LIETUVOS RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2000 m. liepos 11 d. Nr. VIII-1818
Vilnius
(Žin., 1990, Nr. 24-601; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682; 1994, Nr. 15-251; 1995, Nr. 34-813; 1996, Nr. 35-862, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 73-1746; 1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 68-1977; 1999, Nr. 33-948, Nr. 64-2072, Nr. 113-3291; 2000, Nr. 36-988)
1 straipsnis. 1 straipsnio d punkto pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio d punktą ir jį išdėstyti taip:
„d) nuolatinės buveinės. Užsienio valstybės įmonė laikoma turinčia nuolatinę buveinę, jeigu ji Lietuvoje: nuolat vykdo savo komercinę–ūkinę veiklą arba jos dalį; arba vykdo savo komercinę–ūkinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtinių išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Komercinės–ūkinės veiklos nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2 straipsnis. 2 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Užsienio valstybių įmonių mokesčio objektas yra: iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos visos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo–konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą; autorinis atlyginimas; atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą; palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas bei už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius.
Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), mokesčio objektas yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos. Šių valstybių arba zonų sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį, iš 3 dalies išbraukti žodį „išnuomotą“, papildyti 4 dalies 1 punktą, 4 dalies 9 punkte po žodžio „mokesčiai“ įrašyti žodžius „jei šie įnašai ar mokesčiai gauti iš narių – fizinių asmenų“, papildyti 5 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis.
Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas – realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (toliau – bendrosios pajamos).
Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, įskaitant pajamas už turto nuomą, kompensaciniai priedai bei grąžinta skolų suma, kuri iki mokestinio laikotarpio pradžios buvo atimta iš apmokestinamųjų pajamų, kaip beviltiškų skolų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 15 punkte, suma. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, įskaitant nebaigtą statybą, pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas sudarys suma, ne mažesnė už to turto likutinę vertę. Bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos.
Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už investuotą turtą, palūkanas, subsidijų ir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso pasikeitimo teigiamos įtakos.
Į nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitoma:
1) iš Lietuvos Respublikos įmonių gauti dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei iš užsienio valstybių įmonių gauti dividendai (nuo kurių sumokėtas pelno mokestis), palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas, taip pat palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, taip pat pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių pardavimo antrinėje rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių vertybinių popierių prekyba antrinėje rinkoje;
5) sumos, gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reglamentuotai labdarai ir paramai;
6) visų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) pajamos: aukos, pajamos už parduotą labdaros būdu gautą turtą, jeigu jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai, kultūrai ir švietimui;
8) ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka;
9) stojamieji narių įnašai ir narių mokesčiai, jei šie įnašai ar mokesčiai gauti iš narių fizinių asmenų;
Bendrosioms pajamoms nepriskiriamos pajamos (lėšos), kurios pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą skirtos Miško fondui sudaryti, taip pat iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma.“
4 straipsnis. 4 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolių sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Pasibaigus penkerių metų terminui, nuostolių suma nebeperkeliama. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką nustato finansų ministras. Centrinis mokesčio administratorius mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Centrinis mokesčio administratorius tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą.“
5 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies sakinį iki dvitaškio, 11, 12 ir 14 punktus, papildyti 15 punktu ir visą dalį išdėstyti taip:
„Nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimamos šios faktiškai patirtos įmonės sąnaudos toms pajamoms uždirbti:
1) materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant sąnaudas dėl valiutos kurso pasikeitimo neigiamos įtakos, panaudotąją subsidijų ir dotacijų dalį;
2) ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius ir kitas sankcijas;
8) specialieji atidėjimai bankų, kredito unijų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių (draudikų) formuojami techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti draudimo įmokų dalis, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;
9) Ignalinos atominės elektrinės papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos šiame straipsnyje;
10) pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas;
11) nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto sąnaudų dalis, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo vertės. Jeigu remonto vertė viršija 50 procentų nuosavo ar išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu atliekami minėto turto rekonstravimo darbai, tai to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė didinama visa remonto ir rekonstravimo darbų verte. Rekonstravimui priskiriami statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymu. Nekilnojamojo turto, kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir valdymo institucijos bei valstybės (savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo) patirtos remonto, rekonstravimo ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos (panaudos) sutartį nuomojamo iš kitų asmenų ilgalaikio materialiojo turto patirtos remonto (sąnaudų dalis, neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo vertės) ir eksploatavimo sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti ribojamo dydžio natūralios netekties nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei įmonės patirtų reprezentacinių sąnaudų suma, tačiau šios reprezentacinės sąnaudos neturi viršyti 1 procento įmonės realizavimo pajamų. Reprezentacinės sąnaudos šiame įstatyme – tokios įmonės lėšos, kurias įmonė skiria naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus įmonės darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
13) įmonės darbuotojų naudai pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą mokamos įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas, tačiau ne daugiau kaip 25 procentai per mokestinius metus šiems darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;
14) stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams;
15) mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio ta suma buvo įtraukta į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, tačiau jei beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas iki 1999 m. gruodžio 31 d., tai beviltiškų skolų suma į įmonės sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, perkeliama lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigaliojo šio punkto nuostatos. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jei įmonė (mokesčio mokėtojas) negali jų susigrąžinti, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, arba skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs ir visais šiais atvejais įmonė (mokesčio mokėtojas) įrodo skolos beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas. Šio punkto nuostatos netaikomos bankams, taip pat susijusių ūkio subjektų grupių dalyvių beviltiškoms tarpusavio skoloms. Susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
6 straipsnis. 6 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Labdaros ir paramos įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar rėmėjams, nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno 2 kartus atimamos faktiškai patirtos ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų bendrojo apmokestinamojo pelno.“
7 straipsnis. 7 straipsnio 3 ir 4 punktų pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip:
„3) užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo–konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, taip pat palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą – taikant 10 procentų tarifą;
4) užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių), apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą.“
8 straipsnis. 11 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis
Papildyti 11 straipsnį 2 ir 3 dalimis:
„Užsienio valstybės įmonė, gavusi pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą (toliau – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl išskaityto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus išlaidas, patirtas šiam turtui įsigyti arba pasistatyti.
Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo arba pasistatymo išlaidas, dėl pelno mokesčio perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius, patikrinęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs prašymo pagrįstumą, apskaičiuoja skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir išlaidų, patirtų įsigyjant arba pasistatant šį turtą, bei pelno mokestį pagal 24 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis.
Kalendoriniams metams (mokestiniam laikotarpiui) pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) mokėtojai teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Šios apyskaitos bei pelno mokesčio avansinės apyskaitos formas ir jų užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Jeigu pelno mokesčio apyskaitoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė, negu už mokestinį laikotarpį pagal pelno mokesčio avansines apyskaitas sumokėta mokesčio suma, mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnyje išbraukti žodį „penktojoje“, po žodžio „septintojoje“ įrašyti žodžius „ir aštuntojoje“ ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis.
Juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, taikomos tais atvejais, kai įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.“
11 straipsnis. 21 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šiame įstatyme investicijos yra apskaičiuojamos pagal įmonės pasirinktą tik vieną iš šių būdų:
1) pelnas, panaudotas investicijoms į savo įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikainos, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudojamų licencijuotų kompiuterių programų (toliau – kompiuterių programos) vertės, išskyrus pačios įmonės susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusių mokestinio laikotarpio pabaigoje, atimama naudoto ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikaina, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudotų licencijuotų kompiuterių programų vertė, išskyrus pačios įmonės susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusios mokestinio laikotarpio pradžioje, ir atimama per mokestinį laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms, išskyrus pačios įmonės susikurtas, įsigyti panaudota ir negrąžinta skolintų lėšų likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus pačios įmonės susikurtas, kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį laikotarpį įmonės nemokamai gautų ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertė bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, išskyrus pačios įmonės susikurtas, nusidėvėjimo suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus pačios įmonės susikurtas, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, išskyrus pačios įmonės susikurtas, perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną, panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei terminuoti indėliai;
2) investicija į savo įmonę – tai kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš įmonės nuosavų arba skolintų lėšų. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla – transporto paslaugos. Kompiuterių programų susikūrimas nelaikomas kompiuterių programų įsigijimu. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus, pasistačius ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijus kompiuterių programas, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu – faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, pasistatymo ar kompiuterių programų įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jų eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms įsigyti panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno mokestį.“
12 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas
1. Šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikomos tokioms beviltiškų skolų sumoms, kurios buvo įtrauktos į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas ne anksčiau kaip 1996 metais.
2. Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000–ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną. Jei nustatytas mokestinis laikotarpis nesutampa su mokestiniais metais, šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
3. Šio įstatymo 2, 7 ir 8 straipsnių nuostatos dėl užsienio valstybių įmonių gautų pajamų už suteiktas projektavimo–konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, dėl autorinio atlyginimo, atlyginimo už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, paslaugų ženklu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimo už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą bei dėl palūkanų, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės) apmokestinimo taikomos nuo 2002 m. sausio 1 d. apmokestinant minėtas pajamas ir palūkanas, gautas pagal sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo.