LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS

ĮSAKYMAS

DĖL NEBLAIVUMO DARBE KELIAMOS RIZIKOS IR SU JA SUSIJUSIŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE (AVARIJŲ) PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ŠALIES ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE, ORGANIZACIJOSE

2008 m. birželio 20 d. Nr. V-181

Vilnius

Tyrimais įrodyta, kad neblaivumas darbe sudaro realią grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti, nes tikimybė susižaloti esant neblaiviam padidėja 10–15 kartų. Tai patvirtina ir Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau – VDI) turimi statistiniai duomenys: per pastaruosius dešimt metų šalies įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbe žuvo ar buvo sunkiai sužalota per 500 neblaivių darbuotojų, iš jų apie 400 – mirtinai (tai sudaro apie trečdalį visų žuvusiųjų darbe). Daugelio šalių ekspertai ir patys darbdaviai pripažįsta, kad dirbant neblaiviems mažėja darbo našumas, jo kokybė ir tikslumas, didėja konfliktų, pravaikštų tikimybė, žalą patiria šeima, nukenčia įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau – įmonė) įvaizdis.

Išsamesni duomenys apie alkoholio įtaką traumatizmui pateikti VDI informacijoje „Apie nelaimingus atsitikimus darbe ir jų metu žuvusių neblaivių darbuotojų apibendrinančius rodiklius, jų tendencijas“ („Informaciniai pranešimai“, 2007, Nr. 80 (1).

Atkreipdamas vadovų dėmesį į neblaivumo darbe socialinę, ekonominę bei materialinę žalą, ypač akcentuodamas jo keliamas grėsmes darbuotojų saugai ir sveikatai bei eismo saugumui ir siekdamas veiksmingesnės nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų), kylančių dėl dirbančių neblaivių darbuotojų, prevencijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 32 straipsnio bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 102-4585) 8 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 3 dalies 2 punkto nuostatomis:

1. Skelbiu Rekomendacijas alkoholiui darbe, kaip rizikos veiksniui, šalinti šalies įmonėse, įstaigose ir organizacijose (1 priedas).

2. Tvirtinu neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) Valstybinės darbo inspekcijos prevencinių priemonių planą (2 priedas).

3. Nurodau įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams:

3.1. Per vieną mėnesį nuo šio įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ pasirinktomis fiksuotomis viešinimo priemonėmis (susirinkimai, seminarai, instruktavimai ir pan.) supažindinti su šio įsakymo 2 punkte nurodytu planu bei 3 priede išvardytais pagrindiniais norminiais teisės aktais ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais neblaivumo darbe prevenciją, visus įmonės darbuotojus.

3.2. Per du mėnesius nuo šio įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ parengti, atsižvelgiant į šio įsakymo 3.3 ir 3.4 punktuose nustatytą tvarką, neblaivumo darbe prevencijos priemonių planus, bei, vykdant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 20 straipsnio 3 punkto nuostatą, su planuose numatytomis priemonėmis supažindinti darbuotojus.

3.3. Šio įsakymo 3.2 punkto nuostata taikoma statybos, statybos-remonto; transporto; žemės ūkio; miškininkystės; kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios pramonės: statybinių medžiagų, metalo gaminių, medienos bei medienos gaminių, baldų, mašinų ir įrangos, tekstilės gaminių, maisto produktų gamybos; elektros, dujų, garo tiekimo ir kondicionavimo; vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo; transporto priemonių aptarnavimo ir remonto; laivų statybos, remonto ir techninės priežiūros; apsaugos paslaugas teikiančioms įmonėms, taip pat kitoms įmonėms, kuriose dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo ar buvo sunkiai sužaloti neblaivūs darbuotojai.

3.4. Rengiant neblaivumo darbe prevencijos priemonių planus (programą), vadovautis šio įsakymo 3 priede išvardytais dokumentais, protingumo principais, atsižvelgti į 1 punkte nurodytas Rekomendacijas (tiek, kiek jos priimtinos konkrečiam darbdaviui), taip pat į profesinių sąjungų, darbo tarybų, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai (toliau – darbuotojų atstovai) nuomonę.

