LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO DARBŲ KAINOS SKAIČIAVIMO METODIKOS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ, MIESTŲ, MIESTELIŲ IR KAIMŲ BENDROJO PLANAVIMO DARBŲ KAINOS SKAIČIAVIMO METODIKOS, MIESTŲ, MIESTELIŲ IR JŲ DALIŲ DETALIOJO PLANAVIMO DARBŲ KAINOS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
1996 m. gegužės 2 d. Nr. 63
Vilnius
1. Patvirtinti Teritorijų planavimo darbų kainos skaičiavimo metodikos bendrąsias nuostatas, Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodiką, Miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodiką (pridedama).
4. Patikslinti Miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodiką, patvirtinus Detaliojo planavimo taisykles.
5. Iki 1996 m. birželio 1 d. paskelbti šiuos dokumentus Statybos ir urbanistikos ministerijos „Informaciniame laiške“ ir „Valstybės žiniose“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
statybos ir urbanistikos ministerijos
1996 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 63
SUDERINTA
su Valstybine konkurencijos ir
vartotojų teisių gynimo tarnyba
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
TERITORIJŲ PLANAVIMO DARBŲ KAINOS SKAIČIAVIMO METODIKOS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Teritorijų planavimo normų sąvado žymuo
BSD2-96
1. Teritorijų planavimo darbų kainos skaičiavimo metodikoje pateikiami darbų įkainiai, pataisos, koeficientai ir kainos skaičiavimo metodiniai nurodymai.
2. Teritorijų planavimo darbų skaičiavimo metodika apima teritorijų planavimo darbų lygius ir rūšis sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymu ir numato projektinės dokumentacijos rengimą teritorijų plėtrai pagal veikiančius bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų taisykles.
3. Teritorijų planavimo darbų skaičiavimo metodika privalomai taikoma darbams, finansuojamiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Galutinė projekto rengimo kaina nustatoma organizatoriaus ir rengėjo susitarimu arba konkurso būdu, bet pastaruoju atveju neturi būti didesnė ar mažesnė kaip 20 % nuo paskaičiuotos pagal įkainius kainos.
4. Bendrųjų ir detaliųjų planų rengimo kainos skaičiavimo metodiką ir įkainius rengia ir tvirtina Statybos ir urbanistikos ministerija. Specialiesiems planams, reguliuojantiems konkrečią ūkinę veiklą planuojamoje teritorijoje, atitinkamus planavimo darbų įkainius rengia ir tvirtina ministerijos ir valstybinės tarnybos, kurių reguliavimo sferoje yra ši ūkinė veikla, suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija, bei registruoja Teritorijų planavimo normų sąvade nustatyta tvarka.
5. Kompleksiniuose teritorijų planavimo darbų įkainiuose neįvertinti šie darbai:
6. Papildomai prie projektavimo kainų, paskaičiuotų pagal teritorijų planavimo darbų įkainius, įvertinama:
6.2. pradinių duomenų pilnas ar dalinis surinkimas, kai planavimo organizatorius (užsakovas) paveda tai atlikti rengėjui;
6.3. papildomų darbų pagal planavimo organizatoriaus (užsakovo) užduotį atlikimas, kai jie nenumatyti teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse;
7. Teritorijų planavimo dokumentų civilinės saugos dalis atliekama pagal atskirą užduotį ir programą ir papildomai įvertinama atskiroje kalkuliacijoje.
8. Bendrųjų planų įkainiai taikomi preliminarinių sprendinių etapui. Rengiant sprendinius (bendrąjį planą), jų parengimo kaina priimama 50 % nuo preliminarinių sprendinių etapo kainos.
9. Tais atvejais, kai bendrasis planas rengiamas kartu su daliniu detaliuoju planu, bendra projektavimo darbų kaina nustatoma pagal bendrojo plano rengimo įkainius, pridedant 50 % detaliojo plano rengimo kainos.
10. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo kaina paskaičiuojama pagal įkainius, taikomus apskričių ir Respublikos regionų bendrųjų planų rengimui, įvedant koeficientą 1,5.
12. Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus bendrojo plano rengimui projektavimo darbų kaina didinama koeficientu 1,2.
13. Kurortinių vietovių bendrųjų ir detaliųjų planų rengimui projektavimo darbų kaina didinama koeficientu 1,3.
14. Teritorijų, turinčių sudėtingas geologines arba hidrogeologines sąlygas (karstiniai reiškiniai, užliejamos teritorijos), bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų rengimui taikomas koeficientas 1,2–1,3.
15. Įkainių dydžiai neįvertina pridėtinės vertės mokesčių, todėl paskaičiuojant bendrą teritorijų planavimo dokumentų rengimo kainą, papildomai pridedami šie mokesčiai.
16. Projektavimo darbų kaina, paskaičiuota pagal šiuos įkainius, nustatyta 1996 m. sausio 1 d. Projektavimo darbų kaina, paskaičiuota po šios datos, didinama Statistikos departamento paskelbtu bendruoju kainų augimo indeksu, kai jis padidėja daugiau kaip 10 %.
17. Kai projektavimo darbų trukmė ilgesnė kaip 1 metai, susitarus su planavimo darbų organizatoriumi (užsakovu), sutartyje nustatytas projekto rengimo kainos likutis gali būti indeksuojamas projekto rengimo metu.
18. Teritorijų planavimo dokumentų realizavimo metu atsiradus poreikiui keisti ar papildyti sprendinius, planavimo organizatorius (užsakovas) gali pavesti tai atlikti rengėjui, sudarydamas atitinkamą sutartį konsultacijoms ar kitoms paslaugoms teikti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
statybos ir urbanistikos ministerijos
1996 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 63
SUDERINTA
su Valstybine konkurencijos ir
vartotojų teisių gynimo tarnyba
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
MIESTŲ, MIESTELIŲ IR KAIMŲ BENDROJO PLANAVIMO DARBŲ KAINOS
SKAIČIAVIMO METODIKA
Teritorijų planavimo normų sąvado žymuo
B3-96
1. Miestų, miestelių teritorijų bendrojo plano rengimo procesą sudaro trys dalys:
1) tyrimai, analizė, prognozė, raidos tikslų ir gairių nustatymas, preliminarinių sprendinių parengimas bei aprobavimas;
2. Ruošiant antrąją bendrojo plano sprendinių dalį, jos kaina sudaro 50 % bendrojo plano pirmosios dalies kainos.
3. Į bendrojo plano ruošimo kainą įeina BP rengimo taisyklėse numatyti darbai, taip pat komandiruotės, konsultacijos, dauginimo darbai ir pan.
4. Kai užsakovas yra savivaldybė ar Vyriausybės įgaliota institucija, ruošiami 2 egz. brėžinių, kai užsakovas yra juridinis ar fizinis asmuo ar jų grupė – ruošiami papildomi brėžinių ir aiškinamojo rašto egzemplioriai ir jų kaina paskaičiuojama papildomai pagal atskirą kalkuliaciją.
5. Lietuvos miestų ir miestelių bendrųjų planų projektavimo darbų (II proceso dalies) kainos C skaičiuojamos pagal du rodiklius: gyventojų skaičių bei miesto užimamą plotą.
