LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL KŪDIKIŲ, GIMDYVIŲ BEI NĖŠČIŲJŲ MIRTIES ATVEJŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS
1993 m. vasario 17 d. Nr. 76
Vilnius
Siekdamas sumažinti kūdikių, gimdyvių ir nėščiųjų mirtingumą, gerinti tiesioginių mirties priežasčių ir ją nulėmusių veiksnių analizę bei įgyvendindamas Perinatalinių neonatalinių ligų ir įgimtų anomalijų profilaktikos programą,
1.1. Negyvagimių, naujagimių, kūdikių ir vyresniųjų vaikų mirties atvejų nagrinėjimo tvarką (1 priedas)
2. Skelbiu negaliojančiais:
2.1. 1988 05 24 įsakymą Nr. 126 „Dėl vaikų, mirusių iki 2 metų, ir negyvagimių operatyvios apskaitos ir informacinės posistemės įdiegimo respublikoje“
2.2. 1986 06 12 įsakymą Nr. 512 „Dėl priemonių šalinant gimdymo pagalbos ir medicinos pagalbos naujagimiams organizavimo trūkumus“.
2.3. 1985 11 29 įsakymą Nr. 890 „Apie kūdikių mirtingumo būklę respublikoje ir tolesnes priemones jam mažinti“.
3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos skyriaus viršininkei V. Vainauskienei.
Sveikatos apsaugos ministerijos
1993 01 įsakymo Nr.
PRIEDAS Nr. 1
NEGYVAGIMIŲ, NAUJAGIMIŲ, KŪDIKIŲ IR VYRESNIŲJŲ VAIKŲ MIRTIES ATVEJŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
Apie kiekvieną mirties atvejį stacionare arba namuose per parą telefonu informuojama pagal mirusiojo gyvenamąją vietą miesto ar rajono centrinės ligoninės administracija, o ši savo ruožtu informuoja krašto ligoninės administraciją (arba org. metodinį skyrių). Informuoja ta ligoninė, kurioje užregistruotas mirties atvejis.
Skubūs pranešimai apie staigias mirtis vaikų auklėjimo ir sanatorinėse įstaigose, ligonių savižudybę, mirtis dėl medikamentų ar vakcinų poveikio ir nelaimingų atsitikimų gydymo ir profilaktikos įstaigose, taip pat nuo ypatingų infekcijų, pateikiami Sveikatos apsaugos ministerijai 1992 04 10 įsakymu Nr. 132 nustatyta tvarka.
Mirusių naujagimių registro kortelės pristatomos į Sveikatos informacijos centrą Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 12 28 įsakymu Nr. 487 „Dėl naujagimių ir negyvagimių registro“ nustatyta tvarka.
Vaikų, mirusių po išrašymo iš akušerinio stacionaro, mirties atvejams mirčių Komisijos atsakingas asmuo pagal mirties vietą užpildo naujagimio kortelės Medicininės apskaitos formos Nr. 010-1/a ištrauką Nr. 010-1.1/a ir iki sekančio mėnesio 15 dienos pristato į Sveikatos informacijos centrą.
Negyvagimių, naujagimių, kūdikių ir vyresniųjų vaikų mirties atvejai nagrinėjami trimis etapais. Jei viename iš aukštesnių mirčių nagrinėjimo etapų mirties priežastis ar mirtį lėmusios aplinkybės nesutampa, aukštesnio etapo mirčių komisija privalo formą Nr. 010-1.1/a užpildyti iš naujo ir išsiųsti į Medicinos informacijos centrą.
I. Rajonų bei miestų stacionaruose ir kūdikių namuose
Negyvagimių, naujagimių, kūdikių ir vyresnių vaikų mirtingumą analizuoja komisija, kurios pirmininku skiriamas vyr. gyd. pavaduotojas gydymo reikalams, o nariais – pediatras, neonatologas, gydytojas akušeris-ginekologas, rajono pediatras, patalogoanatomas ir kiti specialistai pagal reikalą. Komisijos posėdžiuose dalyvauja visų specialybių gydytojai, kurie prižiūrėjo ir gydė ligonį, o taip pat visi skyriaus gydytojai. Kiekvienas toks mirties atvejis išanalizuojamas ne vėliau, kaip iki sekančio mėnesio 10 d., turint patologonatominę diagnozę. Atskirais atvejais, esant sudėtingam patologoanatominiam tyrimui, mirtis analizuojama, esant preliminarinei patologoanatominei diagnozei.
Gimus negyvagimiui, mirus naujagimiui, kūdikiui ar vyresniam vaikui kitame respublikos stacionare, mirties atvejis apsvarstomas pagal mirties vietą, išvados per 1 mėn. pateikiamos pagal gyvenamąją vietą.
