VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2008 m. rugpjūčio 29 d. Nr. O3-107
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2007, Nr. 55-2124) 17 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626) 23 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:
2. Pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. O3-106 (Žin., 2008, Nr. 94-3718) 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2. Pripažinti netekusia galios 2007 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. O3-54 (Žin., 2007, Nr. 86-3460) patvirtintą Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką.“
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. O3-107
GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROJI DALIS
1. Ši Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais ir taikoma, nustatant gamtinių dujų (toliau tekste – dujų) tiekimo kainų viršutines ribas.
2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) nustato dujų tiekimo kainų viršutines ribas penkeriems metams. Konkrečias dujų įmonės dujų tiekimo kainas, neviršijančias Komisijos nustatytų kainų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato dujų įmonės.
3. Dujų tiekimo kainų viršutinės ribos Komisijos sprendimu gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, mokesčiams, dujų transportavimo kiekiui, teisės aktų reikalavimams ar dujų įmonėms viršijus nustatytus rodiklius, tačiau ne dažniau kaip kartą per metus.
4. Konkrečių dujų tiekimo kainų buitiniams vartotojams projektą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki naujų dujų tiekimo kainų paskelbimo dujų įmonės pateikia Komisijai. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
5. Pirmą kartą skaičiuojant dujų tiekimo kainų viršutines ribas, jas koreguojant, baigiantis kainų viršutinių ribų taikymo trukmei, ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki naujų kainų įsigaliojimo, dujų įmonė pateikia Komisijai duomenis pagal Metodikos priedus dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimui. Dujų įmonei laiku nepateikus Komisijai visų reikiamų duomenų, Komisija gali pratęsti nustatytų kainų viršutinių ribų galiojimo laikotarpį.
6. Paskutiniais dujų tiekimo kainų viršutinės ribos galiojimo metais dujų įmonės parengia ir ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki naujų kainų įsigaliojimo pateikia Komisijai ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą 5 metų laikotarpiui, užpildydama Metodikos priede pateiktą lentelę.
7. Investicijos derinamos su Komisija, vadovaujantis Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarka. Investicijų įvykdymo ataskaita pateikiama Komisijai kartu su dujų tiekimo kainų viršutinių ribų koregavimo arba naujų dujų tiekimo kainų viršutinių ribų nustatymo duomenimis. Koreguodama kainų viršutines ribas, Komisija įvertina dujų įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į dujų įmonės su Komisija suderintuose investicijų projektuose nurodytus rodiklius.
II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
8. Bazinis dujų kiekis – suskaičiuotas vidutinis tiekiamas dujų kiekis penkerių metų laikotarpiui, išreikštas norminiais kubiniais metrais su bazine žemutine dujų degimo šilumos verte.
9. Bazinės sąnaudos – suskaičiuotos vidutinės ekonomiškai pagrįstos (būtinosios) tiekimo veiklos sąnaudos penkerių metų laikotarpiui.
11. Dujų įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių veiklų: dujų gavybos, perdavimo, skirstymo, skystinimo, tiekimo bei laikymo ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo įpareigojimus.
12. Dujų importas – dujų patiekimas iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką, išskyrus dujų įmonių iš Europos Sąjungos valstybių saugyklų tiekiamas dujas.
13. Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitų tipų dujos, kurios gali būti techniškai ir saugiai patiektos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos.
14. Ilgalaikė veiklos programa – dujų įmonių parengtas ir su Komisija suderintas dokumentas, kuriame nurodytos planuojamos per reguliavimo periodą įgyvendinti reguliuojamos dujų veiklos investicijos, įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai.
16. Kubinis metras (m3) – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms, užima vieno kubinio metro tūrį.
17. Metai – laikotarpis, prasidedantis bet kurių metų sausio 1 d. 9.00 valandą ir besibaigiantis kitų metų sausio 1 d. 9.00 valandą.
18. Mėnuo – laikotarpis nuo pirmos kalendorinės ataskaitinio mėnesio dienos 9 valandos iki pirmos kalendorinės po ataskaitinio mėnesio dienos 9 valandos.
22. Para – laikotarpis, prasidedantis bet kurią dieną 9 valandą ryto ir besibaigiantis kitą dieną 9 valandą ryto.
23. Paskirtasis tiekimas – dujų tiekimas, vykdant viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus. Paskirtasis tiekimas gali būti vykdomas buitiniams vartotojams.
24. Pristatymo vieta – vieta, kurioje baigiasi dujų perdavimas ar skirstymas ir kurioje perdavimo, skirstymo įmonė atiduoda dujas sistemos naudotojui arba kurioje tiekimo įmonė patiekia dujas į buitinio vartotojo sistemą.
