LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2009 M. GEGUŽĖS 29 D. ĮSAKYMO NR. 1R-168 „DĖL TEISINIŲ IŠVADŲ DĖL NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO TEISINGUMO MINISTERIJOJE REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1R-190
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 1R-168 „Dėl Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo Teisingumo ministerijoje rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 66-2660) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEISINIŲ IŠVADŲ DĖL NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), nuostatas dėl teisės aktų projektų rengimo ir derinimo, siekdamas, kad Teisingumo ministerijos teikiamos teisinės išvados dėl norminių teisės aktų projektų būtų kokybiškos ir atitiktų norminio teisės akto projekto bendrus turinio ir struktūros reikalavimus:
1. T v i r t i n u Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2009 m. gegužės 29 d.
įsakymu Nr. 1R-168
(Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2010 m. rugsėjo 8 d.
įsakymo Nr. 1R-190 redakcija)
TEISINIŲ IŠVADŲ DĖL NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS
I. BENDRieji teisinių išvadų rengimo reikalavimai
1. Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose (toliau – šios rekomendacijos) nustatyti teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų (toliau – teisinė išvada) struktūros ir turinio reikalavimai, nurodymai bei siūlymai teisinių išvadų rengėjams dėl išvadų rengimo.
2. Norminio teisės akto projekte (toliau – projektas) numatomas teisinis reguliavimas vertinamas nacionalinės teisės, tarptautinės teisės, Europos Sąjungos teisės, teisės teorijos atžvilgiu, taip pat teismų ir kitų institucijų suformuotos praktikos atžvilgiu.
3. Vertinant numatomą teisinį reguliavimą kompleksiškai ir atsižvelgiant į metodo pritaikomumą, taikomi sisteminis, lyginamasis, bendrųjų teisės principų, istorinis, lingvistinis, loginis, teleologinis, precedentų ir kiti teisės aiškinimo ir tyrimo metodai.
4. Prieš teikiant teisinę išvadą turi būti įvertinta, ar subjektas, parengęs projektą, turi atitinkamų teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę. Jeigu subjektas tokios teisės neturi, teisinė išvada neteikiama, o projektas grąžinamas rengėjui. Be to, tais atvejais, kai projekto rengėjai prašo pateikti teisinę išvada skubos tvarka, turi būti įvertinta, ar prašymas yra motyvuotas. Jei prašymas nemotyvuotas, teisinė išvada skubos tvarka neteikiama, apie tai pranešama projekto rengėjams, nurodant preliminarų teisinės išvados pateikimo terminą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), nuostatas.
5. Rengiant teisinę išvadą, vertinamas ne tik norminio teisės akto projektas, bet ir visi lydimieji dokumentai (pavyzdžiui, aiškinamasis raštas, teikimas ir kt.).
6. Vertinant numatomą teisinį reguliavimą rekomenduotina atsižvelgti į įvairius tiek oficialius, tiek neoficialius informacijos šaltinius (pavyzdžiui, posėdžių stenogramas, žiniasklaidoje paskelbtą informaciją ir kt.), susijusius su numatomo teisinio reguliavimo turiniu.
7. Jei teisinės išvados rengėjui kyla klausimų ar neaiškumų dėl numatomo teisinio reguliavimo tikslo, priemonių, teisės akto formos ar pan., jis turėtų imtis visų jam prieinamų veiksmų (pavyzdžiui, susisiekti su projekto rengėjais), kurie padėtų išsiaiškinti dėl projekto kilusius neaiškumus.
8. Jei projektą sudaro struktūriškai atskiros dalys (pavyzdžiui, tvirtinama koncepcija, gairės, taisyklės, metodika ir pan.), teisinėje išvadoje turi būti tinkamai ir tiksliai vartojamos santrumpos, nurodančios į projektą ar jo struktūriškai atskirą dalį.
9. Teisinėje išvadoje teikiant pastabas rekomenduotina pateikti projekto rengėjui siūlymus, o nurodant projekto teksto teisės technikos netikslumus – pateikti alternatyvias formuluotes. Taip pat teikiant pastabas rekomenduotina plačiau paaiškinti visus neaiškumus, abejones ir jų priežastis (pavyzdžiui, vartojant žodžius „neaišku“, „nesuprantama“, „abejotina“, paaiškinti kas ir (ar) kodėl yra neaišku, nesuprantama, dėl ko abejojama).
10. Jei nustatoma, kad numatomo teisinio reguliavimo nuostatas inkorporavus į teisinę sistemą, atsiras teisės normų kolizija ar konkurencija, teisinis reguliavimas bus nenuoseklus, prieštaringas, reikalinga atkreipti dėmesį, kad turi būti keičiamos projekto nuostatos, jei jos prieštarauja galiojančių aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms, arba sprendžiama, kuriam reguliavimui – galiojančiam ar projekte numatomam – teiktinas prioritetas, jei nustatoma, kad prieštaravimas atsirastų tos pačios teisinės galios teisės aktuose.
11. Antrą ar paskesnį kartą teikiant pastabas dėl to paties (patobulinto) teisės akto projekto, teisinėje išvadoje paprastai teikiamos pastabos dėl pakeisto reguliavimo, taip pat pakartojamos pirmiau teiktoje teisinėje išvadoje nurodytos pastabos, kurios dar yra aktualios (arba pateikiama nuoroda į pirmiau teiktą teisinę išvadą, nurodant pirmiau teiktos teisinės išvados datą, rašto numerį, įvardijant aktualias pastabas). Jeigu dėl pastabų pateikta derinimo pažyma, bet išvados rengėjas su joje išdėstytais argumentais nesutinka, nurodoma, kodėl nepritariama derinimo pažymoje nurodytiems argumentams.
12. Jei išsamiai teisinei išvadai parengti nepakanka Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), nustatytų terminų, kitų administracinių išteklių, būtina apie tai informuoti atitinkamo padalinio vadovą, siūlant, pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka terminus pratęsti, pasitelkti kitų padalinių specialistus. Priėmus sprendimą pratęsti terminą apie tai pranešama projekto rengėjui. Jei negalima pratęsti teisinei išvadai parengti nustatytų terminų, teisinėje išvadoje turi būti nurodoma, kokiais aspektais buvo vertinamas numatomas teisinis reguliavimas.
II. TEISINĖS IŠVADOS STRUKTŪRA
13. Rengiant teisinę išvadą teikiamos pastabos:
14. Teisinėje išvadoje teikiamos pastabos dėl visų šių rekomendacijų 13.1–13.4 punktuose nurodytų aspektų arba nurodoma, kad dėl atskiro aspekto (aspektų) pastabų neturima ar jos neteikiamos dėl pagrįstų priežasčių:
14.1. Teikiant pastabas dėl numatomo teisinio reguliavimo tikslo (toliau – reguliavimo tikslas), būtina nurodyti, ar pritariama (nepritariama) reguliavimo tikslui (pavyzdžiui, „numatomo teisinio reguliavimo tikslui pritariame“, „pastabų dėl numatomo teisinio reguliavimo tikslo neturime“, „numatomo teisinio reguliavimo tikslui iš esmės pritariame, tačiau...“, „numatomo teisinio reguliavimo tikslui pritariame iš dalies, nes...“, „numatomo teisinio reguliavimo tikslui nepritariame“, „abejojame numatomo teisinio reguliavimo tikslo pagrįstumu, nes...“ ar pan.). Jei reguliavimo tikslui pritariama (nepritariama) tam tikra apimtimi, kartu turi būti pateikiami argumentai, kodėl reguliavimo tikslui nepritariama, pritariama iš dalies, abejojama reguliavimo tikslo pagrįstumu ir pan. Jei projektas apima struktūriškai atskirą ir turiniu savarankišką dokumentą (programą, koncepciją ir pan.), numatomo teisinio reguliavimo tikslas vertinamas atsižvelgiant į visą projektą (visus projekto dokumentus). Pastabos dėl reguliavimo tikslo teikiamos teisinės išvados pradžioje.
