LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTAS
ĮSAKYMAS
DĖL STANDARTIZACIJOS DARBŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS
1997 m. gruodžio 30 d. Nr. 355
Vilnius
Siekiant šalinti prekybą stabdančias technines kliūtis, apsaugoti Lietuvos rinką nuo kenksmingų sveikatai, pavojingų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir aplinkai bei materialinėms gėrybėms gaminių, įgyvendinti pagrindinius standartų rengimo ir taikymo principus, naudojamus tarptautinėje, Europos bei užsienio valstybių standartizacijos praktikoje,
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos valstybinės standartizacijos tarnybos 1992 09 30 nutarimą Nr. 17 „Dėl standartizacijos darbų organizavimo“, Standartizacijos tarnybos 1993 02 05 nutarimą Nr. 3 (nutarimo Nr. 17 keitimas Nr. 1), Lietuvos standartizacijos tarnybos 1994 08 18 nutarimą Nr. 47 (nutarimo Nr. 17 keitimas Nr. 2) (Žin., 1994, Nr. 67-1287), Lietuvos standartizacijos tarnybos 1995 02 28 nutarimą Nr. 13 (nutarimo Nr. 17 keitimas Nr. 3)(Žin., 1995, Nr. 19-448).
PATVIRTINTA
Lietuvos standartizacijos departamento
1997 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 355
STANDARTIZACIJOS DARBŲ ORGANIZAVIMO TVARKA
Bendroji dalis
1. Lietuvos standartizacijos departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos (toliau – Lietuvos standartizacijos departamentas), vadovaudamasis nustatyta tvarka patvirtintais nuostatais, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką standartizacijos srityje.
2. Lietuvos standartizacijos departamentas yra nacionalinė standartizacijos įstaiga, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse bei Europos standartizacijos organizacijose ir nustatanti tarptautinių, Europos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų bei užsienio valstybių standartų taikymo ir platinimo tvarką Lietuvoje.
3. Šiame įsakyme vartojami terminai:
3.1. standartas – susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos ir kuris skirtas pasiekti optimalų sutvarkymą tam tikroje srityje (SD P ISO/IEC Guide 2 Standartizacija ir su ja susijusi veikla);
3.2. teisės aktas – įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymas, Žin., 1995, Nr. 41-991).
Standartai ir teisės aktai
4. Lietuvoje rengiami ir taikomi standartai turi neprieštarauti Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams bei teisės aktais patvirtintiems dokumentams (higienos, medicinos, veterinarijos, statybos normoms, statybos techniniams reglamentams, farmakopėjos straipsniams ir kt.), reglamentuojantiems atitinkamą veiklos sritį.
5. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, parengusios teisės aktų projektus, kuriuose yra su standartizacija ar privalomuoju tam tikrų Lietuvos standartų taikymu susijusių nuostatų, pateikia juos derinti Lietuvos standartizacijos departamentui.
Lietuvos teisės aktuose galima pateikti nuorodas tik į Lietuvos standartus (tarp jų Lietuvos standartais priimtus tarptautinius, Europos ar užsienio valstybių standartus).
Standartų rengimas
6. Lietuvos Respublikoje rengiami tokie standartai:
7. Lietuvos standartizacijos departamentas koordinuoja Lietuvos standartų rengimą, sudaro Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetus (toliau – technikos komitetai)1) ir metodiškai jiems vadovauja.
Technikos komitetų veikloje savanoriškai ir lygiomis teisėmis dalyvauja suinteresuoti gamintojų (paslaugų teikėjų), vartotojų (vartotojų asociacijų, mokslo, mokymo įstaigų ir kt.) ir atitinkamų valstybės institucijų atstovai.
Standartizacijos veikloje valstybės institucijos dalyvauja paskirdamos savo atstovus į jų veiklos sritį atitinkančius technikos komitetus, kuriuose jie pareiškia valstybės požiūrį dėl rengiamų Lietuvos standartų projektų (tarp jų dėl Lietuvos standartais priimamų tarptautinių, Europos ir užsienio valstybių standartų).
