LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS

K O D E K S A S

1972 m. gruodžio 28 d. Nr. VIII-871

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS KODEKSO PATVIRTINIMO

(ištrauka)

1 straipsnis

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.

2 straipsnis

Įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

Lietuvos Respublikos 1972 m. gruodžio 28 d. įstatymas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1972, Nr. 36-290; 1973, Nr. 3-23)

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos vandens kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1973 metų balandžio 1 dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS KODEKSAS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis.         Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija Lietuvos Respublikos vandens kodekso uždaviniai

Lietuvos Respublikos vandens kodekso uždaviniai yra reguliuoti vandens santykius, kad būtų užtikrintas dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstas, racionalus vandenų naudojimas gyventojų ir liaudies ūkio reikalams, kad vandenys būtų apsaugoti nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, kad būtų užkirstas kelias žalingam jų poveikiui ir kad šis poveikis būtų likviduotas, kad būtų gerinama vandens objektų būklė, taip pat apsaugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą vandens santykių srityje.

2 straipsnis. Vandens įstatymai

Vandens santykius Lietuvos Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos vandens įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos vandens įstatymų aktai.

Žemės, miškų ir kalnų santykius reguliuoja atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

3 straipsnis.         Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija Valstybinė (visaliaudinė) vandenų nuosavybė

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija vandenys yra valstybės nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas.

Vandenys yra išimtinė valstybės nuosavybė, ir jie suteikiami tik naudotis. Veiksmai, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės vandenų nuosavybės teisę, draudžiami.

4 straipsnis. Vieningas valstybinis vandens fondas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais visi vandenys (vandens objektai) Lietuvos Respublikoje sudaro vieningą valstybinį vandens fondą.

Vieningas valstybinis vandens fondas apima:

1) upes, ežerus, vandens talpyklas, kitus paviršinio vandens telkinius ir šaltinius, taip pat kanalų ir tvenkinių vandenis;

2) požeminius vandenis ir ledynus;

3) vidaus jūras ir kitus TSRS vidaus jūrų vandenis;

4) TSRS teritorinius vandenis (teritorinę jūrą).

5 straipsnis.         Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija TSR Sąjungos kompetencija vandens santykių reguliavimo srityje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai vandens santykių reguliavimo srityje priklauso:

1) disponuoti vieningu valstybiniu vandens fondu, kiek tai reikalinga TSR Sąjungos įgaliojimams įgyvendinti pagal TSRS Konstituciją;

2) nustatyti pagrindinius nuostatus, padedančius tvarkyti vandenų naudojimą, užtikrinti jų apsaugą nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, užkertančius kelią žalingam vandenų poveikiui bei įgalinančius jį likviduoti;

3) nustatyti bendrasąjunginius vandens naudojimo, vandens kokybės normatyvus ir jos vertinimo metodus;

4) nustatyti bendras TSR Sąjungai valstybinės vandenų apskaitos, jų naudojimo, vandens naudojimo registravimo ir valstybinio vandens kadastro sistemas;

5) tvirtinti kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemas, taip pat vandens ūkio balansus, turinčius bendrasąjunginę reikšmę;

6) planuoti bendrasąjungines vandenų naudojimo, apsaugos priemones, taip pat priemones, užkertančias kelią žalingam jų poveikiui ir įgalinančias jį likviduoti;

7) užtikrinti valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę ir nustatyti jos vykdymo tvarką;

8) nustatyti vandens objektus, kurių naudojimą reguliuoja TSR Sąjungos organai;

9) reguliuoti kitus sąjunginės reikšmės klausimus vandenų naudojimo ir apsaugos srityje sutinkamai su TSRS Konstitucija bei TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetencija vandens santykių reguliavimo srityje

Lietuvos Respublikos kompetencijai vandens santykių reguliavimo srityje už TSR Sąjungos kompetencijos ribų priklauso: disponuoti vieningu valstybiniu vandens fondu respublikos teritorijoje; nustatyti tvarką, kaip naudotis vandenimis, saugoti juos nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, užkirsti kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduoti; planuoti priemones, įgalinančias naudoti vandenis, juos apsaugoti, užkirsti kelią žalingam jų poveikiui ir jį likviduoti; tvirtinti kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemas, vandens ūkio balansus; įgyvendinti valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę, taip pat reguliuoti vandens santykius kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.

Antrasis skirsnis

VANDENŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS VALSTYBINIS VALDYMAS IR KONTROLĖ

7 straipsnis. Vandenų naudojimo ir apsaugos valdymo valstybiniai organai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais vandenų naudojimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat tam specialiai įgalioti valstybiniai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai betarpiškai arba per baseinų (teritorines) valdybas ir kiti valstybiniai organai pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymus.

Specialiai įgalioti valstybiniai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai Lietuvos Respublikoje yra Lietuvos Respublikos melioracijos ir vandens ūkio ministerija ir jos vietos organai.

8 straipsnis. Valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės uždaviniai

Valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės uždavinys yra užtikrinti, kad visos ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai laikytųsi nustatytos vandenų naudojimo tvarkos, vykdytų pareigas, susijusias su vandenų apsauga, su tuo, kad būtų užkirstas kelias žalingam jų poveikiui ir kad būtų likviduotas toks poveikis, kad būtų laikomasi vandenų apskaitos vedimo taisyklių, taip pat kitų taisyklių, kurias nustato vandens įstatymai.

9 straipsnis. Valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės organai

Valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę vykdo Liaudies deputatų tarybos, jų vykdomieji ir tvarkomieji organai, taip pat tam specialiai įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

Trečiasis skirsnis

(Pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo 1984 m. lapkričio 28 įsako Nr. X-4418).

VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ,  DARBO KOLEKTYVŲ IR PILIEČIŲ DALYVAVIMAS, ĮGYVENDINANT RACIONALAUS VANDENŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONES

10 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 ir 1984 m. lapkričio 28 d. įsako Nr. X-4418 redakcija

Priemonės, kurias įgyvendinti valstybiniams organams padeda organizacijos ir piliečiai

Profesinės sąjungos, jaunimo organizacijos, gamtos apsaugos draugijos, mokslo draugijos ir kitos visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai, taip pat piliečiai padeda valstybiniams organams įgyvendinti racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones.

Nurodytos organizacijos ir darbo kolektyvai dalyvauja, įgyvendinant priemones, susijusias su valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės vykdymu, su vandenų būklei įtakos darančių objektų statyba ir atidavimu naudoti, su tuo, kad visi vandenų naudotojai naudotųsi teisėmis ir atliktų savo pareigas, priemones, užkertančias kelią žalingam vandenų poveikiui bei padedančias jį likviduoti ir kitas priemones.

Valstybiniai organai, įgyvendindami racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones, privalo visokeriopai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų ir piliečių pasiūlymus.

11 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1984 m. lapkričio 28 įsako Nr. X-4418 redakcija

Visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų dalyvavimas, įgyvendinant racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones

Visuomeninės organizacijos ir darbo kolektyvai dalyvauja veikloje, kuria siekiama užtikrinti racionalų vandenų naudojimą ir apsaugą, sutinkamai su TSR Sąjungos bei Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat su visuomeninių organizacijų įstatais (nuostatais).

12 straipsnis.       Piliečių dalyvavimas, įgyvendinant racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones

Valstybiniams organams įgyvendinti racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones piliečiai padeda:

teikdami savo pasiūlymus gerinti vandenų naudojimą ir apsaugą įstaigoms, vykdančioms valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę; pranešdami apie vandenų naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimus;

betarpiškai dalyvaudami, gerinant vandenų naudojimą ir apsaugą, taip pat užkertant kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduojant.

Ketvirtasis skirsnis

VANDENŲ BŪKLEI ĮTAKOS DARANČIŲ ĮMONIŲ, ĮRENGINIŲ IR KITŲ OBJEKTŲ IŠDĖSTYMAS, PROJEKTAVIMAS, STATYBA IR ATIDAVIMAS NAUDOTI

13 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija

Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų išdėstymo, projektavimo, statybos ir atidavimo naudoti sąlygos

Išdėstant, projektuojant, statant ir atiduodant naudoti naujas bei rekonstruotas įmones, įrenginius ir kitus objektus, taip pat diegiant naujus technologinius procesus, darančius įtakos vandenų būklei, turi būti užtikrinamas racionalus vandenų naudojimas, laikantis sveikatos apsaugos reikalavimų, ir kad pirmiausia būtų patenkinti gyventojų geriamojo vandens bei buitiniai poreikiai. Kartu numatomos priemonės, užtikrinančios iš vandens objektų imamo ir į juos grąžinamo vandens apskaitą, vandenų apsaugą nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, užkertančios kelią žalingam vandenų poveikiui, apribojančios žemės užtvindymą iki minimaliai būtino ploto, užtikrinančios žemės apsaugą nuo druskėjimo, įmirkimo arba perdžiuvimo, taip pat palankių gamtos sąlygų ir landšaftų išsaugojimą.

Nurodytos priemonės taip pat turi numatyti sanitarines reikmes tenkinantį vandens debitą.

14 straipsnis.       Įmonių, įrenginių ir kitų objektų, darančių įtakos žuvininkystės vandens telkiniams, išdėstymo, projektavimo, statybos ir atidavimo naudoti sąlygos

Išdėstant, projektuojant, statant ir atiduodant naudoti naujas bei rekonstruotas įmones, įrenginius ir kitus objektus žuvininkystės vandens telkiniuose, be šio kodekso 13 straipsnyje numatytų reikalavimų, turi būti laiku įgyvendintos priemonės, užtikrinančios žuvų, kitų vandens gyvūnų bei augalų apsaugą ir jų atkūrimui reikalingas sąlygas.

15 straipsnis.       Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos vietos nustatymas

Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos vieta derinama su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos ir kitais organais sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

16 straipsnis.       Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos projektų derinimas

Įmonių, įrenginių ir kitų objektų, nurodytų šio kodekso 13–15 straipsniuose, statybos projektai turi būti derinami su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos bei kitais organais TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.

