LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIO SU PRIEŠPILIU IR GYVENVIETE (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 23731) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 17 d. Nr. ĮV-474
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-07-12 teikimą Nr. (13.1)2-1987:
1. T v i r t i n u pridedamą Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 23731) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto) skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiais planais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.
|
|
VI „LIETUVOS PAMINKLAI“
Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54 Įmonės kodas 110051791
Aplinkos apsaugos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2008-10-10 |
||
|
|
|
||
|
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-474 |
|
|
|
|
||
| PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos |
||
|
|
|
||
| PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: |
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys |
||
|
|
|
||
| OBJEKTAS: |
PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIS SU PRIEŠPILIU IR GYVENVIETE (unikalus kodas 23731, seni kodai A336K, AR-371) Samylų sen., Kauno raj., Kauno apskritis
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS, PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS |
||
|
|
|
||
| STADIJA: |
SPRENDINIAI |
||
|
|
|
||
| BYLA: |
SP-29(2007)-P |
||
|
|
|
||
| Direktorius |
Vydmantas Drumsta |
||
|
|
|
||
| Projekto vadovė |
Giedrė Filipavičienė (AM A032, KPD atest. Nr. 0682) |
||
|
|
|
||
| Architektė |
Sigita Puodžiukaitė |
||
|
|
|
||
| Konsultantas |
Zenonas Baubonis |
||
|
|
|
||
|
|
Vilnius, 2010 m. |
||
|
|
|
||
PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIO SU PRIEŠPILIU IR GYVENVIETE
(unikalus kodas 23731, seni kodai A336K, AR-371)
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALUSIS PLANAS
PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIO SU PRIEŠPILIU IR GYVENVIETE
(unikalus kodas 23731, seni kodai A336K, AR-371)
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALUSIS PLANAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2010 m. rugsėjo 17 d.
įsakymu Nr. ĮV-474
PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIO SU PRIEŠPILIU IR GYVENVIETE
(unikalus kodas 23731)
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALUSIS PLANAS
I. ĮVADAS
Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete (unikalus kodas 23731, seni kodai A336K, AR-371) yra krantinio tipo, kompleksinis fortifikacinis įrengimas, šiaurėje, vakaruose ir rytuose juosiamas Nemuno slėnio daubų (dabar ribojamas Kauno marių). Pakalniškių piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
1992-09-30 Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu (A336K) įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Objekto vertė – archeologinė. Piliakalnį siūloma paskelbti kultūros paminklu.
Piliakalnis yra Kauno rajone, Kauno marių regioninio parko ribose greta Kauno miesto administracinės ribos. Šiuo metu vykstanti intensyvi Kauno priemiestinių teritorijų urbanizacijos plėtra gali kelti grėsmę vertybės išsaugojimui. Šiuo specialiuoju planu siekiama ne tik užtikrinti Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete išsaugojimą, bet ir optimizuoti aplinkinių teritorijų plėtrą, kuri nekenktų tolimesniam vertybės pažinimui ir apžvalgai.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. Į-038 „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 22-736).
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu (A336K) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus.
Planavimo uždaviniai:
1. Nustatyti (patikslinti) Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu (A336K) teritorijos bei apsaugos zonų ribas ir jų plotus.
2. Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu (A336K) teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ir įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.
Planavimo lygmuo ir dokumento tipas: pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu (A336K) teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.
Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius.
2. PROJEKTAVIMO EIGA
Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. Į-038 pradėtas rengti Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete (unikalus kodas 23731) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPI) Kauno teritorinis padalinys pateikė:
4. žemės sklypų planus (10 lapų).
Projektavimo darbai buvo vykdomi trimis stadijomis:
I. Esamos būklės analizės stadijoje:
• atlikta Pakalniškių piliakalnio ir jo aplinkos istorinės raidos, tūrinės-erdvinės kompozicijos analizė, įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija;
• atlikti žvalgomieji natūriniai tyrimai, foto-fiksacija;
• susipažinta su esamais bei anksčiau rengtais vertybės apsaugos ir apskaitos dokumentais, patvirtintais ir rengiamais teritorijos planavimo dokumentais.
II. Koncepcijos rengimo stadijoje:
• atsižvelgiant į pirmajame etape atliktos esamos būklės analizės išvadas:
– pateiktas vertybės ribų koregavimo variantas – pasiūlyta praplėsti vertybės ribas, nes tyrimų metu aptiktas kultūrinis sluoksnis (senovės gyvenvietės vieta) į pietus nuo priešpilio ir piliakalnio teritorijos;
– pateikti apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribų nustatymo variantai.