3.5. Darbo drausmės pažeidimų ir/ar nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su neblaivumu darbe, prevencijos klausimus svarstyti įmonės valdymo aukščiausio lygio (arba tam įgaliotoje) struktūroje, ar kitaip, kaip pasirinkta įmonėje, dalyvaujant darbuotojų atstovams, įmonėje nustatyta tvarka ir periodiškumu.

4. Įsakau Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams:

4.1. Kontroliuoti šio įsakymo įgyvendinimą įmonėse, teikiant prioritetus įmonėms ir veiklos sektoriams, nurodytiems šio įsakymo 3.3 punkte, taip pat kitoms įmonėms, kuriose vykdomi darbai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtintą pavojingų darbų sąrašą (Žin., 2002, Nr. 87-3751).

4.2. Vertinant įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei administracijos veiksmus sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nelaimingų atsitikimų darbe atvejus traktuoti kaip sunkinančias aplinkybes.

4.3. Konsultuoti darbdavius, darbuotojus bei juos atstovaujančių organizacijų specialistus šio įsakymo įgyvendinimo klausimais.

5. Pavedu šio įsakymo vykdymo kontrolę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojams Petrui Abaravičiui ir Jonui Naujaliui pagal kompetenciją.

6. Rekomenduoju Lietuvos pramonininkų, Verslo darbdavių konfederacijų, šakinių asociacijų, Žemės ūkio, Pramonės, prekybos ir amatų rūmų vadovams, taip pat respublikinių, šakinių ir regioninių profesinių sąjungų susivienijimams, įmonių profesinėms sąjungoms, darbo taryboms aktyviais veiksmais įsijungti į prevenciją mažinant traumatizmą bei kitas neigiamas pasekmes, kylančias dėl neblaivių darbuotojų.

VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS MINDAUGAS PLUKTAS

_________________

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-181 „Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose“

1 priedas

REKOMENDACIJOS DĖL ALKOHOLIO DARBE, KAIP RIZIKOS VEIKSNIO, ŠALINIMO ŠALIES ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE, ORGANIZACIJOSE

1. Šios rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro (Kopenhaga) leidinyje „Alkoholis darbe“ apibendrintas įvairiose šalyse atliktų tyrimų išvadas, taip pat į mūsų šalies įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau – įmonės) sukauptą patirtį, vykdant alkoholio vartojimo darbe prevenciją.

2. Rekomendacijos gali būti taikomos įmonėse, atskiruose jų padaliniuose, baruose ar aikštelėse, taip pat veiklos srityse, kur alkoholio vartojimas, remiantis įmonės ir/ar Valstybinės darbo inspekcijos analizės duomenimis, sukėlė arba gali sukelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, nelaimingus atsitikimus darbe, avarijas ar incidentus, pakenkti įmonės ekonominės, finansinės veiklos rezultatams ar jos socialiniam prestižui.

ANTIALKOHOLINĖS POLITIKOS FORMAVIMO PRINCIPAI

3. Vertinti alkoholio vartojimą darbe kaip darbuotojų saugos ir sveikatos (psichosocialinio veiksnio) bei švietimo problemą, formuojant alkoholio vartojimui nepakančią, reikalaujančią individualiai dirbti su kiekvienu tokių žalingų įpročių turinčiu darbuotoju, darbo aplinką.

4. Suformuluoti aiškius alkoholio vartojimo darbo vietose prevencinės politikos tikslus (konsultuojantis su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais) bei įtvirtinti juos kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose ar darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose.

5. Supažindinti su šia politika visus darbuotojus įmonėje, jos nuostatas ir numatytas poveikio priemones taikyti vienodai, neatsižvelgiant į užimamas pareigas.

6. Nustatyti procedūras, padedančias išaiškinti darbuotojus, turinčius problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio. Įtvirtinti konfidencialumą ir skatinti darbuotojus bendradarbiauti įveikiant šį žalingą polinkį, remti juos bei pasitelkti išorės specialistų pagalbą.

7. Lokaliniais dokumentais apibrėžti atsakingų įmonės pareigūnų teises bei pareigas, suteikiant atitinkamus įgaliojimus, mokyti juos elgtis įvairiose su alkoholio vartojimo prevencija susijusiose situacijose. Nuolat informuoti kolektyvą apie alkoholio vartojimo darbo vietose prevencinės politikos įgyvendinimą.