14.2. Teikiant pastabas dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių (toliau – teisinio reguliavimo priemonės), pateikiama nuomonė dėl esminių, pagrindinių projekte numatomų įtvirtinti teisinio reguliavimo priemonių, o neesminės pastabos pateikiamos kaip teisės akto projekto teisės technikos pastabos. Siekiant dėstymo aiškumo, pastabos dėl atskirų teisinio reguliavimo priemonių gali būti išskiriamos, numeruojamos, įvardijamos (pavyzdžiui, „1. Dėl papildomų įgaliojimų institucijai X suteikimo“, „4. Dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo ypatumų“, „Dėl pelno mokesčio lengvatos taikymo“ ir pan.). Pastabos dėl teisinio reguliavimo priemonių teikiamos po pastabų dėl reguliavimo tikslo. Siekiant dėstymo rišlumo ir nuoseklumo, prireikus pastabos dėl teisinio reguliavimo priemonių dėstomos kartu su pastabomis dėl reguliavimo tikslo ir (ar) pastabomis dėl numatomo teisinio reguliavimo galimų pasekmių.
14.3. Pastabos dėl numatomo teisinio reguliavimo galimų pasekmių (toliau – galimos pasekmės) paprastai dėstomos kartu su pastabomis dėl teisinio reguliavimo priemonių, taip pat gali būti dėstomos kartu su pastabomis dėl reguliavimo tikslo (atsižvelgiant į pastabų susietumą). Jei pastabos dėl galimų pasekmių dėstomos atskirai (pavyzdžiui, norint pabrėžti, išskirti šias pastabas), jos pateikiamos po pastabų dėl reguliavimo tikslo ir pastabų dėl teisinio reguliavimo priemonių.
14.4. Teikiant pastabas dėl teisės akto projekto teisės technikos (toliau – teisės technika), jos paprastai teikiamos nuosekliai visam projekto tekstui, tačiau jei pastabų dėl teisės technikos yra daug, siekiant dėstymo aiškumo ar norint pabrėžti svarbesnius aspektus, jos gali būti grupuojamos, įvardijamos (pavyzdžiui, „Dėl projekte vartojamų sąvokų“, „Dėl projekto struktūros“ ir pan.). Pastabos dėl teisės technikos teikiamos atskirai nuo pastabų dėl reguliavimo tikslo, teisinio reguliavimo priemonių, galimų pasekmių, pateikiant jas teisinės išvados pabaigoje.
14.5. Jei yra kitų svarbių nagrinėtinų aspektų, tiesiogiai nesietinų su šių rekomendacijų 13.1–13.4 punktuose nurodytais aspektais, vertinant numatomą teisinį reguliavimą, būtina juos nurodyti. Šios pastabos, atsižvelgiant į jų svarbą, teikiamos teisinės išvados pradžioje arba pabaigoje.
14.6. Jei projektas yra nedidelės apimties ar projektu atliekami redakcinio ir (ar) techninio pobūdžio keitimai ir pastabų dėl reguliavimo tikslo, teisinio reguliavimo priemonių, galimų pasekmių, teisės technikos yra mažai, pastabos dėl visų šių rekomendacijų 13 punkte nurodytų aspektų gali būti teikiamos kartu (pavyzdžiui, nurodant „Įvertinę numatomo teisinio reguliavimo tikslą, teisinio reguliavimo priemones, galimas pasekmes ir projekto teisės techniką, teikiame šias pastabas...“).
14.7. Jei pastabų dėl atskirų šių rekomendacijų 13.1–13.4 punktuose nurodytų aspektų neturima, teisinėje išvadoje atitinkamai pažymima (pavyzdžiui, „pastabų dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių ir galimų pasekmių neturime (nėra)“, „pastabų dėl teisės akto projekto teisės technikos neturime (nėra)“ ir pan.). Jei nėra pastabų dėl visų šių rekomendacijų 13 punkte nurodytų aspektų, teisinėje išvadoje nurodoma: „Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi / Įvertinę teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo tikslą, priemones, galimas pasekmes, teisės akto projekto teisės techniką, pastabų neturi / neturime“.
