LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIO NUSTATYMO IR JŲ SKYRIMO MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMS METODIKOS PATVIRTINIMO

2004 m. spalio 11 d. Nr. 1272

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758) 27 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2002, Nr. 3-75; 2003, Nr. 47-2058) 57 ir 58 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką (pridedama).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai, įsigaliojus šiam nutarimui, parengti ir:

2.1. atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungų pastabas ir pasiūlymus patvirtinti:

2.1.1. per 2 mėnesius – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų kolegijoms paskirstymo kriterijus, taikomus pagal šio nutarimo 4 punktą;

2.1.2. per 3 mėnesius:

2.1.2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio mokslo ir studijų sistemos kitoms reikmėms tenkinti tvarkos aprašą;

2.1.2.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tarptautiniams mokslo ir studijų mainams plėtoti apskaičiavimo ir skyrimo tvarkos aprašą;

2.1.3. iki 2005 m. lapkričio 30 d. – Kolegijų absolventų įsidarbinimo rodiklių pagal įgytą kvalifikaciją nustatymo tvarkos aprašą;

2.1.4. iki 2006 m. birželio 30 d. – Neuniversitetinių studijų nustatytosios studijų kainos kintamosios dedamosios apskaičiavimo tvarkos aprašą;

2.2. per 3 mėnesius:

2.2.1. patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Lietuvos mokslo tarybos veiklai užtikrinti apskaičiavimo ir skyrimo tvarkos aprašą;

2.2.2. parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos valstybės mokslo užsakymų finansavimo nuostatų projektą.

3. Nustatyti, kad rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir apskaičiuojant mokslo ir studijų institucijoms skiriamas lėšas pagal šiuo nutarimu patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką (toliau vadinama – Metodika), taikytini šie principai ir apibrėžimai:

3.1. Metodikos 3 punkte nurodytas nominalus studentų skaičius kursuose, į kuriuos studentai priimti iki 2002 metų įskaitytinai, – tais metais nustatytas visiškai ir iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų studentų (toliau vadinama – valstybės finansuojami studentai) skaičius;

3.2. apskaičiuojant sąlyginį kurso studentų skaičių kursuose, į kuriuos studentai priimti iki 2003 metų įskaitytinai, Metodikos 3 punkte nurodytas leidžiamas nuokrypis – 5 procentai;

3.3. laikoma, kad Metodikos 3 punkte nurodyta sąlyginė studijų kaina kursuose, į kurių pagrindines ir vientisąsias studijas studentai priimti iki 2001 metų įskaitytinai (priimtiesiems į magistrantūros ir specialiąsias profesines studijas – iki 2005 metų įskaitytinai), lygi nustatytajai studijų kainai;

3.4. laikoma, kad Metodikos 47 punkte nurodytas koeficientas, iš kurio dauginama neuniversitetinių studijų nustatytosios studijų kainos pastovioji dedamoji, apskaičiuojant institucijoms skiriamas lėšas 2006 metams, – 1, 2007 metams – 0, 95, 2008 metams – 0,9, o kintamoji dedamoji, skaičiuojant institucijoms skiriamas lėšas 2006 metams, – 0 procentų, 2007 metams – 5 procentai, 2008 metams – 10 procentų.

4. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kolegijoms 2005 metams skiriami pagal atskirą programą, o lėšos paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų kolegijoms paskirstymo kriterijus. 2006 metais 25 procentai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų kolegijoms skiriami pagal Metodiką, 75 procentai – pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų kolegijoms paskirstymo kriterijus, 2007 metais – po 50 procentų, 2008 metais – 75 ir 25 procentai, 2009 ir vėlesniais metais – 100 procentų.

5. Pavesti Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui projektų ekspertizei atlikti pasitelkti užsienio nepriklausomus ekspertus ir išvengti interesų konflikto.