ALKOHOLIO DARBE, KAIP RIZIKOS VEIKSNIO, ŠALINIMO PRIEMONĖS

8. Išanalizuoti ir identifikuoti įmonės veiklos sritis, kuriose neblaivūs darbuotojai gali padaryti didžiausią neigiamą poveikį ar žalą įmonės veiklos rezultatams: galimi nelaimingi atsitikimai darbe, apsinuodijimai, avarijos ar incidentai, tikimybė atsirasti įtampai ir konfliktams, susidaryti destrukcinėms grupuotėms.

9. Išnagrinėti alkoholio prieinamumą bei su tuo susijusias aplinkybes. Tuo tikslu identifikuoti:

9.1. galimas alkoholio slėpimo vietas, taip pat vietas, kuriose yra tikimybė, kad darbuotojai gali vartoti alkoholį ar dirbti jo paveikti;

9.2. ne darbovietės teritorijoje (pvz., ne mažiau kaip 1 km atstumu nuo darbuotojo darbo vietos) galimas alkoholio įsigijimo vietas (parduotuvės, degalinės, kioskai, kavinės, restoranai, barai, viešbučiai ir pan.);

9.3. alkoholio įsinešimo į darbo vietas galimybes;

9.4. galimas jo vartojimo dingstis (atlyginimo už darbą išmokėjimo, gimimo ir vardo bei po jų dienos, savaitgalio „atsipalaidavimo sindromas“ ir pan.);

9.5. darbuotojų, linkusių į alkoholio vartojimą, rizikos grupes (ar atskirus asmenis, užtikrinant jų konfidencialumą).

10. Užtikrinti antialkoholinės politikos įgyvendinimą, neblaivumo darbe prevencijos priemonių koordinavimą (planavimas, įgyvendinimo, stebėsenos, kontrolės, priežiūros organizavimas ir kt.), paskiriant atsakingus asmenis ir nurodant jiems konkrečias funkcijas bei pareigas.

11. Lokaliniais tvarkomaisiais dokumentais patvirtinti nuolatines Neblaivumo darbe prevencijos komisijas, suteikiant joms atitinkamus įgaliojimus tikrinti, surašyti nušalinimo nuo darbo aktus, siuntimus neblaivumui (apsvaigimui) nustatyti ir pan. Į komisijų sudėtis įtraukti administracijos, profesinių sąjungų, darbo tarybų ar išrinktus darbuotojų saugos ir sveikatos atstovus bei kitus specialistus.

12. Teisės aktų nustatyta tvarka tikrinti, ar įmonės transportą (tarp jų ir vidaus) vairuojantys, taip pat asmeninį transportą darbo reikmėms naudojantys darbuotojai yra blaivūs.

13. Numatyti blaivumo patikrinimų tvarką, atsižvelgiant į įmonėje identifikuotas sąlygas ir aplinkybes, taip pat į informaciją, gautą iš medicinos įstaigų ar valstybinės kontrolės institucijų.

14. Išsiaiškinti arčiausiai darbo vietų esančias sveikatos priežiūros (tarp jų – ir priklausomybės centrus) ar policijos įstaigas, į kurias, esant reikalui, būtų galima kreiptis dėl operatyvių priemonių nušalinant nuo darbo neblaivų darbuotoją, taip pat inicijuoti (pagal situacijas) patruliuojančių policijos pareigūnų apsilankymus mobiliose, ne nuolatinio matomumo (priežiūros) darbo vietose.

15. Kuriant nepakančią alkoholio vartojimui darbo aplinką:

15.1. Pasitelkiant sveikatos, psichologijos, psichosocialinės srities specialistus organizuoti paskaitas, pokalbius apie alkoholio žalą sveikatai, taip pat galimas neigiamas pasekmes įmonės veiklos rezultatams.

