LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL KREDITORINIŲ REIKALAVIMŲ, ATSIRADUSIŲ DĖL PINIGINĖS PRIEVOLĖS NEĮVYKDYMO, VYKDYMO TERMINŲ ATIDĖJIMO, JŲ ATSISAKYMO ARBA PINIGINĖS PRIEVOLĖS PAKEITIMO KITA PRIEVOLE (ATSISKAITYMU TURTU, AKCIJOMIS ARBA VERTYBINIAIS POPIERIAIS), KAI BANKRUTUOJANTI ĮMONĖ SANUOJAMA ARBA SUDAROMA TAIKOS SUTARTIS, TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. sausio 12 d. Nr. 38

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 1998, Nr. 114-3190) 25 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Kreditorinių reikalavimų, atsiradusių dėl piniginės prievolės neįvykdymo, vykdymo terminų atidėjimo, jų atsisakymo arba piniginės prievolės pakeitimo kita prievole (atsiskaitymu turtu, akcijomis arba vertybiniais popieriais), kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba sudaroma taikos sutartis, tvarką (pridedama).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                        Andrius Kubilius

 

Finansų ministras                                                                             Vytautas Dudėnas

______________


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 38

 

KREDITORINIŲ REIKALAVIMŲ, ATSIRADUSIŲ DĖL PINIGINĖS PRIEVOLĖS NEĮVYKDYMO, VYKDYMO TERMINŲ ATIDĖJIMO, JŲ ATSISAKYMO ARBA PINIGINĖS PRIEVOLĖS PAKEITIMO KITA PRIEVOLE (ATSISKAITYMU TURTU, AKCIJOMIS ARBA VERTYBINIAIS POPIERIAIS), KAI BANKRUTUOJANTI ĮMONĖ SANUOJAMA ARBA SUDAROMA TAIKOS SUTARTIS, TVARKA

 

1. Ši tvarka taikoma tais atvejais, kai mokesčio administratorius kreditorius nustato, kad iš bankrutuojančios įmonės, kuri yra sanuojama arba kuri sudaro taikos sutartį su kreditoriais, esant šios tvarkos 6–8 punktuose nurodytiems pagrindams, ekonominiu požiūriu ar dėl kitų objektyvių aplinkybių netikslinga reikalauti įvykdyti piniginę prievolę arba tikslinga atidėti jai šios piniginės prievolės vykdymo terminą, arba šią piniginę prievolę pakeisti kita prievole, ir toks mokesčio administratoriaus kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės, kuri yra sanuojama arba kuri sudaro taikos sutartį su kreditoriais, susitarimas yra įformintas įmonės sanavimo projekte arba taikos sutartyje.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

2.1. bankrutuojanti įmonė, kuri yra sanuojama arba kuri sudaro taikos sutartį su kreditoriais, – įmonė, kurioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinamas kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti arba kurioje kreditoriai ir įmonė susitaria tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka finansinius reikalavimus atidėti, sumažinti, jų atsisakyti arba piniginę prievolę pakeisti kita prievole;

2.2. mokesčio administratorius kreditorius – atitinkama valstybės institucija (centrinis mokesčio administratorius arba vietos mokesčio administratorius), kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 91-2280) nuostatas turi finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei ir turi teisę priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės bankroto procesu;

2.3. piniginė prievolė – bankrutuojančios įmonės nesumokėtų mokesčių, už mokesčių įstatymų pažeidimus jai paskirtų baudų ir (arba) priskaičiuotų delspinigių bei palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos, susidariusios iki įmonės bankroto paskelbimo.

3. Jeigu bankrutuojančios įmonės administratorius sudaro taikos sutartį su kreditoriais, esant šios tvarkos 6–8 punktuose nurodytiems pagrindams, mokesčio administratorius kreditorius ir bankrutuojančios įmonės administratorius, gavę įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, turinčio teisę priimti nutarimą reorganizuoti arba likviduoti įmonę, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo rašytinį sutikimą, susitaria, kokia forma (tai gali būti piniginės prievolės įskaitymas turtu, akcijomis arba vertybiniais popieriais, piniginės prievolės vykdymo termino atidėjimas ar atsisakymas vykdyti piniginę prievolę), kokiais terminais ir tvarka bankrutuojanti įmonė įvykdys savo piniginę prievolę. Įstatymų nustatyta tvarka taikos sutartį pasirašo kreditoriai arba jų įgaliotas atstovas ir bankrutuojančios įmonės administratorius, gavę įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, turinčio teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo rašytinį sutikimą.

4. Jeigu bankrutuojanti įmonė yra sanuojama, esant šios tvarkos 6–8 punktuose nurodytiems pagrindams, šios įmonės piniginė prievolė turi būti vykdoma, kai kreditorių susirinkimas pritaria bankrutuojančios įmonės sanavimo projektui ar jo papildymui, kuriame, be kitų klausimų, privalomų išspręsti pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, turi būti numatyta, kokia forma (tai gali būti piniginės prievolės įskaitymas turtu, akcijomis arba vertybiniais popieriais, piniginės prievolės vykdymo termino atidėjimas arba atsisakymas vykdyti piniginę prievolę), kokiais terminais ir tvarka bankrutuojanti įmonė įvykdys savo piniginę prievolę, o teismas patvirtina įmonės sanavimo projektą, jo papildymą.

5. Sprendimą dėl atitinkamo piniginės prievolės įvykdymo formos (piniginės prievolės įskaitymo turtu, akcijomis arba vertybiniais popieriais, piniginės prievolės vykdymo termino atidėjimo arba atsisakymo vykdyti piniginę prievolę), terminų ir tvarkos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) patvirtintą metodiką priima ta teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veiklos teritorijoje yra įregistruota bankrutuojanti įmonė. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, vertindama įmonės sanavimo (taikos sutarties) projektą, turi teisę per Valstybinę mokesčių inspekciją kreiptis į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Įmonių bankroto valdymo departamentas) ir (arba) į tą ministeriją, kurios reguliavimo sričiai priklauso bankrutuojanti įmonė, prašydama pateikti motyvuotą išvadą dėl konkrečios bankrutuojančios įmonės sanavimo projekto (taikos sutarties sudarymo). Įmonių bankroto valdymo departamentas, atitinkama ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso bankrutuojanti įmonė, per 20 dienų nuo teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo pateikti išvadą gavimo dienos privalo pateikti savo išvadą dėl teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų klausimų.

6. Mokesčio administratorius kreditorius gali atidėti piniginės prievolės vykdymo terminą, jeigu įmonės sanavimo (taikos sutarties sudarymo) metu bankrutuojanti įmonė neturi lėšų atsiskaityti su Lietuvos Respublikos valstybės (savivaldybės) biudžetu bei valstybės piniginiais fondais, tačiau iš pateikto įmonės sanavimo (taikos sutarties) projekto bei kitų dokumentų galima daryti motyvuotą išvadą, kad šios įmonės finansinė būklė po sanavimo (taikos sutarties) projekte nurodyto konkretaus termino pagerės ir įmonė pajėgs įvykdyti savo piniginę prievolę valstybei (savivaldybei). Šiuo atveju bankrutuojanti įmonė privalo įsipareigoti mokėti visas po bankroto bylos iškėlimo atsiradusias mokestines nepriemokas.

7. Piniginės prievolės gali būti atsisakyta tada, kai bankrutuojanti įmonė sanavimo (taikos sutarties sudarymo) metu neturi lėšų ir turto atsiskaityti su Lietuvos Respublikos valstybės (savivaldybės) biudžetu bei valstybės piniginiais fondais, o mokesčio administratorius kreditorius, remdamasis iš šios įmonės gautais dokumentais, padaro motyvuotą išvadą, kad įvertinus įmonės veiklos perspektyvą netikslinga reikalauti iš jos atsiskaityti su Lietuvos Respublikos valstybės (savivaldybės) biudžetu bei valstybės piniginiais fondais, nes toks reikalavimas prieštarautų įmonės veiklos atgaivinimui. Šiuo atveju bankrutuojanti įmonė privalo įsipareigoti mokėti visas po bankroto bylos iškėlimo atsiradusias mokestines nepriemokas.

8. Piniginė prievolė gali būti pakeista kita prievole (atsiskaitymu turtu, akcijomis arba vertybiniais popieriais) tada, kai bankrutuojanti įmonė sanavimo (taikos sutarties sudarymo) metu neturi lėšų atsiskaityti su Lietuvos Respublikos valstybės (savivaldybės) biudžetu bei valstybės piniginiais fondais, tačiau turi pakankamai turto, kitų įmonių akcijų ir (arba) vertybinių popierių esamai piniginei prievolei įvykdyti.

9. Mokesčio administratoriaus kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus susitarimas dėl piniginės prievolės įvykdymo formos, terminų ir tvarkos įforminamas įmonės sanavimo projekte (taikos sutartyje).

10. Patvirtinus įmonės sanavimo projektą (taikos sutartį), šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus.

11. Įmonės sanavimas (taikos sutarties vykdymas) nutraukiamas (baigiamas) vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

12. Ginčai, kylantys dėl įmonės sanavimo (taikos sutarties) nuostatų vykdymo, sprendžiami vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

______________