6. Nustatyti, kad paskirstant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas pagal Metodikos 48.1-48.3 punktus, valstybės mokslo užsakymams kiekvienai mokslo ir studijų institucijai skirtos lėšos 2005 metais turi sudaryti 25 procentus 2004 metais skirtų mokslui ir menui lėšų. Paskirstant minėtąsias Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 2006 ir 2007 metais, valstybės mokslo užsakymams kiekvienam valstybės mokslo institutui skirtos lėšos turi sudaryti atitinkamai 30 ir 40 procentų 2004 metais skirtų mokslui ir menui lėšų.

7. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 836 „Dėl Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos, išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 60-2151).

MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. spalio 11 d. nutarimu

Nr. 1272

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIO NUSTATYMO IR JŲ SKYRIMO MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką (toliau vadinama – ši Metodika) apskaičiuojama, kiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšų reikia mokslo ir studijų institucijų (toliau vadinama – institucija) vykdomoms programoms finansuoti, nustatoma, kaip atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes rengiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto dalis (toliau vadinama – įstatymo projekto dalis), susijusi su mokslo ir studijų sistemos finansavimu.

2. Ši Metodika parengta siekiant užtikrinti, kad mokslo ir studijų finansavimas būtų tikslinis, o moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra būtų finansuojami konkurso būdu, taip pat būtų skatinama mokslo ir verslo integracija.

3. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

Nominalus studentų skaičius – pagrindinis skaičius, kuriuo remiantis priimama į visiškai ir iš dalies valstybės finansuojamas vietas ir šios Metodikos nustatyta tvarka apskaičiuojamos lėšos, reikalingos studijoms organizuoti.

Nominalus kurso studentų skaičius – nominalus studentų skaičius, nustatytas to kurso priėmimo metais.

Sąlyginis kurso studentų skaičius – skaičius, kuris naudojamas valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų išlaidoms apmokėti, poreikiui apskaičiuoti ir yra lygus:

nominaliam kurso studentų skaičiui, jeigu faktinis kurso studentų skaičius spalio 1 d. – ne daugiau kaip 20 procentų mažesnis už nominalų kurso studentų skaičių (vadinamas leidžiamu nuokrypiu);

faktinio kurso studentų skaičiaus spalio 1 d. ir 20 procentų nominalaus kurso studentų skaičiaus sumai, jeigu faktinis kurso studentų skaičius – daugiau kaip 20 procentų mažesnis už nominalų kurso studentų skaičių.

Sąlyginė studijų kaina – nustatytoji studijų kaina, sumažinta dviem studijų įmokos dydžiais, jeigu tai – pagrindinių, vientisųjų studijų arba antrosios studijų pakopos kaina, ir visa nustatytoji studijų kaina kitais atvejais.

Studijų programų tipas – parametras, naudojamas studijų programoms klasifikuoti pagal studijų tikslus, sudėtingumo laipsnį, apimtį, įgyjamą kvalifikaciją. Yra 8 studijų programų tipai – neuniversitetinių studijų ir universitetinių pagrindinių studijų (abu tipai priskiriami pagrindinėms studijoms), magistrantūros studijų ir specialiųjų profesinių studijų (abu tipai priskiriami antrosios pakopos studijoms), vientisųjų studijų (suderintos pirmoji ir antroji pakopos), doktorantūros studijų, meno aspirantūros studijų ir rezidentūros studijų (pastarieji trys priskiriami trečiosios pakopos studijoms).

Neuniversitetinių studijų nustatytosios studijų kainos kintamoji dedamoji – neuniversitetinių studijų nustatytosios studijų kainos dalis, priklausanti nuo kiekvienos aukštosios mokyklos absolventų įsidarbinimo pagal įgytą kvalifikaciją rodiklių ir aukštosios mokyklos taikomosios veiklos rezultatų.