15.2. Vykdant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio nuostatas, įmonėje nustatyta tvarka supažindinti įmonių darbuotojus su Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje ar kitais būdais pateikiama informacija apie nelaimingus atsitikimus darbe, avarijas, eismo įvykius, įvykusius asmenims esant neblaiviems; viešinti visus įmonėje išaiškintus alkoholio vartojimo atvejus, nelaimingus atsitikimus darbe, avarijas, incidentus, kurių metu nukentėjo (ar su kuriais bent buvo susiję) neblaivūs darbuotojai. Informuoti apie socialinių garantijų netekimą, kai nelaimingo atsitikimo metu darbuotojas neblaivus.

15.3. Skatinti darbuotojus (išsaugant konfidencialumą) išsakyti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.

15.4. Ugdyti nepakantumą alkoholio vartojimui šviečiant darbuotojus, kuriant bei puoselėjant darbo ir šeimynines tradicijas, organizuoti konkursus, viktorinas, platinti lankstinukus, plakatus, kviečiančius netoleruoti alkoholio vartojimo.

15.5. Nepardavinėti alkoholinių gėrimų įmonės uždarose valgyklose, bufetuose ar kavinėse.

15.6. Atvejais, kai įmonės valgykla, kavine naudojasi ne tik įmonės darbuotojai, o joje pardavinėjami ir alkoholiniai gėrimai, drausti juos pardavinėti įmonės darbuotojams darbo metu, taip pat, kai jie yra apsirengę darbo ar specialiaisiais drabužiais.

15.7. Palaikyti švarą, diegti estetikos elementus darbinėje aplinkoje, buitinėse bei kitose pagalbinėse patalpose.

15.8. Alkoholio vartojimo darbe, kitiems darbo bei technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo atvejams fiksuoti, siekiant efektyvios priežiūros ir kontrolės darbo vietose, taip pat užtikrinant informaciją, kuri galimais incidentų, nelaimingų atsitikimų darbe, avarijų atvejais padėtų išaiškinti jų aplinkybes bei priežastis, diegti šiuolaikines stebėsenos sistemas: vaizdo, ryšių, kompiuterizuotas monitoringo (tarp jų ir fiziologinių parametrų), švieslentes, tablo ir pan.

16. Kitos priemonės bei papildomas reglamentavimas lokaliniuose teisės aktuose, sutartyse (susitarimuose):

16.1. Mokyti padalinių vadovus, Neblaivumo darbe prevencijos komisijų narius atpažinti su alkoholio vartojimu susijusius asmens požymius. Samdyti specialistus, kuriems teisės aktų numatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.

16.2. Darbuotojus, linkusius vartoti alkoholį, esant galimybei, perkelti į darbus, kuriuose yra mažesnė nelaimingo atsitikimo darbe tikimybė.

16.3. Darbuotojams, turintiems priklausomybę nuo alkoholio, sudaryti sąlygas gydytis, išsaugant konfidencialumą ir darbo vietą. Esant reikalui – organizuoti tokį gydymą.

16.4. Analizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyksta neblaiviems (apsvaigusiems) darbuotojams, sąlygas bei aplinkybes, aprašytas Valstybinės darbo inspekcijos pateikiamose informacijose, ir šalinti priežastis panašiems atvejams įvykti.

16.5. Papildyti pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles ar darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas nuostata, kad darbuotojas, pastebėjęs kitą neblaivų darbuotoją, privalo apie tai nedelsdamas pranešti administracijai ar prevencijos komisijai ir, esant reikalui, imtis priemonių galimai nelaimei užkirsti.

16.6. Sudarant darbo sutartis (arba jas papildant) įtraukti nuostatas apie darbuotojo įsipareigojimą (jam sutikus) nevartoti darbo metu alkoholio ir apie jo sutikimą tikrintis blaivumą techninėmis priemonėmis (alkotesteriu).

16.7. Sudaryti sutartis (susitarimus) su saugos firmomis dėl įmonės darbuotojų, įtariamų vartojus alkoholį, tikrinimų techninėmis priemonėmis.

16.8. Statytojui (užsakovui) sudarant sutartis su rangovinėmis įmonėmis, kaip prevencijos priemonės įteisinimą, susitarti dėl materialinės atsakomybės, kai išaiškinamas rangovinės įmonės neblaivus darbuotojas arba kai neblaivus darbuotojas sužalojamas ar žūva dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

16.9. Įmonės, jos padalinių vadovai turi rodyti drausmės, alkoholio nevartojimo pavyzdžius.