14.8. Jei pastabos dėl reguliavimo tikslo ar dėl teisinio reguliavimo priemonių, ar dėl galimų pasekmių neteikiamos dėl tam tikrų konkrečių priežasčių, apie tai pažymima teisinėje išvadoje (pavyzdžiui, „atsižvelgdami į trumpą projekto derinimo terminą, reguliavimo tikslo, numatomo teisinio reguliavimo priemonių ir galimų pasekmių nevertiname ir teikiame pastabas tik dėl projekto teisės technikos“ ar pan.).
III. NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO VERTINIMO REKOMENDACIJOS
15. Rekomenduojama teikiant pastabas:
15.1. Dėl numatomo teisinio reguliavimo tikslo įvertinti:
15.1.1. ar reguliavimo tikslas teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose yra apibrėžtas tiksliai, nedviprasmiškai;
15.1.2. ar nurodytas problemos, kuriai spręsti siūlomas atitinkamas teisinis reguliavimas, pagrindimas lydimuosiuose dokumentuose, ar šis pagrindimas yra pakankamas (ar įvertinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika dėl teisės aktų, įtvirtinančių panašias ar analogiškas teisės normas, atitikties Konstitucijai, įstatymams; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų aukštesniųjų teismų praktika dėl atitinkamų teisės normų taikymo; Europos teisingumo teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl panašaus ar analogiško teisinio reguliavimo; ar įvertinta kitų valstybių patirtis (ypač tais atvejais, kai siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai); ar buvo atsižvelgta į aktualius, reikšmingus tyrimus ir pasiūlymus, visuomenės apklausos rezultatus, atitinkamus statistinius duomenis; ar remiamasi oficialiai pateikta informacija apie spręstiną problemą, ar neoficialia informacija; ar nėra kitos informacijos apie reguliavimo tikslo pagrįstumą);
15.1.3. ar reguliavimo tikslas atitinka tam tikrų strateginių dokumentų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, Geresnio reglamentavimo programos ir pan.) nuostatas;
15.1.4. ar reguliavimo tikslas dera su kituose tos pačios ar aukštesnės teisinės galios nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat tarptautiniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintais tikslais, principais;
15.1.5. ar numatomas teisinis reguliavimas nebuvo nustatytas anksčiau ir vėliau pakeistas kaip netinkamas ar dėl kitų priežasčių; ar nebuvo anksčiau priimtos ir vėliau pakeistos analogiškos teisės normos;
15.2. Dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių ir galimų pasekmių įvertinti:
15.2.1. ar tinkamas projekto teisinis pagrindas (ar projektas parengtas remiantis galiojančiais teisės aktais; pažymėtina, kad jeigu projektu siekiama įgyvendinti dar nepriimto ir nepaskelbto įstatymo nuostatas, toks projektas, įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo diskreciją nepritarti arba pakeisti įstatymo projekto nuostatas, galėtų būti teikiamas Vyriausybei svarstyti tik priėmus ir paskelbus atitinkamą įstatymą, kuriuo vadovaujantis jis yra parengtas;
15.2.3. ar nėra kitų teisinio reguliavimo priemonių, kuriomis būtų galima teisinio reguliavimo tikslą pasiekti veiksmingiau ir ekonomiškiau;
15.2.4. ar projekto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą: „Valdžios galias riboja Konstitucija“, kuris reiškia, kad įstatymuose ar kituose teisės aktuose subjektams negali būti suteiktos tokios teisės, kurios Konstitucijoje priskirtos kitiems subjektams, taip pat teisės, kurios paneigtų ar kaip nors apribotų arba suvaržytų šių subjektų konstitucinę teisę vykdyti Konstitucijos jiems priskirtas galias;
15.2.5. ar teisinio reguliavimo priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir būtinos teisiniam reguliavimui tobulinti, ar numatomo teisinio reguliavimo tikslo negalima pasiekti mažiau apribojimų, įpareigojimų ar draudimų nustatančiomis priemonėmis (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą (Žin., 2009, Nr. 25-988), kuriame konstatuota, kad tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai negali būti ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir kt.);
15.2.6. ar Europos Sąjungos teisės aktai tinkamai perkeliami į nacionalinę teisę, o jeigu jų reikalavimai sugriežtinami, – ar sugriežtinimas yra proporcingas siekiamam tikslui;
15.2.7. ar pasirinkta tinkama teisės akto forma – įstatymas ar įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai, pavyzdžiui, konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimas, turi būti reguliuojami tik įstatymais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimą (Žin., 1994, Nr. 7-116), kuriame konstatuota, kad nuosavybės santykius, kartu ir šių santykių dalyvių subjektinių teisių turinį reguliuoja įstatymai, o ne įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai; kad įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu realizuojamos teisės normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis);
15.2.8. ar pasirinktas tinkamas reguliavimo metodas: reguliuojant civilinius santykius dominuoja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, o reguliuojant administracinius santykius – imperatyvus teisinio reguliavimo metodas;
15.2.9. jei projektas parengtas įgyvendinant atitinkamą numatomo teisinio reguliavimo koncepciją – ar projekte įtvirtinant teisinio reguliavimo priemones nėra nukrypta nuo esminių koncepcijos sprendinių; jei nukrypstama, – ar projekto lydimuosiuose dokumentuose yra pagrįstas nukrypimo nuo koncepcijos sprendinių būtinumas;
15.2.10. ar nustatant naują reikalavimą, įpareigojimą ar draudimą (toliau vadinama – reikalavimas), yra tinkama šio reikalavimo privalomumą užtikrinanti sistema – ar galiojančiuose teisės aktuose nustatytos tinkamos, proporcingos sankcijos už reikalavimo nesilaikymą, ar tinkama jų laikymosi priežiūros kontrolė, institucinė sandara; ar nėra nustatoma, kad už reikalavimo nesilaikymą numatoma taikyti daugiau nei vieną sankciją, ar numatoma diferencijuoti taikomas sankcijas (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimą (Žin., 1999, Nr. 85-2548), kuriame konstatuota, kad įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti; taip pat Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą (Žin., 2008, Nr. 10-349), kuriame pažymėta, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; nustatomas nuobaudas būtina diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ir kt.);
15.2.11. ar numatomo teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimas neprieštarautų galiojančiuose teisės aktuose ir (ar) patvirtintuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems tikslams, Europos Sąjungos ir tarptautinei teisei;
15.2.12. ar priėmus projektą neatsirastų teisės normų (teisinio reguliavimo) kolizijos ar konkurencijos, ar teisinis reguliavimas išliktų nuoseklus, neprieštaringas;
15.2.13. ar įgyvendinus teisinio reguliavimo priemones, nekils (nepadidės galimybė kilti) neigiamų pasekmių atskiriems subjektams ar jų grupėms, nepadidės administracinė našta verslui ir gyventojams, neatsiras neigiamų pasekmių kitoms svarbioms sritims (ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir kt.), t. y. ar reguliavimo nauda viršija reguliavimo sąnaudas;
15.2.14. ar numatyti tinkami numatomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo terminai (pavyzdžiui, ar teisės akto įsigaliojimo terminas yra toks, kad būtų galima tinkamai pasirengti įgyvendinti teisės aktą; ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo terminai suderinti su atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminais ir pan.);
15.2.15. ar numatomas teisinis reguliavimas nekartoja jau įtvirtinto reguliavimo (pastebėtina, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai turėtų nustatyti tinkamą įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką, o ne pažodžiui atkartoti įstatymuose įtvirtintą reguliavimą; įstatymų nuostatų atkartojimas įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neatitinka šių teisės aktų esmės ir paskirties, yra netikslingas ir lemia šių aktų keitimo būtinybę kiekvienu atveju, kai keičiasi įstatymų nuostatos);
