LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimų patvirtinimo
2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-166
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 1K-9 „Dėl Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 19-956).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-166
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ, VALDYMO ĮMONIŲ ir INVESTICINIŲ BENDROVIŲ Darbuotojų ATLYGINIMŲ POLITIKOS REIKALAVIMAI
I. Taikymo sritis ir vartojamos sąvokos
1. Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato principus, kurių turi laikytis Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą veiklos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės ir investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei (toliau – Įmonės), formuodamos darbuotojų atlyginimo politiką, skirdamos ir išmokėdamos kintamąją atlyginimo dalį darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką Įmonės prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui.
2. Reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad Įmonės darbuotojų atlyginimų politika atitiktų ir skatintų patikimą ir veiksmingą Įmonės rizikos valdymą.
3. Reikalavimų teisinis pagrindas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 5 ir 6 punktai, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 15 straipsnio 14 punktas, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 3 punktas.
4. Reikalavimai parengti įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3). Rengiant Reikalavimus, atsižvelgta į 2009 m. balandžio 30 d. Europos Komisijos rekomendaciją Nr. 2009/384/EB dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (OL 2009 L 120, p. 22) ir Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors (CEBS) 2010 m. gruodžio 10 d. Atlyginimų politikos ir praktikos gaires (angl. Guidelines on Remuneration Policies and Practices).
5. Reikalavimų nuostatas Įmonės turėtų taikyti atsižvelgdamos į Įmonės dydį, organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei prisiimamą riziką. Įmonėms, kurių išleisti vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, Reikalavimai taikomi atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijų Nr. 2004/913/EB ir Nr. 2009/385/EB nuostatas.
6. Įmonė gali netaikyti Reikalavimų 20, 26, 27, 28 ir 31 punktų nuostatų, taip pat nuspręsti dėl minėtų ir kitų Reikalavimų nuostatų taikymo apimties, jei ji įrodo, kad šių punktų reikalavimai yra neproporcingi atsižvelgiant į Įmonės dydį, organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
7. Įmonė gali netaikyti Reikalavimų 27, 28 ir 31 punktų nuostatų arba nuspręsti dėl minėtų ir kitų Reikalavimų nuostatų taikymo apimties darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką Įmonės prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui, jei ji įrodo, kad konkretaus darbuotojo įtaka Įmonės prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui yra ne tokia reikšminga nei kitų darbuotojų.
8. Reikalavimų reglamentuoti atlyginimų politikos principai Įmonėms taikomi tiek individualiai (kiekvienai Įmonei atskirai), tiek konsoliduotai.
9. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
9.2. Darbuotojai – Įmonių darbuotojai, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką Įmonės prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui, įskaitant Įmonės vadovus, valdymo ir priežiūros organų narius, kontrolės funkcijas atliekančius darbuotojus ir kitus darbuotojus, kurie gauna atlyginimą, priskiriamą prie tos pačios atlyginimų grupės kaip ir Įmonės vadovybė.
9.3. Dukterinė įmonė – kaip apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
9.5. Įmonių grupė – kaip apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
9.6. Kintamoji atlyginimo dalis – atlyginimo dalis, skiriama atsižvelgiant į veiklos rezultatus, įskaitant premijas, papildomas pensijos įmokas, teises į Įmonės akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas finansines ar nepinigines priemones.
9.7. Kontrolės funkcijos – rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito ir panašios Įmonėje vykdomos funkcijos.
9.8. Papildoma pensijos įmoka – Įmonės darbuotojo naudai kaip kintamoji atlyginimo dalis Įmonėje kaupiamos pensijai skirtos lėšos, neapimančios išmokų, suteikiamų darbuotojams pagal įprastą Įmonės turimą pensijų sistemą.
II. ATLYGINIMŲ POLITIKA
Bendrieji principai
10. Įmonė, atsižvelgdama į Reikalavimų 5 punkte nurodytus kriterijus, turi parengti, patvirtinti ir įgyvendinti atlyginimų politiką.