_________________

2 priedas

NEBLAIVUMO DARBE KELIAMOS RIZIKOS IR SU JA SUSIJUSIŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE (AVARIJŲ) VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Terminas
1.	Analizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, medžiagą, apibendrinti informaciją ir teikti išvadas.	Kasmet
2.	Parengti kriterijų aprašą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifui koreguoti (didinti – mažinti), atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektorių nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, galinčius turėti įtakos nelaimingiems atsitikimams darbe (tarp jų ir su neblaiviais darbuotojais) bei jų pasekmėms.	2008 m.
3.	Teikti informaciją apskričių teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoms aptarti nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų), susijusių su neblaiviais (apsvaigusiais) darbuotojais, prevencijos gerinimo klausimus.	Kasmet, ne rečiau kaip kartą per pusmetį
4.	Organizuoti švietėjišką kampaniją girtavimo darbe prevencijos tema, viešinant VDI interneto svetainėje bei visuomenės informavimo priemonėse apibendrintą informaciją ir išvadas apie nelaimingus atsitikimus darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, dalyvaujant radijo laidose, rengiant garso ir vaizdo klipus ir organizuojant jų transliavimą, naudojant lauko reklamą.	Pagal atskirą visuomenės informavimo priemonių planą
5.	Rinkti, kaupti informaciją apie šalies įmonių, taip pat užsienio šalių teigiamą patirtį formuojant nepakantumo neblaivumui darbe politiką, įgyvendinant prevencines priemones. Šią medžiagą analizuoti, apibendrinti ir propaguoti.	VDI metiniuose veiklos planuose numatytais terminais
6.	Teikti pasiūlymus Administracinės teisės pažeidimo kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui, numatant atgrasančias, proporcingas ir adekvačias baudas už pažeidimus pagal VDI kompetencijai priklausančius straipsnius, praplėsti sunkinančių aplinkybių sąrašą, įrašant į jį tas aplinkybes, kurios turėjo įtakos viešajam interesui, taip pat galėjo sukelti sunkias pasekmes darbuotojų gyvybei ir sveikatai.	2008m. IV ketv.
7.	Parengti metodines rekomendacijas įmonėms dėl darbuotojų tikrinimo techninėmis priemonėmis, kai yra pagrindo įtarti, kad jie darbe yra neblaivūs.	Per 2 mėn. LR Seimui priėmus atitinkamą teisės aktą.
8.	Parengti VDI inspektoriams metodines rekomendacijas, kaip įmonėse tikrinti LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-181 „Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose" ir kitais teisės aktais nustatytų alkoholio vartojimo darbe prevencijos priemonių įgyvendinimą.	2008 m.

_________________

3 priedas

Pagrindinių norminių teisės aktų ir kitų dokumentų, kuriais vadovaujantis vykdoma neblaivumo darbe prevencija, sąrašas

Eil. Nr.	Norminio teisės akto pavadinimas	Publikavimas
1.	Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (123 str.)	Žin., 2002, Nr. 64-2569
2.	Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas 26 str.)	Žin., 1995, Nr. 44-1073
3.	Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas	Žin., 2003, Nr. 70-3170
4.	Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452)	Žin., 2006, Nr. 56-2000
5.	Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505)	Žin., 2006, Nr. 71-2641
6.	Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132)	Žin., 2008, Nr. 55-2113
7.	Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos informacija „Apie nelaimingų atsitikimų darbe ir jų metu žuvusių neblaivių darbuotojų apibendrinančius rodiklius, jų tendencijas“	„Informaciniai pranešimai“, 2007, Nr. 80 (1)
8.	Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2007-08-23 įsakymas Nr. V-218/5-573/2B-294//2007-08-2 „Dėl su eismu susijusių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos šalies įmonėse, įstaigose ir organizacijose“	Žin., 2007, Nr. 94-3812
9.	Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus2008-05-26 įsakymas Nr. V-150 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su eismu, prevencijos priemonių diegimo Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose, organizacijose“	Žin., 2008, Nr. 62-2372

_________________