, kur
, o 
;
| Cg |
– |
kaina paskaičiuota pagal gyventojų skaičių; |
| Cpl |
– |
kaina paskaičiuota pagal miesto užimamą plotą; |
| K(1), (2), (3) |
– |
koeficientai priimami pagal projektuojamo objekto sudėtingumą, kai konkretūs planuojamos teritorijos faktoriai apsunkina BP sprendinių parengimą ir jų derinimą; |
| a |
– |
bazinis dydis lentelėse 4.1 ir 4.2 nurodytiems pradiniams gyventojų skaičiui ir teritorijos plotui; |
| b |
– |
pataisos dydis, priklausomas nuo konkretaus miesto gyventojų skaičiaus ir teritorijos ploto; |
| X(y), X(pl) |
– |
pagrindiniai projektuojamo objekto rodikliai (gyventojų skaičius ir miesto plotas). |
Pastaba. Jei objekto pagrindinis rodiklis mažesnis arba didesnis už mažiausią ar didžiausią intervalo reikšmę lentelėse, tuomet kaina nustatoma interpoliacijos keliu pagal formulę:
C = a+b(0.4X (min lentelių) + 0.6X(konkretaus dydžio)
______________
BENDRŲJŲ PLANŲ KAINOS PASKAIČIAVIMO LENTELĖ
(pagrindas – gyventojų skaičius)
4.1 lentelė
| Eil. Nr. |
Projektuojamo miesto dydis |
Pastovūs dydžiai Lt/1000 gyv. |
|
| a(g) |
b(g) |
||
|
|
Miestai su gyventojų skaičiumi: |
|
|
| 1 |
daugiau kaip 2000 iki 5000 gyv. (imtinai) |
33 650 |
2 500 |
| 2 |
daugiau kaip 5 tūkst. iki 10 tūkst. gyv. (imtinai) |
44 130 |
1 970 |
| 3 |
daugiau kaip 10 tūkst. iki 25 tūkst. gyv. (imtinai) |
48 900 |
1 900 |
| 4 |
daugiau kaip 25 tūkst. iki 50 tūkst. gyv. (imtinai) |
73 850 |
910 |
| 5 |
daugiau kaip 50 tūkst. iki 100 tūkst. gyv. (imtinai) |
10 700 |
800 |
| 6 |
daugiau kaip 100 tūkst. iki 250 tūkst. gyv. (imtinai) |
128 100 |
680 |
| 7 |
daugiau kaip 250 tūkst. iki 500 tūkst. gyv. (imtinai) |
205 900 |
434 |
| 8 |
daugiau kaip 500 tūkst. iki 750 tūkst. gyv. (imtinai) |
213 440 |
320 |
| 9 |
daugiau kaip 750 tūkst. iki 1 mln. gyv. (imtinai) |
220 520 |
310 |
BENDRŲJŲ PLANŲ KAINOS PASKAIČIAVIMO LENTELĖ
(pagrindas – teritorijos plotas)
4.2 lentelė
| Eil. Nr. |
Projektuojamo miesto dydis (ha) |
Pastovūs dydžiai |
|
| a(pl) |
b(pl) |
||
|
|
Miestai, turintys plotą: |
|
|
| 1 |
daugiau kaip 200 ha iki 500 ha (imtinai) |
27 830 |
83,0 |
| 2 |
daugiau kaip 500 ha iki 1000 ha (imtinai) |
30 000 |
75,0 |
| 3 |
daugiau kaip 1000 ha iki 1500 ha (imtinai) |
37 400 |
70,0 |
| 4 |
daugiau kaip 1500 ha iki 2000 ha (imtinai) |
38 800 |
63,0 |
| 5 |
daugiau kaip 2000 ha iki 5000 ha (imtinai) |
49 660 |
55,0 |
| 6 |
daugiau kaip 5000 ha iki 10 tūkst. ha (imtinai) |
53 300 |
45,0 |
| 7 |
daugiau kaip 10 000 ha iki 20 tūkst. ha (imtinai) |
68 800 |
38,0 |
| 8 |
daugiau kaip 20 000 ha iki 50 tūkst. ha (imtinai) |
87 100 |
33,0 |
6. Kainose įvertintas miesto ir išorės transporto schemų sudarymas be keleivinio ir krovininio transporto tyrimų natūroje.
7. Nustatant miestų ir miestelių bendrųjų planų kainas su išvystyta inžinerine įranga (dvi ar daugiau vienos rūšies sistemų) arba teritorija yra skiriama į kelias dalis (upės, geležinkelio ir kt.), naudojamas koeficientas 1,15.
8. Sudarant bendrųjų planų kainas, kai miesto ir miestelio teritorijoje yra pramoninės reikšmės naudingų iškasenų, imti koeficientą 1,1.
| 60 % |
– |
K = 1; |
| 60 %–50 % |
– |
K = 0,9; |
| 50 %–40 % |
– |
K = 0,8; |
| 40 %–30 % |
– |
K = 0,7; |
| >30 % |
– |
K = 0,6. |
9. Jeigu nėra atlikta speciali kraštovaizdžio analizė arba parengtas specialiojo planavimo dokumentas, priklausomai nuo ekogeologinės situacijos sudėtingumo, papildomai skaičiuojama kaina šiai daliai atlikti, naudojant koeficientą 0,3–0,4 nuo visos bendrojo plano kainos.
Bendrųjų planų kainos skaičiavimo pavyzdžiai
1. Miesto gyventojų skaičius – 130 tūkst., teritorijos plotas – 2890 ha.
Iš 4.1 lentelės C(g) = 128100+680 x 130.0 = 216500 Lt;
Iš 4.2 lentelės C(pl) = 49660+55.0 x 2980 = 213560 Lt.
| C = |
216500 + 213560 |
= 215030 Lt; |
| 2 |
Naudojame pataisos koeficientus:
K = 1,15 (4,7) ir K = 1,2 (1,14);
C= 215030 x 1,15 x 1,2=296741 Lt.
2. Miesto gyventojų skaičius – 19,0 tūkst., teritorijos plotas – 1110 ha.
Iš 4.1 lentelės C(g) = 48900 + 1900 x 19,0 = 85000 Lt;
Iš 4.2 lentelės C(pl) = 37400 + 70,0 x 1110,0 = 115100 Lt.
| C = |
85000 + 115100 |
x 1,15 x 1,2 |
= 138070 Lt. |
| 2 |
3. Miesto gyventojų skaičius – 2,4 tūkst., teritorijos plotas – 4950 ha.
Iš 4.1 lentelės C(g) = 33650 + 2500 x 2,4 = 39650 Lt;
Iš 4.2 lentelės C(pl) = 49660 + 55,0 x 4950 = 321910 Lt.
| C = |
39650 + 321910 |
= 180780 Lt; |
| 2 |
Naudojame pataisos koeficientus: K = 1,15 (4,7); K = 0,6 (4,10); K = 1,2 (1,14);
C= 180780 x 1,15 x 1,2 x 0,6 = 149685 Lt.
_____________
Bendrojo plano projekto dalių santykinis pasiskirstymas
Lentelė 4.3.
| Eil. |
Bendrojo plano skyrius |
Procentas nuo kainos |
Bendrojo plano skyriaus dalies procentas |
||||
| Architektūrinė dalis |
Socialinių procesų progn. |
Susisiekimo infrastruktūra |
Inžinerinė infrastruktūra |
Aplinkos apsauga |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1 |
Bazinis planas |
4–3 |
1,5–1 |
1,5–1 |
0,5 |
0,5 |
|
| 2 |
Pagrindinis bendrojo plano dalies brėžinys |
45–40 |
30,5– |
5,5– |
3,5– |
5,5–4,5 |
|
| 3 |
Planavimo apribojimų brėžinys |
3 |
1 |
|
|
|
2 |
| 4 |
Esamos ir prognozuojamos aplinkos būklės brėžinys |
4,5–4 |
1 |
|
|
|
3,5–3 |
| 5 |
Pramonės ir komunalinės sandėlių teritorijos |
3,5 |
1 |
0,5 |
1 |
0,5 |
0,5 |
| 6 |
Miesto planinė erdvinė kompozicija |
7–6 |
6–5 |
0,5 |
|
0,5 |
|
| 7 |
Vidaus ir išorės susisiekimo sistemos techninės infrastruktūros ir svarbiausių elementų brėžinys |
7–5 |
1–1 |
|
5–4 |
|
|
| 8 |
Inžinerinės infrastruktūros sistemos ir jų svarbiausių elementų brėžinys |
13,5 |
|
|
|
13,5 |
|
| 9 |
Bendrojo plano schema |
1 |
|
|
|
|
|
| 10 |
Gyventojų socialinių, demografinių, užimtumo, gyventojų vidinės ir išorinės migracijos procesų prognozė |
7,5–6 |
|
7,5–6 |
|
|
|
| 11 |
Derinimai, išleidimas |
5–15 |
3–11 |
0,5–1 |
0,5–1 |
0,5–0 |
0,5–1 |
|
|
Visa objekto kaina |
100% |
46 |
16 |
11 |
20.5 |
6.5 |
|
|
51 |
13.5 |
9 |
20 |
6.5 |
||
Pastabos:
1. Inžinerinių tinklų projektavimo darbų vertei (skyrius 8) gali būti taikomas koeficientas nuo K-1.3 iki K-1.8, priklausomai nuo sprendimų sudėtingumo susitarus su užsakovu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos statybos
ir urbanistikos ministerijos
1996 m. gegužės 2 d.
įsakymu Nr. 63
SUDERINTA
su Valstybine konkurencijos
ir vartotojų teisių gynimo tarnyba
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
MIESTŲ, MIESTELIŲ IR JŲ DALIŲ DETALIOJO
PLANAVIMO DARBŲ KAINOS SKAIČIAVIMO METODIKA
Teritorijų planavimo normų sąvado žymuo
D4-96
1. Detalaus plano rengimą sudaro trys etapai:
2) planuojamos teritorijos raidos programos parengimas ir aprobavimas (pirminiai projektiniai pasiūlymai);
2. Į DP ruošimo kainą įeina: DP rengimo taisyklėse numatyti darbai:
c) detalaus plano projektas su visais privalomais brėžiniais ir aiškinamuoju raštu 2 egzemplioriais (pagal DP rengimo taisykles);
d) gyventojų ir aplinką įtakojančių projekto sprendinių įvertinimas, kai nesitikima žymaus poveikio;
e) projekto paskelbimas, svarstymo organizavimas, dalyvavimas susitikimuose su visuomene ir visuomenės pasiūlymų analizė;
3. Kai užsakovas yra savivaldybė ar Vyriausybės įgaliota institucija, ruošiami 2 egz. brėžinių, kai užsakovas yra juridinis ar fizinis asmuo ar jų grupė – ruošiami papildomi brėžinių ir aiškinamojo rašto egzemplioriai ir jų kaina paskaičiuojama papildomai pagal atskirą kalkuliaciją.
4. Rengiant tikslinės paskirties specialius esamos padėties ir specialius projektuojamų sprendinių brėžinius, kaina skaičiuojama atskirai kiekvienam papildomam brėžiniui pagal sutartį su užsakovu papildomai įtraukiant į sąmatą jų kainą nuo 5 % iki 10 % objekto kainos.
5. Papildoma medžiaga (maketai, perspektyvos, schemos) pateikiami pagal sutartį su užsakovu ir vertinami atskirai.
7. Įtakos aplinkai prognozės ir priemonės, kai tikimasi žymių pokyčių, numatomos pagal atskirą programą ir kainą.
