PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1326

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. liepos 18 d. nutarimo

Nr. 947 redakcija)

VILNIAUS KOLEGIJOS STATUTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato kolegijos pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, pagrindines mokslo ir studijų organizavimo nuostatas, kolegijos valdymo organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kita.

2. Vilniaus kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir profesionalusis menas.

3. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga.

4. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika.

5. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Kolegija turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos ir užsienio bankuose. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti emblemas, vėliavas ir kitą atributiką. Jos naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba). Kolegijos buveinės adresas – Vilnius, J. Jasinskio g. 15.

7. Kolegija turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Statute. Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

8. Kolegija yra paramos gavėja pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818) (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas).

II. KOLEGIJOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

9. Kolegijos misiją, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos taryba (toliau – Taryba).

10. Kolegijos veiklos tikslai:

10.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo, naujausių technologijų ir profesionalaus meno lygį;

10.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

10.3. sudaryti sąlygas asmenų įgytoms žinioms ir gebėjimams tobulinti, įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą;

10.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;

10.5. skleisti mokslo, technologijų ir meno žinias visuomenėje.

11. Kolegijos uždaviniai:

11.1. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios ir socialinės padėties;

11.2. užtikrinti aukštos kokybės studijas, laiduojančias kompetentingos, kritiškos, atsakingos ir nuolat gausinančios savo žinias asmenybės ugdymą;

11.3. plėtoti kokybės užtikrinimo sistemą;

11.4. vykdyti mokslo taikomąją ir konsultacinę veiklą, skirtą studijų kokybei gerinti;

11.5. kurti modernią šiuolaikinę mokymo bazę, plėtoti naująsias technologijas;

11.6. užtikrinti racionalų materialinių ir finansinių išteklių naudojimą;

11.7. sudaryti sąlygas visuomenės nariams nuolat tobulėti neatsižvelgiant į tautybę, lytį, religinius ar politinius įsitikinimus.

12. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė Kolegijos veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.

13. Kitos Kolegijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):

13.1. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas – 85.32;

13.2. kitas mokymas, kodas – 85.5;

13.3. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas – 85.60;

13.4. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas – 86.90;

13.5. veterinarinė veikla, kodas – 75;

13.6. augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla, kodas – 01;

13.7. kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kodas – 74.90;

13.8. kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla, kodas – 62.09;

13.9. leidybinė veikla, kodas – 58;

13.10. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas – 72;

13.11. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas – 91.01;

13.12. kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla, kodas – 90.0;

13.13. kita apgyvendinimo veikla, kodas – 55.90;

13.14. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas – 56.29;

13.15. kepyklos ir miltinių produktų gamyba, kodas – 10.7;

13.16. kitų maisto produktų gamyba, kodas – 10.8;

13.17. kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, kodas – 93.29;

13.18. kita asmenų aptarnavimo veikla, kodas – 96.

14. Kolegija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis, taip pat fiziniais asmenimis dėl studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų, kvalifikacijos tobulinimo, studentų ir dėstytojų akademinių mainų ir kitų klausimų.

15. Kolegija turi teisę vykdyti mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir meno veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio šalių fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių studijų ir mokslo programose.

16. Kolegijoje gali būti kuriamos darbuotojų ir studentų asociacijos, kurių veikla neprieštarauja įstatymams, Statutui ir Kolegijos tikslams.

III. KOLEGIJOS valdymo ORGANAI ir jų kompetencija, jų rinkimas (skyrimas, šaukimas) ir atšaukimas, KOLEGIJOS PADALINIAI

17. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegija turi kolegialius valdymo organus – Tarybą ir Akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – Kolegijos direktorių (toliau – direktorius).

18. Kolegija gali steigti padalinius, kurių reikia jos veiklai.

19. Tarybos, Akademinės tarybos ir fakultetų tarybų veiklą reglamentuoja jų darbo reglamentai.

20. Taryba yra Kolegijos valdymo organas.

21. Taryba atlieka šias funkcijas:

21.1. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos viziją ir misiją, direktoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

21.2. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, teikia Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;

21.3. svarsto ir tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus;

21.4. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

21.5. nustato Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

21.6. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

21.7. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

21.8. rūpinasi parama Kolegijai;

21.9. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

21.10. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;

21.11. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Vyriausybei;

21.12. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos arba nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais skelbia Akademinės tarybos rinkimus;

21.13. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų direktorių;

21.14. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją viešai skelbia Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;

21.15. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles;

21.16. atlieka Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.