• 2008-04-24 Pakalniškių piliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano koncepcija pristatyta Kauno Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu. Svarstymo metu nutarta pritarti antram koncepcijos variantui (su didesniu vizualinės apsaugos pozoniu), pasiūlyta nurodyti privažiavimo kelią prie piliakalnio.
• Pasirinktam piliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano koncepcijos variantui parengti du paveldotvarkos projekto koncepcijos variantai.
• 2008-09-30 KPD Kauno teritorinis padalinys pritarė patikslintai ir papildytai koncepcijai. Pasirinktas I-as paveldotvarkos projekto variantas, draudžiantis statybą centrinėje vizualinės apsaugos pozonio dalyje – piliakalnio apžvalgos lauke.
III. Sprendinių konkretizavimo stadija:
• Esama būklė papildyta Pakalniškių piliakalnio aplinkos vizualine analize, kurioje nagrinėjama planuojamų statybų gretimose teritorijose įtaka objektui.
• Patvirtintos koncepcijos pagrindu konkretizuotos vertybės teritorijos ir apsaugos pozonio ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatyti reikalavimai saugomų objektų tvarkymui ir numatomai naujai statybai.
II. BENDROJI DALIS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
1. PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIO SU PRIEŠPILIU IR GYVENVIETE APIBŪDINIMAS
Unikalus objekto kodas: 23731.
Seni kodai: A336K, AR-371.
Adresas: Samylų sen., Kauno r. sav., Kauno apskritis.
Esamas vertybės teritorijos plotas1: 5,04 ha.
Buvęs vertybės teritorijos plotas2: 1,3 ha.
Geografinė padėtis. Piliakalnis yra 1,1 km į š.v. nuo Kauno—Vaišvydavos-Pakuonio kelio (Piliuonos g.) kryžkelės su keliu į Šlienavą ir 0,25 km į š.r. nuo Piliuonos gatvės, Kauno marių pietiniame krante, Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijos miško, 64 kvartalo š.v. dalyje (11 sklypas), Pakalniškių k.
Objekto charakteristika. Pakalniškių piliakalnis – krantinis, sudėtinis, sustiprintas, su prie jo iš pietvakarių įrengtu apie 25 m skersmens dubens pavidalo priešpiliu, kompleksinis fortifikacinis įrengimas. Piliakalnis yra Kauno marių regioninio parko ribose ir patenka į Girionių rekreacinę zoną. Yra pakrantės (Kauno marių) apsaugos juostoje bei vandens apsaugos zonoje.
Įrengus Kauno HE tvenkinį (Kauno marias) Pakalniškių piliakalnis pateko į tvenkinio krantų liniją. Statesni pakrantės šlaitai veikiami bangų ir vandens lygių svyravimo tapo intensyviai ardomi. Tam, kad išsaugoti į ardomo kranto zoną patekusį piliakalnį, nekeičiant esamų vandens lygių tvenkinyje, 2005 metais UAB Hidroprojektas parengė Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu stiprinimo projektą. Dalinai įgyvendinus projektą, šlaito papėdė sutvirtinta natūraliom gamtinėm medžiagom – akmenų metiniu ant žvyro ir skaldos sluoksniu. Projekte taip pat numatyta, stabdant piliakalnio šlaitų mechaninę eroziją, piliakalnio lankytojų trasose įrengti medinius laiptelius ir pėsčiųjų takus, informacinius ženklus, restauruoti I-ojo Pasaulinio karo metu apnaikintus piliakalnio gynybinius įtvirtinimus, sutvarkyti želdinius. Ši projekto dalis neįgyvendinta.
2006 m. atlikti archeologiniai tyrinėjimai Pakalniškių piliakalnio teritorijoje ir aplinkoje. Tyrinėjimais siekta vizualiai žvalgyti judinamą gruntą piliakalnio šiaurinio šlaito stiprinimo darbų metu, nustatyti piliakalnio aikštelėje kasant apkasus suformuotų pylimų sudėtį ir pirminį aikštelės paviršių bei patikslinti objekto saugomą teritoriją. Viso archeologiškai ištirtas 40m2 plotas, vizualiai išžvalgyta apie 3ha teritorija. Piliakalnio aikštelėje buvo padaryti 5 apkasų pjūviai. Nustatyta, kad centrinėje aikštelės dalyje kasant apkasus buvo suformuoti iki 50 cm aukščio virš buvusio aikštelės lygio pylimai. Kultūrinis sluoksnis aikštelės centre siekia iki 20-25 cm storio. Jis kasant apkasus Pirmojo Pasaulinio karo metais buvo perkastas. Apkasų pylimų žemėje aptikta archeologinių radinių. Tyrimų metu nustatyta, kad esama vertybės teritorija nevisiškai atitinka saugotiną piliakalnio teritoriją, todėl siūloma ją tikslinti. Tyrimų metu Pakalniškių piliakalnio priešpilio aplinkoje, į pietus, pietvakarius ir vakarus nuo priešpilio, surastas 30-130 cm storio kultūrinis sluoksnis su apdegusiais akmenimis, gyvulių kaulais, molio tinku ir degėsiais, žiestų puodų šukėmis. Rasta ir geležinio peilio dalis. Kultūrinis sluoksnis datuojamas II tūkst. I-ja puse. Žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų rezultatai įrodė, kad į pietvakarius nuo piliakalnio priešpilio, aukštumoje, buvo papėdės gyvenvietė, todėl esamą vertybės teritoriją siūloma praplėsti, įjungiant į ją ir buvusios gyvenvietės teritoriją, (žiūr. 1 priedą)
____________
1 Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete aktas Nr. KPD-RM-904.
2 Pakalniškių piliakalnio (Respublikinės reikšmės archeologijos paminklo AR–371) teritorijos ribų planas.
Objekto ir jo aplinkos istorinė raida. Padavimuose pasakojama, kad piliakalnis supiltas senovės lietuvių3. Ant jo puikavosi garsaus Nemuno slėnio žemių valdovo Vaišvydo medinė pilis, ilgus amžius gynusi ir saugojusi šią vietovę nuo priešų. Nemuno slėnyje gyveno Vaišvydo valdiniai. [3]
Pakalniškių piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio žinoma buvus papėdės gyvenvietę. Piliakalnio pirminė išvaizda pakitusi. Aikštelė ir dalis pylimo apardyti kasant apkasus Pirmojo pasaulinio karo metu. Pastačius Kauno hidroelektrinę (1960m.) ir patvenkus Nemuną, Kauno marios paplovė piliakalnio šiaurrytinį šlaitą bei užliejo į šiaurę nuo piliakalnio buvusią papėdės gyvenvietę. 1 km į šiaurę nuo piliakalnio buvo II tūkst. pradžios – XV a. senkapis, tyrinėtas 1913 m. (šiuo metu taip pat užlietas Kauno marių). 2006 m. atliktų archeologinių tyrinėjimų metu aptiktas kultūrinis sluoksnis teritorijoje į pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio. Žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų rezultatai įrodė, kad į pietvakarius nuo piliakalnio priešpilio, aukštumoje, taip pat buvo papėdės gyvenvietė.
Tūrinė – erdvinė kompozicija. Pakalniškių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto (Kauno marių) aukštutinės terasos šlaito iškyšulyje. Iš šiaurės vakarų, rytų ir pietryčių piliakalnį juosė Nemuno slėnio daubos. Dabar iš šiaurės, šiaurės rytų riboja Kauno marios. Pietvakarinėje pusėje, piliakalnis siekia gretimą aukštumą. Piliakalnio šlaitai statūs, 25-27 m aukščio. Viršuje esanti aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 36x22 m dydžio. Aikštelės pietvakariniame pakraštyje supiltas 2 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 40 m ilgio, 17 m pločio, 2 m gylio griovys, pietvakarių pusėje skiriantis piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Šiaurrytiniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. \ pietvakarius nuo piliakalnio griovio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 4x3 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 2 m aukščio, 8 m pločio pylimu, kurio išoriniai šlaitai – 4 m aukščio. Manoma, kad čia stovėjęs medinis bokštas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais, priešpilis dirvonuoja. [1,4]
Vizualinė analizė. Kauno marių šlaitai ir raguvos apaugę mišku. Pietinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje (Kauno miesto ribose) piliakalnį supanti atvira erdvė sparčiai urbanizuojasi: kuriasi nauji mažaaukščio sodybinio užstatymo kvartalai. Kitoje, pietinėje, Piliuonos gatvės pusėje yra kompaktiškai užstatyta Piliuonos gyvenvietė, kuriasi nauji visuomeniniai aptarnavimo centrai. Į šiaurę nuo piliakalnio, kitoje Kauno marių pusėje, ant kalvos įsikūręs Pažaislio vienuolyno architektūrinis ansamblis. Nuo piliakalnio matyti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios (pastatytos 1674 m.) kupolas. Šiaurės vakarų pusėje, atsiveria Kauno industrinės miesto dalies panorama, matoma hidroelektrinės patvanka.
Teritorijos pietrytinėje dalyje, su vertybės teritorija besiribojančiame sklype (komercinės paskirties) šiuo metu stovi didelio tūrio (2 aukštų su cokoliu ir mansarda) gyvenamasis pastatas. Sklypui rengiamas detalusis planas, kuriame numatoma naujų mažaaukščių statinių statyba. Projektuojami mažaaukščiai statiniai sudarys tradicinės architektūros sodybos kompleksą, dalinai pritaikytą ir kaimo turizmui. Vertinant planuojamo užstatymo galimą poveikį vertybei atlikta grafinė vizualinio poveikio analizė (žr. 5 priedą).
_____________
3 VAK. B.13. P.204
2. APSKAITOS IR APSAUGOS DOKUMENTŲ APŽVALGA
1989-08-07 patvirtintas Pakalniškių piliakalnio (Respublikinės reikšmės archeologijos paminklo AR-371) teritorijos ribų planas. Pagal šį planą, paminklo nustatytas 1,3 ha teritorijos plotas. Paminklo teritorijoje draudžiami bet kokie statybos, žemės, žemės ir miško darbai, išskyrus šienavimą.
1992-09-30 Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu (A336K) įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Nr. 336; Objekto identifikatorius MC 5070. Objektas turi archeologinę vertę. Piliakalnį siūloma paskelbti kultūros paminklu.
2008-12-02 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaudamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. Į-259, priėmė Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete aktą Nr. KPD-RM-904. Akte nustatytas kultūros vertybės kompleksiškumas, bei jį sudarantys objektai. Patvirtintos vertybės teritorijos ribos, nustatytos vertingosios savybės. Apibrėžtas vertingųjų savybių pobūdis, objekto reikšmingumo lygmuo.
3. PATVIRTINTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA OBJEKTUI
Nagrinėjamą teritoriją į dvi dalis dalina Kauno miesto administracinė riba, t.y. pietinė teritorijos dalis yra Kauno miesto savivaldybės žinioje, šiaurinė priklauso Kauno rajonui. Ši riba sutampa ir su Kauno marių regioninio parko riba. Kauno miesto dalis yra Kauno regioninio parko buferinės zonos ribose, rajono dalis priklauso regioninio parko Girionių rekreacinei zonai (žiūrėti Esamos būklės brėžinį). Toliau apžvelgsime teritorijų planavimo dokumentus, kurie gali įtakoti tolimesnę šios teritorijos plėtrą.
Kauno regiono plėtros planas 2003-2013 m. Vienas iš Kauno regiono plėtros plano uždavinių – išvystyti poilsio, pramogų, rekreacinio sporto ir turizmo paslaugų infrastruktūrą, atitinkančią Vakarų šalių kokybės standartus, išsaugoti kultūrinį paveldą kaimo vietovėse. Kaip viena iš priemonių nurodomas kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmui, pažintinių turistinių trasų ir apžvalgos aikštelių tinklo su pilna turizmo infrastruktūra įrengimas Kauno regiono gamtinėje kultūrinėje aplinkoje.
Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas (rengiamas). Nagrinėjama teritorija patenka į dispersiškos urbanizacijos arealą, kuriame prioritetas teikiamas tausojančiam žemės ūkiui, tačiau kadangi teritorijos yra greta miestų, kur geras susisiekimas su rajono centru ir didžiausias poreikis individualių namų statybai, numatyta urbanistinės plėtros galimybė. Rengiant atskirų savivaldybių rajonų bendruosius planus šios teritorijos patikslinamos atsižvelgiant į gretimybes, plėtros galimybes bei konkretų, pagrįstą plėtros poreikį. Dalis teritorijos apimančios Kauno marias bei šio vandens telkinio pakrantę ir šlaitus yra gamtinio karkaso dalis ir priskiriama nacionalinės svarbos migracijos koridoriui. Ekologinės pusiausvyros užtikrinimui šioje teritorijos dalyje turi būti palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas, dalis dirbamų žemių laipsniškai verčiamos į pievas ir ganyklas. Kauno apskrities bendrojo plano sprendiniuose numatyta Pakalniškių piliakalniui parengti specialųjį planą, patikslinant ar nustatant teritorijos ir apsaugos zonos ribas ir plotus, parengti tvarkybos projektą, pritaikyti objektą viešajam pažinimui ir naudojimui (kultūriniam pažintiniam turizmui, renginiams, propaguojantiems valstybės istoriją, etnokultūrą), moksliniams tyrinėjimams.
Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242. Kauno miesto bendrasis planas reglamentuoja teritorijos plėtrą tik pietinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje, esančioje Kauno miesto ribose. Kauno bendrajame plane vakarinė dalis šios teritorijos priskiriama naujos plėtros sodybinių statinių teritorijai. Rytinės teritorijos dalies paskirtis – bendrojo naudojimo želdynai (siekiant užtikrinti bent vieną priėjimą prie Kauno marių šioje zonoje). Teritorija yra Kauno marių regioninio parko buferinės apsaugos zonos ribose. Šiuo metu didžioji nagrinėjamos teritorijos dalis neužstatyta. Statybos vyksta tik vakariniame jos pakraštyje. Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano pakeitimo koncepcijoje šios teritorijos paskirtis pakeista į gyvenamąją teritoriją (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Pakeitimas beveik visiškai atskirs Vaišvydavos gyvenvietę nuo Kauno marių. Tačiau daugumai sklypų suteikta gyvenamoji paskirtis, keliems jų (Nr. 1901/0292:490, 1901/0292:513, 1901/0292:515) išduoti leidimai statyti.
Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas, 2006 m. kovo 7 d. Nr. Dl-111, Vilnius. Vadovaujantis Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu (Žin., 2006, Nr. 30-1060), Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu (A336K) teritorija patenka į miškų ūkio paskirties žemės, t.y. į ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Mb2-1), kuri taip pat yra ir Girionių rekreacinės zonos dalis. Girionių rekreacijos zonoje, pagal Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentą, plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Joje negalima mažinti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos. Sklypai rekreaciniams pastatams statyti gali būti planuojami tik numatytose užstatyti teritorijose. Rekreaciniuose miškuose, miško parkuose draudžiama keisti žemės pagrindinę tikslinę miškų ūkio paskirtį į kitą paskirtį. Laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems renginiams organizuoti, vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės, gali būti įrengiami tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose planuose.
Nagrinėjamos teritorijos pietinė dalis yra Kauno marių regioninio parko Vaišvydavos buferinės apsaugos zonos ribose. Vaišvydavos buferinės apsaugos zonoje prioritetas skiriamas Pakalniškių piliakalnio apžvelgiamumo išsaugojimui ir jo fizinės bei regimosios (vizualinės) apsaugos pozonio tvarkymo režimui. Draudžiama statyti statinius, jeigu jie blogina paveldo objekto eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą4“.
_____________
4 LR SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMAS, Nr. I-301, 1993 m. lapkričio 9 d., Vinius. 5 skirsnis, 19 str.
4. IŠVADOS
• Pakalniškių piliakalnis – krantinio tipo, kompleksinis fortifikacinis įrengimas. Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
• 1989-08-07 patvirtintas Pakalniškių piliakalnio (Respublikinės reikšmės archeologijos paminklo AR-371) teritorijos ribų planas.
• 1992-09-30 Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu (A336K) įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
• 2005 metais UAB Hidroprojektas parengė Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu stiprinimo projektą. Įgyvendinta tik dalis projekto – sustiprintas šiaurinis šlaitas.
• 2006 m. atlikti archeologiniai tyrinėjimai Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu teritorijoje ir aplinkoje. Tyrimų metu nustatyta, kad esama vertybės teritorija nevisiškai atitinka saugotiną piliakalnio teritoriją, todėl siūloma ją tikslinti. Žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų rezultatai taip pat įrodė, kad į pietvakarius nuo piliakalnio priešpilio, aukštumoje, buvo papėdės gyvenvietė, todėl esamą vertybės teritoriją siūloma praplėsti, įjungiant į ją ir buvusios gyvenvietės teritoriją.
• 2008-12-02 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaudamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. Į-259, priėmė Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete aktą Nr. KPD-RM-904.
• Nagrinėjama teritorija patenka į Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldą. Kauno miesto administracinė riba sutampa su Kauno marių regioninio parko riba.
• Piliakalnis yra Kauno marių regioninio parko ribose, patenka į Girionių rekreacinę zoną, pakrantės (Kauno marių) apsaugos juostą bei vandens apsaugos zoną. Girionių rekreacijos zonoje, pagal Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentą, plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Joje negalima mažinti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo.
• Nagrinėjamos teritorijos pietinė dalis yra Kauno marių regioninio parko Vaišvydavos buferinės apsaugos zonos ribose. Vaišvydavos buferinės apsaugos zonoje prioritetas skiriamas Pakalniškių piliakalnio apžvelgiamumo išsaugojimui ir jo fizinės bei regimosios (vizualinės) apsaugos pozonio tvarkymo režimui.
