant ir į bandinio suskilinėjimą dėl įtempių jam išbrinkus iki 4 % arba neišbrinkus.
	Bandiniuose išgręžiama skylė ir padaroma įpjova, jie panardinami į tiriamąjį užpildą ir atitinkamą standartinį skystį. Palaikius bandinį nustatytą laiką, į išgręžtą skylę įspraudžiamas didesnio skersmens kaištis.
	Taip paruošti bandiniai laikomi tiriamuosiuose užpilduose ir atitinkamame standartiniame skystyje. Palaikius skirtingą laiką, bandiniai išimami ir tiriamas jų likutinis atsparumas tempimui (3.1 metodas) arba nustatomas laikas, po kurio jie suplyšta (3.2 metodas).
	Atliekant lyginamuosius matavimus, kai tiriamoji terpė yra standartiniai skysčiai, pvz.: „drėkinamasis tirpalas“, „acto rūgštis“, „n-butilacetatas“ arba „n-butilacetato sotusis drėkinamasis tirpalas“ arba „vanduo“, nustatoma, ar tiriamojo užpildo sukeltas pažeidimas palyginti su standartiniu skysčiu yra toks pat, stipresnis ar silpnesnis.
	2. Bandiniai
	2.1 Forma ir matmenys
	Bandinio forma ir rekomenduojami matmenys pateikti 1 paveiksle. Bandinio storio nuokrypiai neturi būti didesni kaip ± 15 % vidutinio dydžio vienoje matavimo eilėje.
	Matavimo eilė – tai tiriamasis užpildas ir atitinkamas standartinis skystis.

2.2	Gamyba
	Matavimo eilės bandiniai gali būti paimti ir iš to paties konstrukcinio tipo pakuočių, ir iš to paties ekstruzinio pusgaminio gabalo.
	Gaminant bandinius pjovimo būdu, juose pjūkleliu padaroma įpjova. Apdorojimo metu atsirandančias atplaišas reikėtų pašalinti nuo paviršiaus prieš darant įpjovas. Bandinius reikia įpjauti lygiagrečiai su ekstruzijos kryptimi.
	Kiekviename bandinyje, kaip parodyta 1 paveiksle, išgręžiama skylė, kurios skersmuo yra 3(mm(-0))^(+0,03) . Po to bandinyje, kaip parodyta 1 paveiksle, padaroma smailėjanti įpjova, kurios spindulys <=≤ 0,05 mm. Atstumas tarp įpjovos pagrindo ir skylės krašto yra 5 mm ± 0,1 mm.
2.3	Bandinių skaičius
	Norint nustatyti likutinį atsparumą tempimui pagal 3.2 punktą, reikia naudoti 10 bandinių kiekvienam bandymo etapui. Paprastai nustatomi ne mažiau kaip 5 bandymo etapai.
	Norint nustatyti laiką iki bandinių plyšimo, kaip nurodyta 3.3 punkte, būtina naudoti 15 bandinių.
2.4	Kaiščiai
	2 paveiksle parodyti 4 mm storio kaiščio matmenys.
	a: Kaištis, skirtas nustatyti likutinį atsparumą tempimui	b: Kaištis, skirtas nustatyti laiką, po kurio plyš bandinys

_________________2 paveikslas

	Kaiščiams patartina naudoti nerūdijantį plieną (pvz., X 12 Cr Si 17).
	Medžiagoms, veikiančioms šį plieną, būtina naudoti stiklinius kaiščius.
	3.	Bandymo eiga ir vertinimas
	3.1	Preliminarus bandinių laikymas
		Prieš bandant bandinius kaiščiu jie 21 dieną laikomi 40 °C (± 1 °C) temperatūros tiriamuosiuose skysčiuose ir standartiniuose skysčiuose. Bandymams naudojant standartinį skystį c, nurodytą 6.1.6 poskyryje, bandiniai prieš tai laikomi n-butilacetate.
	3.2	Metodai, kuriais nustatoma likutinio atsparumo tempimui kreivė
	3.2.1	Bandymo atlikimas
		Kaištis, parodytas 2 a paveiksle, įspraudžiamas taip, kad jo cilindrinė dalis per kūgio pavidalo dalį tolygiai įeitų į bandinyje išgręžtą skylę.
		Taip paruošti bandiniai panardinami į indus, pripildytus iki 40 °C temperatūros pašildyto tiriamojo skysčio, ir laikomi šildymo spintoje, esant 40 °C (± 1 °C) temperatūrai. Naudojant standartinį c skystį, šis tyrimas atliekamas su drėkinamuoju tirpalu, praskiestu 2 % n-butilacetatu.
		Vienai matavimo eilei pasirenkamas tas pats nekintamas laikas nuo kaiščio įkišimo į bandinius iki bandinių laikymo tiriamajame skystyje.
		Norint nustatyti suskeldėjimą dėl įtempių pagal laiką ir bandomąjį skystį, reikia taip parinkti laikymo trukmę, kad būtų galima aiškiai ir patikimai atskirti tiriamųjų standartinių skysčių kreives nuo kreivių, žyminčių užpildų likutinį atsparumą tempimui.
		Išėmus bandinius iš talpyklos, kurioje buvo laikomi, iš jų iškart ištraukiami kaiščiai ir nušluostomi bandomojo skysčio likučiai.
		Iki kambario temperatūros atvėsinti bandiniai perpjaunami pjūkleliu pusiau per išgręžtos skylės vidurį lygiagrečiai su įpjova. Kitam bandymui bus naudojamos tik šios perpjautos bandinio dalys.
		Šios perpjautos bandinio dalys, ne vėliau kaip po 8 valandų išėmus jas iš tiriamojo skysčio, tiriamos bandomąja tempimo mašina, esant vienašei tempimo apkrovai ir bandymo greičiui (judančio gnybto greičiui) 20 mm/min iki trūkimo. Nustatoma didžiausia jėga. Tempimo bandymas atliekamas kambario temperatūroje 23 °C (± 2 °C), laikantis ISO/R 527 reikalavimų.
	3.2.2	Vertinimas
		Vertinant tiriamojo skysčio įtaką, nustatoma preliminariai išlaikytų ir kaiščiu nepaveiktų bandinių didžiausias įtempis, lygus nuliui, ir didžiausias mėginio įtempis, esant išlaikymo laikui ty, kai y ≥=> 5. Perskaičiavus šiuos didžiausius įtempius, kai ty išreikštas procentais, skaičiuojant nuo nulio, šios vertės įrašomos į 3 paveikslo diagramą.
		Lyginant atitinkamas likutinio atsparumo tempimui kreives, gautas atlikus matavimus su standartiniais skysčiais, kaip antai: „drėkinamosios medžiagos tirpalas“ arba „acto rūgštis“ arba „n-butilacetatas arba n-butilacetato sotusis drėkinamosios medžiagos tirpalas“, arba „vanduo“, matyti, ar tiriamasis užpildas stipriau ar silpniau veikia pakuotės medžiagą, ar visai jos neveikia (žr. 3 pav.).

3 paveikslas. Suskeldėjimo dėl įtempių bandymas (kaiščio įspraudimo metodas)

	3.3	Metodas, skirtas nustatyti laiką, po kurio plyšta bandiniai
	3.3.1	Bandymo atlikimas
		Visi 15 bandinių po vieną pasmeigiami ant 15 kaiščių, kaip parodyta 2 b paveiksle, ir panardinami į stiklinį vamzdelį su atitinkamu tiriamuoju skysčiu, pašildytu iki 40 °C temperatūros.
		Tiriamoji temperatūra turi būti pastovi (± 1 °C). Stebėjimo būdu nustatoma, kada plyšta ant kaiščio pasmeigtas kiekvienas bandinys. Įtrūkiai, kaip žinoma iš patirties, visuomet plečiasi nuo įpjovos pagrindo kaiščio paviršiaus link.
	3.3.2	Vertinimas
		Vertinant svarbiausias vaidmuo tenka laikui T_SF; per kurį įplyšta 8 bandiniai. Likusių įplyšių vertinti nebūtina.
		Vertinimas atliekamas, lyginant užpildu pripildytų bandinių skaičių. Per laiką T_SF (SF – Standardflüssigkeit – standartinis skystis – Vert. past.) gali būti ne daugiau kaip 8 įplyšę bandiniai.
	3.4	Paaiškinimai
		Tyrimo parametrai, kaip antai: „laikymo temperatūra“, „atstumas tarp įpjovos dugno ir skylės krašto“, buvo taip parinkti, kad atliekant atitinkamus tyrimus su standartiniais skysčiais „drėkinamasis tirpalas“, „acto rūgštis“ ir „n-butilacetatas arba n-butilacetato sotusis drėkinamasis tirpalas“, galima būtų gauti patikimus rezultatus, laikantis šių bandymo taisyklių per visą 28 dienų laikotarpį. Bandymams buvo naudojamas didelės molekulinės masės polietilenas, kurio tankis ~0,952 g/cm³, o lydymosi indeksas (Melt Flow Rate [MFR] yra 190 °C/21,6 kg masės) atitinka ~2,0 g/10 min.
	Kadangi šios bandymo taisyklės duomenys visada yra santykiniai, norint sutrumpinti bandymų laiką, galima pakeisti anksčiau minėtų bandymų parametrų ribas. Tą būtina atskirai nurodyti bandymų ataskaitoje.
	4.	Patenkinamo bandymų rezultato kriterijai
	4.1	Atliekant bandymą pagal laboratorinį A metodą, bandinio masė dėl išbrinkimo neturi padidėti daugiau kaip 1 %, jei lyginimui naudojami standartinis (a) skystis „drėkinamasis tirpalas“ ir standartinis (b) skystis „acto rūgštis“.
		Atliekant bandymą pagal laboratorinį A metodą, kai tiriamas užpildas, bandinio masė išbrinkus neturi padidėti labiau nei veikiama n-butilacetatu (apytikriai 4 %), jei lyginimui naudojamas standartinis (c) skystis „n-butilacetatas arba n-butilacetato sotusis drėkinamasis tirpalas“.
	4.2	Atliekant tyrimą pagal laboratorinį B metodą, medžiagos, kurią norima patvirtinti, atsparumo trukmė turi būti tokia pati ar ilgesnė nei lyginimui naudojami standartiniai skysčiai.
	Laboratorinis C metodas
	Siekiant nustatyti galimą oksiduojantį arba molekules skaidantį didelės molekulinės masės ir didelio tankio polietileno (žr. 6.1.5.2.6 arba 6.5.4.3.5 punktą), iš kurio pagamintos pakuotės, pažeidimą, kurį sukelia užpildo medžiaga, nustatomas lydymosi indeksas (Melt Flow Rate [MFR] yra 190 °C/21,6 kg svorio [Load] laikantis ISO 1133 7 sąlygos), būdingas bandiniams, kurių storio ribos atitinka konstrukcinio tipo ribas prieš įdedant šiuos bandinius į vertinamą užpildą ir po to.
	Panardinus vienodos geometrinės formos bandinius į standartinį skystį „55 % azoto rūgštis“ (žr. 6.1.6 poskyrio e) punktą) ir atsižvelgus į lydymosi indeksų vertes, nustatoma, ar tiriamojo užpildo poveikis pakuotės medžiagai yra mažesnis, toks pat ar didesnis.
	Bandiniai laikomi esant 40 °C temperatūrai, kol bus galima juos galutinai įvertinti, bet ne ilgiau kaip 42 dienas.
	Jei užpildas, kurį numatyta patvirtinti, tiriant jį laboratoriniu A metodu, tuo pat metu sukelia išbrinkimą ir bandinio masė padidėja ≥=>1 %, tai, norint gauti tikslius matavimo rezultatus, būtina, prieš matuojant lydymosi indeksą, bandinį vėl išdžiovinti ir stebėti jo masę, pvz., laikant jį vakuuminėje džiovinimo spintoje, esant 50 °C temperatūrai, kol masė nustos kisti, dažniausiai ne ilgiau kaip 7 dienas.
	Patenkinamo bandymo rezultato kriterijai
	Pakuotės medžiagos lydymosi indekso padidėjimas, kurį sukelia tvirtinamas užpildas pagal šį nustatymo metodą, neturėtų viršyti pokyčio, gaunamo naudojant standartinį skystį „55 % azoto rūgštis“, įskaitant dėl tyrimų metodikos atsiradusią 15 % leistinųjų nuokrypių ribą.

______________