17 straipsnis.       Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų atidavimo naudoti uždraudimo sąlygos

Draudžiama atiduoti naudoti:

naujas ir rekonstruotas įmones, cechus, agregatus, komunalinius ir kitus objektus, neturinčius įtaisų, kurie užkirstų kelią vandenų teršimui bei šiukšlinimui arba žalingam jų poveikiui;

drėkinimo ir apvandeninimo sistemas, vandens talpyklas ir kanalus, kol nėra įgyvendintos projektuose numatytos priemonės, užkertančios kelią žemių užtvindymui, įmirkimui, pelkėjimui, druskėjimui ir dirvožemio erozijai;

sausinimo sistemas, kol nėra galutinai paruošti vandens imtuvai ir kiti įrenginiai, numatyti patvirtintuose projektuose;

vandens ėmimo įrenginius be žuvų apsaugos įtaisų, numatytų patvirtintuose projektuose;

hidrotechnikos įrenginius, kol nėra galutinai paruošti polaidžio vandens ir žuvų praleidimo įtaisai, numatyti patvirtintuose projektuose;

vandens gręžinius be vandens reguliavimo įtaisų ir atitinkamais atvejais be nustatytos sanitarinės apsaugos zonos.

Draudžiama pripildyti vandens talpyklas, kol nėra įgyvendintos projektuose numatytos jų dugno paruošimo priemonės.

Penktasis skirsnis

DARBŲ VYKDYMAS VANDENS OBJEKTUOSE IR PAKRANČIŲ RUOŽUOSE (ZONOSE)

18 straipsnis.       Darbų vykdymo vandens objektuose ir pakrančių ruožuose (zonose) tvarka

Statybos, dugno gilinimo ir sprogdinimo darbai, naudingųjų iškasenų ir vandens augalų gavyba, kabelių, vamzdynų ir kitų komunikacijų tiesimas, miško kirtimas, gręžimo, žemės ūkio ir kiti darantys įtakos vandenų būklei darbai vandens objektuose arba vandens telkinių pakrančių ruožuose (zonose) vykdomi, suderinus su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir kitais organais, sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

Neatidėliotinus eksploatacinius laivybos kelių gilinimo darbus, užtikrinančius laivybai reikalingas sąlygas, atlieka laivybą reguliuojantys organai, nepakenkdami kitų vandens naudotojų interesams ir pranešę apie tai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams.

19 straipsnis. Vandens telkinių pakrančių ruožai (zonos)

Prie vandens telkinių pakrančių ruožų (zonų) priskiriami vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonos pirmasis ir antrasis ruožai, vidaus vandens kelių kranto ruožai, magistralinių ir tarpūkinių kanalų ruožai, taip pat įstatymuose numatyti kiti ruožai (zonos).

20 straipsnis. Vandenų būklei įtakos darančių darbų vykdymo sąlygos

Visi darbai, darantys įtakos vandenų būklei, vykdomi, laikantis nustatytų mokslinių techninių normų bei taisyklių ir būtinai atsižvelgiant į žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės, jūrų bei upių transporto, pramonės ir komunalinio ūkio, sanitarinės ir gaisrinės priežiūros savitarpio interesus.

Kurortų sanitarinės apsaugos apygardose, rezervatų, draustinių, vandentiekių, vandenviečių vandens objektų apsaugos zonose, vandens telkinių sanitarinėse zonose draudžiami bet kokie darbai, išskyrus darbus, skirtus atitinkamų ūkinių įrenginių bei objektų normaliam funkcionavimui palaikyti.

Vandens būklei įtakos darantys darbai vykdomi, laikantis šio kodekso ir kitų įstatymų aktų, numatančių priemones ir sąlygas, kurios užtikrintų vandenų apsaugą nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, nuo jų būklės blogėjimo, galinčio pakenkti žmonių sveikatai, sumažinti žuvų atsargas, pasunkinti vandens tiekimo sąlygas ir turėti kitų nepageidautinų pasekmių, kurių galėtų atsirasti, pakeitus fizines, chemines, biologines vandens savybes, taip pat numatančių priemones ir sąlygas, kurios apsaugotų vandenis nuo natūralaus apsivalymo pablogėjimo ir užkirstų kelią hidrologinio ir hidrogeologinio vandenų režimo pažeidimams.

ANTRASIS SKYRIUS

VANDENS NAUDOJIMAS

Šeštasis skirsnis

VANDENS NAUDOTOJAI IR VANDENS NAUDOJIMO OBJEKTAI

21 straipsnis. Vandens naudotojai

Vandens naudotojai gali būti valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės įmonės, organizacijos, įstaigos ir TSRS piliečiai.

TSR Sąjungos įstatymuose numatytais atvejais vandens naudotojai gali būti ir kitos organizacijos bei asmenys.

22 straipsnis. Vandens naudojimo objektai

Naudotis suteikiami vandens objektai, išvardyti šio kodekso 4 straipsnyje.

23 straipsnis. Visiško arba dalinio vandens objektų naudojimo uždraudimo tvarka

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais naudoti vandens objektus, turinčius ypatingą valstybinę reikšmę arba ypatingą mokslinę arba kultūrinę vertę, gali būti iš dalies arba visiškai uždrausta TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

Septintasis skirsnis

VANDENS NAUDOJIMO RŪŠYS

24 straipsnis. Vandens naudojimo rūšys

Vandens objektai suteikiami naudotis, laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir sąlygų, kad būtų patenkinti geriamojo vandens, buitiniai, gydomieji, kurortiniai, sveikatingumo kėlimo ir kiti gyventojų poreikiai. žemės ūkio, pramonės, energetikos, transporto, žuvininkystės ir kitos valstybinės bei visuomeninės reikmės. Vandens objektus naudoti nutekamajam vandeniui nuleisti gali būti leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymuose, šio kodekso 88-90 straipsniuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais ir laikantis šiuose įstatymuose numatytų specialių reikalavimų bei sąlygų.

Vandens objektai gali būti suteikiami vienai ar kelioms reikmėms tenkinti.

25 straipsnis. Bendrasis ir specialusis vandens naudojimas

Vandens naudojimas yra bendras, – kai nenaudojami įrenginiai arba techniniai įtaisai, darantys įtakos vandenų būklei, ir specialusis, – kai tokie įrenginiai arba įtaisai naudojami.

Prie specialiojo vandens naudojimo atskirais atvejais taip pat gali būti priskiriamas vandens objektų naudojimas be įrenginių arba techniniu įtaisų, bet darąs įtakos vandenų būklei.

Specialiojo vandens naudojimo rūšių sąrašą nustato vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai.

26 straipsnis. Grupinis ir atskirasis vandens naudojimas

Vandens objektai gali būti grupinio arba atskirojo naudojimo.

Atskirojo naudojimo yra tokie vandens objektai (dalis vandens objektų), kurie suteikti, remiantis valstybinių organų sprendimu (šio kodekso 29 straipsnis), naudotis įmonei, įstaigai, organizacijai.

Grupinio naudojimo yra tokie vandens objektai (dalis vandens objektų), kurie nėra suteikti atskirajam naudojimui.

27 straipsnis. Pirminis ir antrinis vandens naudojimas

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurioms vandens objektai suteikti atskirajam naudojimui, – pirminiai vandens naudotojai – TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais turi teisę leisti kitoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams antrinį vandens naudojimą, suderinus tai su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais.

Aštuntasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ SUTEIKIMO NAUDOTIS TVARKA IR SĄLYGOS

28 straipsnis. Gyventojų geriamojo vandens ir buitinių poreikių tenkinimo pirmenybė

Vandens objektai pirmiausia suteikiami gyventojų geriamojo vandens ir buitiniams poreikiams tenkinti.

Suteikiant vandens objektą naudoti keliems reikalams, negali pablogėti sąlygos vandens objektus naudoti gyventojų geriamojo vandens ir buitiniams reikalams.

29 straipsnis. Organai, suteikiantys vandens objektus atskirajam naudojimui

Atskirajam naudojimui vandens objektai suteikiami visai arba iš dalies, remiantis Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu, atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto arba kito tam įgalioto valstybinio organo sprendimu TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka.

30 straipsnis. Organai, leidžiantys specialųjį vandens naudojimą

Specialusis vandens naudojimas vykdomas, remiantis leidimais, kuriuos išduoda vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai, o šio kodekso 32 straipsnyje numatytais atvejais – vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

31 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija Specialiojo vandens naudojimo leidimų derinimo ir išdavimo tvarka

Specialiojo vandens naudojimo leidimai išduodami, suderinus klausimą su valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos organais, taip pat su kitais suinteresuotais organais.

Specialusis vandens naudojimas vandens objektuose, suteiktuose atskirajam naudojimui įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms – pirminiams vandens naudotojams, leidžiamas suderinus su šiomis įmonėmis, organizacijomis ir įstaigomis. TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais specialiojo vandens naudojimo leidimus nurodytuose vandens objektuose išduoda pirminiai vandens naudotojai, suderinę su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais.

Sutinkamais su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais specialiojo vandens naudojimo leidimų derinimo ir išdavimo tvarką nustato TSRS Ministrų Taryba.

32 straipsnis.       Vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų išduodami specialiojo vandens naudojimo leidimai

Leidimus naudoti požeminius vandenis, įrengiant kaimo gyvenamųjų vietovių, gyvenviečių, miestų teritorijoje kastinius šachtinius bei kaltinius filtruojamuosius šulinius, taip pat šaltinių kaptažus, veikiančius be priverstinio vandens lygio žeminimo, išduoda atitinkamų miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Leidimus įrengti nurodytuosius šulinius ir kaptažus valstybinio rezervo ir valstybinio miškų fondo žemėje išduoda rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Specialusis vandens naudojimas uždaruose (nepratakiuose) telkiniuose, esančiuose rajono, miesto teritorijoje, taip pat upeliuose ir sauslėniuose galimas, tik turint leidimą, kurį išduoda atitinkamų rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Leidimus naudoti vandenį, įrengiant ir eksploatuojant patvenkiamuosius įrenginius upėse, kurios nepriskirtos prie laivybinių ir kurios nėra centralizuoto vandens tiekimo šaltiniai, išduoda rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, suderinę tą klausimą su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais.

33 straipsnis. Bendrojo vandens naudojimo tvarka

Bendrasis vandens naudojimas galimas be leidimų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

Laikiną bendrojo vandens objektų naudojimą savo sprendimais gali apriboti Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai arba vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai.

34 straipsnis.       Bendrasis vandens naudojimas vandens objektuose, suteiktuose atskirajam naudojimui

Vandens objektuose, suteiktuose atskirajam naudojimui, bendrasis vandens naudojimas leidžiamas pirminio vandens naudotojo nustatytomis sąlygomis, suderinus tai su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais, ir prireikus gali būti uždraustas.

35 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987 m. gruodžio 25 įsako Nr. XI-2086 redakcija Nemokamas vandens naudojimas

Vandens naudojimas yra nemokamas. Specialusis vandens naudojimas mokamas TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais mokesčio ir specialųjį vandens naudojimą tvarką nustato TSRS Ministrų Taryba.

36 straipsnis. Vandens naudojimo terminai

Vandens objektai suteikiami naudotis neterminuotai arba laikinai.

Neterminuotu (nuolatiniu) laikomas vandens naudojimas be iš anksto nustatyto termino.

Laikinasis naudojimas gali būti trumpalaikis – iki trejų metų ir ilgalaikis – nuo trejų iki dvidešimt penkerių metų. Prireikus vandens naudojimo terminas gali būti pratęstas laikotarpiui, neviršijant atitinkamai trumpalaikio arba ilgalaikio laikinojo naudojimo termino.

Bendrajam vandens naudojimui terminas nenustatomas.

37 straipsnis. Laikinojo vandens naudojimo terminų nustatymo tvarka

Laikinojo vandens naudojimo terminai skaičiuojami atitinkamai nuo specialiojo vandens naudojimo leidimo gavimo dienos arba nuo sprendimo suteikti vandens objektą atskirajam naudojimui priėmimo dienos.

38 straipsnis. Laikinojo vandens naudojimo terminų pratęsimo tvarka

Laikinojo vandens objektų naudojimo terminus, suinteresuotiems vandens naudotojams prašant, pratęsia valstybinis organas, išdavusis specialiojo vandens naudojimo leidimą arba priėmusis sprendimą suteikti vandens objektą atskirajam naudojimui.

Devintasis skirsnis

VANDENS NAUDOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

39 straipsnis. Vandens objektų naudojimas pagal paskirtį

Vandens naudotojai turi teisę naudoti vandens objektus tik tiems reikalams, kuriems jie suteikti.

40 straipsnis. Vandens naudotojų teisės, naudojant vandens objektus

Atsižvelgiant į suteikto naudoti vandens objekto paskirtį, vandens naudotojai turi teisę nustatyta tvarka:

imti vandenį ir naudoti vandens objektus savo reikmėms tenkinti;

statyti vandens ūkio (hidrotechnikos) įrenginius ir įtaisus, įforminus žemės naudojimo teisę pagal žemės įstatymus;

naudoti vandens objektus poilsiui, sporto ir sveikatingumo kėlimo renginių organizavimui, gamtos kompleksų tinkamos būklės palaikymui, taip pat atlikti kitus, įstatymų neuždraustus vandens objektų naudojimo veiksmus.

41 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija Vandens naudotojų teisių apribojimo sąlygos

TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais vandens naudotojų teisės gali būti apribotos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais, kitokiais valstybės interesais, taip pat kitų vandens naudotojų interesais. Šiais atvejais neturi pablogėti sąlygos, kuriomis vandens objektai naudojami gyventojų geriamojo vandens ir buitiniams poreikiams.

42 straipsnis. Vandens naudotojų teisių apsauga

Vandens naudotojų teises saugo įstatymas.

Pažeistos vandens naudotojų teisės turi būti atstatytos TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatoma tvarka.

43 straipsnis. Vandens objektų naudotojų pareigos

Vandens naudotojai privalo:

racionaliai naudoti vandens objektus, rūpintis taupiu vandens naudojimu, vandenų kokybės atkūrimu ir gerinimu;

imtis priemonių, kad būtų visiškai užkirstas kelias teršiančių medžiagų turinčiam nutekamajam vandeniui nuleisti į vandens objektus;

neleisti pažeisti teisių, suteiktų kitiems vandens naudotojams, taip pat daryti nuostolių ūkiniams ir gamtos objektams (žemei, miškams, gyvūnijai, naudingosioms iškasenoms ir kt.);

laikyti tvarkingus valomuosius ir kitus vandens ūkio įrenginius bei techninius įtaisus, darančius įtakos vandenų būklei, gerinti jų eksploatacines savybes, nustatytais atvejais vesti vandenų naudojimo apskaitą.

Dešimtasis skirsnis

VANDENS NAUDOJIMO TEISĖS NUTRAUKIMO PAGRINDAI IR TVARKA

44 straipsnis. Vandens naudojimo teisės nutraukimo pagrindai

Įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių vandens naudojimo teisė nutraukiama atitinkamai šiais atvejais:

1) atkritus vandens naudojimo reikalui arba atsisakius nuo jo;

2) pasibaigus vandens naudojimo terminui;

3) likvidavus įmonę, organizaciją ar įstaigą;

4) perdavus vandens ūkio įrenginius kitiems vandens naudotojams;

5) atsiradus reikalui paimti vandens objektus iš atskirojo naudojimo.

Įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių vandens naudojimo teisė (išskyrus teisę naudoti vandenis gėrimui ir buitiniams reikalams) gali būti nutraukta, taip pat pažeidus vandenų naudojimo ir jų apsaugos taisykles arba naudojant vandens objektą ne tam reikalui, kuriam jis suteiktas.

Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitus įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių vandens naudojimo teisės nutraukimo pagrindus.

45 straipsnis. Vandens naudojimo teisės nutraukimo tvarka

Vandens naudojimo teisė nutraukiama:

anuliavus specialiojo, taip pat antrinio vandens naudojimo leidimą;

paėmus vandens objektus, suteiktus atskirajam naudojimui.

Specialusis vandens naudojimas nutraukiamas naudojimo leidimą išdavusio organo sprendimu.

Antrinis vandens naudojimas gali būti nutrauktas pirminio vandens naudotojo sprendimu, suderintu su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organu.

46 straipsnis. Vandens objektų paėmimo iš atskirojo naudojimo tvarka

Vandens objektai iš atskirojo naudojimo paimami, remiantis valstybinių organų, kurie turi teisę suteikti šiuos vandens objektus atskirajam naudojimui, nutarimais (sprendimais), jeigu TSR Sąjungos įstatymuose nėra numatyta kita tvarka.

Vandens objektai iš rezervatų naudojimo paimami, remiantis šio kodekso 86 straipsniu.

Iš sąjunginio pavaldumo įmonių, organizacijų ir įstaigų atskirojo naudojimo vandens objektai gali būti paimami, suderinus tą klausimą su vandens naudotojais ir ministerijomis, valstybiniais komitetais ir žinybomis, kurioms jie tiesiogiai pavaldūs.

47 straipsnis.       Atlyginimas nuostolių, padarytų vykdant vandens ūkio darbus, nutraukus vandens naudojimą arba pasikeitus jo sąlygoms

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais nuostoliai, padaryti įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams, įgyvendinant vandens ūkio priemones (atliekant hidrotechnikos ir kitus darbus), taip pat nutraukus vandens naudojimą arba pasikeitus jo sąlygoms, turi būti atlyginami TSRS Ministrų Tarybos nustatomais atvejais ir tvarka.

Vienuoliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS GYVENTOJŲ GERIAMOJO VANDENS, BUITINIAMS IR KITIEMS REIKALAMS

48 straipsnis.       Vandens objektai, suteikiami gyventojų geriamojo vandens, buitiniams ir kitiems reikalams

Gyventojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu, buitiniam vandens tiekimui, taip pat kitiems reikalams suteikiami vandens objektai, kurių vandens kokybė atitinka nustatytus sanitarinius reikalavimus.

Vandens objektai nurodytiems reikalams naudojami centralizuoto arba necentralizuoto vandens tiekimo būdu.

49 straipsnis. Centralizuotasis vandens tiekimas gyventojams

Naudodamos vandens objektus gyventojų geriamojo vandens, buitiniams bei kitiems reikalams tenkinti centralizuoto vandens tiekimo būdu, įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurioms priklauso ūkinių bei geriamojo vandens vandentiekių operatyvusis valdymas ir kurių nuosavybė šie vandentiekiai yra arba kurios jais naudojasi, vandenį iš vandens tiekimo šaltinių turi teisę imti, laikydamosi nustatyta tvarka patvirtintų vandens ėmimo įrenginių projektų ir remdamosi specialiojo vandens naudojimo leidimais gėrimui tinkamos kokybės vandeniui ruošti ir vartotojams tiekti.

Šiame straipsnyje nurodytos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo organizuoti imamojo vandens apskaitą, reguliariai stebėti jo būklę tiekimo šaltiniuose ir pranešti apie vandens kokybės nukrypimus tiekimo šaltiniuose nuo nustatytų normatyvų vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams, valstybinės sanitarinės priežiūros organams ir vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams.

50 straipsnis. Necentralizuotasis vandens tiekimas gyventojams

Naudodamos vandens objektus gyventojų geriamojo vandens, buitiniams bei kitiems reikalams tenkinti necentralizuoto vandens tiekimo būdu, įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai turi teisę imti vandenį betarpiškai iš žemės paviršiuje ar po žeme esančių vandens šaltinių bendrojo arba specialiojo vandens naudojimo būdu.

Naudojantis šiam reikalui skirtais vandens ėmimo įrenginiais, būtina laikytis taisyklių, kurias nustato vykdomieji komitetai tų Liaudies deputatų tarybų, kurių teritorijoje yra minėti vandens ėmimo įrenginiai.

51 straipsnis.       Geriamosios kokybės požeminio vandens naudojimas reikalams, nesusijusiems su vandens tiekimu gėrimui ir buitiniams reikalams

Naudoti požeminį geriamosios kokybės vandenį reikalams, nesusijusiems su geriamojo ir buitinio vandens tiekimu, paprastai neleidžiama.

Rajonuose, kur nėra reikalingų paviršinių vandens šaltinių, o yra pakankamos požeminio geriamosios kokybės vandens atsargos, vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai gali leisti naudoti šį vandenį reikalams, nesusijusiems su geriamojo ir buitinio vandens tiekimu.

Dvyliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS GYDYMO, KURORTŲ IR SVEIKATINGUMO KĖLIMO REIKALAMS

52 straipsnis. Vandens objektai, priskirti prie gydomųjų vandenų kategorijos

Vandens objektai – paviršiniai ir požeminiai vandenys, – kurie pagal savo fizinę cheminę sudėtį ir gamtinius išteklius gali būti panaudoti gydymo ir kurortų reikalams, nustatyta tvarka priskiriami prie gydomųjų vandens objektų kategorijos.

53 straipsnis. Vandens objektų priskyrimo prie gydomųjų vandenų kategorijos tvarka

Vandens objektus prie gydomųjų vandenų kategorijos priskiria Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateikus.

Prie gydomųjų vandenų kategorijos priskirtų objektų sąrašą, nurodant gydomąsias jų savybes, atsargas, klimatines ir kitokias gydymui ir profilaktikai palankias sąlygas, sudaro Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir tvirtina Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba.

54 straipsnis.       Gydomųjų vandens objektų pirmenybė naudoti gydymo ir kurortų reikalams

Vandens objektai, nustatyta tvarka priskirti prie gydomųjų vandenų kategorijos, naudojami pirmiausia gydymo ir kurortų reikalams.

Išimtiniais atvejais vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai vandens objektus, priskirtus prie gydomųjų vandenų kategorijos, gali leisti naudoti kitiems reikalams, suderinus tą klausimą su atitinkamais sveikatos apsaugos ir kurortų valdymo organais.

55 straipsnis.       Draudimas nuleisti nutekamąjį vandenį į priskirtus prie gydomųjų vandenų kategorijos vandens objektus

Nuleisti nutekamąjį vandenį į vandens objektus, priskirtus prie gydomųjų vandenų kategorijos, draudžiama.

56 straipsnis. Vandenų naudojimo poilsiui ir sportui tvarka

Naudoti vandens objektus poilsiui ir sportui galima be atskiro leidimo.

Vandens objektai masiškam poilsiui ir sportui naudojami vietose, kurias nustato vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, suderinę tą klausimą su valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos, skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos organais, o laivybiniuose ir miško plukdymui naudojamuose vandenyse – su laivybą ir miškų plukdymą reguliuojančiais organais.

Masiškam poilsiui organizuoti ir sportui ugdyti visas vandens objektas arba jo dalis gali būti suteiktas atskirajam naudojimui valstybinėms arba visuomeninėms organizacijoms.

Vandens objekto naudojimas poilsiui ir sportui gali būti uždraustas arba apribotas šio kodekso 33 ir 34 straipsniuose numatytais atvejais ir tvarka.

57 straipsnis. Vandens objektų naudojimas mėgėjiškai ir sportinei žūklei

Naudoti vandens objektus mėgėjiškai ir sportinei žūklei leidžiama, laikantis nustatytų žvejybos taisyklių, išskyrus rezervatus, žuvų veislynus, kultūrinius žuvivaisos ūkius, taip pat kitas vietas, kur žvejyba uždrausta.

58 straipsnis. Vandens objektų naudojimas plaukioti nedidelės talpos laivais

Naudoti vandens objektus plaukioti nedidelės talpos laivais (irklinėmis bei motorinėmis valtimis, kateriais, burinėmis jachtomis ir kt.) leidžiama, laikantis nustatytosios tvarkos.

Tryliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKIO REIKALAMS

59 straipsnis. Vandens naudojimas žemės ūkio reikalams

Vandens objektai žemės ūkio reikalams naudojami, taikant tiek bendrąjį, tiek ir specialiųjų naudojimą.

Specialiojo vandens naudojimo atveju naudojami drėkinimo, apvandeninimo, sausinimo ir kiti vandens ūkio įrenginiai bei įtaisai, priklausantys valstybinėms organizacijoms, kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitiems vandens naudotojams.

Vandens naudojimas žemės ūkiui turi tikslą sudaryti kuo palankiausią vandens režimą žemėje, priklausančioje kolūkiams, tarybiniams ūkiams bei kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, naudojančioms vandens objektus žemės ūkio reikalams, taip pat tenkinti vandens tiekimo žemės ūkiui poreikius.

60 straipsnis. Vandens tiekimo žemės ūkiui planai

Vanduo žemės ūkiui naudojamas, taikant drėkinimo, apvandeninimo bei sausinimo sistemas ir panaudojant kitus vandens objektus, remiantis ūkio vidaus ir visos sistemos vandens naudojimo planais.

Ūkio vidaus planuose turi būti nurodytas drėkinamojo ploto dydis, pasėlių struktūra, drėkinimo režimas ir kiekvienos kultūros laistymo laikas, dirvožemio melioravimo sąlygos, o visos sistemos planuose, be to, – vandens debitas pagrindinių imtuvų magistraliniuose ir tarpūkiniuose kanaluose.

Ūkio vidaus vandens naudojimo planus rengia kolūkiai, tarybiniai ūkiai bei kitos įmonės ir organizacijos – vandens naudotojai, o visos sistemos planus – drėkinimo ir apvandeninimo sistemų bei kitų vandens ūkio objektų eksploatavimo valdybos, remdamosi ūkių vidaus vandens naudojimo planais.

Vandens naudojimo planus tvirtina:

rajoninės reikšmės sistemų – rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai;

respublikinės reikšmės sistemų – vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai.

Respublikinės reikšmės vandens naudojimo planai tvirtinami, juos suderinus su atitinkamais žemės ūkio organais.

61 straipsnis. Vandens naudojimo žemės ūkiui planų keitimas

Vandens naudotojui pateikus paraišką, nustatytais atvejais vanduo ūkiams gali būti tiekiamas papildomai virš plano.

Jeigu netikėtai sumažėja vandens objekto vandeningumas, vandens ūkio eksploatavimo organizacijos turi teisę daryti pakeitimus vandens naudojimo planuose, tik suderinusios su šiuos planus patvirtinusiu organu.

62 straipsnis. Žemės ūkiui naudojami tarpūkiniai ir ūkio vidaus vandens objektai

Drėkinimo, apvandeninimo ir sausinimo sistemų kanalai, įrenginiai ir kiti įtaisai, skirti dviejų ar daugiau vandens naudotojų reikalams, yra tarpūkiniai vandens objektai, o skirti vieno vandens naudotojo reikalams, yra ūkio vidaus objektai. Prie ūkio vidaus vandens objektų priskiriami taip pat kanalai, įrenginiai ir kiti įtaisai, įrengti, panaudojant vandens šaltinius ir vandens imtuvus (upelius, šaltinius, tvenkinius ir t. t.), vieno ūkio reikalams.

63 straipsnis.       Vandens naudotojų, naudojančių vandens objektus žemės ūkio reikalams, pareigos

Kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir kitos įmonės, organizacijos, įstaigos ir gyventojai, naudojantys vandens objektus žemės ūkio reikalams, privalo laikytis nustatytų vandens naudojimo planų, taisyklių, normų ir režimo, imtis priemonių vandens filtravimo ir garavimo melioracijos sistemose nuostoliams mažinti, užkirsti kelią neracionaliam vandens nuleidimui iš jų, neleisti, kad iš žuvininkystės vandens telkinių į sausinimo sistemas patektų žuvys, taip pat sudaryti kuo tinkamiausią dirvožemio drėgmės režimą.

64 straipsnis. Polderinių sistemų naudojimas

Projektuojant ir eksploatuojant polderines sistemas, turi būti atsižvelgiama į žemės ūkio ir žuvininkystės poreikius, kaip yra numatyta vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organų tvirtinamose taisyklėse.

65 straipsnis. Drėkinimas nutekamuoju vandeniu

Drėkinti žemės ūkiui naudojamą žemę nutekamuoju vandeniu leidžia vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai, suderinę tą klausimą su valstybinės sanitarinės ir veterinarinės priežiūros organais.

66 straipsnis. Vandens tiekimas žemės ūkiui

Vandens tiekimas žemės ūkiui gali būti centralizuotas ir necentralizuotas. Centralizuotam vandens tiekimui žemės ūkio reikalams taikomos šio kodekso 49 straipsnyje išdėstytos taisyklės.

Vanduo žemės ūkiui (ganyklų apvandeninimui, fermoms ir kitiems žemės ūkio vandens vartotojams aprūpinti) necentralizuotai tiekiamas šio kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

67 straipsnis. Miškų, miško juostų ir medelynų žemės drėkinimas ir sausinimas

Šio kodekso 59–66 straipsnių nuostatai taikomi taip pat miškų, miško juostų ir miško medelynų žemės drėkinimui ir sausinimui.

Keturioliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS PRAMONĖS REIKALAMS

68 straipsnis.       Vandens naudotojų, naudojančių vandens objektus pramonės reikalams, pareigos

Vandens naudotojai, naudojantys vandens objektus pramonės reikalams, privalo laikytis nustatytų vandens naudojimo planų, technologinių normų ir taisyklių, taip pat imtis priemonių vandens sunaudojimui mažinti ir nutekamojo vandens nuleidimui nutraukti, tobulinant gamybos technologiją ir vandens tiekimo schemas (pritaikant bevandenius technologinius procesus, aušinimą oru, apytakines vandens tiekimo sistemas ir kitus techninius būdus).

69 straipsnis. Geriamojo vandens naudojimo pramonės reikalams apribojimas

Vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai gaivalinės nelaimės, avarijos atveju ir esant kitoms išimtinėms aplinkybėms, taip pat įmonei pereikvojus nustatytą vandentiekio vandens suvartojimo limitą, turi teisę sumažinti arba uždrausti geriamojo vandens vartojimą pramonės reikalams iš komunalinių vandentiekių ir laikinai jį apriboti iš žinybinių ūkinių ir geriamojo vandens vandentiekių, kad pirmiausia būtų tenkinami gyventojų geriamojo ir buitinio vandens poreikiai.

70 straipsnis.       Požeminių vandenų naudojimas techniniams ir kitiems pramonės reikalams

Požeminiai vandenys (gėlieji, mineraliniai, terminiai), nepriskirti prie geriamųjų arba gydomųjų vandenų kategorijos, gali būti nustatyta tvarka naudojami techniniam vandens tiekimui, cheminių elementų iš jų gavimui, šiluminės energijos gavimui ir kitiems gamybiniams reikalams, laikantis racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos reikalavimų.

Vandens naudotojai, naudojantys vandens objektus nurodytiems reikalams, privalo suderinti vandens naudojimo sąlygas su valstybiniais geologijos organais, kalnakasybos valstybinės techninės priežiūros organais ir vandenų naudojimo reguliavimo bei apsaugos organais.

Penkioliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS HIDROENERGETIKOS REIKALAMS

71 straipsnis. Kompleksinis vandens objektų naudojimas hidroenergetikos reikalams

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais, naudojant vandens objektus hidroenergetikos reikalams, turi būti atsižvelgiama į kitų liaudies ūkio šakų interesus, taip pat turi būti laikomasi kompleksinio vandenų naudojimo reikalavimų, jeigu kitokia tvarka tiesiogiai nenumatyta TSRS Ministrų Tarybos nutarimu arba Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu, o atitinkamais atvejais – vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organo sprendimu.

Vandens objektai, eksploatuojami hidroenergetikos reikalams, pareinamai nuo gamtinių ir ūkinių sąlygų, gali būti naudojami gyventojų geriamojo vandens ir buitinio tiekimo reikalams, žemės ūkiui ir žuvininkystei, laivybai, pramonei ir kitiems reikalams.

72 straipsnis. Hidroenergetikos įmonių teisės, naudojant vandenį

Hidroenergetikos įmonės, naudodamos vandens objektus elektros energijos gavimui, turi teisę nustatyta tvarka įgyvendinti priemones, padedančias gerinti vandens objektų naudojimą energetikos reikalams, jeigu tai nepažeidžia kompleksiško vandens naudojimo, ir reikalauti iš visų valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių įmonių bei organizacijų ir iš piliečių laikytis tvarkos, įgalinančios normaliai eksploatuoti vandens objektus hidroenergetikos reikalams.

73 straipsnis. Hidroenergetikos įmonių pareigos, naudojant vandenį

Hidroenergetikos įmonės privalo: laikytis vandens objektų eksploatavimo taisyklių nustatyto vandens talpyklų pripildymo, vandens lygio svyravimo ir vandens praleidimo pro hidroįrenginius režimo; vykdyti vandens nutekėjimo pro hidroįtvarą apskaitą; nuolat laikyti techniškai sutvarkytus hidroįrenginius, kėlimo įrengimus ir imtis reikalingų priemonių eroziniams procesams vandens talpyklos zonoje ir žemutiniame bjefe likviduoti; užtikrinti, kad nustatyta tvarka būtų be trukdymų ir saugiai praleidžiami laivai ir plaustai, taip pat žuvys į nerštavietes.

Šešioliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS VANDENS, ORO TRANSPORTO IR MIŠKO PLUKDYMO REIKALAMS

74 straipsnis. Laivybos vandens keliai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais upės, ežerai, vandens talpyklos, kanalai, vidaus jūros ir kiti TSRS vidaus jūrų vandenys, taip pat TSRS teritoriniai vandenys (teritorinė jūra) yra bendrojo naudojimo vandens keliai, išskyrus atvejus, kai juos naudoti šiems reikalams visiškai arba iš dalies uždrausta arba kai jie atiduoti atskirajam naudojimui.

Vandens kelių priskyrimo prie laivybos ir miško plukdymo kelių kategorijos, taip pat vandens kelių eksploatavimo taisyklių nustatymo tvarką nusako TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

75 straipsnis. Vandens naudotojų pareigos laivybos keliuose

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai, naudojantys vandens kelius vandens transporto reikalams, privalo vykdyti laivybos reguliavimo organų reikalavimus, užtikrinti vandenų racionalų naudojimą ir apsaugą, neleisti, kad būtų ardomos vandens telkinių vagos ir krantai, griaunami bei gadinami hidrotechnikos ir kiti įrenginiai bei komunikacijos, nepažeisti kitų vandens naudotojų teisių.

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai, naudojantys laivybos vandens kelių vandenis hidroenergetikai, žuvininkystei, poilsiui, sportui ir kitiems reikalams, privalo vykdyti laivybos reguliavimo organų reikalavimus užtikrinti normalias laivybai sąlygas.

76 straipsnis. Vandens objektų naudojimo miško plukdymui tvarka

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais nesielinis miško plukdymas, taip pat miško medžiagos plukdymas laivų netraukiamais pluoštais ir tinklais draudžiamas:

1) laivybos keliuose;

2) vandens objektuose, kurių sąrašą tvirtina TSRS Ministrų Taryba arba Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba, atsižvelgdama į ypatingą tų objektų reikšmę žuvininkystei, vandens tiekimui arba kitiems liaudies ūkio reikalams.

Kituose vandens objektuose plukdyti mišką minėtais būdais leidžiama pagal leidimus, kuriuos duoda vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai, suderinę tą klausimą su žuvų atsargų apsaugos organais.

Miško plukdymo organizacijos privalo racionaliai naudoti ir saugoti vandenis, neleisti miško medžiagos nuostolių plukdymo metu ir laikytis visų miško plukdymo taisyklių, numatytų TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Miško plukdymo organizacijos privalo reguliariai valyti plukdymo kelius, išgriebdamos nuskendusius rąstus.

77 straipsnis. Vandens objektų naudojimas oro transporto reikalams

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais tvarką, kuria vandens objektai naudojami orlaivių stovėjimui, pakilimui ir nusileidimui, taip pat kitiems oro transporto reikalams, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Septynioliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS ŽUVININKYSTĖS REIKALAMS

78 straipsnis. Žuvininkystės vandens telkiniai

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais visi vandens telkiniai, kurie naudojami arba gali būti naudojami verslinei žvejybai ir kitų vandens gyvūnų gaudymui bei augalų gavybai arba turi verslinių žuvų atsargų atkūrimo (reprodukcijos) reikšmės, nustatyta tvarka priskiriami prie žuvininkystės vandens telkinių.

79 straipsnis.       Žuvininkystės įmonių bei organizacijų vandens naudojimo teisės ir pareigos

Vandens objektų naudojimo žuvininkystės reikalams tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Įmonės, kolūkiai ir kitos organizacijos, kuriems yra suteikti naudotis žuvininkystės vandens telkiniai arba verslinės žuvininkystės plotai, suderinę tą klausimą su žuvų atsargų apsaugos organais, privalo saugoti žuvų atsargas, valyti žvejojamus plotus, atlikti žuvivaisos ir melioracijos darbus, taip pat prižiūrėti, kad žvejybos vietose būtų gera krantų ruožų sanitarinė būklė.

80 straipsnis.       Vandens naudojimo žuvininkystės vandens telkiniuose apribojimas žuvininkystės ūkio interesais

Žuvininkystės vandens telkiniuose arba atskiruose jų ruožuose, ypač reikšminguose vertingų veislių žuvų arba kitų vandens verslo objektų išsaugojimui ir pagausinimui, vandens naudotojų teisės gali būti apribotos žuvininkystės ūkio interesais. Tokių telkinių arba jų ruožų sąrašą ir vandens naudojimo apribojimų rūšis nustato vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai, žuvų atsargų apsaugos organams pateikus.

Žuvininkystės vandens telkiniuose neleidžiama vykdyti darbų, kenkiančių žuvų atsargoms arba bloginančių jų atkūrimo sąlygas.

81 straipsnis.       Žuvų atsargų apsaugos bei atkūrimo, eksploatuojant hidrotechnikos ir kitus įrenginius, priemonės

Žuvininkystės vandens telkiniuose, eksploatuojant hidrotechnikos ir kitus įrenginius, turi būti laiku įgyvendinamos priemonės, užtikrinančios žuvų atsargų apsaugą ir jų gausinimo sąlygas.

Aštuonioliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS MEDŽIOKLĖS ŪKIO REIKALAMS

82 straipsnis. Medžioklės ūkio įmonių ir organizacijų vandens naudojimo teisė

Upėse, ežeruose ir kituose vandens objektuose, kuriuose yra laukinių vandens paukščių ir vertingų kailinių žvėrelių (bebrų, ondatrų, kurmėnų, nutrijų ir kitų), vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai gali suteikti pirmumo teisę naudotis vandenimis medžioklės ūkio įmonėms ir organizacijoms, atsižvelgdami į kompleksinio vandenų naudojimo reikalavimus.

Gulbių, baltakaklių žąsų ir kitų retų bei vertingų paukščių laikymosi, vandens ir pelkinių paukščių bei naudingų žvėrių koncentravimosi vietose, organizuotai veikiančiuose medžioklės ūkiuose vandens paukščių medžiojimo laikotarpiu, taip pat medžioklės ūkiui naudingų augalų kultivavimo vietose Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu vandens telkiniuose arba jų ruožuose gali būti apribotas gyventojų lankymasis, mėgėjiškoji žūklė ir verslinė žvejyba, o pakrantėje apribota statyba.

83 straipsnis. Vandens objektų naudojimo medžioklės ūkio reikalams tvarka

Vandens objektų naudojimo medžioklės ūkio reikalams tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Hidromelioracijos darbai vandens bei pelkinių paukščių ir kailinių žvėrelių laikymosi vietose, taip pat žvejybos šiose vietose taisyklės turi būti derinamos su gamtos apsaugos organais.

Medžioklės ūkiui naudingus augalus kultivuoti vandens telkiniuose galima, vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams leidus.

Organizacijos, atsakingos už eksploatavimą vandens talpyklų, kurių apylinkėse masiškai peri vandens bei pelkiniai paukščiai ir veisiasi kailiniai žvėreliai, laikydamosi vandens talpyklų naudojimo tvarkos, paprastai privalo užtikrinti tose talpyklose pastovų vandens lygį laikotarpiu, kurį nustato vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Devynioliktasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS REZERVATŲ IR DRAUSTINIŲ REIKALAMS

84 straipsnis. Rezervatiniai vandens objektai ir draustiniai

Vandens objektai, turintys ypatingą mokslinę arba kultūrinę vertę, TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skelbiami rezervatiniais ir suteikiami rezervatams neterminuotam atskirajam naudojimui, turint tikslą apsaugoti juose gamtą ir vykdyti mokslinius tyrimus.

Vandens objektai, kurių teritorijoje būtina išsaugoti atskirų rūšių retus arba vertingus gyvūnus ar augalus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skelbiami draustiniais.

85 straipsnis.       Rezervatų vandens objektų ir draustinių naudojimo tvarka bei jų apsaugos priemonės

Rezervatų vandenų naudojimo tvarką nustato rezervatų nuostatai.

Draustinių vandens objektai yra kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų įmonių, organizacijų bei įstaigų žinioje, ir juos saugoti pavedama tiems žemės naudotojams, kurių žemės naudojimo ribose yra šie vandens objektai.

Be vandenų apsaugos ir kelio užtikrinimo žalingam jų poveikiui taisyklių laikymosi, draudžiama nuleisti nutekamąjį vandenį į rezervatų ir draustinių vandens telkinius ir į telkinius, įtekančius į šių rezervatų bei draustinių vandens objektus.

Hidromelioracijos ir kiti darbai, kurie gali pakeisti natūralią rezervatų ir draustinių vandens objektų būklę arba gali daryti jiems žalingą poveikį, vykdomi išimtiniais atvejais, suderinus tą klausimą su gamtos apsaugos ir vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais.

Remiantis Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimais, vandens objektai gali būti priskirti prie apsauginių zonų, sudarytų aplink rezervatus bei draustinius, uždraudžiant arba apribojant šiuose objektuose vandens naudojimą, trikdantį natūralią rezervato gamtos komplekso būklę.

86 straipsnis. Vandens objektų paėmimas iš rezervatų naudojimo

Vandens objektai iš rezervatų naudojimo gali būti paimami, tik esant itin svarbiam reikalui, remiantis Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu.

87 straipsnis. Vandens objektų pripažinimas gamtos arba kultūros paminklais

Vandens objektai, turintys mokslinę arba kultūrinę vertę, nepaskelbti rezervatais arba draustiniais, gali būti pripažinti gamtos arba kultūros paminklais Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nustatoma tvarka. Sprendimai pripažinti vandens objektus gamtos arba kultūros paminklais ir nustatyti pagrindines jų naudojimo sąlygas paskelbiami gyventojams ir suinteresuotoms organizacijoms.

Dvidešimtasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS NUTEKAMAJAM VANDENIUI NULEISTI

88 straipsnis. Leidimas naudoti vandens objektus nutekamajam vandeniui nuleisti

Naudoti vandens objektus pramonės, komunaliniam buitiniam, drenavimo ir kitam nutekamajam vandeniui nuleisti galima, tik leidus vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams, suderinus tą klausimą su valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos ir kitais suinteresuotais organais.

Tokia pat tvarka vandens objektai naudojami lietaus kanalizacijos vandeniui nuleisti.

Leidimai išduodami, remiantis dokumentais, įrodančiais būtinumą ir galimybę naudoti vandens objektus nutekamajam vandeniui nuleisti.

89 straipsnis.       Leidimo nuleisti nutekamąjį vandenį į vandens objektus suteikimo sąlygos

Nuleisti nutekamąjį vandenį leidžiama tik tais atvejais, jeigu dėl to vandens objekte nepadaugėja teršiančiųjų medžiagų virš nustatytų normų ir jeigu vandens naudotojas išvalo nutekamąjį vandenį iki vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organų nustatytų ribų.

Jeigu minėti reikalavimai pažeidžiami, vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai turi apriboti, sustabdyti arba uždrausti nutekamojo vandens nuleidimą ir net nutraukti atskirų pramonės įtaisų, cechų, įmonių, organizacijų, įstaigų veiklą.

Tais atvejais, kai gresia pavojus gyventojų sveikatai, valstybinės sanitarinės priežiūros organai turi teisę sustabdyti nutekamojo vandens nuleidimą ir net nutraukti gamybinių bei kitų objektų eksploatavimą, pranešdami apie tai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams.

90 straipsnis.       Vandens objektų naudojimo nutekamajam vandeniui nuleisti tvarka ir sąlygos

Vandens objektų naudojimo nutekamajam vandeniui nuleisti tvarką ir sąlygas nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Dvidešimt pirmasis skirsnis

VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMAS PRIEŠGAISRINIAMS IR KITIEMS VALSTYBINIAMS BEI VISUOMENINIAMS REIKALAMS

91 straipsnis. Vandens objektų naudojimas priešgaisriniams reikalams

Imti vandenį priešgaisriniams reikalams leidžiama iš bet kurių vandens objektų.

Imti vandenį galima be atskiro leidimo ir tokiu kiekiu, koks reikalingas gaisrui užgesinti. Draudžiama naudoti vandenį ne pagal tiesioginę paskirtį iš vandens objektų, specialiai skirtų priešgaisriniams reikalams.

92 straipsnis.       Vandens objektų naudojimas kitiems valstybiniams bei visuomeniniams reikalams

Vandens objektų naudojimo kitiems valstybiniams bei visuomeniniams reikalams tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Dvidešimt antrasis skirsnis

VANDENS TALPYKLŲ EKSPLOATAVIMAS

93 straipsnis. Vandens talpyklų pripildymo ir horizonto žeminimo režimas

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, vandens talpyklose eksploatuojančios vandens spaudimo, vandens praleidimo arba vandens ėmimo įrenginius, privalo laikytis jų pripildymo ir horizonto žeminimo režimo, kuris nustatomas, atsižvelgiant į šių talpyklų įtakos zonose esančių vandens ir žemės naudotojų interesus.

Vandens talpyklų pripildymo ir horizonto žeminimo režimą nustato vandens talpyklų eksploatavimo taisyklės.

94 straipsnis. Vandens talpyklų eksploatavimo tvarka

Vandens talpyklų eksploatavimo tvarką nustato taisyklės, kurias kiekvienai talpyklai, kaskadai arba talpyklų sistemai tvirtina vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai, suderinę tą klausimą su valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos ir kitais suinteresuotais organais.

95 straipsnis.       Organizavimas ir koordinavimas priemonių, užtikrinančių reikiamą vandens talpyklų techninę būklę ir sutvarkymą

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais priemones, užtikrinančias reikiamą techninę vandens talpyklų būklę ir jų sutvarkymą, taip pat kontrolę, kaip laikomasi jų eksploatavimo taisyklių, organizuoja ir koordinuoja vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai TSRS Ministrų Tarybos arba Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

96 straipsnis. Ežerų ir kitų vandens telkinių eksploatavimas

Šio kodekso 93-95 straipsnių nuostatai taikomi taip pat ežerų ir kitų vandens telkinių, naudojamų kaip vandens talpyklos, eksploatavimui.

Dvidešimt trečiasis skirsnis

HIDROTECHNIKOS ĮRENGINIŲ MAŽOSE UPĖSE EKSPLOATAVIMAS

97 straipsnis.       Hidrotechnikos įrenginių, pastatų nelaivybinėse upėse, upeliuose ir sausvagėse, eksploatavimo tvarka

Hidrotechnikos įrenginiai, pastatyti nelaivybinėse upėse, upeliuose ir sausvagėse, eksploatuojami, laikantis eksploatavimo taisyklių, parengtų projektuojant šiuos įrenginius ir suderintų su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos, valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir kitais suinteresuotais organais.

98 straipsnis.       Paviršinio vandens nuotėkio reguliavimas, naudojant laikinus hidrotechnikos įrenginius

Bet koks paviršinio vandens nuotėkio reguliavimas, naudojant laikinus hidrotechnikos įrenginius, turi būti siejamas su tos upės baseino vandens išteklių kompleksiniu naudojimu ir ta sąlyga, kad jis būtų suderintas su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos, valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir kitais suinteresuotais organais.

99 straipsnis. Ūkiniai buitiniai ir landšafto tvenkiniai

Kurti tvenkinius ūkiniams buitiniams reikalams ir landšaftui paįvairinti leidžia vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai, suderinę tą klausimą su vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir kitais suinteresuotais organais.

100 straipsnis.     Netekusių ūkinės reikšmės hidrotechnikos įrenginių eksploatavimo tvarka

Esamus hidrotechnikos įrenginius (užtvankas, tvenkinius, kanalus ir kt.), netekusius ūkinės reikšmės, bet turinčius kultūrinę buitinę, landšaftinę arba architektūrinę reikšmę, eksploatuoja įmonės, organizacijos bei kiti valdytojai, kurių balanse jie yra, jeigu Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba nėra nustačiusi kitos jų eksploatavimo tvarkos.

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR KITŲ SĄJUNGINIŲ RESPUBLIKŲ TERITORIJOJE ESANČIŲ VANDENS OBJEKTŲ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS

101 straipsnis.     Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija Tarprespublikinių vandens objektų vandenų naudojimo reguliavimo tvarka

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais vandens objektų, esančių Lietuvos Respublikos ir kitų sąjunginių respublikų teritorijoje, naudojimas, kai liečiami šių respublikų interesai, reguliuojamas suinteresuotų respublikų organų savitarpio susitarimu, išskyrus vandens objektus, kurių naudojimo reguliavimas priskirtas TSR Sąjungos kompetencijai. Jeigu nurodytieji organai nesusitaria, klausimas sprendžiamas TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

Dvidešimt penktasis skirsnis

VANDENS NAUDOJIMO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA

102 straipsnis. Vandens naudojimo ginčų sprendimo organai

Vandens naudojimo ginčus sprendžia Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai bei kiti tam įgalioti organai TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka.

103 straipsnis.     Vandens naudojimo ginčų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų sąjunginių respublikų vandens naudotojų sprendimo tvarka

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais vandens naudojimo ginčus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos sąjunginės respublikos vandens naudotojų nagrinėja komisija, sudaroma paritetiniais pagrindais iš suinteresuotų sąjunginių respublikų atstovų. Tuo atveju, jeigu komisija nepriima suderinto sprendimo, ginčai šiuo klausimu turi būti nagrinėjami TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

104 straipsnis.     Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos kompetencija, sprendžiant vandens naudojimo ginčus

Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba sprendžia vandens naudojimo ginčus tarp visų vandens naudotojų, jeigu vandens objektai, kuriais jie naudojasi, yra skirtinguose rajonuose ar respublikinio pavaldumo miestuose.

105 straipsnis. Kitų vandens naudojimo ginčų sprendimas

Vandens naudojimo ginčus (išskyrus ginčus, numatytus šio kodekso 103 ir 104 straipsniuose) sprendžia:

tuo atveju, kai ginčijamas esti vandens objektas, suteiktas atskirajam naudojimui, – organas, suteikęs tą vandens objektą (šio kodekso 29 straipsnis);

tuo atveju, kai ginčijamas esti vandens objektas, kurio naudojimas yra specialusis, – organas, išdavęs specialiojo naudojimo leidimą (šio kodekso 30 ir 32 straipsniai);

visais kitais atvejais – miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, kurių teritorijoje yra ginčijamas vandens objektas ar jo dalis.

106 straipsnis. Vandens naudojimo ginčų nagrinėjimo tvarka

Vandens naudojimo ginčai nagrinėjami, suinteresuotai šaliai prašant. Prie pareiškimo pridedami dokumentai, rodantys, kad vandens naudojimo teisė yra pažeista.

Vandens naudojimo ginčai išnagrinėjami per mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, kurioms prieš tai pranešama, kada ir kur bus sprendžiamas ginčas.

107 straipsnis. Vandens naudojimo ginčų sprendimo medžiagos rengimas

Rengdami vandens naudojimo ginčų nagrinėjimo medžiagą, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai prireikus gali sudaryti specialias komisijas iš vietinių Tarybų deputatų, vandens ūkio specialistų ir vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organų atstovų.

108 straipsnis. Vandens naudojimo ginčų šalių teisės ir pareigos

Vandens naudojimo ginčų šalys turi teisę susipažinti su ginčo sprendimo medžiaga, daryti iš jų išrašus, pateikti žodžiu arba raštu savo argumentus arba prieštaravimus, prašyti atlikti papildomą tikrinimą bei ištyrimą ir atidėti ginčo sprendimą, reikalauti dokumentų ir reikšti kitus pageidavimus.

109 straipsnis. Sprendimai dėl vandens naudojimo ginčų

Remdamiesi vandens naudojimo ginčų nagrinėjimo medžiaga, ginčą sprendžiantys organai priima sprendimą.

Prireikus sprendimuose gali būti numatyta jų įvykdymo tvarka ir priemonės, kurias reikia įgyvendinti, kad būtų atstatyta pažeista vandens naudojimo teisė.

110 straipsnis. Sprendimų dėl vandens naudojimo ginčų apskundimo tvarka

Vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai dėl vandens naudojimo ginčų gali būti apskųsti atitinkamai aukštesnių Tarybų vykdomiesiems komitetams arba Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai.

Sprendimai dėl vandens naudojimo ginčų, priimami vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organų, gali būti apskųsti atitinkamiems aukštesniems organams.

111 straipsnis. Sprendimų dėl vandens naudojimo ginčų vykdymas

Sprendimus dėl vandens naudojimo ginčų vykdo vandens naudotojai, jeigu sprendime nėra nurodytas kitas vykdymo organas.

Sprendimo dėl ginčo apskundimas, nesustabdo jo vykdymo. Vandens naudojimo ginčą išsprendęs organas turi teisę sustabdyti sprendimo vykdymą, kol aukštesnis organas apsvarstys skundą dėl šio sprendimo.

112 straipsnis. Turtinių ginčų, susijusių su vandens santykiais, sprendimas

Turtiniai ginčai, susiję su vandens santykiais, sprendžiami TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Dvidešimt šeštasis skirsnis

TSRS PASIENIO VANDENŲ NAUDOJIMAS

113 straipsnis.     Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 d. įsako Nr. IX-4507 redakcija Tarptautinės sutartys pasienio vandenų klausimu

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandenų įstatymų pagrindais TSRS pasienio vandenys naudojami, remiantis tarptautinėmis sutartimis.

114 straipsnis.     TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų dėl TSRS pasienio vandenų naudojimo galiojimo ribos

Kiek pasienio vandenų tarybinės dalies naudojimas nesureguliuotas tarptautinėmis sutartimis, kuriose dalyvauja TSRS, šie vandenys naudojami sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

115 straipsnis. TSRS pasienio vandenų naudojimo tvarka

TSRS pasienio vandenų naudojimo tvarką nustato kompetentingi organai, suderinę ją su pasienio kariuomenės vadovybe.

TREČIASIS SKYRIUS

VANDENŲ APSAUGA IR KELIO UŽKIRTIMAS ŽALINGAM JŲ POVEIKIUI

Dvidešimt septintasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

116 straipsnis.     Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 d. įsako Nr. IX-4507 redakcija Vandenų apsaugos uždaviniai

Visi vandenys (vandens objektai) saugomi nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, kad nebūtų pakenkta gyventojų sveikatai, kad nesumažėtų žuvų atsargos, nepablogėtų vandens tiekimo sąlygos ir nebūtų sukelta kitų nepalankių reiškinių, pasikeitus fizinėms, cheminėms, biologinėms vandens savybėms, sumažėjus jo sugebėjimui natūraliai išsivalyti, pažeidus hidrologinį ir hidrogeologinį vandenų režimą. Šiais tikslais sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatomos vandenų apsaugos zonos (juostos).

117 straipsnis. Vandenų apsaugos priemonių įgyvendinimas

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurių veikla daro įtakos vandenų būklei, suderinusios tą klausimą su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybinės sanitarinės priežiūros bei žuvų atsargų apsaugos organais ir su kitais suinteresuotais valstybiniais organais arba tam įgaliotų valstybinių organų nurodymu, privalo įgyvendinti technologines, miško melioracines, agrotechnines, hidrotechnines, sanitarines technines ir kitas priemones, įgalinančias apsaugoti vandenis nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, taip pat privalo gerinti vandenų būklę ir režimą.

118 straipsnis. Vandenų apsaugos, jų būklės ir režimo gerinimo priemonės

Vandenų apsaugos, jų būklės ir režimo gerinimo priemonės yra:

1) technologinės, apimančios pramoninių vandentiekių apytakinių sistemų įrengimą, nutekamojo vandens valymo ir nukenksminimo įrenginių statybą; utilizaciją, panaudojant liaudies ūkiui nutekamojo vandens nuosėdas ir kitas iš jo gaunamas medžiagas; organizavimą pramonės ir žemės ūkio gamybos objektuose technologijos procesų, įgalinančių išvengti nutekamojo vandens avarinių prasiveržimų ir staigių pliūpsnių į vandens telkinius, taip pat užtikrinančių nutekamojo vandens valymo ir nukenksminimo įrenginių stabilų veikimą; organizavimą technologijos procesų, neleidžiančių nutekamajam vandeniui užsiteršti arba mažinančių jo užterštumą;

2) hidrotechninės, padedančios sukurti hidrotechnines sistemas ir įrenginius, užtikrinančius palankias vandens naudojimo sąlygas, taip pat leidžiančius prireikus išvalyti iš upių ir kanalų vagų, tvenkinių, ežerų ir vandens talpyklų dugno kenksmingas sąnašas bei nuosėdas;

3) miško melioracinės ir agrotechninės, padedančios sutvirtinti vandens objektų krantus, apsaugoti juos nuo griuvimo, pelkėjimo, taip pat stabilizuoti ir gerinti vandens objektų natūralų nuotėkio formavimosi režimą;

4) sanitarinės techninės, įgalinančios dezinfekuoti ir nukenksminti nuleidžiamą į vandens objektus nutekamąjį vandenį, taip pat užtikrinančios ūkinei veiklai naudojamos teritorijos sanitarinę apsaugą bei sutvarkymą;

5) hidrometrinės, padedančios ištirti vandens objektuose nuotėkį ir vandens režimą, taip pat užtikrinančios vandens ėmimo ir išleidimo apskaitą;

6) kitos priemonės, įgalinančios užtikrinti vandenų apsaugą ir pagerinti jų būklę bei režimą.

119 straipsnis. Vandenų apsaugos priemonių planavimas

Vandenų apsaugos priemonės numatomos valstybiniuose ekonominio ir socialinio vystymo planuose.

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

VANDENŲ APSAUGA NUO TERŠIMO IR ŠIUKŠLINIMO

120 straipsnis.     Vandenų apsauga nuo teršimo nutekamuoju vandeniu ir šiukšlinimo atliekomis bei atmatomis

Mesti, versti arba nuleisti į vandens objektus gamybines, buitines ir kitų rūšių atliekas bei atmatas draudžiama.

Leisti į vandens objektus nutekamąjį vandenį galima, tik laikantis šio kodekso 88-90 straipsniuose numatytų reikalavimų.

121 straipsnis.     Vandenų apsauga nuo teršimo ir šiukšlinimo alyva, medienos ir kitų gamybos produktų atliekomis

Vandens transporto priemonių, vamzdynų, plaukiojančiųjų ir kitų vandens objektuose esančių įrenginių valdytojai, miško plukdymo organizacijos, taip pat kitos įmonės, organizacijos ir įstaigos privalo neleisti, kad vandenys būtų teršiami bei šiukšlinami alyva, medienos atliekomis, chemijos, naftos ir kitais produktais.

122 straipsnis.     Upių baseinų vandens paviršiaus ir vandens telkinių ledo dangos apsauga

Įmonės, organizacijos ir įstaigos privalo neleisti, kad upių baseinų vandens paviršius ir vandens telkinių ledo danga būtų teršiama bei šiukšlinama gamybinėmis, buitinėmis ir kitomis atliekomis, atmatomis, taip pat naftos ir chemijos produktais, kurie susigėrę pablogintų paviršinio ir požeminio vandens kokybę.

123 straipsnis.     Užkirtimas kelio vandenų teršimui trąšomis ir nuodingaisiais chemikalais

Valstybinių vandens ūkio sistemų valdybos, kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir kitos įmonės, organizacijos ir įstaigos privalo užkirsti kelią vandenų teršimui trąšomis ir nuodingaisiais chemikalais.

124 straipsnis. Požeminių vandenų apsaugos nuo teršimo priemonės

Siekiant apsaugoti požeminius vandenis nuo teršimo, gręžiniai ir bet kokios paskirties požeminiai rezervuarai turi būti hermetizuoti, o netinkantys eksploatuoti – likviduoti nustatyta tvarka.

125 straipsnis. Sanitarinės apsaugos apygardos ir zonos

Siekiant apsaugoti vandenis, naudojamus geriamojo vandens tiekimui ir buitiniams reikalams, taip pat gydymo, kurortų ir sveikatingumo kėlimo reikalams, nustatomos sanitarinės apsaugos apygardos ir zonos sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

Dvidešimt devintasis skirsnis

VANDENŲ APSAUGA NUO IŠSEKIMO

126 straipsnis. Vandenų apsaugos miško zonos

Siekiant palaikyti palankų upių, ežerų, vandens talpyklų, požeminių vandenų ir kitų vandens objektų vandens režimą ir tuo užkirsti kelią vandens sukeliamai dirvožemio erozijai, vandens telkinių dumblėjimui, vandens gyvūnų laikymosi sąlygų blogėjimui, sumažinti nuotėkio svyravimus ir pan., nustatomos vandenų apsaugos miško zonos, taip pat TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatoma tvarka įgyvendinamos miško melioracinės, antierozinės, hidrotechninės ir kitos priemonės.

127 straipsnis.     Atsižvelgimas į vandens ir žemės naudotojų interesus, derinant įmonių, įrenginių ir kitų objektų, darančių įtakos vandenų būklei, išdėstymo ir statybos klausimus, taip pat išduodant specialiojo vandens naudojimo leidimus

Derindami klausimus, kur išdėstyti ir statyti įmones, įrenginius ir kitus objektus, darančius įtakos vandenų būklei, taip pat duodami specialiojo vandens naudojimo leidimus, vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai privalo vadovautis kompleksinio vandenų naudojimo bei apsaugos schemomis ir vandens ūkio balansais, atsižvelgiančiais į vandens ir žemės naudotojų interesus.

128 straipsnis.     Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 d. įsako Nr. IX-4507 redakcija Požeminių vandenų apsaugos nuo išsekimo priemonės

Jeigu, vykdant gręžimo ir kitus kalnakasybos darbus, susijusius su dujų, naftos, anglių ir kitų naudingųjų iškasenų telkinių paieškomis, žvalgymu bei eksploatavimu, yra aptikti požeminiai vandens horizontai, kalnakasybos darbus vykdančios organizacijos privalo tuojau pat pranešti apie tai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams ir nustatyta tvarka imtis priemonių požeminiams vandenims apsaugoti.

Įmonės ir įstaigos, kurios turi savo žinioje požeminių vandenviečių, privalo nuolat stebėti požeminių vandenų režimą. Jeigu pasikeičia nusistovėjęs vandens ėmimo režimas, jie turi apie tai pranešti vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams.

Savaime trykštantys ir žvalgomieji gręžiniai, taip pat netinkami eksploatuoti arba nebenaudojami gręžiniai turi būti aprūpinami reguliuojamaisiais įtaisais, konservuojami arba likviduojami TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka.

Trisdešimtasis skirsnis

UŽKIRTIMAS KELIO ŽALINGAM VANDENŲ POVEIKIUI IR JO LIKVIDAVIMAS

129 straipsnis.     Įmonių, organizacijų ir įstaigų pareigos užkirsti kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduoti

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, suderinusios klausimą su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir kitais suinteresuotais valstybiniais organais arba jų tam reikalui įgaliotų valstybinių organų nurodymu, privalo įgyvendinti priemones, įgalinančias užkirsti kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduoti.

Vandens žalingo poveikio rūšys yra šios:

potvyniai, užliejimai ir patvindymai;

krantų, apsauginių pylimų bei kitų įrenginių ardymas bei griovimas;

žemių pelkėjimas ir druskėjimas;

dirvožemio erozija, griovių, nuošliaužų atsiradimas, seljinių srautų ir kitų žalingų reiškinių susidarymas.

130 straipsnis.     Įgyvendinimas neatidėliotinų priemonių, įgalinančių užkirsti kelią vandens žalingo poveikio sukeltoms gaivalinėms nelaimėms ir jas likviduoti

Įgyvendinimas neatidėliotinų priemonių, įgalinančių užkirsti kelią vandens žalingo poveikio sukeltoms gaivalinėms nelaimėms ir jas likviduoti, reguliuojamas TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

Siekdama užtikrinti operatyvų vadovavimą darbams, užkertantiems kelią vandens žalingo poveikio sukeltoms gaivalinėms nelaimėms ir įgalinantiems jas likviduoti, Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba ir vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sudaro komisijas, į kurias įtraukiami atitinkamų įmonių, organizacijų ir įstaigų atstovai, taip pat vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organų atstovai.

131 straipsnis.     Priemonių užkirsti kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduoti planavimas

Priemonės užkirsti kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduoti numatomos valstybiniuose ekonominio ir socialinio vystymo planuose.

KETVIRTASIS SKYRIUS

VALSTYBINĖ VANDENŲ NAUDOJIMO APSKAITA IR PLANAVIMAS

Trisdešimt pirmasis skirsnis

VALSTYBINĖ VANDENŲ NAUDOJIMO

APSKAITA IR PLANAVIMAS

132 straipsnis. Valstybinės vandenų ir jų naudojimo apskaitos uždaviniai

Valstybinės vandenų ir jų naudojimo apskaitos uždavinys yra nustatyti vandenų kiekį ir kokybę, gauti vandenų naudojimo gyventojų ir liaudies ūkio reikalams duomenis.

133 straipsnis. Vandenų naudojimo planavimas

Vandenų naudojimo planavimas turi užtikrinti moksliškai pagrįstą vandenų paskirstymą tarp naudotojų, atsižvelgiant į tai, kad visų pirma būtų tenkinami gyventojų geriamojo vandens ir buitiniai poreikiai, taip pat užtikrinti vandenų apsaugą ir užkirsti kelią žalingam jų poveikiui.

Planuojant vandenų naudojimą, atsižvelgiama į valstybinio vandens kadastro duomenis, vandens ūkio balansus, kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemas.

134 straipsnis. Valstybinis vandens kadastras

Valstybinis vandens kadastras apima vandenų apskaitos duomenis pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, vandens naudojimo registravimo duomenis, taip pat vandenų naudojimo apskaitos duomenis.

135 straipsnis. Vandens ūkio balansai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais vandens ūkio balansai, įvertinantys esamą vandenų kiekį ir panaudojimo laipsnį, sudaromi baseinams, ekonominiams rajonams, sąjunginėms respublikoms ir TSR Sąjungai.

136 straipsnis. Vandenų kompleksinio naudojimo ir apsaugos schemos

Generalinės ir baseininės (teritorinės) kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemos nustato pagrindines vandens ūkio ir kitas priemones, kurios turi būti įgyvendinamos, turint tikslą patenkinti perspektyvinį gyventojų ir liaudies ūkio vandens pareikalavimą, taip pat apsaugoti vandenis ir užkirsti kelią žalingam jų poveikiui.

137 straipsnis.     Valstybinės vandenų ir jų naudojimo apskaitos, valstybinio vandens kadastro vedimo, vandens ūkio balansų sudarymo ir kompleksinio vandenų naudojimo bei apsaugos schemų rengimo tvarka

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais valstybinė vandenų ir jų naudojimo apskaita vykdoma, valstybinis vandens kadastras vedamas, vandens ūkio balansai sudaromi, kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemos rengiamos valstybės lėšomis ir pagal bendras TSR Sąjungai sistemas.

Valstybinės vandenų ir jų naudojimo apskaitos, valstybinio vandens kadastro vedimo, vandens ūkio balansų sudarymo; kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemų rengimo ir tvirtinimo tvarką nustato TSRS Ministrų Taryba.

PENKTASIS SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ VANDENS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

Trisdešimt antrasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ UŽ VANDENS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

138 straipsnis. Valstybinės vandenų nuosavybės teisės pažeidimo pasekmės

Vandens naudojimo teisės perleidimas ir kiti sandoriai, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės vandenų nuosavybės teisę, – negalioja.

139 straipsnis.     Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 d. įsako Nr. IX-4507 redakcija Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vandens įstatymų pažeidimą

Asmenims, kurie kalti sudarę sandorius, nurodytus šio kodekso 138 straipsnyje, taip pat:

savavališkai užgrobę vandens objektus arba savavališkai naudoję vandenis;

ėmę vandenį, pažeisdami vandens naudojimo planus;

teršę bei šiukšlinę vandenis;

atidavę naudoti įmones, komunalinius ir kitus objektus be įrenginių ir įtaisų, užkertančių kelią vandenų teršimui, šiukšlinimui arba žalingam jų poveikiui;

neūkiškai naudoję vandenį (gautą arba nuvestą iš vandens objektų);

pažeidę vandens apsaugos režimą upių baseinuose ir sukėlę tuo jų užteršimą, vandens daromą dirvožemio eroziją ir kitų žalingų reiškinių;

savavališkai vykdę hidrotechninius darbus;

gadinę vandens ūkio įrenginius ir įtaisus;

pažeidę vandens ūkio įrenginių ir įtaisų eksploatavimo taisykles;

statę įmones, įrenginius ir kitus objektus, darančius įtakos vandenų būklei, nesuderinę klausimo su atitinkamomis organizacijomis;

neįgyvendinę hidrotechninių, technologinių, miško melioracinių, sanitarinių techninių ir kitų priemonių, įgalinančių apsaugoti vandenis nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, taip pat pagerinti vandenų būklę ir režimą, -

tenka baudžiamoji arba administracinė atsakomybė pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymus.

TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti numatyta atsakomybė ir už kitas vandens įstatymų pažeidimų rūšis.

140 straipsnis. Drausminio ir visuomeninio poveikio priemonių taikymas

Darbuotojams, nesilaikantiems racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos taisyklių arba pažeidžiantiems įstatymo saugomas kitų vandens naudotojų teises, nustatyta tvarka taikomos drausminio arba visuomeninio poveikio priemonės.

141 straipsnis. Savavališkai užgrobtų vandens objektų grąžinimas

Savavališkai užgrobti vandens objektai grąžinami, kam priklauso, nekompensuojat išlaidų, turėtų neteisėto naudojimo metu.

142 straipsnis.     Nuostolių, padarytų, pažeidus vandens naudojimo įstatymus, atlyginimas

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai privalo atlyginti vandens įstatymų pažeidimu padarytus nuostolius TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytu dydžiu ir tvarka.

Pareigūnams ir kitiems darbuotojams, dėl kurių kaltės įmonės, organizacijos ir įstaigos turėjo išlaidų, susijusių su nuostolių atlyginimu, tenka nustatyta tvarka materialinė atsakomybė.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

(Priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

1980 m. kovo 26 d. įsaku Nr. IX-4507).

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

Trisdešimt trečiasis skirsnis

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

143 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato tarybiniai vandens įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Ta pati tvarka taikoma Lietuvos Respublikos vandens įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos Respublikos vandens įstatymuose.

______________