LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS
DirektoriAus
Į S A K Y M A S
DĖL REIKALAVIMŲ KELEIVINIAMS LAIVAMS PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 15 d. Nr. V-61
Klaipėda
Vykdydamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 „Dėl keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 33-1070) 2.1 punktą:
1. Tvirtinu pridedamus:
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO STOVUMUI, DALIJIMUI SKYRIAIS IR AVARINIAM LAIVO STOVUMUI
1. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei esamiems B klasės laivams:
1.2. aukščiausia dalijimo skyriais krovininė vaterlinija – tai vaterlinija, atitinkanti didžiausią leistinąją grimzlę, kurią laivas gali turėti pagal taikomus dalijimo skyriais reikalavimus;
1.3. laivo ilgis – tai atstumas, išmatuotas tarp laivo statmenų, išvestų per aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos kraštinius taškus;
1.4. laivo plotis – tai didžiausias jo plotis tarp špantų išorinių kraštų aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje arba žemiau jos;
1.5. grimzlė – tai vertikalus atstumas laivo midelyje nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki atitinkamos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos;
1.6. dedveitas – tai tonomis išreikštas skirtumas tarp laivo vandentalpos 1,025 tankio vandenyje, kai jis paniręs iki atitinkančios jam nustatytą vasaros viršvandeninio borto aukštį krovininės vaterlinijos, ir tuščio laivo vandentalpos;
1.7. tuščio laivo vandentalpa – tai laivo vandentalpa tonomis be krovinio, degalų, alyvos, vandens balasto, geriamojo ir technologinio tankuose laikomo vandens, vartojimo atsargų, be keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų;
1.8. pertvarų denis – tai pats aukščiausias denis, kurį siekia skersinės vandeniui nepralaidžios pertvaros;
1.9. ribinio panirimo linija – tai mažiausiai 76 mm atstumu žemiau pertvarų denio viršutinio paviršiaus laivo borte nubrėžta linija;
1.10. patalpos skvarba – tai procentais išreikšta tapatalpos tūrio dalis, kurią galėtų užtvindyti vanduo. Patalpos, besitęsiančios virš ribinio panirimo linijos, tūris matuojamas tik iki šios linijos;
1.11. mašinų patalpa laikoma erdvė nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki ribinio panirimo linijos ir tarp kraštutinių pagrindinių vandeniui nepralaidžių skersinių pertvarų, apimanti patalpas, kuriose yra pagrindiniai ir pagalbiniai laivo varomieji mechanizmai ir laivo varymui naudojami garo katilai;
1.12. keleivių patalpos – tai keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos, išskyrus bagažo, sandėlių, maisto produktų laikymo ir pašto patalpas;
1.13. vandeniui nepralaidus (kai kalbama apie konstrukciją) reiškia nepraleidžiantis vandens per konstrukciją jokia kryptimi, kai ši konstrukcija veikiama vandens spaudimo normaliomis arba avarinėmis laivo eksploatavimo sąlygomis;
1.14. sandarus – reiškia, kad esant bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į laivo vidų;
1.15. keleivinis ro-ro laivas – tai keleivinis laivas, turintis krovinių patalpas, pakraunamas ir iškraunamas horizontaliu būdu arba specialios kategorijos patalpas, nurodytas Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7.4.8 papunktyje.
2. Visų klasių 24 metrų ir ilgesni nauji laivai turi atitikti 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucija A.749 (18), priimto Nepažeisto laivo stovumo kodekso, su vėlesniais pakeitimais, atitinkamas keleiviniams laivams skirtas nuostatas.
3. Jeigu Administracija mano, kad Nepažeisto laivo stovumo kodekso oro sąlygų kriterijus visų klasių 24 metrų ir ilgesniems naujiems laivams neturi būti taikomas, tuomet gali būti leidžiama laikytis kitų nuostatų, užtikrinsiančių pakankamą saugos lygį. Tokiu atveju Europos Komisijai turi būti pateikta atitinkamų duomenų, kad pasiektas lygiavertis saugos lygis.
4. Visi esami A ir B klasės laivai visomis krovinio išdėstymo laive sąlygomis, po tinkamo pataisų dėl skysčių tankuose laisvųjų paviršių poveikio įvertinimo pagal Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 punkto 3 dalies arba lygiavertes prielaidas, turi atitikti sekančius laivo stovumo kriterijus:
4.1. plotas po atstatomojo peties kreive (statinio stovumo diagrama) turi būti ne mažesnis kaip:
4.1.2. 0,09 m×rad esant posvyrio kampui iki 40 laipsnių arba iki užliejimo kampo, t. y. iki laivo posvyrio į šoną tokio kampo, kai korpuso, antstatų arba denio kabinų angų, kurių negalima sandariai uždaryti, apatiniai kraštai panyra į vandenį, jeigu tas kampas yra mažesnis kaip 40 laipsnių;
4.2. atstatomasis petys turi būti mažiausiai 0,20 metro esant 30 laipsnių arba didesniam posvyrio kampui;
4.3. atstatomojo peties maksimumas geriau būtų esant posvyrio kampui didesniam kaip 30 laipsnių, bet kokiu atveju ne mažesniam kaip 25 laipsniai;
5. Į tas krovinio išdėstymo laive sąlygas, į kurias atsižvelgiama tikrinant, ar laikomasi pirmiau išdėstytų stovumo reikalavimų, visų esamų A ir B klasės laivų atžvilgiu įtraukiamos Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto 1 papunktyje išvardytos sąlygos.
6. Visi esami 24 metrų ir ilgesni A bei B klasės laivai taip pat turi atitikti Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto 6 papunktyje išdėstytus papildomus kriterijus (papildomus keleiviniams laivams taikomus kriterijus) ir 3 straipsnio 2 dalyje pateikto oro sąlygų kriterijų.
7. Administracija gali nustatyti kitas, nei šių Reikalavimų 5 ir 6 punktuose numatytas nuostatas, užtikrinančias pakankamą saugos lygį. Tokiu atveju Administracija informuoja Europos Komisiją, kad išlaikytas lygiavertis saugos lygis.
8. Visi nauji B, C ir D klasių laivai bei esami B klasės laivai turi būti skirstomi pertvaromis, kurios turi būti vandeniui nepralaidžios iki pat pertvarų denio, į vandeniui nepralaidžius skyrius, kurių didžiausias ilgis apskaičiuojamas laikantis čia toliau pateikiamų atitinkamų reikalavimų.
9. Vietoj šių Reikalavimų 8 punkto nuostatų naujiems B, C ir D klasių laivams bei esamiems B klasės laivams galima taikyti keleivinių laivų dalijimo skyriais ir stovumo taisykles, lygiavertes tarptautinės 1960 m. konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje II skyriaus B daliai, išdėstytas TJO asamblėjos rezoliucijoje A.265 (VIII), tačiau su sąlyga, kad taikomos visos taisyklės.
10. Bet kuri kita vidinės konstrukcijos dalis, turinti poveikį laivo dalijimo vandeniui nepralaidžiais skyriais veiksmingumui, naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose turi būti nepralaidi vandeniui.
11. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose leistinas užtvindymo ilgis duotame taške – tai didžiausia laivo ilgio atkarpa, kurios centras yra šiame taške ir kuri, atsižvelgiant į prielaidas dėl patalpų skvarbos, gali būti užtvindyta laivui nenugrimztant žemiau jo ribinio panirimo linijos.
12. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose, kurių pertvarų denis nėra ištisinis, leistinasis užtvindymo ilgis bet kuriame taške gali būti nustatomas pasitelkus menamą ištisinę ribinio panirimo liniją, kuri jokiame taške prie borto negali būti mažiau kaip 76 milimetrai nuo viršutinio paviršiaus to denio, kurį siekia vandeniui nepralaidžios pertvaros ir borto apkala.
13. Jeigu tam tikra menamos ribinio panirimo linijos dalis naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose praeina pastebimai žemiau to denio, kurį pasiekia pertvaros, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti taikyti tam tikrų nuolaidų pralaidumo vandeniui atžvilgiu dėl tų pertvarų dalių, kurios yra tarp ribinio panirimo linijos ir virš jos esančio denio.
14. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose didžiausias leistinas skyriaus, kurio centras yra kuriame nors laivo ilgio taške, ilgis nustatomas leistinąjį užtvindymo ilgį dauginant iš atitinkamo koeficiento, vadinamo dalijimo skyriais koeficientu.
15. Šių Reikalavimų 11–13 punktų nuostatos taikomos žemiau ribinio panirimo linijos esančių patalpų skvarbai.
16. Nustatant leistinąjį užtvindymo ilgį naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose, naudojamas nustatytas žemiau ribinio panirimo linijos esančių patalpų skvarbos vidurkis, nurodytas 1 lentelėje.
17. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose taikomas toks dalijimo skyriais koeficientas yra 1,0 – jeigu laivu leidžiama gabenti mažiau kaip 400 žmonių, ir 0,5 – jeigu laivu leidžiama gabenti 400 arba daugiau žmonių.
18. Esami B klasės laivai turi atitikti šią nuostatą ne vėliau kaip nuo šių Reikalavimų 42.2 punkte nustatytos datos.
19. Jeigu kurioje nors laivo dalyje arba dalyse vandeniui nepralaidžios pertvaros naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose įrengtos taip, kad jos viršuje pasiekia aukštesnį negu likusioje laivo dalyje denį, ir, apskaičiuojant leistiną užtvindymo ilgį, norima pasinaudoti šiuo aukštesnių pertvarų teikiamu pranašumu, leidžiama kiekvienai iš šių laivo dalių naudoti skirtingas ribinio panirimo linijas, – su sąlyga, kad:
19.1. laivo bortai per visą laivo ilgį siektų pačią aukščiausią iš šių ribinio panirimo linijų atitinkantį denį, ir visos angos bortų apkaloje, išdėstytos per visą laivo ilgį žemiau šio denio, taikant šių Reikalavimų 96 – 97 punktų nuostatas, būtų laikomos esančios žemiau ribinio panirimo linijos; ir
19.2. kiekvienas iš abipus pertvarų denio „pakopos“ esančių dviejų skyrių, atsižvelgiant į atitinkamas jų ribinio panirimo linijas, yra leistinojo ilgio ir, be to, šių abiejų skyrių bendras ilgis apatine ribinio panirimo linija pagrįstą leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus;
19.3. pagal šių Reikalavimų 14 punkto nuostatas nustatomas laivo skyriaus ilgis už leistinąjį gali būti didesnis, su sąlyga, kad kiekvienos poros greta jo esančių skyrių, įskaitant ir duotąjį skyrių, bendras ilgis arba neviršija leistinojo užtvindymo ilgio, arba nėra daugiau nei dvigubai didesnis už to skyriaus leistiną ilgį priklausomai nuo to, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis;
19.4. pagrindinė skersinė pertvara gali turėti įdubą (nišą), su sąlyga, kad ši įduba visa tilptų tarp dviejų vertikalių plokštumų, nubrėžtų abipus jos išilgai abiejų laivo bortų per vieną penktadalį laivo pločio nuo borto apkalos, ir šis atstumas matuojamas aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos aukštyje statmenai diametralinei laivo plokštumai. Bet kuri įdubos dalis, esanti už šių ribų, laikoma pakopa, kuriai taikomos šių Reikalavimų 20 punkto nuostatos;
19.5. jeigu pagrindinė skersinė pertvara yra su įduba arba pakopinė, nustatant laivo dalijimą skyriais naudojama lygiavertė plokščia pertvara;
19.6. jeigu pagrindinis skersinis vandeniui nepralaidus skyrius padalytas pertvaromis papildomai ir klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, yra įsitikinusi, jog po tariamo laivo borto ištisinio pažeidimo 3,0 metrus plius 3 proc. laivo ilgio arba 11 metrų, arba 10 proc. laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis, pagrindinio skyriaus visas tūris nebūtų užtvindytas, tuomet gali būti leista proporcingai padidinti leistinąjį ilgį palyginti su tuo, kuris privalo būti tokiam skyriui, jei jis nebūtų papildomai padalytas. Tokiu atveju plūdrumo atsarga, priskiriama nepažeistam laivo bortui, neturi būti didesnė kaip priskirtoji apgadintam laivo bortui. Leistinojo ilgio padidinimas pagal šį papunktį taikomas tik tada, jeigu taikant jį nebūtų pažeidžiamos šių Reikalavimų 21–40 punktų nuostatos.
20. Naujuose B, C ir D klasių laivuose pagrindinė skersinė pertvara gali turėti pakopą, jeigu ji atitinka vieną iš šių sąlygų:
20.1. nurodytos pertvaros atskirtų dviejų skyrių bendras ilgis leistinojo užtvindymo ilgio neviršija daugiau kaip 90 procentų arba skyrių leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus, išskyrus tai, kad laivuose, kurių, dalijimo skyriais koeficientas lygus 1, nurodytų dviejų skyrių bendras ilgis negali būti didesnis už skyrių leistinąjį ilgį;
20.2. pakopos vietoje turi būti imamasi papildomų priemonių dalijimo skyriais atžvilgiu, kad būtų išlaikytas toks pat saugos lygis, kurį užtikrintų plokščia pertvara;
20.3. skyriaus, virš kurio išsikiša pertvaros pakopa, ilgis nėra didesnis nei tas leistinasis ilgis, kuris matuojamas pagal 76 mm žemiau pertvaros pakopos nubrėžtą ribinio panirimo liniją;
20.4. 100 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už forpiko laivagalio link įrengiama ne didesniu atstumu nuo priekinio statmens kaip skyriaus leistinasis ilgis;
20.5. jeigu atstumas tarp gretimų dviejų pagrindinių skersinių pertvarų ar joms lygiaverčių plokščiųjų pertvarų, arba tarp skersinių plokštumų, kertančių pertvarų artimiausias pakopų dalis, yra mažesnis kaip 3,0 metrai plius 3 procentai laivo ilgio, arba 11,0 metrų, arba 10 procentų laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis, tik viena iš šių pertvarų laikoma dalijančia laivą skyriais pertvara;
21. Naujuose B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų pakankamas nepažeisto laivo stovumas bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis užtikrinamas taip, kad laivas išsilaikytų vandens paviršiuje tuo atveju, jeigu visiškai užtvindomas bet kuris vienas pagrindinis skyrius, kuris turi būti leistinojo užtvindymo ilgio ribose.
22. Jeigu naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose du pagrindinius gretimus skyrius skiria pertvara su pakopa, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius tuos du gretimus pagrindinius skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje, kaip tai numatyta šių Reikalavimų 20.1 punkte.
23. Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius bet kuriuos du gretimus skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.
24. Šių Reikalavimų 21 punkto nuostatos remiasi pagal šių Reikalavimų 30 – 32 ir 34 punktų nuostatas atliktais skaičiavimais, kuriuos atliekant atsižvelgiama į laivo proporcijų ir projekto ypatumus bei apgadintų skyrių išdėstymą ir jų formą. Skaičiuojant daroma prielaida, kad laivas, vertinant stovumo požiūriu, plaukia blogiausiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis.
25. Jeigu siekiant gerokai riboti vandens tekėjimą siūloma montuoti pakankamo sandarumo denius, vidinius bortus arba išilgines pertvaras, atliekant skaičiavimus turi būti deramai atsižvelgiama į tokius apribojimus.
26. Stovumas, kurį privaloma turėti galutinėje būklėje po apgadinimo ir, jeigu numatyta, po laivo ištiesinimo naujiems B, C ir D klasių laivams bei esamiems B klasės ro-ro laivams, ir kitiems esamiems B klasės laivams, pastatytiems 1990 m. balandžio 29 d. arba vėliau nustatomas taip:
26.1. statinio stovumo diagramos teigiamo atstatomojo peties kreivė privalo turėti bent 15 laipsnių atkarpą už pusiausvyros kampo ribos. Šią atkarpą galima sumažinti iki 10 laipsnių, jeigu plotas po atstatomojo peties kreive atitinka šių Reikalavimų 26.2 papunktyje apibrėžtą plotą, padaugintą iš santykinio dydžio 15/atkarpa, kur atkarpa išreikšta laipsniais;
26.2. plotas po atstatomojo peties kreive turi būti ne mažesnis kaip 0,015 m×rad, matuojant nuo pusiausvyros kampo iki mažesnio iš šių dydžių:
26.3. liekamasis atstatomasis petys turi būti teigiamo stovumo ribose, atsižvelgiant į didžiausią iš šių krenuojančių momentų:
26.3.2. nuo visų nuo vieno borto keltuvais nuleidžiamų pilnai pakrautų gelbėjimosi valčių ir plaustų;
26.3.3. dėl vėjo slėgio, apskaičiuojamo pagal šią formulę:
| GZ (metrais) = |
krenuojantis momentas |
+ 0,04; |
| Vandentalpa |
26.4. apskaičiuojant šių Reikalavimų 26.3 papunktyje nurodytus krenuojančius momentus, daromos šios prielaidos:
26.4.1. momentas, atsirandantis dėl keleivių susitelkimo:
26.4.2. momentas, atsirandantis nuo vieno laivo borto keltuvais leidžiant visas pilnai pakrautas gelbėjimosi valtis ir plaustus:
26.4.2.1. laikoma, kad visos gelbėjimosi valtys ir gelbėjimo kateriai, įrengti prie to borto, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra pilnai pakrauti, keltuvais išvesti už borto ir paruošti nuleisti;
26.4.2.2. gelbėjimo valtims, kurios nuleidžiamos pilnai pakrautos iš jų išdėstymo vietų, imamas maksimalus nuleidimo metu atsirandantis krenuojantis momentas;
26.4.2.3. laikoma, kad visi keltuvais nuleidžiami gelbėjimo plaustai pritvirtinti prie keltuvų tame borte, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra pilnai pakrauti, keltuvais išvesti už borto ir paruošti nuleisti;
26.4.2.4. žmonės, nesantys išvestose už borto gelbėjimo priemonėse, nesukuria papildomo krenuojančio arba atstatomojo momentų;
26.4.3. vėjo sukuriami momentai:
26.4.3.2. C ir D klasės laivams imamas 80 N/m2 vėjo slėgio dydis; imamas laivo šoninio paviršiaus projekcijos plotas virš vaterlinijos, atitinkančios nepažeisto laivo būklę;
27. Prasidėjus sparčiam progresuojančiam užtvindymui, t. y. tuomet, kai atstatomasis petys dėl šio užtvindymo staigiai sumažėja iki 0,04 metro arba daugiau, statinio stovumo diagramoje atstatomojo peties kreivė turi būti laikoma užsibaigianti ties kampu, nuo kurio prasideda progresuojantis užtvindymas, o šių Reikalavimų 26.1 bei 26.2 punktuose nurodyta laipsnių atkarpa ir plotas matuojami iki šio kampo.
28. Jeigu progresuojantis užtvindymas yra riboto pobūdžio, ilgainiui silpsta ir atstatomasis petys priimtinai lėtai mažėja iki ne mažesnio kaip 0,04 metro, likusioji kreivė dalis iš dalies trumpinama laikant, kad progresuojančiai užtvindomas skyrius yra taip užtvindytas nuo pat pradžios.
29. Tarpinėse užtvindymo stadijose maksimalus atstatomasis petys turi būti ne mažesnis kaip 0,05 metro, o teigiamų atstatomųjų pečių atkarpa statinio stovumo diagramoje ne trumpesnė kaip 7 laipsnių. Visais atvejais laikoma, kad laivo korpusas pažeistas tik vienoje vietoje ir įvertinamas tik vienas laisvasis paviršius.
30. Skaičiuojant apgadinto laivo stovumą naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose taikomi 1 lentelėje nurodyti tūrių ir paviršių skvarbos dydžiai.
1 lentelė. Skvarbos dydžiai apgadinto laivo stovumo apskaičiavimui
| Patalpos |
Skvarba |
| Skirtos kroviniui arba atsargoms |
60 proc. |
| Gyvenamosios patalpos |
95 proc. |
| Kuriose įrengti mechanizmai |
85 proc. |
| Skirtos skysčiams |
0 arba 95 proc.* |
* Imamas tas dydis, kurį taikant keliami griežtesni reikalavimai.
31. Didesnė paviršiaus skvarba turi būti taikoma toms greta avarinės vaterlinijos esančioms patalpoms, kuriose nėra įrengta daug gyvenamųjų patalpų arba mechanizmų, o taip pat patalpoms, kuriose paprastai nesukraunama žymaus krovinių arba atsargų kiekio.
32. Laivo stovumo skaičiavimams naudojami šie apgadinimų matmenys:
32.1. išilginis apgadinimo dydis: 3,0 metrai plius 3 proc. laivo ilgio arba 11,0 metrų, arba 10 proc. laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis;
32.2. skersinis apgadinimo dydis (matuojamas laivo viduje stačiais kampais nuo laivo borto link diametralinės plokštumos aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje): vienam penktadaliui laivo pločio lygus atstumas; ir
33. Nesimetriškas užtvindymas, panaudojus veiksmingas priemones, turi būti sumažintas iki minimumo. Jeigu būtina sumažinti didelius pasvirimo kampus, šios priemonės, jei jos praktiškai įgyvendinamos, turi suveikti automatiškai, tačiau bet kokiu atveju, jeigu yra numatytos perpumpavimo įrenginių valdymo priemonės, jomis turi būti valdoma iš vietų, esančių aukščiau pertvarų denio. Naujų B, C ir D klasės laivų maksimalus pasvirimo kampas po užtvindymo, tačiau laivo dar neišlyginus, neturi viršyti 15 laipsnių. Tais atvejais, kai naudojamasi perpumpavimo įrenginiais, laivo išlyginimo laikas neturi viršyti 15 minučių. Laivo kapitonas turi būti aprūpintas atitinkama perpumpavimo įrenginių naudojimo informacija.
34. Galutinė laivo būklė apgadinimo ir užtvindymo atveju, po laivo išlyginimo panaudojus priemones, turi būti:
34.1. simetriško užtvindymo atveju laivo liekamasis metacentrinis aukštis, apskaičiuotas pastovios vandentalpos metodu, turi būti teigiamas ir sudaryti ne mažiau kaip 50 mm;
34.2. jeigu kitaip nenumatyta šių Reikalavimų 34.4 punkte, nesimetriško užtvindymo atveju, kai užtvindytas vienas skyrius, posvyrio kampas B klasės laivams (naujiems ir esamiems) neturi viršyti 7 laipsnių, o C bei D klasės laivams (naujiems) – 12 laipsnių;
34.3. vienu metu užtvindžius du gretimus skyrius, esamiems ir naujiems B klasės laivams leidžiamas 12 laipsnių posvyris, su sąlyga, kad dalijimo skyriais koeficientas nė vienoje iš užtvindyto laivo dalių nėra didesnis kaip 0,50;
34.4. esamiems ne ro-ro tipo B klasės keleiviniams laivams, pastatytiems iki 1990 m. balandžio 29 d., nesimetriško užtvindymo atveju posvyrio kampas neturi viršyti 7 laipsnių;
34.5. užtvindymo galutinėje stadijoje ribinio panirimo linija jokiu būdu negali panirti į vandenį. Jeigu manoma, kad ribinio panirimo linija gali panirti tarpinėje užtvindymo stadijoje, Administracija gali reikalauti atlikti tokius tyrimus ir imtis tokių priemonių, kuriuos ji laiko būtinais, kad būtų užtikrinta laivo sauga.
35. Laivo kapitonas turi būti aprūpintas duomenimis, reikalingais normaliomis eksploatacijos sąlygomis palaikyti nepažeisto laivo stovumą, pakankamą, kad laivas galėtų atlaikyti kritinį pavojingą apgadinimą. Laivų, kuriuose yra perpumpavimo įrenginiai, kapitonai turi būti informuoti apie laivo stovumo sąlygas, kuriomis buvo grindžiami posvyrio kampų skaičiavimai, ir įspėjami, kad, laivo apgadinimo atveju mažiau palankiomis sąlygomis, posvyrio kampai gali viršyti apskaičiuotuosius.
36. Į šių Reikalavimų 35 punkte nurodytus duomenis, leidžiančius kapitonui išlaikyti pakankamą nepažeisto laivo stovumą, turi būti įtraukta informacija, kurioje nurodytas maksimalus leistinas laivo svorio centro aukštis virš kilio (KG) arba, kaip alternatyva, minimalus leistinas metacentrinis aukštis (GM) tokiam grimzlių arba vandentalpų diapazonui, kuris apima visas laivo eksploatavimo sąlygas. Ši informacija turi atspindėti skirtingų laivo diferentų įtaką, atsižvelgiant į eksploatacinius apribojimus.
37. Kiekvienas laivas laivapriekyje ir laivagalyje turi turėti aiškiai pažymėtas krovos žymes. Tuo atveju, kai krovos žymės yra tokiose vietose, kur jos sunkiai įžiūrimos, arba kai jas perskaityti trukdo su konkrečiu darbo pobūdžiu susiję eksploataciniai apribojimai, tai tokiame laive taip pat įrengiama patikima grimzlių parodymo sistema, leidžianti nustatyti laivapriekio ir laivagalio grimzles.
38. Pakrovus laivą ir iki jo išplaukimo kapitonas turi nustatyti laivo diferentą ir stovumą bei įsitikinti ir užrašyti, kad laivas tenkina atitinkamose taisyklėse pateiktus stovumo kriterijus. Laivo stovumas visada nustatomas skaičiavimais. Laivo stovumui nustatyti galima naudoti laivo pakrovimo ir stabilumo kompiuterinę programą arba jai lygiavertes priemones.
39. Klasifikacinė bendrovė, nesuderinusi Administracija, negali leisti jokių apgadinto laivo stovumui nustatytų kriterijų sušvelninimo. Jei būtų įrodyta, jog nepažeisto laivo metacentrinis aukštis, būtinas atitikti šiuos reikalavimus bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis, yra pernelyg didelis numatomoms eksploatavimo sąlygoms, reikalavimus, suderinus su Administracija, galima švelninti.
40. Apgadinto laivo stovumo reikalavimus išskirtiniais atvejais gali švelninti Administracija, jei nustatoma, jog laivo proporcijos, įranga ir kitos laivo charakteristikos, kurias konkrečiomis aplinkybėmis praktiškai įmanoma ir tikslinga priimti, yra palankios laivo stovumui po jo apgadinimo.
41. Esami B klasės ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti šių Reikalavimų 21 – 40 punktų nuostatas ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po vienos iš žemiau nurodytų atitikties datų, priklausomai nuo A/Amax dydžio, apibrėžto apskaičiavimo tvarkos esamų keleivinių ro-ro tipo laivų gyvybingumo charakteristikoms įvertinti, naudojant supaprastintą metodą, grindžiamą TJO asamblėjos rezoliucija A.265 (VIII), parengtą Jūrų saugumo komiteto jo 59 sesijoje (1991 m. birželio mėn. Jūrų saugumo komiteto aplinkraščio Nr. 574 priede):
| A/Amax dydis |
Atitikties data |
| 90 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 proc. |
2004 m. gegužės 1 d. |
| 95 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 proc. |
2004 m. spalio 1 d. |
| 97,5 proc. arba daugiau |
2005 m. spalio 1 d. |
42. Nepaisant šių Reikalavimų 21 – 41 punktų nuostatų:
42.1. nauji B, C ir D klasių ro-ro keleiviniai laivai, kuriems leidžiama plukdyti 400 ir daugiau žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 26 – 26.4.3.3 punktų nuostatas, darant prielaidą, kad laivas apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje; ir
42.2. esami B klasės ro-ro keleiviniai laivai, sertifikuoti plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti 42.1 papunkčio reikalavimus ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po vienos iš žemiau nurodytų atitikties datų, priklausomai nuo to, kuri iš datų bus vėlesnė:
| A/Amax dydis |
Atitikties data |
| 90 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 proc. |
2004 m. gegužės 1 d. |
| 95 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 proc. |
2004 m. spalio 1 d. |
| 97,5 proc. arba daugiau |
2010 m. spalio 1 d. |
| Leidžiamų pervežti žmonių skaičius |
|
| 1500 arba daugiau |
2004 m. gegužės 1 d. |
| 1000 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1500 |
2006 m. spalio 1 d. |
| 600 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1000 |
2008 m. spalio 1 d. |
| 400 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 600 |
2010 m. spalio 1 d. |
42.3. bet kokiu atveju 42.2 papunktyje nurodyti laivai turi atitikti 42.1 papunkčio reikalavimus laivo amžiui pasiekus 20 metų arba daugiau, kuris skaičiuojamas nuo kylio pastatymo pradžios arba nuo tos dienos, kada jo statyba buvo pasiekusi atitinkamą panašų etapą, arba nuo laivo pertvarkymo į keleivinį ro-ro laivą, dienos.
43. Nepaisant šių Reikalavimų 21 – 40 punktų nuostatų, B, C ir D klasių keleiviniai laivai, pastatyti 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus ro-ro keleivinius laivus, kuriems leidžiama plukdyti daugiau kaip 400 žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 26 – 26.4.3.3 ir 29 punktų nuostatas, darant prielaidą, kad laivas yra apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje.
44. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti įrengiama forpiko arba taraninė pertvara, kuri turi būti vandeniui nepralaidi iki pertvarų denio. Ši pertvara nuo laivapriekio statmens statoma ne mažesniu kaip 5 proc. laivo ilgio atstumu ir ne didesniu kaip 3 metrai plius 5 proc. laivo ilgio.
45. Jeigu kuri nors laivo dalis žemiau vaterlinijos išsikiša už priekinio statmens, pavyzdžiui, gumbinis laivo priekis, šių Reikalavimų 44 punkte nustatyti atstumai matuojami:
46. Jeigu yra ilgas priekinis antstatas, forpiko arba taraninė pertvara turi būti pratęsta taip, kad būtų sandari iki kito ištisinio denio, esančio virš pertvarų denio. Pertvaros tęsinys turi būti įrengtas taip, kad būtų išvengta galimybės laivo priekio durims jį pažeist, laivo priekio durų apgadinimo arba jų atsiskyrimo atveju.
47. Pagal šių Reikalavimų 46 punkto nuostatas privalomas pertvaros tęsinys gali nesutapti su pertvara, esančia žemiau pertvarų denio, su sąlyga, kad visos pertvaros tęsinio dalys nėra išdėstytos į priekį nuo šių Reikalavimų 44 – 45 punktuose nurodytos priekinės ribos.
48. Neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 44–47 punktų nuostatas, esami B klasės laivai turi atitikti šias nuostatas:
48.1. jeigu atsiverčianti aparelė sudaro taraninės pertvaros tęsinį, ta jo dalis, kuri tęsiasi daugiau kaip 2,3 metro virš pertvarų denio, gali būti išsikišusi už šių Reikalavimų 44–45 punktuose nurodytų ribų ne daugiau kaip 1 metrą;
48.2. tais atvejais, jeigu esama aparelė neatitinka nuostatų, pagal kuriuos būtų laikomas taraninės pertvaros tęsiniu, o aparelės padėtis neatitinka šių Reikalavimų 44–45 punktuose apibrėžtų apribojimų, toks tęsinys gali būti išdėstytas ribotu atstumu laivagalio link už šių Reikalavimų 44–45 punktuose nustatytų apribojimų. Ribotas atstumas laivagalio link neturėtų būti didesnis už būtiną tam, kad aparelė neturėtų kliūčių. Taraninės pertvaros tęsinys, turi atsidaryti į priekį ir atitikti šių Reikalavimų 46 punkto nuostatas ir turi būti įrengtas taip, kad būtų išvengta galimybės aparelei jį pažeisti, aparelės apgadinimo arba atsiskyrimo atveju.
50. Esamuose B klasės laivuose šių Reikalavimų 46–48 punktų nuostatos taikomos ne vėliau kaip po pirmos periodinės apžiūros datos, atliekamos po 2004 metų gegužės 1 dienos.
51. Achterpiko pertvara ir pertvaros, mašinų skyrių nuo krovinio ir keleivių skyrių skiriančios iš priekio ir iš galo, turi būti vandeniui nepralaidžios ir įrengiamos iki pertvarų denio. Achterpiko pertvara po pertvarų deniu gali būti pakopinė, su sąlyga, kad dėl to nesumažėja laivo saugos laipsnis dalijimo skyriais atžvilgiu.
52. Visais atvejais deidvudo vamzdžiai turi būti vandeniui nepralaidžiose patalpose. Laivagalio riebokšlis statomas vandeniui nepralaidžiame veleno tunelyje arba kitame nuo deidvudo vamzdžio patalpos atskirtame vandeniui nepralaidžiame tokio tūrio skyriuje, kurį užtvindžius per nesandarų laivagalio riebokšlį ribinio panirimo linija nepanirtų į vandenį.
53. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, esamuose B klasės laivuose ir naujuose 24 metrų arba ilgesniuose laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti įrengtas dvigubas dugnas nuo forpiko pertvaros iki achterpiko pertvaros kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su laivo konstrukcija ir normaliomis eksploatavimo sąlygomis.
53.1. 50 metrų arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 61 metras laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau nuo mašinų patalpų iki forpiko pertvaros arba kaip galima arčiau jos;
53.2. 61 metro arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 76 metrai laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau už mašinų patalpų iki forpiko ir achterpiko pertvarų arba kaip galima arčiau jų;
54. Jeigu naujuose B, C ir D klasės laivuose, esamuose B klasės laivuose ir naujuose 24 metrų arba ilgesniuose laivuose reikalaujama įrengti dvigubą dugną, jo aukštis turi atitikti klasifikacinės bendrovės standartus, o vidinis dugnas turi tęstis nuo vieno laivo borto iki kito taip, kad dugnas būtų apsaugotas iki apvalios korpuso briaunos. Tokia apsauga laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu dvigubo dugno viršutinės apkalos kraštinio lakšto išorinio krašto ir išorinės korpuso briaunos apkalos kirtimosi linija niekur nėra žemiau kaip horizontali plokštuma, einanti per midelšpanto linijos susikirtimą su skersine įstriža tiese, pasvirusia 25 laipsnių kampu pagrindinės teorinės plokštumos atžvilgiu ir kertančia šią plokštumą laivo teorinio pločio, matuojamo nuo vidurinės laivo plokštumos, vidurio taške.
55. Dvigubame dugne įrengti maži šuliniai, skirt triumų nusausinimui ir pan., neturi būti gilesni nei būtinai reikalinga. Šulinio gylis jokiu būdu negali būti didesnis už dvigubo dugno aukštį ties diametraline plokštuma minus 460 mm, ir šulinys negali būti žemiau už šių Reikalavimų 54 punkte nurodytą horizontalią plokštumą. Išorinį dugną siekiantį šulinį galima įrengti veleno tunelio gale. Įrengti kitus šulinius (pavyzdžiui, alyvai po pagrindiniais varikliais) gali leisti klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, jeigu ji įsitikina, kad priemonės užtikrina lygiavertę saugą, kurią suteikia pagal šios direktyvos nuostatas įrengtas dvigubas dugnas.
56. Dvigubas dugnas nebūtinas tose laivo vietose, kur įrengti vandeniui nepralaidūs palyginti nedidelio dydžio vien tik skysčiams gabenti naudojami skyriai, su sąlyga, kad apgadinus laivo dugną arba bortą laivo sauga, Administracijos nuomone, dėl to nesumažėja.
57. Nepaisant šių Reikalavimų 53 punkto nuostatų, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti to laivo, kurio dalijimo skyriais koeficientas ne didesnis kaip 0,5, kurioje nors dalyje neįrengti dvigubo dugno, jeigu ji įsitikina, kad dvigubo dugno įrengimas toje laivo dalyje būtų nesuderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija.
58. Tam, kad naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose būtų išlaikytas privalomas dalijimo skyriais laipsnis, laivui nustatoma patvirtintą dalijimo skyriais grimzlę atitinkanti krovininė vaterlinija, kuri žymima ant abiejų laivo bortų per vidurį. Laivas su specialiai pritaikytomis patalpomis arba keleiviams, arba kroviniui gabenti, jeigu pageidauja jo savininkas, gali būti su viena ar keliomis papildomai nustatytomis ir pažymėtomis krovininėmis vaterlinijomis, atitinkančiomis dalijimo skyriais grimzlės, kurias klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali patvirtinti alternatyvioms eksploatavimo sąlygoms.
59. Apie nustatytas ir pažymėtas dalijimo skyriais krovinines vaterlinijas daromas įrašas Keleivinio laivo saugos liudijime, o jeigu yra tik viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, ji identifikuojama pagal ženklą C.1.
60. Jeigu yra daugiau kaip viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, alternatyvios laivo eksploatavimo sąlygos identifikuojamos ženklais C.2, C.3, C.4 ir t. t. Po krovininės vaterlinijos ženklinimo raidės „C“ einantį arabišką skaičių, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti pakeisti romėnišku skaičiumi arba raidėmis, siekiant atskirti tokį ženklinimą nuo tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos ženklų.
61. Kiekvieną iš šių krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis matuojamas toje pat vietoje ir nuo tos pat denio linijos, kaip ir pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas nustatytas viršvandeninio borto aukštis.
62. Kiekvieną iš patvirtintųjų dalijimo skyriais krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis ir tos eksploatavimo sąlygos, kurioms jis patvirtintas, aiškiai nurodomi Keleivinio laivo saugos liudijime.
63. Jokiu būdu jokia dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos linija negali būti žymima virš aukščiausios krovininės vaterlinijos jūros vandenyje, nustatytos pagal laivo korpuso tvirtumą arba pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas.
64. Kad ir kur būtų pažymėtos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkama metų laikui ir plaukiojimo rajonui pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas nustatyta krovininės vaterlinijos žymė.
65. Laivai jokiu būdu negali būti kraunami taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos žymė.
66. Visos skersinės arba išilginės vandeniui nepralaidžios pagrindinės pertvaros naujuose B, C, ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose statomos taip, kad su pakankama atsparumo atsarga atlaikytų tokį didžiausią vandens slėgį, kurį pertvara turėtų išlaikyti apgadinus laivą, bent jau mažiausiai iki ribinio panirimo linijos pakilusio vandens slėgį. Šių pertvarų konstrukcija turi atitikti klasifikacinių bendrovių standartus.
67. Pertvarų įdubos (nišos) ir pakopos turi būti vandeniui nepralaidžios ir tokios pat stiprios, kaip ir šalia jų esančios pertvarų vietos.
68. Jeigu per vandeniui nepralaidų denį arba pertvarą praeina špantai ar bimsai, toks denis ar pertvara turi būti vandeniui nepralaidūs konstruktyviai, nenaudojant medinių detalių ar cemento.
69. Norint išbandyti pagrindinius skyrius, nebūtina užtvindyti juos vandeniu. Jeigu neatliekamas užtvindymo bandymas ir jeigu tai įmanoma, turi būti atliktas nepralaidumo vandeniui bandymas, liejant vandenį žarna; šis bandymas atliekamas beveik užbaigus įrengti laivą. Jeigu nelaidumo vandeniui bandymo atlikti neįmanoma todėl, kad gali būti apgadinti mechanizmai, elektros energijos įrenginių izoliacija arba atskiros įrengimų dalys, vietoj šio bandymo galima atlikti atidžią vizualinę suvirintų sujungimų apžiūrą ir, jeigu tai manoma esant reikalinga, taip pat atlikti dažų prasiskverbimo, ultragarsinį tyrimą ar lygiavertį bandymą. Bet kuriuo atveju atidžiai apžiūrimos visos vandeniui nepralaidžios pertvaros.
70. Forpikas, dvigubi dugnai (įskaitant tuščiavidurį kilį) ir vidaus apkala bandomi vandens slėgiu pagal šių Reikalavimų 66 punkto nuostatas.
71. Tų skysčiams laikyti skirtų tankų, kurie naudojami laivą dalijant skyriais, sandarumas bandomas vandens slėgiu, atitinkančiu iki aukščiausios krovininės vaterlinijos pakilusio arba du trečdalius aukščio nuo kilio viršaus iki panirimo linijos užtvindyto vandens, žiūrint kuris vandens slėgis yra didesnis, su sąlyga, kad bandymo metu vandens spaudimas tankų viršų apsemia ne mažiau kaip 0,9 m virš tanko viršaus; jeigu atlikti bandymo naudojant vandenį negalima, leidžiama atlikti sandarumo bandymą naudojant suslėgtą orą, kurio metu tankai veikiami ne didesniu kaip 0,14 baro oro slėgiu.
72. Šių Reikalavimų 70 ir 71 punktuose nurodytais bandymais patikrinimas laivo dalijimo skyriais konstrukcijų nepralaidumas vandeniui, tačiau jie nelaikytini bandymais, patvirtinančiais kurio nors skyriaus tinkamumą laikyti skystąjį kurą arba naudoti kuriais nors tokiais kitais tikslais, kuriems patvirtinti patalpos tinkamumą, atsižvelgiant į tankų ar jų jungčių užtvindymo skysčiu aukštį, gali būti reikalingi sudėtingesni bandymai.
73. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose vandeniui nepralaidžiose pertvarose angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad būtų suderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija; turi būti numatytos patikimos šių angų uždarymo priemonės.
74. Jeigu per vandeniui nepralaidžias skyrių pertvaras vedami kokie nors vamzdžiai, drenažo vamzdžiai, elektros laidai ir kt., imamasi priemonių užtikrinti pertvarų sandarumą.
75. Vandeniui nepralaidžiose skyrių pertvarose neleidžiama montuoti vožtuvų neįeinančių į vamzdynų sistemos sudedamąsias dalis.
76. Per vandeniui nepralaidžias skyrių pertvaras vedamose sistemose negalima naudoti švino arba kitų žemos lydymosi temperatūros medžiagų, nes kilus gaisrui šios sistemos būtų sugadintos ir dėl to būtų pažeistas pertvarų sandarumas.
77. Durų, landų arba įėjimo angų negalima įrengti:
78. Išskyrus šių Reikalavimų 79 punkte numatytą atvejį, per taraninę pertvarą žemiau ribinio panirimo linijos galima tiesti ne daugiau kaip vieną vamzdį laivapriekio tanko skysčiui, jeigu tame vamzdyje sumontuotas nuo pertvarų denio valdomas sraigtinis vožtuvas, jo korpusas tvirtinamas forpiko viduje prie taraninės pertvaros. Šį vožtuvą galima tvirtinti prie taraninės pertvaros išorinės pusės, su sąlyga, kad vožtuvas bet kokiomis eksploatavimo sąlygomis lengvai pasiekiamas ir jeigu jis pritvirtintas ne krovinių skyriuje.
79. Jeigu forpikas padalytas dviejų skirtingų rūšių skysčiams laikyti, per taraninę pertvarą žemiau ribinio panirimo linijos galima vesti pagal šių Reikalavimų 77 punkto nuostatas sumontuotus du vamzdžius tada, jeigu antrojo vamzdžio neįmanoma sumontuoti kitoje vietoje ir jeigu, atsižvelgiant į papildomus forpike numatytus skyrius, laivo sauga nemažėja.
80. Pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų patalpose, įskaitant eigos poreikiams naudojamus katilus, visose pagrindinėse skersinėse pertvarose, be durų į veleno tunelį, galima įrengti ne daugiau kaip vienerias duris. Jeigu sumontuoti du arba keletas velenų, tarp tunelių turi būti įrengiami juos jungiantys praėjimai. Kai yra du velenai, tarp mašinų skyriaus ir tunelių turi būti įrengtos vienerios durys, o kai yra daugiau kaip du velenai – tik dvejos durys. Visos šios durys turi būti slankiojančio tipo, ir taip įrengtos, kad durų slenksčiai būtų kai galima aukštesni. Šių durų valdymo rankinė pavara, esanti virš pertvarų denio, turi būti įrengta tokiose patalpose, kuriuose nėra mechanizmų.
81. Trumpesniuose kaip 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose vandeniui nepralaidžios durys turi būti slankiojančio tipo arba pakabinamos, arba lygiaverčio tipo. Negalima įrengti durų, užtvirtinamų tiktai jas užveržiant, ir durų, kurios uždaromos jas nuleidžiant arba panaudojant svorį.
82. 24 metrų ir ilgesniuose B, C ir D klasės laivuose, išskyrus šių Reikalavimų 94 – 94.2 ir 95 punktuose numatytus atvejus, turi būti montuojamos šių Reikalavimų 90 – 92.4 punktų nuostatas atitinkančios nuo energijos šaltinio veikiančios vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys, kurias iš navigacinio tiltelio pagrindinio valdymo pulto vienu metu galima uždaryti ne daugiau kaip per 60 sekundžių laivui esant tiesioje padėtyje.
83. Trumpesniuose kaip 24 metrų esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose slankiojančios durys gali būti:
84. Jeigu 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose yra ne daugiau kaip dvejos vandeniui nepralaidžios durys ir jos yra mašinų patalpose arba šias patalpas supančiose pertvarose, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti, kad šios dvejos durys būtų uždaromos tik rankiniu būdu. Jeigu sumontuotos rankiniu būdu uždaromos slankiojančios durys, jos uždaromos prieš laivui išplaukiant nuo prieplaukos į keleivinį reisą ir neatidaromos per visą reisą.
85. Visuose naujuose B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys, uždaromos nuo energijos šaltinio ar rankiniu būdu, turi užsidaryti esant laivo posvyriui iki 15 laipsnių į bet kurią pusę nepriklausomai nuo to, ar jos uždaromos energijos šaltinio pagalba ar rankiniu būdu. Turi būti atsižvelgiama į jėgas, galinčias iš kurios nors pusės spausti duris, jeigu per angą plūstantis vanduo veiktų duris statiniu slėgiu, kurį sukuria mažiausiai 1 metro aukščio vandens sluoksnis virš slenksčio prie ašinės durų linijos.
86. Visuose 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose vandeniui nepralaidžių durų valdymo įtaisai, įskaitant hidraulinį vamzdyną ir elektros laidus, turi būti kaip įmanoma arčiau tų pertvarų, kuriose įrengtos durys, siekiant kuo labiau sumažinti tikimybę, kad įtaisai kaip nors nukentėtų, jeigu laivas būtų apgadintas:
86.1. vandeniui nepralaidžios durys ir jų valdymo įtaisai išdėstomi taip, kad apgadinus vieną penktąją laivo pločio dalį, matuojamą aukščiausios krovininės vaterlinijos aukštyje stačiu kampu į laivo diametralinę plokštumą, nepažeistos laivo dalies vandeniui nepralaidžių durų valdymas nesutriktų;
86.2. visos nuo energijos šaltinio arba rankiniu būdu uždaromos vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys turi turėti indikacijos priemones, kurios iš visų nuotolinio valdymo postų leistų nustatyti, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Nuotolinio valdymo postai turi būti tik navigaciniame tiltelyje pagal 90.5 punkto reikalavimus ir toje vietoje, kurioje pagal 90.4 punkto reikalavimus turi būti virš pertvarų denio įrengtas rankinis valdymas.
87. Trumpesniuose kaip 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose šių Reikalavimų 81 – 86 punktų nuostatų neatitinkančios vandeniui nepralaidžios durys turi būti uždaromos prieš išplaukiant į reisą ir neatidaromos iki jo pabaigos; tokių durų atidarymo uoste ir jų uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas į laivo žurnalą.
88. Trumpesniuose kaip 24 metrai naujuose B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose rakiniu būdu uždaromos slankiojančios durys gali slankioti horizontaliai arba vertikaliai. Turi būti numatyta galimybė valdyti durų mechanizmą nuo pačių durų iš abiejų jos pusių, ir iš prieinamos vietos virš pertvarų denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, ir šis būdas turi būti patvirtintas. Kai laivas yra tiesioje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių.
89. Esamuose B klasės laivuose nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios durys gali slankioti vertikaliai arba horizontaliai. Jeigu durys valdomos iš pagrindinio valdymo posto, pavara turi būti įrengta taip, kad duris būtų galima atidaryti ir uždaryti nuo energijos šaltinio nuo pačių durų iš abiejų jos pusių. Iš abiejų pertvaros pusių turi būti įrengtos vietinio valdymo nuo energijos šaltinio rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų jas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios durys turi būti valdomos rankiniu būdu nuo pačių durų iš abiejų jos pusių, ir iš prieinamos vietos virš pertvarų denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, ir šis būdas turi būti patvirtintas. Turi būti numatyta nuostata, kad, pradėjus uždarinėti duris, būtų duodamas garsinis signalas, girdimas tol, kol jos uždaromos visiškai. Be to, didelio aplinkos triukšmo vietose, prie durų, papildomai prie garsinio signalo, reikalaujama duoti mirksintį vizualinį signalą.
90. 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose visos nuo energijos šaltinio veikiančios vandeniui nepralaidžios durys, turi atitikti šiuos reikalavimus:
90.2. laikantis šių Reikalavimų 94.6 punkto nuostatų, maksimalus plotis turi būti apribotas iki 1,2 metro. Klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti įrengti didesnes duris, tačiau tiktai tiek, kiek tai būtina efektyviai laivo eksploatacijai ir su sąlyga, kad atsižvelgta į kitas saugos priemones, įskaitant ir pateiktas žemiau:
90.2.1. turi būti atkreipiamas ypatingas dėmesys į durų ir jų uždarymo įtaisų tvirtumą, siekiant išvengti pratekėjimų;
90.3. turi būti įrengtos su joms atidaryti ir uždaryti būtina įranga, naudojanti elektros, hidraulinę arba kokią nors kitą energiją, priimtiną Administracijai;
90.4. turi turėti atskirą rankinio valdymo mechanizmą. Turi būti numatyta galimybė duris atidaryti ir uždaryti ranka iš abiejų pusių ir, papildomai, uždaryti iš prieinamos vietos virš pertvarų denio naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, priimtinu Administracijai ir užtikrinančiu tokį pat saugos lygį. Sukamojo ar kitokio judesio kryptis turi būti aiškiai pažymėta visose valdymo vietose. Kai laivas yra tiesioje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių;
90.5. turi turėti valdymo priemones iš abiejų durų pusių jų uždarymui ir atidarymui naudojant energijos šaltinį, o taip pat durų uždarymui naudojant energijos šaltinį iš pagrindinio valdymo pulto, esančio navigaciniame tiltelyje;
90.6. turi turėti garsinę signalizaciją, besiskiriančią nuo kitų tos vietos kokių nors signalų, kuri skambės kiekvieną kartą, kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu naudojant energijos šaltinį, ir kuri pradėtų skambėti bent jau 5 sekundes, tačiau ne daugiau kaip 10 sekundžių, prieš pradedant judėti durims ir tęsis tol, kol jos visiškai užsidarys. Jeigu durys atidaromos ir uždaromos nuotoliniu rankiniu būdu, užtenka, kad garsinis signalas skambėtų tik joms judant. Papildomai, keleivių patalpose ir didelio aplinkos triukšmo vietose, Administracija gali reikalauti, kad garsinis signalas būtų lydimas prie durų mirksinčio vizualinio signalo; ir
90.7. turi turėti beveik vienodą uždarymo trukmę kai naudojamas energijos šaltinis. Uždarymo trukmė nuo durų judėjimo pradžios iki visiško jų uždarymo jokiu būdu negali būti trumpesnė kaip 20 ir ne ilgesnė kaip 40 sekundžių laivui esant tiesioje padėtyje;
90.8. elektros energija, reikalinga nuo energijos šaltinio veikiančioms slankiojančioms vandeniui nepralaidžioms durims, turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pertvarų denio įrengtą skirstomąjį skydą; atitinkamoms valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinėms elektros energija turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pertvarų denio įrengtą skirstomąjį skydą, o, sugedus pagrindiniam arba avariniam elektros energijos šaltiniui, automatiškai būtų tiekiama iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio;
90.9. nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys turi turėti:
90.9.1. centralizuotą hidraulinę sistemą su dviem atskirais galios šaltiniais, kiekvienas iš kurių sudarytas iš variklio ir siurblio, pajėgiančių vienu metu uždaryti visas duris. Be to, visai įrangai turi būti numatyti tokie hidrauliniai akumuliatoriai, kurių galios užtektų, kad visos laivo durys būtų panaudotos tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi atlikti akumuliatorius nesant slėgio siurblyje. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurioje eksploatuojama įranga. Nuo energijos šaltinio veikiančios sistemos konstrukcija turi kiek įmanoma mažinti galimybę, kad hidraulinio vamzdyno vienas gedimas kliudytų tinkamai veikti daugiau kaip vienerioms durims. Hidraulinė sistema turi turėti signalizaciją, įspėjančią apie per žemą skysčio lygį nuo energijos šaltinio veikiančios sistemos hidraulinio skysčio rezervuaruose ir signalizaciją, įspėjančią apie per mažą dujų slėgį hidrauliniuose akumuliatoriuose, arba turėti kitokias priemones sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Šie signalizacija turi būti garsinė ir vizualinė, ir ji įrengiama navigaciniame tiltelyje, pagrindiniame valdymo pulte; arba
90.9.2. nepriklausomą hidraulinę sistemą visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio ir siurblio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Be to, turi būti numatytas toks hidraulinis akumuliatorius, kurio galios užtektų, kad durys būtų panaudoti tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi atlikti akumuliatorius nesant slėgio siurblyje. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurioje eksploatuojama įranga. Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte įrengiama grupinė signalizacija, įspėjanti apie per mažą dujų slėgį akumuliatoriuose, arba kitokios priemonės juose sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Sukauptos energijos mažėjimo indikacija turi būti numatyta kiekviename vietinio valdymo poste; arba
90.9.3. nepriklausomą elektros sistemą ir variklį visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Energijos šaltinis turi būti automatiškai aprūpinamas elektros energija iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio, jeigu sugenda pagrindinis arba avarinis elektros energijos šaltinis, o jo galios užtenka, kad durys būtų panaudotos tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui;
90.10. šių Reikalavimų 90.9.1, 90.9.2 ir 90.9.3 papunkčiuose nurodytoms sistemoms turi atitikti šias nuostatas:
90.10.1. nuo energijos šaltinio veikiančių slankiojančių vandeniui nepralaidžių durų energijos sistemos turi būti atskirtos nuo visų kitų energijos sistemų. Pavienis nuo elektros arba hidraulinės energijos veikiančių sistemų, išskyrus hidraulinę pavarą, gedimas neturi sutrukdyti valdyti bet kurias duris rankiniu būdu;
90.10.2. iš abiejų pertvaros pusių ne mažesniame kaip 1,6 metro aukštyje nuo grindų turi būti įrengtos durų valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų abi rankenas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Rankenų judėjimo kryptis atidarant ir uždarant duris turi būti aiškiai nurodyta ir turi sutapti su durų slinkimo kryptimi. Hidraulinės vandeniui nepralaidžių durų valdymo rankenos gyvenamosiose patalpose, jeigu uždaryti durims pakanka vieno veiksmo, išdėstomos taip, kad vaikai šių rankenų negalėtų valdyti, pavyzdžiui, prietaisų skydeliuose, kurių varžtai yra mažiausiai 1,70 metro aukštyje virš denio lygio;
91. 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose iš abiejų durų pusių turi būti tvirtinta plokštelė su nurodymais, kaip veikia durų atidarymo ir uždarymo sistema. Prie visų durų iš abiejų pusių taip pat turi būti tvirtinta plokštelė su tekstu arba piešiniais, įspėjančiais apie pavojų likti durų angoje, kai durys pradeda užsidarinėti. Šios plokštelės gaminamos iš patvarios medžiagos ir patikimai pritvirtinamos. Plokštelėje su nurodymais arba įspėjimu pateikiama informacija apie durų užsidarymo trukmę;
92. Visose 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
92.1. kiek tai praktiškai įmanoma, vandeniui nepralaidžių durų elektros įranga ir su ja susijusios sudedamosios dalys turi būti išdėstytos virš pertvarų denio ir nepavojingose vietose bei patalpose;
92.2. elektrinių sudedamųjų dalių, kurias būtina išdėstyti žemiau pertvarų denio, gaubtai turi būti tinkamai apsaugoti, kad į jas nepatektų vanduo;
92.3. elektros energijos, valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinės nuo gedimo turi būti apsaugotos taip, kad, sugedus vienų durų grandinei, nebūtų sugadinta kurių nors kitų durų grandinė. Durų signalizacijos arba indikatoriaus grandinių trumpasis jungimas arba kiti gedimai neturi sukelti energijos praradimo tų durų valdymo sistemai. Konstrukcija turi būti tokia, kad vandens patekimas į elektros įrangą, sumontuotą žemiau pertvarų denio, nesukeltų durų atsidarymo;
92.4. pavienis nuo energijos šaltinio veikiančių slankiojančių vandeniui nepralaidžių durų elektros gedimas energijos šaltinio arba valdymo sistemose negali sukelti uždarytų durų atsidarymo. Elektros energijos tiekimas turi būti nuolat kontroliuojamas elektros grandinės taške, kiek tai praktiškai įmanoma arčiau kiekvieno elektros variklio, reikalaujamo pagal šių Reikalavimų 90.9 punkto nuostatas. Nustojus tiekti elektros energiją tokiai grandinei, pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi įsijungti garsinis ir vizualinis signalai;
92.5. pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi būti „pagrindinio režimo“ jungiklis su dviem valdymo režimais: režimas „vietinis valdymas“, kurį įjungus, visas duris galima atidaryti ir uždaryti stovint prie jų, nenaudojant automatinio durų uždarymo, ir režimas „durys uždarytos“, kurį įjungus, visos atidarytos durys uždaromos automatiškai. „Uždarytų durų“ režimas turi užtikrinti, kad duris galima būtų atidaryti iš vietos, ir jos vėl būtų automatiškai uždaromos atleidus vietinio durų valdymo mechanizmą. Įprasta „pagrindinio režimo“ jungiklio padėtis – perjungtas į „vietinį valdymą“. „Uždarytų durų“ režimu naudojamasi tik iškilus pavojui arba patikrinimo tikslais;
92.6. navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte turi būti įrengta schema, kurioje parodytos visų durų vietos, o jų vizualieji indikatoriai signalizuoja, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Raudona lemputė signalizuoja, kad durys pilnai atidarytos, o žalia – durys uždarytos. Kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu, raudona mirksinti lemputė signalizuoja apie tarpinę durų padėtį. Indikacinė grandinė neturi priklausyti nuo bet kurių durų valdymo grandinės;
93. Visuose naujose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių reikalavimų:
93.1. visos vandeniui nepralaidžios durys laivo plaukiojimo metu turi būti uždarytos, išskyrus tuos šių Reikalavimų 93.3 – 93.5 papunkčiuose nurodytus atvejus, kai jas galima atidaryti laivo plaukiojimo metu;
93.2. vandeniui nepralaidžias duris, platesnes kaip 1,2 metro, kurias leidžiama įrengti pagal šių Reikalavimų 94.6 punkto nuostatas, galima atidaryti tik minėtame punkte išsamiau nurodytomis aplinkybėmis. Bet kurios, pagal šios dalies nuostatas atidarytos durys turi būti parengtos nedelsiant uždaryti;
93.3. laivo plaukiojimo metu vandeniui nepralaidžias durys gali būti atidaromos tada, kai reikia užtikrinti keleivių ar įgulos narių praėjimą arba kai jas atidaryti būtina dėl greta durų atliekamo darbo. Durys turi būti nedelsiant uždarytos, kai žmonės pro jas praėjo arba užbaigus veiklą, dėl kurios duris reikėjo atidaryti;
93.4. tam tikros vandeniui nepralaidžios durys laivo plaukiojimo metu gali būti paliktos atidarytos, jeigu tai laikoma absoliučiai būtina; t. y. jų atidarymas laikomas būtinu saugiam ir efektyviam laivo mechanizmų veikimui arba užtikrinant normalų neapribotą praėjimą keleiviams per keleivių patalpas. Tokias duris nustato klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, tik kruopščiai apsvarsčiusi atidarytų durų įtaką laivo eksploatavimui ir saugumui;
94. Klasifikacine bendrovei nustačius, kad naujuose B, C ir D klasės laivuose tokios durys būtinos, tuomet patikimos konstrukcijos vandeniui nepralaidžios durys gali būti įrengtos vandeniui nepralaidžiose pertvarose, dalijančiose tarp denių esančias krovinių patalpas:
94.1. tokios durys gali būti pakabinamosios, judančios ant ratukų arba slankiojančios, tačiau jos negali būti valdomos nuotoliniu būdu;
94.2. jos turi būti įrengtos kaip įmanoma aukščiau ir toliau nuo laivo korpuso apkalos, tačiau jokiu būdu išorinės vertikaliosios durų briaunos nuo korpuso apkalos negali būti mažesniu atstumu kaip viena penktoji laivo pločio dalis, o šis atstumas matuojamas aukščiausios krovininės vaterlinijos lygyje stačiu kampu į laivo diametralinę plokštumą;
94.3. šios durys turi būti uždaromos prieš reiso pradžią ir laivo plaukiojimo metu neatidaromos; jų atidarymo uoste ir uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas laivo žurnale;
94.4. jeigu reiso metu kurios nors iš šių durų prieinamos, jose turi būti įrengtas įtaisas, užtikrinantis, kad durys nebūtų atidarytos be leidimo. Kuomet siūloma įrengti tokias duris, šių durų skaičių ir jų išdėstymą specialiai svarsto Administracija;
94.5. pertvarose neleidžiama įrengti nuimamųjų apkalos plokščių, išskyrus mašinų patalpas. Šios plokštės visada turi būti savo vietose prieš laivui išplaukiant iš uosto ir laivo plaukiojimo metu nenuimamos, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas;
94.6. Administracija gali leisti, kad kiekvienoje skersinėje vandeniui nepralaidžioje pertvaroje ne daugiau kaip vienerios nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys, didesnės už nurodytas 90.2 punkte, gali pakeisti tokias nuimamas plokštes, su sąlyga, kad šios durys uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto ir neatidaromos laivo plaukiojimo metu, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Šioms durims netaikomi šių Reikalavimų 90.4 punkto nuostatos dėl visiško jų uždarymo rankine pavara per 90 sekundžių. Jų atidarymo ir uždarymo laikas, ar laivui esant jūroje, ar uoste, įrašomas laivo žurnale.
95. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei esamuose B klasės laivuose, skirtuose arba pritaikytuose krovininėms transporto priemonėms ir jas lydintiems asmenims gabenti turi būti laikomasi šių reikalavimų:
95.1. jeigu keleivių, įskaitant transporto priemones lydinčiuosius asmenis, skaičius tokiame laive ne didesnis kaip N = 12 + A/25, čia A = bendras krovininėms transporto priemonėms išdėstyti skirtų patalpų denio plotas kvadratiniais metrais, kai naudingas šių patalpų aukštis transporto priemonių išdėstymo vietoje bei įvažiavimo į jas aukštis ne mažesnis kaip 4 metrai, taikomos šių Reikalavimų 94 – 94.4 punktų nuostatos dėl vandeniui nepralaidžių durų, išskyrus tai, kad krovinių patalpas dalijančiose vandeniui nepralaidžiose pertvarose durys gali būti įrengtos bet kokiame aukštyje;
95.2. be to, navigaciniame tiltelyje turi būti įrengti indikatoriai, automatiškai parodantys, kad kiekvienos durys uždarytos ir visi jų skląsčiai užstumti;
96. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
96.1. laivo korpuso apkaloje angų skaičius turi būti kuo mažesnis, kiek tai suderinama su konstrukcija ir tinkama laivo eksploatavimą;
96.2. visų laivo korpuso apkalos angų uždarymo priemonių konstrukcija ir patikimumas turi atitikti angos paskirtį ir tą vietą, kurioje ši anga įrengta;
96.3. remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimais, borto iliuminatorių apatinis kraštas neturi būti žemiau linijos, brėžiamos laivo borte lygiagrečiai pertvarų deniui taip, kad atstumas tarp šios linijos žemiausio taško ir aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos būtų 2,5 proc. laivo pločio arba 500 mm priklausomai nuo to, kuris iš šių dydžių yra didesnis;
96.4. visi borto iliuminatorių, kurių apatinis kraštas yra žemiau ribinio panirimo linijos, turi būti tokios konstrukcijos, kuri veiksmingai užtikrintų, kad joks asmuo šių iliuminatorių negalėtų atidaryti be laivo kapitono leidimo;
96.5. jeigu tarp denių įrengtų šių Reikalavimų 96.4 punkte nurodytų borto iliuminatorių apatinis kraštas laivui išplaukiant iš bet kurio uosto yra žemiau linijos, nubrėžtos laivo borte lygiagrečiai pertvarų deniui, kad atstumas nuo šios linijos žemiausio taško iki vandens yra 1,4 metro plius 2,5 proc. laivo pločio, visi šie tarp denių esantys iliuminatoriai prieš laivui išplaukiant iš uosto turi būti uždaromi taip, kad nepraleistų vandens, ir užrakinami, ir jų negalima atidaryti iki laivo atplaukimo į kitą uostą. Taikant šio punkto nuostatas, galima padaryti atitinkamas pataisas dėl gėlo vandens, kur tai pritaikoma;
96.6. laivo plaukiojimo metu neprieinami borto iliuminatoriai ir jų dangčiai prieš laivui išplaukiant iš uosto turi būti uždaromi ir užrakinami;
96.7. špigatų, sanitarinių nuotekų ir kitų panašių angų korpuso apkaloje skaičius turi būti sumažintas iki minimalaus, kiekvieną angą sujungiant su kuo daugiau sanitarinių nuotekų ir kitokiais vamzdžiais arba kitu reikalavimus atitinkančiu būdu;
96.8. visos laivo korpuso apkalos išleidimo ir įleidimo angos turi turėti patikimus ir prieinamus įrenginius, apsaugančius, kad į laivą atsitiktinai nepatektų vanduo;
96.9. remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimais, išskyrus šių Reikalavimų 96.12 punkte numatytus atvejus, kiekviena atskira išleidimo anga, praeinanti per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių žemiau ribinio panirimo linijos, turi turėti vieną automatinį vienpusio pralaidumo vožtuvą su tiesioginio jo uždarymo įtaisu, valdomu iš vietos, esančios virš pertvarų denio, arba du automatinius vienpusio pralaidumo vožtuvus be tiesioginio uždarymo priemonių, su sąlyga, kad tas vožtuvas, kuris įrengtas arčiau diametralinės laivo plokštumos, yra išdėstytas virš aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos ir laivo eksploatavimo metu visada prieinamas patikrinimui;
96.10. jeigu yra įrengtas vožtuvas su tiesioginio uždarymo įtaisu, jo valdymo vieta, esanti aukščiau pertvarų denio, turi būti visada lengvai prieinama ir turi turėti priemonės, parodančias, ar tas vožtuvas atidarytas, ar uždarytas;
96.11. išleidimo angoms, praeinančioms per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių virš ribinio panirimo linijos, taikomos galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimai;
96.12. mašinų patalpoje esančios užbortinio vandens priėmimo ir išleidimo angos, susijusios su pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų veikimu, turi turėti lengvai prieinamus vožtuvus, įtaisytus tarp vamzdžių ir korpuso apkalos arba tarp vamzdžių ir su korpuso apkala sujungtų kingstonų dėžių. Vožtuvai gali būti valdomi iš jų įrengimo vietos ir privalo turėti indikatorius, parodančius, ar šie vožtuvai uždaryti, ar atidaryti.
97. Visuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių taisyklių:
97.1. užtikrinamas patogus priėjimas prie kingstonų valdymo vairaračių arba rankenų. Visi vožtuvai, naudojami kaip kingstonai, turi užsidaryti jų rankenas sukant pagal laikrodžio rodyklę;
97.2. laivo borte įrengti tie išleidimo čiaupai arba vožtuvai, kuriais iš katilų išleidžiamas vanduo, išdėstomi lengvai prieinamose vietose, ir ne po laivo korpuso apkala. Čiaupai arba vožtuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad būtų lengva pamatyti, ar jie atidaryti, ar uždaryti. Prie čiaupų turi būti saugos skydeliai, kurie suprojektuoti taip, kad jeigu čiaupas atsuktas, jų negalima būtų nuimti;
97.3. visi vožtuvai ir čiaupai vamzdynų sistemose, tokiose kaip nusausinimo ir balasto, skystojo kuro ir alyvos, gaisro gesinimo ir pralaidos, vandens aušinimo bei sanitarinės ir kt. turi būti aiškiai pažymimi atsižvelgiant į jų paskirtį;
97.4. kiti išleidimo vamzdžiai, jeigu jie išvesti į išorę žemiau aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo viduje privalo turėti atitinkamas uždarymo priemones; jeigu šie vamzdžiai į išorę išvesti virš aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, jie turi turėti paprastą uždaromąjį vožtuvą. Abiem atvejais vožtuvų gali nebūti, jeigu naudojami tokio pat storio vamzdžiai, kaip ir netiesioginio išleidimo angos iš tualetų, kriauklių bei ištekėjimo angų iš dušų ir kt., su sąlyga, kad yra įrengti dangčiai arba angos kitaip apsaugotos nuo vandens smūginio užliejimo. Tokių vamzdžių sienelės gali būti ne storesnės kaip 14 mm;
97.5. jeigu įrengtas vožtuvas su tiesioginiu uždarymo mechanizmu, vieta, iš kurios šį vožtuvą galima valdyti, turi būti visada lengvai prieinama ir turi turėti priemones, rodančias, ar vožtuvas atidarytas, ar uždarytas;
97.6. kuomet vožtuvai su tiesioginiu uždarymo mechanizmu išdėstyti mašinų patalpose, pakanka, kad šiuos vožtuvus galima būtų valdyti iš jų išdėstymo vietų, su sąlyga, kad tokia vieta bet kokiomis sąlygomis yra lengvai prieinama;
97.7. visos detalės korpuso apkaloje ir vožtuvai, būtini pagal šio punkto nuostatas, turi būti iš plieno, bronzos arba iš kitos aprobuotos kalios medžiagos. Neleidžiama naudoti paprastojo ketaus ar panašios medžiagos vožtuvų. Visi šiame punkte nurodyti vamzdžiai turi būti plieniniai arba iš kitos lygiavertės medžiagos, priimtinos Administracijai;
97.8. žemiau ribinio panirimo linijos įrengtos žmonių praėjimo angos ir krovininiai lacportai turi būti pakankamai tvirtos konstrukcijos. Prieš laivui išplaukiant iš uosto, šios praėjimo angos ir krovininiai lacportai turi būti patikimai uždaromi ir užtvirtinami, kad nepraleistų vandens, ir lieka uždaryti laivo plaukiojimo metu;
98. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių keleivinių laivų nepralaidumo vandeniui aukščiau ribinio panirimo linijos nuostatų:
98.1. imamasi visų pagrįstų ir įmanomų taikyti priemonių, kad būtų apribotas vandens patekimas į laivą virš pertvarų denio ir jo sklidimas šiuo deniu. Šiomis priemonėmis gali būti dalinės pertvaras arba rėminės užtvaros. Kai dalinės vandeniui nepralaidžios pertvaros ir rėminės užtvaros montuojamos pertvarų denyje, virš arba greta pagrindinių dalijimo skyriais pertvarų, tai jų sujungimai su korpuso apkala ir pertvarų deniu turi būti vandeniui nepralaidūs, kad apribotų vandens tekėjimą išilgai denio, kai apgadintas laivas yra pasviręs į šoną. Jeigu dalinė vandeniui nepralaidi pertvara nesutampa su žemiau esančia apatinės pertvaros padėtimi, pertvarų denis tarp jų turi būti nepralaidus vandeniui;
98.2. pertvarų denis arba denis virš jo turi būti sandarūs. Prie visų atvirojo denio angų turi būti įrengiami pakankamo aukščio ir tvirtumo komingsai, o pačios angos turi būti aprūpintos patikimomis priemonėmis greitai ir sandariai jas uždaryti. Siekiant, kad bet kokiomis oro sąlygomis nuo denio greitai nutekėtų vanduo, būtina įrengti angas falšbortuose, atvirus turėklus ir kitus špigatus;
98.3. esamuose B klasės laivuose antstate pasibaigiančių ortakių atvirasis galas turi būti mažiausiai 1 metrą virš vaterlinijos kai laivas pasvyra iki 15 laipsnių kampu arba iki maksimalaus kampo tarpinėse užtvindymo stadijose, kaip nustatyta tiesioginio skaičiavimo būdu, žiūrint kuris iš šių kampų yra didesnis. Kaip alternatyva, tankų ventiliacijos vamzdžiai, išskyrus naftos produktų tankus, gali praeiti per antstato šoną. Šios dalies nuostatos nepažeidžia galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimų;
98.4. borto iliuminatoriai, žmonių praėjimo angos, krovininiai lacportai ir kitos laivo korpuso angų, įrengtų aukščiau ribinio panirimo linijos, uždarymo priemonės turi būti patikimos konstrukcijos, patikimai pagamintos ir pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į tas patalpas, kuriose jos įrengtos, ir į šių priemonių įrengimo vietą aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos atžvilgiu;
99. Visuose naujose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių durų kroviniams pakrauti uždarymo nuostatų:
99.1. šios durys, įrengtos virš ribinio panirimo linijos, prieš laivui išplaukiant į bet kokį reisą, turi būti uždarytos ir užrakintos, ir lieka uždarytos ir užrakintos laivo plaukiojimo metu iki prisišvartavimo prie kitos prieplaukos:
99.2. jeigu, laivui stovint prie prieplaukos, durų atidaryti arba uždaryti negalima, tokias duris leidžiama atidaryti arba jų neuždaryti tol, kol laivas plaukia prieplaukos link arba tolsta nuo jos, tačiau durys tokioje padėtyje laikomos tik tol, kol jas vėl galima valdyti. Bet kokiu atveju vidinės laivapriekio durys turi būti laikomos uždarytos;
99.3. nepaisant šių Reikalavimų 99.1.1 – 99.1.4 papunkčių nuostatų, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti atskiras duris atidaryti kapitono nuožiūra, jeigu tai būtina eksploatuojant laivą arba keleiviams įlaipinti ar jiems išlaipinti tada, kai laivas saugiai stovi išmetęs inkarą, su sąlyga, kad dėl to laivo sauga nesumažėja;
99.4. laivo kapitonas turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinta veiksminga šių Reikalavimų 99.1 papunktyje nurodytų durų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema;
100. Visuose naujuose B, C ir D klasės keleiviniuose ro-ro tipo laivuose turi būti laikomasi pertvarų denio ir po juo esančių patalpų nepralaidumo vandeniui nuostatų:
100.1. laikantis šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 papunkčių nuostatų, visų įėjimų, per kuriuos patenkama į patalpas, esančias žemiau pertvarų denio, apatinis taškas turi būti ne žemiau kaip 2,5 metro virš pertvarų denio;
100.2. jeigu įrengiamos transporto priemonių aparelės, per kurias patenkama į patalpas, esančias žemiau pertvarų denio, šių aparelių angos turi būti uždaromos sandariai taip, kad per jas nepatektų vanduo į žemiau esančias patalpas, ir jose turi būti įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vizualinius signalus į navigacinį tiltelį;
100.3. Klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti įrengti atskiras praėjimus, vedančius į patalpas po pertvarų deniu, su sąlyga, kad jie būtini atliekant laive svarbiausius darbus, pavyzdžiui, perkelti mechanizmus ir atsargines dalis, ir jeigu tokie praėjimai yra uždaromi vandeniui nepralaidžiai, o juose turi būti įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vizualinius signalus į navigacinį tiltelį;
100.4. šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 punktuose nurodyti praėjimai turi būti uždaromi prieš laivui nuplaukiant nuo prieplaukos ir lieka uždaryti tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką;
100.5. laivo kapitonas turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinta veiksminga šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 punktuose nurodytų praėjimų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema; ir
100.6. prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas turi užtikrinti, kad laivo žurnale, būtų įrašytas šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 punktuose nurodytų praėjimų paskutinio uždarymo laikas;
100.7. nauji trumpesni kaip 40 metrų ilgio C klasės ro-ro laivai, ir nauji D klasės ro-ro laivai, gali atitikti ne šių Reikalavimų 100.1 – 100.6 punktų nuostatas, o šių Reikalavimų 101.1 – 101.4 punktų nuostatas, jeigu atvirųjų ro-ro denių komingsai ir slenksčiai ne žemesni kaip 600 mm, o uždarųjų ro-ro denių – ne žemesni kaip 380 mm.
101. Visuose esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
101.1. visi praėjimai, vedantys iš ro-ro denio į patalpas, esančias žemiau pertvarų denio, turi būti sandariai uždaromi, o juose turi būti įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vizualinius signalus į navigacinį tiltelį;
101.2. visi šie praėjimai turi būti uždaromi prieš laivui nuplaukiant nuo prieplaukos į bet kokį reisą ir lieka uždaryti tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką;
101.3. nepaisant šių Reikalavimų 101.2 punkto nuostatų, Administracija gali leisti kai kuriuos praėjimus atidaryti reiso metu, tačiau tik tokiam laiko tarpui, kuris sugaištamas pereiti šį praėjimą ir, jeigu reikia, būtiniausių laivo darbų atlikimui; ir
102. Visuose keleiviniuose ro-ro tipo laivuose laivo kapitonas arba jo paskirtas pareigūnas turi užtikrinti, kad be kapitono arba paskirto pareigūno aiškaus leidimo jokiam keleiviui nebūtų leista laivo plaukimo metu patekti į uždarąjį ro-ro denį.
103. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės ro-ro keleiviniuose laivuose visos skersinės ir išilginės pertvaros, kurios laikomos kaip efektyvios apriboti jūros vandens, susikaupusio ant ro-ro denio, sklidimą, turi būti uždarytos ir užtvirtintos prieš laivui nuplaukiant nuo prieplaukos ir lieka uždarytos ir užtvirtintos tol, kol laivas atplaukia į kitą prieplauką.
104. Nepaisant šių Reikalavimų 103 punkto nuostatų, Administracija gali leisti kai kuriuos tokių pertvarų praėjimus atidaryti laivo plaukiojimo metu, tačiau tik tokiam laiko tarpui, kuris sugaištamas pereiti šį praėjimą ir, jeigu reikia, būtiniausių laivo darbų atlikimui.
105. Užbaigus statyti bet kurį naujos B, C ir D klasės keleivinį laivą bei jau esamuose B klasės laivuose turi būti atliktas laivo stovumo nustatymo bandymas ir nustatyti jo stovumo elementai:
105.1. laivo kapitonas turi būti aprūpintas tokia Administracijos aprobuota būtina informacija, kad jis įvairiomis laivo eksploatavimo sąlygomis greitais ir paprastais būdais galėtų gauti tikslius duomenis apie laivo stovumą;
105.2. kai laive padaryti kokie nors pakeitimai, galintys žymiai paveikti tą laivo stovumo informaciją, kuria yra aprūpintas kapitonas, jam turi būti suteikta pakeista stovumo informacija. Jeigu reikia, laivo stovumo bandymas turi būti atliekamas dar kartą;
105.3. periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliekamas tyrimas, kurio metu tikrinama, ar nepasikeitė tuščio laivo vandentalpa ir laivo išilginis svorio centras. Laivo stovumo bandymas turi būti atliktas iš naujo kiekvienu atveju, kai tuščio laivo vandentalpos nukrypimas palyginti su aprobuota laivo stovumo informacija yra didesnė kaip 2 proc. arba kai nustatoma arba nujaučiama, kad laivo išilginio svorio centro nukrypimas viršija 1 proc. laivo ilgio;
105.4. Administracija gali leisti atskiro laivo stovumo nustatymo bandymo neatlikti, jeigu pagrindinius stovumo duomenis galima gauti iš stovumo nustatymo bandymo, atlikto su vienodo tipo laivu, ir Administracija sutinka, kad laivo, kuriam padaryta išimtis, patikimą stovumo informaciją galima gauti iš tokių pagrindinių duomenų.
106. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose brėžiniai ir schemos, aiškiai rodantys kiekvieno denio ir triumo vandeniui nepralaidžių patalpų ribas, jose įrengtas angas, jų uždarymo priemones ir visas šių priemonių valdymo įtaisų įrengimo vietas bei tuos įrenginius, kuriais koreguojamas bet koks užtvindyto laivo posvyris, turi būti visą laiką iškabinti matomose vietose, kad jais galėtų vadovautis budintis laivo pareigūnas. Be to, laivo pareigūnai turi turėti lankstinukus su pirmiau minėta informacija.
107. Visuose ro-ro keleiviniuose laivuose, išskyrus tuos esamus laivus, kuriems šių Reikalavimų 107.2 punkto nuostatos taikomos ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po 2004 metų gegužės 1 dienos, turi būti laikomasi šių nuostatų:
107.1. visų korpuso apkaloje esančių durų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba jeigu netinkamai užtvirtinti, gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovininės patalpos, indikatoriai turi būti įrengti navigaciniame tiltelyje. Indikatorių sistema turi būti suprojektuota remiantis patikimumo sugedus atskiroms sudedamosioms dalims principu ir turi duoti vizualinį signalą, jeigu durys ne visiškai uždarytos arba jeigu kuris nors užtvirtinimo įrenginys yra ne savo vietoje ir ne iki galo prispaustas bei duoti garsinį signalą tada, kai tokios durys ar uždarymo įrenginys atsidaro arba kai užtvirtinimo įrenginiai atsilaisvina. Indikatorių pulte navigaciniame tiltelyje turi būti įrengta režimo „uostas/plaukimas jūra“ pasirinkimo funkcija, kuri turi būti sureguliuota taip, kad navigaciniame tiltelyje pasigirstų garsinis signalas, jeigu laivas iš uosto išplaukia neuždarytomis laivapriekio durimis, vidinėmis durimis, laivagalio aparele arba kuriomis nors kitomis korpuso apkaloje esančiomis durimis, arba jeigu kuris nors užtvirtinimo įrenginys yra ne savo vietoje. Elektros energija indikatorių sistemai turi būti atskirai tiekiama iš kito, o ne iš to paties šaltinio, kuris elektros energiją tiekia durims atidaryti ir uždaryti bei joms sandariai užtvirtinti. Administracijos aprobuotų indikatorių sistemų, įrengtų esamuose laivuose, keisti nebūtina;
107.2. turi būti įrengtos televizijos stebėjimo kameros ir vandens pratekėjimą aptinkančios sistemos, į navigacinį tiltelį ir jėgainės valdymo postą perduodančios informaciją apie bet kokį vandens pratekėjimą per vidines ir išorines laivapriekio duris, laivagalio duris arba per bet kurias kitas korpuso apkaloje esančias duris, per kurias gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovininės patalpos;
107.3. specialiosios kategorijos patalpos ir ro-ro krovininės patalpos turi būti nuolatos patruliuojamos arba jos stebimos veiksmingomis priemonėmis, pavyzdžiui, televizijos kameromis taip, kad būtų galima aptikti bet kokį transporto priemonių judėjimą nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis ir keleivius, laivo plaukimo metu be leidimo įėjusius į minėtas patalpas;
107.4. visų korpuso apkaloje esančių durų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba netinkamai užtvirtinti, gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovininės patalpos, eksploatacinių uždarymo ir užtvirtinimo procedūrų dokumentacija turi būti laikoma laive ir iškabinta atitinkamose vietose.
108. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi tokių reikalavimų dėl vandeniui nepralaidžių durų ženklinimo, periodinio jų veikimo tikrinimo, apžiūros ir kt.:
108.1. mokymai, per kuriuos mokomasi naudotis vandeniui nepralaidžiomis durimis, borto iliuminatoriais, vožtuvais ir špigatų uždarymo mechanizmais, turi vykti kartą per savaitę;
108.2. pagrindinių skersinių pertvarų visų vandeniui nelaidžių durų, naudojamų jūroje, veikimas patikrinamas kasdien;
108.3. vandeniui nepralaidžios durys, visi jų mechanizmai ir su jais sujungti indikatoriai, visi tie vožtuvai, kuriuos būtina uždaryti, kad patalpa taptų nepralaidi vandeniui, ir visi tie vožtuvai, kurie užtikrina vandens perpumpavimo valdymą apgadinimo metu siekiant ištiesinti laivą, periodiškai tikrinami jūroje bent kartą per savaitę;
109. Visuose naujose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti vykdomi tokie įrašai laivo žurnale:
109.1. pakabinamosios durys, nuimamosios plokštės, borto iliuminatoriai, praėjimo angų ir krovininiai lacportai ir kitos angos, kurių, laikantis šių reikalavimų, laivo plaukiojimo metu atidaryti negalima, turi būti uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto. Uždarymo ir atidarymo (jeigu tai padaryti leidžiama pagal šiuos reikalavimus) laikas įrašomas laivo žurnale;
110. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose su laikinaisiais deniais, skirtais keleiviniams automobiliams gabenti, šių denių konstrukcija, montavimas ir eksploatavimas turi būti atliekamas laikantis klasifikacinės bendrovės nustatytų priemonių, suderintų su Administracija. Konstrukcijos atžvilgiu turi būti laikomasi klasifikacinių bendrovių atitinkamų taisyklių.
111. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, jų išoriniuose deniuose, į kuriuos leidžiama patekti keleiviams ir kuriuose nėra sumontuota atitinkamo aukščio apsauginių bortų, turi būti įrengti ne žemesni kaip 1100 milimetrų aukščio nuo denio apačios turėklai, suprojektuoti ir pastatyti taip, kad keleiviai negalėtų ant jų užlipti ir netyčia nukristi nuo minėtų denių. Išoriniuose deniuose esantys laiptai ir laiptų aikštelė turi būti įrengtos su lygiavertės konstrukcijos turėklais.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V -61
REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO MECHANIZMAMS
1. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei eksploatuojamiems B klasės laivams:
1.1. vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai;
1.2. pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, rumpelis arba skritulio formos vairalazdė), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą;
1.3. vairo pavaros galios agregatas – tai:
- elektrinės vairo pavaros dalys – elektros variklis ir jo elektrinė įranga;
- elektrinės hidraulinės vairo pavaros dalys – elektros variklis, jo elektros įranga ir prijungtas siurblys;
- kitokios hidraulinės vairo pavaros dalys – variklis ir prijungtas siurblys;
1.4. pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui valdyti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
1.5. normali laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsena – tai būsena, kai pats laivas ir visi jo varymo, vairavimą, saugų vedimą, apsaugą, nuo gaisrų ir patalpų užtvindymo, vidaus bei išorės ryšius ir signalizaciją, žmonių evakuaciją, skubų valčių nuleidimą bei tam laivui numatytus žmonių gyvenimo patogumus užtikrinantys mechanizmai, aptarnavimo sistemos, priemonės ir įrenginiai tinka naudoti ir normaliai veikia;
1.6. normalios laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir aptarnaujantys mechanizmai, tarnybos turi galimybę valdyti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės bei įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimo valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat turi būti galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis;
1.7. avarinė būsena – tai būsena, kai, sugedus laivo pagrindiniam elektros energijos šaltiniui, nebeveikia bet kurios iš laivo aptarnavimo sistemų, reikalingų normaliai eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsenai palaikyti;
1.8. avarinės sąlygos – tai sąlygos, kurioms esant sutrinka įprastam laivo eksploatavimui ar normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio;
1.9. pagrindinis elektros energijos įrenginys – tai įrenginys, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstymo skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti;
1.10. sugedęs laivas – tai laivo būsena, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo garo katilai ir pagalbiniai mechanizmai;
1.12. pagrindinis skirstomasis skydas – tai skirstomasis skydas, į kurį, betarpiškai tiekiama pagrindinio elektros energijos šaltinio gaminama elektros energija tam, kad per jį ji būtų paskirstyta laivo aptarnavimo sistemoms;
1.13. avarinis skirstomasis skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms tarnyboms avarinėms laivo aptarnavimo sistemoms;
1.14. avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio;
1.15. didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės;
1.16. didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės ir plaukdamas jūra pasinaudodamas maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas;
1.17. mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų skyriai, visos kitos pagrindinių variklių, katilų, skystojo kuro agregato, garo ir vidaus degimo variklių, generatorių ir pagrindinių elektros variklių, degalų pylimo agregatų, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos, oro kondicionavimo mechanizmų ar panašios patalpos ir pirmiau minėtų skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
1.18. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai:
- su vidaus degimo varikliais, kuriais sukami laivo varytuvai; arba
- su vidaus degimo varikliais, naudojamais kitais tikslais nei sukti laivo varytuvus, jeigu tų vidaus variklių jungtinė bendra išėjimo galia nėra mažesnė kaip 375 kilovatai; arba
- su skystuoju kuru kūrenamu kuriuo nors katilu ar skystojo kuro agregatu;
1.19. galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, kaip antai: vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
2. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
2.1. mechanizmai, katilai ir kiti slėginiai indai, su jais sujungtos vamzdynų sistemos ir įranga turi būti montuojami ir apsaugomi taip, kad, reikiamą dėmesį kreipiant į judančias dalis, karštus paviršius ir kitas pavojingas vietas, kuo labiau būtų sumažintas pavojus, keliamas laive esantiems žmonėms;
2.2. turi būti numatytos priemonės, kuriomis galima užtikrinti arba atkurti normalų pagrindinio variklio veikimą net tada, jeigu sugenda vienas iš pagrindinių pagalbinių įrenginių;
3. Visuose naujuose B ir C klasės laivuose pagrindiniai ir visi pagalbiniai mechanizmai, svarbūs laivo eigai ir saugai palaikyti, sumontavus juos laive, turi būti suprojektuoti veikti tada, kai laivas plaukia be jokio posvyrio ir kai stovintis laivas pasvyra bet kokiu kampu, ne didesniu kaip 15 laipsnių, įskaitant ir šį kampą, o plaukiantis (supamas) laivas kuriuo nors būdu svyra 22 laipsnių kampu ir kartu kai jo laivagalis arba laivapriekis dinamiškai pasvyra (kilinis supimas) 7,5 laipsnių kampu.
4. Visuose naujuose A, B, C klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti numatytos priemonės, kad iškilus pavojui pagrindinį variklį ir sraigtą būtų galima sustabdyti iš atitinkamų kitų vietų, o ne iš variklių skyriaus ar variklių valdymo posto, pavyzdžiui, iš viršutinio denio arba vairinės.
5. Visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, skystojo kuro tiekimo ir nusėdimo cisternų bei alyvos cisternų ventiliaciniai vamzdžiai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad, trūkus ventiliaciniam vamzdžiui, nebūtų sukeliamas tiesioginis jūros ar lietaus vandens patekimo pavojus. Visuose laivuose turi būti įrengta po dvi skystojo kuro tiekimo cisternos, po vieną cisterną kiekvienam laive naudojamam kuro tipui, kuris reikalingas pagrindiniams laivo eigos mechanizmams ir gyvybiškai svarbioms sistemoms, arba turi būti įrengti lygiaverčiai mechanizmai. B klasės laivuose šios cisternos ar lygiaverčiai mechanizmai turi būti pajėgūs veikti ne mažiau kaip 8 valandas, o C ir D klasės laivuose – ne mažiau kaip 4 valandas tada, kai pagrindinis variklis nuolat veikia didžiausiu galimu pajėgumu, o generatorius veikia įprastiniu apkrovimu laivui plaukiant jūra.
6. Visų naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivų vidaus degimo varikliuose, kurių cilindro skersmuo 200 mm, o karterio tūris 0,6 m3 ir didesnis, turi būti montuojami karteryje atitinkamo tipo apsauginiai vožtuvai atitinkamo tipo išleidimo vožtuvai su pakankamu išleidžiamosios angos plotu, apsaugojantys nuo sprogimo. Apsaugos vožtuvai išdėstomi taip arba juose montuojami įtaisai, užtikrinantys, kad vožtuvų išmetamos medžiagos būtų nukreipiamos taip, jog pavojus sužeisti darbuotojus būtų minimalus.
7. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose ljalų sausinimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
7.1. ljalų sausinimo sistema turi būti veiksminga, galinti išpumpuoti vandenį iš bet kurio vandeniui nelaidaus skyriaus arba jį nusausinti, jeigu tai ne gėlam vandeniui, vandens balastui, skystajam kurui arba skystam kroviniui gabenti skirtas skyrius, kuriam, bet kokiomis potencialiomis eksploatavimo sąlygomis, ištuštinti turi būti numatytos kitos veiksmingos priemonės. Be to, turi būti sumontuoti veiksmingi triumų su izoliacija sausinimo įrenginiai;
7.2. sanitariniai, balasto sistemų ir bendrosios paskirties siurbliai gali būti laikomi kaip nepriklausomi sausinimo siurbliai turintys savo energijos šaltinį, jeigu būtinomis detalėmis jie sujungti su ljalų sausinimo sistema;
7.3. visi sausinimo vamzdžiai, naudojami degalų tankų skyriuose arba po jais ar katilų arba mašinų skyriuose, įskaitant alyvos nusodinimo tankų arba skystojo kuro pumpavimo įrenginių skyrius, turi būti plieniniai arba iš kitos atitinkamos medžiagos;
7.4. ljalų sausinimo ir balasto sistemos turi būti įrengtos taip, kad jūros ir balasto skyrių vanduo nepatektų į krovinių ir mašinų skyrių arba iš vienos patalpos į kitą. Turi būti priimtos priemonės, kad joks su triumo sausinimo ir balasto sistemomis sujungtas diptankas tada, kai jis pakrautas, netyčia nebūtų užtvindytas jūros vandeniu arba kad jame supiltas vandens balastas nebūtų išleistas triumo sausinimo siurbliu;
8. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose ljalų sausinimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
8.1. turi būti numatytos priemonės, kad pertvarų denyje įrengti uždarieji krovinių skyriai būtų sausinami;
8.2. jeigu pertvarų denio antvandeninis bortas toks, kad, laivui pasvirus daugiau kaip 5 laipsnius, denio kraštas panyra, turi būti sausinama pagal šių Reikalavimų 29 punkto nuostatas sumontuotu pakankamu skaičiumi atitinkamo dydžio špigatų, vandenį pilančių tiesiai už borto;
8.3. jeigu antvandeninis bortas yra toks, kad laivui pasvirus 5 laipsnius arba mažiau, pertvarų denio kraštas panyra, pertvarų denio krovinio uždarųjų skyrių vanduo nuvedamas į pakankamos talpos atitinkamą skyrių ar skyrius, su įrengta didelio vandens lygio signalizacija ir atitinkamais įrenginiais vandeniui už borto išleisti. Be to, turi būti užtikrinama, kad:
8.3.1. špigatų skaičius, dydis ir išdėstymas apsaugotų, kad skyriuje be reikalo nesikauptų laisvai plūstantis vanduo;
8.3.2. montuojant sausinimo sistemą, privalomą pagal šio punkto nuostatas, būtų atsižvelgta į bet kurios stacionariosios slėginės sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos reikalavimus;
8.3.3. benzinu arba kitomis pavojingomis medžiagomis užterštas vanduo nebūtų nuvedamas į mašinų ar kitus skyrius, kuriuose gali būti ugnies šaltinis; ir
9. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose ljalų sausinimo sistema turi atitikti šiuos nuostatus:
9.1. ro-ro krovinių denių ir automobilių denių sausinimo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad dešiniojo ir kairiojo bortų špigatai bei štorminiai špigatai, atsižvelgiant į laivo posvyrį ir diferentą, galėtų šalinti purkštuvų galvučių ir gaisrinių siurblių tiekiamą vandenį;
9.2. jeigu keleivių ir įgulos kambariuose sumontuota sprinklerinė gaisro gesinimo sistema ir hidrantai, šiose patalpose turi būti atitinkamas skaičius špigatų, galinčių šalinti gaisro gesinimo sistemos purkštukų kambariuose purškiamą ir dviem gaisrinėmis žarnomis su antgaliais liejamą vandenį. Špigatai turi būti įrengiami pačiose tinkamiausiose vietose, pavyzdžiui, kiekviename kampe.
10. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose įrengiant ljalų sausinimo sistemas turi būti laikomasi šių nuostatų:
10.1. ljalų sausinimo sistema, kurią privalu įrengti pagal šių Reikalavimų 7.1 papunkčio nuostatas, turi būti tinkama naudoti bet kokiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis, atsirandančiomis po avarijos, kai laivas tiesus arba pasviręs. Šiuo tikslu paprastai turi būti įrengtos šoninės siurbimo angos, išskyrus siauras patalpas laivagalyje, kuriose gali užtekti vieno siurbimo vamzdžio. Sudėtingos formos patalpose gali būti reikalingi papildomi siurbimo vamzdžiai. Patalpoje turi būti įrengti įtaisai, kurie vandenį kreiptų į siurbimo vamzdžius;
10.2. jeigu įmanoma, ljalų sausinimo siurbliai su energijos šaltinio įranga statomi atskirose vandeniui nelaidžiose patalpose, kurios turi būti įrengtos arba išdėstomos taip, kad jos nebūtų užtvindytos apgadinus vieną kurią nors laivo dalį. Jeigu pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai bei katilai yra dviejose arba keliose vandeniui nelaidžiose patalpose, siurbliai, kuriuos galima naudoti ljalams sausinti, turi būti pagal galimybes išdėstyti šiose patalpose;
10.3. visi būtini triumo sausinimo siurbliai, išskyrus tuos papildomus siurblius, kurie gali būti numatyti tik laivapriekio patalpoms, išdėstomi taip, kad siurbtų vandenį iš bet kurio to skyriaus, kurį reikia nusausinti pagal šių Reikalavimų 7.1 punkto nuostatas;
10.4. visi ljalų sausinimo siurbliai su energijos šaltinio įranga turi būti tinkama vandeniui pumpuoti nustatytu pagrindiniu sausinimo vamzdžiu ne mažesniu kaip 2 m/s greičiu. Atskiriems mašinų skyriuose pastatytiems ljalų sausinimo siurbliams su energijos šaltinio įranga šiuose pačiuose skyriuose turi būti įrengtos tiesioginio siurbimo angos, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriame skyriuje reikia įrengti ne daugiau kaip dvi siurbimo angas. Jeigu įrengiamos dvi arba keletas tokių siurbimo angų, jos išdėstomos bent jau po vieną abiejuose laivo šonuose. Tiesioginio siurbimo angos atitinkamai išdėstomos, o mašinų skyriaus angų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip nustatytasis pagrindiniam sausinimo vamzdynui;
10.5. be ljalų siurblio tiesioginio siurbimo vamzdžio arba tų siurbimo vamzdžių, kuriuos reikia įrengti pagal šių Reikalavimų 10.4 punkto nuostatas, iš didžiausio sumontuoto atskiro siurblio su mechanine pavara iki mašinų skyriaus sausinimo lygio vedamas tiesioginis avarinis ljalų siurblio siurbiamasis vamzdis, kuriame įrengtas atbulinis negrįžtamasis vožtuvas; siurbiamojo vamzdžio skersmuo yra toks pat, kaip ir pagrindinė naudojamų siurblių įėjimo anga;
10.6. kingstono ir tiesioginio siurbimo vožtuvų turi būti įrengti gerokai virš mašinų skyriaus platformos;
10.7. visi ljalų siurblio sausinimo vamzdžiai iki jų jungčių su siurbliais turi būti nejungiami su kitais vamzdžiais;
10.8. ljalų siurblio pagrindinio sausinimo vamzdžio ir atšakų vamzdžių skersmuo „d“ turi būti skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę. Tačiau tikrąjį vidinį skersmenį galima apvalinti iki Administracijai priimtino artimiausio standartinio dydžio: pagrindinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis:
Atšakinio triumo siurblio sausinimo vamzdžių atvamzdžiai tarp kaupiamųjų talpyklų ir siurbimo vamzdžių:
čia:
d – pagrindinio sausinimo vamzdyno vidinis skersmuo (milimetrais),
L ir B – laivo ilgis ir plotis (metrais),
L1 – patalpos ilgis, ir
D – laivo borto aukštis (metrais) iki pertvarų denio, jeigu laivuose su pagrindiniame denyje įrengtu uždaruoju krovinių skyriumi, kuriame yra vidinė sausinimo sistema, įrengta pagal šių Reikalavimų 8.2 punkto nuostatas ir besitęsianti per visą laivo ilgį, D matuojamas iki kito, esančio virš pertvarų, denio. Jeigu uždarieji krovinio skyriai įrengti ne per visą laivo ilgį, dydis D gaunamas prie borto aukščio iki pertvarų denio pridedant 1h/L, kur l ir h yra uždarųjų krovinio skyrių bendras ilgis ir aukštis;
10.9. turi būti priimtos priemonės, kad ta patalpa, kurioje įrengtas kuris nors sausinimo sistemos siurbiamasis vamzdis, nebūtų užtvindyta tada, kai kurioje nors kitoje patalpoje esantis vamzdis nutraukiamas ar kitaip apgadinamas laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos. Kad šios nuostatos būtų laikomasi tada, kai vamzdis įrengtas kurioje nors dalyje mažesniu kaip viena penktoji laivo pločio atstumu nuo laivo borto (šis atstumas matuojamas krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją) arba dėžiniame kilyje, tada vamzdyje, kurio neužkištas galas yra patalpoje, turi būti įrengtas atbulinis negrįžtamasis vožtuvas;
10.10. su ljalų sausinimo sistema sujungtos skirstomosios dėžės, čiaupai ir vožtuvai išdėstomi taip, kad, prasidėjus užtvindymui, bet kuriai patalpai sausinti būtų galima naudoti vieną iš ljalų sausinimo sistemos siurblių; be to, už linijos, nubrėžtos vienos penktosios laivo pločio atstumu nuo borto, apgadinus siurblį arba jo vamzdį, jungiantį siurblį su pagrindiniu ljalų sausinimo vamzdynu, ljalų sausinimo sistema nesugenda. Kai įrengta tik viena visiems siurbliams bendra vamzdynų sistema, turi būti galimybė vožtuvus, reguliuojančius ljalų siurblių siurbiamuosius vamzdžius, valdyti iš pertvarų denio. Jeigu be pagrindinės ljalų sausinimo sistemos įrengta ir avarinė, su pagrindine ji nesujungiama ir turi būti įrengta taip, kad siurblys galėtų sausinti bet kurią užtvindytą patalpą taip, kaip apibrėžta šių Reikalavimų 10.1 punkte; vožtuvus, būtinus reguliuoti avarinę sistemą, turi būti galimybė valdyti iš pertvarų denio;
11. Reikalavimai ljalų siurblių skaičiui ir tipui naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
11.1. turi būti vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir vienas atskiras siurblys su nepriklausomu energijos šaltiniu, pastatytas ne mašinų skyriuje ir pajungtas ne iš šio skyriaus gabenantiems ne daugiau kaip 250 keleivių;
11.2. turi būti vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir du atskiri siurbliai su nepriklausomais energijos šaltiniais, iš kurių vienas turi būti pastatytas ne mašinų skyriuje ir pajungtas ne iš šio skyriaus gabenantiems daugiau kaip 250 keleivių;
11.3. pagrindinį siurblį, sujungtą pavara su varikliu, galima keisti vienu siurbliu su atskiru energijos šaltiniu;
12. Reikalavimai naujų B, C ir D bei eksploatuojamų B klasės laivų atbulinės eigos priemonėms:
12.1. turi būti įrengtos pakankamą atbulinės eigos galią sukuriančios priemonės, užtikrinančios reikiamą laivo valdymą normaliomis aplinkybėmis;
12.2. turi būti pademonstruotas ir užfiksuotas pagrindinio mechanizmo tinkamumas per pakankamą laiką keisti laivasraigčio traukos kryptį ir šiuo veiksmu sustabdyti, nuplaukiant pagrįstą atstumą, eksploataciniu greičiu į priekį;
12.3. bandymų metu užregistruotos laivo sustojimo trukmės, laivo kursai ir nuplaukti atstumai bei tų bandymų, kuriais nustatomas laivo su keletu laivasraigčių eiklumas ir manevringumas sugedus vienam arba keletui laivasraigčių, rezultatai turi būti prieinami naudotis kapitonui arba paskirtiems pareigūnams.
13. Reikalavimai naujų B, C ir D bei eksploatuojamų B klasės laivų vairo pavarai:
13.1. visuose laivuose turi būti įrengtos veiksmingos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros. Jos turi būti įrengtos taip, kad, sugedus vienai iš jų, nebūtų sugadintos kitos pavaros;
13.2. pagrindinė vairo pavara ir, jeigu įrengtas, vairo ašigalis turi būti:
13.2.1. pakankamai patvarūs ir tinkami valdyti didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį plaukiančiam laivui ir taip suprojektuoti, kad nebūtų apgadinti laivui plaukiant didžiausiu atbulinės eigos greičiu;
13.2.2. kai laivas plaukia didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, tinkami vairą iš 35 laipsnių kampo nuo vieno borto pasukti į 35 laipsnių kampą kito borto ir pirmiau minėtomis sąlygomis per 28 sekundes vairą iš 35 laipsnių kampo bet kurio borto pasukti į 30 laipsnių kampą kito borto;
13.2.3. varomi galios, jeigu reikia, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 13.2.2 papunkčio nuostatų, ir bet kokiu atveju, kai vairo ašigalio skersmuo didesnis kaip 120 mm, o jis įrengtas kaip rumpelis, išskyrus atvejus, kai jis sustiprinamas plaukiojimui tarp ledų, kaip to reikalaujama šių Reikalavimų 13.2.1 papunktyje;
13.3. jeigu įrengta, pagalbinė vairo pavara turi būti:
13.3.1. pakankamai patvari ir tinkama valdyti laivą, plaukiantį valdomumo greičiu, ir ją įmanoma greitai įjungti, kai susiklosto pavojinga padėtis;
13.3.2. tinkama vairą greičiau kaip per 60 sekundžių iš 15 laipsnių kampo nuo vieno borto pasukti į 15 laipsnių kampą kito borto, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia į priekį puse didžiausio eksploatacinio greičio arba 7 mazgų greičiu (naudojamas didesnis dydis); ir
14. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose vairo pavaros galios agregatai turi būti:
14.1. įrengiami taip, kad vėl pradėjus tiekti energiją, kurios tiekimas buvo nutrauktas, įsijungtų automatiškai; ir
15. Visuose naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose pagrindinei vairo pavarai esant sudarytai iš dviejų arba keleto vienodos galios agregatų, pagalbinės vairo pavaros galima neįrengti, jeigu:
15.1. pagrindinė vairo pavara gali valdyti vairą taip, kaip nurodyta šių Reikalavimų 13.2.2 papunktyje, kai vienas iš dviejų galios agregatų neveikia;
16. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose vairo pavaros valdymas turi būti užtikrinamas:
16.2. jeigu pagrindinė vairo pavara įrengta pagal šių Reikalavimų 11 punkto nuostatas, vairo pavara valdoma dviem atskiromis sistemomis, kurios savo ruožtu valdomos iš navigacinio tiltelio. Šiuo atveju atsarginio vairaračio arba atsarginės valdymo svirties įrengti nebūtina. Jeigu valdymo sistemos pagrindas yra hidraulinio nuotolinio valdymo variklis, antros atskiros sistemos įrengti nereikia;
16.3. pagalbinė vairo pavara valdoma iš vairo mašinos skyriaus ir, jeigu pavara veikia nuo energijos šaltinio – iš navigacinio tiltelio, ir valdymas turi būti nepriklausomas nuo pagrindinės vairo pavaros valdymo sistemos;
16.4. visos tos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros valdymo sistemos, kurios valdomos iš navigacinio tiltelio, turi atitikti šiuos reikalavimus:
16.4.1. elektrinei pavarai naudojama atskira jos grandinė, kuriai elektros energija vairo pavaros stipriųjų srovių grandine turi būti tiekiama iš vairo mašinos skyriaus pulto arba tiesiogiai skirstomojo skydo šynomis, tiekiančiomis elektros energiją pirmiau minėtai vairo pavaros stipriųjų srovių grandinei, iš taško, esančio skirstomajame skyde greta skirstomojo skydo pulto;
16.4.2. vairo mašinos skyriuje turi būti numatytos atskiros priemonės kiekvienai valdymo sistemai, valdomai iš navigacinio tiltelio, atjungti nuo vairo pavaros, su kuria ji naudojama;
16.4.4. nustojus tiekti elektros energiją valdymo sistemai, navigaciniame tiltelyje duodamas garsinis ir vaizdinis signalas; ir
16.5. stipriųjų srovių elektros grandinės ir vairo pavaros valdymo sistemos bei jų sudedamosios dalys, t. y. laidai ir vamzdžiai, būtini pagal šios ir pagal šių Reikalavimų 17 punkto nuostatas, turi būti montuojami juos vienus nuo kitų per visą jų ilgį pagal galimybes atskiriant;
16.6. tarp navigacinio tiltelio ir vairo mašinos skyriaus arba alternatyvios vairavimo vietos turi būti įrengtos ryšio priemonės;
16.7. vairo (-ų) pasukimo kampas turi būti:
16.7.1. jeigu pagrindinė vairo pavara veikia nuo energijos šaltinio, jis rodomas navigaciniame tiltelyje. Vairo pasukimo kampą rodanti įranga turi būti nesujungta su vairo pavaros valdymo sistema;
16.8. hidraulinėje vairo pavaroje veikiančioje nuo energijos šaltinio montuojami:
16.8.1. hidraulinio skysčio valymo įrenginiai, atsižvelgiant į hidraulinės sistemos tipą ir projektą;
16.8.2. hidraulinio skysčio avarinio žemo lygio signaliniai įtaisai šio skysčio rezervuare, kad pagal galimybes kuo anksčiau būtų pranešta apie hidraulinio skysčio nuotekį. Navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti duodamas garsinis ir vaizdinis signalas, kur jie lengvai išgirstami ir pastebimi; ir
16.8.3. stacionarusis pakankamos talpos kaupimo bakas, iš kurio galima iš naujo pripildyti skysčiu bent vieną galios perdavimo sistemą, įskaitant rezervuarą, jeigu pagrindinę vairo pavarą veikia nuo energijos šaltinio. Kaupimo bakas turi būti stacionariai vamzdžiais sujungiamas taip, kad hidraulines sistemas skysčiu lengvai būtų galima iš naujo pripildyti iš vairo mašinos skyriaus, ir bake turi būti pastatytas lygio daviklis;
16.9. vairo mašinos skyriai turi būti:
16.9.2. su juose sumontuotais įrenginiais, užtikrinančiais galimybę eksploatuoti vairo pavaros mechanizmus ir prieiti prie jų valdymo priemonių. Šiuose įrenginiuose turi būti įrengiami turėklai ir grotelinis klojinys arba kitoks neslidus paviršius, užtikrinantis tinkamas darbo sąlygas tada, jeigu nutekėtų hidraulinis skystis.
17. Naujų B, C ir D bei eksploatuojamų B klasės laivų navigaciniame tiltelyje ir atitinkamame pagrindinių mechanizmų valdymo punkte turi būti įrengti signalizacijos įtaisai, rodantys, kad veikia elektrinės ir elektrohidraulinės vairo pavarų varikliai.
18. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti iš vieno arba keleto galios agregatų sudarytuose visuose vairo įrenginiuose su elektrine arba elektrohidrauline pavara naudojamos mažiausiai dvi atskiros grandinės, kurioms elektros energija turi būti tiekiama tiesiogiai iš pagrindinio skirstomojo skydo; tačiau vienai iš grandinių elektros energiją galima tiekti iš avarinio skirstomojo skydo. Su pagrindiniu vairo įrenginiu, kuriame įrengta elektrinė arba elektrohidraulinė pavara, sujungtą pagalbinį vairo įrenginį su elektrine arba elektrohidrauline pavara galima prijungti prie vienos iš grandinių, tiekiančių elektros energiją pagrindiniam vairo įrenginiui. Grandinės, elektros energiją tiekiančios vairo įrenginiui su elektrine ar elektrohidrauline pavara, turi atitikti apkrovai, kad grandinės galėtų tiekti elektros energiją visiems varikliams, kuriuos prie jų gali prijungti vienu metu ir kurie veiktų visi iš karto.
19. Visuose naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose vairo įrenginio elektros ir elektrohidraulinės grandinės bei varikliai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir jose turi būti įrengta perkrovos signalizacija. Apsauga nuo perteklinės srovės, įskaitant ir paleidimo srovę, jeigu numatyta, turi būti už visą apsaugoto variklio ar grandinės srovę ne mažesnė kaip du kartus ir turi būti įrengta taip, kad leistų tekėti atitinkamai paleidimo srovei.
20. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose būtinos signalizacijos turi būti garsinės ir vaizdinės, išdėstomos gerai pastebimose pagrindinių mechanizmų arba valdymo skyriaus vietose, iš kur paprastai valdomi pagrindiniai mechanizmai, taip, kaip gali būti reikalaujama pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 8 punktą. Kai pagalbinė vairo pavara, kuri pagal šių Reikalavimų 13.3.3 punktą, turi būti varoma elektros energija, varoma ne elektros energija, o elektros varikliu, kuris iš pradžių buvo skirtas kitiems tikslams, pagrindinei vairo pavarai viena grandine elektros energiją galima tiekti iš pagrindinio skirstomojo skydo. Jeigu iš pradžių kitiems tikslams buvęs skirtas variklis pertvarkomas varyti pagalbinio vairo įrenginio pavarą, Administracija gali netaikyti šių Reikalavimų 7 – 10 punktų nuostatų, jeigu jai priimtinos tokios saugos priemonės ir pagalbiniam vairo įrenginiui taikomos šių Reikalavimų 14.1 ir 14.2 punktų nuostatos.
21. Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose A kategorijos mašinų skyriai turi būti tinkamai vėdinami, siekiant užtikrinti, kad juose stovintiems mechanizmams arba katilams bet kokiomis oro sąlygomis, įskaitant štormą, veikiant visa galia, į šiuos skyrius būtų tiekiamas pakankamas oro kiekis, būtinas darbuotojų saugai ir patogumui bei mechanizmų veikimui.
22. Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose įsakymams perduoti iš navigacinio tiltelio į mašinų arba į valdymo skyrius, iš kurių paprastai reguliuojamas laivasraigčių greitis ir traukos kryptis, turi būti numatytos mažiausiai dvi atskiros ryšio priemonės: viena iš jų – tai mašininis telegrafas, kuris įsakymus bei atsakymus vizualiai rodo ir mašinų skyriuje, ir navigaciniame tiltelyje. Atitinkamos ryšio priemonės turi būti įrengtos bet kurioje kitoje vietoje, iš kurios galima reguliuoti laivasraigčių greitį ir traukos kryptį.
23. Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti numatyta, kad laivo mechaniko iškvietimo signalizaciją galima įjungti iš centrinio variklio valdymo posto ar iš valdymo punkto ir kad šis iškvietimo signalas būtų aiškiai girdimas mechaniko kajutėje ir, jeigu reikia, navigaciniame tiltelyje.
24. Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose avarinių elektros energijos šaltinių, gaisrinių bei ljalų sausinimo siurblių, išskyrus tuos, kuriais vanduo siurbiamas iš skyrių, esančių prieš taraninę pertvarą, ir pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms nuostatas būtinų gaisro gesinimo stacionariųjų sistemų, kitų laivo saugai svarbių avarinių įrenginių, išskyrus inkaro keltuvą, negalima įrengti prieš taraninę pertvarą.
25. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
25.1. prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos ir jo saugai svarbių mechanizmų montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės;
25.2. jeigu pagrindinių mechanizmų nuotolinis valdymas turi būti numatytas iš navigacinio tiltelio, o mašinų skyriai turi būti įrengiami taip, kad juose galėtų dirbti žmonės, taikomos šios nuostatos:
25.2.1. laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis kontroliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą;
25.2.2. kiekvienas atskiras laivasraigtis turi būti valdomas taip suprojektuotu ir pagamintu valdymo įtaisu, kad juo naudojantis ypatingo dėmesio nereikėtų kreipti į mechanizmų veikimo detales. Jeigu keletas laivasraigčių suprojektuoti veikti vienu metu, juos galima valdyti vienu valdymo įtaisu;
25.2.3. navigaciniame tiltelyje turi būti numatomas avarinis pagrindinių mechanizmų stabdymo įtaisas, kuris nesujungtas su navigacinio tiltelio valdymo sistema;
25.2.4. iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, vietiniame laivo jėgainės valdymo punkte;
25.2.5. pagrindinius mechanizmus nuotoliniu valdymu vienu metu galima valdyti tik iš vienos vietos; tokiose vietose leidžiama naudoti sujungtus valdymo įrenginius. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti įrenginiai, užtikrinantys, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų;
25.2.6. turi būti numatytas vietinis pagrindinių mechanizmų valdymas, užtikrinantis pagrindinių mechanizmų kontrolę net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai;
25.2.7. nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas nustatytas laivasraigčio greitis ir eigos kryptis;
25.2.8. navigaciniame tiltelyje turi būti šie indikatoriai:
25.2.9. navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti įrengta signalizacijos įranga, parodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima paleisti vietoje;
25.3. jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir iš valdymo skyriaus pastoviai stebimi, įrenginiai ir valdymo priemonės turi būti suprojektuoti, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip mechanizmams veikiant tiesiogiai prižiūrimiems, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 3–7 punktų nuostatos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo;
26. Visi nauji B, C ir D klasės laivai, pastatyti 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi atitikti šias nuostatas:
26.1. prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos, valdymui ir jo saugai svarbių mechanizmų turi būti montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės. Visos laivo eigai, valdymui ir jo saugai svarbios valdymo sistemos turi būti įrengtos atskirai arba suprojektuotos taip, kad vienos sistemos gedimas nepaveiktų kitų sistemų veikimo;
26.2. jeigu pagrindinių mechanizmų nuotolinis valdymas turi būti numatytas iš navigacinio tiltelio, o mašinų skyriai turi būti įrengiami taip, kad juose galėtų dirbti žmonės, taikomos šios nuostatos:
26.2.1. laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis visiškai turi būti kontroliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą;
26.2.2. kiekvienas atskiras laivasraigtis valdomas vienu valdymo įtaisu ir automatiškai veikiant visiems susijusiems mechanizmams, jeigu tai būtina, įskaitant apsaugos nuo mechanizmų perkrovos priemones. Jeigu keletas laivasraigčių suprojektuoti veikti vienu metu, juos galima valdyti vienu valdymo įtaisu;
26.2.3. navigaciniame tiltelyje turi būti numatytas avarinis pagrindinių mechanizmų stabdymo įtaisas, kuris nesujungtas su navigacinio tiltelio valdymo sistema;
26.2.4. iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos pagrindiniame mechanizmų valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte;
26.2.5. pagrindinius mechanizmus nuotoliniu valdymu vienu kuriuo nors metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama naudoti sujungtus valdymo įrenginius. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti įrenginiai, užtikrinantys, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, ženkliai nepakistų;
26.2.6. turi būti numatyta galimybė pagrindinius mechanizmus valdyti iš jų vietų net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai. Pagalbinius laivo eigos ir jo saugai svarbius mechanizmus taip pat turi būti galima valdyti iš vietų, įrengtų ant ar prie šių mechanizmų;
26.2.7. nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas nustatytas laivasraigčio greitis ir eigos kryptis;
26.2.8. navigaciniame tiltelyje, pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte turi būti įrengti šie indikatoriai:
26.2.9. navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti įrengta signalizacijos įranga, parodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima paleisti vietoje;
26.3. jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir iš valdymo skyriaus pastoviai stebimi, įrenginiai ir valdymo priemonės turi būti suprojektuoti, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip kad mechanizmai veiktų būtų tiesiogiai prižiūrimi; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 3–7 punktų nuostatos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo;
27. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
27.1. visi garo tiekimo vamzdžiai ir prie jų prijungti įtaisai, kuriais gali tekėti garai, turi būti suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad išlaikytų galinčią juos veikti didžiausią eksploatavimo apkrovą;
27.2. turi būti numatytos priemonės sausinti bet kurį garo tiekimo vamzdį, kuriame priešingu atveju galėtų susiformuoti hidraulinis smūgis;
28. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti:
28.1. priemonės, kad nuo pavojingai padidėjusio slėgio susidarymo būtų apsaugotos bet kurios suslėgto oro sistemos dalys ir kad būtų apsaugotos tos vietos, kur oro kompresorių aušinimo ertmes arba jų korpusus ir oro aušintuvus galėtų veikti pavojingai padidėjęs slėgis, kurį sukeltų suslėgto oro nuotėkis į tas vietas iš oro slėgimo veikiamų dalių. Visose sistemose turi būti įrengtos atitinkama slėgį mažinanti įranga;
28.2. tinkamai apsaugotas pagrindinių vidaus degimo variklių pagrindinis orinis paleidimo įrenginys nuo atbulinio pliūpsnio ir vidinio sprogimo padarinių variklio paleidimo įjungti būtino oro vamzdžiuose;
28.3. tiesiogiai prijungti prie jam įjungti būtino oro rezervuarų visi variklio paleidimo orą tiekiančių kompresorių išleidimo vamzdžiai, o visi variklio vamzdžiai iš pirmiau minėtų oro rezervuarų į pagrindinius ir pagalbinius variklius turi būti visiškai atskirti nuo kompresoriaus išleidimo sistemos vamzdžių;
29. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti imtasi priemonių, kad mašinų skyriuose triukšmas būtų sumažintas iki priimtino lygio. Kai šio triukšmo veiksmingai sumažinti neįmanoma, normas viršijančio triukšmo šaltinis turi būti tinkamai izoliuotas, arba tame skyriuje, jeigu jame turi dirbti žmonės, turi būti įrengta nuo triukšmo apsaugota vieta. Žmonėms, turintiems įeiti į šiuos skyrius, parūpinami ausų kamštukai.
30. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
30.1. keleivinių ir krovininių liftų matmenys, išplanavimas, keleivių ir/arba krovinių kiekis turi atitikti Administracijos kiekvienu atskiru atveju ir kiekvienam įrenginio tipui numatytas nuostatas;
30.2. montavimo brėžinius ir priežiūros nurodymus, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias periodiškas apžiūras, tvirtina Administracija, kuri, prieš pradedant naudoti liftą, jį apžiūri ir patvirtina jo saugumą;
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
Reikalavimai keleivinio laivo ELEKTROS ĮRANGAI
1. Šiuose Reikalavimuose naudojamos sąvokos (taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei eksploatuojamiems B klasės laivams):
1.1. vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai;
1.2. pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo plokštės ašiai priemonės (pavyzdžiui, rumpelis arba skritulio formos vairalazdė), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą;
1.3. vairo pavaros galios agregatas – tai:
- elektrinės vairo pavaros dalys – elektros variklis ir jo elektrinė įranga;
- elektrohidraulinės vairo pavaros dalys – elektros variklis, jo elektros įranga ir prijungtas siurblys;
- kitokios hidraulinės vairo pavaros dalys – variklis ir prijungtas siurblys.
1.4. pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui valdyti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
1.5. normalios laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir aptarnaujantys mechanizmai, tarnybos turi galimybę valdyti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės bei įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimo valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat turi būti galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis;
1.6. avarinės sąlygos – tai sąlygos, kuriomis kurių nors įprastam laivo eksploatavimui arba normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla sutrinka dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio;
1.7. pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam paskirstymo skydui, šią energiją skirstančiam visiems naudotojams, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti;
1.8. laivas sugedusia jėgaine – tai tokios sąlygos, kai pagrindinė jėgainė, katilai ir pagalbiniai mechanizmai neveikia dėl to, kad netiekiama energija;
1.10. pagrindinis paskirstymo skydas – tai iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, skirstantis elektros energiją laivo naudotojams;
1.11. avarinis paskirstymo skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis naudotojams avarinėse sąlygose;
1.12. avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam paskirstymo skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio;
1.13. didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės;
1.14. didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas;
1.15. mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų skyriai, visos kitos pagrindinių variklių, katilų, skystojo kuro agregato, garo ir vidaus degimo variklių, generatorių ir pagrindinių elektros variklių, degalų pylimo agregatų, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos, oro kondicionavimo mechanizmų ar panašios patalpos ir pirmiau minėtų skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
1.16. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai:
-su tais vidaus degimo varikliais, kuriais sukami laivo varytuvai; arba
-su vidaus degimo varikliais, naudojamais kitais tikslais nei sukti laivo varytuvus, jeigu tų vidaus variklių jungtinė bendra išėjimo galia nėra mažesnė kaip 375 kilovatai; arba
-su skystuoju kuru kūrenamu kuriuo nors katilu ar skystojo kuro agregatu;
1.17. galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo plokštės ašį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių (vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys);
2. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose sumontuota elektros įranga turi užtikrinti, kad:
2.1. visiems pagalbiniams elektros įrenginiams, būtiniems įprastoms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti, elektros energijos tiekimas būtų užtikrintas be avarinio elektros energijos šaltinio;
2.2. tų elektros įrenginių, kurie svarbūs saugai, veikimas būtų užtikrinamas bet kokiomis avarinėmis sąlygomis; ir
3. Šių Reikalavimų nuostatos, skirtos elektros įrangai, turi būti įgyvendinamos ir taikomos vadovaujantis Tarptautinės elektrotechnikos komisijos paskelbtomis rekomendacijomis, ypač leidiniu Nr. 92 – Elektros įranga laivuose.
4. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
4.1. naujuose C ir D klasės laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai svarbių įrenginių veikimą, ir tuose naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai ir jo eigai svarbių įrenginių veikimą, turi būti montuojami du arba daugiau tokio galingumo pagrindinių generatorių, kad minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti ir sugedus vienam iš generatorių;
4.2. trumpesniuose kaip 24 metrų ilgio naujuose C ir D klasės laivuose vienas generatorius gali būti varomas pagrindiniu varikliu, jeigu jo galia yra pakankama, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti, kai vienas iš generatorių neveikia;
4.3. pagrindinei elektros apšvietimo sistemai, numatytai apšviesti keleiviams arba įgulos nariams paprastai prieinamas ir jų naudojamas laivo dalis, elektros energija turi būti tiekiama iš pagrindinio elektros energijos šaltinio;
4.4. pagrindinė elektros apšvietimo sistema turi būti išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, transformatoriai, jeigu jie yra, pagrindinis paskirstymo skydas ir pagrindinis skirstomasis apšvietimo skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal šių Reikalavimų 5 punkto nuostatas avarinio apšvietimo sistema nebūtų sugadinta;
4.5. avarinio elektros apšvietimo sistema turi būti išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra avarinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, avarinis skirstomasis skydas ir avarinio apšvietimo skirstomasis skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal šio punkto nuostatas būtina pagrindinė apšvietimo sistema nebūtų sugadinta;
4.6. pagrindinis paskirstymo skydas pagal vieno iš pagrindinių generatorių padėtį turi būti išdėstomas taip, jeigu tai padaryti įmanoma, kad elektros energijos tiekimo nepertraukiamumui įtaką darytų tik tame skyriuje, kuriame įrengtas generatorius ir skirstomoji lenta, kilęs gaisras arba kitas avarinis atvejis.
5. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
5.1. turi būti įrengti autonomiški avariniai elektros šaltiniai, o jų avariniai skirstomieji skydai išdėstomi virš pertvarų denio, lengvai prieinamame skyriuje, kuris neturi būti greta A kategorijos mašinų skyrių arba greta skyrių su pagrindiniu elektros šaltiniu arba su pagrindiniu paskirstymo skydu;
5.2. avariniu elektros energijos šaltiniu gali būti akumuliatorių baterija, kuri be pakrovimo, gali atitikti šių Reikalavimų 5.5.1 papunkčio nuostatas ir jos įtampa maitinant 5.5.2 papunktyje nurodytus vartotojus pernelyg nemažėja, arba papunkčio reikalavimus galintis atitikti generatorius, sukamas vidaus degimo variklio su naujuose laivuose įrengtais automatiniais paleidimo ir įjungimo, o eksploatuojamuose laivuose – klasifikacinės bendrovės patvirtintais paleidimo ir įjungimo įrenginiais. Varikliui naudojamas kuras turi būti ne mažesnės kaip 43°C pliūpsnio temperatūros. Pagal 6 punkto nuostatas turi būti įrengtas laikinasis avarinis elektros energijos šaltinis. Naujuose C ir D klasės laivuose, kurių ilgis mažesnis kaip 24 metrai šių vartotojų maitinimas gali būti nuo atskiras baterijos, kuri gali veikti šiame punkte numatytą laikotarpį;
5.3. avarinis elektros energijos šaltinis turi veikti laivui pasvirus į bet kurią pusę ne didesniu kaip 22,5 laipsnių kampu ir esant laivo diferentui iki 10 laipsnių. Avarinis generatorius turi lengvai pasileisti bet kokiomis šalto oro paleidimo sąlygomis, o naujuose laivuose pasileisti ir įsijungti automatiškai;
5.5. avarinis elektros energijos šaltinis, reikalaujamas 5.1 papunkčio turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.5.1. turi veikti ne trumpiau kaip:
5.5.2. nurodytam laikui vienu metu turi tiekti elektros energiją vartotojams, kurie numatyti atitinkamos klasės laivams:
5.5.2.2. avariniam apšvietimui:
5.5.2.2.2. visuose koridoriuose, trapuose ir išėjimuose, kuriais patenkama į žmonių, esančių laive, susirinkimo arba keleivių įlaipinimo vietas;
5.5.2.2.5. kaip reikalaujama Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 19.1 ir 61.6.5 papunkčiuose;
5.5.2.7. visiems signalams, būtiniems iškilus pavojui, jeigu šie signalai maitinami laivo pagrindinių generatorių tiekiama elektros srove;
5.5.2.8. prie sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos, jeigu ji įrengta, siurblio ir jeigu jis sukamas elektros variklio; ir
5.5.2.9. signaliniam prožektoriui, jeigu elektros energiją jam tiekia pagrindinis elektros energijos šaltinis;
5.6. Pagal šių Reikalavimų 5 punkto nuostatas privalomas laikinasis avarinis elektros energijos šaltinis – tai akumuliatorių baterija, kuri nepakraunant gali pusę valandos tiekti elektros energiją, jos įtampai pernelyg nemažėjant:
5.6.2. vandeniui nelaidžioms durims, kaip reikalaujama Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 90.8 ir 90.9 papunkčiuose, tačiau nebūtinai visoms kartu, jeigu neįrengtas atskiras laikinasis sukauptos elektros energijos šaltinis, ir
5.7. B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau jeigu elektros energija reikalinga tam, kad būtų atstatyta laivo eiga, galia turi būti pakankama, kad nutrūkus pagrindiniam elektros srovės tiekimui kartu su kitais atitinkamais mechanizmais laivo eiga būtų atstatyta per 30 minučių.
6. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose be avarinio apšvietimo, privalomo pagal šių Reikalavimų 5.5.2.2.1 papunkčio nuostatas, visuose laivuose su ro-ro krovininiais deniais arba su specialiosios kategorijos deniais papildomai turi būti:
6.1. įrengtas visose viešosiose keleiviams skirtose patalpose ir koridoriuose papildomas elektros apšvietimas, veikiantis bent tris valandas, bet kokiomis laivo posvyrio sąlygomis ir sugedus visiems kitiems elektros energijos šaltiniams. Šis apšvietimas turi būti toks, kad lengvai būtų galima matyti evakavimo priemones. Papildomo apšvietimo elektros energijos šaltinis – tai apšvietimo įrenginiuose įmontuotos ir iš avarinio paskirstymo skydo nuolatos įkraunamos akumuliatorių baterijos arba su klasifikacine bendrove suderintos kitos, tokio pat veiksmingumo apšvietimo priemonės. Papildomas apšvietimas turi būti toks, kad, sugedus bet kuriam šviestuvui, šį gedimą būtų galima iš karto aptikti. Visos įrengtos akumuliatorių baterijos turi būti keičiamos atsižvelgiant į gamintojo nurodytą eksploatavimo laiko trukmę; ir
7. Visiems naujiems B, C ir D klasės laivams bei eksploatuojamiems B klasės laivams taikomos šios apsaugos priemonės nuo gaisro ir elektros srovės poveikio:
7.1. tos elektros mašinų arba įrangos atviros metalinės dalys, kuriose nėra po įtampa, tačiau galėtų būti, tais atvejais, kai elektros mašina sugenda, turi būti įžemintos, jeigu elektros mašina arba įranga:
7.1.1. maitinama didesnės kaip 50 voltų įtampos nuolatine srove arba kintamos srovės 50 voltų vidutinės kvadratinės šaknies vertės tarp laidininkų; šiai įtampai sukurti negalima naudoti autotransformatorių; arba
7.1.2. maitinama ne didesne kaip 250 voltų įtampa iš skiriamojo saugos transformatoriaus, tiekiančiam elektros srovę tik vienam įtaisui; arba
7.2 visa elektros aparatūra turi būti taip sukonstruota ir sumontuota, kad nekeltų pavojaus aptarnaujančiam personalui vykdant jos priežiūrą. skirstomųjų skydų šonai, galinė siena ir priekinė pusė, turi būti apsaugoti užtvaromis. Atviros įrangos dalys, kurių įtampa viršija šių Reikalavimų 7.1.1 papunktyje nurodytą įtampą laivo korpuso atžvilgiu, skirstomųjų skydų priešakyje neturi būti montuojamos. Jeigu būtina, priešais skirstomuosius skydus ir už jų turi būti paklojami izoliaciniai kilimėliai arba gardelės;
7.3. neįžemintose skirstymo sistemose turi būti įrengtas įtaisas, galintis kontroliuoti izoliacijos varžos dydį; turi būti įrengta vizualinė ir garso signalizacija, jeigu izoliacijos varža sumažėja iki pavojingo. Kabelių apsauginiai šarvai turi būti ištisai viso kabelio nepažeisti ir įžeminti;
7.4. visi įrangos pajungimo kabeliai ir laidai turi būti savaime gęstančių arba ugniai atsparių kategorijų ir taip sumontuoti, kad nebūtų mažinamos šios jų savybės. Klasifikacinė bendrovė gali leisti naudoti specialaus tipo kabelius, pavyzdžiui, aukštadažnius kabelius, nors ir neatitinkančius pirmiau minėtų reikalavimų.
8. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti:
8.1. pagrindinio arba avarinio maitinimo kabeliai ir laidai apšvietimo, vidinių ryšio priemonių arba signalizacijos schemose, kiek tai įmanoma, turi būti tiesiami atokiau nuo laivo virtuvių, skalbyklų, A kategorijos mašinų skyrių ir jų korpusų bei kitų dėl gaisro grėsmės pavojingų vietų. Naujuose ir eksploatuojamuose ro-ro keleiviniuose laivuose pavojaus signalizacijos ir masinio informavimo sistemų laidus, atsižvelgdama į TJO parengtas rekomendacijas, tvirtina Administracija. Kabeliai, jungiantys gaisro gesinimo siurblius su avariniu skirstomuoju skydu, jeigu jie tiesiami per dėl gaisro grėsmės pavojingas vietas, turi būti nedegūs. Jeigu įmanoma, visus šiuos kabelius reikėtų tiesti taip, kad jų nesugadintų dėl gretimame skyriuje kilusio gaisro įkaitusios pertvaros;
9. Visuose naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose kiekvienoje grandinėje turi būti apsauga nuo trumpojo jungimo ir nuo perkrovos, išskyrus Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams 13–20 punktuose numatytus atvejus.
10. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose:
10.1. apšvietimo armatūra turi būti montuojama taip, kad ji neįkaistų iki temperatūros, galinčios apgadinti kabelius ir laidus, ir aplinkines medžiagas nuo perkaitimo;
10.2. akumuliatorių baterijos turi būti įstatytos į atitinkamą apsauginį korpusą, o akumuliatorių baterijų patalpos, turi būti atitinkamai sukonstruotos ir veiksmingai ventiliuojamos;
10.3. akumuliatorių baterijų patalpose neleidžiama montuoti elektros arba kitokios įrangos, nuo kurios gali užsidegti degieji garai;
10.4. kabelių skirstymo trasos turi būti išdėstytos taip, kad kurioje nors vertikaliojoje zonoje, apibrėžtoje Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7.4.2 punkte, kilus gaisrui, nebūtų nutrauktas maitinimas įrangai, svarbiai užtikrinant saugą kitoje tokioje zonoje. Šis reikalavimas vykdomas, jeigu pagrindinio ir avarinio maitinimo laidai, kertantys kurią nors tokią zoną, vienas nuo kito tiesiami kuo didesniu horizontaliu ir vertikaliu atstumu.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
REIKALAVIMAI NEPERIODIŠKAI PRIŽIŪRIMiems MAŠINŲ SKYRIams keleiviniuose laivuose
1. Šiuose Reikalavimuose naudojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei eksploatuojamiems B klasės laivams:
1.1. vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai;
1.2. pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, rumpelis arba skritulio formos vairalazdė), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą;
1.3. vairo pavaros galios agregatas – tai:
- elektrinės vairo pavaros dalys – elektros variklis ir jo elektrinė įranga;
- elektrinės hidraulinės vairo pavaros dalys – elektros variklis, jo elektros įranga ir prijungtas siurblys;
- kitokios hidraulinės vairo pavaros dalys – variklis ir prijungtas siurblys;
1.4. pagalbinė vairo pavara – tai ne pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui valdyti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
1.5. normali laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsena – tai būsena, kai pats laivas ir visi jo varymo, vairavimą, saugų vedimą, apsaugą, nuo gaisrų ir patalpų užtvindymo, vidaus bei išorės ryšius ir signalizaciją, žmonių evakuaciją, skubų valčių nuleidimą bei tam laivui numatytus žmonių gyvenimo patogumus užtikrinantys mechanizmai, aptarnavimo sistemos, priemonės ir įrenginiai tinka naudoti ir normaliai veikia;
1.6. avarinė būsena – tai būsena, kai, sugedus laivo pagrindiniam elektros energijos šaltiniui, nebeveikia bet kurios iš laivo aptarnavimo sistemų, reikalingų normaliai eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsenai palaikyti;
1.7. pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstymo skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti;
1.8. sugedęs laivas – tai laivo būsena, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo garo katilai ir pagalbiniai mechanizmai;
1.10. pagrindinis skirstomasis skydas – tai skirstomasis skydas, į kurį betarpiškai tiekiama pagrindinio elektros energijos šaltinio gaminama elektros energija tam, kad per jį ji būtų paskirstyta laivo aptarnavimo sistemoms;
1.11. avarinis paskirstymo skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis paskirstymo skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms tarnyboms;
1.12. avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio;
1.13. didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės;
1.14. didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas;
1.15. mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų skyriai, visos kitos pagrindinių variklių, katilų, skystojo kuro agregato, garo ir vidaus degimo variklių, generatorių ir pagrindinių elektros variklių, degalų pylimo agregatų, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos, oro kondicionavimo mechanizmų ar panašios patalpos ir pirmiau minėtų skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
1.16. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai:
1.16.2. su vidaus degimo varikliais, naudojamais kitais tikslais nei sukti laivo sraigtus, jeigu tų vidaus variklių jungtinė bendra išėjimo galia nėra mažesnė kaip 375 kilovatai; arba
1.17. galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, kaip antai: vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
2. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose Administracija sprendžia, ar kurių nors naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivų mašinų skyriai gali būti neperiodiškai prižiūrimi, o tais atvejais, kai priimamas teigiamas sprendimas, dar svarsto, ar būtini papildomi reikalavimai, siekiant neperiodiškai prižiūrimuose skyriuose užtikrinti įprastai prižiūrimų skyrių saugą.
3. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
3.1. montuojami įrenginiai bet kokiomis plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, turi užtikrinti laivo saugą, lygiavertę laivo, kurio mašinų skyriuose budi žmonės, saugai;
3.2. turi būti imamasi priemonių užtikrinant, kad įranga veiktų patikimai ir kad būtų parengti reikalavimus atitinkantys planai reguliarioms apžiūroms ir įprastiems bandymams, užtikrinantiems nuolatinį patikimą veikimą, atlikti;
4. Visuose naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
4.1. turi būti numatytos priemonės tik prasidėjusiam gaisrui aptikti ir duoti pavojaus signalams apie gaisrą, kilusį:
5. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
5.1. periodiškai prižiūrimuose mašinų skyriuose surenkamieji ljaliniai šuliniai turi būti išdėstomi ir kontroliuojami taip, kad susikaupę skysčiai tada, kai laivo diferentas ir posvyris normalus, būtų aptikti, o patys šuliniai būtų pakankami dideli, kad galėtų lengvai ir įprastu būdu sausinti skysčius tuo laiku, kai skyrius neprižiūrimas;
5.2. jeigu ljalų sausinimo siurbliai gali įsijungti automatiškai, turi būti numatytos priemonės signalui duoti tada, kai plūstančio skysčio kiekis viršija siurblio galingumą arba kai siurblys veikia dažniau negu paprastai būtų galima tikėtis. Tokiais atvejais galima leisti naudoti atitinkamą laiko tarpą veikiančius mažesnius surenkamuosius ljalinius šulinius. Kai įrengiami automatiškai valdomi ljaliniai sausinimo siurbliai, ypatingas dėmesys kreipiamas į apsaugos nuo teršimo nafta reikalavimus;
5.3. su kingstonu, su išmetimo vamzdžiu, įrengtu žemiau vaterlinijos, arba su sausinimo vamzdžiu, cirkuliacinį siurblį jungiančiu su vandens šalinimo sistema, sujungto bet kurio vožtuvo valdymo priemonės turi būti išdėstytos taip, kad būtų pakankamai laiko jas įjungti, jeigu į skyrių plūstų vanduo, atsižvelgiant į tą laiką, kurio reikėtų, norint šias valdymo priemones pasiekti ir jomis manipuliuoti. Jeigu tam lygiui, kai laivas yra visiškai pakrautas, ir iki kurio skyrius galėtų būti užtvindytas, privaloma, turi būti numatyti būdai manipuliuoti valdymo priemonėmis iš vietos, esančios virš pirmiau minėto lygio.
6. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
6.1. bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis turi būti visiškai reguliuojami iš navigacinio tiltelio;
6.1.1. kiekvienas autonomiškas laivasraigtis turi būti valdomas atskiru nuotolinio valdymo įtaisu tais atvejais, kai automatiškai atliekami visi susiję valdymo veiksmai, įskaitant, jeigu būtina, pagrindinio mechanizmo apsaugą nuo perkrovos;
6.2. iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos centriniame valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, laivo jėgainės valdymo punkte;
6.3. pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu vienu metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti numatyti tokie įrenginiai, kurie užtikrintų, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų;
6.4. turi būti numatyta galimybė visus saugiam laivo eksploatavimui svarbius mechanizmus valdyti iš vietos net sugedus kuriai nors automatinio ar nuotolinio valdymo sistemos daliai;
6.5. nuotolinio valdymo sistema turi būti projektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas perspėjamasis signalas. Jeigu tai įmanoma, nustatytas laivasraigčio greitis ir traukos kryptis vietinės valdymo sistemos veikimo metu turi nesikeisti;
6.6. navigaciniame tiltelyje turi būti sumontuoti šie indikatoriai:
6.7. iš eilės einančių nepavykusių bandymų automatiškai įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį. Turi būti įrengiamas signalinis įtaisas, duodantis signalą, kad įjungimo oro slėgis mažas, tačiau nustatytas jo lygis yra toks, jog pagrindinį mechanizmą dar galima įjungti.
7. Visuose naujuose ir eksploatuojamuose B klasės laivuose bei 24 metrų ilgio ir ilgesniuose naujuose C ir D klasės laivuose tarp centrinio valdymo skyriaus arba pagrindinio mechanizmo valdymo punkto, navigacinio tiltelio ir laivo mechanikų gyvenamųjų patalpų turi būti įrengtos patikimos balsinio ryšio priemonės.
8. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
8.1. turi būti įrengta signalizacija, duodanti signalą apie kiekvieną dėmesio reikalingą gedimą ir:
8.1.1. galinti pagrindinių mechanizmų centriniame valdymo skyriuje arba vietiniame valdymo punkte duoti garsinį signalą ir atitinkamoje vietoje vizualiai rodyti kiekvieno atskiro signalinio įtaiso veikimą;
8.1.2. atrankiniu skirstikliu sujungta su laivo mechanikų poilsiui skirtomis patalpomis ir su kiekvieno iš jų kajute, kad būtų užtikrintas ryšys bent su viena iš šių kajučių. Galima montuoti ir kitokius įrenginius, jeigu jie laikomi lygiaverčiais;
8.1.3. galinti navigaciniame tiltelyje įjungti garsinį ir vizualų signalą, kai susiklosto tokia padėtis, į kurią budintis pareigūnas privalo atkreipti dėmesį arba dėl jos imtis veiksmų;
8.1.4. suprojektuota kaip laikantis sistemos patikimumo principo, taikomo sugedus atskiroms jos sudedamosioms dalims; ir
8.1.5. galinti įjungti laivo mechaniko iškvietimo signalizaciniam ryšiui, būtinam pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams 23 punkto nuostatas, signalą, jeigu įsijungus signaliniam įtaisui per nustatytą laiką tam tikroje vietoje į jį nebuvo atkreiptas dėmesys;
8.2. signalizacijos sistemai visą laiką turi būti tiekiama elektros energija, ir ši sistema tada, kai įprastas elektros energijos tiekimas nutrūksta, automatiškai perjungiama, kad energija jai būtų tiekiama iš avarinio šaltinio;
8.3. kai signalizacijos sistemai nustojama įprastu būdu tiekti elektros energiją, turi būti duodamas signalas;
8.4. signalizacijos sistema turi būti tinkama vienu metu signalizuoti apie daugiau kaip vieną gedimą, o priimdama vieną signalą nesudarytų kliūčių ir kitam signalui;
8.5. tai, kad kuris nors signalas buvo priimtas šių Reikalavimų 8.1 punkte nurodytose vietose, turi būti parodoma ir tose vietose, iš kur jis buvo perduotas. Signalas turi būti perduodamas tol, kol į jį atsiliepiama, o vaizdinis atskirų signalų perdavimas nenutrūksta tol, kol gedimas nepašalinamas ir kol signalizacijos sistema automatiškai nepradeda veikti įprastu režimu.
9. Visiems naujiems B, C ir D klasės bei eksploatuojamiems B klasės laivams taikomi šie saugos sistemos reikalavimai:
9.1. turi būti įrengta saugos sistema, užtikrinanti, kad kai mechanizmo arba katilo veikimas sutrinka dėl rimto gedimo ir kai dėl to kyla tiesioginis pavojus, sugedusi įrenginio dalis būtų automatiškai išjungta ir būtų duotas signalas. Pagrindinė laivo jėgainė neturi būti automatiškai išjungiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji gali būti nepataisomai apgadinta, visiškai sugesti arba sprogti. Jeigu montuojami tokie įrenginiai, kad automatinį pagrindinių laivo variklių išjungimą būtų galima pakeisti rankiniu, pastarieji apsaugomi, kad neįsijungtų savaime. Turi būti įrengti vaizdinius signalus siunčiantys įtaisai, rodantys, kad įjungtas rankinis valdymas;
10. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose pagrindinis elektros energijos šaltinis turi atitikti šiuos reikalavimus:
10.1. kai elektros energiją gali tiekti vienas generatorius, turi būti montuojami atitinkami apkrovą išjungiantys įrenginiai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo nepertraukiamumą įrenginiams, būtiniems palaikyti laivo eigumą, valdymą ir saugą. Sugedus veikiančiam generatoriui, turi būti numatytos atitinkamos priemonės, kad automatiškai įsijungtų pakankamo galingumo ir automatiškai su pagrindiniu skirstomuoju skydu sujungtas atsarginis generatorius, kurio tiekiamos elektros srovės užtektų užtikrinti laivo eigumą, valdymą ir saugą, ir kad automatiškai būtų iš naujo įjungti pagrindiniai pagalbiniai mechanizmai, įskaitant, jeigu reikia, nuoseklius veiksmus;
10.2. jeigu elektros energiją paprastai tiekia ne vienas, o daugiau lygiagrečiai sujungtų generatorių, turi būti numatyta nuostata, reikalaujanti, kad, vienam iš generatorių sugedus, pavyzdžiui, išjungiant apkrovą, būtų užtikrinta, jog kiti generatoriai veiktų be perkrovos ir tiektų elektros srovę laivo eigą, valdymą ir jo saugą užtikrinantiems įrenginiams;
11. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių automatinio valdymo ir signalizacijos sistemos nuostatų:
11.1. valdymo sistema turi būti tokia, kad laivo pagrindinių variklių ir jų pagalbinių mechanizmų veikimui būtinų įrenginių eksploatavimas užtikrinamas atitinkamais automatiniais įtaisais;
11.3. visiems svarbiems slėgių, temperatūrų, skysčių lygiams ir kitiems pagrindiniams parametrams turi būti įrengta šių Reikalavimų 8 punkto nuostatas atitinkanti signalizacijos sistema;
11.4. turi būti įrengtas pagrindinis valdymo postas su būtinais signalizacijos pultais ir įtaisais, duodančiais atitinkamą signalą;
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos administracijos
direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
Reikalavimai keleivinio laivo APSAUGAi NUO GAISRO, JO GESINIMui
1. Šiuose Reikalavimuose numatytais reikalavimais visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose siekiama:
2. Siekiant apsaugos nuo gaisro tikslų, šio skyriaus nuostatos grindžiamos šiais pagrindiniais principais, kurie, atsižvelgiant į laivo tipą ir galimą gaisro pavojų įtraukiami į šiuos Reikalavimus:
2.1. laivo dalijimas į pagrindines vertikaliąsias zonas pagal termoizoliacines ir konstrukcines ribas;
2.2. gyvenamųjų patalpų atskyrimas nuo likusios laivo dalies termoizoliacinėmis ir konstrukcinėmis ribomis;
3. Šių Reikalavimų 1 punkte numatyti apsaugos nuo gaisro tikslai bus pasiekti, užtikrinant šiame skyriuje numatytų būtinųjų reikalavimų laikymąsi arba laikymąsi projektų ir planų reikalavimų, atitinkančių 1974 m. SOLAS konvencijos pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pripažįstama, kad laivas turi atitikti 2 punkte numatytus funkcinius reikalavimus ir įgyvendina 1 punkte numatytus apsaugos nuo gaisro tikslus, jeigu:
3.1. visi laivo projektai ir planai atitinka šiame skyriuje numatytus atitinkamus reikalavimus; arba
3.2. visi laivo projektai ir planai buvo patikrinti ir patvirtinti pagal 1974 m. SOLAS konvencijos pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau; arba
4. Laivai, kuriuose buvo atliekami remonto darbai, daromi pakeitimai ar rekonstrukcijos bei atliekamas su šiais darbais susijęs laivo įrengimas, turi atitikti ne mažesnius nei iki rekonstrukcijos šiems laivams galiojusius reikalavimus.
5. Remonto darbai, pakeitimai arba rekonstrukcijos, kuriais labai pakeičiami laivo matmenys ar keleivių gyvenamosios patalpos arba kuriais labai pailginama laivo eksploatavimo trukmė, ir su šiais darbais susijęs laivo įrengimas turi atitikti naujausius reikalavimus naujiems laivams tiek, kiek Administracija mano tai esant įmanoma ir reikalinga.
6. Nepaisant šių Reikalavimų 4 punkto nuostatų, remontuojant, rekonstruojant ir modifikuojant visus eksploatuojamus B klasės laivus, gabenančius daugiau kaip 36 keleivius, bei atliekant su pirmiau išvardytais darbais susijusį laivo įrengimą, laikomasi šių reikalavimų:
6.1. visos šiuose laivuose montuojamos medžiagos turi atitikti naujuose B klasės laivuose naudojamų medžiagų reikalavimus; ir
6.2. atliekant visus remontus, rekonstrukcijas, modifikavimus ir su šiais darbais susijusius laivo įrengimo darbus, kuriems naudojama 50 ar daugiau tonų, kitų nei Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 61.7 papunktyje nustatytų medžiagų, turi būti laikomasi naujiems B klasės laivams taikomų reikalavimų.
7. Visiems naujiems B, C ir D klasės bei eksploatuojamiems B klasės laivams taikomi šie apibrėžimai:
7.1. nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750°C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos įsiliepsnojimo temperatūros bandymu, atliktu laikantis TJO Asamblėjos A.799 (19) rezoliucijos „Pataisytos rekomendacijos laivų statybines medžiagas skiriant nedegiųjų kategorijai“ nuostatų. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja;
7.2. visiems B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau taikomi šie apibrėžimai:
7.2.1. nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750°C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja;
7.2.2. standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – tai toks bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Numatomą konstrukciją kuo labiau atitinkančio, įskaitant, jeigu reikia, bent vieną jungtį, temperatūra veikiamo pavyzdžio paviršius yra ne mažesnis kaip 4,65 m2, o jo aukštis (arba denio ilgis) – 2,44 metro. Standartinė laiko ir temperatūros kreivė – tai glodžioji kreivė, temperatūros krosnies viduje nubrėžta per šiuos taškus:
| pradinė temperatūra krosnies viduje: |
20°C |
| po pirmų 5 minučių: |
576°C |
| po 10 minučių: |
679°C |
| po 15 minučių: |
38°C |
| po 30 minučių: |
841°C |
| po 60 minučių: |
945°C |
7.3. Visiems naujiems B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau taikomi šie apibrėžimai:
7.3.1. standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – tai bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Bandymo metodai turi atitikti Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas;
7.3.2. „A“ klasės perdangos – tai pertvaromis ir deniais sukurtos perdangos, atitinkančios šiuos reikalavimus:
7.3.2.3. perdangos įrengtos taip, kad atliekant vienos valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šias perdangas neprasiskverbtų dūmai ir ugnis;
7.3.2.4. patvirtintomis nedegiomis medžiagomis šios perdangos izoliuojamos taip, kad temperatūros neveikiama perdangos pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140°C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 180°C per toliau nurodytą laiką:
| „A-60“ klasė: |
60 minučių |
| „A-30“ klasė: |
30 minučių |
| „A-15“ klasė: |
15 minučių |
| „A-0“ klasė: |
0 minučių. |
7.3.2.5. Administracija reikalauja atlikti bandymą, laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.754 (18) nuostatų, eksperimentiniu pertvaros arba denio pavyzdžiu siekdama užtikrinti, kad jis turi atitikti pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus.
7.3.3. „B“ klasės perdangos – tai pertvaromis, deniais, klojiniais arba apkalomis sukurti skyriai, atitinkantys šiuos reikalavimus:
7.3.3.1. skyriai turi būti įrengti taip, kad atliekant pusės valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šiuos skyrius neprasiskverbtų /dūmai ir/ ugnis;
7.3.3.2. šių skyrių izoliacinės savybės turi būti tokios, kad temperatūros neveikiama pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140°C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 225°C per toliau nurodytą laiką:
| „B-15“ klasė: |
15 minučių |
| „B-0“ klasė: |
0 minučių. |
7.3.3.3. šie skyriai turi būti įrengti iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų ir jiems montuoti bei įrengti naudojamos tik nedegiosios medžiagos, išskyrus degiąsias faneras, kurias galima leisti naudoti, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus;
7.3.3.4. turi būti atliekamas bandymas, laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.754 (18) nuostatų, eksperimentiniu skyriaus pavyzdžiu siekiant užtikrinti, kad jis atitinka pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus;
7.3.4. „C“ klasės skyriai – tai iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų įrengti skyriai. Jie neatitinka nei dūmų ir ugnies skverbimosi, nei su temperatūros didėjimu susijusių reikalavimų. Leidžiama naudoti degiąsias faneras, jeigu jos atitinka kitas šiuose Reikalavimuose pateikiamas nuostatas;
7.3.5. ištisiniai vidiniai „B“ klasės klojiniai arba apkalos – tai tik „A“ ir „B“ klasės skyriuose pasibaigiančios perdangos ir apkalos;
7.3.6. plienas arba kita lygiavertė medžiaga. Kai vartojami žodžiai „plienas arba kita lygiavertė medžiaga“, „lygiavertė medžiaga“ reiškia, kad tai – bet kuri nedegioji medžiaga, kurios struktūrinės ir sandarumo savybės (jas galima užtikrinti ir numatyta izoliacija) įsiliepsnojimo temperatūros standartinio bandymo pabaigoje turi atitikti plieno struktūrines ir sandarumo savybes (pavyzdžiui, aliuminio lydinys su atitinkama izoliacija);
7.4. visiems B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau taikomi šie apibrėžimai:
7.4.1. lėtas ugnies plitimas reiškia, kad paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, ši paviršiaus savybė nustatoma pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas.
7.4.2. pagrindinės vertikaliosios zonos – tai dalys, į kurias „A“ klasės skyriai dalija laivo korpusą, antstatą bei kabinas ir kurių vidutinis ilgis bei plotis bet kuriame denyje yra ne didesnis kaip 40 metrų;
7.4.3. gyvenamosios patalpos – tai viešosios paskirties koridoriai, tualetai, kajutės, darbo kambariai, ligoninės, kino teatrai, poilsio ir pomėgių kambariai, kirpyklos, užkandinės be maisto ruošimo įrangos ir panašios patalpos;
7.4.4. viešosios paskirties patalpos – tai salėms, valgomiesiems, salonams ir panašiems nuolatos uždariems skyriams naudojamos patalpos;
7.4.5. tarnybinės patalpos – tai laivo virtuvės, užkandinės su maisto ruošimo įranga, sandėliukai, pašto ir vertybių bei pinigų laikymo kambariai, sandėliai, dirbtuvės (jos negali būti mašinų skyrių dalis) ir panašios patalpos bei jų ventiliacijos vamzdžiai;
7.4.6. krovinių skyriai – tai visi kroviniams naudojami skyriai (įskaitant krovininius tankus) ir šių skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
7.4.7. transporto priemonių skyriai – tai visi krovinių skyriai, skirti autotransporto priemonėms ir jų bakuose esantiems degalams, naudojamiems šių priemonių varikliams, gabenti;
7.4.8. krovinių su riedmenimis skyriai – tai paprastai niekaip neturi būti dalijami, beveik arba per visą laivo ilgį įrengti skyriai, į kuriuos horizontaliai galima krauti ir iškrauti automobilius su jų bakuose esančiais ir jų varikliams naudojamais degalais ir/arba supakuotus arba birius krovinius (geležinkelio vagonuose arba kelių transporto priemonėse, automobiliuose (įskaitant automobilinės ir geležinkelio cisternas), priekabose, konteineriuose, padėkluose, nestacionariuosiuose bakuose arba panašiose laikymo priemonėse ar ant jų arba kitose talpyklose);
7.4.9. atvirieji krovinių su riedmenimis skyriai – tai abiem arba vienu atviru galu skyriai su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendrasis plotas yra ne mažesnis kaip 10 procentų bendro skyriaus šonų ploto;
7.4.10. atvirieji transporto priemonių skyriai – tai abiem arba vienu atviru galu skyriai su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija, išdėstyta per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 10 procentų bendro skyriaus šonų ploto;
7.4.11. uždarieji krovinių su riedmenimis skyriai – tai krovinių su riedmenimis skyriai, nelaikytini nei atviraisiais krovinių su riedmenimis skyriais, nei atviraisiais deniais;
7.4.12. uždarieji transporto priemonių skyriai – tai transporto priemonių skyriai, nelaikytini nei atviraisiais transporto priemonių skyriais, nei atviraisiais deniais;
7.4.13. atvirasis denis – tai nuo oro sąlygų iš viršaus ir bent iš dviejų šonų visiškai neapsaugotas denis;
7.4.14. specialiosios kategorijos skyriai – tai tie uždarieji transporto priemonių skyriai po pertvarų deniu ar virš jo, iš kurių šios transporto priemonės gali būti išvaromos ir į kuriuos gali įeiti keleiviai. Specialiosios kategorijos skyriai gali būti įrengti daugiau nei viename denyje, jeigu bendras transporto priemonių aukštis neviršija 10 metrų;
7.4.15. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai ir jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose:
- stovi vidaus degimo mašinos, naudojamos kaip pagrindinė jėgainė; arba
- stovi kitais nei kaip pagrindinė jėgainė tikslais naudojamos vidaus degimo mašinos; jeigu bendra šių mašinų atiduodama galia yra ne mažesnė kaip 375 kW; arba
- stovi bet koks skystuoju kuru kūrenamas katilas arba skystojo kuro agregatas;
7.4.16. mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose stovi pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindinės elektros mašinos, degalų pylimo/pripylimo/perpumpavimo/ įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo agregatai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
7.4.17. skystojo kuro agregatas – tai įranga, paruošianti skystąjį kurą tiekti tokiu kuru kūrenamam katilui, arba įranga, pašildytą skystąjį kurą paruošianti tiekti vidaus degimo varikliui; jai priskiriami visi tie alyvos slėgio siurbliai, filtrai ir šildytuvai, kuriuose naudojama didesnio kaip 0,18 N/mm2 slėgio skystasis kuras;
7.4.18. valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos ir avarinio galios šaltinio skyriai arba vieta, kurioje centralizuotai sumontuota gaisrą registruojanti ar priešgaisrinės saugos įranga;
7.4.19. pagrindinis valdymo punktas – tai punktas, kuriame sutelktos šios valdymo ir signalizacijos priemonės:
- stacionariųjų gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų;
- automatinių purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų;
- ugniai atsparių durų indikatorių pulto;
- ugniai atsparių durų uždarymo;
- vandeniui nelaidžių durų indikatorių pulto;
- vandeniui nelaidžių durų uždarymo;
- ventiliatorių;
- bendrosios ir priešgaisrinės signalizacijos;
- ryšių sistemos, įskaitant telefonus; ir
- masinio informavimo priemonių mikrofonas;
7.4.20. pagrindinis nuolatinio budėjimo valdymo punktas – tai pagrindinis valdymo punktas, kuriame visą laiką budi atsakingas įgulos narys;
7.4.21. kambariai, apstatyti dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais – pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 10 punkto nuostatas, tai kambariai su dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktas (kajutėse, viešosios paskirties patalpose, darbo kambariuose ir panašaus tipo patalpose), kuriuose:
7.4.21.1. visi baldai, kurių korpusas yra dėžės pavidalo, (drabužių spintos, tualetiniai staliukai, rašomieji stalai, bufetai ir pan.), turi būti pagaminti tik iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų, išskyrus ne storesnę kaip 2 mm degiąją fanerą, kuria galima aptaisyti šių baldų išorę ar kurį nors išorinį paviršių;
7.4.21.2. visi lengvai stumdomi baldai, pavyzdžiui, kėdės, sofos, stalai, turi būti pagaminti su nedegiųjų medžiagų rėmais;
7.4.21.3. visos portjeros, užuolaidos ir kitos kabinamos austinės medžiagos turi pasižymėti savybėmis, kliudančiomis ugniai plisti ir ne prastesnėmis kaip vilnos, kurios masė 0,8 kg/m2, atsižvelgiant į TJO asamblėjos rezoliuciją A.471 (XII) su pakeitimais, priimtais rezoliucija A.563 (14);
7.4.21.4. B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau žodžiai „TJO asamblėjos rezoliucijos A.471 (XII) ir jos pakeitimų, priimtų asamblėjos rezoliucija A.563 (14)“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“;
7.4.21.5. visos grindų dangos turi pasižymėti savybėmis, kliudančiomis ugniai plisti kurios turi būti ne blogesnės nei tokiam tikslui naudojamos vilnonės medžiagos;
7.4.21.6. B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, šis punktas rašomas taip: „visos grindų dangos turi pasižymėti savybėmis, trukdančios staigiai plisti liepsnai;“
7.4.21.7. pertvarų, apkalų ir perdangų paviršiams būdingos savybės, trukdančios staigiai plisti liepsnai; ir
7.4.21.8. visi baldai, apkalti apmušalais, atspariais įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, kai šios jų ypatybės nustatytos laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.652 (16) „Apmušalais apkaltų baldų įsiliepsnojimo bandymo tvarka“ nuostatų;
7.5. visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
7.5.1. visos patalynės sudedamosios dalys atsparios įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, o šios jų ypatybės nustatytos laikantis Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatų;
7.5.2. ro-ro keleivinis laivas, gabenantis krovinius su riedmenimis – tai keleivinis laivas, kuriame įrengti krovinių su riedmenimis arba specialiosios kategorijos skyriai, apibrėžti šioje direktyvoje;
7.5.3. įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos, kurį rezoliucija MSC 61(67) priėmė TJO Saugios laivybos komitetas, su vėlesniais pakeitimais;
7.5.4. Apsaugos nuo gaisro sistemų kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl apsaugos nuo gaisro sistemų, priimtas TJO Saugios laivybos komiteto rezoliucija MSC.98 (73), su pakeitimais, kuriuos gali padaryti TJO, su sąlyga, kad tokie pakeitimai priimami, įsigalioja ir pradedami taikyti laikantis šiuo metu galiojančios Solas konvencijos VIII straipsnio nuostatų dėl pakeitimo taisyklių, taikomų priedams, išskyrus konvencijos I priedą;
7.5.5. pliūpsnio temperatūra – tai temperatūra, nurodoma Celsijaus laipsniais (uždaro indo bandymas), kurią pasiekus produktas išskirs pakankamai degių garų, kad įsiliepsnotų, ir kuri nustatoma patvirtintu pliūpsnio temperatūros nustatymo aparatu;
8. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti įrengti gaisriniai siurbliai, gaisrinis vamzdynas, hidrantai, žarnos ir antgaliai, atitinkantys šiuos Reikalavimus, jeigu iš viso apsisprendžiama tokius taikyti.
9. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose jeigu privalomas daugiau kaip vienas atskiras gaisrinis siurblys, tam, kad jis būtų atskirtas nuo mašinų skyriaus, kuriame stovi pagrindinis gaisrinis siurblys ar siurbliai, o gaisrinis vamzdynas atskirtas nuo kitos gaisrinio vamzdyno dalies, lengvai prieinamoje ir tinkamoje vietoje, o ne pirmiau minėtame mašinų skyriuje, turi būti įrengiami uždarymo vožtuvai. Gaisrinis vamzdynas turi būti įrengtas taip, kad uždarius uždarymo vožtuvus, visiems laivo, išskyrus pirmiau minėto mašinų skyriaus, hidrantams vandenį galėtų tiekti ne šio mašinų skyriaus siurblys ir vanduo tekėtų vamzdžiais, nutiestais ne per to siurblio mašinų skyrių. Ypatingu atveju avarinio siurblio siurbiamąjį ir išleidimo vamzdžius galima tiesti per mašinų skyrių, jeigu neįmanoma jų tiesti aplink skyrių ir jeigu gaisrinio vamzdyno sandarumas užtikrinamas vamzdžius uždengiant tvirtais plieniniais gaubtais.
10. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau tam, kad būtų atskirtas mašinų skyriaus, kuriame stovi pagrindinis gaisrinis siurblys ar siurbliai, gaisrinis vamzdynas nuo kitos gaisrinio vamzdyno dalies, lengvai prieinamoje ir tinkamoje vietoje, o ne pirmiau minėtame mašinų skyriuje, turi būti įrengti uždarymo vožtuvai. Gaisrinis vamzdynas turi būti įrengtas taip, kad uždarius uždarymo vožtuvus, visiems laivo, išskyrus pirmiau minėto mašinų skyriaus, hidrantams vandenį galėtų tiekti kitas siurblys arba avarinis siurblys. Avarinis siurblys, jo vandens įleidžiamoji anga, siurbiamasis ir išleidimo vamzdžiai bei uždarymo vožtuvai turi būti įrengti ne mašinų skyriuje. Jeigu to padaryti neįmanoma, kingstonas gali būti įrengtas mašinų skyriuje tuo atveju, jeigu vožtuvas valdomas iš to paties skyriaus, kaip ir avarinis siurblys, yra tos pačios pozicijos, o siurbiamasis vamzdis yra kaip įmanoma trumpesnis. Trumpos siurbiamųjų arba išleidimo vamzdžių atkarpos gali būti mašinų skyriuje, tačiau jos turi būti uždarytos plieno gaubtuose arba izoliuotos pagal A-60 standartus. Vamzdžių sienelės turi būti pakankamo storio, jokiu būdu ne plonesnės kaip 11 milimetrų, o vamzdžiai turi būti suvirinti, išskyrus flanšinį sujungimą, su jūros vandens įleidimo vamzdžiu.
11. Visuose naujuose ir eksploatuojamuose B klasės bei 24 metrų ilgio ir ilgesniuose naujų C ir D klasės laivuose turi būti įrengti gaisriniai siurbliai su mechanine pavara:
11.1. laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti daugiau kaip 500 keleivių: bent trys siurbliai, iš kurių vienas turi būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys;
11.2. laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti 500 arba mažiau keleivių: bent du siurbliai, iš kurių vienas turi būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys;
11.3. sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais, jeigu jie paprastai nenaudojami alyvai ar skystam kurui pumpuoti, jeigu šiais siurbliais kartais pumpuojamas skystasis kuras ar alyva, juose turi būti sumontuoti atitinkami perjungimo įrenginiai;
11.4. užbortinės angos, kingstonai ir gaisriniai siurbliai bei jų galios šaltiniai turi būti išdėstyti taip, kad būtų užtikrinta, jog kilus gaisrui kuriame nors skyriuje to laivo, kuriam išduotas leidimas gabenti daugiau kaip 250 keleivių, nenustotų veikti visi gaisriniai siurbliai;
11.5. naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti 250 arba mažiau keleivių, tais atvejais, jeigu kuriame nors jo skyriuje kilus gaisrui galėtų nustoti veikti visi siurbliai, kita vandens tiekimo gaisrui gesinti priemonė būtų iš atskiro galios šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys su mechanine pavara, kurio galios šaltinis ir užbortinės angos turi būti įrengti ne mašinų skyriuje. Toks iš atskiro galios šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau;
11.6. tuose naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti daugiau kaip 250 keleivių, priemonės, užtikrinančios vandens tiekimą, turi būti tokios, kad bent viena pakankama vandens srovė turi būti nedelsiant būtų prieinama iš bet kurio hidranto, esančio vidiniame skyriuje, ir kad nuolatinį vandens tiekimą užtikrintų automatiškai įsijungęs atitinkamas gaisrinis siurblys;
11.7. laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, visu gaisriniu vamzdynu arba ta gaisrinio vamzdyno dalimi, kurioje vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, nedelsiant atitinkamu slėgiu imamas tiekti vanduo;
11.9. privalomi gaisriniai siurbliai, tinkantys šių Reikalavimų 1 lentelėje nurodytu slėgiu tiekti gaisrui gesinti ne mažesnį vandens kiekį kaip du trečdaliai to kiekio, kurį turi išsiurbti triumo siurbliai tada, kai jie įjungiami triumui sausinti;
11.10. visų laivų, kuriuose pagal šių Reikalavimų nuostatas turi būti įrengtas daugiau kaip vienas gaisrinis siurblys su mechanine pavara, bet kurio privalomo gaisrinio siurblio našumas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. bendro nustatyto našumo, kuris dalijamas iš mažiausio privalomų siurblių skaičiaus, tačiau jokiu būdu nelieka mažesnis kaip 25 m3/h, o kiekvienas toks siurblys bet kokiu atveju turi būti tinkamas tiekti mažiausiai dvi nustatytas vandens sroves. Šie gaisriniai siurbliai turi būti tinkami nustatytomis sąlygomis tiekti vandenį gaisriniam vamzdynui;
11.11. gaisrinio ir vandentiekio vamzdynų skersmuo turi būti pakankamas veiksmingai tiekti didžiausią nustatytą vandens kiekį, kurį išleidžia du kartu veikiantys gaisriniai siurbliai;
11.12. kai du siurbliai šių Reikalavimų 11.22–11.25 punktuose apibrėžtais antgaliais vienu metu tiekia vandenį ir veikia pakankamas skaičius hidrantų, kad būtų tiekiamas šių Reikalavimų 11.11 punkto nurodytas vandens kiekis, visuose hidrantuose turi būti išlaikomas toks mažiausias slėgis:
1 lentelė. Mažiausias slėgis hidrantuose
| B klasės laivai, kuriems išduotas leidimas gabenti |
Naujiems |
Eksploatuojamiems |
| daugiau kaip 500 keleivių |
0,4 N/mm2 |
0,3 N/mm2 |
| iki 500 keleivių |
0,3 N/mm2 |
0,2 N/mm2 |
11.13. jokio hidranto didžiausias slėgis neturi viršyti tokio slėgio, kuris kliudytų veiksmingai naudotis gaisrinėmis žarnomis;
11.14. hidrantų turi būti įrengta tiek ir jie išdėstomi taip, kad bent du vandens srautai, sklindantys iš skirtingų hidrantų, vienam srautui sklindant iš ištisinės žarnos, pasiektų bet kurią keleiviams arba įgulai laivo plaukimo metu prieinamą vietą, bet kurią kiekvieno tuščio krovinių skyriaus vietą, kiekvieną ro-ro krovinio arba specialiosios kategorijos skyrių, nors pastarojo skyriaus bet kurią vietą turėtų pasiekti du iš ištisinių žarnų sklindantys vandens srautai. Be to, tokie hidrantai turi būti įrengiami greta įėjimų į apsaugotus skyrius;
11.15. gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir mašinų skyriuose turi būti įrengiama tiek hidrantų ir jie išdėstomi taip, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 11.14 punkto nuostatų kai visos vandeniui nelaidžios ir visos pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarų durys yra uždarytos;
11.16. kai iš gretimo veleno tunelio žemutiniame lygyje įrengtas praėjimas į mašinų skyrių, netoli įėjimo į mašinų skyrių turi būti įmontuoti du hidrantai. Jeigu įėjimas į mašinų skyrių įrengiamas iš kitų skyrių, viename iš šių skyrių, netoli įėjimo į mašinų skyrių, turi būt įmontuoti du hidrantai. Ši nuostata netaikoma kai tunelis arba gretimi skyriai nėra įtraukti į evakavimo maršrutą;
11.17. medžiagos, kurias karštis lengvai paverčia netinkamomis, negali būti naudojamos gaisriniam vamzdynui arba hidrantams, jeigu jos nėra tinkamai apsaugotos. Vamzdžiai ir hidrantai turi būti įrengiami taip, kad jais būtų galima lengvai sujungti gaisrines žarnas. Vamzdžiai ir hidrantai montuojami taip, kad jie neužšaltų. Laivuose, kuriais galima gabenti denio krovinį, hidrantai turi būti išdėstomi taip, kad visada būtų lengvai prieinami, o vamzdžiai pagal galimybes montuojami taip, kad denio krovinys jų neapgadintų;
11.18. prie kiekvienos gaisrinės žarnos turi būti montuojamas vožtuvas, kad bet kurią gaisrinę žarną būtų galima atjungti veikiant gaisriniams siurbliams;
11.19. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, uždarymo vožtuvai turi būti įrengiami visuose atvirojo denio gaisrinio vamzdyno atvamzdžiuose, naudojamuose kitais nei gaisro gesinimo tikslais;
11.20. gaisrinės žarnos turi būti iš patvarios, Administracijos patvirtintos, medžiagos, ir pakankamo ilgio, kad vandens srautu būtų galima pasiekti visus skyrius, kuriuose jas gali prireikti naudoti. Kiekvienai žarnai turi būti skirtas antgalis ir būtinosios jungės. Vienų žarnų antgaliai ir jungės turi tikti ir kitoms žarnoms. Žarnos, šiame skyriuje vadinamos „gaisrinėmis žarnomis“, ir bet kurios būtinos jų detalės bei parengti įrankiai turi būti laikomi gerai matomoje vietoje prie vandenį tiekiančių hidrantų arba prijungimo taškų. Laivų, gabenančių daugiau kaip 36 keleivius, vidiniuose skyriuose gaisrinės žarnos laikomos visą laiką sujungtos su hidrantais;
11.21. prie visų hidrantų, būtinų pagal šių Reikalavimų 11.14–11.16 papunkčius, turi būti jungiama bent viena gaisrinė žarna. Gaisrinės žarnos ant denio ir antstate neturėtų būti ilgesnės kaip 20 metrų, o mašinų skyriuose – ne ilgesnės kaip 15 metrų; mažuose laivuose – atitinkamai 15 ir 10 metrų;
11.22. šiame punkte nurodyti antgaliai turi būti standartinių dydžių – 12 mm, 16 mm ir 19 mm arba pagal galimybes kuo labiau juos atitinkantys dydžiai. Jeigu naudojamos kitokios sistemos, pavyzdžiui, priešgaisrinė vandens purškimo sistema, leidžiama naudoti kitokio skersmens antgalius.
11.23. visi antgaliai – tai patvirtinti dvejopos paskirties (t. y. pritaikyti purkšti vandenį ir lieti jį srove) antgaliai, kuriuose įrengti jų išjungimo įtaisai;
11.25. mašinų skyriuose ir išoriniuose laivo skyriuose turi būti naudojami tokio dydžio antgaliai, kad šių Reikalavimų 11.11–11.13 punktų minėtu slėgiu iš dviejų srautų būtų gaunamas didžiausias įmanomas vandens, kurį tiekia mažiausio našumo siurblys, kiekis, jeigu nebūtina naudoti didesnių kaip 19 mm antgalių.
12. Trumpesniuose kaip 24 metrų naujuose C ir D klasės laivuose gaisriniai siurbliai, gaisrinis vamzdynas, žarnos, antgaliai ir vandens tiekimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
12.1. privalomas vienas atskiras gaisrinis siurblys, galintis iš bet kurio gaisrinio hidranto toliau nurodytu slėgiu tiekti bent vieną vandens srovę gaisrui gesinti. Šitokiu būdu tiekiamo vandens kiekis neturi būti mažesnis kaip du trečdaliai to kiekio, kurį išsiurbia veikiantys triumo sausinimo siurbliai. Šio gaisrinio siurblio našumo turi pakakti, kad per gaisrinius hidrantus su 12, 16 arba 19 mm antgaliais tiekdamas didžiausią pirmiau nurodyto vandens kiekį, jis kiekviename hidrante palaikytų mažiausią slėgį, kuris būtinas B klasės laivuose;
12.2. visuose daugiau kaip 250 keleivių gabenančiuose laivuose turi būti įrengtas papildomas visą laiką su gaisriniu vamzdynu sujungtas gaisrinis siurblys. Jis turi būti varomas nuo atskiro galios šaltinio. Šis siurblys ir jo galios šaltinis nestatomi viename skyriuje su siurbliu, būtinu pagal šių Reikalavimų 12.1 papunkčio nuostatas, ir jam turi būti įrengta stacionarioji užbortinė anga, bet ne mašinų skyriuje. Šio siurblio galios, išlaikant ne mažesnį kaip 0,3 N/mm2 slėgį, pakanka iš laive įrengto bet kurio gaisrinio hidranto tiekti bent vieną vandens srovę;
12.3. sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais;
12.4. visuose laivuose turi būti įrengtas pakankamo skersmens gaisrinis vamzdynas, galintis veiksmingai tiekti pirmiau nurodytą didžiausią vandens kiekį. Turi būti įrengta tiek hidrantų ir jų vietos parenkamos taip, kad viena vandens srove, liejama iš ilgiausios ištisinės žarnos taip, kaip B klasės laivams pirmiau nustatyta šių Reikalavimų 11.21 punkto, būtų galima pasiekti bet kurią laivo dalį;
12.6. laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, iš gaisrinio vamzdyno arba iš gaisrinio vamzdyno, kuriame vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, atitinkamu slėgiu turi būti nedelsiant tiekiamas vanduo;
13. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d. bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, turi atitikti šiuos reikalavimus:
13.1. prie vamzdžių, būtinų gesinimo medžiagai pristatyti į saugomus skyrius, turi būti įrengti valdymo vožtuvai, paženklinti taip, kad būtų aiškiai nurodyti tie skyriai, į kuriuos nutiesti vamzdžiai. Turi būti numatyta atitinkama nuostata, reikalaujanti, kad gesinimo medžiaga į jokį skyrių nepatektų per neapsižiūrėjimą;
13.2. gesinimo medžiagos skirstymo vamzdžiai išdėstomi taip, o išleidimo antgaliams išrenkamos tokios vietos, kad gesinimo medžiaga būtų skirstoma tolygiai;
13.3. turi būti numatytos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos;
13.4. turi būti numatytos priemonės automatiškai duoti garsinį įspėjimą apie gesinimo medžiagos išleidimą bet kuriame tokiame skyriuje, kuriame paprastai dirba žmonės arba į kurį jie gali įeiti. Prieš leidžiant gesinimo medžiagą, reikiamą laiko tarpą turi būti duodamas pavojaus signalas;
13.5. visų dujinių stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, nesudėtingos ir sugrupuotos keliuose punktuose ir, jeigu įmanoma, tokiose vietose, kad jų neatkirstų saugomuose skyriuose kilęs gaisras. Visose šių priemonių laikymo vietose turi būti aiškūs sistemos valdymo nurodymai, kuriuose atsižvelgta į darbuotojų saugą;
13.6. automatiškai išleisti gesinimo medžiagos neturi būti galima, išskyrus atvejus, kai tai daroma iš tam tikros vietos automatiškai valdomais įrenginiais, sumontuotais papildomai prie bet kurios privalomos stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, tačiau su ja nesusijusiais, arba tokios medžiagos mašinų skyriuose leidžiamos virš gaisro atžvilgiu pavojingos įrangos arba į mašinų skyrių gaisro atžvilgiu pavojingas uždarąsias patalpas;
13.7. kai gesinimo medžiagos reikia apsaugoti ne vienam skyriui, prieinama gesinimo medžiaga gali neviršyti didžiausio kiekio, būtino bet kuriam vienam taip apsaugotam skyriui;
13.8. jeigu nenurodyta kitaip, slėginiai rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti turi būti įrengti ne saugomuose skyriuose pagal toliau pateikto šių Reikalavimų 11.11 punkto nuostatas;
13.9. turi būti numatytos priemonės, kad įgulos nariai arba darbuotojai, dirbantys krante, galėtų saugiai patikrinti gesinimo medžiagos, esančios rezervuaruose, kiekį;
13.10. rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti ir su jais susijusios slėginės sudedamosios dalys turi būti projektuojami laikantis atitinkamų statybos normų ir taisyklių, atsižvelgiant į jų išdėstymo vietas ir didžiausią aplinkos temperatūrą, galinčią pasitaikyti eksploatuojant rezervuarus ir su jais susijusias slėgines dalis;
13.11. kai gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma veiksmingai ventiliuojamoje patalpoje, esančioje saugioje ir lengvai prieinamoje vietoje. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą bet kokiu atveju geriausia įrengti iš viršutinio denio;
13.12. angų dangčiai atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose, deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, turi būti nelaidūs dujoms. Kad būtų taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 10–13 punktuose numatytos pertvarų ir denių atsparumo ugniai lentelės, jeigu reikia, šios laikymo patalpos pripažįstamos valdymo postais;
14. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos, naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau turi atitikti šiuos reikalavimus:
14.1. stacionariosios dujinės gaisro gesinimo sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
14.2. turi būti numatytos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas tas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos;
14.3. kai gaisro gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma patalpoje, esančioje už laivapriekio taraninės pertvaros ir nenaudojamoje jokiais kitais tikslais. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą geriausia įrengti iš viršutinio denio. Jeigu laikymo patalpa yra žemiau denio, ji turi būti įrengta ne žemiau kaip po viršutiniu deniu ir į ją turi būti įmanoma patekti tiesiogiai iš viršutinio denio laiptais ar kopėčiomis;
14.4. skyriuose, esančiuose žemiau denio, arba tuose skyriuose, į kuriuos negalima patekti iš viršutinio denio, turi būti įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, pašalinanti išmetamą orą iš skyriaus dugno, ir turi būti tokio dydžio, kad per valandą būtų atliekami bent 6 oro pakeitimai. Angų dangčiai turi būti atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose ir deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, turi būti nelaidūs dujoms. Kad būtų taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 1–4 lentelės, šios laikymo patalpos pripažįstamos valdymo postais.
15. visuose naujuose A, B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, stacionarios gaisro gesinimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.1. turi būti numatyta papildomo gesinimo medžiagos kiekio naudojimas, jeigu nesuslėgto oro, sukaupto kiekvieno skyriaus oro rinktuvuose, tūris yra toks, kad jeigu kilus gaisrui šis oras būtų išleistas tame skyriuje, tai jis padarytų didelę įtaką stacionariajai gaisro gesinimo sistemai;
15.2. turi būti stacionariosios gaisro gesinimo įrangos, įskaitant jos priežiūros atlikimo tvarką aprašymas, valstybine ir anglų kalbomis;
15.3. ne rečiau kaip kartą per metus gesinimo medžiagos kiekį turi tikrinti Administracijos įgaliotasis ekspertas, įrangos tiekėjas arba pripažintoji organizacija;
15.4. apie laivo vyriausiojo mechaniko periodiškai atliekamą arba tos organizacijos, kuriai priklauso laivas, vadovybės organizuojamą tikrinimą laivo žurnale turi būti daromi įrašai, kuriuose nurodoma tokio tikrinimo apimtys ir laikas;
15.5. neprivaloma gaisro gesinimo įranga, montuojama, pavyzdžiui, sandėliuose, savo konstrukcija ir matmenimis turi atitikti šių Reikalavimų nuostatas, taikomas aptariamo tipo įrangai;
16. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose anglies dioksido sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
16.1. krovinių skyriuose tas CO2 kiekis, kurį juose galima išleisti, jeigu nenumatyta kitaip, turi būti toks, kad pasklidusios dujos užimtų ne mažiau kaip 30 proc. to didžiausio laivo krovinių skyriaus, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, bendro tūrio;
16.2. du arba keletas krovinių skyrių, sujungtų ventiliacijos vamzdžiais, laikomi vienu skyriumi. Laivuose, gabenančiuose transporto priemones, būtinasis CO2 kiekis prilyginamas 45 proc. didžiausio laivo krovinių skyriaus bendro tūrio;
16.3. mašinų skyriuose laikomo anglies dvideginio turi būti tiek, kad išleistos dujos užimtų ne mažesnį tūrį, atitinkantį didesnįjį iš šių tūrių:
16.3.1. 40 proc. to didžiausio mašinų skyriaus, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, bendro tūrio, išskyrus apkalos dalį, esančią virš to lygio, kuriame horizontalusis apkalos plotas sudaro 40 proc. arba mažiau aptariamojo skyriaus horizontaliojo ploto, išmatuoto viduryje tarp rezervuaro viršaus ir apkalos žemiausios dalies; arba;
16.6. anglies dvideginio išleidimo mechanizmas:
16.6.1. anglies dvideginiui išleisti į tą skyrių, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, ir pavojaus signalui įjungti turi būti numatytos dvi atskiros valdymo priemonės. Viena tokia priemone dujos išleidžiamos iš jų laikymo rezervuaro, o kita – atidaromas vamzdžio, kuriuo dujos teka į skyrių su anglies dvideginio sistema, vožtuvas;
16.7. Skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, turi būti tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Klasifikacinė bendrovė užtikrina, jog laikomasi CO2 balionų, vamzdžių, detalių ir šios įrangos valdymo ir signalizacijos gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo būtinų saugos priemonių.
17. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau anglies dioksido sistemos turi:
18. Reikalavimai stacionarioms mašinų skyrių gesinimo lėto plėtimosi putomis sistemoms, sumontuotoms naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
18.1. kai, laikantis šių Reikalavimų 27–31 punktų nuostatų, kuriame nors mašinų skyriuje sumontuojama stacionarioji gesinimo lėto plėtimosi putomis sistema, ji per stacionariąsias išleidimo angas ne lėčiau kaip per penkias minutes turi paskleisti putų kiekį, kurio užtektų 150 mm sluoksniu užkloti didžiausią vientisą plotą, kuriame galėtų pasklisti skystasis kuras. Sistema turi būti pritaikyta švirkšti putas, galinčias gesinti degančią alyvą. Turi būti numatytos priemonės putoms veiksmingai perduoti stacionariąja vamzdžių sistema, valdymo vožtuvais arba čiaupais į atitinkamas išleidimo angas taip, kad putos stacionariaisiais purkštuvais patikimai būtų kreipiamos į to skyriaus, kuriame įrengta tokia sistema, pagrindinius ugnies židinius. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 12: 1;
19. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau stacionariosios mašinų skyrių gaisro gesinimo lėto plėtimosi putomis sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.
20. Reikalavimai stacionariosioms gesinimo greito plėtimosi putomis sistemoms, sumontuotoms naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
20.1. kiekviena tokia stacionarioji gesinimo greito plėtimosi putomis sistema, kurią privaloma įrengti mašinų skyriuje, turi per stacionariąsias išleidimo angas staigiai iššvirkšti tokį putų kiekį, kad didžiausio gesintino ploto dengimo putomis greitis būtų mažiausiai 1 m per minutę. Laikomas toks putų skysčio kiekis, kad jo užtektų gauti tokį putų tūrį, kad didžiausio skyriaus, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, tūris būtų viršytas penkis kartus. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 1000: 1;
20.2. turi būti įrengti putų pristatymo vamzdžiai bei oro įleidimo angos, putų generatoriui tiekiančios orą, o agregatų, gaminančių putas kiekis turi užtikrinti veiksmingą putų gaminimą ir skirstymą;
20.3. putų generatoriaus slėgio vamzdžiai turi būti išdėstomi taip, kad skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilus gaisrui nebūtų daroma įtaka putas gaminančiai įrangai;
20.4. putų generatorius, jam energiją tiekiantys šaltiniai, putų gaminimo skystis ir sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, jomis neturėtų būti sunku naudotis, o jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis;
21. Reikalavimai stacionarioms slėginėms gesinimo purškiamu vandeniu sistemoms:
21.1. visose stacionariosiose slėginėse gesinimo purškiamu vandeniu sistemose, sumontuotose mašinų skyriuose, turi būti įtaisyti patvirtinto tipo purškiamieji antgaliai;
21.2. antgalių turi būti sumontuota tiek ir jie išdėstomi taip, kad tuose skyriuose, kuriuose įrengta ši gesinimo sistema, būtų užtikrintas veiksmingas vidutiškai mažiausiai 5 l/m2 per minutę vandens purškimas. Prireikus galima atsižvelgti, ar nereikėtų ypač pavojingose vietose nustatyti didesnio purškiamo vandens greičio. Antgaliai turi būti įrengti virš triumų, viršutinės tankų dalies ir tų kitų vietų, virš kurių gali pasklisti skystasis kuras, taip pat virš kitų galimų gaisro židinių mašinų skyriuose;
21.3. sistemą galima padalyti į tokias sekcijas, kurių skirstomieji vožtuvai būtų valdomi iš lengvai prieinamų vietų, įrengtų ne skyriuose su gaisro gesinimo sistema ir kurių lengvai neatkirstų gaisras, kilęs pirmiau minėtuose skyriuose;
21.4. sistemoje turi būti išlaikomas būtinas vandens slėgis, o siurblys, vandenį tiekiantis sistemai, turi įsijungti automatiškai tada, kai joje sumažėja slėgis;
21.5. siurblio našumo turi užtekti, kad siurblys vienu metu būtinu slėgiu galėtų tiekti vandenį visoms sistemos sekcijoms, įrengtomis bet kuriame skyriuje, kuriame sumontuota ši gaisro gesinimo sistema. Skyriuje arba skyriuose, kuriuose sumontuota vandens purškimo sistema, kilęs gaisras neturi sistemos išvesti iš rikiuotės;
22. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d. šių Reikalavimų 21.4 punkte nurodytą siurblį gali sukti atskiras vidaus degimo variklis, tačiau tais atvejais, kai jis priklauso nuo tos elektros energijos, kurią tiekia avarinis generatorius, jis turi būti įrengtas taip, kad nustojus tiekti elektros energiją iš pagrindinio šaltinio, jis įsijungtų automatiškai ir kad pagal šių Reikalavimų 21.5 papunkčio reikalavimus būtinam siurbliui tuojau pat būtų pradėta tiekti elektros energija. Kai siurblį suka atskiras vidaus degimo variklis, šis variklis statomas tokioje vietoje, kad tame skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilęs gaisras nedarytų įtakos įrangai, tiekiančiai orą varikliui.
23. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau stacionariosios slėginės mašinų skyrių gaisro gesinimo purškiamu vandeniu sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.
24. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, gesintuvai turi atitikti šiuos reikalavimus:
24.2. būtini nešiojamieji skysčių gesintuvai turi būti ne didesnės kaip 13,5 ir ne mažesnės kaip 9 litrų talpos. Reikalavimai kitiems gesintuvams – nešiojamieji bent tokie, kaip ir 13,5 litrų skysčių gesintuvai, o jų talpa gesinimo medžiagoms laikyti bent ne mažesnė kaip 9 litrų skysčių gesintuvų talpa;
24.3. be visų būtinų reikalaujamų tipų gesintuvų, laive dar laikoma 50 proc. atsarginių gesintuvų. Kitas tokio pat tipo gesintuvas – tai atsarginė gesintuvo talpa vietoj to gesintuvo, kurio negalima laive iš naujo lengvai parengti naudoti;
24.4. gyvenamosiose patalpose negalima laikyti nešiojamųjų CO2 gesintuvų. Kai šie gesintuvai būna numatyti radijo kabinose, skirstomuosiuose skyduose ir kitose panašiose vietose, tada kiekvieno skyriaus, kuriame laikomas vienas arba daugiau gesintuvų, tūris turi būti toks, kad garų, galinčių išsiskirti, koncentracija neviršytų 5 proc. skyriaus bendro tūrio. Laikoma, kad išleistas iš rezervuaro anglies dioksidas užima 0,56 m3/kg tūrį.
25. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, gesintuvai, be šių Reikalavimų 24 punkte nurodytų, papildomai turi atitikti šias nuostatas:
25.2. gyvenamosiose patalpose anglies dvideginio gesintuvų laikyti negalima. Valdymo punktuose ir kituose skyriuose, kuriuose įrengti elektros ar elektroninė įranga arba prietaisai, būtini laivo saugai, laikomi tokie gesintuvai, kurių gesinimo priemonės nelaidžios elektrai arba nekenkia įrangai ir prietaisams;
25.3. parengti naudojimui gesintuvai turi būti laikomi aiškiai matomose vietose, į kurias bet kuriuo metu galima greitai ir lengvai patekti kilus gaisrui, ir laikomi taip, kad jų tinkamumui nepakenktų oro sąlygos, vibracija ar kiti išoriniai veiksniai. Gesintuvuose turi būti įrengiami įtaisai, parodantys, ar gesintuvas buvo naudojamas;
25.4. pirmiems 10 gesintuvų laive turi būti laikoma dar 100 proc. atsarginių gesintuvų talpų, o likusiems gesintuvams – 50 proc. tokių atsarginių gesintuvų talpų, kurios iš naujo gali būti laive užpildomos;
26. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
26.1. negalima naudoti gesintuvų, pripildytų tokios gesinimo medžiagos, kuri pati arba ją panaudojus numatomomis sąlygomis skleidžia tokį nuodingų medžiagų kiekį, kad kiltų pavojus žmonėms arba aplinkai;
26.2. gesintuvai turi būti tinkami gesinti gaisrus, galinčius kilti netoli gesintuvų laikymo vietos;
26.3. vienas iš nešiojamųjų gesintuvų, skirtų naudoti tam tikrame skyriuje, laikomas prie įėjimo į tą skyrių;
26.4. reikalavimai gesintuvų skaičiui gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose:
26.4.1. gesintuvas laikomas tokioje vietoje, kad iš bet kurios vietos iki jo reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;
26.4.2. gesintuvas, kurį galima naudoti aukštos įtampos skyriuose, turi būti laikomas prie kiekvieno 20 kW arba didesnės galios pagrindinio ar pagalbinio skydo;
26.4.3. laivo virtuvėse gesintuvai turi būti išdėstyti taip, kad iš bet kurios vietos iki jų reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;
26.4.4. gesintuvas turi būti laikomas prie dažų sandėlių ir prie tų sandėlių, kuriuose saugomi lengvai įsiliepsnojantys produktai;
26.5. naudojimosi nešiojamaisiais gesintuvais, skirtais gyvenamosioms ir tarnybinėms patalpoms, būdai pagal galimybes turi būti vienodi;
27. 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose A kategorijos mašinų skyriuose turi būti numatyta bet kuri viena iš šių stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų:
27.1. šių Reikalavimų 13–17 punktų nuostatas atitinkanti dujų sistema arba lygiavertė gesinimo vandeniu sistema, įrengta vietoje halonų sistemos ir atitinkanti 1994 m. gruodžio 30 d. TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščio Nr. 668 nuostatas bei 1996 m. birželio mėn. TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščio Nr. 728 nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;
27.2. greito plėtimosi putų sistema, atitinkanti šių Reikalavimų 20 punkto nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;
27.3. slėginė vandens purškimo sistema, atitinkanti šių Reikalavimų 21–23 punktų nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;
27.4. bent vienas oro ir putų įrangos rinkinys, sudarytas iš įleidžiamojo oro ir putų antgalio, tinkančio gaisrine žarna jungti su gaisriniu vamzdynu, nešiojamosios cisternos su bent 20 litrų putų skysčio ir vienos atsarginės cisternos. Antgalis, turi būti pritaikytas bent 1,5 m3 per minutę greičiu gaminti putas, tinkamas degančiai alyvai gesinti;
27.5. kiekviename tokiame skyriuje turi būti mažiausiai 45 litrų talpos patvirtinto tipo gesinimo putomis gesintuvai arba jiems lygiaverčiai įtaisai, kurių turi būti tiek, kad putas arba jų pakaitalus būtų galima kreipti į bet kurią degalų ar alyvos slėginės sistemos dalį, krumplinę pavarą arba kitokį gaisro šaltinį. Be to, turi būti numatytas pakankamas skaičius nešiojamųjų putų gesintuvų arba jiems lygiaverčių įtaisų, kurie išdėstomi taip, kad iš bet kurios skyriaus vietos iki gesintuvo nereikėtų eiti daugiau kaip 10 metrų ir, kad kiekviename tokiame skyriuje būtų bent po du putų gesintuvus.
28. Visuose trumpesnių kaip 24 metrų naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivų A kategorijos mašinų skyriuose:
28.1. turi būti numatyta viena iš šių Reikalavimų 27.1 papunktyje nurodytų stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų ir, be to, kiekviename tokiame skyriuje, kuriame stovi vidaus degimo varikliai, skystojo kuro nusodinimo tankai arba skystojo kuro agregatai, mažiausiai 45 litrų talpos putų arba mažiausiai 16 kg anglies dvideginio gesintuvas, ir
28.2. kiekvienam 736 kW varikliui arba jo daliai turi būti numatytas nešiojamasis gesintuvas, tinkamas degančiai alyvai ir skystam kurui gesinti; tokiame skyriuje būtini ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šeši gesintuvai;
29. Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius visuose mašinų skyriuose turi būti numatyti po du atitinkamus gaisrinius vandens purkštukus, sudarytus iš metalinio L raidės formos vamzdžio, kurio ilgesniąją maždaug 2 metrų ilgio dalį būtų galima jungti gaisrine žarna, o prie trumpesniosios maždaug 250 mm ilgio dalies būtų pritaisytas stacionarusis gaisrinis vandens purškimo antgalis arba tokį antgalį turi būti įmanoma pritaisyti.
30. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, kai šilumnešis yra įkaitinta alyva, katilų skyriuose turi būti vietinės stacionariosios arba nešiojamosios įrangos sistemos, galinčios užtikrinti, kad virš grindų ir po grindimis gaisrui gesinti būtų tiekiamas slėginis vandens srautas arba putos.
31. 24 metrų ilgio ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
31.1. A kategorijos mašinų skyrius, viršijančius 500 m3 talpą, be stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, turi saugoti patvirtinto tipo stacionarioji gesinimo vandeniu ar lygiavertė vietinio taikymo gesinimo sistema, įrengta vadovaujantis TJO parengtomis gairėmis, išdėstytomis TJO saugios laivybos komiteto aplinkraštyje Nr. 913 „Stacionariųjų vietinio taikymo gesinimo vandeniu sistemų, skirtų naudoti A kategorijos mašinų skyriuose, tvirtinimo gairės“;
31.2. jeigu mašinų skyriai neperiodiškai prižiūrimi, gaisro gesinimo sistemos turi būti paleidžiamos tiek automatiniu, tiek rankiniu būdu. Jeigu mašinų skyriuose nuolat dirba žmonės, gaisro gesinimo sistema gali būti paleidžiama tik rankiniu būdu;
31.3. stacionariosios vietinio taikymo gaisro gesinimo sistemos turi galėti apsaugoti šias laivo vietas neišjungiant variklio, neevakuojant laivo personalo ar neizoliuojant skyrių:
31.3.1. vidaus degimo mechanizmų, naudojamų laivo eiklumui ir galios generavimui, dalis, neatsparias ugniai;
31.4. apie vietinio taikymo sistemos aktyvavimą turi būti pranešama vaizdiniu ir aiškiu garsiniu signalais saugomame skyriuje ir tuose punktuose, kuriuose nuolat dirba žmonės. Signalas turi pranešti, kad aktyvuota atitinkama sistema. Šiame punkte numatyti sistemos signalizacijos reikalavimai papildo, o ne pakeičia gaisro aptikimo ir gaisro signalizacijos sistemas, būtinas pagal kitas šių Reikalavimų nuostatas.
32. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, kuriems leista gabenti daugiau kaip 400 keleivių stacionariosios vietinio taikymo gaisro gesinimo sistemos turi būti įrengtos laikantis šių Reikalavimų 31 punkto nuostatų ne vėliau kaip iki 2005 m. spalio 1 d.
33. Naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivų specialiesiems mašinų skyrių įrenginiams taikomi reikalavimai:
33.1. apšvietimo liukų, durų, ventiliacijos angų, ventiliacijos vamzdžių angų, užtikrinančių ištraukiamąją ventiliaciją, ir mašinų skyrių kitų angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad laivas būtų vėdinamas ir kad jis veiktų tinkamai ir saugiai;
34. Naujuose B, C ir D klasės laivuose kitokios, o ne vandeniui nelaidžios su mechanine pavara, durys turi būti įrengtos taip, kad, skyriuje kilus gaisrui, jas visiškai uždarytų uždarymo įrenginys su mechanine pavara, arba turi būti įrengtos savaime užsidarančios durys, galinčios užsidaryti tada, kai laivas pasvyra 3,5 laipsnių kampu į kitą šoną, nei kad užsidaro durys ir kuriose įrengtas patikimas kablio atitraukimo įtaisas tais atvejais, kai sumontuotas nuotolinio valdymo išjungimo įtaisas.
35. Reikalavimai naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose sumontuotiems mašinų skyrių įrenginiams:
35.1. neturi būti įrengta langų mašinų skyriaus pertvarose. Mašinų skyriuose esančiose valdymo patalpose stiklą leidžiama naudoti;
35.2. turi būti numatytos šios valdymo priemonės:
35.2.1. apšvietimo liukams atidaryti ir uždaryti, ventiliacijos vamzdžio angoms, kurios paprastai naudojamos ištraukiamajai ventiliacijai, uždaryti ir ventiliacijos sklendėms uždaryti;
35.2.3. durims su mechanine pavara uždaryti arba kitų nei vandeniui nelaidžių su mechanine pavara durų atidarymo mechanizmams įjungti;
35.2.5. pučiamiesiems ir ištraukiamiesiems ventiliatoriams, skystojo kuro pumpavimo siurbliams, skystojo kuro agregatų siurbliams ir kitiems panašiems kuro siurbliams išjungti. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kitiems panašiems kuro siurbliams (tepalinės alyvos tiekimo siurbliai, šiluminės alyvos skirstymo siurbliai ir alyvos separatoriai):
35.3. šių Reikalavimų 28 ir 41.11 punktuose nurodytos būtinos valdymo priemonės išdėstomos taip, kad jų neatkirstų skyriuje, kurio reikmėms jos naudojamos, kilęs gaisras. Šios ir bet kurios kitos būtinos gaisro gesinimo sistemos valdymo priemonės turi būti išdėstytos viename valdymo poste arba grupuojamos taip, kad jų išdėstymo vietų skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis. Iš viršutinio denio į šiuos valdymo postus turi būti įrengtas saugus įėjimas;
36. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose automatiniams purkštuvams, gaisro aptikimo ir priešgaisrinėms sistemoms taikomi reikalavimai:
36.1. kiekvienas būtinas automatinis purkštuvas, gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistema turi nedelsdami suveikti, net įgulos nariams nesiėmus jokių veiksmų jiems įjungti. Į jos vamzdžius visą laiką turi būti prileista vandens, tačiau trumpose tokių vamzdžių atkarpose vandens gali ir nebūti, jeigu tai yra būtina atsargumo priemonė. Visos sistemos dalys, kurias eksploatuojant gali veikti tokia temperatūra, kad ši jų dalis galėtų užšalti, turi būti tinkamai apsaugomos nuo užšalimo. Sistemoje išlaikomas būtinas vandens slėgis ir turi būti numatyta nuostata, kad jai nuolatos būtų tiekiamas vanduo;
36.2. visose purkštuvų dalyse turi būti įrengtos tokios priemonės, kad viename arba keliuose rodmenų prietaisuose automatiškai būtų duodamas vizualus ir garsinis pavojaus signalas kiekvieną kartą, kai įsijungia purkštuvas. Šie rodmenų prietaisai, centralizuotai sumontuoti navigaciniame tiltelyje, turi rodyti, kurioje dalyje ir kur įrengta gaisro gesinimo sistema, kur kilo gaisras ir, be to, vizualūs ir garsiniai pavojaus signalai iš rodmenų prietaisų perduodami į kitą postą, o ne į navigacinį tiltelį, siekiant užtikrinti, kad gaisro signalą nedelsdami priimtų įgulos nariai. Turi būti numatyta, kad pavojaus signalizacijos sistema duotų signalą, jeigu kuri nors jos dalis sugestų;
36.3. purkštuvai turi būti jungiami atskiromis grupėmis, kiekviena iš kurių sudaryta ne daugiau kaip iš 200 purkštuvų. Viena purkštuvų grupė turi būti skirta ne daugiau kaip dviem deniams ir išdėstoma tik vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje, jeigu neįrodoma, kad purkštuvų grupę skyrus daugiau kaip dviem deniams arba išdėsčius keliose pagrindinėse vertikaliosiose zonose, laivo priešgaisrinė sauga nesumažės;
36.4. kiekviena purkštuvų grupė turi būti izoliuota uždarymo vožtuvu. Šis vožtuvas visose grupėse turi būti lengvai prieinamas, o jo vieta aiškiai paženklinama. Turi būti numatytos priemonės, kad uždarymo vožtuvo negalėtų junginėti tam leidimo neturintis asmuo;
36.5. kiekvienos purkštuvų grupės uždarymo vožtuve ir pagrindiniame poste turi būti įrengtas daviklis, rodantis sistemos slėgį;
36.6. purkštuvai turi būti atsparūs korozijai, kurią sukelia jūrinės oro sąlygos. Gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose purkštuvai turi įsijungti tada, kai temperatūra jose padidėja iki 68° – 79°C, išskyrus tas patalpas, pavyzdžiui, džiovyklas, kuriose galima tikėtis didelės aplinkos oro temperatūros, o purkštuvų įsijungimo temperatūrą palyginti su didžiausia denio dugno temperatūra galima didinti ne daugiau kaip 30°C;
36.7. kiekviename rodmenų įtaise turi būti pateiktas sąrašas arba planas, rodantis tuos skyrius, su kuriais rodmenų įtaisas sujungtas, ir zonos padėtį pagal kiekvieną purkštuvų grupę. Turi būti pateikiami atitinkami bandymo ir priežiūros nurodymai. Turi būti iškabintos bandymo ir priežiūros atitinkamos instrukcijos;
36.8. purkštuvai turi būti įrengti viršutinėje dalyje ir išdėstomi tokia tvarka, kad vandens purškimas virš to nominalaus ploto, virš kurio išdėstyti purkštuvai, būtų užtikrintas vidutiniškai ne mažesniu kaip 5 l/m2 per minutę greičiu;
36.9. purkštuvai pagal galimybes turi būti išdėstomi kuo atokiau nuo sijų ar kitų konstrukcijos detalių, galinčių kliudyti vandeniui tikšti, taip, kad skyriaus degiosios medžiagos būtų pakankamai apipurškiamos;
36.10. turi būti įrengtas slėginis tankas, kurio tūris mažiausiai du kartus didesnis už šiame papunktyje nurodytą vandens kiekį. Jame nuolatos turi būti laikomas gėlo vandens kiekis, ne mažesnis už tą, kokį per minutę patiektų šių Reikalavimų 36.13 punkte nurodytas siurblys, bei turi būti numatytos priemonės tanke išlaikyti tokį slėgį, kad tada, kai naudojamas jame nuolatos laikomas vanduo, būtų užtikrinta, jog slėgis nesumažės labiau už slėgį, apskaičiuojamą purkštuvo darbinį slėgį sudedant su vandens, išmatuoto nuo tanko dugno iki didžiausiame aukštyje sumontuoto sistemos purkštuvo, slėgiu. Turi būti numatytos atitinkamos priemonės papildyti cisternos suslėgto oro ir gėlo vandens atsargas. Turi būti įmontuotas stiklinis daviklis, rodantis vandens lygį tanke;
36.11. turi būti numatytos priemonės, kad į tanką nepatektų jūros vanduo. Slėginiame tanke turi būti įmontuotas apsauginis vožtuvas ir slėgio daviklis. Prie kiekvienos daviklio jungės turi būti įrengti uždarymo vožtuvai arba čiaupai;
36.12. turi būti numatytas atskiras siurblys su galios pavara, skirtas vien nuolatiniam automatiniam vandens išleidimui purkštuvu. Siurblys įsijungia automatiškai, kai sistemoje sumažėja slėgis, tačiau iki tol, kol nuolatinis vandens kiekis slėginiame tanke nėra visiškai išsibaigęs;
36.13. siurblys ir vamzdynas turi išlaikyti aukščiausiai įrengtam purkštuvui būtiną slėgį, siekiant užtikrinti nuolatinį vandens, kurio šių Reikalavimų 36.8–36.9 punktų nurodytu purškimo greičiu užtektų tuo pat metu gesinti ne mažesniam kaip 280 m2 plotui, tiekimą. Trumpesniems kaip 40 metrų ilgio naujiems C ir D klasės laivams, kuriuose bendras saugomas plotas yra mažesnis kaip 280 m2, Administracija gali numatyti kitą atitinkamą plotą, kurį turėtų gesinti siurbliai ir kitos vandens tiekimo dalys;
36.14. siurblio slėginėje pusėje turi būti įmontuotas bandomasis vožtuvas su išleidimo vamzdžio trumpuoju atviru galu. Vožtuvo ir vamzdžio veiksmingasis plotas turi būti toks, kad, išlaikydamas reikalingą slėgį sistemoje, siurblys galėtų tiekti būtiną vandens kiekį;
36.15. siurblio kingstonas, kur įmanoma, siurblio stovėjimo skyriuje turi būti įrengtas taip, kad laivo plaukiojimo metu jūros vandens tiekimą reikėtų išjungti tik tikrinant ir taisant siurblį;
36.16. purškiamosios gaisro gesinimo sistemos siurblys ir jos tankas nuo mašinų skyriaus turi būti statomi pakankamu atstumu ir jų negalima statyti jokiame skyriuje, kuriame būtina įrengti pirmiau minėtą gesinimo sistemą;
36.17. užbortinio vandens siurbliui, automatinei pavojaus ir aptikimo sistemai energija turi būti tiekiama ne mažiau kaip iš dviejų šaltinių. Kai siurbliui energija turi būti tiekiama iš elektros energijos šaltinių, siurblys jungiamas su pagrindiniu generatoriumi arba su elektros energijos avariniu šaltiniu. Viena grandinė, elektros energiją tiekianti siurbliui, jungiama su pagrindiniu skirstomuoju skydu, o kita – atskirais laidais, skirtais tik šiam tikslui – su avariniu skirstomuoju skydu. Šie laidai netiesiami koridoriuose, mašinų ir kituose uždaruosiuose dėl galimo gaisro pavojinguose skyriuose, išskyrus tais atvejais, kai laidus būtina jungti su atitinkamais skirstymo skydais, šie laidai jungiami su automatiniais perjungiamaisiais kirtikliais, įrengtais prie purškiamosios gaisro gesinimo sistemos siurblio. Iš pagrindinio skirstomojo skydo elektros energija perjungiamuoju kirtikliu turi būti tiekiama tol, kol jos tiekimas iš šio šaltinio nenutrūksta, o minėtas kirtiklis turi būti suprojektuotas taip, kad elektros energijos tiekimui nutrūkus, jis automatiškai persijungtų ir energija juo būtų turi būti tiekiama iš avarinio skirstomojo skydo. Pagrindinio ir avarinio skirstomųjų skydų jungikliai aiškiai pažymimi ir paprastai laikomi išjungti. Pirmiau minėti laidai nejungiami su jokiu kitu jungikliu. Pavojaus signalizacijos ir aptikimo sistemoms elektros energija, be kitų šaltinių, turi būti tiekiama ir iš avarinio energijos šaltinio. Kai vidaus degimo variklis yra vienas iš siurbliui energiją tiekiančių šaltinių, jis turi ne tik atitikti šių Reikalavimų 36.16 punkto nuostatas, bet ir būti statomas tokioje vietoje, kad bet kuriame skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilus gaisrui, nebūtų daroma įtaka tai įrangai, kuri tiekia šiam varikliui orą;
36.18. purkštuvų sistema su laivo gaisriniu vamzdynu turi būti jungiama blokuojamuoju spaudimo vožtuvu, kuris jungimo vietoje užtikrina, kad skystis iš purkštuvų sistemos netekėtų atgal į gaisrinį vamzdyną;
36.19. turi būti numatytas bandomasis vožtuvas, kad išleidžiant tą vandens kiekį, kurį išpurškia veikiantis purkštuvas, būtų galima išbandyti visų purkštuvų grupių automatinę signalizaciją.
36.20. turi būti numatytos priemonės išbandyti, ar siurblys automatiškai įsijungia, kai sistemoje sumažėja slėgis;
36.21. vienoje iš tų vietų, kuriose įrengti šių Reikalavimų 36.2 punkto nurodyti rodmenų įtaisai, turi būti numatyti jungikliai kiekvienos purkštuvų grupės signalizatoriams ir indikatoriams išbandyti;
37. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, taikomi šie papildomi reikalavimai:
37.1. automatinis purkštuvas, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistema turi būti patvirtintų tipų, atitinkančių Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
38. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose automatiniams purkštuvams, gaisro aptikimo ir priešgaisrinėms sistemoms taikomi reikalavimai:
38.1. visos būtinos stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos su jų rankinio įjungimo taškais turi būti pasirengusios bet kada pradėti veikti;
38.2. jeigu reikia, sistemai energiją tiekiantys šaltiniai ir jos veikimui būtinos elektros grandinės turi būti kontroliuojami, ar nenustota tiekti energiją ir ar jos nesugedo. Sugedus energijos šaltiniams arba minėtoms elektros grandinėms, valdymo pulte turi būti duodamas vaizdinis ir garsinis gedimo signalas, kuris skiriasi nuo signalo, duodamo kilus gaisrui;
38.3. elektros įrangai, naudojamai gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikimui užtikrinti, elektros energija turi būti tiekiama iš ne mažiau kaip dviejų šaltinių, o vienas iš jų – avarinis energijos šaltinis. Elektros energija turi būti tiekiama atskirais laidais, skirtais tik šiam tikslui. Jie turi būti jungiami automatiniu perjungiamuoju kirtikliu, įrengtu greta gaisro aptikimo sistemos valdymo pulto arba šiame pulte;
38.4. indikatoriai ir sistemos rankinio įjungimo taškai turi būti jungiami į grupes. Įsijungus kuriam nors indikatoriui arba rankinio įjungimo taškui, valdymo pulte ir rodmenų įtaisuose turi būti duodami vaizdinis ir garsinis gaisro signalai. Jeigu per dvi minutes į šiuos signalus nebuvo atkreiptas dėmesys, garsinis signalas turi būti automatiškai duodamas įgulos bei tarnybinėse patalpose, valdymo postuose ir mašinų skyriuose. Ši signalą duodanti sistema neturi būti sudedamoji gaisro aptikimo sistemos dalis;
38.5. valdymo pultas turi būti įrengtas navigaciniame tiltelyje arba pagrindiniame priešgaisrinės saugos poste;
38.6. rodmenų įtaisai turi rodyti bent sekciją, kurioje įsijungia indikatorius arba rankinio įjungimo taškas. Bent vienas įtaisas turi būti įrengtas atsakingiesiems įgulos nariams bet kada lengvai prieinamoje vietoje, kai laivas plaukia jūra arba stovi uoste, išskyrus tuomet, kai laivas neeksploatuojamas. Jeigu valdymo pultas yra pagrindiniame priešgaisrinės saugos poste, vienas rodmenų įtaisas statomas navigaciniame tiltelyje;
38.7. tokiuose rodmenų įtaisuose arba šalia jų turi būti pateikta aiški informacija apie tuos skyrius, iš kurių rodmenų įtaisas gauna signalus, taip pat apie sekcijų išsidėstymą;
38.8. kai gaisro aptikimo sistemoje nenumatytos nuotolinės priemonės kiekvienam indikatoriui atskirai identifikuoti, gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose ir valdymo postuose neleidžiama įrengti sekcijų per du denius, išskyrus trapo šachtą apimančią sekciją. Kad nebūtų gaištama identifikuojant ugnies šaltinį, kiekvienai sekcijai skiriamų uždarųjų skyrių skaičius ribojamas, laikantis klasifikacinės bendrovės nurodymų. Į vieną sekciją jokiu būdu neleidžiama jungti daugiau kaip 50 uždarųjų skyrių. Kai aptikimo sistemoje sumontuoti nuotoliniu būdu ir atskirai identifikuojami gaisro indikatoriai, sekcijos gali apimti kelis denius ir būti pritaikytos saugoti bet kokį uždarųjų skyrių skaičių;
38.9. jeigu neįrengta gaisro aptikimo sistema, galinti nuotoliniu būdu ir atskirai identifikuoti kiekvieną indikatorių, indikatorių sekcija nejungiama nei su laivo abiejų bortų, nei su daugiau kaip vieno denio skyriais, taip pat ji neišdėstoma daugiau kaip vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje, išskyrus atvejus, kai klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, leidžia tokią indikatorių sekciją naudoti abiem laivo bortams ir daugiau kaip vienam deniui. Tuose laivuose, kuriuose sumontuoti atskirai identifikuojami gaisro indikatoriai, su sekcija galima jungti abiejų laivo bortų ir kelių denių skyrius, tačiau jos neleidžiama išdėstyti daugiau kaip vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje;
38.10. prie tos gaisro indikatorių sekcijos, į kurią įtrauktas valdymo postas, tarnybinės arba gyvenamosios patalpos, neturi būti jungiamas mašinų skyrius;
38.11. indikatorius įjungia šiluma, dūmai arba kiti degimo produktai, ugnis ar koks nors šių veiksnių derinys. Administracija gali leisti naudoti indikatorius, kuriuos įjungia kiti įsiliepsnojusią ugnį apibūdinantys veiksniai, jeigu šie indikatoriai yra ne mažiau jautrūs kaip pirmiau minėtieji. Liepsnos indikatoriai naudojami kaip papildantys dūmų arba šilumos indikatorius;
38.12. turi būti numatyti atitinkami nurodymai bei atsarginės dalys bandymams ir priežiūrai atlikti;
38.13. aptikimo sistemos veikimas turi būti periodiškai tikrinamas priemonėmis, pučiančiomis karštą atitinkamos temperatūros orą, dūmus arba atitinkamo tankio ar dydžio aerozolio daleles, arba naudojant kitus su įsiliepsnojančia ugnimi susijusius dalykus, į kuriuos indikatorius suprojektuotas reaguoti;
38.14. visi indikatoriai turi būti tokio tipo, kad juos būtų galima bandyti, ar jie tinkamai veikia, ir kad nekeičiant jokios indikatoriaus sudedamosios dalies juos būtų galima sutaisyti ir parengti atlikti įprastą jiems kontrolės funkciją;
38.15. gaisro aptikimo sistemos negalima naudoti jokiu kitu tikslu, išskyrus ugniai atsparių durų uždarymui iš valdymo pulto arba panašioms funkcijoms;
38.16. gaisro aptikimo sistemos, galinčios identifikuoti zoną, iš kurios sklinda signalai, turi būti įrengtos taip, kad:
38.16.2. būtų numatytos priemonės, užtikrinančios, kad grandinės gedimas (pavyzdžiui, energijos tiekimo nutraukimas, trumpojo jungimo grandinė, įžemėjimas) neišvestų iš rikiuotės visos grandinės;
38.16.3. būtų imtasi priemonių užtikrinančių, kad, sugedus sistemai (jos elektrinei, elektroninei ar informacinei daliai), būtų galima atkurti jos pradinę konfigūraciją;
38.17. sistemos rankinio įjungimo taškai turi būti įrengti gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose. Po vieną sistemos rankinio įjungimo tašką turi būti įrengta prie kiekvieno išėjimo. Šie įjungimo taškai visų denių koridoriuose lengvai prieinamose vietose turi būti įrengiami taip, kad jokia koridoriaus vieta nuo sistemos rankinio įjungimo taško nebūtų toliau kaip per 20 metrų;
38.18. dūmų indikatoriai turi būti įrengti visuose trapuose, koridoriuose ir evakavimo maršrutuose, einančiuose per gyvenamąsias patalpas;
38.19. kituose nei šių Reikalavimų 38.18 papunktyje nurodytuose skyriuose būtina montuoti stacionariąją gaisro aptikimo ir priešgaisrinę signalizaciją, kiekviename tokiame skyriuje turi būti įrengiamas bent vienas šių Reikalavimų 38.11 punkto reikalavimus atitinkantis indikatorius;
38.20. indikatoriai turi būti išdėstomi taip, kad jie veiktų kuo optimaliau. Indikatoriai neįrengiami prie sijų, ventiliacijos vamzdžių arba kitose tokiose vietose, kur oro srautas galėtų mažinti indikatorių veikimo patikimumą, arba ten, kur indikatorių galėtų veikti smūginė apkrova ar kur jis galėtų būti apgadintas. Viršuje įrengiami indikatoriai nuo pertvarų apskritai turi būti išdėstomi ne arčiau kaip per 0,5 m;
38.21. didžiausi atstumai tarp indikatorių turi atitikti nurodytus 2 lentelėje.