29. Tiekimo kainos viršutinė riba – tai dujų įmonės tiekimo veiklos bazinių sąnaudų santykio su tiekimo veiklos baziniu gamtinių dujų kiekiu ir Komisijos nustatytos pelno maržos suma.
III. ŽYMĖJIMAI
Cbaz – bazinė žemutinė dujų degimo šilumos vertė (kaloringumas), lygi 7900 kcal/m3;
Cv – praėjusių paskutinių 12 mėnesių vidutinė žemutinė dujų degimo šilumos vertė;
Eef – efektyvumo rodiklis;
Iinfl – infliacijos koregavimo koeficientas;
Inusid – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų koregavimo koeficientas;
Iq – dujų kiekio pokyčio koregavimo koeficientas;
Iv – Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas metinis vartotojų kainų indeksas;
Kc – žemutinės dujų degimo šilumos vertės pataisos koeficientas;
KGD – dujų pirkimo kainos buitiniams vartotojams koregavimo koeficientas;
Kk – tiekimo veiklos sąnaudų koregavimo koeficientas;
Kpask t – paskirtojo tiekimo sąnaudų koregavimo koeficientas;
Kt saug – tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo sąnaudų koregavimo koeficientas;
Lk – koreguojama tiekimo sąnaudų dalis;
Lnusid – koreguojama nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalis;
Lpask t – koreguojama paskirtojo tiekimo sąnaudų dalis;
Lt saug – koreguojama tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo sąnaudų dalis;
Ltx – t-ojo veiksnio dalis visose sąnaudose;
Qbaz i – bazinis dujų kiekis i-siais kainų reguliavimo metais;
Qbuit – tiekimo saugumui buitiniams vartotojams užtikrinti reikalingas laikyti dujų kiekis;
Qi – faktinis suvartotas dujų kiekis i-siais kainų reguliavimo metais;
Qt – nustatytas metinis bazinis dujų kiekis;
Rsaug – palūkanų norma dujų tiekimo saugumui buitiniams vartotojams užtikrinti;
Snusid baz i – bazinės nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, patiriamos i-siais kainų reguliavimo metais;
Snusid i – faktinės nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, patirtos i-siais kainų reguliavimo metais;
Spask t – paskirtojo tiekimo metinės bazinės sąnaudos, jeigu Komisija įpareigojo dujas tiekiančią įmonę vykdyti paskirtąjį tiekimą;
Spask t i – paskirtojo tiekimo sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais;
Spask t baz i – paskirtojo tiekimo bazinės sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais;
Ssaug – dujų saugojimo išlaidos;
St – nustatytos metinės dujų tiekimo bazinės sąnaudos;
St saug – dujų tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo metinės bazinės sąnaudos;
St saug i – tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais;
St saug baz i – tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo bazinės sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais;
Str saug – dujų transportavimo iki/iš saugyklos išlaidos;
Ti – metinė dujų pirkimo (importo) kaina;
TGD – dujų pirkimo (importo) kaina;
Tt rib – dujų tiekimo kainos viršutinė riba;
TGD (buit) – dujų pirkimo kaina buitiniams vartotojams;
X – rodiklis, atspindintis nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius.
IV. NUORODOS
31. Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
31.2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 43-1626);
31.3. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 98/30/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 230);
31.4. 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/67/EB dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 3 tomas, p. 19);
31.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1304 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 132-5379);
31.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 163 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 27-966);
31.7. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 15-598; 2007, Nr. 118-4832);
31.8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarka (Žin., 2003, Nr. 62-2852).
V. BAZINIO DUJŲ KIEKIO IR BAZINIŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
32. Dujų tiekimo kainų viršutinių ribų kainų skaičiavimuose bazinis dujų kiekis nustatomas, įvertinant dujų įmonės paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, tiekiamų dujų kiekius ir jų prognozę penkeriems metams bei priežastis, lėmusias dujų kiekio pasikeitimus.
33. Komisija nustato metines bazines sąnaudas, remdamasi paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų įmonės tiekimo veiklos sąnaudomis ir jų prognoze penkeriems metams.
34. Dujų įmonės veiklos sąnaudoms yra priskiriamos dujų tiekimo veiklos mažiausios sąnaudos, būtinos patikimam ir saugiam dujų tiekimui vartotojams užtikrinti. Skaičiuojant šias sąnaudas, būtina vadovautis galiojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais.
