LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS 2003 M. GRUODŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 702 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.08.01:2004 „DUJŲ SISTEMOS PASTATUOSE“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2005 m. vasario 4 d. Nr. D1-63

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu,

keičiu statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (toliau – Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 702 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 21-653):

1. Reglamento 8.2 papunktį išdėstau taip:

„8.2. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);“.

2. Reglamento 8.3 papunktį išdėstau taip:

„8.3. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai (Žin., 2004, Nr. 54-1851);“.

3. Reglamento 13 punkto antrosios pastraipos pirmą sakinį išdėstau taip:

„Dujas deginančius įrenginius, kontrolės ir matavimo prietaisus leidžiama jungti lanksčiosiomis jungtimis, kurių naudojimas yra įteisintas normatyviniais dokumentais.“.

4. Reglamento 16 punkto trečiosios pastraipos trečią sakinį išdėstau taip:

„Nutiesus vidaus dujotiekį paslėptai arba užtinkuotai, turi būti surašomas paslėptų darbų perdavimo–priėmimo aktas, prie jo pridedami tikslūs vidaus dujotiekio nutiesimo brėžiniai ir šių dokumentų vienas egzempliorius nustatyta tvarka [8.1] perduodamas statytojui (užsakovui).“.

5. Reglamento 20 punkto antrą sakinį išdėstau taip:

„Dujas deginantys įrenginiai, į kuriuos tiekiama elektros energija, turi būti įžeminti arba įnulinti.“.

6. Reglamento 22 punkto trečią sakinį išdėstau taip:

„Vidaus dujotiekio nutiesto iš varinių ar kitų korozijai atsparių vamzdžių ir jo jungiamųjų detalių apsauga nuo korozijos yra nebūtina.“.

7. Reglamento 26 punktą išdėstau taip:

„26. Dujų skaitikliai įrengiami patalpose arba nedegamose, vėdinamose spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Dujų skaitikliai įrengiami taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų būklę, rodmenis ir prireikus skaitiklius pakeisti. Daugiabučių namų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines [8.2], dujų skaitikliai montuojami nišose įrengtose vėdinamose spintelėse su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis.

Įrengiant dujų skaitiklių spinteles nišose, spintelių apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m (nuo grindų iki spintelės apačios).“.

8. Reglamento 32 punkto antrąją pastraipą išdėstau taip:

„- dujotiekio įvade į pastatą. Šis uždarymo įtaisas gali būti neįrengiamas, kai yra sumontuotas pastato dujų slėgio reguliavimo įtaisas, skirtas tik tam pastatui;“.

9. Reglamento 41 punktą išdėstau taip:

„41. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, skirstomos į šias kategorijas:

– pirmoji – kuriose įrengiami didesnio kaip 120 kW, bet ne didesnio kaip 400 kW galingumo katilai, kurių bendras galingumas neviršija 1,5 MW;

– antroji – kuriose įrengiami ne didesnio kaip 120 kW galingumo katilai, kurių bendras galingumas neviršija 250 kW. Jei bendras dujinių šildymo katilų galingumas didesnis kaip 250 kW, bet ne didesnis kaip 1,5 MW, tai nepriklausomai nuo atskiro katilo galingumo šiai patalpai taikomi pirmosios kategorijos reikalavimai.“.

10. Reglamento 73 punktą papildau šia antrąja pastraipa:

„Jei patalpoje yra įrengta priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal Reglamento 46 punkto reikalavimus, lango angos plotas nereglamentuojamas.“.

11. Reglamento 79 punktą išdėstau taip:

„79. Patalpa, kurioje įrengti dujinio šildymo katilai, turi būti vėdinama. Oro pasikeitimas gali būti natūralus arba mechaninis. Vėdinimo būdas bei vėdinimo angų išdėstymas turi atitikti normatyvinių dokumentų ir naudojamų dujų savybių reikalavimus.

Jei dujinių šildymo katilų galingumas mažesnis kaip 0,25 kW vienam patalpos tūrio kubiniam metrui arba įrengiami C tipo dujiniai šildymo katilai, oro pritekėjimo į patalpą numatyti neprivaloma.“.

12. Reglamento 102 punktą išdėstau taip:

„102. Patalpos angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,03 m² vienam patalpos tūrio kubiniam metrui arba ne mažesnis kaip 30% didžiausios išorinės sienos ploto. Pastato rūsyje įrengtos dujinių šildymo katilų patalpos lango prieduobė turi būti įrengta pagal Reglamento 74 punkto reikalavimus.“.

13. Reglamento 103 punktą išdėstau taip:

„103. Jei patalpoje įrengtų angų plotas yra nepakankamas, trūkstamas angų plotas kompensuojamas įrengiant papildomas angas, uždengtas lengvai numetamomis konstrukcijomis, kurių masė ne didesnė kaip 70 kg/m².“.

14. Reglamento 119 punktą išdėstau taip:

„119. Visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose bei gyvenamosios paskirties pastatuose, esančiose visuomeninės paskirties patalpose [8.3], įrengiant didesnės kaip 30 kW galios DŠK, turi būti numatyta priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal Reglamento 46 punkto reikalavimus.“.

15. Papildau Reglamentą šiuo 1 priedu:

„STR 2.08.01:2004

1 priedas

VIDAUS DUJOTIEKIO MECHANINIO ATSPARUMO IR SANDARUMO BANDYMAS

1. Sumontavus vidaus dujotiekį turi būti išbandytas jo mechaninis atsparumas ir sandarumas. Bandymui naudojamos suslėgtos inertinės dujos arba oras. Vidaus dujotiekio bandymas pradedamas tik tada, kai susilygina aplinkos oro ir bandymų terpės (inertinių dujų ar oro), esančios šios sistemos viduje, temperatūros.

2. Vidaus dujotiekį privalo bandyti statinio statybos rangovas [8.1], dalyvaujant dujų tiekimo įmonės atstovui ir statytojo (užsakovo) [8.1] atstovui (statinio statybos techniniam prižiūrėtojui). Bandymas atliekamas atsižvelgiant į bandomo vidaus dujotiekio didžiausią darbinį slėgį (DDS) bei saugos reikalavimus.

3. Vidaus dujotiekis bandomas sumontavus uždarymo įtaisus, dujų slėgio reguliavimo įrenginius, įtaisus, kontrolės ir matavimo prietaisus.

4. Bandymo įrenginys (slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždaromieji įtaisai) turi išlaikyti slėgį, du kartus didesnį už vidaus dujotiekio bandymo slėgį.

5. Bandymo slėgis matuojamas ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės slėgio matavimo priemonėmis.

Manometrai, naudojami bandymo metu, turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų viduriniajame skalės trečdalyje.

6. Vidaus dujotiekis bandomas pagal iš anksto parengtą tokių darbų planą, kuriame turi būti nurodyta tiksli bandymo atlikimo tvarka, reikalingi įrenginiai, medžiagos, prietaisai ir privalomi saugos reikalavimai.

7. Bandomas vidaus dujotiekis turi būti atjungtas nuo dujas deginančių įrenginių bei buitinių dujinių prietaisų, o dujų vartotojai iš anksto įspėti apie numatomą bandymą.

8. Vidaus dujotiekio mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymo slėgiai ir bandymo trukmė pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

Vidaus dujotiekio mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymo slėgiai ir bandymo trukmė

Vidaus dujotiekio slėgis, bar	Mechaninio atsparumo bandymo slėgis, bar	Mechaninio atsparumo bandymo trukmė, h	Sandarumo bandymo slėgis, bar	Sandarumo bandymo trukmė, h
Mažo slėgio (iki 0,1 bar)	3,0	1	0,12	1
Vidutinio slėgio II kategorijos (daugiau kaip 0,1 bar iki 2 bar)	3,5	1	1,25 x DDS	1
Vidutinio slėgio II kategorijos (daugiau kaip 2 bar iki 5 bar)	1,4 x DDS (bet ne mažesnis kaip 4,0 bar slėgis)	1	1,25 x DDS	1
Didelio slėgio (daugiau kaip 5 bar iki 16 bar)	1,4 x DDS	1	1,25 x DDS	1

Pastabos: 1. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mažo slėgio (iki 0,1 bar) vidaus dujotiekio mechaninis atsparumas bandomas 1,0 bar slėgiu, o bandymo trukmė – 1 valanda.

2. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mažo slėgio vidaus dujotiekio sandarumas bandomas 50 mbar (500 mm v. st.) slėgiu, o bandymo trukmė – 5 min.

9. Vidaus dujotiekis mechaninio atsparumo bandymą išlaikė, jeigu bandant nebuvo konstatuota ir po apžiūrėjimo nenustatyta:

9.1. bandymo dujų (dujotiekyje esančių inertinių dujų, oro) nuotėkio per dujotiekio jungtis, uždarymo įtaisus, dujų slėgio reguliavimo įrenginius, įtaisus;

9.2. slėgio sumažėjimo pagal manometrų rodmenis.

Defektai, nustatyti bandant vidaus dujotiekio mechaninį atsparumą, turi būti pašalinti iki vidaus dujotiekio sandarumo bandymo.

10. Vidaus dujotiekio sandarumas bandomas sumontavus uždarymo įtaisus, dujų slėgio reguliavimo įrenginius, įtaisus, kontrolės ir matavimo prietaisus.

11. Laikoma, kad vidaus dujotiekis sandarumo bandymą išlaikė, jeigu bandymo laikotarpiu nebuvo nustatyta (pastebėta) bandymo dujų nuotėkio per dujotiekio jungtis, uždarymo įtaisus, dujų slėgio reguliavimo įrenginius, įtaisus ir slėgio sumažėjimo pagal manometrų rodmenis.

12. Vidaus dujotiekio bandymo metu turi būti apžiūrėtas ir patikrintas visų vamzdžių jungčių tvirtumas bei sandarumas. Sandarumo patikrinimui gali būti naudojamas nuotėkio aptikimo skystis (muilo tirpalas).

13. Defektus, nustatytus vidaus dujotiekio mechaninio atsparumo ar sandarumo bandymo metu, pašalinti galima tik sumažinus bandymo slėgį iki atmosferinio.

14. Pasibaigus bandymui surašomas aktas, kurį pasirašo atsakingas už bandymą statinio statybos rangovo atstovas, dujų tiekimo įmonės ir statytojo (užsakovo) [8.1] atstovai. Bandymo rezultatai taip pat įrašomi į statybos darbų žurnalą [8.1].

Bandymo leidžiamoji paklaida lygi slėgio matavimo manometrų paklaidai – ± 0,4%.“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS