LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 84:2000 „GYDYTOJAS RADIOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2000 m. gegužės 23 d. Nr. 270
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
1. Tvirtinu:
1.1. Lietuvos medicinos normą MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama);
2. Pavedu:
2.1. sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti šios normos įgyvendinimą nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir užtikrinti gydytojų radiologų darbą, vadovaujantis normos nurodymais;
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro2000 05 23 įsakymu Nr. 270
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 84: 2000
I. TAIKYMO SRITIS
II. NUORODOS
3. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 07 19, Nr. I-552; 1998 12 01, Nr. VIII-946 (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).
4. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, 1996 06 06, Nr. I-1367; 1998 11 24, Nr. VIII-910 (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995).
5. Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas, 1996 09 25, Nr. I-555; 1998 05 19, Nr. VIII-749 (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 1998, Nr. 52-1423).
6. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 1996 10 03, Nr. I-1562 (Žin., 1996, 102-2317; 1998, Nr. 52-1425).
7. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, 1996 05 21, Nr. I-1343; 1998 12 15, Nr. VIII-972 (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 1999, Nr. 62-2035).
8. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, 1999 01 12, Nr. VIII-1019 (Žin.,1999, Nr. 11-239).
9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 05 įsakymas Nr. 61 „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“(Žin., 1999, Nr. 15-404).
10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 05 įsakymas Nr. 62 „Dėl asmens sveikatos priežiūros siauros specializacijos medicinos praktikos rūšių sąrašo“ (Žin., 1999, Nr. 15-405).
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 12 29 nutarimas Nr. 389 „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje“ (Žin., 1991, Nr. 2-49).
12. Lietuvos higienos norma HN 31 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“.
13. Lietuvos higienos norma HN 40 „Gyventojų apšvitos nuo gamtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių apribojimas“.
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šioje medicinos normoje pavartoti terminai ir apibrėžimai:
16. Gydytojas radiologas – gydytojas, įgijęs aukštąjį medicinos išsilavinimą, baigęs gydytojo radiologo specialybės rezidentūrą ir turintis gydytojo radiologo licenciją:
• gydytojas rentgenologas, turintis rentgenodiagnosto sertifikatą, gali dirbti rentgenodiagnostikos gydytoju tyrėju (kompetenciją nusako 24–25–26 punktai).
17. Ligos atpažinimas (diagnostika) – ligos priežasčių ir požymių išmanymas, gebėjimas atpažinti ligą ir formuluoti diagnozę (ar išvadą).
18. Diagnostika, gydymo principai bei taktika – pagrindiniai gydytojo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti ligos diagnozę, pašalinti ligos priežastį, sugrąžinti sutrikusias organizmo funkcijas, sumažinti ligos poveikį žmogui.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
20. Gydytojas radiologas turi mokėti bei išmanyti:
20.6. sveiko ir sergančio žmogaus psichologiją, mokėti bendrauti su ligoniais, jų šeimų nariais bei savo kolegomis;
20.7. naudojamų diagnostikos, intervencijos ir gydymo metodų parodymus, priešparodymus bei galimas komplikacijas;
20.8. šią medicinos normą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius gydytojo radiologo praktinę veiklą;