4. Valstybės biudžeto lėšos (toliau vadinama – lėšos) skiriamos šioms institucijų funkcijoms vykdyti:

4.1. studijoms organizuoti (toliau vadinama – lėšos studijoms);

4.2. moksliniams tyrimams plėtoti, eksperimentinei plėtrai ir meninei kūrybai (toliau vadinama – lėšos mokslui ir menui);

4.3. institucijoms administruoti, pastatams išlaikyti, kitoms ūkio reikmėms tenkinti (toliau vadinama – lėšos administravimui ir ūkiui);

4.4. prižiūrėti objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus (toliau vadinama – lėšos kultūros vertybėms prižiūrėti);

4.5. studentų studijų įmokoms padengti;

4.6. studentų stipendijoms mokėti, kitai paramai jiems teikti;

4.7. valstybės investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti;

4.8. tarptautiniams mainams plėtoti;

4.9. mokslo ir studijų sistemos dalyvių kitų reikmių tenkinimui užtikrinti.

5. Moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra laikomi tik tie darbai, kurie atitinka Frascati žinyne (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nustatyta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertizių standartinė praktika) nurodytus reikalavimus.

II. LĖŠŲ STUDIJOMS POREIKIS

6. Lėšų studijoms poreikis apskaičiuojamas sudėjus lėšas, kurių reikia visų studijų programų tipų valstybės finansuojamų studentų studijų išlaidoms padengti.

7. Lėšos, kurių reikia atskiro studijų programų tipo valstybės finansuojamų studentų studijoms, apskaičiuojamos sudėjus lėšas, kurių reikia to studijų programų tipo visų 14 sričių ar krypčių arba jų grupių (toliau vadinama – krypčių grupė), išvardytų šios Metodikos 1 priede, studentų studijų išlaidoms padengti.

8. Lėšos, kurių reikia atskiro studijų programų tipo kiekvienos krypčių grupės valstybės finansuojamų studentų studijoms, apskaičiuojamos sudėjus lėšas, kurių reikia to studijų programų tipo ir krypčių grupės visų studijų formų studentų studijų išlaidoms padengti.

9. Lėšos, kurių reikia atskiro studijų programų tipo, krypčių grupės ir formos valstybės finansuojamų studentų studijoms, apskaičiuojamos to studijų programų tipo, krypčių grupės ir formos sąlyginį visų kursų studentų skaičių padauginus iš atitinkamos sąlyginės studijų kainos.

10. Universitetinių pagrindinių studijų programos kiekvienos studijų krypčių grupės dieninės studijų formos metinės studijų išlaidos (toliau vadinama – nustatytoji studijų kaina) nustatomos sudėjus lėšas, kurios būtinos:

10.1. aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

10.2. aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo įmokoms;

10.3. susijusioms su studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingoms prekėms ir paslaugoms;

10.4. studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.

11. Aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas visų kursų sąlyginį studentų skaičių padalijus iš norminio krypčių grupės universitetinių pagrindinių studijų studentų skaičiaus vienam dėstytojui (toliau vadinama – norminis studentų skaičius vienam dėstytojui), nurodyto šios Metodikos 1 priede, ir padauginus iš teorinio vidutinio universitetinių pagrindinių studijų dėstytojo atlyginimo.

12. Aukštųjų mokyklų mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų (išskyrus dėstytojus) darbo užmokestis apskaičiuojamas visų kursų sąlyginį studentų skaičių padalijus iš norminio krypčių grupės universitetinių pagrindinių studijų studentų skaičiaus vienam mokslo ir kitam su studijomis susijusiam darbuotojui (toliau vadinama – norminis studentų skaičius vienam aptarnaujančiam darbuotojui), nurodyto šios Metodikos 1 priede, ir padauginus iš teorinio vidutinio aptarnaujančio darbuotojo atlyginimo.

13. Teorinis vidutinis universitetinių pagrindinių studijų dėstytojo atlyginimas apskaičiuojamas sudėjus dėstytojų kvalifikacinės sudėties koeficientų (nurodytų šios Metodikos 2 priede) ir teorinių vidutinių dėstytojų (profesoriaus, docento ir lektoriaus) atlyginimų sandaugas.

14. Teorinis vidutinis dėstytojo (profesoriaus, docento, lektoriaus) atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų apatinės ir viršutinės ribos vidurkį. Teorinis vidutinis aptarnaujančio darbuotojo atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų apatinės ir viršutinės ribos vidurkį.

15. Lėšos aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo įmokoms, nurodytos šios Metodikos 10.2 punkte, apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Nurodytos šios Metodikos 10.3 punkte lėšos, kurių reikia vieno universitetinių pagrindinių dieninės studijų formos studento studijoms organizuoti, apskaičiuojamos taip: lėšos, kurių reikia humanitarinių mokslų srities studento studijoms organizuoti, padauginamos iš krypčių grupės koeficiento, nurodyto šios Metodikos 1 priede. Lėšos vieno humanitarinių mokslų srities studento studijoms organizuoti (šios Metodikos 10.3 punkte numatytoms išlaidoms) sudaro 30 procentų lėšų, numatytų pagal šios Metodikos 10.1 punktą.

17. Lėšos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti, nurodytos šios Metodikos 10.4 punkte, vienam universitetinių pagrindinių dieninės studijų formos studentui sudaro 0,07 universitetinių pagrindinių humanitarinių mokslų studijų dieninės studijų formos nustatytosios studijų kainos be lėšų, kurių reikia studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti (t. y. 0,07 išlaidų, numatytų šios Metodikos 10.1–10.3 punktuose).

18. Neuniversitetinių dieninės studijų formos nustatytoji studijų kaina apskaičiuojama vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir universitetinių pagrindinių studijų nustatytoji studijų kaina, tik norminiai krypčių grupės neuniversitetinių studijų studentų skaičiai imami 10 procentų didesni už universitetinių pagrindinių studijų studentų skaičius, o dėstytojų kvalifikacinė sudėtis nurodyta šios Metodikos 2 priede.

19. Magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų nustatytoji studijų kaina apskaičiuojama vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir universitetinių pagrindinių studijų metinė studijų kaina, tik norminiai krypčių grupės magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų studentų skaičiai imami 30 procentų mažesni už universitetinių pagrindinių studijų studentų skaičius, o dėstytojų kvalifikacinė sudėtis nurodyta šios Metodikos 2 priede. Išlaidos, nurodytos šios Metodikos 10.3 punkte, yra pusantro karto didesnės už šias universitetinių pagrindinių studijų išlaidas.

20. Vientisųjų studijų nustatytoji studijų kaina priklauso nuo kurso – pirmosios studijų dalies (iki 160 kreditų, I-IV kurso) nustatytoji studijų kaina lygi universitetinių pagrindinių studijų nustatytajai studijų kainai, o likusios studijų dalies (daugiau kaip 160 kreditų, V ir aukštesnių kursų) nustatytoji studijų kaina lygi magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų nustatytajai studijų kainai.

21. Doktorantūros, meno aspirantūros ir rezidentūros studijų nustatytoji studijų kaina nustatoma sudėjus išlaidas, kurios būtinos:

21.1. dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

21.2. dėstytojų, mokslo, kitų su studijomis susijusių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo įmokoms;

21.3. susijusioms su studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingoms prekėms ir paslaugoms;

21.4. studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.

22. Išlaidos, nurodytos šios Metodikos 21 punkte, apskaičiuojamos vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir universitetinių pagrindinių studijų atveju, tačiau:

22.1. norminis studentų skaičius, tenkantis vienam dėstytojui, nepriklauso nuo krypčių grupės ir doktorantūros ir meno aspirantūros atveju yra lygus 3, o rezidentūros atveju – 4;

22.2. norminis studentų skaičius, tenkantis vienam aptarnaujančiam darbuotojui, yra triskart mažesnis už tos pačios krypčių grupės universitetinių pagrindinių studijų norminį studentų skaičių;

22.3. išlaidos, nurodytos šios Metodikos 21.3 punkte, yra triskart didesnės už universitetinių pagrindinių studijų.

