LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL GLAUKOMŲ AMBULATORINIO GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. lapkričio 15 d. Nr. V-985
Vilnius
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 422 „Dėl ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 90-3880) 1.4 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2010 m. lapkričio 15 d.
įsakymu Nr. V-985
GLAUKOMŲ AMBULATORINIO GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Glaukomų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato glaukomų ligų grupei priskiriamų ligų, pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10 žymimų kodais Q15.0, H40, H42 (toliau – glaukomos), diagnozavimo, ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais, gydymo efektyvumo vertinimo ir stebėjimo tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
Glaukomos – ligos, pasireiškiančios progresuojančia optine neuropatija, kuriai būdinga tinklainės ganglinių ląstelių ir jų aksonų žuvimas, vidinių tinklainės sluoksnių bei regos nervo disko audinio pokyčiai. Dažniausiai tai yra lėtinės, besimptomės ligos, išskyrus priepuolinės glaukomos formos atvejus. Ligos neišgydomos, tačiau anksti diagnozavus ir nuolat gydant, galima pristabdyti ar sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti regėjimo funkcijas.
Tikslinis intraokulinis spaudimas (toliau – akispūdis) – toks akies vidinis spaudimas (intraokulinis spaudimas), kuriam esant glaukoma neprogresuoja. Kiekvieno ligonio akispūdis yra individualus ir absoliučių kriterijų jam nustatyti nėra. Sveiko žmogaus akispūdis yra 6–21 mmHg. Sergančiojo glaukoma akispūdis dažniausiai būna gerokai mažesnis už viršutines sveiko žmogaus akispūdžio ribas. Dažniausiai glaukomų procesą galima stabilizuoti tik tada, kai akispūdis, palyginti su pradiniu, sumažinamas 30–50 procentų.
Akispūdis turėtų būti koreguojamas stebint ligos eigą, jos progresavimą. Jei glaukomos progresuoja, vadinasi, reikiamas akispūdis turi būti mažesnis.
3. Glaukomų klasifikacija:
II. DIAGNOZAVIMAS
4. Šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, pagal savo kompetenciją atlikę tyrimus ir įtarę glaukomą, pacientą siunčia pas gydytoją oftalmologą.
5. Diagnozuoti glaukomos tipą pagal patvirtintą klasifikaciją, nustatyti ar keisti ambulatorinio gydymo taktiką gali tik gydytojas oftalmologas.
6. Pagrindiniai glaukomų diagnozavimo kriterijai:
6.3. regos nervo skaidulų ir disko pakitimai nustatomi oftalmoskopuojant bei atliekant nervinių skaidulų struktūrinę analizę, pagal galimybes naudojant optinę koherentinę tomografiją, skenuojančią poliarimetriją, tinklainės tomografiją, topografiją ir kt;
III. AMBULATORINIS GYDYMAS KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS
9. Patvirtinus diagnozę, gydymas pradedamas monoterapija, skiriant vieną vaistą iš šių grupių:
10. Jei akispūdis sumažėja iki reikiamo, regos nervo ir akipločio pakitimai yra stabilūs, nėra pašalinių reiškinių, tęsiama ilgalaikė monoterapija.
11. Jei gydymas neefektyvus, t. y. akispūdis nesumažėja, yra kontraindikacijų vaistui, skirti ar paskirtas vaistas netoleruojamas, – jis keičiamas pasirinktinai kita monoterapija bet kuriuo kitu vaistu iš šių grupių *:
12. Jei monoterapija yra nepakankamai efektyvi, gydymas tęsiamas skiriant pasirinktinai vienu metu kombinuotą gydymą dviem vaistais iš šių grupių*:
13. Jei kombinuotas gydymas dviem vaistais yra nepakankamai efektyvus, t. y. akispūdis nesumažėja iki reikiamo, regos nervo ir akipločio pakitimai yra nestabilūs, yra kontraindikacijų vaistui, skirti ar paskirtas vaistas netoleruojamas, pridedamas trečias vaistas, taikant įvairias šių vaistų grupių kombinacijas, skirtingų vaistų grupių mišinius bei įvairius jų α adrenoreceptorių agonistų, β adrenoreceptorių blokatorių, karboanhidrazės inhibitorių, prostaglandinų analogų, tiesiogiai veikiančių cholinomimetikų) derinius.
15. Jei gydymas vaistais yra neefektyvus arba yra kontraindikacijų, glaukomų sukelti pakitimai progresuoja, atsižvelgiant į indikacijas toliau gali būti atliekamos mikrochirurginės procedūros arba operacijos.
IV. GYDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS IR STEBĖJIMAS
17. Gydymo efektyvumą vertina gydytojas oftalmologas. Pasiekus ligos proceso kompensaciją (pristabdžius ar sustabdžius ligos progresavimą), pacientui vaistus gali išrašyti šeimos gydytojas.
18. Tonometriją iki glaukomos proceso kompensacijos vertina gydytojas oftalmologas pagal individualų paciento stebėjimo grafiką, sudarytą atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
18.2. keičiant monoterapinį gydymą vieno vaisto kitu vaistu, ne anksčiau kaip po 3 savaičių pradėjus vartoti paskirtus vaistus;
19. Pasiekus glaukominio proceso kompensaciją, paciento stebėjimą ir tyrimus pagal kompetenciją atlieka šeimos gydytojas ir gydytojas oftalmologas:
Atlieka šeimos gydytojas |
||||||
Glaukomų progresavimo rizika |
Tonometrija |
Oftalmoskopija |
||||
Žema |
Kas 3 mėn. |
Kas 3 mėn. |
||||
Vidutinė |
Kas 2 mėn. |
Kas 2 mėn. |
||||
Didelė |
Kas mėn. |
Kas mėn. |
||||
Atlieka gydytojas oftalmologas |
||||||
Glaukomų progresavimo rizika |
Tonometrija |
Oftalmoskopija |
Perimetrija |
Regos nervo skaidulų ir disko analizė |
||
Žema |
Kas 6 mėn. |
Kas 6 mėn. |
Kas 6 mėn. |
1 kartą per metus |
||
Vidutinė |
Kas 4 mėn. |
Kas 4 mėn. |
Kas 4 mėn. |
1 kartą per metus |
||
Didelė |
Kas 3 mėn. |
Kas 3 mėn. |
Kas 3 mėn. |
2 kartus per metus |
||