35. Skaičiuojant dujų tiekimo kainų viršutines ribas, į skaičiavimus įtraukiamos tos dujų įmonės sąnaudos, kurios susidaro vykdant pagrindinę ūkinę-finansinę veiklą ir ilgalaikes veiklos programas (išskyrus planuojamų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas).
36. Planuojamos sąnaudos, susijusios su investicijų, numatytų ilgalaikėje veiklos programoje, įgyvendinimu, turi būti nurodomos atskirai.
37. Dujų įmonės veiklos (eksploatacinės) sąnaudos skirstomos ir skaičiuojamos atskirai:
38. Gamtinių dujų tiekimo veiklos sąnaudos atskiriamos, tvarkant šios veiklos atskirą buhalterinę apskaitą.
39. Tiesioginiais skaičiavimais sąnaudos priskiriamos atitinkamai veiklai. Sąnaudos, kurios tiesiogiai nesuskaičiuojamos, atskiriamos pagal dujų įmonės nustatytas ir su Komisija suderintas veiklų apskaitų atskyrimo taisykles.
40. Gamtinių dujų tiekimo veiklos sąnaudos skaičiuojamos, vadovaujantis šiomis nuostatomis:
40.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos skaičiuojamos, remiantis paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, sąnaudomis ir jų prognoze penkeriems metams, kuri sudaroma, atsižvelgus į dujų įmonės ilgalaikės veiklos programą.
40.2. Sąnaudos darbui apmokėti skaičiuojamos paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, sąnaudas koreguojant Finansų ministerijos skelbiamu prognozuojamu vidutiniu darbo užmokesčio augimu, bei planuojamu darbuotojų skaičiaus pasikeitimu dėl dujų įmonės ilgalaikėje veiklos programoje numatytų priemonių bei teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.
Komisija dujų įmonėms nustato konkrečius ir pamatuojamus darbo efektyvumo rodiklius. Nustatydama šiuos rodiklius, Komisija atsižvelgia į ankstesniais reguliavimo periodais įgyvendintas veiklos efektyvumo priemones. Jei dujų įmonės nepasiekia Komisijos nustatytų efektyvumo rodiklių, sąnaudos darbui apmokėti atitinkamai koreguojamos darbo našumo rodikliu.
40.3. Įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
40.4. Į sąnaudas įskaičiuojamos dujų įmonės reguliuojamos veiklos paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, suskaičiuotos pagal Metodikos priede nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, koreguojant įmonių per kainų viršutinių ribų galiojimo laikotarpį numatomo perleisti ir nurašyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudomis. Šios sąnaudos skaičiuojamos, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. Tuo atveju, kai dujų įmonėje atsiranda nauja turto grupė, iki tol, kol bus pakeista Metodika, dujų įmonė taiko individualų nusidėvėjimo normatyvą, suderinusi jį su Komisija.
Komisija kontroliuoja nusidėvėjimo sąnaudų panaudojimą. Lėšos, gautos nusidėvėjimo sąnaudoms dengti, gali būti panaudotos tik atitinkamai reguliuojamai veiklai. Komisija sprendžia dėl lėšų, gautų nusidėvėjimo sąnaudoms dengti, pripažinimo pagrįstomis tiekimo veiklos sąnaudomis, atsižvelgdama į dujų įmonės ilgalaikės veiklos programos vykdymą per visą reguliavimo periodą. Lėšos, gautos nusidėvėjimo sąnaudoms dengti, Komisijos nepripažintos pagrįstomis tiekimo veiklos sąnaudomis, įvertinamos, nustatant naujo kainų reguliavimo periodo kainų viršutines ribas.
40.5. Nekilnojamojo turto, žemės nuomos, aplinkos teršimo ir kitų mokesčių sąnaudos skaičiuojamos, vadovaujantis teisės aktais.
40.6. Palūkanų sąnaudos skaičiuojamos, įvertinant planuojamus dujų įmonės reguliuojamos veiklos finansinius įsipareigojimus, vykdant įmonės ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą. Planuojamoms paskoloms taikoma prognozuojama palūkanų norma. Palūkanų norma negali būti didesnė už ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio, prieš pateikiant Komisijai duomenis, Lietuvos banko paskelbtą nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė daugiau kaip vieneri metai, palūkanų normą.
41. Ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis nepripažįstamos sąnaudos, susijusios su nenaudojamu, esančiu atsargose, užkonservuotu, su reguliuojama veikla nesusijusiu turtu.
42. Kitos paslaugos ir pardavimai – tai su pagrindine (dujų tiekimo) veikla nesusijusios papildomos mokamos paslaugos ir parduodamas įmonei nereikalingas turtas. Jų sąnaudos neįskaičiuojamos į įmonės pagrindinę veiklą.
