LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO SAUGOMOSE TERITORIJOSE

1996 m. gegužės 8 d. Nr. 77/84

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“,

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti Miškų apsaugos ir naudojimo saugomose teritorijose taisykles su priedais (pridedamos).

2. Šį įsakymą ir priedus paskelbti „Valstybės žiniose“.

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                               BRONIUS BRADAUSKAS

MIŠKŲ ŪKIO MINISTRAS                                                             ALBERTAS VASILIAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos miškų

ūkio ministerijos ir Lietuvos

Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos

1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 77/84

MIŠKŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO SAUGOMOSE TERITORIJOSE

TAISYKLĖS

Bendrosios nuostatos

1. Miško apsauga ir naudojimas tai sistema atitinkamoje miško teritorijoje naudojamų ūkinių priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti, atkurti buvusias arba sukurti optimalios struktūros miško bendrijas ir jas racionaliai naudoti pagal paskirtį.

2. Šios taisyklės privalomos visiems saugomų teritorijų miškų savininkams, valdytojams ir naudotojams. Miškų apsaugos ir naudojimo tvarka nepriklauso nuo miško nuosavybės formos ir skiriasi tiktai pagal miškų grupes.

3. Saugomų teritorijų miškai priskiriami skirtingoms miškų grupėms. Jose yra taikomas miško ūkinis režimas pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytą miškų grupės funkcinę paskirtį ir ūkininkavimo tikslus.

4. Saugomų teritorijų miškai priskiriami šioms miškų grupėms:

I grupė rezervatiniai miškai. Valstybinių rezervatų, valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų, rezervatinių apyrubių miškai;

II A grupė ekosistemų apsaugos miškai. Botaninių (iš jų miško genetinių), botaninių zoologinių, zoologinių, pedologinių, telmologinių, kraštovaizdžio draustinių ir šių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų miškai. Šios grupės miškai gali būti išskiriami kitų rūšių draustiniuose;

II B grupė rekreaciniai miškai. Miško parkai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti rekreaciniai miškai;

III grupė apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kartografinių, kultūrinių draustinių ir valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose esančių šios rūšies draustinių miškai, taip pat įvairios paskirties apsaugos zonų (vandens telkinių, laukų, rezervatų ir kt.) miškai. Šios grupės miškai gali būti išskiriami kraštovaizdžio, botaniniuose zoologiniuose draustiniuose ir rekreacinėse zonose;

IV grupė ūkiniai miškai. Valstybinių parkų ir biosferos monitoringo teritorijų ūkinių zonų miškai.

5. Miško ūkinės priemonės parenkamos atsižvelgiant į tai, kokiai grupei priskirtas miškas, ir vadovaujantis žemiau išdėstytais ūkininkavimo principais (1 priedas).

6. Miškų apsaugos ir naudojimo tvarka konkrečiam miško sklypui yra nustatoma miškotvarkos projekte, kuris sudaromas vadovaujantis šiomis taisyklėmis, saugomų teritorijų nuostatais, kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais.

7. Nusakinti medynai tvarkomi Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Sakinimas saugomų teritorijų miškuose draudžiamas.

I grupė rezervatiniai miškai

8. Rezervatiniai miškai (rezervatai ir rezervatinės apyrubės), priklausomai nuo jiems nustatytų tikslų ir vietos sąlygų, gali būti skiriami į du tvarkymo pogrupius:

griežtos apsaugos rezervatinius miškus;

reguliuojamos apsaugos rezervatinius miškus.

9. Rezervatų pogrupių nustatymas atliekamas pagal specialius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat ir pagal rezervatų tvarkymo projektus.

10. Griežtos apsaugos rezervatiniuose miškuose draudžiamas gamtinių išteklių naudojimas ir kita ūkinė veikla, išskyrus gaisrų gesinimą ir biologines bei mechanines sanitarinės apsaugos priemones epizootijų ir masinio kenkėjų plitimo atvejais bei kvartalinių linijų ir esamų kelių priežiūrą didelio ploto (ne mažiau 200 ha) rezervatuose.

Juose leidžiama nustatyta tvarka vykdyti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, monitoringą, miškų inventorizaciją, įrengti mokomuosius takus.

11. Reguliuojamos apsaugos rezervatiniai miškai gali būti išskiriami rezervatų pakraščiuose. Šis rezervatinių miškų pogrupis gali būti išskirtas kaip laikina priemonė vykdyti tikslingą specialiais projektais numatytą miško ekosistemų struktūros atkūrimą ir formavimą.