23. Vieno neuniversitetinių, universitetinių pagrindinių, magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų programų studento vakarinės ir neakivaizdinės studijų formos studijų nustatytoji studijų kaina sudaro 0,8 dieninės studijų formos studijų nustatytosios studijų kainos. Doktorantūros neakivaizdinių studijų nustatytoji studijų kaina sudaro 0,5 dieninės studijų formos nustatytosios studijų kainos.

III. LĖŠŲ POREIKIS MOKSLUI IR MENUI, ADMINISTRAVIMUI IR ŪKIUI, KULTŪROS VERTYBĖMS PRIŽIŪRĖTI

24. Lėšos mokslui ir menui – tai lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti.

25. Valstybės biudžeto asignavimai mokslui ir menui turi būti ne mažesni kaip pusė visų lėšų studijoms.

26. Lėšos administravimui ir ūkiui – tai lėšos institucijoms administruoti, institucijų pastatams išlaikyti, administracijos ir ūkio specialistų kvalifikacijai tobulinti, taip pat kitoms nenumatytoms išlaidoms, su institucijų vykdomos veiklos specifika susijusioms išlaidoms.

27. Valstybės biudžeto asignavimai administravimui ir ūkiui turi būti ne didesni kaip 25 procentai visų lėšų studijoms, mokslui ir menui.

28. Lėšos kultūros vertybėms prižiūrėti skiriamos objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus.

29. Valstybės biudžeto asignavimai kultūros vertybėms prižiūrėti turi būti ne mažesni kaip 8 tūkstančiai minimalaus gyvenimo lygio dydžių.

IV. LĖŠŲ POREIKIS MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMOS DALYVIŲ KITOMS REIKMĖMS TENKINTI

30. Lėšų poreikis valstybės visiškai finansuojamų studentų studijų įmokoms padengti apskaičiuojamas šių studentų skaičių padauginus iš dviejų studijų įmokų dydžių.

31. Lėšų poreikis studentų stipendijoms ir kitai paramai apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Lėšų poreikis turtui įsigyti nustatomas įvertinus ir atrinkus Finansų ministerijos nustatyta tvarka institucijų parengtus investicijų projektus.

33. Lėšų poreikis tarptautiniams mokslo ir studijų mainams plėtoti apskaičiuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tarptautiniams mokslo ir studijų mainams plėtoti apskaičiavimo ir skyrimo tvarkos aprašą.

34. Lėšų poreikis Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Lietuvos mokslo tarybos veiklai užtikrinti apskaičiuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Lietuvos mokslo tarybos veiklai užtikrinti apskaičiavimo ir skyrimo tvarkos aprašą.

35. Lėšų poreikis mokslo ir studijų sistemos dalyvių kitoms reikmėms tenkinti apskaičiuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

V. LĖŠŲ INSTITUCIJOMS PASKIRSTYMAS

36. Rengiant įstatymo projektą, iš mokslo ir studijų sistemai numatytų skirti lėšų atskiriamos lėšos, skirtos:

36.1. studentų studijų įmokoms padengti;

36.2. studentų stipendijoms ir kitai paramai studentams teikti, studentų paskoloms;

36.3. Europos Sąjungos ir kitų programų tarptautiniams mainams plėtoti;

36.4. Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Lietuvos mokslo tarybos veiklai užtikrinti;

36.5. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomų programų mokslo ir studijų sistemos kitiems poreikiams tenkinti.

37. Lėšos studentų studijų įmokoms padengti skiriamos institucijoms visos pagal poreikį.

38. Lėšos studentams (stipendijoms ir kitai paramai teikti) institucijoms paskirstomos teisės aktų nustatyta tvarka.

39. Lėšos tarptautiniams mokslo ir studijų mainams plėtoti paskirstomos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tarptautiniams mokslo ir studijų mainams plėtoti apskaičiavimo ir skyrimo tvarkos aprašą.

