LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS
Į S T A T Y M A S
Lietuvos Respublikos mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius yra valstybinių gamtos išteklių nuosavybės realizavimo forma.
Šio įstatymo tikslas – didinti gamtos išteklių naudotojų atsakomybę už suteikto nacionalinio turto efektyvų ir taupų naudojimą, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas.
I. Mokesčių objektas ir mokėtojai
1 straipsnis. Mokesčių objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai. Šiame įstatyme nenumatytus mokesčius nustato kiti įstatymai.
II. Mokesčių tarifai ir jų nustatymo tvarka
III. Mokesčių lengvatos
IV. Mokesčio mokėjimo tvarka ir kontrolė
6 straipsnis. Mokesčiai mokami avansu lygiomis metinių mokesčių sumos, kuri apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį, dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Metų gale mokesčių suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį, ir iki vasario 1 dienos metiniai apskaičiavimai pateikiami valstybinei mokesčių inspekcijai.
7 straipsnis. Aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo teisingumą. Už nuslėptą išteklių kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio ekonominė sankcija.
8 straipsnis. Juridiniams ir fiziniams asmenims, nustatyta tvarka nevykdantiems valstybinių gamtos išteklių apskaitos, naudojamų valstybinių gamtos išteklių kiekiai nustatomi pagal valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės duomenis.
9 straipsnis. Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus. Neteisingo apmokestinimo patikslinimas ir mokesčio grąžinimas arba išieškojimas taip pat leidžiamas ne daugiau kaip už dvejus metus.
10 straipsnis.
Mokesčių laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5 procento delspinigiai.