12. Reguliuojamos apsaugos rezervatiniuose miškuose taikomos 10 punkte išdėstytos nuostatos. Papildomai yra leidžiama:

vykdyti būtinus priešgaisrinės profilaktikos darbus, įrengiant ir mineralizuojant priešgaisrines juostas, remontuojant esamus kelius;

atlikti sanitarinius kirtimus valstybinių parkų reguliuojamos apsaugos rezervatiniuose miškuose, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija;

įrengti pažintinius takus;

vykdyti rezervatų planuose numatytas gamtinių ekosistemų atkūrimo ir formavimo priemones;

kirsti krūmus, šienauti ir ganyti pievose arba pelkėse tradicinio naudojimo atvejais, siekiant išsaugoti retas augalų ir gyvūnų rūšis bei bendrijas.

13. Ūkinė veikla, kurios nereglamentuoja šių taisyklių 10 ir 12 punktai, rezervatiniuose miškuose yra draudžiama.

II A pogrupis ekosistemų apsaugos miškai

14. Ekosistemų apsaugos miškuose nevykdomi pagrindinio naudojimo kirtimai (pagrindinio kirtimo biržė neskaičiuojama). Stichinių nelaimių ar biotinių faktorių sudarkyti, blogos būklės, taip pat perbrendę, ne jaunesni negu gamtinės brandos amžiaus medynai (2 priedas) iškertami atkuriamaisiais kirtimais, naudojant neplynų kirtimų būdus. Kai kertant šiais būdais neužtikrinamas reikiamos struktūros naujo medyno atkūrimas (kai reikia atkurti pušynus derlingesnėse augimvietėse, juodalksnynus, o taip pat kai yra labai didelis vėjavartų pavojus eglynams drėgnose augimvietėse), atrėžiamos ne didesnės kaip 2 ha ploto plyno kirtimo biržės, prisilaikant augimvietėse sąlygomis besiskiriančių sklypų ribų (iki 3 ha ploto sklypai gali būti kertami iš karto).

15. Atkuriamieji kirtimai botaniniuose, pedologiniuose draustiniuose bei kraštovaizdžio, botaninių zoologinių ir zoologinių draustinių dalyse, kur saugomi žoliniai augalai, grybai arba dirvožemio danga, vykdomi tik žiemos metu, įšalus gruntui, o kitose šių draustinių dalyse rudenį ir žiemą (nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 1 d.). Sanitariniai, ugdymo, rekonstrukciniai ir kiti kirtimai šiose draustinių dalyse vykdomi rudenį ir žiemą. Sanitariniai kirtimai stichinių nelaimių ir masinio kenkėjų plitimo atvejais gali būti vykdomi ir kitu metų laiku.

16. Pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui. Želdant naudojama tik vietinių rūšių vietinės kilmės sėklos. Dirva ruošiama nekeičiant paviršiaus mikroreljefo, kelmų rovimas draudžiamas.

17. Draudžiama naudoti pesticidus, trąšas, apsodinti mišku aikšteles, reikalingas bioįvairovės išsaugojimui.

18. Leidžiamas pažintinis turizmas nustatytais maršrutais.

19. Saugomuose gamtinių išteklių sklypuose sudaromos sąlygos šių išteklių gausinimui ir atkūrimui atitinkamai formuojant miško rūšinę ir erdvinę struktūrą bei medynų skalsumą.

II B pogrupis rekreaciniai miškai

20. Rekreaciniuose miškuose, siekiant pagerinti sąlygas poilsiui, vykdomos sanitarinių higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.

21. Rekreaciniuose miškuose nevykdomi pagrindinio naudojimo kirtimai (pagrindinio kirtimo biržė neskaičiuojama), nenaudojami pesticidai. Masinių kenkėjų paplitimo atvejais leidžiama panaudoti biopreparatus ir selektyvinio veikimo insekticidus.

Blogos būklės, stichinių nelaimių sudarkyti ir gamtinės brandos amžiaus medynai (2 priedas) gali būti iškertami atkuriamaisiais kirtimais (paprastai neplynais), tačiau dažniausiai medynai tvarkomi specialiais rekreacinės aplinkos formavimo kirtimais. Šių kirtimų principais vadovaujamasi ir atliekant kitų rūšių (ugdymo, rekonstrukcinius) kirtimus bei želdymo darbus.

22. Pagal rekreacijos pobūdį ir žmonių lankymosi intensyvumą rekreaciniai miškai gali būti skiriami į du pogrupius:

intensyvaus rekreacinio naudojimo;

ekstensyvaus rekreacinio naudojimo.

Šiuose pogrupiuose skiriasi ir kai kurių ūkinių priemonių pobūdis.

23. Intensyvaus rekreacinio naudojimo miške pagrindinė kirtimų rūšis yra rekreacinės aplinkos formavimo dažniausiai neplyni kirtimai (grupiniai-atvejiniai ir atrankiniai). Jais kuriama atitinkama miško sudėtis, aikštelės ir reginiai. Želdoma pagal specialius projektus stambiais sodmenimis, formuojama rekreacinė infrastruktūra, visi priežiūros darbai atliekami ne poilsiavimo sezono metu (nuo rugsėjo 15 d. iki gegužės 15 d.).

24. Ekstensyvaus rekreacinio naudojimo miške išlaikoma artima natūraliai miško struktūra, gerinamos jos rekreacinės savybės, atidengiami reginiai, kuriama minimali rekreacinė infrastruktūra. Vykdomi paprastai neplyni, išimtiniais atvejais plyni (iki 3 ha) kirtimai ne poilsiavimo sezono metu.

III grupė apsauginiai miškai

25. Šios grupės miškuose vykdomi pagrindinio naudojimo kirtimai (skaičiuojama biržė), išskyrus vandens telkinių apsaugos juostų miškus, tačiau pirmenybė teikiama neplynų kirtimų būdams, o vandens telkinių ir rezervatų apsaugos zonose vykdomi tik neplyni kirtimai. Plynų kirtimų biržės atrėžiamos ne didesnės kaip 6 ha ploto ir ne platesnės kaip 75 m (išskyrus atvejus, kai kertamas visas sklypas). Atskiruose sklypuose gali būti taikomi reginius formuojantys kirtimai.

26. Pagrindinio naudojimo kirtimai vykdomi rudenį ir žiemą, kiti kirtimai gali būti vykdomi visus metus, išskyrus paukščių perėjimo laikotarpį (nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.).

27. Pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui. Želdant naudojamos vietinės kilmės sėklos. Dirva ruošiama nekeičiant paviršiaus mikroreljefo.

28. Leidžiama pažintinė rekreacija ir trumpalaikis poilsis.

29. Apsauginiai miškai, priklausomai nuo konkrečios miško funkcinės paskirties, skiriami į du pogrupius:

apsauginiai miškai su specialiais reikalavimais miško bendrijos sudėčiai (vandens telkinių, laukų, kultūrinių kompleksų ir kiti apsauginiai miškai);

apsauginiai miškai, nekeliantys specifinių reikalavimų miško bendrijos sudėčiai (gyvenviečių, kurortų, konservacinių teritorijų apsaugos miškai, geologinių ir geomorfologinių draustinių miškai ir kt.).

30. Ugdymo kirtimų ir želdymo darbų specifika, priklausanti nuo funkcinės paskirties ypatumų, numatoma miškotvarkos projektuose.

IV grupė saugomų teritorijų ūkiniai miškai

31. Ūkiniams miškams priskiriami valstybinių parkų ir biosferos monitoringo teritorijų ūkinių zonų miškai.

32. Šiuose miškuose vykdomi visų rūšių kirtimai ir gali būti taikomi visi pagrindinių kirtimų būdai. Plynų kirtimų biržės plotas neturi viršyti 10 ha, o plotis 100 m.

33. Draudžiama veisti plantacinius miškus, sakinti medynus.

34. Kiti miško ūkiniai darbai atliekami bendra tvarka.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos

ir Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos ministerijos

1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 77/84

1 priedas

Miškų apsauga ir naudojimas saugomose teritorijose

(ūkinių priemonių suvestinė)