40. Lėšos Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Lietuvos mokslo tarybos veiklai užtikrinti skiriamos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Lietuvos mokslo tarybos veiklai užtikrinti apskaičiavimo ir skyrimo tvarkos aprašą.

41. Lėšos Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomų programų mokslo ir studijų sistemos kitiems poreikiams tenkinti skiriamos per Bendrųjų mokslo ir studijų sistemos poreikių tenkinimo programą. Institucijoms jos paskirstomos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio mokslo ir studijų sistemos kitoms reikmėms tenkinti tvarkos aprašą.

42. Jeigu valstybinėse aukštosiose mokyklose nerengiami tam tikrų krypčių specialistai arba jų rengiama nepakankamai, dalis Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomų programų mokslo ir studijų sistemos kitų poreikių tenkinimo lėšų gali būti skiriama jiems rengti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Skiriamų lėšų dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šia metodika.

43. Lėšos, be šios Metodikos 36 punkte išvardytų lėšų, projekte paskirstomos į keturias dalis:

43.1. lėšos studijoms (ne daugiau kaip 52 procentai visų likusių lėšų);

43.2. lėšos mokslui ir menui (ne mažiau kaip 27 procentai);

43.3. lėšos administravimui ir ūkiui (20 procentų);

43.4. lėšos kultūros vertybėms prižiūrėti (1 procentas).

44. Jeigu institucija pažeidžia švietimo ir mokslo ministro įsakymo, priimto vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas, universitetų mokslo institutus ir valstybės mokslo institutus pagrindinių nuostatų, nuostatas ir priima pagal nustatytą studijų kryptį studentų daugiau, negu nurodyta tai institucijai minėtajame įsakyme, pagal šią Metodiką institucijai skiriamos lėšos kitiems metams mažinamos lėšų suma, apskaičiuojama padauginus vidutinę metinę išlaidų sumą vienai finansuojamai vietai iš skaičiaus, gaunamo sudėjus visus studentų skaičius, viršijusius studijų krypčiai nurodytus skaičius tai institucijai minėtajame įsakyme.

45. Lėšų mokslui ir menui gali būti daugiau nei numatyta šios Metodikos 43.2 punkte, o atitinkamai studijoms – mažiau nei numatyta šios Metodikos 43.1 punkte, jeigu lėšų studijoms skiriama pagal poreikį.

VI. LĖŠŲ STUDIJOMS PASKIRSTYMAS

46. Rengiant įstatymo projektą, lėšos, skirtos studijoms organizuoti, institucijoms paskirstomos pagal poreikį.

47. Skirstant lėšas neuniversitetinių studijų programų vykdytojams, nustatytąją studijų kainą sudaro 2 dedamosios – pastovioji ir kintamoji. Nustatytosios studijų kainos pastovioji dedamoji apskaičiuojama nustatytąją studijų kainą padauginus iš koeficiento 0,85. Neuniversitetinių studijų nustatytosios studijų kainos kintamoji dedamoji (ji sudaro 15 procentų nustatytosios studijų kainos) apskaičiuojama pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų kolegijoms paskirstymo tvarkos aprašą.

VII. LĖŠŲ MOKSLUI IR MENUI PASKIRSTYMAS

48. Lėšos mokslui ir menui paskirstomos į šias dalis:

48.1. konkursiniam mokslo finansavimui;

48.2. valstybės mokslo užsakymams;

48.3. tiesiogiai mokslo ir studijų institucijoms, atsižvelgiant į:

48.3.1. mokslo ir meno produkciją;

48.3.2. tarptautinių mokslo programų vykdymo rezultatus;

48.3.3. mokslo užsakymų, išskyrus užsakymus, kurie gauti šios Metodikos 48.1 ir 48.2 numatytais būdais, vykdymo rezultatus.

