LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 125:2004 „ERGOTERAPEUTAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 14 d. Nr. V-936
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 125:2004 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
L. e. Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro pareigas
2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-936
ERGOTERAPEUTAS.
Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato ergoterapeuto veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1573; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5031);
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
4.2. Ergoterapijos praktika – ergoterapeuto pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti ergoterapiją.
4.3. Ergoterapija – pacientų galimybių grąžinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus.
4.4. Tikslinga veikla:
4.4.1. kasdieninė veikla – tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas;
4.4.2. darbinė veikla – tai veikla, atliekama namų ūkyje, rūpyboje, mokymosi ar profesinėje srityje;
4.5. Kompleksinė reabilitacija – koordinuotas medicininių, psichologinių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių taikymas reabilituojamiems asmenims, turintiems biosocialinių funkcijų sutrikimų, didesniam fiziniam, psichiniam, socialiniam savarankiškumui pasiekti, siekiant visavertės integracijos į visuomenę.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Ergoterapeutas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs ergoterapijos studijas Lietuvos Respublikos teisės aktais valstybės pripažintoje mokymo įstaigoje, turinčioje teisę vykdyti ergoterapijos studijų programą
6. Ergoterapeutas verčiasi ergoterapeuto praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti medicininės reabilitacijos paslaugas, profesinės reabilitacijos įstaigose, vaikų su negalia ugdymo įstaigose, specifinėse socialinės reabilitacijos įstaigose, globos įstaigose, pensionatuose, savarankiško gyvenimo namuose, protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose, institucijose, kuriose dirba žmonės su negalia, savivaldybių padaliniuose.
7. Ergoterapeutas dirba savarankiškai arba bendradarbiaudamas su reabilitacijos specialistų komanda.
V. TEISĖS
9. Ergoterapeutas turi teisę:
VI. PAREIGOS
10. Ergoterapeutas privalo:
10.2. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
10.8. paaiškinti ergoterapeuto praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
11. Ergoterapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs ergoterapeuto profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Ergoterapeutas turi:
11.1. žinoti:
11.1.3. fizinių pratimų poveikio morfologinius, fiziologinius ir biocheminius mechanizmus sveikam ir sergančiam organizmui;
11.2. išmanyti:
11.2.1. žmogaus anatomiją, bendrą ir specialią fiziologiją, patologiją, biomechaniką, kineziologiją;
11.3. mokėti:
11.4. gebėti: