LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS

Į S T A T Y M A S

2008 m. liepos 1 d. Nr. X-1666

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą.

2 straipsnis. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusas, atskaitomybė ir sekretoriatas

1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali priežiūros institucija, turinti juridinio asmens teises, savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, taip pat sąskaitų bankuose. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

2. VTEK aptarnauja šios komisijos sekretoriatas. Sekretoriato nuostatus tvirtina VTEK pirmininkas. Sekretoriatui vadovauja VTEK sekretoriato vadovas, tiesiogiai atskaitingas šios komisijos pirmininkui. VTEK sekretoriatą sudaro valstybės tarnautojai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis.

3 straipsnis. VTEK veiklos teisiniai pagrindai ir principai

1. VTEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu.

2. VTEK savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais.

4 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas VTEK veikloje

1. Asociacijų ir kitų viešųjų juridinių asmenų atstovai turi teisę dalyvauti VTEK posėdžiuose ir pareikšti juose savo nuomonę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų dalyvavimo posėdžiuose tvarką nustato VTEK savo sprendimu.

ANTRASIS SKIRSNIS

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS NARIAI

5 straipsnis. Reikalavimai VTEK nariui

VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis Lietuvos Respublikos pilietis.

6 straipsnis. VTEK nario skyrimas ir jo kadencija

1. VTEK sudaro 5 nariai.

2. Po vieną VTEK narį Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų.

3. VTEK narys yra valstybės pareigūnas, Seimo skiriamas dirbti nuolatinį darbą VTEK. Šios komisijos nario kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

7 straipsnis. VTEK pirmininko skyrimas

VTEK pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas.

8 straipsnis. VTEK nario priesaika

1. Asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys (narė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (nešališka), saugoti man patikėtas paslaptis.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys (narė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (nešališka), saugoti man patikėtas paslaptis.“

2. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.

3. Prisiekęs VTEK narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.

4. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad VTEK narys neprisiekė ir negali eiti pareigų.

5. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

9 straipsnis. VTEK ir jos narių nepriklausomumas

1. VTEK, vykdydama savo pareigas, įgyvendindama savo teises ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Jokia valstybės institucija ar valstybės pareigūnas negali duoti privalomų nurodymų dėl VTEK kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo.

2. VTEK narys, eidamas tarnybines pareigas, yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais.

10 straipsnis. VTEK narių pareiga saugoti paslaptį

1. VTEK nariai, pasirašę pasižadėjimą, privalo saugoti valstybės, tarnybos ar kitas įstatymų saugomas paslaptis, kurias sužinojo eidami tarnybines pareigas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga saugoti paslaptis galioja ir VTEK sekretoriato darbuotojams, pasirašiusiems pasižadėjimą.

11 straipsnis. Draudimai VTEK pirmininkui ir nariams

1. VTEK pirmininkas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.

2. VTEK narys, gavęs VTEK pirmininko sutikimą, gali dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, netrukdo tinkamai atlikti pareigų.

3. VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

12 straipsnis. VTEK pirmininko pavadavimas

1. Kai VTEK pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kt.) negali eiti pareigų, jis jas paveda atlikti kitam VTEK nariui. VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas, mokamas VTEK pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.

2. Kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys.

13 straipsnis. VTEK pirmininko įgaliojimai

1. VTEK pirmininkas:

1) organizuoja VTEK darbą, atsako už tai, kad VTEK tinkamai atliktų savo funkcijas;

2) atstovauja VTEK arba įgalioja tai atlikti kitą VTEK narį ar VTEK sekretoriato valstybės tarnautoją;

3) rengia VTEK posėdžius ar pasitarimus, pirmininkauja jiems arba paveda tai atlikti kitam VTEK nariui;

4) suteikia VTEK nariams atostogas, siunčia juos į tarnybines komandiruotes;

5) tvirtina VTEK sekretoriato pareigybių sąrašą ir darbuotojų atlyginimus, neviršydamas teisės aktų nustatytų atlyginimų dydžių;

6) teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas VTEK sekretoriato valstybės tarnautojus ar asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, ir atleidžia iš jų;

7) tvirtina VTEK sekretoriato nuostatus ir kitus jo veiklą reglamentuojančius dokumentus;

8) priima įsakymus, kitus sprendimus.

2. Klausimus dėl VTEK pirmininko atostogų, jo tarnybinių komandiruočių, vienkartinės priemokos skyrimo sprendžia VTEK.

14 straipsnis. VTEK nario atleidimo iš pareigų pagrindai

1. VTEK narys gali būti atleistas iš pareigų ar jo įgaliojimai pasibaigia:

1) paties prašymu;

2) pasibaigus kadencijai, jei jis neskiriamas pakartotinai;

3) kai jis miršta;

4) kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

5) įsiteisėjus dėl jo apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

6) ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių siūlymu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais VTEK narys pareigas eina tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas VTEK narys.

15 straipsnis. VTEK nario atleidimas iš pareigų

1. Sprendimą dėl VTEK nario (išskyrus VTEK pirmininką) atleidimo iš pareigų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytais pagrindais priima Seimas paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu Seimo posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

2. Sprendimą dėl VTEK pirmininko atleidimo iš pareigų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytais pagrindais priima Seimas daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, jeigu Seimo posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu – daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

16 straipsnis. VTEK narių darbo apmokėjimas, socialinės garantijos ir garantijos atleidus iš pareigų

1. VTEK pirmininkui ir nariams darbo užmokestis mokamas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. VTEK nariai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. VTEK narių kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką ir sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Socialinės garantijos VTEK nariams teikiamos Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. VTEK nariui, atleistam iš pareigų pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jam mirus, – jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama VTEK nario dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

TREČIASIS SKIRSNIS

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS KOMPETENCIJA

17 straipsnis. VTEK įgaliojimai

VTEK:

1) prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais;

2) tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų;

3) tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų;

4) atlieka parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio tyrimą Valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka;

5) teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms tyrimą;

6) valstybės politikų elgesio kontrolės subjektų, valstybės politikų prašymu ar savo iniciatyva teikia metodinę pagalbą dėl Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų įgyvendinimo;

7) seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams;

8) analizuoja valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas ir teikia atitinkamas rekomendacijas;

9) turimos informacijos pagrindu rengia ir įgyvendina tarnybinės etikos ir elgesio normų pažeidimų prevencijos priemones, atlieka kitas teisės aktuose VTEK nustatytas funkcijas ir priima atitinkamus sprendimus;

10) siekdama kuo plačiau įtraukti visuomenę į demokratinius valstybės valdymo kontrolės mechanizmus, periodiškai informuoja visuomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normų bei jas reglamentuojančių teisės aktų reikšmę ir svarbą valstybės valdymui;

11) informuoja visuomenę apie savo veiklą VTEK interneto tinklalapyje. VTEK sprendimai ir rezoliucijos gali būti skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“ ir kituose informacinio pobūdžio leidiniuose.

18 straipsnis. VTEK teisės

1. VTEK, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybinio ir privataus kapitalo įmonių, komercinių bankų, įstaigų ir kitų organizacijų, valstybinėje tarnyboje dirbančių ir kitų asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, taip pat nemokamai gauti informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų, reikalingą VTEK pareigoms atlikti;

2) pavesti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir, nesutikus su atlikto tyrimo išvada, pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą;

3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir kreiptis į teismą dėl administracinių nuobaudų skyrimo asmenims, padariusiems Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimus;

4) siūlyti kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirti asmenims, padariusiems Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus, tarnybines (drausmines) nuobaudas;

5) siūlyti kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą valstybės ar savivaldybės institucijai panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus ar sprendimus, neatitinkančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų, arba siūlyti imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias kitų teisės aktų pažeidimams ateityje;

6) perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, arba siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;

7) pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais;

8) netirdama VTEK kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, gali teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio normų laikymosi;

9) dalyvauti rengiant teisės aktus, reglamentuojančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio reikalavimus;

10) gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio normų pažeidimus;

11) dalyvauti savivaldybių tarybų sudarytų etikos komisijų posėdžiuose ir teikti atitinkamus siūlymus dėl tarnybinės etikos ar elgesio normų įgyvendinimo;

12) tikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaruojamus privačių interesų duomenis ir, jei yra pagrįstų įtarimų apie deklaruotų duomenų netikslumus, nemokamai gauti reikiamą informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų;

13) tikrinti lobistų veiklą ir lobistinės veiklos ataskaitas;

14) atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmenys nesilaiko Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų;

15) priimti rekomendacinio pobūdžio rezoliucijas, kuriose pateikiama VTEK nuomonė tam tikru klausimu arba apibendrinama VTEK veiklos praktika;

16) teikti metodinio pobūdžio rekomendacijas, kuriose pateikiama VTEK nuomonė valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normų tobulinimo ir įgyvendinimo klausimais.

2. VTEK arba jos pirmininkas gali pavesti VTEK nariams rūpintis atskiromis VTEK veiklos sritimis.

19 straipsnis. VTEK veiklos ataskaita

1. VTEK iki kiekvienų metų kovo 1 dienos pateikia Seimui rašytinę praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.

2. VTEK veiklos ataskaita paskelbiama VTEK interneto tinklalapyje.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRANEŠIMŲ, SKUNDŲ ARBA PRAŠYMŲ PRIĖMIMAS IR TYRIMAS, VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

20 straipsnis. VTEK tiriami pranešimai

VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

21 straipsnis. Pranešimų pateikimas

1. Pranešimai paprastai pateikiami raštu. Jeigu pranešimas gautas žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu arba kitokiu būdu, VTEK, kai yra gauta pagrįsta informacija apie pažeidimą, motyvuotu sprendimu gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

2. Jeigu visuomenės informavimo priemonėse pateikiama informacija apie galimus VTEK kompetencijai tirti priskirtus pažeidimus ir yra gauta pagrįsta informacija apie pažeidimą, VTEK motyvuotu sprendimu gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

3. Pareiškėjų žodiniai ar rašytiniai kreipimaisi, kuriuose apie galimus pažeidimus nepranešama, o prašoma paaiškinti, suteikti kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais.