2 lentelė Didžiausi leistini atstumai tarp indikatorių
| Indikatoriaus tipas |
Didžiausias vieno indikatoriaus grindų plotas |
Didžiausias atstumas tarp centrų |
Didžiausias atstumas nuo pertvarų |
| Šilumos |
37 m2 |
9 m |
4,5 m |
| Dūmų |
74 m2 |
11 m |
5,5 m |
38.22. klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali nustatyti kitokius indikatorių išdėstymo atstumus, pagrįstus bandymų, parodančių indikatorių savybes, duomenimis;
38.23. elektros laidai – sistemos dalis – negali būti tiesiami koridoriuose, mašinų skyriuose ir kituose padidinto gaisro pavojaus uždaruose skyriuose, išskyrus atvejus, kai tokiuose skyriuose būtina montuoti gaisro aptikimo arba priešgaisrinę signalizaciją arba į juos nutiesti atitinkamus elektros laidus elektros energijai tiekti;
38.24. sistema ir įranga turi būti suprojektuota taip, kad galėtų išlaikyti maitinimo šaltinio įtampos svyravimus ir pereinamuosius procesus, aplinkos oro temperatūros pokyčius, vibraciją, drėgnumą, elektros smūgį, smūginę apkrovą ir koroziją, kurie paprastai veikia laive;
38.25. dūmų indikatoriai, kurie pagal šių Reikalavimų 38.18 papunkčio reikalavimus turi būti sumontuoti trapuose, koridoriuose ir į evakavimo maršrutus įtrauktose gyvenamosiose patalpose, turi veikti taip, kad įsijungtų esant tokiam dūmingumui, kuris viename metre padidėjo iki 12,5 proc., tačiau ne anksčiau, kol dūmingumas yra toks, kad viename metre blausumas padidėja 2 proc.;
38.26. dūmų indikatorių, kurie turi būti įrengti kituose skyriuose, įsijungimo apribojimus, atsižvelgdama į tai, kad indikatorių jautris nebūtų nei pernelyg mažas, nei perdėtai didelis, nustato klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija;
38.27. šilumos indikatoriai turi veikti taip, kad įsijungtų, temperatūrai pakilus iki 78°C, tačiau ne anksčiau, kol temperatūra neviršija 54°C, kai pirmiau nurodytas ribas temperatūra pasiekia ne greitesniu kaip 1°C per minutę tempu. Kai temperatūra gali didėti dar labiau, šilumos indikatorių įsijungimo temperatūros intervalą, atsižvelgdama į tai, kad indikatorių jautris nebūtų nei pernelyg mažas, nei perdėtai didelis, nustato klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija;
39. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
39.1. stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos turi būti patvirtinto tipo, atitinkančio Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
39.2. sistemos rankinio įjungimo taškai, atitinkantys Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas, turi būti įrengti gyvenamosiose, tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose. Po vieną sistemos rankinio įjungimo tašką turi būti įrengta prie kiekvieno išėjimo. Šie įjungimo taškai visų denių koridoriuose lengvai prieinamose vietose turi būti įrengiami taip, kad jokia koridoriaus vieta nuo sistemos rankinio įjungimo taško nebūtų toliau kaip per 20 metrų.
40. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi įrenginių atskirumo nuo kitų įrenginių arba sistemų saugos nuostatų, jų sudedamųjų dalių atsparumo korozijai, elektros energijos tiekimo jų valdymo sistemai ir jų veikimo bei priežiūros nurodymų ir prieinamumo nuostatų.
41. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose taikomi tokie reikalavimai skystojo kuro, alyvos ir kitų degiųjų alyvų įrenginiams:
41.1. neleidžiama naudoti skystojo kuro, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60°C, jeigu šio punkto nuostatos nenumato kitaip;
41.2. avariniuose generatoriuose galima naudoti tokį skystąjį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra ne mažesnė kaip 43°C;
41.3. klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija gali leisti bendroms reikmėms naudoti skystąjį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60°C, tačiau ne mažesnė kaip 43°C, atsižvelgdama į atsargumo priemones, kurias ji gali laikyti būtinomis, ir laikydamasi sąlygos, kad tame skyriuje, kuriame toks skystasis kuras laikomas arba naudojamas, aplinkos oro temperatūros ir skystojo kuro pliūpsnio temperatūros skirtumas nebus mažesnis kaip 10°C. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, gali būti leidžiama naudoti tokį skystąjį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60°C, tačiau ne mažesnė kaip 43°C, jeigu laikomasi šių sąlygų:
41.3.1. skystojo kuro tankai, išskyrus tankus, išdėstytus skyriuose su dvigubais dugnais, turi būti laikomi kituose nei A kategorijos mašinų skyriuose;
41.3.3. uždarymo vožtuvai ir/arba čiaupai įrengiami skystojo kuro filtrų įleidimo ir išleidimo pusėse; ir
41.5. laive, kuriame naudojamas skystasis kuras, skystojo kuro laikymo, skirstymo ir naudojimo įrenginiai turi užtikrinti laivo ir laivu plaukiančių žmonių saugą ir kad jie atitiktų bent šias nuostatas:
41.5.1. sudedamosios skystojo kuro sistemos dalys, kuriomis teka didesnio kaip 0,18 N/mm2 slėgio karšta alyva karštas kuras, pagal galimybes išdėstomos atvirose vietose, kur būtų galima aptikti šių dalių defektus arba nesandarias dalis. Kai skystojo kuro sistemos dalys yra išvestos per mašinų skyrius, pastarieji turi būti reikiamai apšviesti;
41.6. mašinų skyrių ventiliacija visomis įprastinėmis sąlygomis turi būti pakankama, kad juose nesikauptų alyvos ir kuro garai;
41.7. skystojo kuro tankai neturi būti statomi mašinų skyriuose ir pagal galimybes jie turėtų būti laivo konstrukcijos dalimi. Kai viengubo dugno tankus būtina statyti mašinų skyriuose arba greta šių skyrių, bent viena vertikali tokio bako sienelė turi glaustis prie mašinų skyriaus pertvaros, o tankas turi bendrą sieną su dvigubo dugno tankais. Tankų bei mašinų skyrių bendras plotas turėtų būti kuo mažesnis. Kai tokie tankai statomi mašinų skyriuose, juose neturi būti laikomas toks skystasis kuras, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60°C. Mašinų skyriuose draudžiama statyti nestacionarius tankus;
41.8. skystojo kuro tankas neturi būti statomas ten, kur iš jo išsipylusi arba ištekėjusi alyva ar kuras galėtų patekti ant įkaitusių paviršių ir kelti pavojų. Turi būti imamasi atsargumo priemonių apsisaugoti, kad nė mažiausias kuro ar alyvos, kurią slėgis galėtų išstumti iš kurio nors siurblio, filtro arba šildytuvo, kiekis nepatektų ant įkaitusių paviršių;
41.9. skystojo kuro vamzdyje, kurį apgadinus kuras ištekėtų iš kuro ar alyvos laikymo, nusodinimo arba kasdien naudojamos kuro ar alyvos tanko, talpinančio 500 ar daugiau litrų ir turinčio dvigubą dugną, turi būti sumontuotas čiaupas arba vožtuvas, kurį būtų galima uždaryti iš saugios vietos, o ne iš atitinkamo skyriaus tuo atveju, jeigu gaisras kiltų tame skyriuje, kuriame šie tankai išdėstyti. Virš tankų, išdėstytų kuriame nors veleno arba vamzdžio tunelyje ar panašiame skyriuje, turi būti įmontuoti vožtuvai, kurie, kilus gaisrui, turi būti valdomi papildomu vožtuvu, įrengtu vamzdyje arba vamzdžiuose, esančiuose ne tunelyje arba ne panašiame skyriuje;
41.10. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, avarinio generatoriaus kuro tanko vožtuvo nuotolinio valdymo priemonės turi būti įrengtos atskirai nuo kitų vožtuvų, esančių mašinų skyriuose, ir nuo nuotolinio valdymo priemonių;
42. Naujuose B, C ir D klasės laivuose matavimo vamzdelis neturi baigtis jokiame skyriuje, kuriame kyla pavojus, kad iš jo ištekėjusios medžiagos gali įsiliepsnoti. Šie vamzdeliai neturi baigtis keleivių arba įgulos skyriuje. Paprastai matavimo vamzdeliai neturi baigtis mašinų skyriuose, tačiau kai šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija gali leisti, jog matavimo vamzdeliai baigtųsi mašinų skyriuose, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
42.1. papildomai yra numatytas šių Reikalavimų 43.1 punkto reikalavimus atitinkantis alyvos lygio indikatorius;
42.2. matavimo vamzdeliai baigiasi atokiai nuo tų vietų, kuriose gali kilti įsiliepsnojimo pavojus, jeigu nesiimta kitų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, nesumontuotos patikimos pertvaros, sulaikančios skystąjį kurą, prasisunkusį per matavimo vamzdelių jungtis, kad jis nesusiliestų su įsiliepsnojimo šaltiniu;
42.3. matavimo vamzdelių galuose sumontuoti automatiniai jų uždarymo įtaisai bei mažo skersmens automatiniai valdymo čiaupai, įrengti žemiau pirmiau minėto uždarymo įtaiso, kuriais prieš atidarant uždarymo įtaisą tikrinama, ar vamzdeliuose neliko skystojo kuro. Turi būti numatyta, užtikrinanti, kad bet koks skystojo kuro ištekėjimas per valdymo čiaupą nesukels įsiliepsnojimo pavojaus.
43. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
43.1. bet kuriame tanke laikomam skystojo kuro kiekiui nustatyti gali būti leidžiama naudoti kitas priemones, jeigu užtikrinant jų, kaip ir numatytų šių Reikalavimų 42.1 papunktyje, veikimą nebūtina patekti į tanką ir jeigu šioms priemonėms sugedus arba į tankus pripylus per daug kuro, jis neišbėgs iš tanko;
43.2. šių Reikalavimų 43.1 punkte nurodytos priemonės turi būti prižiūrimos, kad būtų išlaikoma tinkama jų būklė ir kad jas eksploatuojant būtų užtikrintas nuolatinis tikslus jų veikimas;
43.3. turi būti numatytos priemonės apsisaugoti nuo padidėjusio slėgio bet kuriame kuro tanke arba bet kurioje skystojo kuro sistemos dalyje, įskaitant tuos pylimo vamzdžius, kuriuos laive aptarnauja siurbliai. Visų apsauginių vožtuvų išmetamos medžiagos ir perpylimo vamzdžio oras turi būti išleidžiami tokiose vietose, kuriose nėra rizikos, kad alyva, kuras ar jų garai galėtų įsiliepsnoti arba sprogti, bet jokiu būdu neišleidžiami laivo įgulos, keleivių, specialiosios kategorijos, uždaruosiuose ro-ro krovinių, mašinų ar panašiuose skyriuose, esančiuose laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau;
43.4. skystojo kuro vamzdžiai, jų vožtuvai ir tvirtinimo detalės turi būti plieniniai arba kitos patvirtintos medžiagos, išskyrus atvejus, kai su apribojimais gali būti leista naudoti lanksčiuosius vamzdžius. Šie lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi būti pagaminti iš patvirtintų atitinkamo patvarumo ugniai atsparių medžiagų;
43.5. vožtuvai, įrengti skystojo kuro tankuose ir patiriantys statinį slėgį, gali būti pagaminti iš plieno arba sferoidinio grafito ketaus. Tačiau paprasti ketaus vožtuvai gali būti naudojami tuose vamzdynuose, kuriuose konstrukcijos slėgis yra žemesnis kaip 7 barai, o konstrukcijos temperatūra – žemesnė kaip 60°C.
44. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose:
44.1. visi išoriniai kuro tiekimo didelio slėgio vamzdžiai tarp didelio slėgio kuro siurblių ir kuro purkštuvų turi būti apgaubti apsauginiais vamzdžiais, galinčiais surinkti kurą iš apgadinto didelio slėgio vamzdžio. Apsauginis vamzdis – tai išorinis vamzdis, kuriame nutiestas didelio slėgio kuro vamzdis, su išoriniu sudarantis neišardomai sujungtą konstrukciją. Apsauginio vamzdyno sistema apima ištekėjusių skysčių rinkimo priemones ir turi būti numatytos priemonės, turinčios duoti pavojaus signalą, kai sugenda kuro vamzdynas;
44.2. visi karštesni kaip 220°C temperatūros paviršiai, ant kurių gali kristi iš sugedusios kuro sistemos išbėgę skysčiai turi būti tinkamai izoliuoti;
44.3. skystojo kuro vamzdžiai turi būti dengiami gaubtais arba apsaugomi kitu tinkamu būdu, kad pagal galimybes kuras nebūtų purškiama arba kad neištekėtų ant karštų paviršių, nepatektų į variklių oro įleidimo vamzdžius arba į kitus įsiliepsnojimo židinius. Tokiame vamzdyne turi būti įrengta kuo mažiau jungčių.
45. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
45.1. skystojo kuro vamzdžiai neturi būti įrengiami virš arba šalia aukštos temperatūros sekcijų, įskaitant katilus, garų bei išmetimo vamzdynus, duslintuvus ir kitą įrangą, kuri turi būti izoliuojama. Pagal galimybes skystojo kuro vamzdžiai turi būti įrengti atokiai nuo karštų paviršių, elektros įrenginių ar kitų įsiliepsnojimo židinių ir dengiami gaubtais arba apsaugomi kitu tinkamu būdu, kad kuras nebūtu purškiama arba neištekėtų ant karštų paviršių. Tokiame vamzdyne turi būti įrengta kuo mažiau jungčių;
45.2. dyzelinio variklio kuro sistemos sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos, atsižvelgiant į tą didžiausią slėgį, kurį jos patirs varikliui veikiant, įskaitant visus aukšto slėgio pulsus, kurie, veikiant kuro įpurškimo siurbliams, generuojami ir perduodami kuro tiekimo ir išpylimo vamzdžiams. Kuro tiekimo ir išpylimo vamzdžių jungtys turi būti montuojamos, atsižvelgiant į jų pajėgumą neleisti išsilieti didelio slėgio kurui tada, kai vamzdžiai naudojami ir po jų priežiūros;
45.3. įrenginiuose, turinčiuose daug variklių, kuriems kuras tiekiamas iš to pačio kuro šaltinio, turi būti numatytos priemonės, kad būtų izoliuoti atskirų variklių kuro tiekimo ir išpylimo vamzdžiai. Izoliavimo priemonės neturi paveikti kitų variklių veikimo ir gali būti valdomos iš tos vietos, kuri netampa neprieinama įsiliepsnojus bet kuriam kitam varikliui;
45.4. klasifikacinei bendrovei, su Administracijos sutikimu, leidus tiekti alyvą ir degiuosius skysčius per gyvenamąsias ir tarnybines patalpas, tokie alyvą ir degiuosius skysčius tiekiantys vamzdžiai, atsižvelgiant į gaisro pavojų, turi būti pagaminti iš patvirtintos medžiagos;
45.5. eksploatuojami B klasės laivai šių Reikalavimų 44 punkto reikalavimus turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2003 m. gegužės 1 d., išskyrus tai, kad varikliuose, kurių galia 375 kW arba mažesnė, turinčiuose kuro purškimo siurblius, naudojamus daugiau kaip vienam purkštuvui, vietoje šių Reikalavimų 44.1 punkte minimos apsauginių vamzdžių sistemos galima naudoti atitinkamą gaubtą.
46. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose alyvos, naudojamos slėginėse tepimo sistemose, laikymo, tiekimo ir naudojimo įrenginiai turi užtikrinti laivo ir juo plaukiančių žmonių saugą, o šie įrenginiai mašinų skyriuose atitiktų šių Reikalavimų 41.5–41.7, 41.10–43.5, 44.2 ir 44.3 papunkčių nuostatas, išskyrus tai, kad:
46.1. tepimo sistemose nedraudžiama naudoti stebėjimo langelių, jeigu atlikto bandymų rezultatai patvirtina, kad šie langeliai pakankamai atsparūs ugniai. Jeigu naudojami stebėjimo langeliai, abiejuose vamzdžio galuose turi būti įrengiami vožtuvai. Apatiniame vamzdžio gale turi būti įrengtas automatiškai užsidarantis vožtuvas;
46.2. mašinų skyriuose gali būti leidžiama įrengti matavimo vamzdelius; šių Reikalavimų 42.1 ir 42.3 papunkčių nuostatų galima netaikyti, jeigu laikomasi sąlygos, kad matavimo vamzdeliuose sumontuotos atitinkamos jų uždarymo priemonės;
46.3. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, šių Reikalavimų 41.11 papunkčio nuostatos taip pat taikomos alyvos tankams, išskyrus tuos tankus, kurių talpa mažesnė kaip 500 litrų, taip pat tiems tankams, kurių vožtuvai uždaromi esant normaliam laivo veikimui, arba kai nustatoma, kad, neprižiūrint greitai užsidarančio alyvos tanko vožtuvo, kiltų grėsmė saugiam pagrindinių ir pagalbinių laivo mechanizmų veikimui;
46.4. kitų degiųjų alyvų, kurios suslėgtos naudojamos energijos perdavimo sistemose, valdymo ir įjungimo bei šildymo sistemose, laikymo, tiekimo ir naudojimo įrenginiai turi būti tokie, kad būtų užtikrinta laivo ir juo plaukiančių žmonių sauga. Tose vietose, kuriose yra įsiliepsnojimo pavojus, pirmiau minėtų įrenginių patvarumas ir konstrukcija turi atitikti šių Reikalavimų 41.10, 41.13–43.4, 44.2, 44.3 papunkčių nuostatas;
46.5. skystojo kuro ir tepimo alyva sistemos, be šių Reikalavimų 41.5–41.10 punktų, turi atitikti šiuos nuostatas:
46.5.1. kai naudojamos kuro tankai pripildomi automatiškai arba nuotolinio valdymo įrenginiu, turi būti numatytos priemonės, kad perpildytas tankas neišsilietų. Kituose automatiškai degiuosius skysčius apdorojančiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, skystojo kuro valytuvuose, kurie, jeigu tai įmanoma, montuojami specialiame valytuvams ir jų šildytuvams skirtame skyriuje, turi būti įrengti įtaisai, apsaugantys, kad skystis neišsilietų;
47. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti ši ugniagesių įranga:
47.1. apsauginės medžiagos drabužiai, saugantys odą nuo šiluminio ugnies spinduliavimo, nudegimų ir nusiplikymo garais. Išorinis drabužių sluoksnis nelaidus vandeniui;
47.2. guminiai batai ir pirštinės arba guminiai batai ir pirštinės iš kitos elektrą izoliuojančios medžiagos;
47.6. patvirtinto tipo kvėpavimo aparatas, sudarytas iš autonomiško veikiančio suslėgto oro kvėpavimo aparato, kurio balionuose telpančio oro tūris yra ne mažesnis kaip 1200 litrų, arba iš kito autonomiško kvėpavimo aparato, veikiančio ne trumpiau kaip 30 minučių. Kiekvienam autonominiam kvėpavimo aparatui turi būti numatyti visiškai pripildyti atsarginiai oro balionai, kuriuose galima laikyti mažiausiai 2400 litrų nesuslėgto oro, išskyrus:
47.6.1. kai laive laikomi penki arba daugiau autonomiškų kvėpavimo aparatų, visa būtina nesuslėgtam orui laikyti atsarginė talpa gali būti ne didesnė kaip 9600 litrų; arba
47.6.2. kai laive yra priemonės oro balionams pripildyti, kiekvieno autonomiško kvėpavimo aparato visiškai pripildytų balionų atsarginė laikymo talpa turi būti ne mažesnė kaip 1200 litrų nesuslėgto oro, o visa atsarginė nesuslėgto oro laikymo talpa, numatyta laive, neprivalo būti didesnė kaip 4800 litrų nesuslėgto oro;
47.7. visus tam tikro tipo oro balionus, skirtus autonomiškiems kvėpavimo aparatams, turi būti įmanoma keisti kitais to paties tipo kvėpavimo aparatams skirtais balionais;
47.8. kiekvienam kvėpavimo aparatui turi būti numatytas pakankamo ilgio ir atsparumo ugniai gelbėjimo lynas, kurį kabliuku su saugikliu galima segti prie aparato įrenginių arba prie jo atskiro diržo, siekiant užtikrinti, kad aparatas neatsikabintų naudojant gelbėjimo lyną;
47.9. 24 metrų ir ilgesniuose naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose bei visuose 40 metrų ir ilgesniuose naujuose C ir D klasės laivuose turi būti laikoma bent po du ugniagesių įrangos komplektus;
47.10. 60 metrų ir ilgesniuose laivuose, jeigu keleiviams skirtų visų patalpų ir tarnybinių patalpų bendras ilgis tame denyje, kuriame šios patalpos įrengtos, didesnis kaip 80 metrų arba jeigu yra daugiau kaip vienas toks denis, tame denyje, kuriame minėtasis bendras patalpų ilgis yra didžiausias, kas kiekvienus 80 metrų iš to bendro ilgio papildomai turi būti numatyti du ugniagesių ir asmeninės įrangos komplektai arba jos dalis;
47.11. laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, kiekvienai pagrindinei vertikaliajai zonai, išskyrus tuos uždaruosius trapus, kurie laikomi atskiromis vertikaliosiomis zonomis, ir riboto ilgio pagrindinėms vertikaliosioms zonoms laivapriekyje ir laivagalyje, į kurias neįtraukiami mašinų skyriai ar pagrindiniai koridoriai, turi būti numatyti du papildomi gaisrininkų įrangos komplektai;
47.12. 40 metrų ir ilgesniuose, tačiau ne ilgesniuose kaip 60 metrų laivuose turi būti numatyti du ugniagesių įrangos komplektai;
47.13. 24 metrų ir ilgesniuose, tačiau ne ilgesniuose kaip 40 metrų naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose taip pat turi būti numatyti du ugniagesių įrangos komplektai, bet tik su vienu atsarginiu oro balionu, skirtu autonomiškam kvėpavimo aparatui;
47.14. trumpesniuose kaip 24 metrai naujuose ir eksploatuojamuose B klasės laivuose bei trumpesniuose kaip 40 metrų naujuose C ir D klasės laivuose neturi būti numatyta ugniagesių įrangos komplektų;
47.15. gaisrininkų įrangos arba asmeninės įrangos komplektai turi būti laikomi taip, kad jie būtų lengvai prieinami ir parengti naudoti, o jeigu laikomas daugiau kaip vienas gaisrininkų įrangos arba asmeninės įrangos rinkinys, jie vienas nuo kito išdėstomi ganėtinai atokiose vietose. Visose tokiose vietose turi būti laikoma bent po vieną ugniagesio įrangos ir asmeninės įrangos komplektą.
48. Kiti priešgaisriniai reikalavimai naujiems B, C ir D klasės bei eksploatuojamiems B klasės laivams:
48.1. kai per „A“ klasės skyrius tiesiami elektros laidai, vamzdžiai, ventiliacijos vamzdžiai, ortakiai ir kt., arba bimsai, sijos ar kitos konstrukcinės detalės, turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad atsparumas ugniai pagal galimybes ir pagrįstai nemažėtų;
48.2. kai laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, per „A“ skyrius tiesiami aukščiau paminėti įrenginiai, jų tiekimas turi būti patikrintas pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas, siekiant užtikrinti, kad skyrių atsparumas ugniai pagal galimybes ir pagrįstai nemažėtų;
48.3. ventiliacijos vamzdžiai turi atitikti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintuose Reikalavimuose keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms jiems taikomas nuostatas;
48.4. tais atvejais, kai vamzdynai yra plieniniai ar pagaminti iš lygiavertės medžiagos ir jų sienelės yra 3 mm storio arba storesnės, o ilgis neviršija 900 mm (pageidautina, kad būtų 450 mm abiejose skyriaus pusėse) ir nėra angų, bandymai nėra privalomi;
48.5. tokie vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuojami, pratęsiant izoliavimą tame pačiame skyriaus lygmenyje;
48.6. kai per „B“ klasės skyrius tiesiami elektros laidai, vamzdžiai, ventiliacijos vamzdžiai, ortakiai ir kt. arba kai šiuose skyriuose montuojami galutiniai ventiliacijos įrenginiai, apšvietimo armatūra ir panašūs įtaisai, turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad atsparumas ugniai pagal galimybes ir pagrįstai nemažėtų. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, tokių priemonių imamasi, siekiant užtikrinti, kad skyrių atsparumas ugniai nemažėtų;
48.7. per „B“ klasės skyrius einantys vamzdžiai, kurie nėra plieniniai arba variniai, turi būti apsaugomi šiomis priemonėmis:
48.7.1. tiesimo įtaisu, kuriam atliktas atsparumo ugniai bandymas, atitinkančiu reikalavimus dėl perkirsto skyriaus atsparumo ugniai ir naudojamam vamzdžio tipui; arba
48.7.2. plienine mova, kurios storis yra ne mažesnis kaip 1,8 mm, o ilgis – ne mažesnis kaip 900 mm tada, kai naudojami 150 mm skersmens arba storesni vamzdžiai, ir ne mažesnis kaip 600 mm tada, kai naudojami mažesnio kaip 150 mm skersmens vamzdžiai (pageidautina, kad jie būtų tolygiai paskirstyti abiejose skyriaus pusėse);
48.8. vamzdis turi būti sujungtas su movos galais jungėmis ar sankabomis, arba tarpas tarp movos ir vamzdžio neturi viršyti 2,5 mm, arba bet koks tarpas tarp vamzdžio ir movos turi būti užpildytas nedegia ar kita atitinkama medžiaga;
48.9. per „A“ arba „B“ klasės skyrius tiesiami vamzdžiai, turi būti pagaminti iš patvirtintų medžiagų, parinktų atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurią pirmiau minėti skyriai turi išlaikyti;
48.10. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, „A“ arba „B“ klasės skyriuose tiesiami neizoliuoti metaliniai vamzdžiai, turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurių lydymosi temperatūra yra didesnė kaip 950°C „A-0“ klasės skyriuose ir didesnė kaip 850°C „B-0“ klasės skyriuose;
48.11. vamzdžiai, kuriais teka alyva arba kiti degūs skysčiai, gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose arba valdymo postuose turi būti atitinkamos konstrukcijos ir iš atitinkamos medžiagos, parinktos atsižvelgiant į gaisro pavojų;
48.12. iš medžiagų, kurias karštis lengvai paverčia netinkamomis, neturi būti gaminami išoriniai špigatai, sanitarinių nuotekų ir kitos prie vaterlinijos įrengtos angos, jei kilus gaisrui ta medžiaga būtų sunaikinta, dėl ko galėtų kilti užtvindymo pavojus;
48.13. jeigu naudojami elektriniai radiatoriai, jie turi būti stacionariai pritvirtinti, o jų konstrukcija būti tokia, kad pavojus kilti gaisrui būtų kuo mažesnis. Šilumą spinduliuojanti dalis turi būti montuojama taip, kad jos išskiriama šiluma negalėtų apdeginti arba uždegti drabužių, užuolaidų ar kitų panašių medžiagų;
48.14. visi atliekų rezervuarai turi būti pagaminti iš nedegių medžiagų, be jokių angų šonuose arba dugne;
49. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose:
49.1. skyriuose, kuriuose alyva gali būti taškoma arba gali kauptis jos garai, pavyzdžiui, A kategorijos mašinų skyriuose, izoliuojamoji medžiaga turi būti nelaidi alyvai ir alyvos garams. Kai yra neskylėtos plieno plokštės arba kitų nedegiųjų medžiagų (išskyrus aliuminį) sluoksnis, kuris yra pagrindinis, prie jo galima prilituoti arba pritvirtinti kniedėmis kitą sluoksnį;
49.2. dažų ir kitų degiųjų skysčių sandėliuose turi būti sumontuoti patvirtinti gaisro gesinimo įrenginiai, kuriais įgula gali gesinti gaisrą, neįeidama į skyrių;
49.3. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, dažų sandėliai turi būti apsaugoti šiomis priemonėmis:
49.3.1. anglies dvideginio sistema, išskiriančia laisvųjų dujų kiekį, prilygstantį mažiausiai 40 proc. bendrosios saugomo skyriaus talpos;
49.3.3. vandens purškimo arba purkštuvų sistema, galinčia tiekti 5 litrus/m2 per minutę. Vandens purškimo sistema gali būti sujungta su laivo gaisriniu vamzdynu; arba
49.5. degiųjų skysčių sandėliai turi būti apsaugoti atitinkamomis gaisro gesinimo priemonėmis, kurias nustato klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija;
49.6. mažesnio kaip 4 m2 denio ploto sandėliuose, iš kurių negalima patekti į gyvenamąsias patalpas, vietoj stacionariosios sistemos gali būti naudojamas nešiojamasis anglies dvideginio gesintuvas, galintis tiekti mažiausiai 40 proc. bendrosios skyriaus talpos prilygstantį laisvųjų dujų kiekį. Sandėlyje paleidimo anga turi būti įrengta taip, kad gesintuvas būtų paleidžiamas neįeinant į saugomą skyrių. Nešiojamasis gesintuvas turi būti pritvirtintas prie angos. Tam, kad būtų lengviau naudoti gaisrinio vamzdyno vandenį, gali būti įrengiama anga arba sujungimas su žarna.
50. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose virimo, kepimo ir kepimo dideliame riebalų kiekyje įrenginiams taikomi šie reikalavimai:
50.1. kai virimo, kepimo ir kepimo dideliame riebalų kiekyje įrenginiai statomi ir naudojami skyriuose, o ne pagrindinėje virtuvėje, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija bei atsižvelgdama į gaisro pavojų, susijusį su tokių įrenginių naudojimu, nustato papildomas saugos priemones;
50.2. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, kepimo dideliame riebalų kiekyje įrenginiuose turi būti montuojama:
50.2.1. automatinė arba rankinė gesinimo sistema, patikrinta pagal tarptautinį standartą, laikantis ISO leidiniu 15371:2000 numatytų reikalavimų dėl gaisro gesinimo sistemų, apsaugančių koridoriuose stovinčią kepimo dideliame riebalų kiekyje įrangą;
50.2.2. pagrindinis ir atsarginis termostatai su signalizacija, įspėjančia naudotoją apie vieno iš jų gedimą;
50.2.3. priemonės, kurios automatiškai išjungtų elektros energijos tiekimą, suveikus gaisro gesinimo sistemai;
50.2.4. signalizacija, kuri praneštų apie gaisro gesinimo sistemos aktyvavimą tame koridoriuje, kuriame laikomi įranga; ir
51. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose šilumai laidžioms konstrukcijos dalims taikomi šie reikalavimai:
51.1. įgyvendinant priemones, užtikrinančias atsparumą ugniai, turi būti imamasi veiksmų, kad šiluma nebūtų perduodama per šilumai laidžias konstrukcijos dalis, pavyzdžiui, tarp denių ir pertvarų;
51.2. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, denio arba pertvaros izoliacija turi tęstis ne mažiau kaip 450 mm už tiesimo, susikirtimo ar pasibaigimo taško tada, kai naudojamos plieninės ir aliumininės konstrukcijos. Jeigu skyrių skiria denis arba „A“ klasės standartinė pertvara, izoliuotos skirtingos vertės medžiagomis, aukštesnės vertės izoliacija turi tęstis ne mažiau kaip 450 mm atstumu į žemesnės vertės izoliacijos denį ar pertvarą.
52. Visuose naujuose A, B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose visi galintys dar labiau pakurstyti gaisrą nešiojamieji suslėgtųjų ir suskystintųjų dujų arba pagal slėgį suskirstyti dujų balionai, baigus jais naudotis, turi būti nedelsiant nešami į atitinkamą virš pertvarų denio esančią vietą, iš kurios galima tiesiai patekti į atvirą denį.
53. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose jų pareigūnams nuolatos naudotis turi būti pateikti tokie patalpų išdėstymo planai, kuriuose aiškiai nurodyti kiekvieno denio valdymo postai ir tie „A“ kategorijos skyrių apsupti skyriai, kuriuose gali kilti gaisras, „B“ klasės skyriais apsupti skyriai bei gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų detalės, purškimo įrenginiai, gaisro gesinimo įranga, patekimo į įvairias patalpas priemonės, deniai ir kt., taip pat ventiliacijos sistema, įskaitant ventiliatorių valdymo postų išdėstymo detales, kiekvieno skyriaus poreikiams naudojamų ventiliatorių slopintuvų vietos bei šių ventiliatorių identifikavimo numeriai. Minėtą informaciją galima išdėstyti lankstinuke, kurio kopija įteikiama kiekvienam pareigūnui, o viena kopija laive nuolatos laikoma prieinamoje vietoje. Planai ir lankstinukai turi būti nuolatos atnaujinami, o bet koks pakeitimas į juos įtraukiamas kiek galima greičiau. Informacija tokiuose planuose ir lankstinukuose pateikiama valstybine kalba. Be to, turi būti parengtas planų ir lankstinukų vertimas į anglų arba prancūzų kalbą. Kai laivas vidiniais jūriniais reisais plaukioja kitoje ES valstybėje narėje, turi būti parengtas vertimas į jos valstybinę kalbą, jeigu ši kalba yra ne anglų ir ne prancūzų.
54. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, minėtuose priešgaisrinių priemonių planuose ir lankstinukuose pateikiama informacija bei priešgaisrinių priemonių planuose turi būti naudojami grafiniai ženklai turi atitikti TJO asamblėjos rezoliucijas A.756 (18) ir A.654 (16). Aiškiai pažymėtoje uždaroje sandarioje dėžėje, įrengtoje ne kabinoje, visuose 24 metrų ir ilgesniuose laivuose nuolatos turi būti laikomas kitas priešgaisrinių priemonių plano komplektas arba lankstinukas su šiuo planu, kad juo galėtų vadovautis krante dirbantys ugniagesiai.
55. Reikalavimai eksploatacinei parengčiai ir priežiūrai visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
55.1. eksploatuojamo laivo priešgaisrinė ir gaisro gesinimo sistemos bei prietaisai turi būti visuomet parengti naudojimui;
55.2. laivas nelaikomas eksploatuojamu, jeigu:
55.3. priešgaisrinės saugos sistemos privalo nuolat būti tvarkingos, siekiant užtikrinti jų tinkamą veikimą kilus gaisrui:
55.4. gaisro gesinimo sistemos ir prietaisai turi būti tvarkingi ir yra bet kada prieinami naudoti. Panaudoti nešiojamieji gesintuvai nedelsiant turi būti užpildomi arba pakeičiami lygiaverčiais;
55.5. priežiūra, bandymai ir tikrinimai turi būti:
55.5.1. vykdomi laikantis TJO rekomendacijų ir taip, kad būtų atsižvelgiama į gaisro gesinimo sistemų ir prietaisų patikimumo užtikrinimo reikalavimą;
55.5.2. priežiūros planas turi būti saugomas laive ir turi būti pateikiamas tikrinimui tada, kai to pareikalauja Administracija;
55.5.3. priežiūros planas turi apimti mažiausiai šias priešgaisrinės apsaugos ir gaisro gesinimo sistemas bei prietaisus, jeigu tokie įrengti:
55.5.3.5. ventiliacijos sistemas, įskaitant ugnies ir dūmų indikatorius, ventiliatorius ir jų valdymo priemones;
56. Reikalavimai instrukcijoms, mokymams ir pratyboms visuose naujuose bei eksploatuojamuose B, C ir D klasės laivuose:
56.3. turi būti paskirti atsakingieji už gaisro gesinimą asmenys. Šie asmenys turi būti pajėgūs vykdyti savo pareigas visuomet, kai laivas yra naudojamas;
56.4. įgulos nariai turi būti supažindinti su laivo įranga ir visų gaisro gesinimo sistemų bei prietaisų, kuriuos jiems gali tekti naudoti, išsidėstymu ir veikimu;
56.6. tų įgulos narių, kuriems pavesta atlikti gaisro gesinimo funkcijas, darbas turi būti periodiškai įvertinamas, vykdant tokius mokymus laive, kuriais siekiama nustatyti tas sritis, kuriose reikia tobulėti, siekiant užtikrinti gerų gaisro gesinimo įgūdžių palaikymą ir operatyvinį gaisro gesinimo komandos pasirengimą;
56.7. laive vykdomi mokymai naudotis laive esančiomis gaisro gesinimo sistemomis ir prietaisais turi būti organizuojami ir vykdomi vadovaujantis 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais III skyriaus 19.4.1 taisyklės nuostatomis;
56.8. gaisrininkų pratybos turi būti vykdomos ir registruojamos pagal 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais III skyriaus 19.3.4, 19.5 ir 30 taisyklių nuostatas;
56.9. kiekvienoje įgulos kajutkompanijoje ir poilsio kambaryje arba kiekvienoje įgulos kajutėje turi būti laikoma po vieną mokymo vadovą. Mokymo vadovas turi būti parašytas laivo įgulos darbo kalba. Jeigu mokymo vadovas susideda iš kelių tomų, šioje dalyje nurodytos instrukcijos ir būtina informacija jame turi būti išdėstoma aiškiai suprantamais terminais ir pagal galimybes iliustruojama. Bet kuri šios informacijos dalis gali būti pateikiama garsinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis, naudojamomis vietoj vadovo. Mokymo vadove turi būti smulkiai paaiškinami šie dalykai:
56.9.1. bendroji priešgaisrinės saugos praktika ir atsargumo priemonės, susijusios su rūkymu, elektros keliamais pavojais, degiaisiais skysčiai ir panašiais bendraisiais pavojais, esančiais laive;
56.9.2. bendrieji nurodymai dėl gaisro gesinimo veiksmų ir gaisro gesinimo tvarkos, įskaitant pranešimo apie gaisrą tvarką ir rankiniu būdu valdomų pranešimo punktų naudojimą;
57. Reikalavimai operatyvinei informacijai naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
57.1. laive turi būti numatyti operatyvinės informacijos lankstinukai, kuriais siekiama teikti informaciją ir nurodymus dėl tinkamo laivo ir krovinių valdymo operacijų vykdymo ryšium su priešgaisrine apsauga;
57.2. apsaugos nuo gaisro operatyviniame lankstinuke turi būti nurodyti informacija ir instrukcijos, būtinos saugiam laivo ir krovinių valdymo operacijų vykdymui ryšium su priešgaisrine sauga. Lankstinuke turi būti išdėstyta informacija apie įgulos narių įpareigojimus užtikrinant priešgaisrinę apsaugą laive pakraunant ir iškraunant krovinius bei juos gabenant. Laivuose, gabenančiuose pavojingus krovinius, apsaugos nuo gaisro lankstinuke turi būti daroma nuoroda į atitinkamas gaisro gesinimo ir krovinių valdymo avarijos metu instrukcijas, išdėstytas Tarptautiniame pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekse;
57.3. informacija operatyvinės apsaugos nuo gaisro lankstinuke turi būti pateikta laivo įgulos darbo kalba;
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-1
Reikalavimai keleivinio laivo APSAUGOS NUO GAISRO PRIEMONĖmS
1. Šiuose Reikalavimuose sąvokos suprantamos taip pat, kaip apibrėžiama Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7 punkte.
2. Naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus:
2.1. laivo korpusas, antstatai, konstrukcinės pertvaros, deniai ir kabinos turi būti gaminami iš plieno arba iš kitos lygiavertės medžiagos. Kad būtų galima taikyti plieno ar kitos lygiavertės medžiagos apibrėžimą, pateiktą Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7.3.6 papunktyje, numatoma, kad sąvoka „taikomas poveikis ugnimi“ reiškia, kad, laikantis sandarumo ir izoliavimo standartų, pateiktų šių Reikalavimų 1–4 lentelėse, atliekama atitinkama procedūra. Pavyzdžiui, kai pertvarų, t. y. denių, kabinų šonų arba galų, atsparumas ugniai gali būti „B-0“, „taikomas poveikis ugnimi“ trunka pusę valandos;
2.2. tais atvejais, kai kuri nors konstrukcijos sudedamoji dalis būna pagaminta iš aliuminio lydinio, taikomi šie reikalavimai:
2.2.1. „A“ ir „B“ klasės skyrių sudedamosios dalys, pagamintos iš aliuminio lydinio, išskyrus neatramines konstrukcijas, izoliuojamos taip, kad, atliekant tokį standartinį atsparumo ugniai bandymą, kai taikomas poveikis ugnimi, konstrukcijos šerdies temperatūra lyginant ją su aplinkos temperatūra didėtų ne daugiau kaip 200°C;
2.2.2. ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tų kolonų, ramsčių ir kitų konstrukcinių detalių sudedamųjų dalių, pagamintų iš aliuminio lydinio, izoliavimą, kurios būtinos įrenginiams, skirtiems valtis ir gelbėjimo plaustus laikyti parengtus naudoti, nuleidimo ir keleivių įlaipinimo vietoms bei „A“ bei „B“ klasės skyriams remti, kad būtų užtikrinta:
2.2.2.1. kad tokioms sudedamosioms dalims, remiančioms plotus prie gelbėjimo valčių ir plaustų bei „A“ klasės skyrius, šių Reikalavimų 2.2.1 papunktyje apibrėžtas temperatūros didėjimo apribojimas būtų taikomas valandos pabaigoje; ir
2.2.2.2. kad tokioms sudedamosioms dalims, būtinoms remti „B“ klasės skyrius, 2.2.1 papunktyje apibrėžtas temperatūros didėjimo apribojimas būtų taikomas trisdešimties minučių pabaigoje;
3. Naujuose B, C ir D klasės laivuose pagrindinės vertikaliosios ir horizontaliosios zonos turi atitikti šiuos reikalavimus:
3.1. laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, A-60 klasės pertvaromis laivo korpusas, antstatas ir kabinos turi būti dalijamos į pagrindines vertikaliąsias zonas;
3.2. recesų ir pakopų turi būti kuo mažiau, tačiau tose vietose, kuriose jie būtini, recesai ir pakopos turi būti ir A-60 klasės pertvaros;
4. Naujų B, C ir D klasės laivų, gabenančių daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamų B klasės laivų, gabenančių daugiau kaip 36 keleivius, korpusas, antstatas ir kabinos, naudojamos kaip gyvenamosios arba tarnybinės patalpos, į pagrindines vertikaliąsias zonas turi būti dalijami „A“ klasės skyriais. Šiuose skyriuose turi būti laikomasi šių Reikalavimų lentelėse pateiktų izoliacinių savybių dydžių.
5. Naujuose B, C ir D ir eksploatuojamuose B klasės laivuose pertvaros, pagrindinių vertikaliųjų zonų ribas formuojančios virš pertvarų denio, pagal galimybes turi sutapti su vandeniui nelaidžių skyrių pertvaromis, pastatytomis iš karto po pertvarų deniu. Siekiant, kad pagrindinių vertikaliųjų zonų galai sutaptų su pagrindinėmis vandeniui nelaidžiomis pertvaromis, arba siekiant įrengti dideles viešosios paskirties patalpas, užimančias visą pagrindinės vertikaliosios zonos ilgį tada, kai pagrindinės vertikaliosios zonos visas plotas kiekviename denyje yra ne didesnis kaip 1600 m2, pagrindinių vertikaliųjų zonų ilgį ir plotį galima didinti daugiausia iki 48 metrų. Pagrindinės vertikaliosios zonos ilgis arba plotis – tai didžiausias atstumas tarp šią zoną ribojančių pertvarų tolimiausių taškų.
6. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius pagrindinėms vertikaliosioms ir horizontaliosioms zonos taikomi šie reikalavimai:
6.2. kai horizontaliais „A“ klasės skyriais pagrindinė vertikalioji zona dalijama į horizontaliąsias zonas, kad būtų sukurta tinkama užtvara tarp tų laivo zonų, kuriose įrengti arba neįrengti sprinkleriai, skyriai išdėstomi tarp pagrindinės vertikaliosios zonos gretimų pertvarų ir tarp laivo korpuso arba kitų išorinių laivo ribų bei izoliuojami laikantis ugniai atsparios izoliacijos ir atsparumo liepsnai reikalavimų, pateiktų 2 lentelėje ir taikomų laivams, gabenantiems daugiau kaip 36 keleivius, bei pateiktų 4 lentelėje, kurie taikomi naujiems laivams, gabenantiems ne daugiau kaip 36 keleivius, bei eksploatuojamiems B klasės laivams, gabenantiems daugiau kaip 36 keleivius;
6.3. specialiesiems tikslams suprojektuotuose laivuose, pavyzdžiui, automobilių arba geležinkelio vagonų keltuose tais atvejais, jeigu pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarų statymas neatitiktų to tikslo, kuriam laivas numatytas, lygiavertę apsaugą galima užtikrinti skyrių dalijant horizontaliosiomis zonomis;
7. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, visos vertikaliosios zonos pertvaros, kurių nebūtina įrengti kaip „A“ klasės pertvarų, gali būti bent „B“ arba „C“ klasės, kaip nurodyta šių Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse. Visas tokias pertvaras, laikantis šių Reikalavimų 48–51 punktų nuostatų, galima dengti degiosiomis medžiagomis.
8. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, visos gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų pertvaros, kurių nebūtina įrengti kaip „A“ klasės pertvarų, turi būti bent „B“ arba „C“ klasės, kaip nurodyta šių Reikalavimų 3 ir 4 lentelėse. Visas tokias pertvaras, laikantis šių Reikalavimų 48 – 51 punktų nuostatų, galima dengti degiosiomis medžiagomis.
9. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose pagrindinės vertikaliosios zonos pertvaros turi atitikti šiuos reikalavimus:
9.1. naujuose B, C ir D klasės laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, visos koridorių pertvaros, jeigu jų nebūtina įrengti kaip „A“ klasės pertvarų – tai „B“ klasės pertvaros, kurios statomos nuo vieno iki kito denio, išskyrus atvejus, nurodytus šių Reikalavimų 9.2-9.4 papunkčiuose;
9.2. pertvara iš abiejų pusių dengiama ištisiniu „B“ klasės vidiniu klojiniu arba apkala, o po vidiniu klojiniu arba po apkala atsidūrusios pertvaros dalies medžiaga yra tokio storio ir sudėties, kad ji būtų tinkama „B“ klasės pertvaroms gaminti, tačiau „B“ klasės sandarumo standartų reikalavimus ji turi atitikti tik tiek, kiek tai pagrįsta ir pagal galimybes įgyvendinama;
9.3. laive, kuriame įrengta automatinė sprinklerinė sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 36–37 punktų nuostatas, koridorių pertvaros, pagamintos iš „B“ klasės medžiagų, gali baigtis prie koridoriaus vidinio klojinio, jeigu šio klojinio medžiaga savo storiu ir sudėtimi tinkama statyti „B“ klasės pertvaroms. Nepaisant šių Reikalavimų 10–13 punktų reikalavimų, tokios pertvaros ir klojiniai „B“ klasės sandarumo standartų reikalavimus turi atitikti kiek tai praktiškai įgyvendinama. Tokiose pertvarose visos durys ir špantai turi būti įrengti iš nedegiųjų medžiagų bei gaminami ir statomi taip, kad būtų užtikrintas patikimas atsparumas ugniai;
9.4. visos pertvaros, kurias būtina įrengti kaip „B“ klasės pertvaras, išskyrus koridorių pertvaras, nustatytas šių Reikalavimų 9.3 punkte, turi būti statomos nuo vieno iki kito denio bei iki laivo korpuso arba kitos sienos, bet jeigu iš abiejų pertvaros pusių pritaisyto ištisinio vidinio klojinio arba apkalos atsparumas ugniai yra bent toks pat kaip ir pertvaros, pertvara gali baigtis ties ištisiniu vidiniu klojiniu arba apkala.
10. Reikalavimai naujų B, C ir D klasės laivų, gabenančių daugiau kaip 36 keleivius, pertvarų ir denių atsparumui liepsnai:
10.1. visos pertvaros ir deniai turi atitikti Administracijos nustatytus atsparumo liepsnai reikalavimus, kuris turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta šių Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse;
10.2. 10.1 papunktyje nurodomos lentelės taikomos laikantis šių reikalavimų:
10.2.1. šių Reikalavimų 1 lentelė taikoma pertvaroms, nesiribojančioms nei su pagrindine vertikaliąja zona, nei su horizontaliosiomis zonomis;
10.3. nustatant atitinkamus atsparumo liepsnai standartus, taikytinus gretimų skyrių sienoms, šie skyriai pagal jų pavojingumą dėl gaisro grėsmės gali būti priskirti 1-14 kategorijoms, kurios pateiktos šiame punkte. Kai skyriuje esančios įrangos ir paties skyriaus paskirtis tokia, kad, pagal šio punkto nuostatas, kyla abejonių šį skyrių priskiriant kuriai nors kategorijai, jis laikomas tos kategorijos skyriumi, kurio sienoms taikomi patys griežčiausi reikalavimai. Visų kategorijų pavadinimai yra veikiau klasifikaciniai nei ribojantys. Po kiekvienos kategorijos skliausteliuose įrašytas skaičius nurodo jos eilutės ir stulpelio numerį lentelėse:
10.3.1. valdymo postai (1):
10.3.1.5. pagrindinių laivo variklių valdymo postas, įrengtas nepagrindinių laivo variklių skyriuje;
10.3.2. trapai (2):
10.3.2.1. keleiviams ir įgulai skirti vidiniai trapai, liftai ir eskalatoriai (išskyrus įrengtus mašinų skyriuose) bei jų aptvarai;
10.3.4. evakavimo postai ir išoriniai evakavimo maršrutai (4):
10.3.4.2. viršutinio denio skyriai ir uždaros pasivaikščiojimo vietos, naudojamos kaip įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus bei šių gelbėjimo priemonių nuleidimo postai;
10.3.5. Viršutinio denio skyriai (5):
10.3.5.1. viršutinio denio skyriai ir uždaros pasivaikščiojimų vietos, nenaudojamos kaip įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus vietos arba kaip šių gelbėjimo priemonių nuleidimo postai;
10.3.6. dėl gaisro grėsmės mažai pavojingos gyvenamosios patalpos (6):
10.3.6.1. kajutės, apstatytos dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais;
10.3.6.2. darbo kabinetai ir ligoninės, apstatytos dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais;
10.3.7. dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingos gyvenamosios patalpos (7):
10.3.7.1. 6 kategorijos, skyriai, apstatyti kitokiais, o ne dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais;
10.3.7.2. viešosios paskirties skyriai, kurių plotas 50 m2 arba didesnis, apstatyti dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais;
10.3.7.3. atskiri sandėliukai ir mažos spintelės, kurių plotas mažesnis kaip 4 m2 (juose nelaikomi degieji skysčiai), gyvenamosiose patalpose;
10.3.8. dėl gaisro grėsmės gana pavojingos gyvenamosios patalpos (8):
10.3.8.1. tie viešosios paskirties skyriai, kurių plotas 50 m2 arba didesnis, apstatyti kitokiais, o ne mažai degiais baldais ir kitais apstatymo daiktais,
10.3.9. sanitarinės ir panašios paskirties skyriai (9):
10.3.10. dėl gaisro grėsmės nepavojingi arba mažai pavojingi bakai, tušti arba pagalbiniai mašinų skyriai (10):
10.3.10.3. pagalbiniai mašinų skyriai be mechanizmų su slėgine tepimo sistema, kuriuose draudžiama laikyti degalus, t. y.:
10.3.10.4. ventiliacijos ir oro kondicionavimo patalpos; inkaro keltuvo mechanizmo patalpa; vairo pavaros patalpa; stabilizatoriaus įrangos patalpa; elektrinio variklio patalpos; patalpos su sekcijos skirstomuoju skydu ir tik su elektros įranga, jeigu tai ne alyvos pripildyti elektros transformatoriai (didesnės kaip 10 kVA galios); veleno koridorius ir vamzdžio tuneliai; siurblių ir šaldymo mechanizmų skyriai (juose siurbliais ir mechanizmais neskirstomi ir juose nenaudojami degieji skysčiai);
10.3.11. dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingi pagalbiniai mašinų ir krovinių skyriai, alyvos ir kito kuro bakai bei kiti panašūs skyriai (11):
10.3.11.6. tie pagalbiniai mašinų skyriai, kaip ir nurodytieji 10 kategorijoje, kuriuose stovi mechanizmai su slėgine tepimo sistema arba kuriuose leidžiama laikyti degalus;
10.3.11.8. skyriai, kuriuose stovi alyvos pripildyti elektros transformatoriai (didesnės kaip 10 kW galios);
10.3.11.9. tie skyriai, kuriuose stovi maži, ne didesnės kaip 110 kW atiduodamosios galios, vidaus degimo varikliai, sukantys generatorius, (purkštuvų galvutes) spkrinklerinės, drėkinimo sistemų ar gaisrinius bei ljalų sausinimo siurblius ir kt.;
10.3.12. mašinų skyriai ir pagrindiniai koridoriai (12):
10.3.12.2. ne 10 ir 11 kategorijos pagalbiniai mašinų, o kiti skyriai, kuriuose stovi vidaus degimo mechanizmai arba kiti naudojantys skystąjį kurą, šildymo arba pumpavimo agregatai;
10.3.13. sandėliai, dirbtuvės, bufetai ir kt.(13):
10.4. kai nurodytas vienas du gretimus skyrius skiriančios sienos atsparumo ugniai dydis, jis taikomas visais atvejais;
10.5. kai lentelėje yra tik brūkšnelis, sienų medžiagai arba atsparumui netaikomi ypatingieji reikalavimai;
10.6. Administracija nustato, ar kabinų galams ir antstatams, priskirtiems 5 kategorijos skyriams, taikomi 1 lentelėje nurodyti izoliavimo lygiai ir ar atviriesiems deniams taikomi šių Reikalavimų 2 lentelėje nurodyti izoliavimo lygiai. Jokiu būdu, vadovaujantis 1 arba 2 lentelėse pateiktais reikalavimais, taikomais 5 kategorijai, negali būti uždengiami tie skyriai, kurių, Administracijos nuomone, nebūtina uždengti;
10.7. „B“ klasės ištisinis vidinis klojinys arba apkala kartu su atitinkamais deniais ar pertvaromis gali būti laikomi visiškai arba iš dalies padedančiais užtikrinti būtiną skyriaus izoliavimą ir atsparumą;
10.8. tvirtinant konstrukcines priešgaisrinės saugos detales, atsižvelgiama į riziką, kuri kiltų tada, jei šiluma galėtų būti perduodama būtino šilumos barjero susikirtimo ir galutiniuose taškuose.
1 lentelė. Su pagrindinėmis vertikaliosiomis arba horizontaliosiomis zonomis nesiribojančios pertvaros
| Skyriai |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(7) |
(8) |
(9) |
(10) |
(11) |
(12) |
(13) |
(14) |
| Valdymo postai (1) |
B-0a |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-60 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
| Trapai (2) |
|
A-0a |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-15 |
A-15 |
A-0c |
A-0 |
A-15 |
A-30 |
A-15 |
A-30 |
| Koridoriai (3) |
|
|
B-15 |
A-60 |
A-0 |
B-15 |
B-15 |
B-15 |
B-15 |
A-0 |
A-15 |
A-30 |
A-0 |
A-30 |
| Evakuavimo postai ir išoriniai evakuavimo maršrutai (4) |
|
|
|
|
A-0 |
Ad-60b |
Ad-60b |
Ad-60b |
A-0d |
A-0 |
A-60b |
A-60b |
A-60b |
A-60b |
| Viršutinių denių skyriai (5) |
|
|
|
|
- |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės mažai pavojingos gyvenamosios patalpos (6) |
|
|
|
|
|
B-0 |
B-0 |
B-0 |
C |
A-0 |
A-0 |
A-30 |
A-0 |
A-30 |
| Dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingos gyvenamosios patalpos (7) |
|
|
|
|
|
|
B-0 |
B-0 |
C |
A-0 |
A-15 |
A-60 |
A-15 |
A-60 |
| Dėl gaisro grėsmės gana pavojingos gyvenamosios patalpos (8) |
|
|
|
|
|
|
|
B-0 |
C |
A-0 |
A-30 |
A-60 |
A-15 |
A-60 |
| Sanitariniai ir panašūs skyriai (9) |
|
|
|
|
|
|
|
|
C |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės mažai arba visiškai nepavojingi bakai, tušti ir pagalbiniai mašinų skyriai (10) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A-0a |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingi pagalbiniai mašinų ir krovinių skyriai, alyvos ir kito kuro bakai bei kiti panašūs skyriai (11) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A-0a |
A-0 |
A-0 |
A-15 |
| Mašinų skyriai ir pagrindinės laivų virtuvės (12) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A-0a |
A-0 |
A-60 |
| Sandėliai, dirbtuvės, bufetai ir kt. (13) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A-0a |
A-0 |
| Kiti skyriai, kuriuose laikomi degieji skysčiai (14) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A-30 |
2 lentelė. Deniai pagrindinėse vertikaliosiose zonose be pakopų, nesiribojantys su horizontaliosiomis zonomis
| Skyriai |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(7) |
(8) |
(9) |
(10) |
(11) |
(12) |
(13) |
(14) |
| Valdymo postai (1) |
A-30 |
A-30 |
A-15 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-15 |
A-30 |
A-0 |
A-0 |
A-00 |
A-60 |
A-0 |
A-60 |
| Trapai (2) |
A-0 |
A-0 |
- |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-30 |
| Koridoriai (3) |
A-15 |
A-0 |
A-0a |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-15 |
A-15 |
A-0 |
A-0 |
A-, |
A-30 |
A-0 |
A-30 |
| Evakuavimo postai ir išoriniai evakuavimo maršrutai (4) |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
- |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Viršutinių denių skyriai (5) |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
- |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės mažai pavojingos gyvenamosios patalpos (6) |
A-60 |
A-15 |
A-0 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingos gyvenamosios patalpos (7) |
A-60 |
A-15 |
A-15 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-15 |
A-15 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės gana pavojingos gyvenamosios patalpos (8) |
A-60 |
A-15 |
A-15 |
A-60 |
A-0 |
A-15 |
A-15 |
A-30 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Sanitariniai ir panašūs skyriai (9) |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės mažai arba visiškai nepavojingi bakai, tušti ir pagalbiniai mašinų skyriai (10) |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0a |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingi pagalbiniai mašinų ir krovinių skyriai, alyvos ir kito kuro bakai bei kiti panašūs skyriai (11) |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-15 |
A-30 |
A-0 |
A-0 |
A-0a |
A-0 |
A-0 |
A-30 |
| Mašinų skyriai ir pagrindinės laivų virtuvės (12) |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-0 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-30 |
A-30a |
A-0 |
A-60 |
| Sandėliai, dirbtuvės, bufetai ir kt. (13) |
A-60 |
A-30 |
A-15 |
A-60 |
A-0 |
A-15 |
A-30 |
A-30 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
| Kiti skyriai, kuriuose laikomi degieji skysčiai (14) |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-0 |
A-30 |
A-60 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
Pastabos, į kurias būtina atsižvelgti taikant 1 ir 2 lenteles:
a Kai du gretimus skyrius skiriant tai pačiai skaitmeninei kategorijai rašomas (a) indeksas, tarp tokių skyrių nebūtina statyti pertvaros arba denio, jeigu taip mano Administracija. Pavyzdžiui, 12 kategorijoje tarp laivo virtuvės ir su ja sujungtų bufetų pertvaros nebūtina reikalauti, jeigu bufeto pertvaros ir denių atsparumas yra toks pat, kaip ir laivo virtuvės sienų. Pertvarą tarp laivo virtuvės ir mašinų skyriaus būtina statyti, nors abu skyriai ir skiriami 12 kategorijai.
b Parengto plaukti į jūrą laivo bortas iki vaterlinijos, žemiau ir greta gelbėjimo plaustų bei evakavimo tiltelių esantis antstatas ir kabinos šonai gali būti priskirti mažesnei – A-30 kategorijai. Jeigu viešieji tualetai yra įrengti trapo šachtoje, viešojo tualeto pertvara trapo šachtoje gali būti „B“ klasės atsparumo ugniai.
c Jeigu viešieji tualetai yra įrengti trapo šachtoje, viešojo tualeto pertvara trapo šachtoje gali būti „B“ klasės atsparumo ugniai.
d Jeigu 6, 7, 8 ir 9 klasės skyriai įrengti susirinkimo posto išorinio perimetro ribose, šių skyrių pertvaros gali būti „B“ klasės atsparumo ugniai. Garsinių, vaizdinių ir apšvietimo priemonių valdymo įtaisų išdėstymas gali būti laikomas susirinkimo posto dalimi.
11. Reikalavimai naujų B, C ir D klasės laivų, gabenančių ne daugiau kaip 36 keleivius, bei eksploatuojamų B klasės laivų, gabenančių daugiau kaip 36 keleivius pertvarų ir denių atsparumui liepsnai:
11.1. pertvarų ir denių atsparumas liepsnai turi atitikti ne tik tam tikras nuostatas, nurodytas šioje dalyje, bet ir pertvarų bei denių atsparumas liepsnai yra ne mažesnis už išdėstytą šių Reikalavimų 3 ir 4 lentelėse;
11.2. taikant šių Reikalavimų 3 ir 4 lenteles turi būti laikomasi šių nuostatų:
11.2.1. šių Reikalavimų 3 ir 4 lentelės atitinkamai taikomos gretimus skyrius skiriančioms pertvaroms ir deniams;
11.2.2. nustatant atitinkamus atsparumo liepsnai standartus, taikomus pertvaroms, skiriančioms gretimus skyrius, šie skyriai klasifikuojami pagal jų pavojingumą dėl gaisro grėsmės, kaip nurodyta toliau pateiktose 1–11 kategorijose. Visų kategorijų pavadinimai veikiau klasifikaciniai nei ribojantys. Prieš kiekvieną kategoriją skliausteliuose įrašytas skaičius nurodo jos eilutės ir stulpelio numerį lentelėse.
11.2.2.1. valdymo postai (1):
11.2.2.1.5. pagrindinių laivo variklių valdymo postas, įrengtas nepagrindinių laivo variklių skyriuje;
11.2.2.3. gyvenamosios patalpos(3): Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7.4.3 punkte apibrėžti skyriai, išskyrus koridorius;
11.2.2.4. trapai (4):
11.2.2.4.1. keleiviams ir įgulai skirti vidiniai trapai, liftai ir eskalatoriai (bet ne tie, kurie įrengti mašinų skyriuose) bei jų aptvarai;
11.2.2.5. tarnybinės patalpos (mažos rizikos)(5): mažesnio kaip 4 m2 ploto spintos ir sandėliai, kuriuose neleidžiama laikyti degiųjų skysčių, džiovyklos ir skalbyklos;
11.2.2.6. A kategorijos mašinų skyriai (6): Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui apibrėžti skyriai;
11.2.2.8. krovinių skyriai (8): visi skyriai, naudojami kroviniams (įskaitant krovininius alyvos bakus) bei šachtas ir liukus į tokius skyrius, išskyrus specialiosios kategorijos skyrius;
11.2.2.9. tarnybinės patalpos (didelės rizikos)(9): laivo virtuvės, bufetai su maisto ruošimo įrenginiais, dažų ir šviestuvų patalpos, tos spintos ir tie sandėliai, kurių plotas 4 m2 arba didesnis, skyriai degiesiems skysčiams laikyti ir dirbtuvės, įrengtos ne mašinų skyriuose;
11.2.2.10. viršutiniai deniai (10): dėl gaisro grėsmės visiškai nepavojingi viršutinių denių skyriai ir uždaros pasivaikščiojimų vietos. Atviros vietos (ne antstatuose ir ne denio kabinose esantys skyriai);
11.2.3. nustatant atsparumo liepsnai standartą, taikomą sienai tarp dviejų skyrių, esančių toje pagrindinėje vertikaliojoje arba horizontaliojoje zonoje, kurioje neįrengta Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro 36 – 37 punktų nuostatas atitinkanti automatinė purkštuvų sistema, arba tarp tokių zonų, iš kurių nė viena pirmiau minėta sistema neapsaugota, iš dviejų lentelėje pateiktų dydžių imamas didesnis;
11.2.4. nustatant atsparumo liepsnai standartą, taikomą sienai tarp dviejų skyrių, esančių toje pagrindinėje vertikaliojoje arba horizontaliojoje zonoje, kurioje neįrengta Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 36 – 37 punktų nuostatas atitinkanti automatinė purkštuvų sistema, arba tarp tokių zonų, iš kurių nė viena pirmiau minėta sistema neapsaugota, iš dviejų lentelėje pateiktų dydžių imamas mažesnis. Kai riba tarp tos laivo zonos, kurioje įrengta purkštuvų sistema, ir zonos be tokios purkštuvų sistemos eina per gyvenamąsias ir tarnybines patalpas, iš lentelėse pateiktų dviejų dydžių pertvarai tarp zonų imamas didesnis;
11.3. „B“ klasės ištisinis vidinis klojinys arba apkala kartu su atitinkamais deniais ar pertvaromis gali būti laikomi visiškai arba iš dalies padedančiais užtikrinti būtiną skyriaus izoliavimą ir atsparumą;
11.4. išorinėse sienose, kurios pagal šių Reikalavimų 2.1 punkto nuostatas turi būti plieninės arba iš panašios medžiagos, galima prakirsti įrengiant langus ir borto iliuminatorius, jeigu nereikalaujama, kad kur nors šioje dalyje tokių sienų atsparumas būtų „A“ klasės. Atitinkamai tokiose sienose, kurių atsparumas neturi būti „A“ klasės, įrengtos durys gali būti iš medžiagų, patenkinančių klasifikacinės bendrovės reikalavimus;
3 lentelė. Gretimus skyrius skiriančių pertvarų atsparumas liepsnai
| Skyriai |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(7) |
(8) |
(9) |
(10) |
(11) |
| Valdymo postai (1) |
A-0c |
A-0
|
A-60
|
A-0
|
A-15
|
A-60 |
A-15
|
A-60 |
A-60 |
* |
A-60 |
| Koridoriai (2) |
Ce |
B-0e |
A-0a |
B-0e |
B-0e |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-15 A-0d |
* |
A-15
|
| Gyvenamosios patalpos (3) |
|
|
Ce |
A-0a B-0e |
B-0e |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-15 A-0d |
* |
A-30 A-0d |
| Trapai (4) |
|
|
|
A-0a B-0e |
A-0a B-0e |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-15 A-0d |
* * |
A-15 |
| Tarnybinės patalpos (mažos rizikos) (5) |
|
|
|
|
Ce |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
| A kategorijos mašinų skyriai (6) |
|
|
|
|
|
* |
A-0 |
A-0 |
A-60 |
* |
A-60 |
| Kiti mašinų skyriai (7) |
|
|
|
|
|
|
A-0b |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
| Krovinių skyriai (8) |
|
|
|
|
|
|
|
* |
A-0 |
* |
A-0 |
| Tarnybinės patalpos (didelės rizikos) (9) |
|
|
|
|
|
|
|
|
A-0b |
* |
A-30 |
| Atvirieji deniai (10) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A-0 |
| Specialiosios kategorijos skyriai (11) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A-0 |
4 lentelė. Gretimus skyrius skiriančių denių atsparumas liepsnai
| Skyriai |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(7) |
(8) |
(9) |
(10) |
(11) |
| Valdymo postai (1) |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-30 |
| Koridoriai (2) |
A-0 |
* |
* |
A-0 |
A-0 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
| Gyvenamosios patalpos (3) |
A-60 |
A-0 |
* |
A-0 |
* |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-30 A-0d |
| Trapai (4) |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* * |
A-0 |
| Tarnybinės patalpos (mažos rizikos) (5) |
A-15 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
| A kategorijos mašinų skyriai (6) |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
A-60 |
* |
A-60F |
A-30 |
A-60 |
* |
A-60 |
| Kiti mašinų skyriai (7) |
A-15 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
| Krovinių skyriai (8) |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-0 |
* |
A-0 |
| Tarnybinės patalpos (didelės rizikos) (9) |
A-60 |
A-30 A-0d |
A-30 A-0d |
A-30 A-0d |
A-0 |
A-60 |
A-0 |
A-0 |
A-0 |
* |
A-30 |
| Atvirieji deniai (10) |
* |
* |
* |
* |
* |
* |
* |
* |
* |
- |
A-0 |
| Specialiosios kategorijos skyriai (11) |
A-60 |
A-15 |
A-30 A-0d |
A-15 |
A-0 |
A-30 |
A-0 |
A-0 |
A-30 |
A-0 |
A-0 |
Pastabos, į kurias, jeigu reikia, atsižvelgiama taikant 3 ir 4 lenteles:
a Dėl paaiškinimų, kam šis indeksas taikomas, žr. šių Reikalavimų 7–11 ir 28–35 punktus.
b Jeigu skyriai skiriami tai pačiai skaitmeninei kategorijai ir jeigu rašomas indeksas b, lentelėse nurodyto tipo pertvarą arba denį būtina įrengti tik tada, kai gretimų skyrių paskirtis skirtinga, pavyzdžiui, 9 kategorijos. Tarp gretimų laivo virtuvės patalpų nebūtina įrengti pertvaros, tačiau tarp virtuvės ir greta jos esančio dažų sandėlio reikia statyti „A-0“ pertvarą.
c Vairinę ir šturmano kabiną skiriančios pertvaros gali būti „B-0“ tipo.
d Žr. šių Reikalavimų 11.2.2.3 ir 11.2.2.4 papunkčių nuostatas.
e Taikant šių Reikalavimų 4 punkto nuostatas, vietoj 3 lentelėje nurodytų „B-0“ ir „C“ rašyti „A-0“.
f Ugniai atsparios izoliacijos nebūtina įrengti, jeigu 7 kategorijos mašinų skyrius dėl gaisro grėsmės mažai pavojingas arba visiškai nepavojingas.
* Jeigu lentelėse rašoma žvaigždutė, statytina plieninė arba kitos lygiavertės medžiagos pertvara, tačiau ji gali būti ir ne „A“ klasės standarto.
12. Laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, elektros laidai, ventiliacijos ir kiti vamzdžiai visuose skyriuose, išskyrus 10 kategorijos, turi būti tiesiami taip, kad į skyrius nepatektų liepsnos ir dūmai. Valdymo punktų (avarinių generatorių) pertvarose su viršutiniais deniais gali būti įrengiamos oro įleidimo angos be uždarymo mechanizmų, išskyrus atvejus, kai įrengta stacionarioji dujinė gaisro gesinimo sistema.
13. Taikant šių Reikalavimų 4 punktą laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žvaigždutė 4 lentelėje, turi būti skaitoma kaip „A-0“, išskyrus 8 ir 10 kategorijas.
14. Evakavimo priemonės naujuose B, C ir D klasės laivuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi atitikti šiuos reikalavimus:
14.1. turi būti įrengiami trapai ir kopėčios, koridoriai ir durys, kad būtų užtikrintos patogios priemonės iš visų keleivių ir įgulos skyrių bei iš tų skyrių, kuriuose įgulos nariai paprastai dirba, išskyrus mašinų skyrius, pasiekti įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus denį. Pirmiausiai turi būti laikomasi šių nuostatų:
14.1.1. po pertvarų deniu iš kiekvienos vandeniui nelaidžios patalpos ar kito panašaus uždarojo skyriaus arba skyrių grupės turi būti įrengtos dvi evakavimo priemonės, iš kurių bent viena turi būti nesusieta su vandeniui nelaidžiomis durimis. Išskirtiniu atveju vienos iš evakavimo priemonių galima neįrengti, jeigu deramai atsižvelgta į skyrių tipą ir jų išdėstymą bei į žmonių, kurie paprastai gali dirbti šiuose skyriuose, skaičių;
14.1.2. šių Reikalavimų 14.1.1 punkte nurodomu atveju saugų pasitraukimą turi užtikrinti viena evakavimo priemonė;
14.1.3. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, aukščiau nurodyta galimybe neįrengti vienos iš evakavimo priemonių galima pasinaudoti tik tuose įgulos skyriuose, kuriuose retai lankosi įgulos nariai, o tokiu atveju evakavimosi maršrute neturi būti įrengtos vandeniui nelaidžios durys;
14.2. virš pertvarų denio iš kiekvienos pagrindinės vertikaliosios zonos arba panašaus uždarojo skyriaus ar skyrių grupės turi būti įrengtos bent dvi evakavimo priemonės, iš kurių bent viena galima patekti į tą trapą, kuris naudojamas kaip vertikalus avarinis išėjimas;
14.3. jeigu iš telegrafinės radijo stoties nėra tiesioginio išėjimo į atvirą denį, iš jos turi būti numatytos dvi evakavimo priemonės arba į ją turi būti įrengiami du įėjimai, vienas iš kurių gali būti pakankamo dydžio borto iliuminatorius ar langas arba kitos priemonės;
14.4. eksploatuojamuose B klasės laivuose tas koridorius arba jo dalis, iš kurio galima išeiti tik vienu maršrutu, turi būti ne ilgesnis kaip 5 metrai;
14.5. 24 metrų ir ilgesniuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose tokius koridorius, vestibiulius arba koridoriaus dalis, iš kurių galima išeiti tik vienu maršrutu, įrengti draudžiama.
14.6. tose laivo aptarnavimo patalpose, kur tai praktiška, pavyzdžiui, skystojo kuro ir laivo mechanizmų skersiniuose tiekimo koridoriuose, leidžiama įrengti aklinus koridorius, tačiau su sąlyga, kad tokie koridoriai įrengti atskirai nuo įgulos narių gyvenamųjų patalpų, o į jas negalima patekti iš keleivių gyvenamųjų patalpų. Ta koridoriaus dalis, kurios gylis neviršija jos pločio, laikoma išpjova arba koridoriaus pailginimu ir gali būti įrengiama.
15. Reikalavimai evakavimo priemonėms 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d.:
15.1. bent viena iš būtinų evakavimo priemonių, nurodytų šių Reikalavimų 14.1 ir 14.2 punktuose, turi būti lengvai prieinamas uždarasis trapas, nuo to lygio, kuriame jis prasideda, iki įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus atitinkamo denio užtikrinantis ištisinę apsaugą nuo liepsnos arba iki pačio viršutinio denio tuo atveju, jeigu įlaipinimo denis nesiekia minėtos pagrindinės vertikaliosios zonos;
15.2. šių Reikalavimų 15.1 punkte nurodytu atveju, turi būti numatyta, kad į įlaipinimo denį būtų galima tiesiogiai patekti išoriniais atviraisiais trapais ir koridoriais, kuriuose pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms 12.3 papunkčio nuostatas turi būti įrengtas avarinis apšvietimas ir užtikrinta, kad jų grindys nebūtų slidžios. Tų išorinių atvirųjų trapų ir koridorių, kurie yra evakavimo maršruto dalis, sienos turi būti apsaugotos taip, kad jokiame uždarajame skyriuje už tų sienų kilęs gaisras nekliudytų patekti į įlaipinimo postus;
15.3. avarinių išėjimų plotis, skaičius ir ilgis turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.3.1. trapų gabaritinis plotis turi būti ne mažesnis kaip 900 mm, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti sumažinti trapų plotį, tačiau visais atvejais šis plotis turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Abiejuose trapų šonuose turi būti įrengiami turėklai. Jeigu numatoma, kad trapais naudosis daugiau kaip 90 žmonių, skaičiuojant kiekvieną šį skaičių viršijantį žmogų trapų gabaritinis plotis didinamas po 10 mm. Didžiausias gabaritinis turėklų plotis tada, kai trapai platesni kaip 900 mm, yra 1800 mm. Laikoma, kad bendras žmonių, kurie turi būti evakuoti šiais trapais, skaičius – tai du trečdaliai įgulos narių ir visi keleiviai iš tų patalpų, kurių keleiviai naudojasi šiais trapais. Trapų plotis turi atitikti TJO asamblėjos rezoliucijoje A.757 (18) nustatytą standartą.
15.3.3. tarpdurių, koridorių ir laiptų aikštelių, laikomų atsarginiais išėjimais, dydis nustatomas tokiu pat būdu, kaip ir trapų;
15.3.4. vertikalūs trapai nekeliami į didesnį kaip 3,5 metrų aukštį tada, jeigu nenumatytos laiptų aikštelės, o trapų polinkio kampas neturi būti didesnis kaip 45°;
15.3.5. laiptų aikštelės plotas kiekvieno denio lygyje turi būti ne mažesnis kaip 2 m2 ir, jeigu numatoma, kad laiptų aikštele naudosis daugiau kaip 20 žmonių, jis didinamas 1 m2 kiekvienai dešimčiai žmonių, viršijančių pirmiau minėtą skaičių, tačiau jo nebūtina didinti daugiau kaip iki 16 m2, išskyrus tas aikšteles, kuriomis naudojasi tų viešosios paskirties skyrių, iš kurių yra tiesioginis išėjimas į trapo šachtą, keleiviai.
16. Reikalavimai evakavimo priemonėms 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
16.1. bent viena iš būtinų evakavimo priemonių, nurodytų šių Reikalavimų 14.1 ir 14.2 papunkčiuose, turi būti tai lengvai prieinamas uždarasis trapas, nuo to lygio, kuriame jis prasideda, iki įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus atitinkamo denio užtikrinantis ištisinę apsaugą nuo liepsnos arba iki pačio viršutinio denio tuo atveju, jeigu įlaipinimo denis nesiekia minėtos pagrindinės vertikaliosios zonos;
16.2. šių Reikalavimų 16.1 papunktyje nurodytu atveju turi būti numatyta, kad į įlaipinimo denį būtų galima tiesiogiai patekti išoriniais atviraisiais trapais ir koridoriais, kuriuose turi būti įrengtas avarinis apšvietimas ir užtikrinama, kad jų grindys nebūtų slidžios. Tų išorinių atvirųjų trapų ir koridorių, kurie yra avarinio išėjimo maršruto dalis, sienos, ypatingai tos, kurioms neatlaikius gaisro, ugnis kliudytų patekti į įlaipinimo postus, turi būti atsparios liepsnai, įskaitant ir izoliacines savybes, atitinkamai pagal šių Reikalavimų 1- 4 lenteles;
17. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti numatyta išėjimo iš trapų šachtų į tas vietas, iš kurių įlaipinama į gelbėjimo valtis ir plaustus, apsauga, atitinkanti šių Reikalavimų nuostatas.
18. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau išėjimo iš trapų šachtų į tas vietas, iš kurių įlaipinama į gelbėjimo valtis ir plaustus, apsauga turi būti numatyta tiesiogiai arba tais apsaugotais vidiniais maršrutais, kurių trapų šachtų vietos yra atsparios liepsnai ir turi izoliacinių savybių, kaip numatyta šių Reikalavimų 1- 4 lentelėse.
19. Papildomi reikalavimai evakavimo priemonėms naujuose B, C ir D klasės laivuose:
19.1. be avarinio apšvietimo, būtino pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai 5 punkto ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms 12.3 papunkčio nuostatas, evakavimo priemonės, įskaitant trapus ir išėjimus, visuose evakavimo maršruto taškuose, įskaitant trapų ir išėjimų posūkius ir kirtimosi su kitomis evakavimo priemonėmis vietas, turi būti žymimos ne didesniame kaip 0,30 m aukštyje virš denio lemputėmis arba fotoliuminescencinių indikatorių juosta. Ženklinimas turi padėti keleiviams atpažinti visus evakavimo maršrutus ir lengvai atpažinti avarinius išėjimus. Jeigu naudojamas elektrinis apšvietimas, elektros energija jam turi būti tiekiama iš avarinio energijos šaltinio, o elektrinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad, sugedus kuriai nors lemputei arba apšvietimo juostos daliai, ženklinimas nebūtų išvestas iš rikiuotės. Be to, visi evakavimo maršrutų ženklai ir visos gaisrinių priemonių išdėstymo vietų nuorodos turi būti iš fotoliuminescencinės medžiagos arba apšviestos. Administracija užtikrina, kad šis apšvietimas arba fotoliuminescencinė įranga būtų įvertinti, išbandyti ir taikomi laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.752(18) rekomendacijų;
20. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
20.1. laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, šių Reikalavimų 19 punkto reikalavimai taip pat taikomi įgulos narių gyvenamosioms patalpoms;
20.4. jokiame numatytame evakavimo maršrute neturi būti įrengtos tokios durys, kurias einant avarinio išėjimo link reikėtų atrakinti raktais;
20.5. avarinio išėjimo iš viešosios paskirties skyrių durys, kurios paprastai užsisklendžia, turi būti įrengtos su greito atjungimo mechanizmais. Juos sudaro toks durų užsklendimo mechanizmas, kuriame įrengtas įtaisas, paleidžiantis durų skląstį, panaudojus jėgą evakavimosi srauto kryptimi. Greito atjungimo mechanizmai turi būti projektuojami ir įrengiami pagal Administracijos nurodymus bei:
20.5.1. turi susidėti iš tokių skląsčių ir įsprūdų, kurių paleidimo dalis apima bent pusę durų sąvaros pločio ir yra ne mažiau kaip 760 mm, tačiau ne daugiau kaip 1120 mm virš denio;
21. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
21.1. specialiosios kategorijos skyriuose evakavimo priemonių skaičius ir jų išdėstymas virš pertvarų denio ir po juo turi tenkinti klasifikacinės bendrovės reikalavimus, o išėjimo į įlaipinimo denį saugumas neturi būti mažesnis nei numato šių Reikalavimų 14.1.1, 14.1.2, 15.1 ir 17.6 papunkčių nuostatos;
21.2. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, tokiuose skyriuose turi būti įrengiami tokie keliai iki evakavimo priemonių, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, o, esant galimybei, minėtieji išilginiai takai turi būti pakilę bent 150 mm virš denio paviršiaus. Parkuojant transporto priemones, praėjimo takai visuomet turi būti laisvi;
21.3. naudojantis vienu iš evakavimo maršrutų iš tų mašinų skyrių, kuriuose paprastai dirba įgulos nariai, neturi reikėti tiesiogiai eiti per jokį specialiosios kategorijos skyrių;
21.4. žemyn ir aukštyn keliamomis aparelėmis, kuriomis patenkama į platformų denius tada, kai šios aparelės nuleidžiamos, neturi būti įmanoma užtverti patvirtintųjų evakavimo maršrutų;
21.5. iš visų mašinų skyrių turi būti numatyta po dvi evakavimo priemones. Visų pirma laikomasi šių nuostatų:
21.5.1. kai skyrius yra po pertvarų deniu, iš jo turi būti dvi evakavimo priemonės:
21.5.1.1. pagal galimybes vienas nuo kito kuo atokiau įrengti du plieninių trapų rinkiniai, kuriais patenkama prie skyriaus viršutinėje dalyje prie, kaip ir trapai vienos nuo kitų taip pat atokiai įrengtų durų, per kurias išeinama į atitinkamus įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus denius. Naujuose laivuose turi būti numatyta, kad vienas iš šių trapų užtikrintų ištisinę apsaugą nuo ugnies iš apatinės skyriaus dalies iki saugios vietos išėjus iš skyriaus. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, šios trapas turi būti laikomas apsaugotame aptvare, atitinkančiame atitinkamai arba; trapas padeda iš apatinės skyriaus dalies patekti į saugią vietą išėjus iš skyriaus. Savaime užsidarančios ugniai atsparios durys, atitinkančios tuos pačius atsparumo ugniai standartus, turi būti įrengtos aptvare. Trapas turi būti pritvirtintas taip, kad karštis nepatektų į aptvarą per neizoliuotus jų tvirtinimo taškus. Apsaugoto aptvaro vidus turi būti ne mažesnis kaip 800 mm x 800 mm, o jame turi būti įrengtos avarinio apšvietimo priemonės; arba
21.5.1.2. plieninis trapas, įrengtas tų durų link, per kurias patenkama į įlaipinimo denį ir, be to, apatinėje skyriaus dalyje bei vietoje, patikimai atskirtoje nuo pirmiau minėto trapo, plieninės iš abiejų pusių atidaromos durys, per kurias patenkama į saugų evakavimo maršrutą, vedantį iš apatinės skyriaus dalies į įlaipinimo denį;
21.5.2. kai skyrius yra virš pertvarų denio, dvi evakavimo priemonės pagal galimybes viena nuo kitos atskiriamos kuo plačiau, o tos durys, per kurias einama nuo pirmiau minėtų evakavimo priemonių, – tai vieta, iš kurios galima išeiti į atitinkamus įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus denius. Jeigu pirmiau minėtos evakavimo priemonės susietos su trapu, pastarosios turi būti plieninis.
22. Naujuose A, B, C ir D klasės laivuose turi būti numatytos šios evakavimo priemonės:
22.1. iš tų skyrių, kuriuose kontroliuojamas laivo variklių veikimas, ir iš tų skyrių, kuriuose dirbama, turi būti įrengtos bent dvi evakavimo priemonės, iš kurių bent viena būna nesusijusi su mašinų skyriumi ir kuria naudojantis galima patekti į įlaipinimo denį;
23. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
23.1. laive, trumpesniame kaip 24 metrai, Administracija gali leisti, jeigu deramai atsižvelgta į skyriaus viršutinės dalies plotį ir jos tipą, įrengti tik vieną evakavimo priemonę;
23.2. 24 metrų ir ilgesniame laive klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti, jeigu deramai atsižvelgta į skyriaus tipą bei jo vietą, taip pat į tai, ar tame skyriuje paprastai dirba žmonės, įrengti tik vieną evakavimo priemonę iš tokio skyriaus, jeigu per duris arba plieniniu trapu galima saugiai patekti į įlaipinimo denį. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, laivo vairavimo įtaiso skyriuje antroji evakavimo priemonė turi būti įrengta tada, kai avarinė vairo valdymo pozicija turi būti tame skyriuje ir jeigu iš to skyriaus nėra tiesioginio išėjimo į viršutinį denį.
23.3. iš mašinų skyriuje esančio laivo variklio valdymo posto turi būti įrengtos dvi evakavimo priemonės, iš kurių bent viena užtikrintų ištisinę apsaugą nuo ugnies tol, kol patenkama į saugią vietą už mašinų skyriaus.
24. Reikalavimai 40 metrų ir ilgesniems naujiems B, C ir D klasės bei eksploatuojamiems B klasės laivams:
24.1. turi būti avarinio evakavimo kvėpavimo aparatai, atitinkantys TJO Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
24.2. kiekvienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje turi būti bent po du avarinio evakavimo kvėpavimo aparatus;
24.3. laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, be šiame punkte numatytų kvėpavimo įtaisų, kiekvienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje turi būti dar po du avarinio evakavimo kvėpavimo aparatus;
24.4. šių Reikalavimų 24.2 ir 24.3 punktų nuostatos netaikomos trapų šachtoms, kurios sudaro atskiras pagrindines vertikaliąsias zonas, bei laivapriekyje ir laivagalyje esančioms toms pagrindinėms vertikaliosioms zonoms, kurios nėra šių Reikalavimų 10 punkte apibrėžti 6, 7, 8 ar 12 kategorijų skyriai;
24.5. mašinų skyriuose avarinio evakavimo kvėpavimo aparatai laikomi parengti naudoti tose aiškiai matomose vietose, kurias galima greitai ir lengvai pasiekti bet kuriuo metu kilus gaisrui. Avarinio evakavimo kvėpavimo aparatų laikymo vieta parenkama, atsižvelgus į mašinų skyriaus išplanavimą ir į įprastinėmis sąlygomis jame dirbančių žmonių skaičių;
24.6. avarinių kvėpavimo aparatų veikimui, laikymo vietoms, naudojimas ir priežiūra turi atitikti TJO Saugios laivybos komiteto aplinkraštyje Nr. 849 pateikiamas gaires;
25. Reikalavimai evakavimo maršrutams naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės ro-ro keleiviniuose laivuose:
25.1. šio punkto reikalavimus turi atitikti nauji B, C ir D klasės keleiviniai ro-ro laivai. Eksploatuojamiems B klasės keleiviniams ro-ro laivams šio punkto nuostatos taikomos ne vėliau kaip nuo pirmos periodiškos apžiūros datos, nurodytos šiuose Reikalavimuose;
25.2. turėklai ir kiti laikikliai turi būti numatyti visuose evakavimo maršruto koridoriuose, kad jais einant į susirinkimo ir įlaipinimo postus kiekviename žingsnyje, jeigu įmanoma, būtų patvari priemonė, už kurios būtų galima laikytis. Tokie turėklai turi būti numatyti išilginių koridorių, platesnių kaip 1,8 metro, ir skersinių koridorių, platesnių kaip 1 metras, abiejose pusėse. Ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kad būtų galima pereiti į evakavimo maršrutą įtrauktus vestibiulius, sales ir kitas dideles atvirąsias patalpas. Turėklai ir kiti laikikliai išlaiko koridoriaus arba skyriaus vidurio link nukreiptą 750 N/m horizontalią paskirstytąją apkrovą ir vertikalią paskirstytąją žemyn nukreiptą 750 N/m apkrovą. Šios abi apkrovos turėklų neveikia vienu metu;
25.3. evakavimo maršrutuose neturi būti statomi baldai ir vengiama kitų kliūčių. Pirmiau minėtas apribojimas netaikomas tiems stalams ir kėdėms, kuriuos galima patraukti ir padaryti tuščios erdvės, o viešosios paskirties patalpose ir išilgai evakavimo maršrutų stovintys sunkūs kiti apstatymo daiktai pritvirtinami, kad laivą supant arba jam pasvirus, šie daiktai nepradėtų slankioti. Grindų danga pritvirtinama, taip kad ji neslankiotų. Kai laivas plaukia, evakavimo maršrutuose neturi būti laikomi valytojų vežimėliai, patalynė, bagažas ir prekių dėžės;
25.4. iš visų laivo skyrių, kuriuose paprastai gyvenama, į susirinkimo postą turi būti numatyti evakavimo maršrutai. Šie evakavimo maršrutai planuojami taip, kad į susirinkimo postą būtų numatyti pagal galimybes kuo trumpesni keliai, o maršrutai turi būti žymimi gelbėjimosi priemonių bei įrenginių simboliais, priimtais TJO asamblėjos rezoliucijoje A.760 (18);
25.5. kai uždarieji skyriai yra greta viršutinio denio, uždarojo skyriaus angos pagal galimybes turi būti tinkamos naudotis jomis kaip atsarginiu išėjimu;
25.6. deniai numeruojami eilės tvarka, pradedant nuo „1“ tanko viršuje arba nuo žemiausio denio. Šie numeriai gerai matomu būdu užrašomi trapų laiptų aikštelėse ir liftų vestibiuliuose. Deniams dar galima suteikti ir pavadinimus, tačiau prie denio pavadinimo visada rašomas ir jo numeris.
25.7. ant visų kajučių durų vidinės pusės ir viešosios paskirties patalpose taip turi būti tvirtinami, kad būtų gerai matomi, nesudėtingi „maketiniai“ planai, kuriuose nurodoma keleiviui „esate šioje vietoje“, o rodyklėmis žymimi evakavimo maršrutai. Plane turi būti nurodomos išėjimo kryptys, o planas atitinkamai koreguojamas, atsižvelgus į tą laivo dalį, kurioje jis turi būti pateiktas.
26. Evakavimo maršrutams, naujuose B, C ir D klasės keleiviniuose ro-ro laivuose, taikomi šie reikalavimai:
26.1. turi būti įrengtos ne žemesnės kaip 0,5 metro pertvaros ir kitos perskyros, kurios išilgai evakavimo maršrutų suformuoja vertikaliąsias atramines sienas ir išlaiko 750 N/m apkrovą, kad jomis būtų galima vaikščioti iš evakavimo maršruto pusės, kai laivas pasvyra dideliu kampu;
26.2. evakavimo maršrutas iš kajučių į trapų šachtas turi būti pagal galimybes kuo tiesesnis, kad juo naudojantis tektų kuo rečiau kaitalioti judėjimo kryptį. Neturi būti būtina, norint prieiti evakavimo maršrutą, laivą pereiti nuo vieno iki kito borto. Neturi būti būtina, norint iš bet kurio keleiviams skirto skyriaus prieiti susirinkimo postą arba viršutinį denį, lipti daugiau kaip per du denius į viršų arba į apačią;
27. Visuose naujuose B, C ir D klasės ro-ro keleiviniuose laivuose, pastatytuose 1999 m. liepos 1 d. arba vėliau, evakavimo maršrutai turi būti vertinami atliekant evakavimo eigos analizę pradėjus projektavimo darbus. Analizuojant pagal galimybes mėginama identifikuoti ir pašalinti grūstį, galinčią atsirasti tada, kai keleiviai palieka laivą, eidami kartu su įgula įprastais evakavimo maršrutais, įskaitant tokią galimybę, kad įgulos nariams šiais evakavimo maršrutais gali tekti eiti priešinga kryptimi nei iš laivo išeinantiems keleiviams. Be to, analizė turi būti naudojama įrodyti tam, kad evakavimo priemonės yra gana nuodugniai apgalvotos ir yra atsižvelgta į tą galimybę, jog tam tikrais evakavimo maršrutais, susirinkimo ar įlaipinimo postais arba gelbėjimo plaustais nutikus nelaimingam atsitikimui nebus įmanoma pasinaudoti.
28. Reikalavimai naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose „A“ ir „B“ klasės pertvarose įrengtoms perėjimų vietoms ir angoms:
28.1. visoms „A“ klasės pertvarose įrengtoms angoms turi būti numatytos stacionariai pritvirtintos angų uždarymo priemonės, kurių atsparumas ugniai turi būti toks pat, kaip ir tų pertvarų, kuriose šios uždarymo priemonės įtvirtintos;
28.2. „A“ klasės pertvarose visos durys turi būti įrengtos su tokiomis priemonėmis, kuriomis uždarytos durys padaromos nejudančiomis, o durų rėmų konstrukcija būtų tokia, kad pagal galimybes būtų užtikrintas toks pat, kaip ir tų pertvarų, kuriose durys įrengtos, atsparumas ugniai bei dūmų ir liepsnos plitimui. Šios durys ir durų rėmai pagaminti iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos. Vandeniui nelaidžių durų nebūtina izoliuoti;
28.4. pagrindinėje vertikaliojoje zonoje pastatytų pertvarų, ir ugniai atsparios trapų šachtų durys, išskyrus klinketines vandeniui atsparias duris su mechanine pavara ir įprastu būdu rakinamas duris, turi atitikti šiuos reikalavimus:
28.4.1. durys turi užsidaryti automatiškai, jos turi automatiškai užsidaryti ir tada, kai laivas pasvyra į kitą pusę nuo durų uždarymo krypties, bet ne daugiau kaip 3,50. Jeigu būtina, durų užsidarymo greitis kontroliuojamas, kad žmonėms nekiltų pernelyg didelis pavojus. Esant įprastinei laivo būklei, naujuose laivuose tolygus durų užsidarymo greitis turi būti ne didesnis kaip 0,2 m/s ir ne mažesnis kaip 0,1 m/s;
28.4.2. visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose tose klinketinėse arba su mechanine pavara duryse, kurios darinėjamos nuotolinio valdymo įrenginiu, turi būti įmontuojamas įtaisas, duodantis pavojaus signalą, kuris prieš pradedant durims užsidarinėti skamba mažiausiai 5, tačiau ne ilgiau kaip 10 sekundžių, ir nenutyla tol, kol durys visiškai užsidaro. Durys suprojektuotos vėl pradėti atsidarinėti tuo atveju, jeigu užsidarinėdamos susiduria su kliūtimi, o pradėjusios atsidarinėti turi nesustoti tol, kol atsiranda bent 0,75 metro, tačiau ne didesnis kaip 1 metro tarpas;
28.4.3. naujuose B, C ir D klasės laivuose visas duris, išskyrus ugniai atspariąsias, kurios paprastai laikomos uždarytos, turi būti įmanoma nuotolinio valdymo įrenginiu ir automatiškai vienu metu arba grupėmis atidaryti iš pagrindinio valdymo posto, kuriame nuolatos budi žmonės, arba atskirai bet kurias duris, stovint iš bet kurios jų pusės. Priešgaisrinės saugos pulte, esančiame pagrindiniame valdymo poste, kuriame nuolatos budi žmonės, turi būti sumontuoti indikatoriai, signalizuojantys, ar visos nuotolinio valdymo įrenginiu darinėjamos durys turi būti uždarytos. Durų atidarymo įrenginys turi būti suprojektuotas taip, kad jos automatiškai užsidarytų tada, kai sugenda valdymo sistema arba pagrindinis elektros energijos šaltinis. Išjungiamieji skyrikliai turi būti dviejų padėčių, kad sistema nebūtų automatiškai vėl nustatoma į pradinę padėtį. Tvirtinimo kablių neleidžiama montuoti taip, kad jų nebūtų galima junginėti iš pagrindinio valdymo posto;
28.5. iš dviejų dalių sudarytoms durims, kurioms būtinas skląstis, užtikrinantis jų atsparumą ugniai, turi būti įmontuojamas toks skląstis, kuris automatiškai įsijungia, kai durys uždaromos gavus komandą;
29. B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 28.4 punktą, pagrindinių vertikaliųjų zonų pertvarose, koridorių sienose ir trapų šachtose esančios ugniai atsparios durys, išskyrus vandeniui nelaidžias duris su mechanine pavara ir tas duris, kurios paprastai laikomos užrakintos, turi atitikti šiuos reikalavimus:
29.1. durys turi užsidaryti automatiškai, jos gali užsidaryti ir tada, kai laivas į kitą pusę nuo durų uždarymo krypties turi būti ne daugiau kaip 3,5°;
29.2. apytikslis šarnyrinių ugniai atsparių durų užsidarymo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 40 sekundžių ir ne trumpesnis kaip 10 sekundžių nuo durų pajudėjimo pradžios, esant įprastinei laivo būklei. Apytikslis tolygusis klinketinių ugniai atsparių durų užsidarymo greitis turi būti ne didesnis kaip 0,2 m/s ir ne mažesnis kaip 0,1 m/s, esant įprastinei laivo būklei;
29.3. visas duris turi būti įmanoma vienu metu arba grupėmis automatiškai uždaryti iš pagrindinio valdymo posto, kuriame nuolat budi žmonės, arba atskirai kiekvienas duris, stovint iš bet kurios jų pusės. Išjungiamieji skyrikliai turi būti dviejų padėčių, kad sistema nebūtų automatiškai vėl nustatoma į pradinę padėtį;
29.4. tvirtinimo kablių neleidžiama montuoti tuomet, jeigu jų negalima junginėti iš pagrindinio valdymo posto;
29.5. nuotolinio valdymo įrenginio iš pagrindinio valdymo punkto uždarytos durys gali būti atidarytos naudojant prie durų įrengtus įtaisus ir stovint iš bet kurios jų pusės. Taip atidarius duris, jos vėl turi automatiškai užsidaryti;
29.6. ugniai atsparių durų pulte, esančiame pagrindiniame valdymo poste, kuriame nuolatos budi žmonės, turi būti sumontuoti indikatoriai, signalizuojantys, ar visos nuotolinio valdymo įrenginiu darinėjamos durys turi būti uždarytos;
29.7. uždarymo mechanizmas turi būti suprojektuotas taip, kad, sugedus valdymo sistemai arba pagrindiniam elektros energijos šaltiniui, durys automatiškai turi užsidaryti;
29.8. arti durų su mechanine pavara turi būti numatyti energijos kaupikliai, kurių energijos, sugedus valdymo sistemai ar pagrindiniam elektros energijos šaltiniui, naudojant prie durų įrengtus valdymo įtaisus, durims visiškai atidaryti ir uždaryti užtektų bent dešimčiai kartų;
29.9. valdymo sistemos arba pagrindinio elektros energijos šaltinio gedimas prie vienų durų neturi kliudyti saugiam kitų durų veikimui;
29.10. klinketinėse arba su mechanine pavara duryse, darinėjamose nuotolinio valdymo įrenginiu, turi būti įmontuotas įtaisas, duodantis pavojaus signalą, kuris po durų uždarymo komandos iš pagrindinio valdymo punkto ir prieš pradedant durims užsidarinėti skamba mažiausiai 5 sekundes, tačiau ne ilgiau kaip 10 sekundžių, ir nenutyla, kol durys visiškai užsidaro;
29.11. durys, suprojektuotos atsidaryti tada, kai kelyje susiliečia su tam tikru objektu, turi atsidaryti ne daugiau kaip vieno metro atstumu nuo sąlyčio taško;
29.12. iš dviejų dalių sudarytoms durims, kurioms būtinas skląstis, užtikrinantis jų atsparumą ugniai, turi būti sumontuotas toks skląstis, kuris automatiškai įsijungia tada, kai durys uždaromos perdavus komandą iš valdymo sistemos;
29.13. automatiškai uždaromose duryse su mechanine pavara, per kurias patenkama į specialiosios kategorijos skyrius, nebūtina montuoti pavojaus signalą duodančio įtaiso ir nuotolinio atidarymo įrenginio;
29.14. vietinės valdymo sistemos sudedamosios dalys turi būti prieinamos, panorus jas apžiūrėti ar jas pritaikyti; ir
29.15. duryse su mechanine pavara turi būti įrengiama tokia patvirtinto tipo valdymo sistema, kuri gali veikti kilus gaisrui, kaip ir numatyta Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekse. Ši sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
29.15.1. valdymo sistema, veikianti tiekiant energiją tada, kai temperatūra mažiausiai 200° C, turi valdyti duris ne trumpiau kaip 60 minučių;
30. Išorinių laivo konstrukcijų „A“ klasės atsparumo reikalavimai netaikomi naujuose B, C ir D klasės stiklinėms pertvaroms, langams ir borto iliuminatoriams tais atvejais, jeigu šie reikalavimai dėl pirmiau minėtos sienos atitikimo „A“ klasės atsparumo nuostatoms nėra įtraukti į šių Reikalavimų 45–47 punktus. Taip pat „A“ klasės atsparumo reikalavimai netaikomi antstatų ir kabinų išorinėms durims.
31. Visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 30 punktą, išorinių laivo konstrukcijų „A“ klasės atsparumo reikalavimai netaikomi stiklinėms pertvaroms, langams ir borto iliuminatoriams tais atvejais, jeigu šie reikalavimai dėl pirmiau minėtos sienos atitikimo „A“ klasės atsparumo nuostatoms nėra įtraukti į šių Reikalavimų 45–47 punktus. Išorinių laivo konstrukcijų „A“ klasės atsparumo reikalavimai netaikomi išorinėms durims, išskyrus antstatų ir kabinų išorines duris, esančias prieš gelbėjimosi priemones, įlaipinimo ir išorines susirinkimo punktų zonas, išorinius laiptus ir viršutinius denius, naudojamus evakavimo maršrutams. Viduje esančiu trapų durims šis reikalavimas neprivalomas.
32. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose išskyrus vandeniui nelaidžias duris, oro sąlygoms atsparias duris (pusiau vandeniui nelaidžias duris), duris, vedančias į viršutinį denį, ir tas duris, kurios turi būti atitinkamai pagrįstai nelaidžios dujoms, visose „A“ klasės duryse, esančiose trapuose, viešosios paskirties skyriuose ir pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarose, kertančiose evakavimo maršrutus, turi būti įrengta iš tokios medžiagos pagaminta automatiškai užsidaranti jungtis vamzdžiui prijungti, kurios konstrukcija ir atsparumas ugniai turi būti toks pat, kaip ir tų durų, kuriose ji sumontuota, o tada, kai durys yra uždarytos, turi likti kvadratinė 150 mm anga, o jungtis turi būti įrengta apatiniame durų kampe, priešais durų vyrius, arba, kai durys yra klinketinės, – kuo arčiau angos.
33. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
33.1. „B“ klasės pertvarose įrengtos durys, durų rėmai bei įtaisai, neleidžiantys durims judėti, turi užtikrinti, kad durys būtų uždaromos taip, kad jų atsparumas ugniai būtų ne mažesnis kaip pertvarų, išskyrus tai, jog šių durų apatinėje dalyje galima leisti įrengti ventiliacijos angas. Kai šios angos įrengtos duryse arba po jomis, tokios angos arba bendras angų plotas neturi viršyti 0,05 m2. Jeigu vamzdžio skerspjūvio plotas ne didesnis kaip 0,05 m2, leidžiama įrengti nedegų oro balansavimo vamzdį, nutiestą tarp kabinos ir koridoriaus bei įrengtą po sanitariniu skyriumi. Visose ventiliacijos angose turi būti įtaisytos grotelės, pagamintos iš nedegiosios medžiagos. Durys irgi turi būti iš nedegiosios medžiagos.
33.2. siekiant triukšmo mažinamo, Administracija kaip lygiavertes gali leisti naudoti duris su įmontuotais ventiliacijos triukšmo slopinimo įtaisais tada, kai angos yra vienos šių durų pusės apačioje, o kitos jų pusės viršuje, jeigu laikomasi šių nuostatų:
33.2.1. viršutinės angos su jose sumontuotomis nedegiųjų medžiagų grotelėmis ir automatiškai veikiančia gaisrine sklende, įsijungiančia tada, kai temperatūra pakyla maždaug iki 70°C, visada atgręžtos į koridorių;
34. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, kajutėse, ribojamuose „B“ klasės pertvarų, turi būti įrengtos automatiškai užsidarančios durys. Neleidžiama įrengti apsaugos įtaisų.
35. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose išorinių laivo konstrukcijų „B“ klasės atsparumo reikalavimai netaikomi stiklinėms pertvaroms, langams ir borto iliuminatoriams. Taip pat „B“ klasės atsparumo reikalavimai netaikomi antstatų ir kabinų išorinėms durims. Laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, Administracija gali leisti naudoti degiąsias medžiagas durims, skiriančioms kajutes nuo atskirų vidaus sanitarinių skyrių, pavyzdžiui, dušų.
36. Naujuose B, C ir D klasės laivuose visų trapų rėmas turi būti plieninis, o trapai iš visų pusių aptveriami „A“ klasės pertvaromis ir visų jų angoms turi būti įrengiami priverstinio uždarymo įtaisai, išskyrus tai, kad:
36.1. du denius jungiantis trapas gali būti atviras, jeigu denio atsparumą užtikrina atitinkamos tarpdenio skyriaus pertvaros arba durys. Jei kuriame nors tarpdenio skyriuje trapas yra uždaras, to trapo šachta apsaugoma laikantis šių Reikalavimų 10–13 punktų nuostatų;
37. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose iš trapo šachtos turi būti galima tiesiogiai pereiti į koridorius, o šių šachtų matmenys turi būti tokie, kad būtų atsižvelgta į keleivių, kurie gali naudotis šiomis šachtomis, skaičių ir numatyta, kad nesusidarytų keleivių spūstis.
38. Naujuose B, C ir D klasės laivuose trapų šachtos turi atitikti šiuos reikalavimus:
38.1. neviršijant trapų šachtų perimetro, jose leidžiama įrengti tik viešuosius tualetus, sandėliukus iš nedegiųjų medžiagų saugos įrangai laikyti ir viešosios informacijos perdavimo priemones.
39. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose liftų šachtos turi būti įrengtos taip, kad liepsna ir dūmai iš vieno tarpdenio neišplistų į kitą, ir turi būti numatytos priemonės šachtoms uždaryti, kad būtų galima valdyti oro trauką.
40. Keleivinių laivų, gabenančių ne daugiau kaip 36 keleivius, ventiliacijos sistemoms taikomi šie reikalavimai:
40.1. naujuose B, C ir D klasės laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, ventiliacijos sistema, be šio punkto nuostatų, taip pat turi atitikti šių Reikalavimų 41.1-41.7 bei 41.9 ir 42 punktų reikalavimus.
40.2. naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
40.2.1. ventiliatoriai turi būti išdėstomi taip, kad su skirtingais skyriais sujungtos šachtos neatsidurtų už pagrindinės vertikaliosios zonos ribų;
40.2.2. kai ventiliacijos sistemos kerta denius, be atsparumo priemonių, numatytų šių Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 48.1–48.5 punktuose, ir priemonių, susijusių su atsparumu ugniai, turi būti imamasi papildomų, kad būtų sumažinta galimybė dūmams ir karštoms dujoms šia sistema patekti iš vieno tarpdenio į kitą. Jeigu tai reikalinga vertikalieji vamzdžiai, turi būti izoliuojami, laikantis atitinkamų šių Reikalavimų 1 ir 2 lentelių nuostatų;
40.3. ventiliacijos vamzdžiai naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti pagaminti iš šių medžiagų:
40.3.1. tie vamzdžiai, kurių skerspjūvio plotas yra ne mažesnis kaip 0,075 m2, taip pat visi vertikalieji ortakiai, sujungti su daugiau kaip vienu tarpdenio skyriumi, turi būti pagaminti iš plieno arba iš lygiavertės medžiagos;
40.3.2. tie vamzdžiai, kurių skerspjūvio plotas yra mažesnis kaip 0,075 m2, tačiau jie nėra pirmiau minėtame 46.3.1 papunktyje nurodyti vertikalieji vamzdžiai, gaminami iš nedegiųjų medžiagų. Kai šie vamzdžiai vedami per „A“ arba „B“ klasės pertvaras, atitinkamas dėmesys kreipiamas į tai, kad būtų užtikrintas pertvaros atsparumas ugniai;
40.3.3. tos trumpos ventiliacijos vamzdžių atkarpos, kurių skerspjūvio plotas nėra didesnis kaip 0,02 m2 ir kurios nėra ilgesnės kaip 2 metrai, gali nebūti pagamintos iš nedegiųjų medžiagų, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
40.3.3.1. vamzdis pagamintas iš dėl gaisro grėsmės mažai pavojingos medžiagos, atitinkančios klasifikacinės bendrovės reikalavimus;
40.4. visų B, D ir D klasės laivuose, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau vietoj šių Reikalavimų 40.3.1 papunktyje nustatytų medžiagų, ventiliacijos vamzdžiai turi būti pagaminti iš tokios medžiagos, kuriai būdingas mažas liepsnos plitimo greitis;
40.5. trapų šachtos, B, D ir D klasės laivuose, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti ventiliuojamos tik sistema, sudaryta iš atskiro ventiliatoriaus ir ventiliacijos vamzdžio, kuri nenaudojama ventiliuoti jokiam kitam su ventiliacijos sistema sujungtam skyriui;
40.6. naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose visoje priverstinės ventiliacijos sistemoje, išskyrus mašinų ir krovinių skyrių ventiliaciją bei bet kurią kitą sistemą, būtiną pagal šių Reikalavimų 41.5 punkto nuostatas, turi būti įrengiami valdymo įtaisai, kurie grupuojami taip, kad visus ventiliatorius būtų galima išjungti iš bet kurios vienos iš dviejų vietų, įrengtų pagal galimybes kuo toliau viena nuo kitos. Priverstinės ventiliacijos, naudojamos mašinų skyriams ventiliuoti, valdymo įtaisai taip pat turi būti grupuojami taip, kad juos būtų galima junginėti iš dviejų vietų, iš kurių viena turi būti įrengta ne mašinų skyriuje. Tuos ventiliatorius, kurie priverstinės ventiliacijos sistemose naudojami krovinių skyriams ventiliuoti, turi būti galima išjungti iš kurios nors saugios vietos, tačiau ne iš pirmiau minėtų skyrių;
40.7. jeigu viešosios paskirties patalpos, naujuose B, C ir D klasės laivuose, išdėstytos trijuose arba daugiau atvirųjų denių, ir jose stovi lengvai įsiliepsnojantys daiktai, pavyzdžiui, baldai, ir jeigu jas sudaro ir uždari skyriai, pavyzdžiui, parduotuvės, darbo kabinetai ir restoranai, tuomet šiose patalpose turi būti įrengiama dūmų ištraukimo sistema. Dūmų ištraukimo sistemą įjungia būtina įrengti dūmų aptikimo sistema, ir kurią galima valdyti rankiniu būdu. Ventiliatorių dydis turi būti parinktas taip, kad visą patalpos tūrio orą jie ištrauktų per 10 minučių arba greičiau;
40.8. naujuose B, C ir D klasės laivuose, ventiliacijos kanaluose turi būti numatyti atitinkamai išdėstyti liukai, taip ir tokiose vietose įrengti, kur tai įmanoma padaryti, kad būtų galima kanalus apžiūrėti ir valyti;
40.9. naujuose B, C ir D klasės laivuose virtuvės patalpų ištraukiamosios ventiliacijos kanalai, kuriuose gali kauptis lydyti galvijų taukai ir riebalai, turi atitikti šių Reikalavimų 35.1.4.1 ir 35.1.4.2 ir papunkčių nuostatas, todėl šiuose kanaluose turi būti sumontuota:
40.9.1. lengvai išimama, kad būtų galima ją valyti, lydytų galvijų taukų gaudyklė, jeigu neįrengta kita patvirtinta taukų šalinimo sistema;
40.9.2. kanalo galuose, apatiniame ir viršutiniame, turi būti įrengtos tokios automatinės priešgaisrinės sklendės, kurios turi būti automatiškai valdomos nuotoliniais įtaisais;
40.9.4. ištraukiamojo ir slėginių ventiliatorių nuotolinio valdymo, šių Reikalavimų 40.9.2 punktuose minėtų automatinių priešgaisrinių sklendžių ir gaisro gesinimo sistemų valdymo įrenginiai turi būti montuojami prie įėjimo į virtuvę. Jeigu sistema sumontuota iš daugelio atšakų, turi būti numatytos priemonės visoms ištraukimo atšakoms, sujungtoms su tuo pačiu pagrindiniu ortakiu, uždaryti, kad paskui į sistemą būtų galima leisti gesinimo medžiagą; ir
41. Laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, ventiliacijos sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
41.1. ventiliacijos vamzdžiai turi būti pagaminti iš nedegiosios medžiagos. Trumpi vamzdžiai, ne ilgesni kaip 2 metrai, kurių skerspjūvio plotas yra ne didesnis kaip 0,02 m2, gali būti gaminami iš kitokių nei iš nedegiųjų medžiagų, jeigu laikomasi šių sąlygų:
41.1.1. šie vamzdžiai turi būti pagaminti iš tokios medžiagos, kuri, Administracijos nuomone, turi būti dėl gaisro grėsmės nepavojinga;
41.2. neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 41.1. papunkčio nuostatas, B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, ventiliacijos vamzdžiai turi būti pagaminti iš medžiagos, kuriai būdingas mažas liepsnos plitimo greitis;
41.3. kai ventiliacijos kanalai, B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, kurių laisvasis skerspjūvio plotas didesnis kaip 0,02 m2, kerta „A“ klasės pertvaras arba denius, į angas turi būti klojamos plieninės movos tais atvejais, kai pertvaras ar denius kertančių ortakių dalis prie kertamos pertvaros ar denio nėra plieninė, o ortakiai ir movos šioje dalyje turi atitikti šiuos reikalavimus:
41.3.1. movos medžiagos storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, o pati mova ne trumpesnė kaip 900 mm. Jei mova kerta pertvaras, pirmiau minėtą ilgį tinkamiausia dalyti į dvi dalis po 450 mm iš abiejų pertvaros pusių. Šiuose ortakiuose arba jų movose turi būti įrengta ugniai atspari izoliacija. Jos atsparumas liepsnai neturi būti mažesnis nei tos pertvaros ar denio, per kurį ortakis vedamas;
41.3.2. tuose vamzdžiuose, kurių laisvasis pjūvio plotas viršija 0,075 m2, turi būti įrengtos automatinės priešgaisrinės sklendės. Nors jos valdomos automatiškai, tačiau šias sklendes taip pat turi būti įmanoma uždaryti rankomis iš abiejų pertvaros arba denio pusių. Automatinėje priešgaisrinėje sklendėje turi būti įmontuojamas indikatorius, rodantis, ar sklendė atidaryta, ar uždaryta. Šios sklendės nebūtinos, kai vamzdžiai kerta tuos skyrius, kurių sienos yra „A“ klasės pertvaros, ir tais atvejais, kai vamzdžiai šių skyrių neventiliuoja, su sąlyga, kad šių vamzdžių atsparumas liepsnai yra toks pat, kaip ir tų pertvarų, kurias jie kerta. Automatinės priešgaisrinės sklendės turi būti lengvai prieinamos. Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, automatinės priešgaisrinės sklendės turi būti įrengtos už vidinių klojinių arba apkalų, o tuose vidiniuose klojiniuose arba apkalose turi būti įrengtos patikrinimo durys, prie kurių turi būti įrengta plokštelė, parodanti automatinės priešgaisrinės sklendės identifikacinį numerį. Automatinės priešgaisrinės sklendės identifikacinis numeris taip pat turi būti nurodytas visuose atitinkamuose nuotolinio valdymo pultuose;
41.3.3. B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, plonai apkalto vamzdžio su laisvuoju skerspjūvio plotu, lygiu arba mažesniu už 0,002 m2, ir vedamo per „A“ klasės pertvaras arba denius, anga turi būti išklota tokia plienine mova, kuri turi būti ne plonesnė kaip 3 mm ir ne trumpesnė kaip 200 mm, pageidautina po 100 mm kiekvienoje iš abiejų pertvaros pusių, o tada, kai vamzdis vedamas per denį, jis turi eiti ištisai per žemesniąją kertamo denio pusę;
41.3.4. vamzdžiai, numatyti mašinų skyriams, virtuvėms, automobilių denio, ro-ro kroviniams arba specialiosios kategorijos skyriams ventiliuoti, neturi būti vedami per gyvenamąsias ar tarnybines patalpas arba valdymo postus tais atvejais, jeigu jie neatitinka šių Reikalavimų 41.3.4.1–41.3.4.4 arba 41.1.4.5 ir 41.1.4.6 papunkčiuose apibrėžtų sąlygų:
41.3.4.1. vamzdžiai turi būti pagaminti iš tokio plieno, kurio storis yra mažiausiai 3 mm, atitinkamai 5 mm, kai vamzdžio plotis arba skersmuo nėra didesnis kaip 300 mm, įskaitant ir 300 mm, 760 mm ir didesnis, o tų vamzdžių, kurių plotis arba skersmuo 300–760 mm, medžiagos storis gaunamas interpoliacijos būdu;
41.3.4.3. vamzdžiuose prie tų pertvarų, kurias jie kerta, turi būti įrengtos automatinės priešgaisrinės sklendės; ir
41.3.4.4. vamzdžiai nuo mašinų skyrių, virtuvių, automobilių denio, ro-ro krovininių arba specialiosios kategorijos skyrių iki taško, už kiekvienos automatinės priešgaisrinės sklendės esančio bent per penkis metrus, izoliuojami pagal „A-60“ standarto reikalavimus; arba
41.3.4.5. vamzdžiai pagaminti iš plieno pagal šių Reikalavimų 41.3.4.5 ir 41.3.4.6 papunkčių reikalavimus; ir
41.3.4.6. per gyvenamąsias ar tarnybines patalpas arba valdymo postus vedami ortakiai izoliuotii pagal „A-60“ standarto reikalavimus;
41.4. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, ventiliacijos sistemos, rengiamos A kategorijos mašinų, transporto priemonių bei ro-ro krovinių skyriuose, koridoriuose, specialiosios kategorijos ir krovinių skyriuose, paprastai turi būti atskiriamos viena nuo kitos ir nuo kitų skyrių ventiliacijos sistemų. Tačiau keleiviniuose laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, koridorių ventiliacinės sistemos neprivalo būti įrengtos visiškai atskirai – jas gali aptarnauti kitus skyrius aptarnaujančio ventiliacinio sektoriaus atskiri vamzdžiai. Bet kokiu atveju automatinė priešgaisrinė sklendė turi būti įrengta koridoriaus ventiliacijos ortakyje šalia ventiliacijos sektoriaus;
41.5. ventiliacijos vamzdžiai, numatyti gyvenamosioms bei tarnybinėms patalpoms ir valdymo postams ventiliuoti, neturi būti vedami per mašinų skyrius, virtuves, automobilių denio, ro-ro krovinius arba specialiosios kategorijos skyrius tais atvejais, jeigu jie neatitinka šių Reikalavimų 41.3.4.1–41.3.4.3 bei 41.3.4.5–41.3.4.6 papunkčiuose apibrėžtų sąlygų:
41.5.1. ventiliacijos vamzdžiai, kertantys mašinų skyrių, virtuvę, automobilių denio, ro-ro krovininius arba specialiosios kategorijos skyrius, gaminami iš plieno, laikantis šių Reikalavimų 41.3.4.1 ir 41.3.4.2 papunkčių nuostatų;
41.5.2. automatinės priešgaisrinės sklendės montuojamos arti tų sienų, kurias kerta ventiliacijos vamzdžiai; ir
41.5.3. mašinų skyriaus, virtuvės, automobilių denio, ro-ro krovininių arba specialiosios kategorijos skyrių sienų sandarumas išlaikomas perėjimų vietose; arba
41.5.4. ortakiai, kertantys mašinų skyrių, virtuvę, automobilių denio, ro-ro krovininių arba specialiosios kategorijos skyrius, gaminami iš plieno, laikantis šių Reikalavimų 41.3.4.1 ir 41.3.4.1 papunkčių nuostatų;
41.5.5. per mašinų skyrių, virtuvę, automobilių denio, ro-ro krovininį arba specialiosios kategorijos skyrius vedami ortakiai izoliuojami pagal „A-60“ standarto nuostatas;
41.6. kai tie ventiliacijos kanalai, kurių laisvasis skerspjūvio plotas didesnis kaip 0,02 m2, kerta „B“ klasės pertvaras, jose turi būti įklojamos 900 mm ilgio plieninės movos, o šį ilgį tinkamiausia dalyti į dvi dalis po 450 mm iš abiejų pertvaros pusių tais atvejais, jeigu ortakio pirmiau minėto ilgio dalis pagaminta ne iš plieno;
41.7. tokių priemonių pagal galimybes imamasi valdymo postuose, įrengtuose ne mašinų skyriuose, siekiant užtikrinti, kad šie postai būtų ventiliuojami, kad juose būtų normalus matomumas ir kad iš jų būtų šalinami dūmai, kad kilus gaisrui valdymo postų mechanizmus ir įrangą būtų galima veiksmingai prižiūrėti taip, kad jie patikimai veiktų. Turi būti numatytos alternatyvios ir atskiros priemonės orui tiekti; dviejų orą tiekiančių šaltinių oro imtuvai turi būti išdėstomi taip, kad pavojus, jog abu imtuvus vienu metu užtvindytų dūmai, būtų kuo mažesnis. Šių reikalavimų galima netaikyti valdymo postams, įrengtiems viršutiniame denyje ar tiems, iš kurių patenkama į viršutinį denį, taip pat tada, kai vietiniai uždarymo įrenginiai yra tokie pat veiksmingi;
41.8. Ištraukiamosios ventiliacijos kanalų iš virtuvės patalpų, jeigu jie vedami per gyvenamąsias patalpas arba per tuos skyrius, kuriuose laikomos degiosios medžiagos, sienos turi būti suformuotos iš „A“ klasės pertvarų. Kiekviename ištraukimo kanale turi būti sumontuota:
41.9. jeigu būtina, kad ventiliacijos kanalas kirstų pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarą, arti šios pertvaros turi būti sumontuojama patikima automatinė priešgaisrinė uždaromoji sklendė. Šią sklendę galima uždaryti rankomis iš abiejų pertvaros pusių. Vieta, iš kurios sklendė valdoma, lengvai prieinama ir žymima raudonais šviesą atspindinčiais dažais. Ortakis tarp pertvaros ir priešgaisrinės sklendės turi būti plieninis arba iš kitos lygiavertės medžiagos ir, jeigu reikia, izoliuotas laikantis Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 48.1–48.5 papunkčiuose išdėstytų reikalavimų. Bent iš vienos pertvaros pusės priešgaisrinė sklendė turi būti sumontuojama su indikatoriumi, rodančiu, ar sklendė atidaryta.
42. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose visų ventiliacijos sistemų pagrindinius oro imtuvus ir oro išleidimo angas turi būti galima uždaryti ir nesant ventiliuojamuose skyriuose.
43. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose priverstinę gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų, krovinių skyrių, valdymo postų ir mašinų skyrių ventiliaciją turi būti galima išjungti iš lengvai prieinamos vietos, esančios ne ventiliuojamame skyriuje. Ši vieta neturėtų būti lengvai atkirsta, jeigu ventiliuojamame skyriuje kiltų gaisras. Įtaisai, numatyti mašinų skyrių priverstinei ventiliacijai išjungti, visiškai turi būti atskirti nuo įtaisų, numatytų kitų skyrių ventiliacijai išjungti.
44. Visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau priemonės, išbandomos laikantis TJO Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatų:
45. Reikalavimai langų ir borto iliuminatorių įrengimui naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose:
45.1. visi langai ir borto iliuminatoriai, įtaisyti gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų bei valdymo postų, išskyrus tuos, kuriems taikomos nuostatos, pertvarose, turi būti įrengti taip, kad nebūtų pažeisti to pertvarų tipo, kuriose įrengti langai ir borto iliuminatoriai, atsparumo reikalavimai.;
45.2. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, tai nustatoma pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas;
45.3. nepaisant šių Reikalavimų 1 – 4 lentelėse pateiktų reikalavimų, visi langai ir borto iliuminatoriai, įtaisyti tose pertvarose, kuriomis gyvenamosios ir tarnybinės patalpos bei valdymo postai apsaugoti nuo oro sąlygų poveikio, turi būti įrengti su rėmais, pagamintais iš plieno arba iš kitos atitinkamos medžiagos. Stiklas turi būti įstatytas į metalinį aptaisą arba kampuotį;
46. Reikalavimai langų ir borto iliuminatorių įrengimui naujuose B, C ir D klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius:
46.1. langų, atgręžtų į gelbėjimosi priemones, įlaipinimo ir susirinkimo vietas, išorinius trapus bei atviruosius denius, įtrauktus į evakavimo maršrutus, ir langų, įrengtų žemiau tų vietų, iš kurių įlaipinama į gelbėjimo plaustus bei į evakavimo tiltelius, atsparumas liepsnai turi atitikti šių Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus reikalavimus. Jeigu langams numatytos automatinės specializuotos purkštuvo galvutės, tie langai, kurių atsparumas liepsnai yra „A-0“, gali būti priimtini kaip lygiaverčiai;
46.2. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, automatinėmis specializuotomis purkštuvo galvutėmis gali būti laikomos:
46.2.1. virš langų įtaisytos specializuotos galvutės, įrengtos papildomai įprastiniams vidinių klojinių purkštuvams; arba
46.2.2. įprastinės vidinių klojinių purkštuvų galvutės, išdėstytos taip, kad langas būtų apsaugotas vidutiniu pritaikymo greičiu, kuris turi būti ne mažesnis kaip 5 litrų/m2 per minutę, o skaičiuojant padengimo plotą įtraukiamas ir papildomas lango plotas;
47. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius bei eksploatuojamuose B klasės laivuose nepaisant šių Reikalavimų 3 ir 4 lentelėse išdėstytų nuostatų, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į langų, atgręžtų į tas atviras arba uždaras vietas, iš kurių įlaipinama į gelbėjimo valtis ar plaustus, atsparumą liepsnai ir langų, esančių žemiau įlaipinimo į valtis bei plaustus vietų ir įrengtų tokioje vietoje, kad šiems langams nesulaikius liepsnos, būtų trukdoma nuleisti gelbėjimo valtis ar plaustus arba įlaipinti keleivius į valtis ar plaustus.
48. Reikalavimai degiųjų medžiagų naudojimui naujuose B, C ir D klasės laivuose:
48.1. visos apkalos, gruntai, priešgaisrinės pertvaros, apdailos detalės ir izoliacijos sluoksniai, išskyrus krovinių, pašto bei bagažo skyrius arba tarnybinio skyriaus šaldymo patalpas, turi būti iš nedegiųjų medžiagų. Tos dalinės pertvaros arba deniai, kuriais skyrius dalijamas siekiant patogumo arba dėl su dizainu susijusių priežasčių, taip pat turi būti iš nedegiųjų medžiagų;
48.2. garams nelaidūs sluoksniai ir lipniosios medžiagos, naudojami izoliacijai įrengti, bei šalčio skirstymo sistemų vamzdyno armatūros izoliacija gali būti iš degiųjų medžiagų, tačiau tokių medžiagų pagal galimybes turi būti naudojama kuo mažiau, o jų atviriesiems paviršiams būdingos ypatybės, trukdančios plisti liepsnai, kurios nustatomos pagal bandymo tvarką, pateiktą TJO asamblėjos rezoliucijoje A.653 (16).
49. Visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 48.2 punkto nuostatas garams nelaidūs sluoksniai ir lipniosios medžiagos, naudojami izoliacijai įrengti, bei šalčio skirstymo sistemų vamzdyno armatūros izoliacija gali būti iš degiųjų medžiagų, tačiau tokių medžiagų pagal galimybes turi būti naudojama kuo mažiau, o jų atviriesiems paviršiams turi būti būdingas mažas liepsnos plitimo greitis.
49.1. šiems paviršiams turi būti būdingas mažas liepsnos plitimo greitis:
49.1.1. koridorių ir trapų šachtų bei pertvarų atviriesiems paviršiams, gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų bei valdymo postų sienų ir perdangų apdailai;
49.2. jokioje gyvenamojoje arba tarnybinėje patalpoje degiosios apdailos, briaunelių, papuošimų ir vienasluoksnės faneros tūris neturi viršyti tokio tūrio, kuris būtinas pirmiau minėtos patalpos visoms sienoms ir perdangoms iškloti 2,5 mm storio vienasluoksne fanera. Prie vidinių klojinių, pertvarų arba denių pritvirtinti baldai neįtraukiami, skaičiuojant bendrąjį degiųjų medžiagų tūrį;
49.3. jeigu laive įrengta Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 36–38 punktų nuostatas atitinkanti automatinė purkštuvų sistema, į pirmiau minėtą tūrį galima įtraukti tam tikrą degiosios medžiagos, naudojamos „C“ klasės pertvaroms statyti, dalį;
49.4. tiems paviršiams ir apkaloms, kuriems taikomi šių Reikalavimų 49.1 punkto nuostatos, turi būti naudojamos atitinkamo storio faneros kurių ploto šilumingumas neviršija 45 MJ/m2;
49.5. trapų šachtose statomi tik baldai, skirti sėdėti. Jie turi būti pritvirtinti, kiekvieno denio kiekvieno trapo šachtoje statomi ne daugiau kaip šešių sėdimų vietų, dėl gaisro grėsmės riboto pavojingumo baldai, netrukdantys keleiviams naudotis evakavimo maršrutais. Administracija trapo, įrengto pagrindiniame keleivių priimamajame, šachtoje gali leisti statyti papildomą baldą sėdėti, jeigu jis pritvirtinamas, yra pagamintas iš nedegiosios medžiagos ir netrukdo keleiviams judėti evakavimo maršrutu. Tuose keleivių ir įgulos koridoriuose, kurie kajučių sekcijose įtraukti į evakavimo maršrutus, neleidžiama statyti baldų. Be to, kaip minėta jau anksčiau, iš nedegiosios medžiagos leidžiama įrengti sandėliukus, skirtus būtinai saugos įrangai laikyti. Geriamojo vandens ir ledo gabaliukų aparatai gali būti statomi koridoriuose tais atvejais, jeigu aparatai yra stacionarūs ir nemažina evakavimo maršrutų pločio. Tai taip pat taikoma dekoratyvinėms gėlėms arba augalams, statuloms ar kitiems meno objektams, pavyzdžiui, paveikslams ir kilimams, esantiems koridoriuose ir trapuose;
50. Visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 49.6 punkto nuostatas, dažai, lakai ir kitos atviriesiems paviršiams naudojamos apdailos medžiagos degdamos neturi išskirti pernelyg didelio kiekio dūmų arba nuodingų produktų, tai nustatant pagal TJO Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas. Jeigu gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose naudojama pirminė denio danga, ji turi būti iš tokios patvirtintos ir sunkiai įsiliepsnojančios medžiagos, kurios įsiliepsnojimo temperatūra nustatoma pagal įsiliepsnojimo temperatūros bandymo tvarką, išdėstytą TJO asamblėjos rezoliucijoje A.687 (17), ir kuri padidėjus temperatūrai nekelia apnuodijimo arba sprogimo pavojaus;
51. Visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 50 punkto nuostatas, gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose turi būti naudojama pirminė denio danga, ji turi būti iš tokios patvirtintos ir sunkiai įsiliepsnojančios medžiagos, kuri padidėjus temperatūrai nekelia apnuodijimo arba sprogimo pavojaus, tai nustatant pagal TJO Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas.
52. Visuose naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivuose gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose, valdymo postuose, koridoriuose ir trapuose:
52.1. už apdailos detalių, juostelių arba apkalos esantys uždari tarpai turi būti tinkamai suskirstomi sandariai įrengiamomis priešgaisrinėmis pertvaromis, tarp kurių atstumas turi būti ne didesnis kaip 14 metrų;
53. Stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos bei kitos automatinių purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
53.1. naujuose B, C ir D klasės laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius ir laivuose kurių ilgis mažesnis negu 24 m, visose zonose, vertikaliosiose ar horizontaliosiose, visose gyvenamosiose ar tarnybinėse patalpose bei valdymo postuose, išskyrus skyrius, nekeliančius didelės gaisro grėsmės, pavyzdžiui, tuščius, sanitarinius ir pan., turi būti įrengta:
53.1.1. stacionarioji gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos patvirtinto tipo sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 38–40 punktų nuostatas, įrengta ir išdėstyta taip, kad būtų aptiktas gaisras, kilęs šiuose skyriuose, tačiau naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, ji turi būti įrengta ir išdėstoma taip, kad koridoriuose, trapuose ir gyvenamosiose patalpose, įtrauktose į evakavimo maršrutus, būtų aptikti dūmai, arba
53.1.2. automatinių purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos patvirtinto tipo sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 36–38 punktų nuostatas arba TJO rekomendacijas, išdėstytas TJO asamblėjos rezoliucijoje A.800 (19) dėl patvirtintos lygiavertės purkštuvų sistemos, kuri turi būti įrengta ir išdėstyta taip, kad pirmiau minėti skyriai būtų apsaugoti ir, be to, stacionarioji gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos patvirtinto tipo sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 38–40 punktus reikalavimus ir įrengta bei išdėstyta taip, kad koridoriuose, trapuose ir gyvenamosiose patalpose, įtrauktose į evakavimo maršrutus, būtų aptikti dūmai;
53.2. laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, išskyrus laivus, trumpesnius kaip 24 metrai, turi būti įrengta:
53.2.1. visose pagalbinėse patalpose, valdymo postuose ir gyvenamosiose patalpose, įskaitant koridorius ir trapus, automatinė purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos patvirtinto tipo sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 36 – 38 punktų reikalavimus arba TJO rekomendacijas, išdėstytas TJO asamblėjos rezoliucijoje A.800 (19) dėl patvirtintos lygiavertės purkštuvų sistemos;
53.2.2. tuose valdymo postuose, kuriuose vanduo gali apgadinti pagrindinę įrangą, galima montuoti kitokio tipo patvirtintą stacionariąją priešgaisrinę sistemą;
53.2.3. stacionarioji gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos patvirtinto tipo sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 38–40 punktus nuostatas, turi būti įrengiama ir išdėstoma taip, kad tarnybinėse patalpose, valdymo postuose ir gyvenamosiose patalpose, įskaitant koridorius ir trapus, būtų aptikti dūmai. Dūmų indikatorių nebūtina įrengti voniose ir virtuvėse;
53.3. naujuose B, C ir D klasės laivuose neperiodiškai prižiūrimuose mašinų skyriuose, laikantis Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 38–40 punktų atitinkamų nuostatų, turi būti įrengta stacionarioji gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos patvirtinto tipo sistema;
53.4. ši gaisro aptikimo sistema naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti suprojektuota ir detektoriai išdėstomi taip, kad kiekviename pirmiau minėtame skyriuje mechanizmams veikiant normaliomis eksploatavimo sąlygomis ir kaitaliojant tokio skyriaus ventiliavimo būdą, naudotiną atsižvelgiant į aplinkos temperatūrų intervalą, nedelsiant būtų aptiktas kilęs gaisras. Aptikimo sistemų, naudojančių tik šilumos detektorius, neleidžiama įrengti, išskyrus riboto aukščio skyriuose ir ten, kur tokių sistemų įrengimas ypač tinkamas. Aptikimo sistema garsinį ir vizualų pavojaus signalą, abiem atžvilgiais skirtingą nuo bet kurios kitos sistemos signalų, duodamų ne dėl gaisro, turi duoti atitinkamose vietose, kad pavojaus signalai būtų pastebėti navigaciniame tiltelyje ir kad juos pastebėtų laivo mechanikas;
54. Reikalavimai specialiosios kategorijos skyrių, įrengtų virš pertvarų denio arba po juo, apsaugai:
54.1. jeigu specialiosios paskirties skyrių neįmanoma dalyti įprastomis pagrindinėmis vertikaliosiomis zonomis, lygiavertė šių skyrių apsauga turi būti užtikrinta pritaikius horizontaliosios zonos koncepciją ir numačius veiksmingą stacionariąją priešgaisrinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, į horizontaliąją zoną galima įtraukti daugiau kaip vieno denio specialiosios kategorijos skyrius, jeigu bendras gabaritinis transporto priemonėms numatytas aukštis neviršija 10 metrų;
54.2. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 48–52 bei šių Reikalavimų 28–35 ir 39–42 punktų, nuostatos siekiant išlaikytas vertikaliosios zonos sandarumą, taip pat taikomos naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, deniams ir pertvaroms, horizontaliąsias zonas skiriantiems vienas nuo kitų ir nuo likusios laivo dalies;
54.3. konstrukcinė apsauga turi atitikti šiuos reikalavimus:
54.3.1. naujuose laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, specialiosios kategorijos skyrių ribinės pertvaros ir deniai turi būti izoliuojami laikantis „A-60“ standarto reikalavimų. Tačiau jeigu dėl gaisro grėsmės mažai arba visiškai nepavojingas (kaip apibrėžta šiuose Reikalavimuose) viršutinio denio skyrius, sanitarinis arba panašus skyrius, tankas, tuščias arba pagalbinis mašinų skyrius turi būti toje pačioje pertvaros pusėje, galima taikyti mažesnį standartą „A-0“;
54.3.2. jeigu skystojo kuro bakai įrengti po specialiosios kategorijos skyriumi, denio atsparumas tarp tokių skyrių gali būti sumažintas iki standarto „A-0“;
54.3.3. naujuose laivuose, gabenančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, specialiosios kategorijos skyrių ribinės pertvaros turi būti izoliuojamos laikantis šių Reikalavimų 3 lentelėje nuostatų (11) kategorijos skyriams, o horizontalios sienos – laikantis šių Reikalavimų 4 lentelėje nuostatų (11) kategorijos skyriams;
54.3.4. navigaciniame tiltelyje turi būti numatyti indikatoriai, signalizuojantys, kai uždaromos kurios nors iš tų ugniai atsparių durų, per kurias einama specialiosios kategorijos skyriaus link arba per kurias išeinama iš jo;
54.4. stacionarioji priešgaisrinė sistema naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, turi atitikti šiuos reikalavimus:
54.4.1. visuose specialiosios kategorijos skyriuose turi būti įrengta patvirtinta stacionarioji rankomis valdoma slėginė vandens purškimo sistema, apsauganti visas bet kurio denio ir automobilių platformos vietas tokiame skyriuje;
54.4.2. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, tokiose vandens purškimo sistemose:
54.4.2.2. atliekamas aiškus ženklinimas ant kiekvienos vamzdyno sklendės, nurodantis aptarnaujamus skyrius;
54.4.2.5. klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti naudoti bet kurią kitą stacionariąją priešgaisrinę sistemą, prieš tai įrodžius atliekant visos apimties bandymą, imituojantį tekančių degalų gaisrą specialiosios kategorijos skyriuje, kad ji ne mažiau veiksminga gesinant gaisrus, galinčius kilti pirmiau minėtame skyriuje. Tokia stacionarioji slėginė vandens purškimo arba kita lygiavertė priešgaisrinė sistema turi atitikti TJO asamblėjos rezoliucijos A.123 (V) nuostatas, taip pat atsižvelgiama į TJO Saugios laivybos komiteto aplinkraštį Nr. 914 „Kitokių gaisro gesinimo vandeniu sistemų naudojimo specialiosios kategorijos skyriuose gairės“;
54.5. patruliavimai ir gaisro aptikimas naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius turi atitikti šiuos reikalavimus:
54.5.1. turi būti sukurta patikima priešgaisrinių patruliavimų, stebinčių skyriuose kuriuose specialiosios kategorijos skyrius, sistema, kol laivas plaukia, nevykdomi pastovūs priešgaisriniai patruliavimai, turi būti numatyta stacionarioji gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos patvirtinto tipo sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 38–40 punktų nuostatas ir galinti nedelsiant aptikti įsiliepsnojantį gaisrą. Atstumas tarp indikatorių ir jų išdėstymo vietos turi būti parinktas atsižvelgiant į ventiliavimo ir kitų atitinkamų veiksnių poveikį;
54.5.2. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, įrengta sistema turi būti išbandyta įprastinėmis ventiliacijos sąlygomis, o jos bendrasis valdomumo laikas turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus;
54.5.3. visuose specialiosios paskirties skyriuose būtinai turi būti numatytos tokios vietos, iš kurių galima duoti rankiniu būdu įjungiamą signalą, o po vieną tokią vietą turi būti įrengta prie kiekvieno pirmiau minėto skyriaus išėjimo;
54.5.4. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, tos vietos, iš kurių galima duoti rankiniu būdu įjungiamą signalą, turi būti išdėstytos taip, kad iš bet kurios tarpo vietos atstumas nebūtų didesnis kaip 20 metrų nuo tos vietos, iš kurios galima duoti rankiniu būdu įjungiamą signalą;
54.6. Nešiojamoji priešgaisrinė įranga turi atitikti šiuos reikalavimus:
54.6.1. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose visuose specialiosios kategorijos skyriuose turi būti numatyta:
54.6.1.2. nešiojamasis gesinimo putomis agregatas, atitinkantis Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 27.4 papunkčio nuostatas, tuo atveju, jeigu laive yra bent du tokie agregatai, kuriuos galima naudoti pirmiau minėtuose skyriuose; ir
54.6.2. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
54.6.2.1. visų lygių denių visose apatinėse laivo patalpose arba tuose skyriuose, kur laikomos gabenamos transporto priemonės, turi būti numatyti nešiojamieji gesintuvai, kurie turi būti išdėstyti vienas nuo kito ne didesniu kaip 20 metrų atstumu abiejose skyriaus pusėse. Bent po vieną nešiojamąjį gesintuvą turi būti laikoma prie kiekvieno įėjimo į tokius skyrius;
54.6.2.2. specialiosios kategorijos skyriuose taip pat turi būti numatytos šios gaisro gesinimo priemonės:
54.6.3. ventiliacijos sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
54.6.3.1. specialiosios kategorijos skyriuose turi būti numatyta veiksminga priverstinė ventiliacija, galinti užtikrinti, kad oras šiuose skyriuose per valandą pasikeistų 10 kartų. Šių skyrių sistema turi būti visiškai atskirta nuo kitų ventiliacijos sistemų ir ji turi veikti visą laiką, kol specialiosios kategorijos skyriuose stovi automobiliai. Transporto priemones kraunant į laivą arba iš jo iškraunant užtikrinama, kad šiuose skyriuose oras pasikeistų bent 20 kartų;
54.6.3.2. į kiekvieną specialiosios kategorijos skyrių, kuriam orą tiekia tokie ventiliacijos kanalai, kuriuos galima patikimai uždaryti, turi būti vedamas atskiras ventiliacijos kanalas. Šią sistemą turi būti galima valdyti iš vietos, esančios ne tokiuose skyriuose;
54.6.3.4. turi būti numatytos priemonės tam, kad navigaciniame tiltelyje būtų duodamas signalas, kai nustojama tiekti būtiną oro kiekį arba kai tiekiamo oro kiekis mažėja;
54.6.3.5. turi būti numatyti įrenginiai, kuriais ventiliacijos sistemą tuo atveju, jeigu laive kiltų gaisras, būtų galima greitai išjungti ir patikimai uždaryti, atsižvelgiant į oro sąlygas ir jūros būklę;
54.6.3.6. ventiliacijos kanalai, įskaitant automatines priešgaisrines sklendes, turi būti pagaminami iš plieno, o jų įrenginiai turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus;
55. Reikalavimai specialiosios kategorijos skyrių, įrengtų virš pertvarų denio, apsaugai:
55.1. visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose atsižvelgiant į tai, kad laivo stovumas labai mažėtų, jeigu veikiant stacionariajai slėginei vandens purškimo sistemai denyje arba deniuose kauptųsi vanduo, špigatai turi būti įrengiami taip, jog purkštuvais išleistas vanduo greitai ir tiesiogiai būtų nuvedamas už borto;
55.2. visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose keleiviniuose ro-ro laivuose taikomi šie reikalavimai išleidimo angoms:
55.2.1. špigatų vožtuvai, kuriais išleidžiamas vanduo, su tokiomis priverstinėmis uždarymo priemonėmis, kurios, laikantis galiojančios Tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimų, valdomos iš vietos ir yra virš pertvarų denio, neuždaromi, kol laivas plaukia jūra;
55.3. atsargumo priemonės, kad neįsiliepsnotų degieji garai, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams:
55.3.1. bet kuriame tokiame automobilių denyje ar platformoje, kuriuose galėtų kauptis sprogstamieji garai, išskyrus platformas su pakankamo skersmens skylėmis, per kurias benzino garai gali leistis žemyn, įranga, galinti būti degiųjų garų įsiliepsnojimo šaltiniu, ir visų pirma elektros įranga bei laidai, jeigu ji iš viso montuojama, turi būti sumontuota mažiausiai 450 mm virš denio arba platformos. Elektros įranga, sumontuota didesniame kaip 450 mm aukštyje virš denio arba platformos, turi būti tokio tipo uždara ir taip apsaugota įranga, kad ji negalėtų kibirkščiuoti. Kai elektros įrangą ir laidus būtina montuoti mažesniame kaip 450 mm aukštyje virš denio arba platformos, siekiant užtikrinti saugų laivo eksploatavimą, šią įrangą ir laidus galima montuoti tais atvejais, jeigu ji atitinka saugaus patvirtinto tipo, skirto naudoti sprogiame benzino ir oro mišinyje, įrangos reikalavimus;
55.3.2. elektros įranga ir laidai, sumontuoti ištraukiamosios ventiliacijos ortakyje turi būti patvirtinto tipo, skirto naudoti sprogiuose benzino ir oro mišiniuose, o visų ištraukiamosios ventiliacijos kanalų išleidimo angos turi būti įrengtos saugioje vietoje, atsižvelgiant į kitus galimus įsiliepsnojimo šaltinius.
56. Reikalavimai specialiosios kategorijos skyrių, įrengtų po pertvarų deniu, apsaugai:
56.1. naujuose B, C ir D turi būti laikomasi tokių nuostatų dėl triumo sausinimo ir vandens išpylimo:
56.1.1. atsižvelgiant į tai, kad laivo stovumas labai mažėtų, jeigu veikiant stacionariajai slėginei vandens purškimo sistemai denyje arba dvigubo dugno klojinyje susikauptų didelis vandens kiekis, Administracija gali reikalauti, kad be sausinimo ir vandens išpylimo įrenginių, būtinų pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams 7–10 punktų nuostatas, būtų numatyti papildomi pirmiau minėti įrenginiai;
56.1.2. naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, tokiu atveju sausinimo sistemos matmenys turi būti tokie, kad jos pajėgumas nebūtų mažesnis kaip 125 proc. bendro vandens purškimo sistemos siurblių ir reikalaujamo gaisrinių žarnų antgalių pajėgumo. Sausinimo sistemos vožtuvai turi būti valdomi iš vietos, esančios už saugomo skyriaus ir šalia gesinimo sistemos valdymo priemonių. Surenkamieji triumo šuliniai pakankamos laikymo talpos ir turi būti išdėstomi laivo borto apkaloje ne didesniu kaip 40 metrų atstumu vienas nuo kito kiekviename vandeniui nelaidžiame skyriuje;
56.2. naujuose B, C ir D turi būti laikomasi atsargumo priemonių, kad neįsiliepsnotų degieji garai;
56.2.1. elektros įranga ir laidai, jeigu jie iš viso sumontuoti, turi būti tinkami tam, kad juos būtų galima naudoti sprogiuose benzino ir oro mišiniuose. Neleidžiama naudoti įrangos, galinčios tapti degiųjų garų įsiliepsnojimo šaltiniu;
56.2.2. elektros įranga ir laidai ištraukiamosios ventiliacijos ortakyje, jeigu jie iš viso sumontuoti, turi būti patvirtinto tipo, skirto naudoti sprogiuose benzino ir oro mišiniuose, o visų ištraukiamosios ventiliacijos kanalų išleidimo angos turi būti įrengtos saugioje vietoje, atsižvelgiant į kitus galimus įsiliepsnojimo šaltinius.
57. B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau specialiosios kategorijos skyrių šoninėje apkaloje, galuose ar denio priekyje įrengtos nuolat atviros angos turi būti išdėstytos taip, kad specialiosios kategorijos skyriuje kilęs gaisras nekeltų pavojaus įvairioms laikymo vietoms ir įlaipinimo į gelbėjimo priemones postams, gyvenamosioms ir tarnybinėms patalpoms bei valdymo postams, įrengtiems antstatuose ir denio kabinose virš specialiosios kategorijos skyrių.
58. Reikalavimai priešgaisriniams patruliavimams, gaisro aptikimo, priešgaisrinės signalizacijos ir masinio informavimo sistemoms:
58.1. naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti įrengiami sistemos rankinio įjungimo taškai, atitinkantys Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 38–40 punktų reikalavimus;
58.2. naujuose B, C ir D klasės laivuose, plaukiančiuose jūra arba stovinčiuose uoste (išskyrus atvejus, kai jie neeksploatuojami), budi tiek žmonių arba šiuose laivuose montuojama tokia įranga, kad būtų užtikrinta, jog į kiekvieną pirminį priešgaisrinės signalizacijos signalą nedelsdamas atsilieptų atsakingasis įgulos narys;
58.3. naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti įrengtas specialus signalinis įtaisas įgulai sukviesti, įjungiamas iš navigacinio tiltelio arba iš priešgaisrinės saugos posto. Šis įtaisas gali būti laivo signalizacijos bendrosios sistemos dalis, tačiau signalą juo galima duoti atskirai nuo pavojaus signalo, perduodamo į keleivių skyrius;
58.4. naujuose B, C ir D klasės laivuose masinio informavimo arba kitos veiksmingos ryšio priemonės turi būti įrengtos visose gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose, valdymo postuose ir viršutiniuose deniuose;
59. Naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, turi būti organizuojama patikima priešgaisrinių patruliavimų sistema tam, kad kilęs gaisras būtų nedelsiant aptiktas. Kiekvienas priešgaisrinio patruliavimo narys supažindamas su atitinkamais laivo įrenginiais bei su visos įrangos išdėstymu ir jos veikimu, bei jam išduodamas nešiojamasis dvipusio ryšio radiotelefoninis aparatas.
60. Reikalavimai priešgaisriniams patruliavimams, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemoms naujuose B, C ir D klasės laivuose:
60.1. laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, sistemų, būtinų pagal šių Reikalavimų 53.2–53.4 punktų nuostatas, signaliniai aptikimo įtaisai centralizuotai išdėstomi pagrindiniame valdymo poste, kuriame nuolatos budi žmonės. Be to, kurioje nors vietoje centralizuotai išdėstomi nuotolinio ugniai atsparių durų uždarymo ir ventiliacijos ventiliatorių išjungimo įtaisai. Įgula iš valdymo posto, kuriame nuolatos budi žmonės, gali vėl įjungti ventiliacijos ventiliatorius. Pagrindiniame valdymo poste esantis valdymo pultas signalizuoja, ar ugniai atsparios durys atidarytos, ar uždarytos, ar indikatoriai, signaliniai įtaisai ir ventiliatoriai įjungti, ar išjungti. Valdymo pultui nuolatos turi būti tiekiama elektros energija ir jame turėtų būti sumontuotas perjungiamasis kirtiklis, pultą sujungiantis su atsargine elektros energijos tiekimo grandine tuo atveju, jeigu nutrūktų normalus energijos tiekimas. Valdymo pultui elektros energija turi būti tiekiama iš pagrindinio elektros energijos šaltinio, o iš Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai 5 punkte apibrėžto avarinio elektros energijos šaltinio tuo atveju, jeigu kitų įrenginių negalima naudoti pagal šiuos Reikalavimus;
61. Reikalavimai eksploatuojamų B klasės laivų, gabenančių daugiau kaip 36 keleivius, modernizavimui:
61.1. visose gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose, trapų šachtose ir koridoriuose turi būti įrengta patvirtinto tipo dūmų aptikimo ir pavojaus signalizacijos sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 38–40 punktų nuostatas. Šios sistemos nebūtina įrengti vonios kambariuose, dėl gaisro grėsmės mažai arba visiškai nepavojinguose skyriuose, pavyzdžiui, tuščiuose arba panašiuose skyriuose. Laivo kambuzuose turi būti įrengiami ne dūmų, o šilumos indikatoriai;
61.2. su gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistema sujungti dūmų detektoriai trapų ir koridorių lubose taip pat turi būti sumontuoti tose laivo dalyse, kur apdaila įrengta iš degiųjų medžiagų;
61.3. tos pakabinamosios ugniai atsparios durys, kurios paprastai neuždaromos ir kurios įrengtos trapų šachtose, pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarose ir laivo virtuvės sienose, turi būti tokios automatiškai užsidarančios durys, kurias galima atidaryti iš pagrindinio valdymo posto ir iš vietos, esančios prie pat šių durų;
61.4. pagrindiniame valdymo poste, kuriame nuolatos budi žmonės, turi būti įrengtas pultas, kuriame būtų duodamas signalas, ar trapų šachtų, pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarų ir laivo virtuvės sienų ugniai atsparios durys turi būti uždarytos;
61.5. virtuvės patalpų ištraukiamosios ventiliacijos kanalai, kadangi juose gali kauptis lydyti galvijų taukai arba riebalai, ir jie vedami per tokias gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, kuriose turi būti degiųjų medžiagų, montuojami iš „A“ klasės pertvarų. Kiekviename virtuvės patalpų ištraukiamosios ventiliacijos kanale turi būti įrengta:
61.5.1. lengvai išimama, kad būtų galima valyti, lydytų galvijų taukų gaudyklė, jeigu nenumatytas kitoks šių taukų šalinimo būdas;
61.6. prie trapo šachtos sienų galima įrengti tik viešuosius tualetus, liftus, tuos sandėlius iš nedegiųjų medžiagų, kuriuose laikoma saugos įranga, ir informacijos pateikimo priemones. Kiti prie trapų šachtos esantys skyriai turi būti:
61.6.2. nuo trapo šachtos pagal šių Reikalavimų 11–13 punktų nuostatas atskiriami „A“ klasės pertvaromis. Iš šių skyrių į trapų šachtas gali būti tiesioginis išėjimas tuo atveju, jeigu pagal šių Reikalavimų 11–13 punktų nuostatas turi būti įrengtos „A“ klasės durys ir jeigu juose turi būti įrengta purkštuvų sistema. Kajučių durys neatsidaro tiesiogiai į trapo šachtą;
61.6.3. iš kitų skyrių nei iš viešosios paskirties patalpų, koridorių, viešųjų tualetų, specialiosios paskirties skyrių, kitų trapų, būtinų pagal šių Reikalavimų 15.1 punkto nuostatas, viršutinių denių skyrių ir tų skyrių, kuriems taikomi šių Reikalavimų 61.6.2 punkto nuostatos, neįrengiami tiesioginiai įėjimai į trapų šachtas;
61.6.4. esamus (10) kategorijos mašinų skyrius, aprašytus šių Reikalavimų 10 punkte, ir tas viešosios informacijos pateikimo priemonių patalpas, iš kurių turi būti tiesioginis išėjimas į trapo šachtą, galima palikti, jeigu juose įrengti dūmų detektoriai ir jeigu šiose informacijos pateikimo priemonių laikymo patalpose stovi tik dėl gaisro grėsmės riboto pavojingumo baldai;
61.6.5. be avarinio apšvietimo, būtino pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai 5 punkto ir nuostatas, evakavimo priemonės, įskaitant trapus ir išėjimus, visuose evakavimo maršruto taškuose, įskaitant trapų ir išėjimų posūkius ir kirtimosi su kitomis evakavimo priemonėmis vietas, ne didesniame kaip 0,30 m aukštyje virš denio turi būti žymimos lemputėmis arba fotoliuminescencinių indikatorių juosta. Ženklinimas turi padėti keleiviams identifikuoti visus evakavimo maršrutus ir ypač lengvai identifikuoti avarinius išėjimus. Jeigu naudojamas elektros apšvietimas, elektros energija jam turi būti tiekiama iš avarinio energijos šaltinio, o elektros apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad, sugedus kuriai nors lemputei arba apšvietimo juostos daliai, ženklinimas nebūtų išvestas iš rikiuotės. Be to, visi evakavimo maršrutų ženklai ir visos gaisrinių priemonių išdėstymo vietų nuorodos turi būti iš fotoliuminescencinės medžiagos arba apšviestos. Šis apšvietimas arba fotoliuminescencinė įranga turi būti įvertinti, išbandyti ir taikomi laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.752(18) rekomendacijų arba ISO standarto 15370-2001;
61.6.6. turi būti numatyta bendroji avarinės signalizacijos sistema. Signalizacijos signalas girdimas visose gyvenamosiose patalpose ir tuose skyriuose, kuriuose paprastai dirba įgulos nariai, taip pat viršutiniuose deniuose, o šio signalo garso slėgio lygis turi atitikti Pavojaus signalų ir indikatorių kodekso, priimto TJO asamblėjos A.686 (17) rezoliucija, standartų reikalavimus;
61.6.7. visose gyvenamosiose, viešosios paskirties ir tarnybinėse patalpose, valdymo postuose ir viršutiniuose deniuose turi būti įrengtos masinio informavimo arba kitos veiksmingos ryšio priemonės;
61.6.8. trapų šachtose statomi tik sėdėti skirti baldai. Jie pritvirtinami, kiekvieno denio kiekvieno trapo šachtoje statomi ne daugiau kaip šešių sėdimų vietų, dėl gaisro grėsmės riboto pavojingumo baldai, netrukdantys keleiviams naudotis evakavimo maršrutais. Administracija trapo, įrengto pagrindiniame keleivių priimamajame, šachtoje gali leisti statyti papildomą baldą, jeigu jis pritvirtinamas ir turi būti pagamintas iš nedegiosios medžiagos bei netrukdo keleiviams naudotis evakavimo maršrutu. Tuose keleivių ir įgulos koridoriuose, kurie kajučių sekcijose įtraukti į evakavimo maršrutus, neleidžiama statyti baldų. Be to, kaip minėta pirmiau, iš nedegiosios medžiagos leidžiama įrengti sandėliukus, skirtus būtinai saugos įrangai laikyti;
61.7. gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose įrengtų trapų rėminė konstrukcija turi būti plieninė, išskyrus tuos atvejus, kai Administracija leidžia naudoti kitas lygiavertes medžiagas, o šie trapai turi būti tose šachtose, kurios susidaro dėl „A“ klasės pertvarų, ir prie pastarųjų turi būti įrengtos visų angų priverstinio uždarymo priemonės, išskyrus:
61.7.1. tik du denius jungiantis trapas gali būti atviras, jeigu denio atsparumas užtikrinamas tinkamomis tarpdenio pertvaromis arba durimis. Kai trapas uždaras tarpdenyje, trapo šachta apsaugoma pagal denių lentelių nuostatas, pateiktas šių Reikalavimų 11–13 punktuose;
61.8. mašinų skyriuose turi būti įrengta stacionarioji priešgaisrinė sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui nuostatoms;
61.9. ventiliacijos kanaluose, vedamuose per pagrindinių vertikaliųjų zonų pertvaras, turi būti įrengta patikima automatinė užsidaranti priešgaisrinė sklendė, kurią iš abiejų pertvaros pusių galima uždaryti ir rankomis. Be to, patikimos automatinės užsidarančios priešgaisrinės sklendės, valdomos rankomis iš šachtos, turi būti įrengtos visuose ventiliacijos kanaluose, ventiliuojančiuose gyvenamąsias ir tarnybines patalpas bei trapų šachtas tuo atveju, jeigu šie kanalai vedami per tokias šachtas. Ventiliacijos kanaluose, kertančiuose pagrindinės priešgaisrinės zonos pertvarą, bet neventiliuojančiuose skyrių, esančių abiejose šios pertvaros pusėse, arba kertančių trapo šachtą, bet jos neventiliuojančių, priešgaisrinių sklendžių galima neįrengti tuo atveju, jeigu tie ventiliacijos kanalai sumontuoti ir izoliuoti laikantis A-60 standarto reikalavimų ir juose neįrengtos angos į trapo šachtą arba į šachtą toje pusėje, kuri tiesiogiai neventiliuojama;
61.11. visas tas ugniai atsparias duris, įrengtas trapų šachtose, pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarose ir laivo virtuvės sienose, kurios paprastai neuždaromos, galima atidaryti iš pagrindinio valdymo posto ir iš vietos, esančios prie pat šių durų;
61.13. ne vėliau kaip nuo 2005 m. spalio 1 d. arba ne vėliau kaip 15 metų nuo laivo statybos datos (skaičiuojama nuo vėlesnės datos) gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose, trapų šachtose ir koridoriuose turi būti įrengta automatinių purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistema, atitinkanti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 36–37 punktų reikalavimams arba TJO rekomendacijų, išdėstytų asamblėjos rezoliucijoje A.800 (19) dėl patvirtintos purkštuvų sistemos, nuostatas.
62. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei eksploatuojamuose B klasės laivuose SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 54 taisyklės reikalavimai, jeigu reikia, taikomi keleiviniams laivams, gabenantiems pavojingus krovinius.
63. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau SOLAS konvencijos II-2 skyriaus G dalies 19 taisyklės, pakeistos 2003 m. sausio 1 d., reikalavimai, jeigu reikia, taikomi keleiviniams laivams, gabenantiems pavojingus krovinius.
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos administracijos
direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
Reikalavimai keleivinio laivo GELBĖJIMOSI PRIEMONĖMS
1. Šiuose Reikalavimuose, jeigu nenumatyta kitaip, taikomos 1974 m. SOLAS konvencijos III skyriaus 3 taisyklėje su pakeitimais pateiktos sąvokos.
2. Visi nauji bei eksploatuojami B, C ir D klasių laivai turi turėti bent jau tą radijo įrangą, skirtą gelbėjimo priemonėms, asmenines gelbėjimosi priemones, gelbėjimo valtis ir plaustus, gelbėjimo katerius, signalines raketas, lyno užmetimo įrangą, kurios nurodytos toliau pateiktoje lentelėje ir atitinkamose pastabose, atsižvelgiant į laivo klasę.
3. Visi šių Reikalavimų 2 punkte nurodyti įrenginiai, įskaitant jų nuleidimo priemones, jeigu reikia, turi atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos priedo III skyriaus taisyklių reikalavimus su pakeitimais, jeigu toliau išdėstytose dalyse aiškiai nenurodyta kitaip.
4. Visuose šių Reikalavimų 2 punkte nurodytuose laivuose laikomi hidrokostiumai ir šilumos apsauginės priemonės, naudojamos asmenų, esančių gelbėjimo valtyse ir gelbėjimo kateriuose, tais atvejais, kai šis reikalavimas numatytas 1974 m. SOLAS konvencijos priedo III skyriaus taisyklėse su pakeitimais.
5. Tuose B, C ir D klasių laivuose, kuriuose nenumatytos gelbėjimo valtys ar gelbėjimo kateriai, gelbėjimo tikslais turi būti laikomas bent vienas hidrokostiumas. Tačiau jeigu laivas nuolat plaukioja šilto klimato šalių vandenyse, jeigu Administracijos manymu, šiluminė apsauga nėra būtina, laive galima nelaikyti apsauginių drabužių.
1 lentelė Gelbėjimo priemonės keleiviniuose laivuose
| Laivo klasė |
B |
C |
D |
|||
| keleivių skaičius (N) |
>250 |
≤250 |
>250 |
≤250 |
>250 |
≤250 |
| Gelbėjimo valtys ir plaustai 1 2 3 4 - ekslpoatuojamuose laivuose - naujuose laivuose |
1,10 N
1,25 N |
1,10 N
1,25 N |
1,10 N
1,25 N |
1,10 N
1,25 N |
1,10 N
1,25 N |
1,10 N
1,25 N |
| Gelbėjimo kateriai 4 5 |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Gelbėjimo ratai 6 |
8 |
8 |
8 |
4 |
8 |
4 |
| Gelbėjimosi liemenės 8 9 |
1,05 N |
1,05 N |
1,05 N |
1,05 N |
1,05 N |
1,05 N |
| Vaikiškos gelbėjimosi liemenės |
0,10 N |
0,10 N |
0,10 N |
0,10 N |
0,10 N |
0,10 N |
| Signalinės raketos 7 |
12 |
12 |
12 |
12 |
6 |
6 |
| Įtaisai, kuriais paduodamas lynas |
1 |
1 |
1 |
1 |
- |
- |
| Radiolokatorinis atsakiklis |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Labai didelio dažnio radijo telefonas siųstuvas-imtuvas |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
2 |
1 Gelbėjimo valtys ir plaustai – tai gelbėjimo valtys, atitinkančios Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.5, 4.6 arba 4.7 dalies reikalavimus, arba gelbėjimo plaustai, atitinkantys Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.1 dalies ar šio kodekso 4.2 arba 4.3 dalies reikalavimus. Be to, ro-ro keleivinių laivų, gelbėjimo plaustai taip pat turi atitikti šių Reikalavimų 14.2 punkto reikalavimus. Jeigu neprieštarauja priimančioji valstybė narė, tuo atveju, kai tai grindžiama saugiu plaukiojimu ir (arba) palankiomis oro sąlygomis plaukiojimo rajone, Administracija gali leisti naudoti:
- atvirus pripučiamuosius plaustus, neatitinkančius Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.2 arba 4.3 dalies reikalavimų tuo atveju, jeigu šie plaustai visiškai atitinka Greitaeigių keleivinių plaukiojimo priemonių kodekso 10 priedo reikalavimus;
- gelbėjimo plaustus, neatitinkančius Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.2.2.2.1 ir 4.2.2.2.2 papunkčių reikalavimų dėl šių plaustų dugno izoliavimo nuo šalčio;
Eksploatuojamų B, C ir D klasės laivų gelbėjimo valtys ir plaustai turi atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos atitinkamų taisyklių reikalavimus su vėlesniais pakeitimais. Vietoj lygiaverčio pajėgumo gelbėjimo plaustų ir paleidimo priemonių, nurodytų lentelėje, gali būti naudojama jūrinė evakuacinė sistema arba sistemos, atitinkančios Gelbėjimosi priemonių kodekso 6.2 dalies nuostatas.
2 Abiejuose laivo šonuose pagal galimybes išdėstomas vienodas gelbėjimo valčių ir plaustų skaičius.
3 Gelbėjimo valčių ir plaustų bendras skaičius turi atitikti pirmiau minėtoje lentelėje nurodytą procentą, o gelbėjimo valtyse ir plaustuose, sujungtose su papildomais gelbėjimo plaustais, bendras keleiviams skirtų vietų skaičius turi būti 110 procentų palyginti su tuo keleivių skaičiumi, kurį gabenti laivui išduotas leidimas. Laive turi būti laikoma pakankamai gelbėjimo valčių ir plaustų, siekiant užtikrinti, kad praradus arba sugadinus kurią nors gelbėjimo valtį ar plaustą, į likusias galėtų tilpti visi tie keleiviai, kuriuos gabenti laivui išduotas leidimas.
4 Gelbėjimo valčių ir (arba) gelbėjimo katerių turi būti tiek, kad jų pakaktų užtikrinti, jog iš laivo evakuojant tuos keleivius, kuriuos gabenti laivui buvo išduotas liudijimas, kiekviena gelbėjimo valtis arba gelbėjimo kateris galėtų surinkti ne daugiau kaip devynis gelbėjimo plaustus, esančius vandenyje.
5 Kiekvienas gelbėjimo kateris nuleidžiamas ir pakeliamas atskiru nuleidžiamuoju įrenginiu.
Kai gelbėjimo kateris turi atitikti Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.5 arba 4.6 dalių reikalavimus, keleivių, kuriuos šis kateris gali gabenti, skaičių galima įtraukti į tą keleivių skaičių, kurį gali gabenti gelbėjimo valtys ir plaustai, nurodytos pirmiau minėtoje lentelėje.
Bent vienas iš ro-ro keleivinio laivo, gelbėjimo katerių turi būti greitaeigis gelbėjimo kateris, atitinkantis šių Reikalavimų 14.3 punkto reikalavimus.
Kai Administracija mano, kad laive neįmanoma laikyti gelbėjimo katerio, tokiam laivui galima netaikyti reikalavimo plaukioti su gelbėjimo kateriu tuo atveju, jeigu pirmiau minėtas laivas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
- laivas pritaikytas tam, kad bejėgį žmogų būtų galima ištraukti iš vandens ir pakelti į laivą;
- įmanoma stebėti iš navigacinio tiltelio, kaip bejėgis žmogus traukiamas iš vandens ir keliamas į laivą; ir
- laivas pakankamai manevringas, kad blogiausiomis oro sąlygomis, kuriomis jis numatytas eksploatuoti, laivas galėtų priplaukti prie žmonių tam, kad juos būtų galima ištraukti iš vandens ir pakelti į laivą.
6 Bent prie vieno gelbėjimo plūduro abiejuose laivo šonuose tvirtinamas plūdrusis gelbėjimo lynas, ne mažiau kaip du kartus ilgesnis už atstumą nuo gelbėjimo plūduro laikymo vietos ir vaterlinijos tada, kai laivo parengtis plaukti į jūrą pradinė, arba 30 metrų (naudojamas didesnis ilgis). Dviejuose plūduruose turi būti įrengtas automatiškai įsijungiantis signalinis dūmų įtaisas ir automatiškai įsijungiantis įtaisas, duodantis šviesos signalą; juos galima greitai numesti iš navigacinio tiltelio. Kituose plūduruose, laikantis Gelbėjimosi priemonių kodekso 2.1.2 punkto nuostatų, turi būti įrengtos savaime įsižiebiančios lemputės.
7 Signalinės raketos, atitinkančios Gelbėjimosi priemonių kodekso 3.1 dalies reikalavimus, laikomos navigaciniame tiltelyje arba laivo valdymo poste.
8 Ro-ro keleiviniuose laivuose, gelbėjimosi liemenės turi atitikti šių Reikalavimų 14.5 punkto reikalavimus.
9 Pripučiama gelbėjimosi liemenė turi būti numatyta kiekvienam asmeniui, kuris turi atlikti darbus atvirose laivo vietose. Šių pripučiamų gelbėjimosi liemenių skaičių galimą įtraukti į bendrąjį gelbėjimosi liemenių skaičių, būtiną pagal šios direktyvos nuostatas.
6. Kiekviename naujame bei eksploatuojamame B, C ir D klasių laive turi būti numatyta pavojaus signalizacija:
6.1. bendroji pavojaus signalizacijos sistema, atitinkanti Gelbėjimosi priemonių kodekso 7.2.1.1 papunkčio reikalavimus ir būti tinkama keleiviams ir įgulos nariams į susirinkimo vietas sukviesti bei imtis veiksmų, įtrauktų į susirinkimo veiksmų sąrašą;
6.2. jei laivas gabena daugiau kaip 36 keleivius, pavojaus signalizacijos sistema turi būti papildoma masinio informavimo sistema, kuria galima naudotis iš tiltelio. Sistemos veikimo principas turi būti toks, ji turi būti įrengiama ir išdėstoma taip, kad šia sistema perduodamą pranešimą veikiant pagrindiniam laivo varikliui lengvai išgirstų normalios klausos žmonės bet kurioje laivo vietoje, kurioje tik jie galėtų būti.
7. Naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
7.1 bendrosios pavojaus signalizacijos sistemos turi būti girdimos visuose viršutiniuose deniuose, o pavojaus signalo garso slėgio lygiai turi atitikti Gelbėjimosi priemonių kodekso 7.2.1.2 ir 7.2.1.3 papunkčių reikalavimus;
7.2. be priemonių, atitinkančių Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 58.4 papunkčio ir šių Reikalavimų 7.1 papunkčio nuostatas, visuose laivuose, gabenančiuose daugiau kaip 36 keleivius, turi būti įrengta masinio informavimo sistema – garsiakalbiai, kuriais vienu metu galima perduoti pranešimus į visus tuos skyrius, kuriuose įgulos nariai ar keleiviai arba ir įgulos nariai, ir keleiviai paprastai būna, ir į susirinkimo postus. Šia informavimo sistema pranešimus galima perduoti iš navigacinio tiltelio ir kitų laivo vietų, kurias Administracija laiko būtinomis šiam tikslui. Ji turi būti įrengta atsižvelgiant į akustiškai kraštutines sąlygas ir nereikalauja, kad adresatas imtųsi kokių nors veiksmų. Tuo tarpu šių Reikalavimų 7.2, 7.3 ir 8.3 punktų nuostatos, skirtos eksploatuojamiems laivams, tuo atveju, jeigu laikomasi šių Reikalavimų 8.5 punkto nuostatų, taikomi ne vėliau kaip po pirmo periodiško tikrinimo, atliekamo po 2004 gegužės 1 d.;
7.3. masinio informavimo sistema apsaugota taip, kad ja be leidimo nebūtų galima naudotis, ja perduodamas pranešimas per aplinkos triukšmą būtų aiškiai girdimas visuose skyriuose, nurodytuose šių Reikalavimų 7.2 punkte, turi būti numatytas šios sistemos rankinis valdymas iš vietos, esančios navigaciniame tiltelyje, arba iš kitų tokių laivo vietų, kurias Administracija laiko būtinomis tam, kad būtų galima perduoti visus skubius pranešimus net ir tada, kai kuris nors vienas atitinkamo skyriaus garsiakalbis išjungtas, jo garsas užsuktas arba kai masinio informavimo sistema naudojama kitais tikslais;
8. Reikalavimai masinio informavimo sistemoms naujuose B, C ir D klasių laivuose:
8.1. masinio informavimo sistemos, kuri turi du atskirus ir nesujungtus stiprintuvus, montuojamos mažiausiai dvi grandinės, pakankamai atskirtos per visą savo ilgį;
8.2. masinio informavimo sistemą ir jos veikimo standartus tvirtina Administracija, atsižvelgdama į TJO priimtas rekomendacijas;
9. Reikalavimai laivo įgulos sąrašui ir laivo avarinės padėties nurodymams naujuose B, C ir D klasių laivuose:
9.1. laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.691 (17) nuostatų, kiekvienam laivu plaukiančiam žmogui įteikiami aiškūs nurodymai, kurių reikia laikytis, kai laive susiklosto avarinė padėtis;
9.2. įgulos narių sąrašai ir nurodymai laive susiklosčius avarinei padėčiai, atitinkantys SOLAS konvencijos III skyriaus 37 taisyklės reikalavimus, visame laive iškabinami gerai matomose vietose, įskaitant navigacinį tiltelį, mašinų skyrių ir įgulos gyvenamąsias patalpas;
9.3. atitinkamomis kalbomis parengtos iliustracijos ir nurodymai kabinami keleivių kajutėse bei visą laiką laikomi susirinkimų postuose ir kituose keleivių skyriuose, siekiant keleivius informuoti apie:
9.4. asmuo, kuris, laikantis SOLAS konvencijos IV skyriaus 16 taisyklės nuostatų, paskirtas tiesiogiai būti atsakingu už radijo ryšį pavojų atvejais, neturi turėti jokių kitų pareigų tokiais atvejais. Aukščiau paminėta SOLAS konvencijos nuostata turi atsispindėti pavojų tvarkaraštyje ir instrukcijose;
10. Reikalavimai eksploatavimo taisyklėms, mokymo žinynui bei priežiūros instrukcijoms naujuose B, C ir D klasių laivuose:
10.1. ant gelbėjimo valčių ir plaustų arba prie jų bei ant šių priemonių nuleidimo įrenginių valdymo įtaisų arba prie šių įtaisų turi būti numatyti plakatai ar ženklai:
10.1.1. kuriuose nurodoma valdymo įtaisų paskirtis ir nuleidimo įrenginio valdymo tvarka bei teikiami atitinkami nurodymai arba įspėjimai;
10.2. mokymo žinyną, atitinkantį SOLAS konvencijos III skyriaus 35 taisyklės reikalavimus, turi būti numatyta turėti įgulos valgykloje, poilsio kambaryje ir kiekvienoje įgulos narių kajutėje;
10.3. turi būti numatytos tokios laive diegiamos gelbėjimosi priemonių priežiūros arba laive suplanuotos priežiūros programos, į kurią įtraukta gelbėjimosi priemonių priežiūra, taisyklės, kad, jų laikantis, laive ir atliekama priežiūra. Taisyklės turi atitikti SOLAS konvencijos III skyriaus 36 taisyklės reikalavimus.
11. Reikalavimai gelbėjimo valčių ir plaustų įgulų komplektavimui ir priežiūrai naujuose bei eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose:
11.1. laivu turi plaukti pakankamai parengtų žmonių, galinčių suteikti pagalbą ir padėti nepasirengusiems žmonėms;
11.2. laivu turi plaukti pakankamai įgulos narių, galinčių valdyti gelbėjimo valtis ir plaustus ir įrenginius, būtinus šioms priemonėms nuleisti tuo atveju, kai iš laivo evakuojami visi žmonės;
11.3. kiekvienai gelbėjimo valčiai ar plaustui vadovauti skiriamas pareigūnas arba žmogus, turintis liudijimą. Tačiau bet kuriam gelbėjimo plaustui arba jų grupei vadovauti galima skirti ir įgulos narį, įgudusį gelbėjimo plaustus prižiūrėti ir valdyti. Kiekvienam gelbėjimo kateriui ir savaeigei gelbėjimo priemonei prižiūrėti skiriamas žmogus, mokantis valdyti variklį ir šalinti smulkius gedimus;
12. Reikalavimai priemonėms keleiviams sutelkti ir įlaipinti į gelbėjimo priemones naujuose ir eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose:
12.1. tos gelbėjimo valtys ir plaustai, kuriems nuleisti būtini patvirtinti įrenginiai, pagal galimybes laikomos kuo arčiau gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų;
12.2. susirinkimo postai turi būti numatyti greta įlaipinimo į gelbėjimo priemones vietų, juos lengva prieiti iš gyvenamųjų ir darbo patalpų, jiems skiriama erdvi patalpa keleiviams surinkti ir jiems instruktuoti. Tuščio denio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,35 m2 vienam žmogui;
12.3. susirinkimo postai, įlaipinimo į gelbėjimo priemones vietos, tie koridoriai, trapai ir išėjimai, per kuriuos patenkama į susirinkimo postus ir įlaipinimo į gelbėjimo priemones vietas, tinkamai apšviečiami. Šiam apšvietimui energiją galima tiekti iš avarinio elektros energijos šaltinio, būtino pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai 5 ir 6 punktų nuostatas. Be to, kaip dalis ženklų, būtinų naujiems B, C ir D klasės laivams pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 19.1 punkto nuostatas, maršrutai iki susirinkimo postų pažymimi susirinkimo postų ženklu, laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.760 (18) nuostatų. Šis reikalavimas taip pat taikomas eksploatuojamiems B klasės laivams, gabenantiems daugiau kaip 36 keleivius;
12.4. į gelbėjimo valtis galima lipti arba tik tiesiog iš jų laikymo vietos, arba tik iš įlaipinimo į gelbėjimo priemones denio, bet ne iš šių abiejų vietų kartu;
12.5. į valčių keltuvais nuleidžiamus gelbėjimo plaustus galima lipti arba iš vietos, esančios visiškai prie pat šių plaustų laikymo vietos, arba iš vietos, į kurią plaustai perkeliami prieš juos nuleidžiant;
13. Reikalavimai priemonėms keleiviams sutelkti ir įlaipinti į gelbėjimo priemones naujuose B, C ir D klasių laivuose:
13.1. jeigu įrenginys, kuriuo gelbėjimo valtis ar plaustas nuleidžiama, nesuteikia galimybės keleiviams įlipti į šią gelbėjimo priemonę prieš ją nuleidžiant į vandenį, o atstumas nuo vandens iki keleivių įlaipinimo į gelbėjimo priemonę vietos didesnis kaip 4,5 metro virš vaterlinijos esant pradinei laivo parengčiai plaukti į jūrą, turi būti įrengta Jūrinė evakuacinė sistema (JES), atitinkanti Gelbėjimosi priemonių kodekso 6.2 skyriaus reikalavimus. Laivuose, kuriuose įrengta jūrinė evakuacinė sistema, užtikrinamas ryšys tarp įlaipinimo posto ir plūdriosios gelbėjimo priemonės platformos;
13.2 prie kiekvieno laivo borto turi būti bent vienas įlaipinimo trapas, atitinkantis Gelbėjimosi priemonių kodekso 6.1.6 punkto reikalavimus; Administracija gali leisti šio reikalavimo netaikyti, jeigu laivo diferentas ir posvyris visomis neapgadinto arba numatytomis apgadinto laivo sąlygomis turi būti toks, kad antvandeninio borto aukštis tarp numatomos keleivių įlaipinimo vietos ir vaterlinijos turi būti ne didesnis kaip 1,5 metro.
14. Reikalavimai ro-ro keleiviniams laivams, pastatytiems iki 2003 m. sausio 1 d.:
14.1. ro-ro keleiviniai laivai, pastatyti iki 2003 m. sausio 1 d., privalo atitikti šių Reikalavimų 15.1.2–15.4.2 papunkčių reikalavimus ne vėliau kaip pirmo periodinio patikrinimo dieną po 2006 m. sausio 1 d. Iki šios datos ro-ro laivams, pastatytiems iki 2003 m. sausio 1 d., taikomi šių Reikalavimų 14.2–14.5.2 papunkčių reikalavimus. Nepaisant aukščiau nurodyto, keičiant tokiuose laivuose gelbėjimo priemones ar įrangą arba atliekant pagrindinio pobūdžio remontą, pataisymus ar pakeitimus, kurių metu keičiamos arba papildomos esamos gelbėjimo priemonės ar įranga, tokios gelbėjimo priemonės arba įranga privalo atitikti atitinkamus šių Reikalavimų 15 punkto nuostatoms;
14.2. gelbėjimo plaustai ro-ro keleiviniuose laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
14.2.1. ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plaustai privalo turėti jūrų evakuacijos sistemas, atitinkančias SOLAS III/48.5 taisyklę, arba nuleidimo į vandenį įrenginius, atitinkančius SOLAS III/48.6 taisyklę, po lygiai išdėstytus kiekviename laivo šone. Turi būti užtikrintas ryšys tarp įsodinimo į plaustus stoties ir platformos;
14.2.2. kiekviename ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plauste turi būti plūduriuojanti vieta atsargoms, atitinkanti SOLAS III/23 taisyklės reikalavimus;
14.2.3. kiekvieno ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plaustas turi būti tokio tipo, kuris turėtų lentų rampą, atitinkančią SOLAS III/39.4.1 taisyklės arba SOLAS III/40.4.1 taisyklės reikalavimus;
14.2.4. kiekvienas ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plaustas privalo būti arba automatiškai stovus, arba turi būti tentinis apverčiamas gelbėjimo plaustas, kuris yra stabilus jūroje ir kuris gali saugiai plūduriuoti, neatsižvelgiant į tai, kuria dalimi jis liečia vandens paviršių. Gali būti leidžiami atviri apverčiami gelbėjimo plaustai, jeigu vėliavos valstybės valdžia laiko juos tinkamais, atsižvelgdama į kelionės po stogu galimybes, palankias oro sąlygas regione ir plausto naudojimo laikotarpį, ir su sąlyga, kad tokie gelbėjimo plaustai visiškai atitinka Greitaeigių laivų kodekso 10 priedą. Neatsižvelgiant į šį reikalavimą laivas gali turėti automatiškai stovius gelbėjimo plaustus ar tentinius apverčiamus gelbėjimo plaustus papildomai prie savo normalaus gelbėjimo plaustų komplekto, kurio bendras pajėgumas yra priimti mažiausiai 50 proc. gelbėjimo valtyse netelpančių žmonių. Šis papildomas plaustų pajėgumas nustatomas pagal skirtumą tarp viso žmonių laive skaičiaus ir gelbėjimo valtyse telpančių asmenų skaičiaus. Kiekvieną tokį gelbėjimo plaustą privalo patvirtinti laivo vėliavos valstybės administracija, atsižvelgdama į TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščiu Nr. 809 patvirtintas rekomendacijas;
14.3. greitaeigės gelbėjimo valtys ro-ro keleiviniuose laivuose pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
14.3.1. mažiausiai viena ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo valtis turi būti greitaeigė gelbėjimo valtis, patvirtinta vėliavos valstybės administracijos, atsižvelgiant į TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščiu Nr. 809 patvirtintas rekomendacijas;
14.3.2. kiekviena greitaeigė gelbėjimo valtis privalo turėti tinkamą nuleidimo įrangą, patvirtintą vėliavos valstybės valdžios. Tvirtindama tokią įrangą vėliavos valstybės administracija privalo atsižvelgti į tai, kad greitaeigė gelbėjimo valtis skirta nuleisti ir pakelti netgi esant nepalankioms ir atšiaurioms oro sąlygoms, be to, ji turi atsižvelgti į TJO patvirtintas rekomendacijas;
14.3.3. nuolat turi būti mokomos ir treniruojamos mažiausiai dvi kiekvienos greitosios gelbėjimo valties įgulos, vadovaujantis Jūrininkų rengimo, diplomavimo ir budėjimo laivuose konvencijos (STCW) A-VI/2 skyriaus A-VI/2-2 lentele „Minimalių kompetencijos normų greitaeigėse gelbėjimo valtyse specifikacija“ ir TJO asamblėjos priimtos A.771(18) rezoliucijos rekomendacijomis su vėlesnėmis pataisomis. Mokymuose ir pratybose turi būti išbandomi visi gelbėjimo, šių valčių naudojimo, manevravimo, valdymo įvairiomis sąlygomis ir stovumo atgavimo valčiai apvirtus aspektai;
14.3.4. tuo atveju, kai ro-ro keleivinio laivo išdėstymas arba dydis neleidžia įrengti šių Reikalavimų 14.3.1 punkte numatytos greitaeigės gelbėjimo valties, greitaeigė gelbėjimo valtis gali būti įrengta vietoje esamos gelbėjimo valties, kuri priimama kaip gelbėjimo valtis arba valtis, naudojama būtiniausiu atveju, su sąlyga, kad vykdomos visos šios sąlygos:
14.3.4.1. įrengta greitaeigė gelbėjimo valtis nuleidžiama naudojant nuleidimo įrangą, atitinkančią šių Reikalavimų 14.3.2 punkto nuostatoms;
14.3.4.2. gelbėjimo valties pajėgumas, sumažėjęs dėl aukščiau nurodyto pakeitimo, kompensuojamas įrengiant gelbėjimo plaustus, į kuriuos telpa mažiausiai toks žmonių skaičius, kurį priimtų pakeista gelbėjimo valtis; ir
14.4. gelbėjimo priemonės ro-ro keleiviniuose laivuose pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
14.4.1. kiekvienas ro-ro keleivinis laivas privalo turėti veiksmingų priemonių greitai ištraukti išlikusius gyvus žmones iš vandens ir perkelti tokius žmones iš gelbėjimo priemonių arba gelbėjimo valties į laivą;
14.4.2. išlikusių gyvų žmonių perkėlimo į laivą priemonės gali būti jūrų evakuacijos sistemos dalis arba jos gali būti gelbėjimo tikslams skirtos sistemos dalis. Tokios priemonės turi būti patvirtintos Administracijos, atsižvelgiant į TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščiu Nr. 810 patvirtintas rekomendacijas;
14.5. gelbėjimo liemenės priemonės ro-ro keleiviniuose laivuose pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
14.5.1. neatsižvelgiant į SOLAS III/7.2 ir III/22.2 taisyklių reikalavimus, vietose, esančiose prie susirinkimo stočių, turi būti laikoma pakankamas skaičius gelbėjimo liemenių, kad keleiviams netektų grįžti į kajutes pasiimti savo gelbėjimo liemenių;
15. Reikalavimai ro-ro keleiviniams laivams, pastatytiems po 2003 m. sausio 1 d.:
15.1. gelbėjimo plaustai ro-ro keleiviniuose laivuose pastatytuose po 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.1.1. ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plaustai privalo turėti jūrų evakuacijos sistemas, atitinkančias LSA kodekso 6.2 punktą, arba nuleidimo įrangą, atitinkančią LSA kodekso 6.1.5 punktą, vienodai išdėstytą kiekviename laivo šone. Būtina užtikrinti ryšį tarp įlaipinimo stoties ir platformos;
15.1.2. kiekvienas ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plaustas privalo turėti plūduriuojančią vietą atsargoms laikyti, atitinkančią SOLAS III/13.4 taisyklės reikalavimus;
15.1.3. kiekvienas ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plaustas turi būti tokio tipo, kad jame būtų įrengta lentų rampa, atitinkanti taikomus LSA kodekso 4.2.4.1 arba 4.3.4.1 paragrafų reikalavimus;
15.1.4. kiekvienas ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo plaustas privalo būti arba automatiškai stovus, arba turi būti tentinis apverčiamas gelbėjimo plaustas, kuris yra stabilus jūroje ir kuris gali saugiai plūduriuoti, neatsižvelgiant į tai, kuria dalimi jis liečia vandens paviršių. Gali būti leidžiami atviri apverčiami gelbėjimo plaustai, jeigu vėliavos valstybės administracija laiko juos tinkamais, atsižvelgdama į kelionės po stogu galimybes, palankias oro sąlygas regione ir plausto naudojimo laikotarpį, ir su sąlyga, kad tokie gelbėjimo plaustai visiškai atitinka Greitaeigių laivų kodekso 10 priedą arba laivas gali turėti automatiškai stovius gelbėjimo plaustus ar tentinius apverčiamus gelbėjimo plaustus papildomai prie savo normalaus gelbėjimo plaustų komplekto, kurio bendras pajėgumas yra priimti mažiausiai 50 proc. gelbėjimo valtyse netelpančių žmonių. Šis papildomas plaustų pajėgumas nustatomas pagal skirtumą tarp viso žmonių laive skaičiaus ir gelbėjimo valtyse telpančių asmenų skaičiaus. Kiekvieną tokį gelbėjimo plaustą privalo patvirtinti vėliavos valstybės administracija, atsižvelgdama į TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščiu Nr. 809 patvirtintas rekomendacijas;
15.2. greitaeigės gelbėjimo valtys ro-ro keleiviniuose laivuose pastatytuose po 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.2.1. mažiausiai viena ro-ro keleivinio laivo gelbėjimo valtis turi būti greitaeigė gelbėjimo valtis, patvirtinta vėliavos valstybės administracijos, atsižvelgiant į TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščiu Nr. 809 patvirtintas rekomendacijas;
15.2.2. kiekviena greitaeigė gelbėjimo valtis privalo turėti tinkamą nuleidimo įrangą, patvirtintą Administracijos. Tvirtindama tokią įrangą Administracija privalo atsižvelgti į tai, kad greitaeigė gelbėjimo valtis skirta nuleisti ir pakelti netgi esant nepalankioms ir atšiaurioms oro sąlygoms, be to, ji turi atsižvelgti į TJO patvirtintas rekomendacijas;
15.2.3. nuolat turi būti apmokomos ir treniruojamos mažiausiai dvi kiekvienos greitosios gelbėjimo valties įgulos, vadovaujantis 1978 m. tarptautinės jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo laivuose konvencijos (STCW) A-VI/2 skyriaus A-VI/2-2 lentele „Minimalių kompetencijos normų greitaeigėse gelbėjimo valtyse specifikacija“ ir TJO asamblėjos rezoliucijos A.771(18), su vėlesniais pakeitimais, rekomendacijomis. Mokymuose ir pratybose turi būti išbandomi visi gelbėjimo, šių valčių naudojimo, manevravimo, valdymo įvairiomis sąlygomis ir stovumo atgavimo valčiai apvirtus aspektai;
15.2.4. tuo atveju, kai ro-ro keleivinio laivo išdėstymas arba dydis neleidžia įrengti šių Reikalavimų 14.3.1 papunktyje numatytos greitaeigės gelbėjimo valties, greitaeigė gelbėjimo valtis gali būti įrengta vietoje esamos gelbėjimo valties, kuri priimama kaip gelbėjimo valtis arba valtis, naudojama būtiniausiu atveju, su sąlyga, kad vykdomos visos šios sąlygos:
15.2.4.1. įrengta greitaeigė gelbėjimo valtis nuleidžiama naudojant nuleidimo įrangą, atitinkančią šių Reikalavimų 14.3.2 papunkčio nuostatoms;
15.2.4.2. gelbėjimo valties pajėgumas, sumažėjęs dėl aukščiau nurodyto pakeitimo, kompensuojamas įrengiant gelbėjimo plaustus, į kuriuos telpa mažiausiai toks žmonių skaičius, kurį priimtų pakeista gelbėjimo valtis; ir
15.3. gelbėjimo priemonės ro-ro keleiviniuose laivuose, pastatytuose po 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.3.1. kiekvienas ro-ro keleivinis laivas privalo turėti veiksmingų priemonių greitai ištraukti išlikusius gyvus žmones iš vandens ir perkelti tokius žmones iš gelbėjimo priemonių arba gelbėjimo valties į laivą;
15.3.2. išlikusių gyvų žmonių perkėlimo į laivą priemonės gali būti jūrų evakuacijos sistemos dalis arba jos gali būti gelbėjimo tikslams skirtos sistemos dalis. Tokios priemonės turi būti patvirtintos vėliavos valstybės, atsižvelgiant į TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščiu Nr. 810 patvirtintas rekomendacijas;
15.4. gelbėjimo liemenės ro-ro keleiviniuose laivuose pastatytuose po 2003 m. sausio 1 d. turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.4.1. neatsižvelgiant į SOLAS III/7.2 ir III/22.2 taisyklių reikalavimus, vietose, esančiose prie susirinkimo stočių, turi būti laikoma pakankamas skaičius gelbėjimo liemenių, kad keleiviams netektų grįžti į kajutes pasiimti savo gelbėjimo liemenių;
16. Reikalavimai sraigtasparnio leidimosi ir keleivių įsodinimo vietoms naujuose B, C ir D klasių ro-ro keleiviniuose laivuose:
16.1. eksploatuojami ro-ro keleiviniai laivai, šių Reikalavimų 16.2 punkto nuostatoms turi atitikti ne vėliau kaip po pirmo periodiško tikrinimo, atliekamo po 2004 m. gegužės 1 d.
16.2. keleiviniame ro-ro keleiviniame laive, turi būti numatyta vieta sraigtasparniui leistis, kurią tvirtina klasifikacinė bendrovė, atsižvelgdama į TJO asamblėjos rezoliucijoje A.229 (VII), su vėlesniais pakeitimais, priimtas rekomendacijas;
17. Reikalavimai sistemai, padedančiai kapitonui priimti sprendimą, naujuose ir eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose:
17.1. eksploatuojamiems laivams šio punkto reikalavimai pradedami taikyti ne vėliau kaip nuo pirmo periodiško tikrinimo, atliekamo po 2004 m. gegužės 1 d., datos;
17.2. visų laivų navigaciniame tiltelyje turi būti numatyta sistema, padedanti priimti sprendimą tada, kai laivas valdomas susiklosčius avarinei padėčiai;
17.3. šią sistema sudaro spausdintas veiksmų planas arba planai, įgyvendinami susiklosčius avarinei padėčiai. Visos avarinės padėtys, kurias galima numatyti, identifikuojamos numatomų veiksmų plane arba planuose, įgyvendinamuose susiklosčius avarinei padėčiai, įskaitant šias pagrindines avarinių padėčių grupes:
17.3.4. įstatymų ribojami veiksmai, keliantys pavojų laivo saugai ir juo plaukiančių keleivių bei įgulos saugumui;
17.4. numatyta veiksmų, kurių imamasi susiklosčius avarinei padėčiai ir kurie įtraukti į veiksmų planą arba planus, įgyvendinamus susiklosčius avarinei padėčiai, tvarka padeda kapitonams priimti sprendimus tada, kai susiklosto atitinkama avarinė padėtis;
17.5. veiksmų plano arba planų, įgyvendinamų susiklosčius avarinei padėčiai, struktūra panaši, todėl jais nesunku naudotis. Jeigu reikia, faktišku krovinių išdėstymo laive planu, parengtu tam, kad būtų užtikrintas laivo stovumas plaukiojimo metu, galima naudotis įgulai kovojant už laivo gyvybingumą;
17.6. be spausdinto veiksmų plano arba planų, įgyvendinamų susiklosčius avarinei padėčiai, Administracija taip pat gali leisti navigaciniame tiltelyje naudoti kompiuterinę sistemą, padedančią priimti sprendimus ir teikiančią visą informaciją, įtrauktą į veiksmų planą arba planus, įgyvendinamus susiklosčius avarinei padėčiai, nurodančią veiksmų atlikimo tvarką, tikrinimų sąrašus ir t. t., t. y. tokią, kuri gali teikti rekomenduojamų veiksmų sąrašą, įgyvendintiną, kai susiklosto turi būti numatyta avarinė padėtis.
18. Naujuose B, C ir D klasių laivuose nuleidimo postai turi būti įrengiami tokiose vietose, kad būtų užtikrintas saugus nuleidimas, ypač kreipiant dėmesį į atstumą nuo laivasraigčio ir nuo laivo borto smailių iškyšų, ir į tai, kad gelbėjimosi valtis ir plaustus būtų galima nuleisti šalia stataus laivo borto. Kai nuleidimo postai įrengiami laivo priekyje, jie statomi už taraninės pertvaros, apsaugotoje vietoje.
19. Reikalavimai gelbėjimo valčių ir plaustų išdėstymui naujuose ir eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose:
19.1. visos gelbėjimo valtys ir plaustai laikomi:
19.1.1. taip, kad kuri nors viena gelbėjimo valtis ar plaustas arba jų laikymo įrenginiai netrukdytų nuleisti kitų gelbėjimo valčių ar plaustų;
19.1.2. pagal galimybes kuo arčiau vandens paviršiaus, bet nepažeidžiant saugos reikalavimų; atstumas nuo gelbėjimo priemonės keltuvo noko tada, kai gelbėjimo priemonė turi būti tokioje padėtyje, kad į ją galima laipinti keleivius, ir kai laivo parengtis plaukti į jūrą turi būti pradinė, iki vaterlinijos pagal galimybes neviršija 15 metrų, o keltuvais nuleidžiama gelbėjimo valtis ar plaustas keleivių įlaipinimo vietoje užima tokią padėtį, kad ji būtų atokiau nuo vaterlinijos tuo atveju, kai visiškai pakrauto laivo laivagalio ar laivapriekio diferento kampas turi būti ne didesnis kaip 10° ir kai naujas laivas į bet kurį šoną pasviręs ne daugiau kaip 20°, o eksploatuojamas laivas į kurį nors šoną pasviręs ne daugiau kaip 15° arba pasviręs tokiu kampu, kad atvirasis laivo denis panyra, taikomas mažesnis kampas;
19.1.3. nuolatos parengta taip, kad du įgulos nariai per 5 minutes galėtų parengti gelbėjimo valtį ar plaustą keleiviams įlaipinti ir nuleisti;
19.1.5. visiškai sukomplektuotos pagal atitinkamų SOLAS konvencijos taisyklių reikalavimus, išskyrus tai, kad papildomiems gelbėjimo plaustams, apibrėžtiems šių Reikalavimų 1 lentelės 3 pastaboje, tam tikrų SOLAS konvencijos reikalavimų dėl pirmiau minėtoje pastaboje nurodytos įrangos galima netaikyti;
19.2. gelbėjimo valtys laikomos pritvirtintos prie valčių keltuvų, o 80 metrų ir ilgesniuose keleiviniuose laivuose visos gelbėjimo valtys laikomos taip, kad gelbėjimo valties galas nuo laivo sraigto būtų ne mažesniu kaip 1,5 valties ilgio atstumu;
19.3. visi gelbėjimo plaustai laikomi:
19.3.2. su tokiu automatiškai plaustą iš skęstančio laivo nuleidžiančiu įrenginiu ir atitinkančiu Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.1.6 punkto reikalavimus, kuris gelbėjimo plaustą gali automatiškai nuleisti į vandenį, o jeigu gelbėjimo plaustas pripučiamasis, jį pripučia laivui ėmus skęsti. Vieną įrenginį, kuriuo gelbėjimo plaustas automatiškai nuleidžiamas į vandenį laivui ėmus skęsti, galima naudoti dviem arba keletui gelbėjimo plaustų, jeigu pirmiau minėtas įrenginys atitinka Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.1.6 punkto reikalavimus;
19.4. keltuvais nuleidžiami gelbėjimo plaustai laikomi tokiose vietose, kad juos būtų galima pasiekti kėlimo kabliais tuo atveju, jeigu nenumatytos kokios nors kitos priemonės plaustams perkelti, kurios neišeitų iš rikiuotės naujų laivų diferentui pasiekus ne daugiau kaip 10° laipsnių ir jiems į kurį nors šoną pasvirus ne daugiau kaip 20°, o eksploatuojamiems laivams į kurį nors šoną pasvirus ne daugiau kaip 15° arba kai laivas supamas, arba nutrūkus energijos tiekimui;
19.5. tie gelbėjimo plaustai, kurie į vandenį nuleidžiami juos metant nuo laivo, laikomi taip, kad juos būtų galima iš vieno viršutinio denio krašto lengvai perkelti į kitą to paties denio kraštą. Jeigu pirmiau minėtu būdu gelbėjimo plaustų negalima išdėstyti, turi būti numatyti papildomi gelbėjimo plaustai, kad į abiejose laivo pusėse esančius gelbėjimo plaustus iš viso būtų galima įlaipinti 75 procentus žmonių, plaukiančių laivu;
19.6. gelbėjimo plaustai, sujungti su jūrine evakuacine sistema (JES):
19.6.1. turi būti laikomi prie tų konteinerių, kuriuose turi būti jūrinės evakuacinės sistemos įranga;
19.6.2. plaustą iš jo laikymo vietos turi būti įmanoma nuleisti tokiais įrenginiais, kurie plaustą pripūstų ir prišvartuotų išilgai įlaipinimo platformos;
20. Gelbėjimo kateriai naujuose ir eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose turi būti laikomi:
20.3. taip, kad nei gelbėjimo kateris, nei jo laikymo įrenginiai netrukdytų kitame nuleidimo poste nuleisti kokią nors kitą gelbėjimo valtį ar plaustą;
21. Jūrinių evakuacinių sistemų išdėstymas naujuose B, C ir D klasių laivuose bei eksploatuojamuose B, C ir D klasių ro-ro keleiviniuose laivuose turi atitikti šiuos reikalavimus:
21.1. laivo šone neturi būti jokių angų tarp jūrinės evakuacinės sistemos įlaipinimo posto ir vaterlinijos palankiausiomis plaukimo jūra sąlygomis, taip pat turi būti numatytos priemonės apsaugoti sistemą nuo bet kokių išsikišimų;
21.2. jūrinės evakuacinės sistemos turi būti tokioje vietoje, kad būtų užtikrintas saugus jų paleidimas, ypatingą dėmesį kreipiant į tarpą tarp vandensraigčio ir laivo korpuso stačiai kyšančių vietų, kad pagal galimybes sistemos priemonės galėtų būti nuleistos nuo tiesiojo laivo šono;
21.3. kiekviena jūrinė evakuacinė sistema laikoma taip, kad nei praėjimas, nei platforma, jei jos laikymas ar eksploatavimo priemonės nekliudytų bet kokių kitų gelbėjimosi priemonių kitose nuleidimo postuose veikimui;
22. Visoms gelbėjimo valtims ir plaustams turi būti numatyti nuleidimo įrenginiai, atitinkantys Gelbėjimosi priemonių kodekso 6.1 skyriaus reikalavimus, išskyrus:
22.1. eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose:
22.1.1. gelbėjimo valtis ir plaustus, į kuriuos žmonės laipinami iš denio vietos, esančius ne aukščiau kaip 4,5 metro virš vaterlinijos esant pradinei laivo parengčiai plaukti į jūrą, ir:
22.1.2. papildomas gelbėjimo valtis ir plaustus, be tų gelbėjimo valčių ir plaustų, į kurias palyginti su laivu plaukiančių visų žmonių skaičiumi galima įlaipinti 110 procentų žmonių,; arba tas gelbėjimo priemonės, kurios turi būti naudojamos kartu su jūrine evakuacine sistema (JES), atitinkančia Gelbėjimosi priemonių kodekso 6.2 skyriaus reikalavimus, ir kurios laikomos sudėtos taip, kad jas būtų galima nuleisti tiesiogiai iš jų laikymo vietos tada, kai naujo laivo diferento kampas nepalankus ir turi būti ne didesnis kaip 10°, o eksploatuojamas laivas į kurį nors šoną pasviręs ne daugiau kaip 20°;
22.2. naujuose B, C ir D klasių laivuose:
22.2.1. jeigu aplinkos, kurioje laivui gali tekti plaukioti, sąlygomis įlaipinimo įrenginiai į gelbėjimo valtis ar plaustus ir į gelbėjimo katerį veikia patikimai, o visomis neapgadinto ar numatytomis sąlygomis apgadinto laivo diferento bei posvyrio dydis toks, kad antvandeninio borto aukštis tarp numatomos keleivių įlaipinimo vietos ir vaterlinijos esant pradinei laivo parengčiai plaukti į jūrą ne didesnis kaip 4,5 metro, Administracija gali pritarti sistemos, kurią naudojant žmonės į gelbėjimo plaustus laipinami tiesiogiai, naudojimui;
22.3. naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
22.3.1. turi būti numatytos nuostatos dėl gelbėjimo valčių nukabinimo, siekiant pasiruošti paleidimo mechanizmo priežiūrai;
22.3.2. nuleidimo į vandenį ir iškėlimo iš jo priemonės turi būti tokios, kad agregato operatorius nuleidžiamą gelbėjimo valtį arba plaustą ar iš vandens keliamą gelbėjimo valtį galėtų iš laivo visą laiką matyti;
22.3.3. panašioms gelbėjimo priemonėms, laikomoms laive, naudojamas tik vieno tipo nuleidimo mechanizmas;
22.3.4. jeigu naudojami valčių keltuvai, jų lynų ilgis turi būti toks, kad kai pradinės parengties plaukti į jūrą naujo laivo diferento kampas nepalankus ir turi būti ne didesnis kaip 10° ar kai toks laivas į kurį nors šoną pasviręs ne daugiau kaip 20°, o eksploatuojamas laivas į kurį nors šoną pasviręs ne daugiau kaip 15°, gelbėjimo valtį ar plaustą būtų galima nuleisti ant vandens;
22.3.5. kurios nors vienos gelbėjimo valties ar plausto tvarkymas ir rengimas bet kuriame nuleidimo poste neturi kliudyti greitai parengti ir sutvarkyti kitos gelbėjimo valties ar plausto arba gelbėjimo katerio kokiame nors kitame nuleidimo poste;
22.3.6. numatomos priemonės užtikrinti, kad žmonėms paliekant skęstantį laivą ant gelbėjimo valčių ar plaustų nebūtų išpiltas joks vanduo, kuris gali būti išleidžiamas iš laivo;
22.3.7. pati gelbėjimo valtis ar plaustas, kai jie rengiami nuleisti ir juos nuleidžiant, jų nuleidimo įrenginys ir tas vandens plotas, į kurį gelbėjimo priemonė turi būti nuleidžiama, tinkamai apšviečiami įtaisais, kuriems elektros energija turi būti tiekiama iš avarinio elektros energijos šaltinio, būtino pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai 5 ir 6 punktų nuostatas.
23. Reikalavimai žmonių įlaipinimui į gelbėjimo katerį, katerio nuleidimui į vandenį ir jo iškėlimas iš vandens naujuose ir eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose:
23.1. įlaipinimo į gelbėjimo katerį ir jo nuleidimo įrenginiai turi būti tokie, kad žmones įlaipinti į gelbėjimo katerį ir jį nuleisti į vandenį būtų galima per kuo trumpesnį laiką;
23.2. gelbėjimo katerį, pritvirtintą taip, kad jis būtų tinkamas išplaukti tada, kai į katerį įlipa tie pareigūnai, kurie turi jį valdyti, turi būti galima nuleisti į vandenį;
23.3. jeigu gelbėjimo katerio vietos, skirtos žmonėms, įtrauktos į gelbėjimo valtyse skaičiuojamų žmonėms skirtų vietų skaičių, o į kitas gelbėjimo valtis žmonės lipa iš įlaipinimo denio, gelbėjimo kateris, turi būti tinkamas tam, kad į jį būtų galima laipinti žmones iš įlaipinimo denio;
23.4. nuleidimo įrenginiai turi atitikti šių Reikalavimų 22 punkto nuostatas, tačiau visi gelbėjimo kateriai turi būti tinkami nuleidimui naudojant falalynius, kai laivas ramia jūra tolydžiai plaukia į priekį ne didesniu kaip penkių mazgų greičiu;
23.5. gelbėjimo kateris su tiek žmonių, kiek juo leidžiama plukdyti, ir su visa pakrauta įranga tada, kai jūra stiprokai banguoja, į laivą pakeliamas ne lėčiau kaip per penkias minutes. Jeigu gelbėjimo katerio vietos, skirtos žmonėms, įtrauktos į gelbėjimo valtyse žmonėms skirtų vietų skaičių, kateris laikomas tinkamu, kad per pirmiau minėtas penkias minutes jį būtų galima pakelti į laivą tada, kai į jį pakrauta jam skirtos gelbėjimo valties įranga ir įlaipinta patvirtinta gelbėjimo katerio bent šešių žmonių įgula.
24. Įlaipinimo į gelbėjimo katerį ir jo pakėlimo įrenginiai, naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti tokie, kad būtų užtikrinamas saugus neštuvų su nukentėjusiuoju aptarnavimas. Jeigu sunkūs kabantys blokai kelia pavojų, saugumo sumetimais turi būti numatyti pakėlimo stropai blogo oro sąlygomis.
25. Tiek naujuose, tiek eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose įlaipinus naujus keleiviai, jie turi būti instruktuojami saugos klausimais prieš pat išplaukiant laivui arba iš karto po išplaukimo. Instruktuojant keleiviams išdėstomi bent tie nurodymai, kurie nurodyti šių Reikalavimų 9.3 punkte. Nurodymai keleiviams išdėstomi pranešimu viena ar daugiau kalbų, kurias keleiviai turėtų suprasti. Pranešimas skelbiamas masinio informavimo sistema arba kitomis tinkamomis priemonėmis, o jį turėtų išgirsti net ir tie keleiviai, kurie jo dar negirdėjo kelionės metu.
26. Tiek naujuose, tiek eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose prieš išplaukiant iš uosto ir visą laivo plaukiojimo laiką visos gelbėjimo priemonės turi būti tinkamos eksploatuoti ir parengtos būti nedelsiant panaudotos.
27. Gelbėjimo priemonės prižiūrimos ir tikrinamos laikantis SOLAS konvencijos III skyriaus 20 taisyklės reikalavimų.
28. Reikalavimai mokymuisi palikti skęstantį laivą ir kitiems mokymams, naujuose ir eksploatuojamuose B, C ir D klasių laivuose:
28.1. kiekvienas įgulos narys, kuriam pavesta vykdyti tam tikras funkcijas laive susiklosčius avarinei padėčiai, supažindinamas su šiomis funkcijomis prieš išplaukiant laivui;
28.2. mokymasis palikti skęstantį laivą ir priešgaisrinis mokymas organizuojamas kiekvieną savaitę. Kiekvienas įgulos narys per mėnesį bent vieną kartą mokosi palikti skęstantį laivą ir dalyvauja bent viename priešgaisriniame mokyme. Įgulos narių mokymas organizuojamas prieš išplaukiant laivui, jeigu daugiau kaip 25 procentai įgulos narių nėra mokęsi palikti skęstantį laivą arba dalyvavę priešgaisriniuose mokymuose, praėjusį mėnesį organizuotuose tame laive. Kai laivas išplaukia pirmą kartą, arba atlikus esminius pakeitimus, arba kai laive pradeda dirbti nauja įgula, pirmiau nurodytas mokymas turi būti organizuojamas prieš laivui išplaukiant;
28.3. kiekvieną kartą organizuojant mokymą, kaip palikti skęstantį laivą, mokomasi veiksmų, būtinų pagal SOLAS konvencijos III skyriaus 19.3.3.1 taisyklės reikalavimus;
28.4. gelbėjimo valtys ir gelbėjimo kateriai nuleidžiami per tuos mokymus, kurie organizuojami vienas po kito ir laikantis SOLAS konvencijos III skyriaus 19.3.3 taisyklės 2, 3, 6 ir 7 dalių nuostatų. Administracija gali leisti laivams nenuleisti gelbėjimo valčių vienoje kurioje nors laivo pusėje, jeigu jų švartavimosi uoste priemonės ir jų prekybos pobūdis kliudo nuleisti gelbėjimo valtis toje laivo pusėje. Tačiau visos tokios gelbėjimo valtys turi būti nuleistos bent vieną kartą per 3 mėnesius ir išbandomos bent kartą per metus;
28.5. jeigu laive įrengtos jūrinės evakuacijos sistemos, taip pat mokomasi veiksmų, būtinų pagal SOLAS konvencijos III skyriaus 19.3.3.8 taisyklės nuostatas;
28.6. avarinis apšvietimas susirenkant žmonėms ir jiems paliekant laivą išbandomas kiekvieno mokymo, kaip palikti laivą, metu;
28.7. priešgaisriniai mokymai organizuojami, laikantis SOLAS konvencijos III skyriaus 19.3.4 taisyklės nuostatų;
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
RIBOTO MOBILUMO ASMENŲ SAUGos REIKALAVIMAI KELEIVINIuose LAIVuose
1. Laivai turi būti pastatyti ir įrengti taip, kad sutrikusio mobilumo asmuo galėtų lengvai ir saugiai įlipti ir išlipti iš laivo, kad būtų užtikrintas patekimas į denius, be pagalbos arba rampų, elevatorių ar keltuvų pagalba. Tokio judėjimo kryptys turi būti iškabintos prie kitų laivo įėjimų ir kitose atitinkamose vietose visame laive.
2. Laive esantys keleiviams padėti skirti ženklai turėtų būti prieinami ir lengvai perskaitomi sutrikusio mobilumo asmenims (taip pat sensorinį neįgalumą turintiems asmenims), jie turi būti išdėstyti pagrindiniuose taškuose.
3. Operatorius privalo laive turėti priemonių vaizdinių ir žodinių pranešimų apie vėlavimus, tvarkaraščių pakeitimus ir paslaugas laive skelbti asmenims, turintiems įvairių formų judėjimo sutrikimų.
4. Pavojaus sistema ir pavojaus mygtukai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų pasiekiami ir įspėtų apie pavojų visus sutrikusio mobilumo keleivius, taip pat asmenis, turinčius sensorinį neįgalumą, ir mokymosi sutrikimų turinčius asmenis.
5. Turėklai, koridoriai ir perėjos, tarpduriai ir durys privalo užtikrinti galimybę judėti asmeniui su vežimėliu. Elevatoriai, automobilių deniai, keleivių poilsio kambariai, gyvenamosios patalpos ir prausyklos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų tinkamai ir proporcingai prieinamos sutrikusio judėjimo asmenims.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
KELEIVINIO LAIVO SAUGOS LIUDIJIMO PAVYZDYS
LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA
KELEIVINIO LAIVO SAUGOS LIUDIJIMAS
PASSENGER SHIP SAFETY CERTIFICATE
IŠDUOTAS LAIKANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO PATVIRTINTŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGOS PLAUKIOJIMO TAISYKLIŲ NUOSTATŲ IR PATVIRTINANTIS, KAD NURODYTAS LAIVAS ATITINKA TARYBOS DIREKTYVOS 98/18/EB DĖL KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGOS TAISYKLIŲ IR STANDARTŲ NUOSTATAS
ISSUED UNDER THE PROVISIONS OF THE ORDER OF THE MINISTER OF TRANSPORT AND COMMUNICATIONS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA ON SAFETY RULES FOR PASSENGER SHIPS
and confirming compliancy of the vessel named hereafter with the provisions of Counsil Direktive 98/18/EC on safety rules and standards for passenger ships
Išdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliota
under the authority the Government of Republic of Lithuania
.....................................................................................................................................................................................................................
Pripažinta organizacija
Recognised organisation
| Laivo pavadinimas Name of the ship |
Skiriamasis numeris arba šaukinys Distinctive numbers or letters |
Laivo registravimo uostas Port of registry |
Keleivių skaičius Number of passengers |
|
|
|
|
|
TJO numeris:..........................................................................................................................................
IMO number
Ilgis:........................................................................................................................................................
Length
Laivo kylio statybos pradžia arba data, kai laivo statyba buvo pasiekusi panašų etapą:........................
Date on which the keel was laid or ship was at a similar stage of construction
Pirminės apžiūros data:
Date of initial survey
Laivo klasė pagal jūros rajoną, kuriame laivui išduotas leidimas plaukioti: A/B/C/D
Class of ship in accordance with the sea area in which the ship is certified to operate
(Nereikalingą išbraukti/Delete as appropriate)
Suteikta, jeigu laikomasi šių apribojimų arba papildomų reikalavimų:
subject to following restrictions or additional requirements
.....................................................................................................................................................................................................................
______________
(Kita Liudijimo pusė)
Pirminė apžiūra
Initial survey
Šiuo patvirtinama,
This is to certify
1. kad laivas buvo apžiūrėtas laikantis Tarybos direktyvos 98/18/EB 10 straipsnio nuostatų,
that the ship haas been surveyed in accordance with Articile 10 of Council Directive 98/18/EC,
2. kad šios apžiūros rezultatai patvirtina, jog laivas visiškai atitinka Tarybos direktyvos 98/18/EB reikalavimus, ir
that the survey showed that the ship fully complies with the requirements of Council Direcyive 98/18/EC, and
3. kad laivui pagal Tarybos direktyvos 98/18/EB 7 straipsnio 3 dalyje suteiktus įgaliojimus netaikomi šie direktyvos reikalavimai:
that the ship is, under the authority conferred by Article 7(3) of Council Directive 98/18/EC exempted from the following requirements of the Directive
.................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................
Sąlygos, jeigu jos nustatytos, kurių laikantis suteikiamos išimtys:
Conditions, if any, on which the exemptions are granted
..................................................................................................................................................................................................
..................................................................................................................................................................................................
..................................................................................................................................................................................................
4. kad nustatytos šios krovininės vaterlinijos:
that the following subdivision load lines have benn assigned
| Nustatytos ir laivo viduryje ant jo borto pažymėtos krovininės vaterlinijos (II-1/B/11 taisyklė) Subdivision load lines assigned and marked on the ship’side at amidships (Regulation II-1/B/11) |
Antvandeninis bortas (mm) Freeboard (in mm) |
Pastabos atsižvelgiant į kitas eksploatavimo sąlygas Remarks with regard to alternative service conditions: |
| C.1 |
|
|
| C.2 |
|
|
| C.3 |
|
|
Šis liudijimas galioja iki ......................... (kitos apžiūros data) laikantis Tarybos direktyvos 98/18/EB
This certificate is valid until . (date of next renewal survey)in accordance with Article 10 of Council Directive 98/18/EC.
10 straipsnio nuostatų.
Išduotas ........................................................................................................................ 20.............
........................................................................................................
(Liudijimą išduodančio pareigūno parašas/Signature of official issuing the certificate)
ir (arba) and/or
(Liudijimą išduodančios institucijos antspaudas/Seal of issuing authority)
Žemiau pasirašęs asmuo pareiškia, kad laivo registravimo valstybė jį deramai įgaliojo išduoti šį keleivinio laivo saugos Liudijimą.
The undersigned declares that he is duly authorised by the said Flag State to issue this Passenger Ship Safety
Certificate
........................................................................................................
(Parašas/Signature)
______________
(Kitas Liudijimo puslapis)
PERIODINĖS APŽIŪROS
Šiuo pažymima, kad periodinė apžiūra, numatyta Tarybos direktyvos 98/18/EB 10 straipsnyje, buvo atlikta ir kad jos rezultatai patvirtina, jog laivas atitinka visus susijusius Tarybos direktyvos 98/18/EB reikalavimus.
This is to certify that a periodical survey as required by Article 10 of Council Directive 98/18/EC has been carried out and that the survey schowed that the ship was found to comply with all the relevant requirements of Council Directive 98/18/EC.
Vieta/Place.................................................................. Data/Date
................................................................................................................................................................
(Išduodančios institucijos pareigūno parašas ir (arba) antspaudas/Siganture and/or seal of issiung authority)
Vieta/Place.................................................................. Data/Date
................................................................................................................................................................
(Išduodančios institucijos pareigūno parašas ir (arba) antspaudas/Siganture and/or seal of issiung authority)
Vieta/Place.................................................................. Data/Date
................................................................................................................................................................
(Išduodančios institucijos pareigūno parašas ir (arba) antspaudas/Siganture and/or seal of issiung authority)
Vieta/Place.................................................................. Data/Date
................................................................................................................................................................
(Išduodančios institucijos pareigūno parašas ir (arba) antspaudas/Siganture and/or seal of issiung authority)
Vieta/Place.................................................................. Data/Date
................................................................................................................................................................
(Išduodančios institucijos pareigūno parašas ir (arba) antspaudas/Siganture and/or seal of issiung authority)
______________