49. Lėšų dydžius šios Metodikos 48.1–48.3 punktuose nurodytoms dalims kasmet nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Tiesiogiai mokslo ir studijų institucijoms turi būti paskirstoma ne mažiau kaip pusė visų lėšų, skirtų mokslui ir menui.

50. Mokslo konkursiniam finansavimui ir studentų paskoloms skirtos lėšos per programas, taip pat mokslo konkursiniam finansavimui skirtų lėšų dalis per atskiras prioritetinių mokslo krypčių ir aukštųjų technologijų plėtros paprogrames paskirstomos Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 (Žin., 1993, Nr. 32-741; 2002, Nr. 4-105), nustatyta tvarka. Kasmet iki 2007 metų numatoma didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinis finansavimas 5 procentiniais punktais.

51. Valstybės mokslo užsakymai finansuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsakymus formuoja Švietimo ir mokslo ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis ministerijomis.

52. Tiesiogiai mokslo ir studijų institucijoms lėšos mokslui ir menui paskirstomos atsižvelgiant į mokslinės ir meninės veiklos rezultatus: sukurtus mokslo ar meno darbus, taip pat lėšų, gautų iš tarptautinių mokslo programų ir mokslo užsakymų, apimtį. Mokslinės ir meninės veiklos rezultatų vertinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos pastabas ir pasiūlymus.

VIII. LĖŠŲ ŪKIUI IR ADMINISTRAVIMUI, KULTŪROS VERTYBĖMS PRIŽIŪRĖTI PASKIRSTYMAS

53. Lėšos, skirtas mokslo ir studijų institucijų ūkio infrastruktūrai ir administracijai išlaikyti, studentų bendrabučiams ir specifiniams infrastruktūros objektams eksploatuoti, paskirsto Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos pastabas ir pasiūlymus, pagal šiuos rodiklius: universiteto dydį, studentų bendrabučių bendrą plotą, auditorinių, laboratorinių ir kitų pastatų skaičiuotiną šildomąjį plotą, sąlyginį studentų skaičių.

54. Lėšos institucijų kultūros vertybėms prižiūrėti paskirstomos išanalizavus lėšų poreikį pagal institucijų su Švietimo ir mokslo ministerija suderintas sąmatas.

______________

Studijų krypčių grupė	Norminis studentų skaičius vienam dėstytojui	Norminis studentų skaičius vienam aptarnaujančiam darbuotojui	Studijų krypčių grupės koeficientas
1. Humanitarinių mokslų studijos (išskyrus 2 punkte nurodytas studijas)	20	40	1
2. Filologija (užsienio kalbų specialistai, vertėjai)	12	40	1
3. Socialinių mokslų studijos (išskyrus sportą ir 6 punkte nurodytas studijas)	20	24	1,5
4. Fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos (išskyrus reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų studijos (išskyrus 11 punkte nurodytas studijas)	12	10	3,5
5. Matematika	14	20	1,5
6. Viešasis administravimas (policijos pareigūnai)	7	6	3,5
7. Reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerius)	14	17	1,5
8. Teatras (mokytojai), pedagogika (auklėtojai, pedagogai), sportas (treneriai)	13	12	1,5
9. Architektūra, dailė (mokytojai)	10	10	2
10. Medicina, veterinarinė medicina	9	10	4
11. Transporto inžinerija (pilotai, laivavedžiai)	7	6	12
12. Dailė (išskyrus mokytojus), teatras (išskyrus mokytojus), audiovizualinis menas, muzika (mokytojai)	7	5	2
13. Odontologija	7	8	5
14. Muzika (išskyrus mokytojus)	3	5	1,5

Studijų programų tipas	Profesorių	Docentų	Lektorių
1. Neuniversitetinės studijos	0	0,1	0,9
2. Universitetinės pagrindinės studijos	0,1	0,5	0,4
3. Magistrantūros, specialiosios profesinės studijos	0,4	0,5	0,1
4. Doktorantūros, meno aspirantūros studijos	0,75	0,25	0
5. Rezidentūros studijos	0,2	0,4	0,4