Kas mėnesį rajono ar miesto stacionaro mirčių komisija suderina rajono gimstamumo ir mirties duomenis su CBAĮ biuro duomenimis bei naujagimių ir negyvagimių registro kortelėmis ir iki sekančio mėnesio 15 d. mirusiojo med. dokumentaciją kartu su mirties analizės protokolu pateikia krašto komisijai, kuri nagrinėja mirties atvejų priežastis.
Pasikeitus patologoanatominei diagnozei ar išryškėjus papildomiems mirtį lėmusiems veiksniams mirties atvejis persvarstomas anksčiau nurodyta tvarka.
II. Kraštų ir Respublikinių ligoninių funkcijas atliekančiose gydymo-profilaktikos įstaigose
Negyvagimio, naujagimio (iki 27 parų) mirties atvejus nagrinėja komisija, kurios sudėtį tvirtina krašto ligoninės vyr. gydytojas. Į jos sudėtį įtraukiami: gydytojas-akušeris- ginekologas, pediatras, neonatologas, patologoanatomas, Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojai ir specialistai pagal reikalą. Kūdikių ir vyresniųjų vaikų mirties atvejams nagrinėti tvirtinama atskira komisija, kurios pirmininką ir narius tvirtina vyr. gydytojas. Joje būtinai dalyvauja vyr. pediatras, patologoanatomas, kiti reikalingi specialistai, miesto sveikatos apsaugos skyriaus atstovas.
Gavusi pirminę medicininę mirusiojo dokumentaciją (ambulatorinę kortelę, ligos istoriją ir kt.) ir mirties nagrinėjimo aktą, ši komisija per 15 d. išanalizuoja ir įvertina vietinių komisijų išvadas ir praneša apie tai I etapo ligoninei. Į krašto komisijos posėdžius prireikus gali būti kviečiami gydžiusieji gydytojai ir pirmo etapo komisijų pirmininkai.
Kas mėnesį iki sekančio mėnesio 1 d. krašto ir miesto negyvagimių ir naujagimių mirties atvejų analizė pateikiama pagal teritorinę priklausomybę Vilniaus arba Kauno perinatologijos centrui. Kūdikių ir vyresniųjų vaikų mirties atvejų analizė pateikiama Vilniaus universitetinei vaikų ligoninei arba Kauno akademinių klinikų vaikų klinikai.
III. Perinatologijos centruose (Vilniaus m. universitetinėje vaikų ligoninėje, Vilniaus m. universitetinėje moterų klinikoje ir Kauno akademinių klinikų akušerijos ginekologijos klinikoje) bei Kauno akademinių klinikų vaikų klinikoje ir Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje
Atskiros komisijos prie miestų sveikatos skyrių nesudaromos. Jų funkcijas vykdo perinatologijos centrų, taip pat vaikų klinikų Vilniuje ir Kaune komisijos.
Negyvagimių, naujagimių, kūdikių bei vyresnių vaikų mirtims nagrinėti skiriamos komisijos vyr. gydytojo įsakymu, kurių sudėtis nustatoma kartu su klinikos vadovais ir sveikatos apsaugos skyriais.
Perinatologijos centrų, o taip pat kūdikių ir vyresnių vaikų mirties atvejų nagrinėjimo komisijos informaciją apie mirties atvejus gauna iš Sveikatos informacijos centro, o mirties atvejų analizę – iš II etapo ligoninių.
Šią analizę, taip pat savo klinikos mirties atvejus, komisija nagrinėja posėdžiuose kartą per mėnesį arba dažniau, dalyvaujant klinikos medicinos personalui. Po to medicininė dokumentacija grąžinama į vietas.
Sveikatos apsaugos ministerija, prireikus patikrinti išvadas, sudaro ekspertų komisiją.
Perinatologijos centre privaloma išnagrinėti tokie II etape svarstyti mirties atvejai:
dėl gimdymo traumos;
dėl asfikcijos;
kai buvo gimdoma arba gydoma ne pagal perinatalinės programos numatytus lygius;
neaiškūs perinatalinių mirčių atvejai;
Vaikų ligų klinikų Vilniuje ir Kaune komisijos pačios nuprendžia, kuriuos nepakankamai gerai išnagrinėtus krašto mirčių komisijoje mirčių atvejus svarstyti iš naujo.
Kas ketvirtį iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 15 d. apibendrintą mirčių analizę apie negyvagimių, naujagimių, kūdikių ir vyresnių vaikų mirtingumą su išvadomis bei pasiūlymais trečio etapo mirčių komisijų pirmininkai pateikia Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos skyriui.
Už mirties atvejų analizės etapinį pateikimą atsako mirties atvejų nagrinėjimo komisijos pirmininkai ir perinatologijos centrų bei vaikų ligų klinikų vadovai.
Sveikatos apsaugos ministerija kas ketvirtį organizuoja pasitarimus negyvagimių, naujagimių, kūdikių ir vyresnių vaikų, nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo mažinimo ir kt. organizaciniams klausimams spręsti.
Sveikatos informacijos centras kas mėnesį iki kito mėnesio 30 d. informaciją teikia:
Ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos skyriui;
perinatologijos centrams (apie negyvagimius ir mirusius naujagimius);
Kauno akademinių klinikų vaikų klinikai ir Vilniaus Universitetinei vaikų ligoninei (apie mirusius kūdikius ir vyresnius vaikus).
MOTINOS IR VAIKO SVEIKATOS
APSAUGOS SKYRIAUS VIRŠININKĖ V. VAINAUSKIENĖ
______________
Sveikatos apsaugos ministerijos
1993 01 įsakymo Nr.
PRIEDAS Nr. 2
NĖŠČIŲJŲ IR GIMDYVIŲ MIRČIŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
Skubūs pranešimai apie nėščiosios ar gimdyvės mirtį, nepriklausomai nuo mirties vietos, pateikiami Sveikatos apsaugos ministerijai 1992 04 10 įsakyme Nr. 132 nustatyta tvarka. Tą pačią dieną informuojamas zonos vyr. akušeris-ginekologas ir perinatologijos centro vadovas.
Gydymo ir ligos istorijų kopijos pateikiamos perinatologijos centrui ir ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos skyriui per 5 dienas.
Patologinės anatomijos skyrius tyrimo išvadas pateikia mirčių analizės komisijai per 14 dienų.
Mirčių analizės komisijos sudaromos vyr. gydytojo įsakymu. Komisijos pirmininku skiriamas vyr. gydytojas, o perinatologijos centruose – centro vadovas, nariais – vyr. gydytojo pavaduotojas akušerijos-ginekologijos ar gydymo reikalams, gyd. akušeris- ginekologas, reanimatologas ir kiti reikalingi specialistai.
Gavus patologoanatominio tyrimo išvadas, atvejis per 5 dienas išanalizuojamas mirties atvejų tyrimo komisijoje ir analizės pažyma pateikiama zonos vyr. akušeriui-ginekologui, perinatologijos centrui ir ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos skyriui.
I etapas – rajonų centrinės ligoninės
Mirus nėščiajai ar gimdyvei 1 etapo stacionare, skrodimas atliekamas zonos ligoninėje. Jame turi dalyvauti nėščiąją ar gimdyvę gydęs gydytojas akušeris-ginekologas, ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas, zonos vyr. akušeris-ginekologas.
Per mėnesį nėščiosios ar gimdyvės mirties atvejis išanalizuojamas I etapo ligoninės patologoanatominėje konferencijoje. Joje dalyvauja visi rajono centrinės ligoninės gydytojai, zonos vyr. akušeris-ginekologas, jo pasitelktas zonos stacionaro reanimatologas ar kiti specialistai pagal reikalą. Dalyvauja perinatologijos centro vadovas ar centro vyr. specialistas.
II etapas – zonų ligoninės
Skrodime dalyvauja nėščiąją ar gimdyvę prižiūrėję gydytojai, zonos vyr. akušeris ginekologas bei perinatologijos centro vyr. specialistas.
Zonos ligoninės patologoanatominėje konferencijoje dalyvauja zonos vyr. akušeris-ginekologas, zonos vyr. reanimatologas, perinatologijos centro vyr. specialistas ir kiti reikalingi vyr. specialistai.
Mirus II etapo ligoninėje nėščiajai ar gimdyvei, pervežtai iš I etapo ligoninės, mirties atvejis turi būti išanalizuojamas abiejų etapų ligoninėse. Analizės pažymos pateikiamos perinatologijos centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
III etapas – perinatologijos centrai
Skrodime dalyvauja: gydę gydytojai, perinatologijos centro vadovas, perinatologijos centro vyr. specialistas ir kiti specialistai.
Gavus patologo anatominio tyrimo išvadas, atvejis per mėnesį išnagrinėjamas perinatologijos centro patologoanatominėje konferencijoje, dalyvaujant visiems reikalingiems specialistams.
Gavus artimųjų skundą bei kitais sudėtingais atvejais, Sveikatos apsaugos ministerija gali sudaryti ekspertų komisiją atvejui išnagrinėti.
Per mėnesį nėščiųjų ar gimdyvių mirties atvejai apsvarstomi zonų akušerių-ginekologų draugijų posėdžiuose.
Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas kas ketvirtį nagrinėjamas Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos skyriuje, dalyvaujant perinatologijos centrų specialistams.
MOTINOS IR VAIKO SVEIKATOS
APSAUGOS SKYRIAUS VIRŠININKĖ V. VAINAUSKIENĖ