8. Kaina ir užduotis gali būti koreguojama po detaliojo plano antrojo etapo parengimo ir aprobavimo.
9. Detalaus suplanavimo projekto kaina priklauso nuo planuojamos teritorijos dydžio.
10.1 lentelė
| Eil. Nr. |
Projektuojamos teritorijos dydis (ha) |
1 ha kaina (Lt) M 1:2000 |
| 1 |
Iki 1 |
2100 |
| 2 |
daugiau kaip 1 iki 3 (imtinai) |
2000 |
| 3 |
daugiau kaip 3 iki 5 (imtinai) |
1900 |
| 4 |
daugiau kaip 5 iki 10 (imtinai) |
1800 |
| 5 |
-“-10–20 -“- |
1600 |
| 6 |
-“- 20–30 -“- |
1400 |
| 7 |
-“- 30–50 -“- |
1200 |
| 8 |
-“- 50–100 -“- |
1050 |
| 9 |
-“- 100–250 -“- |
750 |
| 10 |
-“- 250–500 -“- |
450 |
| 11 |
daugiau kaip 500 |
350 |
10. Kainai patikslinti įvedami kainų koeficientai:
10.1. mastelio koeficientas – k(1):
– jei projektas ruošiamas M 1:1000, k(1) – 1,25;
– jei projektas ruošiamas M 1:500, k(1) – 1,5;
10.2. svarbumo koeficientas – k(2):
– jei ruošiamas bendramiestinio, specializuoto ar planuojamo rajono centras, arba teritorijoje yra nekilnojamų kultūros vertybių, saugomų teritorijų ar objektų, įvedamas k(2) – 1,1 – 1,3;
10.3. teritorijos sudėtingumo koeficientas – k(3) – 1,15:
– kai teritorija dalinama vandens telkiniu, geležinkeliu, bendramiestine gatve, yra dvi ir daugiau inžinerinės infrastruktūros tinklų sistemos;
10.4. gamtinių sąlygų įvertinimo koeficientas – k(4):
– esant sudėtingai gamtinei situacijai, reikalaujančiai kompleksinio įvertinimo, įvedamas k(4) – 1,1 – 1,2;
10.5. urbanizuotos teritorijos koeficientas – k(5):
– jei projektas ruošiamas teritorijoje, esant užstatymui daugiau kaip 20 % iki 40 %, taikomas k(5) – 1,2. Esant užstatymui 50 % ir daugiau, taikomas k(5) – 1,3;
11. Sklypų ir gatvių nužymėjimas atliekamas pagal atskirą sutartį ir kaina skaičiuojama pagal lygtį: c = 20 a (kur „a“ – taškų skaičius, „c“ – kaina, „20“ – vieno taško koordinatės paskaičiavimo vertė).
12. Rekomenduojamas projekto dalių kainų pasiskirstymas.
| Eil. Nr. |
Projekto dalis |
% nuo kainos |
Projekto dalys % |
||||
| Architektūrinė dalis |
Statistiniai duomenys soc. infrastruktūros rodikliai |
Transporto dalis |
Inžinerinė dalis |
Įtakos aplinkai vertinimas |
|||
| 1 |
Situacijos schema M 1:10000 |
4 |
4 |
- |
- |
- |
- |
| 2 |
Specialūs esamos padėties planai |
5 |
- |
- |
- |
- |
5 |
| 3 |
Žinomos informacijos surinkimas ir analizė. Esama padėtis |
9 |
2 |
3 |
1 |
2 |
1 |
| 4 |
Pirminis projektinis pasiūlymas, analizė ir pasiūlymų koregavimas |
9 |
5 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| 5 |
Pagrindinis detalaus plano brėžinys (raud. linijų, žemės skl. ribų planas) |
35 |
30 |
5 |
- |
- |
- |
| 6 |
Transporto ir eismo organizavimo schema |
5 |
- |
- |
5 |
- |
- |
| 7 |
Vertikalus planiravimas, skersiniai profiliai |
3 |
- |
- |
3 |
- |
- |
| 8 |
Tinklų ir įrenginių schema |
12 |
- |
- |
- |
12 |
- |
| 9 |
Aiškinamasis raštas |
7 |
2 |
1 |
1 |
1 |
2 |
| 10 |
Pateikimas visuomenei ir pasiūlymų analizė |
5 |
2 |
1 |
1 |
- |
- |
| 11 |
Projekto derinimas |
5 |
1 |
1 |
1 |
2 |
- |
| 12 |
Išleidimas spaudai |
1 |
1 |
- |
- |
- |
- |
|
|
Visa objekto kaina |
100 % |
47 |
12 |
13 |
18 |
10 |
Pastaba. Rengiant galiojančio detalaus plano ar jo dalių pakeitimus, papildymus, skaičiuojant kainą rekomenduojama naudotis šioje lentelėje nurodytu projekto dalių kainos paskirstymu (procentais nuo bendros projekto kainos).
14. Detalaus plano projektą rengiant atskirais etapais, jų kaina skaičiuojama:
14.2. planuojamos teritorijos raidos programos parengimas, įskaitant ir esamos padėties analizę (pirminiai projektiniai pasiūlymai), skaičiuojamas 50 % visos projekto kainos. Esant sudėtingai gamtinei situacijai – 55 % visos projekto kainos;
14.3. detalaus plano projekto kaina, kai yra parengta ir aprobuota teritorijos raidos programa (pirminiai projektiniai pasiūlymai), sudaro 80 % visos paskaičiuotos kainos.