Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-365(2)
2013 m. lapkričio 5 d. Nr. 1023
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5‑97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-365 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-365(2) (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) (toliau – Keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Etikos komisija inter alia „nagrinėja gautą informaciją ir atlieka tyrimus dėl savivaldybės tarybos nario veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms“. Siūloma Įstatymo projekto nuostata neapibrėžia, kokią „gautą informaciją“ nagrinėja Etikos komisija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (Žin., 2006, Nr. 102-3938) (toliau – Kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas) arba visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Taigi pagrindas pradėti tyrimą Etikos komisijoje gali būti ne bet kokia informacija, bet informacija apie galimai padarytą pažeidimą. Be to, pagal Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą sąvoka „pažeidimas“ apima ne tik Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431) nuostatų, bet ir kitų Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimą. Taigi darytina išvada, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomas Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punktas susiaurina Kodekso 7 straipsnyje reglamentuojamo valstybės politikų elgesio tyrimo apimtį, todėl, siekiant to išvengti, siūlytina suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Kodeksu.
2. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstoma Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis panaikintų galimybę deleguoti valstybės tarnautojus į savivaldybių tarybų sudaromas komisijas komisijos nario teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį savivaldybių tarybos sudaro įvairias komisijas, kuriose pagal jų veiklos pobūdį būtina dalyvauti savivaldybės įstaigų valstybės tarnautojams (pavyzdžiui, Vietos bendruomeninių reikalų komisija, Keleivinio transporto organizavimo komisija, Privatizavimo komisija, Pavadinimų sumanymo komisija, Komisija neigiamų socialinių veiksnių prevencijai koordinuoti ir kitos). Atsižvelgiant į tai ir į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktus motyvus, abejotina, ar tokia pataisa, kuri būtų taikoma ne tik Etikos komisijai, bet ir kitoms savivaldybių tarybų sudaromoms komisijoms, tikslinga, ar proporcinga siekiamam tikslui, juolab kad toks poreikis nepagrįstas ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytą Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų patikslinti – nustatyti draudimą tos savivaldybės įstaigų valstybės tarnautojus skirti Etikos komisijos nariais.
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „VTEK nuomone, Etikos komisijų veikloje dalyvaujantys bendruomenių atstovai (seniūnaičiai) neatsveria susiformavusio politikų solidarumo. Susiklosčiusi padėtis galėtų pasikeisti, jei bendruomenių atstovų ir savivaldybės tarybos narių proporcija Etikos komisijoje būtų vienoda.“ Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatos neužtikrina šios proporcijos – pagal siūlomą Įstatymo projekto redakciją savivaldybės tarybos nariai turi sudaryti ne daugiau kaip 1/2 Etikos komisijos narių. Tokia nuostata sudaro prielaidas, kad Etikos komisijoje būtų savivaldybės tarybos narių mažuma (tai atitiktų sąlygą „ne daugiau kaip 1/2“), o daugumą sudarytų bendruomenės nariai. Norint išlaikyti pariteto principą, Įstatymo projekte turi būti aiškiai nustatyta, kad Etikos komisiją sudaro 1/2 savivaldybės tarybos narių ir 1/2 bendruomenių atstovų.
4. Įstatymo projekte turi būti išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, nes neaišku, ar siūlomi pakeitimai bus taikomi tik naujai sudaromoms etikos komisijoms, ar atsižvelgiant į juos turės būti pakeista ir jau sudarytų etikos komisijų sudėtis.
5. Siūlytina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. XIIP-365(2) išdėstytą pastabą.