11. Atlyginimų politika turi:
11.4. atitikti Įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius interesus (tokius kaip nuoseklaus augimo perspektyvos ir pan.), taip pat užtikrinti investuotojų ir klientų apsaugos principus Įmonei teikiant paslaugas;
13. Vadovų atlyginimus turi nustatyti stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba. Be to, stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba, turi patvirtinti bendruosius Įmonės atlyginimų politikos principus ir būti atsakinga už jų įgyvendinimą.
14. Atlyginimų politikos formavimo procese turi dalyvauti Įmonės kontrolės funkcijas vykdantys ir, jei reikia, už personalo valdymą atsakingi darbuotojai (padaliniai), taip pat išorės ekspertai.
15. Už atlyginimų politiką atsakingi stebėtojų tarybos, o jei ji nesudaroma, – valdybos nariai, taip pat atlyginimų komitetų nariai ir Įmonės darbuotojai, dalyvaujantys kuriant ir įgyvendinant atlyginimų politiką, turi turėti tinkamą kompetenciją ir pagal jų vykdomas funkcijas būti nepriklausomi nuo kitų Įmonės padalinių, kuriuos jie kontroliuoja. Šiuo būdu Įmonė turi užtikrinti minėtiems asmenims galimybę objektyviai įvertinti, ar atlyginimų politika parengta tinkamai, ar atsižvelgiama į atlyginimų politikos pasekmes rizikai ir rizikos valdymui.
16. Kontrolės funkcijas vykdantys Įmonės darbuotojai (padaliniai) bent kartą per metus turi atlikti centralizuotą ir nepriklausomą Įmonės vidaus patikrinimą, kuriuo būtų siekiama nustatyti, ar atlyginimų politikos įgyvendinimas atitinka stebėtojų tarybos, o jei ji nesudaroma, – valdybos patvirtintas Įmonės vidaus tvarkas ir procedūras. Apie šio patikrinimo rezultatus kontrolės funkcijas vykdantys Įmonės darbuotojai (padaliniai) turi informuoti stebėtojų tarybą, o jei ji nesudaroma, – valdybą.
17. Kontrolę vykdantys Įmonės darbuotojai turi būti nepriklausomi nuo kitų jų prižiūrimų Įmonės padalinių ir turėti pakankamus įgaliojimus tinkamai vykdyti kontrolės funkcijas. Kontrolę vykdantiems darbuotojams turi būti atlyginama atsižvelgiant į rezultatus, susijusius su šių asmenų vykdomomis funkcijomis, tačiau nepriklausomai nuo veiklos rezultatų, kuriuos pasiekė jų kontroliuojami Įmonės padaliniai.
18. Darbuotojai turi būti iš anksto informuojami apie kriterijus, kuriais vadovaujantis bus nustatomas jų atlyginimas, ir supažindinami su kiekvieno iš jų vertinimo procesu. Vertinimo procesas turi būti tinkamai įformintas dokumentais, skaidrus ir prieinamas kiekvienam Įmonės darbuotojui, kuriam yra taikomas.
19. Įmonė privalo turėti darbuotojų, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką Įmonės prisiimamos rizikos pobūdžiui bei dydžiui, pareigybių sąrašą ir prireikus jį atnaujinti. Lietuvos bankui pareikalavus, Įmonė turi sugebėti pagrįstai paaiškinti, kaip ji atrinko į šį sąrašą įtrauktas darbuotojų pareigybes.
20. Įmonės, kurios pagal dydį, organizacinę struktūrą ir veiklos pobūdį, jos mastą bei sudėtingumą laikomos reikšmingomis, privalo sudaryti atlyginimų komitetą.
22. Atlyginimų komitetas atlieka šias funkcijas:
22.1. kompetentingai ir nepriklausomai vertina atlyginimų politiką, praktiką ir paskatas, sukurtas siekiant valdyti riziką, kapitalą ir likvidumą;
22.2. tiesiogiai prižiūri už rizikos valdymą ir teisės aktų atitikties kontrolę atsakingų vadovaujančiųjų darbuotojų atlyginimų nustatymą, mokėjimą ir kitus su tuo susijusius klausimus;
23. Vykdydamas savo funkcijas, atlyginimų komitetas turi atsižvelgti į ilgalaikius Įmonės akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų interesus.
Atlyginimų struktūra
25. Tais atvejais, kai viena iš atlyginimą sudarančių dalių yra kintamoji dalis, atlyginimai turi būti nustatomi taip, kad būtų užtikrinamos tinkamos fiksuotosios ir kintamosios atlyginimo dalių proporcijos. Šių atlyginimo dalių proporcijos skirtingų darbuotojų atžvilgiu gali skirtis priklausomai nuo rinkos sąlygų, specifinių aplinkybių, kuriomis veikia Įmonė, ir kitų Reikalavimuose nurodytų sąlygų. Rekomenduojama, kad Atlyginimų politika reglamentuotų maksimalią kintamosios atlyginimo dalies ribą.
26. Fiksuotoji atlyginimo dalis turi sudaryti pakankamai didelę viso atlyginimo dalį, kad Įmonė galėtų vykdyti lanksčią skatinimo (premijų) politiką. Įmonė turi turėti teisę, nepažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nemokėti visos ar dalies kintamosios atlyginimo dalies, kai atitinkamas asmuo, Įmonės padalinys arba pati Įmonė nepasiekia užsibrėžtų veiklos rezultatų. Apskaičiuotas kintamosios atlyginimo dalies fondas neturi riboti Įmonės galimybių stiprinti kapitalo bazę.
27. Kintamoji atlyginimo dalis, įskaitant ir atidėtąją dalį, turi būti skiriama ir (arba) išmokama tik esant tvariai Įmonės finansinei padėčiai ir siejama su Įmonės, verslo padalinio ir atitinkamo asmens veiklos rezultatais. Jei Įmonės finansinės veiklos rezultatai yra neigiami ar Įmonė nepasiekia užsibrėžtų veiklos rezultatų, tai ji, nepažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įprastai turėtų apibrėžtam laikotarpiui sumažinti tiek darbuotojams tuo metu nustatytos kintamosios atlyginimo dalies sumą, tiek ir anksčiau uždirbtų tokių sumų išmokėjimą, įskaitant ir sumas pagal lėšų susigrąžinimo susitarimus (angl. Clawback arrangements) arba premijų didinimo ir mažinimo sistemas (lot. bonus-malus).
28. Didžioji dalis darbuotojo kintamosios atlyginimo dalies (ne mažesnė nei 40 proc., o jei kintamosios atlyginimo dalies suma, Įmonės nuomone, itin didelė, – ne mažesnė nei 60 proc.) turi būti atidėta ne trumpesniam nei trejų-penkerių metų laikotarpiui. Kai atlyginimai skiriami vadovaujantis atidėjimo tvarka, jie turi būti išmokami vadovaujantis pro rata principu, t. y. atidėta kintamoji atlyginimo dalis turi būti proporcingai paskirstyta per visą atidėjimo laikotarpį, pradedama mokėti ne anksčiau kaip po 1 metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos ir mokama ne dažniau nei kartą per metus. Atidėjimo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į verslo ciklą, veiklos pobūdį, prisiimamą riziką ir darbuotojo veiklos rezultatus. Atidedama kintamojo atlyginimo dalis turėtų būti didinama atsižvelgiant į darbuotojo darbo stažą ar pagal pareigas prisiimamos atsakomybės lygį.
29. Garantuota kintamoji atlyginimo dalis, kuri nepriklauso nuo darbuotojo veiklos rezultatų ir kuriai Reikalavimų 26 ir 27 punktai netaikomi, gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais – naujiems darbuotojams pirmaisiais jų darbo metais.
