LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KELEIVIŲ, BAGAŽO, PAŠTO IR KROVINIŲ VEŽIMO ORU TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. gegužės 9 d. Nr. 3-204
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918) 68 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2002 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 3-204
KELEIVIŲ, BAGAŽO, PAŠTO IR KROVINIŲ VEŽIMO ORU TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato keleivių, jų bagažo, pašto taip pat krovinių vežimo oru sąlygas bei tvarką.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti kitokie nei šių taisyklių reikalavimai, taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai.
3. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos:
3.1. bagažas – keleivio asmeninis turtas ir daiktai, vežami orlaiviu pagal vežimo oru sutartį; jei taisyklėse tiesiogiai nenurodyta kitaip, ši sąvoka taikoma ir registruotam, ir neregistruotam bagažui;
3.3. keleivio vežimo oru sutartis – susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja orlaiviu nuvežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis perdavė bagažą – nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas – ir už bagažo vežimą;
II. VEŽIMO DOKUMENTAI IR ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, SUSIJĘ SU KELEIVIŲ, BAGAŽO, PAŠTO IR KROVINIŲ VEŽIMU
5. Pašto siuntos ir siuntiniai vežami pagal vežimo sutartis, kurias vežėjai sudaro su atitinkamomis pašto institucijomis.
8. Biliete turi būti nurodyta:
10. Vežėjas privalo įteikti keleiviui rašytinį pranešimą, kuriame turi būti išdėstyta vežėjo atsakomybė keleivio mirties arba sužalojimo, taip pat bagažo praradimo, trūkumo ar sugadinimo bei vėlavimo atvežti atvejais.
11. Krovinio važtaraštyje turi būti nurodyta:
11.2. bent vienas sustojimo punktas, jei vienas arba keli iš jų numatyti kitos valstybės teritorijoje, o išvykimo ir paskirties punktai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
12. Prireikus atlikti muitinės bei valstybės sienos apsaugos ir kitas panašias procedūras, iš siuntėjo gali būti reikalaujama pateikti dokumentus, kuriuose aprašytas krovinio pobūdis.
14. Pirmajame egzemplioriuje dedama žyma „vežėjui“; jį pasirašo siuntėjas. Antrajame egzemplioriuje dedama žyma „gavėjui“; jį pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Trečiąjį egzempliorių pasirašo vežėjas ir, priėmęs krovinį, grąžina jį siuntėjui.
15. Jeigu siuntėjo prašymu krovinio važtaraštį surašo vežėjas, važtaraštis laikomas surašytu siuntėjo vardu, jei nebus įrodyta priešingai.
16. Jeigu yra daugiau kaip vienas krovinių paketas, vežėjas turi teisę reikalauti iš siuntėjo surašyti atskirus krovinio važtaraščius.
17. Siuntėjas atsako už teisingus krovinio duomenis ir informaciją, kurią jis įrašė arba kuri jo vardu buvo įrašyta į krovinio važtaraštį. Ši nuostata taip pat taikoma ir tais atvejais, kai asmuo, veikiantis siuntėjo vardu, taip pat yra ir vežėjo įgaliotasis asmuo.
18. Siuntėjas atsako už žalą, kurią dėl jo paties arba jo vardu pateiktų neteisingų, netikslių arba ne visų duomenų ir informacijos patyrė vežėjas arba kuris nors kitas asmuo.
19. Krovinio važtaraštis, kol nebus įrodyta priešingai, yra sutarties sudarymo, krovinio priėmimo ir jame nurodytų vežimo sąlygų patvirtinimas.
20. Krovinio važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio svorį, dydį ir pakuotę, taip pat vietų skaičių yra praneštų duomenų patvirtinimas, jei nebus įrodyta priešingai; duomenys apie krovinio kiekį ir būklę nėra įrodymas prieš vežėją, išskyrus tuos atvejus, kai pastarasis patikrino juos siuntėjui dalyvaujant ir apie tai yra nurodyta krovinio važtaraštyje arba tai susiję su akivaizdžia krovinio būkle.
21. Siuntėjas, jei jis laikosi visų vežimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, turi teisę disponuoti kroviniu pasiimdamas jį iš išvykimo ar atvykimo oro uosto arba sustabdydamas jį pakeliui, arba duodamas nurodymus apie jo išdavimą paskirties punkte ar pakeliui kitam asmeniui, ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui, arba reikalaudamas sugrąžinti krovinį į išvykimo oro uostą. Naudojantis šia teise neturi būti padaroma žala vežėjui arba kitiems siuntėjams ir privalu atlyginti visas su tuo susijusias išlaidas.
22. Tais atvejais, kai neįmanoma įvykdyti siuntėjo nurodymus, vežėjas privalo nedelsdamas pranešti jam apie tai.
23. Jei vežėjas įvykdo siuntėjo nurodymus, susijusius su krovinio disponavimu, nereikalaudamas pateikti pastarajam išduoto krovinio važtaraščio egzempliorių, jis prisiima atsakomybę už žalą, kuri gali būti padaryta teisėtam šio krovinio važtaraščio turėtojui, išsaugodamas atgręžtinio reikalavimo teisę siuntėjui.
24. Siuntėjo teisės baigiasi, kai pagal šių taisyklių 25 punktą atsiranda gavėjo teisės. Tačiau, jei gavėjas atsisako priimti krovinį arba neįmanoma su juo susisiekti, siuntėjas vėl atgauna savąją disponavimo teisę.
25. Išskyrus šių taisyklių 21 punkte nurodytus atvejus, gavėjas, kai sumokamos reikiamos sumos ir įvykdytos vežimo sąlygos, nuo krovinio atvykimo į paskirties punktą momento turi teisę reikalauti, kad vežėjas išduotų jam krovinį.
27. Jei vežėjas pripažino krovinio praradimą arba krovinys neatvežamas per septynias dienas nuo tos dienos, kai jis turėjo būti atvežtas, gavėjas gali pasinaudoti vežimo sutartyje numatytomis savo teisėmis.
28. Siuntėjas ir gavėjas, kiekvienas savo vardu, gali naudotis visomis šių taisyklių 21–27 punktuose numatytomis teisėmis, nepriklausomai nuo to, ar jis veikia savo ar kito asmens interesais, bet su sąlyga, kad vykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus.
29. Šių taisyklių 21–28 punktai netaikomi nei siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiams, nei jų santykiams su trečiaisiais asmenimis.
30. Kiekviena vežimo sąlyga, kuri neatitinka šių taisyklių 21–28 punktuose numatytų sąlygų, turi būti įrašyta į krovinio važtaraštį.
31. Suntėjas prieš krovinio perdavimą privalo pateikti gavėjui duomenis ir dokumentus, kurie būtini muitinės, valstybės sienos apsaugos ir kitų valstybės institucijų formalumams įvykdyti. Siuntėjas yra atsakingas vežėjui už bet kurią žalą, patirtą dėl minėtų duomenų ar dokumentų nebuvimo, jų nepakankamumo arba neteisingumo, išskyrus tuos atvejus, kai tai atsitiko dėl paties vežėjo, jo tarnautojų arba vežėjo įgaliotųjų asmenų kaltės.
III. FAKTINIŲ VEŽĖJŲ VYKDOMAS VEŽIMAS
33. Šio skirsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai vežėjas sudaro vežimo oru sutartį su keleiviu arba siuntėju, arba asmeniu, atstovaujančiu keleiviui ar siuntėjui, o visą vežimą arba jo dalį vykdo faktinis vežėjas.
34. Jei šiame skirsnyje nenumatyta kitaip, tais atvejais, kai faktinis vežėjas vykdo visą vežimą arba jo dalį, šių taisyklių nuostatos taikomos vežėjui – viso sutartyje numatyto vežimo oru atžvilgiu, o faktiniam vežėjui – tik jo vykdomo vežimo atžvilgiu.
35. Vežėjo ir jo tarnautojų bei įgaliotųjų asmenų, atliekančių savo tarnybines pareigas, veiksmai ir neveikimas faktinio vežėjo įvykdyto vežimo atžvilgiu laikomi taip pat ir faktinio vežėjo veiksmais bei neveikimu. Jokia speciali sutartis, pagal kurią vežėjas prisiima įsipareigojimus, nenumatytus šiose taisyklėse, ir joks šiose taisyklėse numatytų teisių atsisakymas netaikomas faktiniam vežėjui, jei nebuvo gautas jo sutikimas.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Vežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą ar sveikatos sužalojimą, taip pat už bagažo ir krovinio neišsaugojimą bei transporto priemonės vėlavimą nustatoma įstatymų nustatytu dydžiu ir tvarka.
38. Šiose taisyklėse numatyti reikalavimai vežimo dokumentams netaikomi tais atvejais, kai vežimas atliekamas ypatingomis aplinkybėmis.
39. Nuostatos, susijusios su vežėjo atsakomybe, turi būti numatytos Lietuvos Respublikos vežėjų tvirtinamose vežimo sąlygose.