LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL CHEMINIŲ IR BIOLOGINIŲ AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE TVARKOS IR VALSTYBINĖS AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

1996 m. kovo 6 d. Nr. 312

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

Cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių registracijos Lietuvos Respublikoje tvarką;

Valstybinės augalų apsaugos priemonių registracijos komisijos nuostatus.

 

 

EINANTIS MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS                  MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 

EINANTIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                   VYTAUTAS EINORIS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybes

1996 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 312

 

Cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių registracijos

Lietuvos Respublikoje tvarka

 

Bendroji dalis

 

1. Cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių registracija – procesas, kurio metu įteisinamas naujų cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių (toliau vadinama – preparatai) naudojimas ir nustatomas jų naudojimo reglamentas.

2. Valstybinę augalų apsaugos priemonių registraciją atlieka valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija (toliau vadinama – komisija).

3. Registruojami preparatai, kurie didina žemės ūkio kultūrų derlingumą, gerina produkcijos kokybę, yra veiksmingesni, ne tokie nuodingi arba turi kitokių pranašumų, palyginti su jau įregistruotaisiais. Turi būti atlikta visų registruojamų preparatų toksikologinė, higieninė, poveikio aplinkai ir agronominė ekspertizė.

 

Paraiškų įregistruoti preparatą priėmimas

 

4. Pareiškėjas (gamintojas arba jo įgaliotas asmuo) iki spalio 1 dienos komisijai pateikia jos nustatytos formos paraišką įregistruoti preparatą ir duomenis apie preparatą.

Jeigu preparatas susideda iš kelių veikliųjų medžiagų, pateikiami duomenys apie kiekvieną veikliąją medžiagą.

Jeigu preparatas susideda iš dviejų veikliųjų medžiagų ir vienos veikliosios medžiagos gamintojas yra kita firma ar kompanija, pareiškėjas turi pateikti šios firmos ar kompanijos leidimą naudotis informacija apie veikliąją medžiagą.

5. Be to, pareiškėjas papildomai pateikia:

5.1. preparato registracijos valstybėje gamintojoje pažymėjimo kopiją ir sąrašą Europos valstybių, kuriose įregistruotas preparatas;

5.2. preparato koncentracijos ir jo metabolitų augalininkystės produkcijoje, maisto produktuose, vandenyje, dirvožemyje ir ore nustatymo metodikas bei metodus;

5.3. duomenis apie didžiausią leidžiamą preparato koncentraciją augalininkystės produkcijoje, maisto produktuose, geriamajame vandenyje, pašaruose, dirvožemyje ir darbo zonos ore, leidžiamą paros dozę (mg/kg) žmogaus kūno svoriui, nustatytas valstybėje gamintojoje ir Europos valstybėse, kuriose preparatas įregistruotas;

5.4. veikliosios medžiagos standartą;

5.5. veikliosios medžiagos kiekio (procentais) nustatymo preparate metodiką;

5.6. informaciją apie preparato likučių įvairios taros paviršiuje, įrengimuose, transporto priemonėse, taip pat individualių darbo saugos priemonių nukenksminimą;

5.7. informaciją apie darbo saugos, priešgaisrinės apsaugos, pirmosios pagalbos apsinuodijus priemones bei individualias darbo saugos priemones;

5.8. etiketės pavyzdį lietuvių kalba.

 

6. Paraiška pateikiama lietuvių kalba, kita informacija – lietuvių ir anglų kalbomis trimis egzemplioriais.

7. Svarbiausioji preparato įregistravimo sąlyga – informacija ir dokumentai apie jo vartojimą, nekenksmingumą žmonių sveikatai ir aplinkai, darbo saugos priemones. Komisija, atlikusi pateiktos dokumentacijos ekspertizę, sprendžia, ar priimti preparatą bandyti.

Svarstant klausimą dėl preparato bandymų, komisijos posėdyje gali dalyvauti pareiškėjas.

8. Bandyti priimti preparatai įrašomi į bandymų planą, kurį komisija patvirtina kiekvienais metais iki vasario 15 dienos.

9. Jeigu pakeičiama priimto bandyti arba anksčiau įregistruoto preparato sudėtis, pareiškėjas privalo apie tai pranešti komisijai.

 

Registruojamų preparatų bandymų tvarka

 

10. Preparato bandymų tikslas – nustatyti biologinį ir ūkinį jo veiksmingumą Lietuvos sąlygomis, patikslinti naudojimo technologiją ir įvertinti jį higieniniu, toksiniu ir poveikio aplinkai požiūriu.

11. Preparatas bandomas komisijos parinktose mokslo institucijose, su kuriomis pareiškėjas sudaro sutartis.

12. Bandymų trukmė – dveji metai. Dėl objektyvių priežasčių (nepalankių oro sąlygų, nepatikimų duomenų ir kt.) komisijos sprendimu bandymas gali būti pratęstas ir trečiaisiais metais, apie tai pranešus pareiškėjui.

13. Preparatų tyrimo išlaidas apmoka pareiškėjas (užsakovas).

14. Bandymų metu nustatomi preparato likučiai augalininkystės produkcijoje, dirvožemyje, o prireikus ir vandenyje. Šie likučiai nustatinėjami dvejus metus.

Antraisiais preparato tiksliųjų bandymų metais atliekami ir gamybiniai bandymai. Gamybiniai preparato bandymai atliekami ne mažiau kaip dviejose vietose.

15. Įregistruoto preparato naudojimo reglamentams praplėsti tikslieji ir gamybiniai bandymai atliekami vienerius metus.