30. Įmonės pensijų politika turi atitikti Įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius veiklos interesus:
30.1. jei darbuotojas darbo santykius nutraukia nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus, sukauptos papildomos pensijos įmokos gali būti išmokamos darbuotojui ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo darbo santykių nutraukimo Reikalavimų 31 punkte nurodytomis priemonėmis, įvertinus darbuotojo veiklos rezultatus ir Įmonės padėtį remiantis Reikalavimų 27 punkto nuostatomis;
31. Ne mažiau kaip 50 proc. kintamosios atlyginimo dalies turi sudaryti šios priemonės:
31.1. Įmonės akcijos arba kiti lygiaverčiai nuosavybės vertybiniai popieriai ar priemonės, su akcijomis susijusios finansinės priemonės, kai Įmonės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje, arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, kai Įmonės vertybiniai popieriai į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje neįtraukti;
32. Siekiant suderinti darbuotojų veiklos tikslus ir ilgalaikius Įmonės interesus Reikalavimų 31 punkte nurodytoms priemonėms taikomas teisės jas perleisti apribojimo laikotarpis. Ši nuostata taikoma atidedamai ir neatidedamai kintamajai atlyginimo daliai.
33. Sutartinių santykių pagrindu numatytos ir dėl priešlaikinio darbo santykių nutraukimo asmenims skiriamos išmokos turi būti siejamos su tų asmenų veiklos rezultatais, pasiektais per Įmonės nustatytą laikotarpį, išskyrus galiojančiuose teisės aktuose nurodytas privalomas išmokas. Šiomis išmokomis neturi būti atlyginama už prastus rezultatus.
34. Įmonės stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba, turi turėti galimybę reikalauti, kad darbuotojas grąžintų visą arba dalį jam išmokėtos kintamosios atlyginimo dalies, jei vėliau paaiškėja, kad kintamoji atlyginimo dalis jam buvo išmokėta dėl to, kad darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaidų.
35. Kontrolės funkcijas vykdantys Įmonės darbuotojai (padaliniai) turi stebėti, kad darbuotojai, siekdami sumažinti atlyginimo sąlygose numatytą rizikos poveikio įtaką, nesinaudotų asmeninėmis apsidraudimo strategijomis arba draudimu nuo kintamosios atlyginimo dalies sumažėjimo.
36. Kintamoji atlyginimo dalis negali būti mokama taikant priemones ar metodus, kuriais stengiamasi išvengti Reikalavimų nuostatų. Šiame punkte nustatyti reikalavimai taikomi visos įmonių grupės, kuriai priklauso Įmonė, mastu – Įmonę patronuojančiai įmonei ir Įmonės dukterinėms įmonėms, įskaitant ir lengvatinių mokesčių zonose įsteigtas įmones.
Veiklos rezultatų vertinimas
38. Jei atlyginimas yra siejamas su veiklos rezultatais, visas išmokėtino atlyginimo dydis turi būti nustatomas tarpusavyje derinant asmens individualių veiklos rezultatų, atitinkamo Įmonės padalinio veiklos rezultatų ir visos Įmonės veiklos rezultatų įvertinimą.
39. Siekiant užtikrinti, kad vertinimo procesas būtų orientuotas į ilgesnio laikotarpio veiklos rezultatus ir kad faktinis nuo rezultatų priklausančių kintamųjų atlyginimo dalių mokėjimas būtų paskirstytas per Įmonės verslo ciklą ir jos veiklos riziką atitinkantį laikotarpį, turi būti vertinami kelerių metų veiklos rezultatai.
40. Vertinant veiklos rezultatus, kai šis vertinimas yra pagrindas kintamosioms atlyginimo dalims arba kintamųjų atlyginimo dalių fondams formuoti, reikia atsižvelgti į su vertinamais veiklos rezultatais susijusią esamą ir būsimą riziką ir ją įvertinti, taip pat atsižvelgti į naudojamo kapitalo ir likvidumo palaikymo sąnaudas.
III. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
42. Nepažeisdama konfidencialumo nuostatų ir duomenų apsaugos reikalavimų, Įmonė turi aiškiai ir suprantamai atskleisti visuomenei svarbius Įmonės atlyginimų politikos principus ir su jų pakeitimais susijusią informaciją. Tai galima padaryti pateikiant atskirą pranešimą apie atlyginimų politiką, pateikiant informaciją metiniame pranešime arba kita pasirinkta forma. Įmonė per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo šią informaciją paskelbti savo interneto svetainėje.
43. Vadovaujantis Reikalavimų 42 punktu, turi būti atskleista:
43.1. informacija apie atlyginimų politikos rengimo ir sprendimų priėmimo procesą, įskaitant informaciją apie atlyginimų komiteto sudarymą, jo sudėtį ir įgaliojimus, apie išorės konsultantą, kurio paslaugomis buvo naudojamasi rengiant atlyginimų politiką, taip pat apie suinteresuotų asmenų indėlį rengiant atlyginimų politiką;
43.3. svarbiausi atlyginimų politikos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams ir rizikai įvertinti, atlyginimų koregavimą pagal riziką, atidėjimo politiką ir skyrimo kriterijus, taip pat informaciją apie tai, kokia apimtimi atsižvelgdama į Reikalavimų 6 ir 7 punktus Įmonė taiko Reikalavimų nuostatas;
43.4. informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama asmens teisė į akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones ar kitas kintamąsias atlyginimo dalis;
43.5. pagrindiniai kriterijai ir jų taikymo priežastys nustatant kintamųjų atlyginimo dalių sistemą ir visus kitus nepiniginio skatinimo būdus;
43.6. bendroji kiekybinė informacija apie atlyginimus, suskirstyta pagal verslo sritis (viso atlyginimo suma, visos kintamosios atlyginimo dalies suma, darbuotojų skaičius);
43.7. apibendrinta kiekybinė informacija apie atlyginimus, suskirstyta pagal vadovybės ir darbuotojų, kurių veiksmai daro esminį poveikį Įmonės rizikos pobūdžiui, gaunamus atlyginimus, nurodant:
43.7.1. finansinių metų atlyginimų sumas, suskaidytas į fiksuotąją ir kintamąją atlyginimo dalį, bei gavėjų skaičių;
43.7.2. kintamosios atlyginimo dalies, suskaidytos į grynuosius pinigus, akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones ir kitas dalis, sumas ir formą;
43.7.4. finansiniais metais paskirto atidėto atlyginimo, išmokėto atlyginimo ir sumažinto koreguojant pagal veiklos rezultatus atlyginimo sumas;
43.7.5. finansiniais metais išmokėtų išmokų pagal naujai sudarytas darbo sutartis bei su darbo santykių nutraukimu susijusių išmokų sumas ir tokių išmokų gavėjų skaičių;
IV. reIkALAVIMŲ laikymosi priežiūra
45. Įmonė Lietuvos bankui privalo pateikti atlyginimų politiką ir (ar) jos pakeitimus per 5 darbo dienas po to, kai Įmonė patvirtina šią politiką ar jos pakeitimus.
46. Lietuvos bankui pareikalavus, Įmonė privalo pateikti jai visus dokumentus ir informaciją, kurių reikia įvertinti, ar Įmonė laikosi Reikalavimų.
47. Lietuvos bankas pagal Reikalavimų nuostatas atskleistą Įmonių informaciją turi teisę naudoti lyginamajai analizei dėl atlyginimų tendencijų ir praktikos atlikti, taip pat priežiūros ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Lietuvos bankas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, turi teisę teikti apibendrintą informaciją Europos finansų rinkų priežiūros ir kitoms institucijoms.