8. Lietuvos standartų projektus rengia tam tikros veiklos srities technikos komitetai.
Lietuvos standartų bei metodinių dokumentų projektus, kuriuose pateikiamos standartizacijos darbų organizavimo nuostatos, rengia Lietuvos standartizacijos departamentas.
9. Lietuvos standartizacijos departamentas ir technikos komitetai rengia perspektyvines ir metines standartizacijos programas. Siūlymus dėl Lietuvos standartų rengimo Lietuvos standartizacijos departamentui gali teikti visi technikos komitetai, suinteresuotos valstybės institucijos (ministerijos, departamentai ir kt.), kiti juridiniai ir fiziniai asmenys:
9.1. sudarant standartizacijos programas, pirmenybė teikiama tiems siūlymams, kuriuose Lietuvos standartais numatoma priimti Lietuvos ūkiui svarbius tarptautinius ir Europos standartus. Kai tam pačiam standartizacijos objektui tuo pačiu aspektu yra ir tarptautinis, ir Europos standartas, pirmenybė teikiama Europos standartui.
Technikos komitetai kartu su numatomu priimti Lietuvos standartu pateikia siūlymus, kuriuos šių standartų nuorodose pateiktus tarptautinius, regioninius (išskyrus Europos) ar užsienio valstybių standartus būtina priimti Lietuvos standartais ir kokiais būdais. Kai siūlomų Lietuvos standartais priimti Europos standartų nuorodose pateikti Europos standartai, jie visi turi būti priimami Lietuvos standartais technikos komitetų pasirinktais būdais;
9.2. kai nėra tinkamų tarptautinių ar Europos standartų, pateikiant argumentuotus pagrindimus, siūloma priimti Lietuvos standartais tų užsienio valstybių, su kuriomis sudarytos atitinkamos dvišalės sutartys, standartus arba rengti savitus Lietuvos standartus;
9.3. teikiant siūlymus metinei standartizacijos programai sudaryti gali būti nurodomi tik patvirtinti tarptautiniai, Europos ar užsienio valstybių standartai bei kiti leidiniai (negali būti nurodoma Lietuvos standartu priimti tarptautinio, Europos ar užsienio valstybės standarto ar kito leidinio projektą);
9.4. sudarant metines standartizacijos programas, turi būti išnagrinėjamos tų metų tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų programos. Tais atvejais, kai tam pačiam standartizacijos objektui rengiamas tarptautinis ar Europos standarto projektas, negali būti priimtas siūlymas rengti Lietuvos standarto projektą arba turi būti sustabdomas Lietuvos standarto projekto rengimas, išskyrus atvejus, kai tokie standartų projektai ar tam tikros jų dalys būtų neefektyvios arba nepriimtinos, pavyzdžiui, dėl atitinkamo saugos lygio, esminių klimatinių bei geografinių faktorių ar esminių technologijos problemų;
10. Lietuvos standartų projektai priimami technikos komiteto narių, atstovaujančių gamintojų, vartotojų ir valstybės interesus, susitarimo principu. Technikos komitetai kartu su parengtu Lietuvos standarto projektu pateikia Lietuvos standartizacijos departamentui technikos komiteto protokolą, kuriame nurodoma, kurį tam pačiam standartizacijos objektui tuo pačiu aspektu galiojantį Lietuvos ar buvusios SSSR standartą (žr. 21 punktą) paskelbti nebegaliojančiu Lietuvoje.
11. Įmonės, įstaigos, organizacijos, asociacijos (toliau – įmonės) taiko gaminiams, produktams ir paslaugoms (toliau – gaminiai ir paslaugos) Lietuvos standartus arba rengia įmonės standartus (taip pat žr. 26 punktą). Įmonės standartams prilyginamos iki šiol galiojusios ir nustatyta tvarka įteisintos techninės sąlygos. Nuo 1998 02 01 rengiami tik įmonės standartai.