• Patvirtintuose ir rengiamuose planavimo dokumentuose numatyta Pakalniškių piliakalniui parengti specialųjį planą, patikslinant ar nustatant teritorijos ir apsaugos zonos ribas ir plotus, parengti tvarkybos projektą, pritaikyti objektą viešajam pažinimui ir naudojimui (kultūriniam pažintiniam turizmui, renginiams, propaguojantiems valstybės istoriją, etnokultūrą), moksliniams tyrinėjimams.
• Kauno apskrities bendrajame plane nagrinėjama teritorija priskiriama dispersiškos urbanizacijos arealui, kuriame prioritetas teikiamas tausojančiam žemės ūkiui.
• Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano pakeitimo koncepcijoje nagrinėjamos teritorijos dalies paskirtis pakeista į gyvenamąją teritoriją (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Joje vyksta spartūs urbanizacijos procesai, kurie nekontroliuojami gali daryti neigiamą poveikį vertybės tolimesniam pažinimui ir apžvalgai.
III. PROJEKTINĖ DALIS
1. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONOS NUSTATYMAS
1.1. PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIO SU PRIEŠPILIU IR GYVENVIETE TERITORIJOS RIBŲ NUSTATYMAS
Vertybės teritorijos ribos, apibrėžtos vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-904 tikslinamos atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin. 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostatas, pagal kurias kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Dėl to koreguojamos vertybės pietrytinio kampo koordinatės.
Koreguojamos vertybės teritorijos ribos sutapdinamos su sklypo kad. Nr. 528000100073 rytine riba, toliau tęsiasi šiaurės rytų kryptimi iki Kauno marių, apima dalį Kauno marių pakrantės, leidžiasi žemyn pietryčių kryptimi, toliau, žemyn pietų kryptimi gretimu gūbriu iki lauko keliuko, tada pietvakarių kryptimi iki sklypo kad. Nr. 528000100080 vakarinės ribos, tęsiasi šio sklypo šiaurrytine, šiaurine, toliau vakarine riba iki sklypo kad. Nr. 190102920513 šiaurės vakarų kampo. Nuo šios vietos tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi (sutampant su Kauno miesto administracine riba) iki pradinio atskaitos taško.
Vertybės teritorijos plotas – 50540 m2.
1.2. PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIO APSAUGOS ZONOS (VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO) NUSTATYMAS
Įvertinus dabartinę teritorijos situaciją bei jos plėtros tendencijas (žr. II dalies išvadas), Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijos vertingųjų savybių išsaugojimui ir puoselėjimui nustatoma apsaugos zona. Visa apsaugos zona priskiriama vizualinės apsaugos pozoniui. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nenustatomas, nes, Vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-904 smarkiai išplėtus vertybės teritorijos ribas, jis nėra būtinas. Pateikti projekto sprendiniai pagrįsti Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis bei suderintu koncepcijos variantu.
Vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas – 75798 m2.
2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI
Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendiniuose pateikiami paveldosaugos reikalavimai, nustatomi galimi teritorijos saugojimo ir naudojimo režimai (reglamentuojant žemės darbus, statinių, įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį).
Vertybės teritorija
| Teritorija 1 |
saugojimo režimas |
A |
0 |
leistinas pastatų aukštis |
| Vertybės teritorija |
žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
tvarkybos darbai saugomų objektų |
a |
– |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
|
reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c1 |
d1 |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: A – AUTENTIŠKOS PASKIRTIES
Maksimalus pastatų aukštis: teritorija neužstatoma.
Užstatymo tankumas: teritorija neužstatoma.
Užstatymo intensyvumas: teritorija neužstatoma.
a – reikalavimai saugomiems objektams
Galimi tvarkybos darbai:
• taikomieji ir ardomieji tyrimai;
• avarijos grėsmės pašalinimo darbai;
• remontas, konservavimas, restauravimas;
• pritaikymas;
• šių darbų planavimas ir projektavimas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybės akte.
c1 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
• mechaniškai ir biologiškai pažeistų medžių, pomiškio ir krūmų kirtimas;
• brandaus medyno retinimas piliakalnio šlaituose ir pašlaitėse (leistinas minimalus medyno skalsumas – 0,3);
• buvusios pilies kieme – piliakalnio aikštelėje – visų medžių ir krūmų kirtimas;
• žolinės dangos įsėjimas, velėnavimas piliakalnio šlaituose ir aikštelėje;
• I-ojo Pasaulinio karo metu pažeistų piliakalnio vietų restauravimas;
• teritorijos pietinėje dalyje išsaugoma atvira erdvė – šienaujama pieva;
• laiptelių, pėsčiųjų takų, apžvalgos aikštelės, informacinių ženklų įrengimas. Takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų ar medžio dangų panaudojimas. Mažosios architektūros objektų įrengimui naudoti natūralias medžiagas: medį, akmenį ir kt.
• pakrantėje, atokiau nuo piliakalnio, gali būti įrengta medinė prieplauka iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto.
d1 – reikalavimai žemės darbams:
• prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Apsaugos zona
| Teritorijos 2.1 ir 2.3 |
saugojimo režimas |
– |
8 |
leistinas pastatų aukštis |
| Vizualinės apsaugos pozonis |
žemės sklypo užstatymo tankumas |
15-20% |
0,3 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
tvarkybos darbai saugomų objektu |
– |
b 1 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
|
reikalavimai teritorijos tvarkymui |
– |
d 2 |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Maksimalus statinių aukštis: 8 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Užstatymo tankumas:
• sklypuose <15 a leidžiamas užstatymo tankumas 20%;
• sklypuose >15 a leidžiamas užstatymo tankumas 15%.
Užstatymo intensyvumas: 0,3.
Tvarkymo priemonės:
b 1 – reikalavimai teritorijos užstatymo formavimui:
• esami žemės sklypai neskaidomi;
• viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą);
• neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų.
Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
• remontas, rekonstravimas nedidinant aukštingumo, griovimas, naujų pastatų ir statinių statyba;
• reikalavimai naujiems statiniams: statinių stogų ir fasadų apdailai nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų. Pastatus (jų sienas, stogus) rekomenduojama dažyti etnografiniam regionui būdingomis spalvomis.
d 2 – reikalavimai žemės darbams:
• leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai.
| Teritorija 2.2 |
saugojimo režimas |
– |
7 |
leistinas pastatų aukštis |
| Vizualinės apsaugos pozonis |
žemės sklypo užstatymo tankumas |
15 |
0,3 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
tvarkybos darbai saugomų objektų |
– |
b 3 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
|
reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c 2 |
d 2 |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Maksimalus pastatų aukštis: 6 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
Užstatymo tankumas: 15%.
Užstatymo intensyvumas: 0,3.
Tvarkymo priemonės:
b 3 – reikalavimai teritorijos užstatymo formavimui:
• statinių statyba leidžiama tik pažymėtose teritorijose;
• neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų.
Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
• naujų pastatų ir statinių statyba;
• reikalavimai naujiems statiniams: statinių stogų ir fasadų apdailai nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų. Pastatus (jų sienas, stogus) rekomenduojama dažyti etnografiniam regionui būdingomis spalvomis.
c 2 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
• teritorijos centrinėje dalyje išsaugoma atvira erdvė, pašalinami medžiai ir krūmai trukdantys apžvelgti vertybę;
• aukštesnes nei 1,5 m aukščio tvoras derinti papildomai KPD KTP;
• pietvakarinėje teritorijos dalyje (nesuformuotame sklype), prie Piliuonos gatvės siūloma įrengti mašinų stovėjimo aikštelę vertybės lankytojų automobiliams;
• siūloma koreguoti servitutino privažiavimo (lauko keliuko) trasą, pravedant ją tiesiąja nuo sankryžos su Piliuonos gatve iki vertybės teritorijos; siūlomo servitutinio privažiavimo vieta bus tikslinama detaliajame plane ar techniniame projekte. Kelio danga – gruntinė;
• teritorijos pietinėje dalyje, prie kelio, pastatyti informacinį ženklą apie vertybės buvimo vietą.
d 2 – reikalavimai žemės darbams:
• leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai.
| Teritorijos 2.4 ir 2.6 |
saugojimo režimas |
– |
0 |
leistinas pastatų aukštis |
| Vizualinės apsaugos pozonis |
žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
tvarkybos darbai saugomų objektų |
– |
– |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
|
reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c 3 |
d 3 |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Maksimalus pastatų aukštis: teritorija neužstatoma.
Užstatymo tankumas: teritorija neužstatoma.
Užstatymo intensyvumas: teritorija neužstatoma.
c 3 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
• pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miškų ūkio) -nekeičiama;
• teritorijos tvarkybos darbai:
– miško kirtimas: sanitarinis, kraštovaizdžio formavimo (leistinas minimalus medyno skalsumas – 0,3);
– esamų pievų šienavimas;
– laiptelių pėsčiųjų takų, apžvalgos aikštelės, informacinių ženklų įrengimas. Takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų ar medžio dangų panaudojimas. Mažosios architektūros objektų įrengimui naudoti natūralias medžiagas: medį, akmenį ir kt.
d 3 – reikalavimai žemės darbams:
• leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai;
• prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.
| Teritorija 2.5 |
saugojimo režimas |
– |
* |
leistinas pastatų aukštis |
| Vizualinės apsaugos pozonis |
žemės sklypo užstatymo tankumas |
20% |
0,51 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
tvarkybos darbai saugomų objektų |
– |
b 2 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
|
reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c 4 |
d 2 |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Maksimalus statinių aukštis:
* – pastatų aukštis ribojamas iki 66 m absoliutinės altitudės.
Užstatymo tankumas: 20%.
Užstatymo intensyvumas: 0,51.
b 2 – reikalavimai teritorijos užstatymo formavimui:
• esamas žemės sklypas neskaidomas;
• užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo, užstatymo liniją formuojant ne arčiau kaip 10 m nuo rytinės vertybės teritorijos ribos tarp taškų Nr. 8 ir 9 (žr. brėžinį SP-29(2007)-P.2).
• Formuojant užstatymą taikomi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) XXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ nustatyti reikalavimai.
Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
• remontas, rekonstravimas nedidinant aukštingumo, griovimas, naujų pastatų ir statinių statyba;
• reikalavimai naujiems statiniams: statinių stogų ir fasadų apdailai nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų. Pastatus (jų sienas, stogus) rekomenduojama dažyti etnografiniam regionui būdingomis spalvomis.
c 4 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
• netverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis.
• sklypo šiaurinėje dalyje įveisti želdinius,
2.2.4. TRANSPORTO DALIS
Numatomi du privažiavimai prie vertybės:
• esamas servitutinis kelias (lauko keliukas), vedantis link vertybės teritorijos nuo Piliuonos gatvės. Šiuo privažiavimu galės naudotis aptarnaujantis, bei specialusis transportas, o taip pat pėstieji ir dviratininkai. Lankytojų transportas draudžiamas (jų automobiliams numatoma stovėjimo aikštelė teritorijos pietvakarinėje dalyje prie įvažiavimo iš Piliuonos gatvės). Servituto vieta brėžinyje – sąlyginė ir turi būti tikslinama detaliojo plano rengimo metu. Įrengus naują privažiavimo kelią, esamas lauko keliukas naikinamas;
• pagalbinis, skirtas specialiajam ir aptarnaujančiam transportui, numatomas rytinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje, panaudojant piliakalnio stiprinimo metu suprojektuotą privažiavimo kelią. („Kauno marių regioninio parko Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu stiprinimas“, UAB Hidroprojektas, 2005).
Patekimas į vertybės teritoriją iš aplinkinių rekreacinių teritorijų, esančių Kauno marių pakrantėse, taip pat galimas vandeniu (vandens transporto priemonėmis). Tam tikslui teritorijos šiaurinėje dalyje siūloma įrengti valčių prieplauką.
2.2.5. INŽINERINIAI TINKLAI
Inžineriniams tinklams tiesti siūloma naudoti numatytą privažiavimo kelio servitutą. Įrenginėjant piliakalnio apšvietimą, įrangą siūloma išdėstyti šalia uždarų erdvių, maskuoti želdiniais.
Paveldotvarkos projekte detaliau inžineriniai tinklai nesprendžiami ir nenagrinėjami. Si dalis būtina rengiant detalųjį planą.
Aiškinamąjį raštą parengė architektė Sigita Puodžiukaitė
TVIRTINU
Viršininkė
................ Laura Nalivaikienė
2010 m. birželio 19 d.
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5-13
| Tikrinanti institucija – |
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius. |
| Tikrinamasis dokumentas – |
Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete (unikalus kodas 23731, buvęs kodas A336K) Samylų sen., Kauno r., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas, paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. |
| Planavimo organizatorius – |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. |
| Dokumento rengėjas – |
VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, (proj. vadovė – G. Filipavičienė, atest. Nr. AM A032, KPD atest. Nr. 0682). |
| Tikrinimui pateikti dokumentai – |
Dokumento sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). |
| Patikrinimo apibendrinimas – |
Dokumento sprendiniai ir jo rengimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. |
| Patikrinimo išvada – |
Teigiama. |
| Siūlymas tvirtinančiai institucijai – |
Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete) unikalus kodas 23731, buvęs kodas A336K) Samylų sen., Kauno r., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą siūloma tvirtinti. |
PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.
| Dokumentą patikrino: |
Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Algirdas Zinkevičius, tel. 272 0185. |