Miškų grupės, pogrupiai ir zonos	I grupė		II grupė			III grupė	IV grupė
Ūkinės priemonės	griežtos apsaugos rezervatai ir rezervatinės apyrubės	Reguliuojamos apsaugos rezervatinės apyrubės	II A pogrupis draustiniai ir saugomi gamtos išteklių sklypai	II B pogrupis rekreaciniai miškai		draustiniai ir apsaugos zonos	miškų ūkio zonos
				intensyvaus naudojimo	ekstensyvaus naudojimo
1. Pagrindinio naudojimo biržės skaičiavimas	neskaičiuojama	neskaičiuojama	neskaičiuojama	neskaičiuojama	neskaičiuojama	skaičiuojama	skaičiuojama
2. Miško Kirtimai) pagrindinių kirtimų būdai	nevykdomi	nevykdomi	nevykdomi	nevykdomi	papras tai ne plyni (plyni iki 6 ha tik rudenį ir žiemą)	skaičiuojama
b)atkuriamieji kirtimai (sudarkytų ir gamtinę brandą pasiekusių medynų iškirtimas	nevykdomi	nevykdomi	nepilni kirtimai(plynai tik išimtiniais atvejais iki 2 ha rudenį ir žiemą); botaniniuose ir pedologiniuose draust. tik žiemą ir įšalus gruntui	grupiniai-atvejiniai ir atrankiniai kirtimai, ne poilsiavimo sezono metu	paprastai neplyni kirtimai (plyni iki 2–3ha tik rudenį ir žiemą)	Vykdomi*	Vykdomi*
c)ugdymų kirtimai	nevykdomi	nevykdomi	Vykdomi rudenį	vykdomi ne poilsiavimo sezono metu	vykdomi ne poilsiavimo sezono metu	vykdomi iš tisus metus (išskyrus perėjimo periodą)	vykdomi ištisus metus
d) sanitariniai kirtimai	Nevykdomi	Vykdomi žiemą	vykdomi rudenį ir žiemą, gali būti atliekami ir kitų metų laiku	vykdomi ne poilsiavimo sezono metu	vykdomi ne poilsiavimo sezono metu	vykdomi rudenį ir žiemą,	vykdomi
* Vykdomi pagrindiniai kirtimai, todėl atkuriamieji kirtimai nebereikalingi.
e)aplinkos formavimo kirtimai	nevykdomi	specialūs bendrijų sudėties formavimo kirtimai	Specialūs kirtimai	kertant formuojama atitinkama medynų sudėtis ir reginiai	taikomi rekreacinės aplinkos formavimo kirtimai	atskiruose sklypuose gali būti specialūs aplinkos formavimo kirtimai	Atskiruose sklypuose gali būti specialūs aplinkos formavimo kirtimai
3. Miško atkūrimo priemonės	nevykdomi	Nevykdomos išskyrus biocenozės atkūrimo atvejus	pirmenybė savaiminiam atžėlimui; želdant naudojama tik vietinės kilmės medžiaga	Stambiais sodmenimis	rūšinė želdinių sudėtis reguliuojama pagal rekreacinius poreikius	pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui, bet želdoma ir dirbtinai	Savaiminis atžėlimas ir dirbtinis želdymas
4. Miško sausinimas	nevykdomos	nevykdomos	nevykdomos	Gali būti vykdomas	Gali būti vykdomas	Gali būti vykdomas tik esamomis sausinimo sistemomis	Ribojamas tik naujų sausinimo sistemų įrengimas
5. Tręšimas	nevykdomos	nevykdomos	nevykdomos	Tręšiama dažnai, bet negausiai	nevykdomas	tik išimtiniais atvejais, o vandens apsauginiuose miškuose netręšiama	vykdomas, išskyrus pakrančių apsaugos juostas
6. Kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais	iškilus pavojui mechaninės ir biologinės	iškilus pavojui mechaninės ir biologinės ir miško ūkinės	miško ūkinės, biologinės, mechaninės	miško ūkinės, biologinės, mechaninės	miško ūkinės, biologinės, mechaninės	miško ūkinės, biologinės, mechaninės, taip pat cheminės, išskyrus vandens apsauginius miškus	visos

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos

ir Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos ministerijos

1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 77/84

2 priedas

Medynų kirtimo ir gamtinės brandos amžiai pagal medžių

rūšis saugomų teritorijų miškuose

Medžių rūšys	Kirtimo amžiaus klasė	Kirtimo amžiaus žemutinė riba		Gamtinės brandos amžius
		IV miškų grupė	III miškų grupė
Ąžuolas	XIII	125	140	200
Pušis, maumedis, uosis	XI	105	120	170
Eglė	IX	85	85	120
Beržas, juodalksnis	VII	65	65	90
Drebulė	V	45	45	60
Baltalksnis, blindė, gluosnis	IV	35	35	50

______________