43. Dujų įmonės sąnaudos skaičiuojamos pagal Metodikos prieduose pateiktą detalią dujų įmonės sąnaudų struktūrą. Dujų įmonės duomenis pateikia už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir planuojamų 5 metų laikotarpį. Planuojamus sąnaudų pokyčius dujų įmonė turi argumentuoti. Jei dujų įmonės nepateikia sąnaudų pasikeitimų motyvų arba jos nėra tinkamai pagrįstos, šios sąnaudos nėra pripažįstamos pagrįstomis.
44. Koreguojant dujų tiekimo kainų viršutines ribas, dujų įmonės duomenis pateikia už paskutinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriems yra koreguojama kainų viršutinė riba, ir tuos metus, kuriems yra koreguojama kainų viršutinė riba.
VI. DUJŲ TIEKIMO KAINOS VIRŠUTINĖS RIBOS SKAIČIAVIMAS
46. Dujų tiekimo kainos viršutinė riba (Tt rib) skaičiuojama pagal formulę:
(Lt/tūkst. m3) (1)
čia
St – nustatytos metinės dujų tiekimo bazinės sąnaudos, tūkst. Lt;
St saug – dujų tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo metinės bazinės sąnaudos, skaičiuojamos pagal (2) formulę, tūkst. Lt;
Spask t – paskirtojo tiekimo metinės bazinės sąnaudos, jeigu Komisija įpareigojo dujas tiekiančią įmonę vykdyti paskirtąjį tiekimą, tūkst. Lt;
Qt – nustatytas metinis bazinis dujų kiekis, tūkst. m3;
TGD – dujų pirkimo kaina, skaičiuojama pagal (11) formulę, Lt/tūkst. m3;
0,031 ir 0,03 – dujų kainų svyravimus įvertinantys koeficientai;
1100 – bazinė dujų pirkimo kaina, Lt/tūkst. m3.
47. Dujų tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo metinės bazinės sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę:
St saug = (TGD (buit) * Qbuit * Rsaug) + Ssaug + Str saug; (Lt) (2)
čia
TGD (buit) – dujų pirkimo kaina buitiniams vartotojams, skaičiuojama pagal (13) formulę, Lt/tūkst. m3;
Qbuit – tiekimo saugumui buitiniams vartotojams užtikrinti reikalingas laikyti dujų kiekis, tūkst. m3;
Rsaug – palūkanų norma tiekimo saugumui buitiniams vartotojams užtikrinti, skaičiuojama pagal 40.6 punkto nuostatas, %;
Ssaug – dujų saugojimo išlaidos, Lt. Dujų saugojimo išlaidas sudaro dujų padėjimas, saugojimas ir išėmimas iš saugyklos. Dujų saugojimo išlaidos skaičiuojamos pagal galiojančias sutartis, sudarytas tarp dujas tiekiančios ir dujas saugojančios įmonės.
Str saug – dujų transportavimo į ir iš saugyklos išlaidos, Lt. Dujų transportavimo išlaidos skaičiuojamos pagal galiojančias sutartis, sudarytas tarp dujas tiekiančios ir dujų transportavimo paslaugas teikiančios dujų įmonės.
48. Dujų tiekimo kainos viršutinė riba (Tt rib) antraisiais–penktaisiais reguliavimo metais koreguojama pagal formulę:
(Lt/tūkst. m3) (3)
čia
Tt rib i – dujų tiekimo kainos viršutinė riba i-siais reguliavimo metais, Lt/tūkst. m3;
Kk – tiekimo veiklos sąnaudų koregavimo koeficientas, kuris skaičiuojamas pagal formulę: (pirmiesiems metams lygus 1)
Kk = Iq + Iinfl + Inusid + X (4)
čia
Iq – dujų kiekio pokyčio koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
(5)
čia
Qbaz i – bazinis dujų kiekis i-siais kainų reguliavimo metais, tūkst. m3;
Qi – parduotas dujų kiekis i-siais kainų reguliavimo metais, tūkst. m3.
Iinfl – infliacijos koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
(6)
čia
Lk – kainų viršutinių ribų skaičiavimuose numatyta koreguojama tiekimo sąnaudų dalis be nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio, palūkanų ir mokesčių visose sąnaudose, %;
Iv – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas metinis vartotojų kainų indeksas, %;
Eef – efektyvumo rodiklis, kuris yra lygus pusei metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 %.