22 straipsnis. Reikalavimai pranešimui

1. Pranešime paprastai nurodoma:

1) adresatas – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;

2) pareiškėjo vardas, pavardė (juridinio asmens pavadinimas) ir adresas (buveinė);

3) skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba;

4) skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės;

5) suformuluotas prašymas VTEK;

6) pranešimo surašymo data, pareiškėjo parašas ir kontaktiniai duomenys.

2. Kartu su pranešimu gali būti pateikiami turimi įrodymai, dokumentai, paaiškinimai ar kita, pareiškėjo nuomone, tyrimui reikšminga informacija.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pranešimo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas nėra pagrindas atsisakyti tirti pranešimą, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

23 straipsnis. Pranešimų padavimo terminas

1. Pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.

2. Pranešimai, pateikti praėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, gali būti tiriami šiais atvejais, kai yra:

1) gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tyrimą;

2) gautas Seimo komiteto ar komisijos arba 1/5 Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą;

3) gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą;

4) priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą.

24 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti pranešimą

1. VTEK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, jeigu:

1) pranešimas pateiktas praėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytam terminui;

2) pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai;

3) pranešimas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas.

2. Tais atvejais, kai pranešimas nepriskirtas VTEK kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas.

3. Pranešimą ištyrus, pakartotinai pateiktas pranešimas netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybės ar pateikiami nauji faktai.

4. Jeigu pranešimo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tyrimas nutraukiamas.

5. Jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas, pranešimas netiriamas.

25 straipsnis. VTEK kompetencijai priskirtų pranešimų perdavimas nagrinėti kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms

1. VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai.

2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per vieną kalendorinį mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti VTEK apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus.

3. VTEK išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir apie tai informuoja pareiškėją.

4. Jeigu VTEK nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

26 straipsnis. Pranešimų ištyrimo terminai

1. Pranešimas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos.

2. Dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio VTEK šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimo ištyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių. Apie pranešimo tyrimo termino pratęsimą pareiškėjas informuojamas raštu.

3. Teisės aktuose gali būti nustatyti kiti pranešimų ištyrimo terminai.

27 straipsnis. VTEK reikalavimų privalomumas

1. Fiziniai ar juridiniai asmenys VTEK reikalavimu privalo nedelsdami arba ne vėliau kaip iki jos nurodyto termino pabaigos pateikti informaciją, reikalingą VTEK pareigoms atlikti.

2. Nagrinėdama pranešimą, VTEK turi teisę kreiptis į asmenį, kurio veika tiriama, prašydama per jos nurodytą terminą pateikti raštu paaiškinimą ir, esant galimybei, jį pagrindžiančius dokumentus.

3. VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kuriai rekomendacija pateikta, ir per vieną kalendorinį mėnesį nuo rekomendacijos gavimo dienos informuoti VTEK apie svarstymo rezultatus.

4. Asmenys, trukdantys VTEK atlikti jos funkcijas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

28 straipsnis. Pranešimų tyrimas ir sprendimų priėmimas

1. Tyrimas pradedamas VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario nurodymu arba VTEK sprendimu. Apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu informuojamas pareiškėjas, asmuo, kurio veika tiriama, ir valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, vadovas.

2. Jeigu pranešimo tyrimo metu paaiškėja, kad gauti du ar daugiau skirtingų pareiškėjų pranešimai dėl to paties asmens veikos, VTEK gali sujungti pranešimus į vieną tyrimą.

3. Asmuo, kurio veika tiriama, turi teisę susipažinti su VTEK gautais dokumentais, teikti jai paaiškinimus. Asmeniui pranešama apie VTEK posėdžio, kuriame bus svarstoma jo veika, vietą ir laiką. Asmuo turi teisę dalyvauti VTEK posėdyje, kuriame bus svarstomas jo pranešimas.

4. VTEK ištiria pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai tyrimo metu gautą informaciją ir priima sprendimą. Sprendime nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmens veikos teisinis įvertinimas.

5. Sprendimą VTEK priima ne mažiau kaip 3 VTEK narių balsų dauguma. Sprendimą pasirašo VTEK pirmininkas.

29 straipsnis. VTEK sprendimai

1. VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą:

1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas;

2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;

3) kreiptis į teismą dėl administracinės nuobaudos pažeidėjui skyrimo;

4) siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą;

5) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų;

6) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų;

7) sustabdyti tyrimą;

8) nutraukti tyrimą;

9) perduoti tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui arba kitai įgaliotai institucijai;

10) pateikti rekomendaciją.

2. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas sprendimas sustabdyti tyrimą priimamas:

1) iki bus atlikti kitų įgaliotų institucijų ar įstaigų veiksmai, susiję su skundžiamo asmens veika;

2) jei asmuo, kurio pranešimas ar skundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs, o jam nedalyvaujant neįmanoma priimti sprendimo.

3. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas sprendimas nutraukti tyrimą priimamas:

1) kai yra šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės;

2) kai nėra pakankamai duomenų, reikalingų asmens veikos teisiniam įvertinimui.

4. Paaiškėjus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems duomenims, VTEK gali tyrimą atnaujinti.

30 straipsnis. Sprendimų apskundimas

VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja po vieno kalendorinio mėnesio nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS