LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS 2002 M. GRUODŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 677 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 119:2002 „MAISTO PRODUKTŲ ŽENKLINIMAS“ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. spalio 29 d. Nr. V-750
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo koordinavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184), 32 punktu bei įgyvendindamas 2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/89/EB, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 2000/13/EB dėl maisto produktuose esančių komponentų nurodymo:
1. Pakeičiu Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530; 2004, Nr. 70-2458):
1.1. Išdėstau 16 punktą taip:
„16. Sudedamųjų dalių nurodymas
16.1. Sudedamosios dalys nurodomos remiantis šios higienos normos 16 punkto bei 1, 2, 3 ir 5 priedų nuostatomis.
16.2. Nebūtina nurodyti sudedamųjų dalių šių maisto produktų:
16.2.3. fermentinių actų, gautų tik iš vieno pagrindinio produkto, jei nebuvo pridėta jokių kitų sudedamųjų dalių;
16.2.4. sūrių, sviesto, rauginto pieno ir grietinėlės, jei į juos nepridėta kitų sudedamųjų dalių, išskyrus pieno produktus, fermentus arba mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai šio produkto gamybos elementai, arba druskos, kuri yra reikalinga gaminant sūrius, išskyrus šviežius (nenokintus) ir lydytus sūrius;
16.3. Sudedamųjų dalių nebūtina nurodyti daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turintiems gėrimams, jeigu kiti teisės aktai nereglamentuoja kitaip.
Nepažeidžiant ženklinimo taisyklių, nustatytų šios higienos normos 16.3 punkto pirmoje dalyje, bet kuri sudedamoji dalis, apibūdinta šios higienos normos 6.14 punkto pirmajame sakinyje ir įtraukta į šios higienos normos 5 priedą, ženklinant nurodoma tada, kai jos yra gėrimuose, turinčiuose daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio. Nurodant šias sudedamąsias dalis, rašomi žodžiai „Sudėtyje yra“, po kurių užrašoma atitinkamos(-ų) sudedamosios(-ųjų) dalies(-ių) pavadinimas (-ai). Šie žodžiai nebūtini, kai sudedamoji dalis konkrečiu savo pavadinimu jau yra įtraukta į sudedamųjų dalių sąrašą arba į parduodamo gėrimo pavadinimą.
16.4. Sudedamosiomis dalimis nelaikoma:
16.4.1. tos sudedamosios dalies dalys, kurios gamybos procese yra laikinai atskiriamos, o vėliau vėl sudedamos neviršijant pirminio kiekio;
16.4.2. maisto priedai, kurie:
16.4.2.1. patenka į konkretų produktą tik kartu su viena arba keliomis šio produkto sudedamosiomis dalimis, tačiau galutiniame produkte neatlieka jokios technologinės funkcijos;
16.4.3. medžiagos, naudojamos tik tokiais kiekiais, kurių reikia, kad jos atliktų tirpiklių arba maisto priedų ar kvapiųjų medžiagų terpės funkcijas;
16.5. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka. Sąrašas vadinamas „Sudėtis“. Tačiau:
16.5.1. įdėtas vanduo ir lakieji produktai išvardijami pagal jų kiekį gatavame produkte; įdėto vandens, kaip maisto produkto sudedamosios dalies, kiekis apskaičiuojamas iš viso gatavo produkto kiekio atimant visą kitų panaudotų sudedamųjų dalių kiekį. Į šį kiekį atsižvelgti nebūtina, jei jis nesudaro daugiau kaip 5 proc. viso gatavo produkto kiekio;
16.5.2. koncentruotos arba dehidratuotos sudedamosios dalys, atgamintos gamybos proceso metu, gali būti išvardytos pagal kiekį, buvusį prieš jas koncentruojant arba dehidratuojant;
16.5.3. koncentruotų arba dehidratuotų maisto produktų, kuriuos ketinama atgaminti pridedant vandens, sudedamosios dalys gali būti nurodomos pagal proporciją atgamintame produkte, tačiau sudedamųjų dalių sąraše turi būti įrašyti žodžiai „Atgaminto produkto sudedamosios dalys“ arba „Paruošto vartoti produkto sudedamosios dalys“;
16.5.4. kai vaisiai, daržovės ar grybai, iš kurių nė vienas nėra vyraujantis pagal masę ir kurie gali būti naudojami kintančiomis proporcijomis mišinyje, kuris yra maisto produkto sudedamoji dalis; tokiu atveju sudedamųjų dalių sąraše jie gali būti suskirstomi į grupes „vaisiai“, „daržovės“ ar „grybai“, prirašant žodžius „įvairiomis proporcijomis“, po kurių būtų pateikiamas vaisių, daržovių ar grybų sąrašas; tokiais atvejais mišinys į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamas pagal šios higienos normos 16.5 punktą, remiantis visa esančių vaisių, daržovių ar grybų mase;
16.5.5. prieskonių ir prieskoninių augalų mišinių, kuriuose pagal masę neišsiskiria nė vienas prieskonis ar prieskoninis augalas, sudedamosios dalys gali būti nurodomos kitokia tvarka, tokiu atveju sudedamųjų dalių sąraše įrašomi žodžiai „įvairiomis proporcijomis“;
16.5.6. sudedamosios dalys, sudarančios mažiau kaip 2 proc. galutinio produkto, gali būti nurodomos kitokia tvarka po kitų sudedamųjų dalių;
16.5.7. kai tikėtina, kad maisto produktų gamyboje naudojamos panašios arba galinčios pakeisti viena kitą sudedamosios dalys, nekeičiančios tų maisto produktų sudėties, pobūdžio ar numanomos vertės ir sudarančios mažiau kaip 2 proc. galutinio produkto ir kai viena iš ne daugiau kaip dviejų sudedamųjų dalių lieka galutiniame produkte, sudedamųjų dalių sąraše jos gali būti nurodomos žodžiais „Sudėtyje yra... ir (arba)...“. Ši sąlyga netaikoma maisto priedams arba sudedamosioms dalims, išvardytoms šios higienos normos 5 priede.