Inusid – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų koregavimo koeficientas, nustatomas, atsižvelgiant į ilgalaikėje veiklos programoje numatytų ir su Komisija suderintų investicijų faktinį įvykdymą, ir skaičiuojamas pagal formulę:
(7)
čia
Lnusid – kainų viršutinių ribų skaičiavimuose numatyta koreguojama nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalis visose sąnaudose, %;
Snusid baz i – bazinės nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos i-siais kainų reguliavimo metais, Lt;
Snusid i – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, įvertinus įvykdytas ilgalaikėje veiklos programoje numatytas ir su Komisija suderintas investicijas i-siais kainų reguliavimo metais, ir pakoreguotos pagal faktinių nusidėvėjimo sąnaudų i-siais metais nuokrypį nuo tų metų kainų viršutinių ribų skaičiavimuose naudotų nusidėvėjimo sąnaudų dydžio, Lt.
X – rodiklis, atspindintis nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius: pasikeitus mokesčiams, teisės aktų reikalavimams, ekonomikos ir darbo rinkos tendencijoms, bei kt. ir skaičiuojamas pagal formulę:
(8)
čia
Lxt – t-ojo veiksnio dalis visose sąnaudose;
Xtt – t-ojo veiksnio reikšmė i-siais metais;
n – veiksnių skaičius.
Kt saug – tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo sąnaudų koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
; (Lt/tūkst. m3) (9)
čia
Lt saug – koreguojama tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo sąnaudų dalis visose tiekimo veiklos sąnaudose, %;
St saug i – tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais, Lt;
St saug baz i – tiekimo saugumo buitiniams vartotojams užtikrinimo bazinės sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais, Lt.
Kpask t – paskirtojo tiekimo sąnaudų koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
; (Lt/tūkst. m3) (10)
čia
Lpask t – koreguojama paskirtojo tiekimo sąnaudų dalis visose tiekimo veiklos sąnaudose, %;
Spask t i – paskirtojo tiekimo sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais, Lt;
Spask t baz i – paskirtojo tiekimo bazinės sąnaudos i-siais kainų reguliavimo metais, Lt.
VII. DUJŲ PIRKIMO (IMPORTO) KAINA
49. Dujų pirkimo (importo) kaina skaičiuojama pagal formulę:
TGD = Ti * Kc, Lt/tūkst. m3 (11)
čia
Ti – metinė dujų pirkimo (importo) kaina, Lt/tūkst. m3. Jei pagal dujų pirkimo–pardavimo (tiekimo į Lietuvą) sutarčių sąlygas dujų pirkimo (importo) kaina perskaičiuojama dažniau nei kartą per metus, metinė dujų pirkimo (importo) kaina skaičiuojama pagal galiojančiose dujų tiekimo sutartyse nustatytą tiekimo formulę, įvertinus formulės kintamųjų dydžius pagal dvylikos mėnesių (trys mėnesiai iki kainos įsigaliojimo ir devyni mėnesiai po kainos įsigaliojimo), Londono biržos ateities sandorių (angl. – futures) bei JAV dolerio / Euro keitimo kursų pagal Čikagos biržos paskelbtus ateities sandorius reikšmes.
Kc – žemutinės dujų degimo šilumos vertės pataisos koeficientas.
50. Dujų pirkimo kainų skaičiavimuose žemutinė dujų degimo šilumos vertė įvertinama pagal faktinį praėjusių paskutinių dvylikos mėnesių žemutinės dujų degimo šilumos vertės vidurkį. Kainos pokytis dėl žemutinės dujų degimo šilumos vertės pasikeitimo nustatomas, įvertinant žemutinės dujų degimo šilumos vertės pataisos koeficientą (Kc), kuris skaičiuojamas pagal formulę:
(12)
čia
Cv – praėjusių paskutinių dvylikos mėnesių vidutinė žemutinė dujų degimo šilumos vertė, kcal/m3;
Cbaz – bazinė žemutinė dujų degimo šilumos vertė lygi 7900 kcal/m3.
51. Dujų pirkimo kainų skirtumas tarp faktinių ir suskaičiuotų, nustatant dujų kainas buitiniams vartotojams, įvertinamas, perskaičiuojant dujų pirkimo kainas kitiems metams pagal formulę:
TGD (buit) = TGD * (1 + KGD), Lt/tūkst. m3, (13)
čia
TGD (buit) – dujų pirkimo kaina buitiniams vartotojams, Lt/tūkst. m3;
KGD – dujų pirkimo kainos buitiniams vartotojams koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
(14)
čia
TGD i – dujų pirkimo kaina i-siais kainų reguliavimo metais, Lt/tūkst. m3;
Qi buit – buitiniams vartotojams parduotas dujų kiekis i-siais kainų reguliavimo metais, tūkst. m3;
TGD baz i – bazinė dujų pirkimo kaina i-siais kainų reguliavimo metais, Lt/tūkst. m3;
Qbaz i buit – bazinis buitiniams vartotojams parduotas dujų kiekis i-siais kainų reguliavimo metais, tūkst. m3.
VIII. DUJŲ TIEKIMO KAINŲ DIFERENCIJAVIMAS
52. Dujų vartotojai pagal vartojimo paskirtį skirstomi į dvi grupes: buitiniai ir nebuitiniai vartotojai. Pagal faktiškai per metus į dujų pristatymo vietą patiektą gamtinių dujų kiekį vartotojai priskiriami tam tikram pogrupiui.
53. Diferencijuojant dujų tiekimo kainas vartotojams, turi būti atskiriamos dujų tiekimo veiklos sąnaudos buitiniams ir nebuitiniams vartotojams.
54. Konkrečios dujų tiekimo kainos buitiniams vartotojams skaičiuojamos pagal dujų tiekimo kainų nustatymo metodikas. Šias metodikas parengia ir kartu su kainų skaičiavimais Komisijai patvirtinti pateikia dujų įmonės.
55. Komisija, nustačiusi, kad dujų įmonių nustatytos kainos diskriminuoja vartotojus, kryžmiškai subsidijuoja skirtingas veiklas ar vartotojų grupes, nurodo įmonėms jų klaidas. Įmonės privalo jas ištaisyti per 15 dienų. Jei įmonė nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija turi teisę vienašališkai nustatyti konkrečias reguliuojamas kainas.
1 priedas. Reguliuojamos gamtinių dujų veiklos viršutinių kainų ribų skaičiavimo lentelė
Eil. Nr. |
Rodikliai |
Mato vnt. |
Tiekimas |
||||
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PREKYBA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. |
Nupirkta gamtinių dujų, iš viso |
tūkst. m3 |
|
|
|
|
|
1.1. |
iš jų: iš AAB „Gazprom“ |
„ |
|
|
|
|
|
1.2. |
kiti (išvardinti) |
„ |
|
|
|
|
|
2. |
Dujų suvartojimas, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
2.1. |
iš jų Lietuvos vartotojams: |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.1. |
buitiniams vartotojams |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.1.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.1.2. |
paskirtajam tiekimui |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.2. |
nebuitiniams vartotojams |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.2.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.2.2. |
(išvardinti vartotojus, suvartojančius dauqiau nei 15 mln. m3 per metus) |
„ |
|
|
|
|
|
2.2. |
iš jų ne Lietuvos vartotojams: |
„ |
|
|
|
|
|
2.2.1. |
(išvardinti) |
„ |
|
|
|
|
|
3. |
Saugykloje saugomų dujų kiekis: |
|
|
|
|
|
|
3.1. |
Likutis laikotarpio pradžioje |
„ |
|
|
|
|
|
3.2. |
Padėta dujų į saugyklą |
„ |
|
|
|
|
|
3.3. |
Paimta dujų iš saugyklos |
„ |
|
|
|
|
|
3.4. |
Likutis laikotarpio pabaigoje |
„ |
|
|
|
|
|
4. |
Dujų kiekis, reikalingas buitinių vartotojų tiekimo saugumui užtikrinti |
„ |
|
|
|
|
|
5. |
Dujų suvartojimas savosioms reikmėms |
„ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ŪKINĖS VEIKLOS RODIKLIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. |
Reguliuojamos gamtinių dujų veiklos sąnaudos, iš viso |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
1'. |
Planuojamos gamtinių dujų veiklos sąnaudos dėl investicijų, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
2. |
Dujų pirkimo (importo) sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
2.1. |
Nupirktų (importuotų) dujų kaina: |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.1. |
iš AAB „Gazprom“ |
„ |
|
|
|
|
|
2.1.2. |
iš kitų (išvardinti) |
„ |
|
|
|
|
|
3. |
Eksploatacinės sąnaudos, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
3'. |
Planuojamos eksploatacinės sąnaudos dėl investicijų, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
3.1. |
Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
3.1'. |
Planuojamos materialinės ir joms prilygintos sąnaudos dėl investicijų, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.1. |
Remonto sąnaudos: |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.1.1. |
rangos būdu |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.1.2. |
ūkio būdu (be darbo užmokesčio ir soc. draudimo) |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.2. |
Techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos: |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.2.1. |
medžiagos, atsarginės dalys, mažavertis inventorius |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.2.2. |
kuras |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.2.3. |
elektros energija |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.2.4. |
šilumos energija |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.2.5. |
vanduo ir kanalizacija |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.2.6. |
kitos sąnaudos (iššifruoti sumas, didesnes kaip 5 % nuo 3.1.2 punkto sumos) |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3. |
Kitos sąnaudos: |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.1. |
darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.2. |
personalo mokymo, kvalifikacijos kėlimo sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.3. |
komandiruočių sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.4. |
ryšių paslaugų sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.5. |
reklamos sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.6. |
banko paslaugų sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.7. |
gyventojų įmokų administravimo sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.8. |
draudimo sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.1.3.9. |
kitos sąnaudos (iššifruoti sumas, didesnes kaip 5 % nuo 3.1.3 punkto sumos) |
„ |
|
|
|
|
|
3.2. |
Nusidėvėjimas ir amortizacija |
„ |
|
|
|
|
|
3.2'. |
Planuojamos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos dėl investicijų |
„ |
|
|
|
|
|
3.3. |
Sąnaudos darbui apmokėti |
„ |
|
|
|
|
|
3.3'. |
Planuojamos sąnaudos darbui apmokėti dėl investicijų |
„ |
|
|
|
|
|
3.4. |
Įmokos socialiniam draudimui |
„ |
|
|
|
|
|
3.4'. |
Planuojamos įmokos socialiniam draudimui dėl investicijų |
„ |
|
|
|
|
|
3.5. |
Mokesčiai, iš viso: |
„ |
|
|
|
|
|
3.5'. |
Planuojamos mokesčių sąnaudos dėl investicijų, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
3.5.1. |
turto mokestis |
„ |
|
|
|
|
|
3.5.2. |
žemės nuomos mokestis |
„ |
|
|
|
|
|
3.5.3. |
mokestis už aplinkos teršimą |
„ |
|
|
|
|
|
3.5.4. |
mokėjimai į Garantinį fondą |
„ |
|
|
|
|
|
3.5.5. |
neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis |
„ |
|
|
|
|
|
3.5.6. |
žyminis mokestis |
„ |
|
|
|
|
|
3.5.7. |
kiti mokesčiai |
„ |
|
|
|
|
|
3.6. |
Palūkanos, iš viso: |
„ |
|
|
|
|
|
3.6'. |
Planuojamos palūkanų sąnaudos dėl investicijų, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
3.6.1. |
už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti |
„ |
|
|
|
|
|
3.6.2. |
už paskolas investicijoms |
„ |
|
|
|
|
|
3.7. |
Sąnaudos tiekimo saugumui buitiniams vartotojams užtikrinti, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
3.7.1. |
palūkanų sąnaudos |
„ |
|
|
|
|
|
3.7.2. |
dujų saugojimo išlaidos |
„ |
|
|
|
|
|
3.7.3. |
dujų transportavimo į ir iš saugyklos išlaidos |
„ |
|
|
|
|
|
3.8. |
Paskirtojo tiekimo sąnaudos, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
4. |
Priskaičiuota reguliuojamos gamtinių dujų veiklos pajamų, iš viso |
„ |
|
|
|
|
|
4.1. |
iš jų Lietuvos vartotojai: |
„ |
|
|
|
|
|
4.1.1. |
buitiniai vartotojai |
„ |
|
|
|
|
|
4.1.1.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
„ |
|
|
|
|
|
4.1.1.2. |
paskirtajam tiekimui |
„ |
|
|
|
|
|
4.1.2. |
nebuitiniai vartotojai |
„ |
|
|
|
|
|
4.1.2.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
„ |
|
|
|
|
|
4.1.2.2. |
(išvardinti vartotojus, suvartojančius daugiau nei 15 mln. m3 per metus) |
„ |
|
|
|
|
|
4.2. |
iš jų ne Lietuvos vartotojai: |
„ |
|
|
|
|
|
4.2.2. |
(išvardinti) |
„ |
|
|
|
|
|
5. |
Pelnas (nuostolis) iš reguliuojamos gamtinių dujų veiklos |
„ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PAPILDOMI RODIKLIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. |
Vidutinis sąrašinis įmonės reguliuojamos gamtinių dujų veiklos darbuotojų skaičius, iš viso |
žm. |
|
|
|
|
|
2. |
Vidutinis mėnesinis reguliuojamos gamtinių dujų veiklos atlyginimas |
Lt/mėn. |
|
|
|
|
|
3. |
Vartotojų skaičius iš viso: |
vart. sk. |
|
|
|
|
|
3.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
„ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Duomenys pateikiami už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir planuojamą 5 metų laikotarpį.
2. Dujų įmonė savo nuožiūra gali papildyti lentelę įrašais, patikslinančiais rodiklių dydžius.
200_ m. ______________ Įmonės vadovas _____________________
2 priedas. Dujų ilgalaikė reguliuojamos veiklos programa, tūkst.Lt
Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Tiekimas |
||||
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
||
|
|
|
|
|
|
|
1 |
FINANSAVIMO ŠALTINIAI |
|
|
|
|
|
1.1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos |
|
|
|
|
|
1.2. |
Per ataskaitinį laikotarpį paimtų paskolų suma |
|
|
|
|
|
1.3. |
Subsidijos ir dotacijos |
|
|
|
|
|
1.3.1. |
iš jų: valstybės biudžeto lėšos |
|
|
|
|
|
1.4. |
Grynojo pelno dalis veiklos programai įgyvendinti |
|
|
|
|
|
1.5. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
1.5.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. |
LĖŠŲ PANAUDOJIMAS |
|
|
|
|
|
2.1. |
Investicijų projektai, finansuojami ne tik reguliuojamos veiklos lėšomis (1.3., 1.6. eilutės) |
|
|
|
|
|
2.1.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
2.2. |
Įmonės veiklos programoms vykdyti, iš viso: |
|
|
|
|
|
2.2.1. |
Naujas turtas, iš viso: |
|
|
|
|
|
2.2.1.1. |
transporto priemonės |
|
|
|
|
|
2.2.1.2. |
kompiuterinė technika |
|
|
|
|
|
2.2.1.3. |
kita įranga, prietaisai, įrenginiai |
|
|
|
|
|
2.2.1.4. |
nematerialus turtas |
|
|
|
|
|
2.2.1.5. |
kitas turas |
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
2.2.2. |
Turto atstatymas, rekonstrukcija, iš viso: |
|
|
|
|
|
2.2.2.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
2.3. |
Paskoloms grąžinti |
|
|
|
|
|
2.4. |
Kitos lėšų panaudojimo sritys |
|
|
|
|
|
2.4.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Duomenys pateikiami už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir planuojamą 5 metų laikotarpį.
2. Dujų įmonė savo nuožiūra gali papildyti lentelę įrašais, patikslinančiais rodiklių dydžius.
3. Lentelės eilutėse, ties žodžiu „išvardinti“ turi būti išvardintos konkrečios priemonės (su trumpu jų apibūdinimu), o jei jos nedetalizuojamos – apibendrintas investavimo objektas. Būtina išvardyti lėšų panaudojimo šaltinius, kuriems naudojamų lėšų sumos yra didesnės už 1 proc. metinės reguliuojamos veiklos turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumos.
200_ m. ______________ Įmonės vadovas _____________________
3 priedas. Ekonomiškai pagrįstos reguliuojamos gamtinių dujų veiklos ilgalaikio turto vertės skaičiavimo lentelė, tūkst. Lt
Eil. Nr. |
Ilgalaikio turto grupės
Veiklos rūšys |
Pastatai ir statiniai |
Transporto priemonės |
Kompiuterinė ir programinė įranga |
Kita įranga, prietaisai, įrenginiai |
Iš viso |
|
Pastatai |
Kiti statiniai |
||||||
A |
Pradinė turto vertė (be nudėvėto turto) |
|
|
|
|
|
|
|
Dujų tiekimas |
|
|
|
|
|
|
B |
Likutinė turto vertė |
|
|
|
|
|
|
|
Dujų tiekimas |
|
|
|
|
|
|
C |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas per gruodžio mėnesį |
|
|
|
|
|
|
|
Dujų tiekimas |
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Jei po perkainavimo pasikeitė įmonės turto vertė, pateikiamos atskiros duomenų lentelės – be perkainavimo ir su perkainavimo rezultatais, kalendorinių metų, einančių prieš tuos metus, kuriais yra nustatoma viršutinė kainų riba, gruodžio 31 d.
200_ m. ______________ Įmonės vadovas _____________________
4 priedas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, taikomi kainų viršutinių ribų skaičiavimuose
Eil. Nr. |
Ilgalaikio turto grupė |
Normatyvai, metais |
1. |
ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS |
4–15 |
2. |
ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS |
|
2.1. |
Pastatai ir statiniai |
60 |
2.2. |
Transporto priemonės |
6 |
2.3. |
Kompiuteriai, kompiuteriniai tinklai ir jų įranga |
4 |
2.4. |
Kita įranga, prietaisai, įrenginiai |
4 |
2.5. |
Kitas ilgalaikis materialusis turtas |
6 |