20.9. kaip atlikti diagnostines, intervencines ir gydomąsias procedūras, nurodytas šios normos 7 skyriuje;
V. TEISĖS
21. Gydytojas radiologas turi teisę:
21.1. dirbti antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų rentgenodiagnostikos, radiodiagnostikos, radioterapijos, ultragarso diagnostikos kabinetuose bei skyriuose;
21.2. pagal kompetenciją teikti medicinos paslaugas visų amžiaus grupių pacientams ir savarankiškai pasirinkti optimaliausią diagnostinį algoritmą;
21.4. turėti asmens spaudą, kuriame nurodytas gydytojo vardas, pavardė, miestas (rajonas), spaudo numeris;
21.6. naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis, kvalifikacijos kėlimo ir podiplominių studijų garantijomis;
21.7. dalyvauti sueigose, pasitarimuose, konferencijose ir kituose renginiuose, kur nagrinėjami pacientų sveikatos priežiūros klausimai;
21.8. teikti pasiūlymus sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėl pacientų tyrimo, gydymo bei personalo darbo sąlygų gerinimo;
VI. PAREIGOS
23. Gydytojas radiologas privalo:
23.2. įvertinti radiologinių tyrimų ir procedūrų parodymus bei nustatyti tyrimo ir gydymo metodikas;
23.6. nustatyta tvarka pranešti policijai ar prokuratūrai apie šaltuoju, šaunamuoju ginklu sužalotus pacientus arba kitus smurtinius sužeidimus;
23.7. pateikti reikiamus medicinos praktikos duomenis Sveikatos apsaugos ministerijai, apskrities ligoninei, visuomenės sveikatos centrui ar kitoms sveikatos bei teisėtvarkos įstaigoms;
VII. KOMPETENCIJA
Gydytojas radiologas turi:
24. Žinoti ir išmanyti:
24.5. jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį veikimą, dozimetrijos pagrindus, ligonių ir personalo apsaugą nuo spinduliuotės;
25. Konvencinė rentgenodiagnostika:
25.2. atlikti ir įvertinti įvairių vidaus organų ir audinių rentgenologinius tyrimus (poliprojekcinę rentgenoskopiją ir rentgenografiją, pritaikomas rentgenogramas, tomogramas ir kt.);
25.3. atlikti ir įvertinti kontrastinius virškinimo sistemos organų, tulžies pūslės ir latakų, šlapimo ir lyties organų sistemos tyrimus;
25.7. analizuoti įvairių organų ir anatominių sričių rentgenogramas standartinėse ir atipinėse projekcijose, pastebėti ligų morfologinius požymius ir funkcinius simptomus, pagrįsti juos patomorfologiškai ir patofiziologiškai;
25.8. spręsti, ar reikalingi ligoniui specialūs rentgenologiniai tyrimai: diagnostinis pneumotoraksas, pneumomediastinumas, pneumoperitoneumas, bronchografija, parietografija, mielografija, artrografija, angiografija, flebografija, limfografija, kompiuterinė tomografija, rentgenoendoskopija ir kt.;
25.9. aprašyti rentgenologinius tyrimus, atlikti diferencinę diagnostiką, suformuluoti ir pagrįsti klinikinę rentgenologinę išvadą;
26. Mokėti diagnozuoti ligas tiriant rentgeno aparatu:
26.1. galvos ir kaklo ligas:
26.2. plaučių ir tarpuplaučio ligas:
26.3. širdies ir kraujagyslių sistemos ligas:
26.4. krūties ligas:
26.5. virškinimo sistemos ir pilvo organų ligas:
26.5.9. antrinius pakitimus dėl gretimų organų ir audinių patologijos (randus, periprocesą, peritonitą, abscesus ir kt.);
26.6. šlapimo ir lyties organų, retroperitoninės srities ir mažojo dubens organų ligas:
26.7. atramos ir judėjimo organų ligas:
27. Kompiuterinė rentgeno ir branduolinio magnetinio rezonanso tomografija:
27.1. diagnozuoti kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija galvos, kaklo ir stuburo ligas:
27.1.18. ūmius ir lėtinius prienosinių ertmių uždegimus su intraorbitinėmis ar intrakranijinėmis komplikacijomis;
27.2. krūtinės ląstos organų ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija:
27.2.2. plaučių, tarpuplaučio, širdies, krūtinės ląstos sienos nepiktybinius ir piktybinius navikus bei metastazes, limfangoitą;
27.2.6. intersticines plaučių ligas (idiopatinę plaučių fibrozę, sarkoidozę, histiocitozę X, limfangiomatozę, pneumokoniozę ir kt.);
27.2.13. priekinio tarpuplaučio pakitimus: mezenchiminius, užkrūčio liaukos navikus, teratodermoidines cistas, strumą, paratireoidinius auglius;
27.2.14. vidurinio tarpuplaučio pakitimus: trachėjos navikus, bronchogenines, enterogenines, pleuroperikardines cistas;
27.2.16. užpakalinio tarpuplaučio pakitimus: neurogeninius navikus, neuroenteralines cistas, meningocelę;
27.2.19. tarpuplaučio kraujagyslinius procesus: krūtinės aortos aneurizmas, disekacijas, truncus brachiocephalicus, plaučių arterijų aneurizmas, venų išsiplėtimus;
27.3. pilvo organų ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija nustatyti:
27.3.2. plonosios ir storosios žarnos uždegiminius pakitimus, cistas, divertikulus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, funkcinius pakitimus;
27.3.4. kepenų cistas, uždegiminius-regresyvinius pakitimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, limfomos manifestaciją kepenyse, traumas, kraujagyslinius procesus;
27.3.5. tulžies pūslės uždegiminius pakitimus, akmenligę, navikus, biliarinę obstrukciją, choledochus cistas, pooperacinius pakitimus;
27.3.6. kasos uždegimus, akmenis, cistas, piktybinius ir nepiktybinius navikus, traumas, lipomatozę ir atrofiją;
27.3.7. ascitą, peritonitą, intraperitoninį abscesą, kraujavimus į pilvo ertmę, cholaskozę (bilomą), pseudomiksomą, pirminius navikus, metastazes;
27.3.8. inkstų cistinius pakitimus, navikus, metastazes inkstuose, ūmų ir lėtinį pielonefritą, inkstų abscesą, tuberkuliozę, fibrolipomatozę, inkstų pakitimus po transplantacijos, inkstų traumas, obstrukcines uropatijas, vaskuliarinius procesus, anomalijas;
27.3.9. antinksčių hiperplaziją ir navikus, metastazes, cistas, hemoragijas, uždegimus, hipoplaziją (atrofiją);
27.3.10. šlapimo pūslės padėties pakitimus, anomalijas, uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus;
28. Ultragarso diagnostika:
28.1. gydytojas radiologas turi mokėti atlikti tyrimus:
28.2. atlikti smulkias invazines diagnostines ir gydymo procedūras kontroliuojant ultragarsu:
28.2.1. kepenų punkcines manipuliacijas (tumorų ir cistų diagnostika ir destrukcija alkoholiu ar kitais agentais);
28.2.15. intraertminius (transezofagialinius, transgastralinius-transduodenalinius, transrektalinius, transkolonoskopinius, transvaskuliarinius ir kitus tyrimus, kuriems reikia specialaus pasirengimo) tyrimus;
29. Radionuklidinė diagnostika:
29.1. „in vivo“:
29.2. „in vitro“:
29.2.4. hormonų tyrimai: Kortizolis, ACTH, PTH, insulinas, C-peptidas, STH, DHEAS, 17-OH prog. ir kiti;
30. Intervencinė radiologija:
30.1. gydytojas radiologas pagal intervencinės radiologijos gydytojo medicinos normą turi išmanyti, kaip:
30.2.3. atlikti ir įvertinti kaklo ir galvos arterijų rekanalizaciją bei perkutaninę transliuminalinę angioplastiką ir stentavimą;
30.2.4. nustatyti kaklo, galvos ir kitų sričių arteriovenines malformacijas, arterijų aneurizmas ir jas embolizuoti;
30.2.6. atlikti ir įvertinti pulmoangiografiją, ileokavografiją bei tuščiosios venos filtro implantaciją;
30.2.7. atlikti ir įvertinti pilvo aortos ir jos šakų angiografiją, perkutaninę transliuminalinę angioplastiką, stentavimą bei emboloterapiją;
30.2.8. atlikti ir įvertinti inkstų arterijų ir a. iliaca šakų angiografiją, embolizaciją bei perkutaninę transliuminalinę angioplastiką ir stentavimą;
30.2.9. atlikti ir įvertinti periferinių arterijų ir venų angiografiją, transliumbalinę aortos punkciją, arterijų perkutaninę transliuminalinę angioplastiką bei stentavimą;
VIII. ATSAKOMYBĖ