16.6. Laikantis šios higienos normos 15 punkte nustatytų taisyklių, prireikus nurodomi specifiniai sudedamųjų dalių pavadinimai. Tačiau:
16.6.1. sudedamosios dalys, kurios yra priskiriamos vienai iš šios higienos normos 1 priede nurodytų grupių ir kurios yra kito maisto produkto sudedamoji dalis, gali būti nurodomos tik pagal grupės pavadinimą, tačiau šalia pavadinimo „krakmolas“, jei ši sudedamoji dalis gali turėti gliteno, visada turi būti nurodyta jo specifinė augalinė kilmė;
16.6.2. vienai iš šios higienos normos 2 priede išvardytų grupių priskiriamos sudedamosios dalys turi būti nurodomos tos grupės vardu, o šalia nurodomas jos specifinis pavadinimas arba E numeris; jei sudedamoji dalis priklauso daugiau kaip vienai grupei, nurodoma grupė pagal šiame maisto produkte atliekamą funkciją, tačiau šalia pavadinimo „modifikuotas krakmolas“, jei ši sudedamoji dalis gali turėti gliteno, visada turi būti nurodyta jo specifinė augalinė kilmė;
16.7. Sudėtinė (susidedanti iš kelių sudedamųjų dalių) sudedamoji dalis, atsižvelgiant į jos bendrą masę, gali būti įtraukiama į sudedamųjų dalių sąrašą jos pačios pavadinimu, bet po šio pavadinimo turi būti nurodytas jos sudedamųjų dalių sąrašas. Toks sąrašas nėra privalomas, kai:
16.7.1. sudėtinės sudedamosios dalies sudėtis yra apibrėžta Bendrijos teisės aktuose ir sudėtinė sudedamoji dalis sudaro mažiau kaip 2 proc. galutinio produkto; tačiau ši nuostata netaikoma maisto priedams, kuriems taikomas šios higienos normos 16.4.2 punktas;
16.7.2. sudėtinės sudedamosios dalys, kurios yra prieskonių ir (arba) prieskoninių augalų mišiniai ir sudaro mažiau kaip 2 proc. galutinio produkto, išskyrus maisto priedus, kuriems taikomas šios higienos normos 16.4.2 punktas;
16.8. Vandens kiekio nurodyti nebūtina, kai:
16.8.1. gamybos procese vanduo yra naudojamas tik atgaminti koncentruotą arba dehidratuotą sudedamąją dalį;
16.9. Nepaisant šios higienos normos 16.2, 16.6.1 ir 16.7 punktų nuostatų, bet kuri sudedamoji dalis, naudojama maisto produktų gamyboje ir išliekanti galutiniame produkte nors ir pakitusiu pavidalu, ir nurodyta 5 priede arba kilusi iš sudedamųjų dalių, nurodytų 5 priede, yra nurodoma etiketėje, pateikiant šios sudedamosios dalies pavadinimą. Šis nurodymas neprivalomas, jeigu parduodamo maisto produkto pavadinimas aiškiai nurodo atitinkamą sudedamąją dalį. Nepaisant šios higienos normos 16.4.2, 16.4.3 ir 16.4.4 punktų nuostatų, bet kuri medžiaga, naudojama maisto produktų gamyboje ir išliekanti galutiniame produkte nors ir pakitusiu pavidalu, ir kilusi iš 5 priede nurodytų sudedamųjų dalių, laikoma sudedamąja dalimi ir etiketėje pateikiama aiškia nuoroda į sudedamosios dalies, iš kurios ji kilusi, pavadinimą.“
1.3. Papildau nauju 5 priedu:
„Lietuvos higienos normos HN 119:2002
„Maisto produktų ženklinimas“
5 priedas
sudedamosios dalys, kurių ženklinimas reglamentuojamas Šios
higienos normos 16.3 ir 16.9 punktuose
1. Gliteno turintys javai (t. y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, spelta, kamut arba jų sukryžmintos atmainos) ir jų produktai
8. Riešutai, t. y. migdolai (Amygdalus communis L.), lazdynų riešutai (Corylus avellana), graikiniai riešutai (Juglans regia), anakardžiai (Anakardium occidentale), karijos (Carya illinoiesis (Wangenh.) K. Koch), bertoletijos (Bertholletia excelsa), pistacijos (Pistacia vera), makadamijos ir Kvinslendo riešutai (Macadamia ternifolia) bei jų produktai
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punktas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 25 d. Nuo 2005 m. lapkričio 25 d. draudžiama prekiauti maisto produktais, neatitinkančiais šio įsakymo 1 punkto reikalavimų, tačiau jau pateiktais į rinką arba paženklintais iki šios datos produktais prekiauti leidžiama, kol baigsis jų atsargos.