Įmonės standarto rengimo būtinumą nustato jį rengianti įmonė.
Lietuvai siekiant įsijungti į tarptautinę ir Europos rinką, įmonių veikloje pirmenybė turėtų būti teikiama Lietuvos standartams, kuriais yra priimti tarptautiniai ir Europos standartai.
Standartų derinimas
12. Valstybės institucijos, vykdančios valstybinės priežiūros funkcijas atitinkamose veiklos srityse, turi pareikšti savo nuostatas dėl Lietuvos ir įmonės standartų projektų, kuriuose nustatomi saugaus darbo, nekenksmingumo žmogaus ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, gyvybės ir materialinių gėrybių apsaugos reikalavimai, jeigu šie reikalavimai nenustatyti reglamentuojančiuose teisės aktuose. Valstybinės priežiūros institucijų įgaliotieji atstovai pareiškia nuostatas dėl Lietuvos standartų projektų kartu su gamintojų, vartotojų ir kitų valstybės institucijų atstovais dalyvaudami atitinkamų technikos komitetų veikloje ir pagal susitarimo principą balsuodami bei priimdami sprendimą.
Gaminių, kuriuos gaminant, perdirbant, gabenant, realizuojant arba naudojant (eksploatuojant), utilizuojant gali atsirasti pavojus žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir materialinėms gėrybėms (maisto, žemės ūkio produktai, pavojingos medžiagos, elektrotechnikos gaminiai ir kt.), įmonės standartų projektai turi būti suderinti su atitinkamomis valstybinės priežiūros institucijomis.
Jeigu įmonės standarto projekte pateikiamos nuorodos į teisės aktais patvirtintus dokumentus (žr. 4 punktą) ar Lietuvos standartą, apie derinimo būtinybę sprendžia dokumento rengėjas.
Standartų tvirtinimas ir registravimas
13. Lietuvos standartus ir jų keitimus tvirtina ir registruoja Lietuvos standartizacijos departamentas.
14. Vienam standartizacijos objektui vienu aspektu gali būti tvirtinamas vienas Lietuvos standartas. Kai standartizacijos objektui tuo pačiu aspektu patvirtinamas naujas Lietuvos standartas, paskelbiami negaliojančiais Lietuvoje iki to laiko galioję ir jam prieštaraujantys Lietuvos standartai arba buvusios SSSR dokumentai (žr. 21 punktą).
15. Įmonės standartus ir jų keitimus tvirtina gaminanti gaminius arba teikianti paslaugas įmonė. Gaminių ir paslaugų įmonės standartus apskaitos tikslu nustatyta tvarka registruoja Lietuvos standartizacijos departamentas 2).
16. Lietuvos standartizacijos departamentas tvarko įmonės standartų apskaitą, pažymėdamas pateikto įregistruoti įmonės standarto antraštinį lapą specialiu spaudu ir turi teisę patikrinti įmonės standartus.
17. Už tai, kad įmonės standarte būtų įrašyti reikalavimai, užtikrinantys gaminio saugą, nekenksmingumą žmogaus ir gyvūnų sveikatai ir t. t. bei teisės aktais nustatyti privalomieji reikalavimai, atsako jį patvirtinusi įmonė ir valstybinės priežiūros institucijos, su kuriomis suderintas įmonės standarto projektas.