15.2.16. ar numatomas teisinis reguliavimas nesukels viešojo administravimo institucijų funkcijų dubliavimosi;
15.2.17. ar projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodytos numatomo teisinio reguliavimo ekonominės, politinės, socialinės, teisinės pasekmės, taip pat pasekmės korupcijos mastui, administracinei naštai ir kt.; ar nurodyta, kokios materialinės, finansinės ir kitos sąnaudos būtinos įgyvendinant numatomo teisinio reguliavimo nuostatas; ar nenutylėtos teisinio reguliavimo galimos neigiamos pasekmės;
15.2.18. ar numatomo teisinio reguliavimo galimų pasekmių (poveikio) vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, nuostatomis; ar reikalingas nepriklausomas numatomo teisinio reguliavimo vertinimas: teisinis, socialinis, ekonominis, finansinis ar kt.;
15.3. Dėl projekto teisės technikos įvertinti:
15.3.1. ar projekto tekstas yra suprantamas, tikslus, aiškus, nedviprasmiškas ir atitinka kitus reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 41-991), Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169);
15.3.2. ar projekte įtvirtinti teisės terminai suderinti remiantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) nuostatomis, taip pat ar suderinti su Lietuvos Respublikos terminų banko terminais;
15.3.3. ar projekte įtvirtinti teisės terminai dera su galiojančiame teisiniame reguliavime, pirmiausia – panašius teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose, įtvirtintais terminais;
15.3.4. ar įstatymo projekte ir (ar) jo lydimuosiuose dokumentuose nurodyti įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai; jei taip, ar visi jie susiję su numatomu teisiniu reguliavimu, ar jų pakanka tinkamam įstatymo įgyvendinimui užtikrinti;
15.3.5. ar teisės aktų preambulėse pateiktos tikslios nuorodos į atitinkamus teisės aktus ir jų oficialius paskelbimo šaltinius;
15.3.6. ar tinkamai projekte įtvirtintos laikinai galiosiančios teisės normos (pavyzdžiui, ar numatytas, jei reikalinga, iki pakeitimo galiojusios normos galiojimo „atkūrimas“);
15.4. Dėl kitų svarbių aspektų įvertinti:
15.4.1. ar nenumatyta, pavyzdžiui, Vyriausybės programoje ar kituose teisės aktuose, rengti numatomo teisinio reguliavimo koncepciją, atlikti teisinio reguliavimo analizę arba tyrimą;
15.4.2. ar pateiktos ir (ar) paskelbtos visos teisės akto sudedamosios dalys (priedai, žemėlapiai, brėžiniai ir pan.), teisės aktui priimti būtinų dokumentų (kitų institucijų sprendimų, kadastrinių matavimų bylų ir pan.) kopijos;
15.4.3. ar projekto (projektų) lydimieji dokumentai parengti vadovaujantis ekonomiškumo, racionalumo principais, ar skirtinguose dokumentuose nekartojamos tos pačios nuostatos, ar šie dokumentai tarpusavyje suderinti (pavyzdžiui, tuo pačiu tikslu rengiant kelių susijusių įstatymų projektus, rekomenduotina rengti vieną bendrą aiškinamąjį raštą, rengiant susijusių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų projektus – vieną numatomo teisinio poveikio vertinimo pažymą, teikime glaustai dėstyti tik pačias pagrindines kitų lydimųjų dokumentų nuostatas, jų išsamiai nekartojant ir pan.);
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Pasikeitus šiose rekomendacijose nurodytų norminių teisės aktų nuostatoms, teisės aktams netekus galios arba įsigaliojus naujiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams, kurie kitaip reguliuoja šiose rekomendacijose aptariamus aspektus, šiomis rekomendacijomis vadovaujamasi tiek, kiek jos neprieštarauja galiojantiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams, kartu atsižvelgiant į pasikeitusį, aukštesnės teisinės galios teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.