16. Bandyti skirtus preparatus ir veikliosios medžiagos standartus pareiškėjas pateikia savo lėšomis. Pareiškėjas suderina su komisija bandymų planus, kuriuose nurodomas preparato pavadinimas, kiekis ir pristatymo laikas.

17. Augalams, auginamiems dirbtinio klimato sąlygomis, komisijos sprendimu preparatas gali būti leistas naudoti, jeigu pateikiama reikiama informacija bei biologinio efektyvumo duomenys iš valstybės gamintojos ir Europos valstybių, kuriose preparatas įregistruotas.

18. Miškuose, kai apdorojami preparatais plotai mažesni kaip 500 ha, komisijos sprendimu preparatas gali būti leistas naudoti, jeigu pateikiama reikiama informacija bei biologinio efektyvumo duomenys iš valstybės gamintojos ir Europos valstybių, kuriose preparatas įregistruotas.

19. Bandymus atliekančios mokslo institucijos bandymų rezultatų ataskaitas ir rekomendacijas dėl preparatų registravimo pateikia užsakovui sutartyje numatytu laiku, o komisijai – iki gruodžio 15 dienos.

 

Preparato įregistravimas ir perregistravimas

 

20. Įregistravus preparatą, pareiškėjui per 10 dienų išduodamas registracijos liudijimas. Kiekvieno preparato įregistravimas įforminamas atskiru liudijimu, suteikiamas registracijos numeris.

21. Naujas preparatas registruojamas penkeriems metams, po to jis perregistruojamas. Įregistruotas ar perregistruotas preparatas teikiamas įrašyti į leidžiamų Lietuvos Respublikoje naudoti cheminių bei biologinių augalų apsaugos priemonių sąrašus.

22. Gamintojas paskutiniaisiais preparato įregistravimo metais, iki spalio 1 dienos, pateikia komisijai paraišką perregistruoti preparatą. Jeigu yra papildomų duomenų apie preparato naudojimą, jo nuodingąsias savybes, poveikį aplinkai, gamintojas pateikia juos laisva forma.

23. Pasibaigus preparato įregistravimo laikui, jeigu nustatytuoju laiku nepateikiama paraiška jį perregistruoti, komisija be atskiro įspėjimo pripažįsta registracijos liudijimą negaliojančiu.

24. Perregistravus preparatą, išduodamas naujas registracijos liudijimas, registracijos numeris paliekamas tas pats.

25. Registruotas preparatas gali būti uždraustas arba jo naudojimas apribotas, nepraėjus penkeriems metams po įregistravimo, jeigu Lietuvoje arba užsienyje bus gauta anksčiau nežinomų duomenų apie preparato kenksmingumą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Šiuo atveju komisija preparato registracijos liudijimą Lietuvos Respublikoje pripažįsta negaliojančiu. Apie tai komisija informuoja pareiškėją ir suinteresuotas valstybines institucijas.

______________

 

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 312

 

Valstybinės augalų apsaugos priemonių registracijos

komisijos nuostatai

 

Bendroji dalis

 

1. Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija (toliau vadinama – komisija) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais bei Respublikos Prezidento dekretais, Tarptautiniu pesticidų platinimo ir naudojimo kodeksu, Europos Sąjungos direktyvomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teises aktais.

 

Komisijos uždaviniai ir funkcijos

 

2. Svarbiausiasis komisijos uždavinys – apsaugoti Lietuvos žemės ir miškų ūkį nuo labai nuodingų ar uždraustų kitose valstybėse cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių (toliau vadinama – preparatai) patekimo.

3. Įgyvendindama savo uždavinį, komisija:

3.1. priima paraiškas įregistruoti, perregistruoti preparatus ir garantuoja gautos informacijos slaptumą;

3.2. įregistruoja naujus preparatus, perregistruoja jau naudojamus, nustato jų naudojimo reglamentus, išduoda preparatų registracijos liudijimus;

3.3. tvirtina preparatų bandymų planus;

3.4. nagrinėja mokslo institucijų pasiūlymus dėl naujų preparatų naudojimo, registruotų preparatų naudojimo reglamentų nustatymo, perregistravimo, rengia leidžiamų Lietuvos Respublikoje naudoti cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių sąrašą;

3.5. teikia informaciją Nacionaliniam potencialiai toksiškų medžiagų registrui apie įregistruotus naujus preparatus ir jų veikliąsias medžiagas;

3.6. rengia informaciją apie įregistruotus naujus preparatus bei kitus jų sąrašo pakeitimus ir teikia ją suinteresuotoms valstybinėms institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

 

Komisijos teisės

 

4. Komisija turi teisę:

4.1. reikalauti iš pareiškėjo papildomų duomenų apie preparatą, o jų negavus nepriimti preparato registruoti;

4.2. apriboti preparato naudojimą, jeigu paaiškėja, kad jis kenksmingas žmogaus sveikatai ir aplinkai;

4.3. pripažinti netekusiu galios preparato registracijos liudijimą, jeigu paaiškėja, kad preparatas kenksmingas žmogaus sveikatai ir aplinkai;

4.4. parinkti mokslo institucijas, kurios turi teisę atlikti reikiamus preparatų registravimo bandymus;

4.5. prireikus kviestis ekspertus pesticidų nuodingosioms, poveikio aplinkai ir fizinėms bei cheminėms savybėms įvertinti.

 

Komisijos darbo organizavimas

 

5. Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas.

6. Komisijos sprendimai priimami kolegialiai posėdžiuose. Sprendimai teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių ir kai už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdžio dalyvių. Esant nors vienai neigiamai ekspertizei, balsavimo metu gali būti naudojamasi veto teise.

______________