18. Bandomosios partijos gaminių įmonės standartas turi būti parengtas ir patvirtintas aukščiau nurodyta tvarka, tačiau jo nereikia registruoti Lietuvos standartizacijos departamente. Šiame įmonės standarte turi būti nustatyta bandomosios partijos gamybos trukmė, kuri negali būti ilgesnė negu vieneri metai. Jei gaminius gaminant arba naudojant (eksploatuojant), utilizuojant gali atsirasti pavojus žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir materialinėms gėrybėms, toks bandomosios partijos įmonės standartas turi būti suderintas su atitinkamomis valstybinės priežiūros institucijomis. Jeigu bandomosios partijos gaminio įmonės standarto projekte pateikiama nuoroda į teisės aktais patvirtintus dokumentus (žr. 4 punktą) ar Lietuvos standartą, apie derinimo būtinybę sprendžia dokumento rengėjas.
Standartų taikymas
19. Lietuvos standartai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai galiojantys Lietuvoje teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrą veiklos sritį, nurodo, kad toje veiklos srityje Lietuvos standartus ar jų dalis privalu taikyti.
20. Tarptautinių, Europos, kitų regioninių standartizacijos organizacijų ir užsienio valstybių standartai taikomi Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka.
21. Buvusios SSSR standartai su santrumpa GOST ir jų keitimai, kurie galiojo iki 1992 03 13 3), jeigu jų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, gali būti tiesiogiai taikomi Lietuvoje, kol tam pačiam standartizacijos objektui tuo pačiu aspektu nebus parengtas Lietuvos standartas arba parengti 4 punkte nurodyti teisės aktais tvirtinami dokumentai.
Buvusios SSSR šakiniai standartai su santrumpa OST, techninės sąlygos ir kiti normatyviniai dokumentai ir jų keitimai gali būti tiesiogiai taikomi Lietuvoje iki 1998 07 01, jei jų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
Įmonės, taikiusios minėtus dokumentus, turi parengti įmonės standartus arba teikti siūlymus dėl Lietuvos standartų projektų rengimo.
22. Lietuvoje pagal dvišalius susitarimus gaminamiems ir išvežamiems į užsienio valstybes gaminiams gali būti tiesiogiai taikomi tarptautiniai ir užsienio valstybių standartai.
23. Kai tiekėjas (gamintojas, paslaugų teikėjas ir kt.) savanoriškai pasirinktą Lietuvos standartą deklaruoja pagal Lietuvos standartą LST EN 45014 Bendrieji tiekėjų atitikties deklaracijai keliami reikalavimai, jis privalo laikytis deklaruojamo standarto nuostatų.
24. Lietuvoje gaminami ir realizuojami gaminiai, teikiamos paslaugos turi būti saugūs, nekenksmingi žmogaus ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, nepavojingi gyvybei ir materialinėms gėrybėms, t. y. turi atitikti Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei deklaruojamus standartus arba 26.4, 26.5 ir 26.6 papunkčiuose nurodytus dokumentus.
25. Deklaruojamo standarto ar kito 24 punkte nurodyto dokumento žymuo yra garantija, kad gaminiai ar paslaugos atitinka šio dokumento reikalavimus. Deklaruojamo dokumento atitinkami reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su paslauga ar gaminiu tam tikruose jo cikluose (gaminimas, gabenimas, realizavimas, naudojimas ar eksploatavimas, utilizavimas ir kt.).
26. Standartai nerengiami:
26.1. kai gaminys gaminamas pagal vartotojo ir gamintojo rašytinį dvišalį susitarimą, jei gaminys nebus perduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nedalyvavusiems šiame susitarime;
26.3. pagal patentą gaminamiems ir realizuojamiems patente nurodytiems savo gamybos buitiniams gaminiams (suvenyrams, mezginiams, siuviniams, smulkiems tekstilės, odos, metalo, plastmasės, medžio, keramikos ir kt. dirbiniams);
26.4. viešojo maitinimo įmonių patiekalams, kulinarijos ir konditerijos gaminiams, kurie gaminami ir parduodami pagal galiojančias receptūras ir technologijų aprašymus. Šie receptūrų ir technologijų aprašymai rengiami ir tvirtinami vadovaujantis Viešojo maitinimo receptūrų ir technologijos aprašymų rengimo, tvirtinimo ir taikymo taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 37-933). Patiekalų ir gaminių žaliava turi atitikti deklaruojamų standartų (ar kitų dokumentų) reikalavimus;
26.5. eksperimentiniams maisto produktams, kurie gaminami pagal patvirtintas technologijos instrukcijas. Šios instrukcijos rengiamos vadovaujantis Maisto produktų gamybos technologijos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir registravimo taisyklėmis (Žin., 1997, Nr. 43-1063).
26.6. teikiamoms paslaugoms, kai jas teikiant vadovaujamasi teisės aktais patvirtintais dokumentais (pvz., ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis ar kt.).
Gaminiai ir paslaugos, nurodyti 26 punkte, turi būti nekenksmingi žmogaus ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, nepavojingi gyvybei ir materialinėms gėrybėms, o buitinių gaminių vartojamosios savybės, pagrindinės charakteristikos ir kokybės rodikliai, gamintojo garantiniai įsipareigojimai turi būti aptarti rašytiniuose susitarimuose arba sutartyse.
Standartų ir kitų Lietuvos standartizacijos departamento leidinių leidyba,
platinimas bei informacijos apie juos teikimas
28. Lietuvos standartizacijos departamentas turi išimtinę teisę leisti ir platinti Lietuvos standartus. Visi Lietuvos standartizacijos departamento leidžiami leidiniai žymimi autorinių teisių apsaugos ženklu ę. Lietuvos standartizacijos departamento leidinių arba jų dalių jokiomis formomis ir jokiomis priemonėmis (elektroninėmis, mechaninėmis, įskaitant fotokopijavimą ir mikrofilmavimą) negalima dauginti, perspausdinti ir platinti be raštiško Lietuvos standartizacijos departamento leidimo.
29. Nuo 1995 01 01 Lietuvos standartizacijos departamento platinami visi Lietuvos standartų egzemplioriai žymimi Lietuvos standartizacijos departamento raudonu spaudu. Lietuvos standartai, įsigyti po šios datos ir neturintys raudono spaudo arba turintys kitos spalvos spaudą, laikomi įsigytais ir platinamais neteisėtai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie neteisėtai platina Lietuvos standartus ir Lietuvos standartizacijos departamento leidinius ir (arba) kurie naudojasi neteisėtai įsigytais, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
30. Lietuvos standartizacijos departamentas, laikydamasis autorinės teisės normų, turi išimtinę teisę platinti tarptautinių standartizacijos organizacijų, Europos ryšių standartų instituto, kurių nariais jis yra, bei užsienio valstybių, su kuriomis pasirašytos atitinkamos dvišalės sutartys, standartus ir leidinius.
31. Lietuvos ir įmonės standartus, Lietuvos standartizacijos departamento leidinius galima įsigyti:
31.1. Lietuvos standartus, jų keitimus ir Lietuvos standartizacijos departamento leidinius (katalogus, biuletenius ir kt.) – Lietuvos standartizacijos departamente;
31.2. Lietuvos standartų ir jų keitimų projektus – technikos komitetuose ir Lietuvos standartizacijos departamente;
1) Jeigu Lietuvoje dar nėra kurios nors veiklos srities technikos komiteto, Lietuvos standartų projektus išimties tvarka gali rengti Lietuvos standartizacijos departamento sudaryta laikinoji darbo grupė.
2) Įmonės standartus, skirtus įmonės vidaus reikmėms tenkinti, nereikia registruoti Lietuvos standartizacijos departamente.
3) 1992 03 13 Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių vyriausybės pasirašė Susitarimą dėl bendros standartizacijos, metrologijos, sertifikavimo politikos. Pirmajame Susitarimo straipsnyje paskelbta, kad nuo 1992 03 13 galiojantys standartai su santrumpa GOST laikomi tarpvalstybiniais standartais, paliekant tą pačią santrumpą GOST. Lietuva nedalyvauja šiame Susitarime.