22. Tarybą sudaro 11 narių:

22.1. Kolegijos studentų atstovybė (toliau – Studentų atstovybė) savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) skiria vieną narį;

22.2. 5 narius skiria kiti akademinės bendruomenės nariai Akademinės tarybos nustatyta tvarka;

22.3. Akademinė taryba viešo konkurso būdu, įvertinusi Auštojo mokslo tarybos atliktą įvertinimą, skiria ir atšaukia 4 narius iš asmenų, nepriklausančių Kolegijos personalui ir studentams;

22.4. Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), įvertinę Aukštojo mokslo tarybos atliktą įvertinimą, skiria vieną narį iš asmenų, nepriklausančių Kolegijos personalui ir studentams.

23. Tarybos sudėtį viešai skelbia Akademinės tarybos pirmininkas.

24. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos tikslų ir įgyvendinti jos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės.

25. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

26. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

27. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmame posėdyje pasirašo Akademinės tarybos patvirtintos formos Tarybos nario įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

28. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

29. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Sprendimus ji priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje.

30. Direktorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

31. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento ir Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.

32. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

33. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.

34. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina direktorius.

35. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas.

36. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:

36.1. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus, Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;

36.2. nustato studijų tvarką, tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

36.3. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus ir dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

36.4. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių. Apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę akademinės bendruomenės nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki posėdžio;

36.5. fakulteto tarybos ar direktoriaus siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei ir Kolegijai reikšmingos veiklos rezultatus, teikia garbės ir kitus vardus;

36.6. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

36.7. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Statuto pakeitimų;

36.8. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti direktoriaus pareigas;

36.9. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planų;

36.10. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

36.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

36.12. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

37. Akademinė taryba atlieka šias pareigas:

37.1. viešai informuoja akademinę bendruomenę apie savo sprendimus skelbimų lentoje ir Kolegijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;

37.2. kartą per metus atsiskaito Kolegijos akademinei bendruomenei už savo veiklą.

38. Akademinė taryba turi teisę teikti direktoriui rekomendacijas dėl Kolegijos valdymo struktūros pakeitimų.

39. Akademinė taryba renkama 5 metų laikotarpiui.

40. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.

41. Akademinė taryba sudaroma atstovavimo principu:

41.1. fakultetų tarybos skiria po 3 dėstytojus iš kiekvieno fakulteto; docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių;

41.2. Studentų atstovybė skiria po vieną studentą iš kiekvieno fakulteto; studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių;

41.3. direktorius ir direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai – Akademinės tarybos nariai pagal pareigas; Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių.

42. Akademinės tarybos sudėtis skelbiama direktoriaus įsakymu.

43. Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Pirmąjį naujai išrinktos Akademinės tarybos posėdį šaukia direktorius.

44. Akademinė taryba paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku. Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek tęsiasi jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai.

45. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos veiklos reglamento nustatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijos laikui. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos veiklos reglamento nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusį organą su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį. Sprendimai dėl Akademinės tarybos pirmininko arba nario atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Akademinės tarybos narių.

46. Direktorius yra Kolegijos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

47. Direktorius atlieka šias funkcijas:

47.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

47.2. leidžia įsakymus;

47.3. gavęs Akademinės tarybos pritarimą, savo įgaliojimų laikotarpiui skiria direktoriaus pavaduotoją akademinei veiklai, dekanus ir prodekanus; skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų; priima ir atleidžia kitus Kolegijos darbuotojus;

47.4. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

47.5. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto ir lėšų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

47.6. teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;

47.7. supažindina Akademinę tarybą su Kolegijos metine veiklos ataskaita;

47.8. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;

47.9. Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

47.10. skatina darbuotojus ir studentus;

47.11. skiria darbuotojams ir studentams drausmines nuobaudas;

47.12. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos ir užsienio šalių institucijomis, socialiniais partneriais;

47.13. rūpinasi Kolegijoje organizuojamų studijų kokybe ir teikiamo aukštojo koleginio išsilavinimo lygiu;

47.14. atstovauja Kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, šalies, užsienio ir tarptautinėse organizacijose;

47.15. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;

47.16. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

48. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų, išskyrus tas, kurias pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo atlikti pats įstaigos vadovas, gali pavesti savo pavaduotojams.

49. Direktorių renka Taryba savo nustatyta tvarka.

50. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių.

51. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.

52. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

53. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Kolegijos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

54. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

55. Fakultetas yra Kolegijos padalinys, atsakingas už giminingų studijų krypčių grupių vykdomų studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) meno veiklos organizavimą, akademinės veiklos kokybės užtikrinimą, fakulteto veiklos planavimą. Fakultetą sudaro fakulteto katedros, laboratorijos, centrai, skyriai ir kitos tarnybos.

56. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas.

57. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija. Fakulteto tarybos sudėtį ir sudarymo principus nustato fakulteto dėstytojų susirinkimas. Fakulteto studentų atstovybė skiria savo atstovus į fakulteto tarybą. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių.

58. Fakulteto taryba atlieka funkcijas, nustatytas fakulteto nuostatuose, kuriuos tvirtina Akademinė taryba.

59. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja fakulteto tarybos pirmininkas. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai fakulteto nuostatuose nustatyta tvarka.

60. Fakulteto taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

61. Fakulteto dekanas atlieka funkcijas, nustatytas fakulteto nuostatuose.

62. Katedra yra pagrindinė studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos organizatorė ir vykdytoja.

63. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, tvirtinami direktoriaus.

64. Katedra atlieka funkcijas, nustatytas katedros nuostatuose.

65. Katedros sudėtį kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano teikimu tvirtina direktorius.

66. Katedros vedėją dekano teikimu skiria direktorius.

67. Katedros vedėjas atlieka funkcijas, nustatytas katedros nuostatuose.

IV. KOLEGIJOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS

68. Kolegija savo veiklai užtikrinti gali steigti filialus ir atstovybes.

69. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.

70. Atstovybė veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal atstovybės prievoles, ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.

71. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos nutarimu, Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

V. STUDIJOS, MOKSLAS IR MENAS

72. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

73. Kolegijoje pagal laipsnį suteikiančias studijų programas vykdomos koleginės, pirmosios pakopos – profesinio bakalauro studijos.

74. Kolegijoje vykdomos tik akredituotos studijų programos.

75. Studijų apimtis ir trukmė nustatomos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, kitais teisės aktais ir Akademinės tarybos priimtais dokumentais.

76. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

77. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija.

78. Asmeniui, baigusiam koleginių studijų programą, Kolegija išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos profesinio bakalauro diplomą ir diplomo priedėlį (priedą).

79. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami, Akademinės tarybos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

80. Kolegija gali vykdyti jungtines studijų programas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent 2 aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių.

81. Kolegija gali vykdyti studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

82. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai:

82.1. studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

82.2. paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;

82.3. studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka Statuto 82.1 ir 82.2 punktuose nustatytus atvejus;

82.4. studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

83. Studijų Kolegijoje sistemą, sąlygas, organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtinta Kolegijos studijų tvarka.

84. Priėmimą į kolegines studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Kolegija skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios.

85. Asmenų priėmimo į kolegines studijų programas tvarką nustato Studentų priėmimo taisyklės, kurias tvirtina Akademinė taryba.

86. Asmenys į kitas studijų ir mokymo programas, kurios nenumatytos Studentų priėmimo taisyklėse, priimami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

87. Kolegijos studijų tvarka nustato sąlygas asmenims, norintiems studijuoti individualiai pagal individualų studijų planą.

88. Kolegijoje Švietimo ir mokslo ministerijos ir Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

89. Kolegija teisės aktų nustatyta tvarka gali vykdyti pagrindinio profesinio mokymo programas.

90. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

91. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

92. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos studijų sutartyse nustatytomis sąlygomis.

93. Kolegijoje plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir profesionalusis menas.

94. Kolegija užtikrina mokslo, meno veiklos ir studijų vienovę. Kolegijoje mokslo, meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

95. Taikomųjų mokslinių tyrimų, meno veiklos kryptis ir tematiką nustato Kolegija, atsižvelgdama į Kolegijos mokslo, meno darbuotojų kvalifikaciją, turimus finansinius išteklius, studijų ir užsakovų poreikius. Kolegija skatina teminių projektų plėtrą, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.

96. Taikomųjų mokslinių tyrimų ir meno veiklos rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių, valstybės ar tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

97. Kolegijoje skatinama mokslo (meno) sklaida, organizuojamos studentų mokslinės ir praktinės konferencijos, seminarai, konkursai.

98. Kolegija leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo literatūrą.

VI. AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

99. Akademinę bendruomenę sudaro Kolegijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

100. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

100.1. minties, išraiškos laisvę;

100.2. mokslo, meno ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

100.3. apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

101. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

101.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

101.2. lygios teisės dalyvauti konkursuose;

101.3. nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

102. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Kolegijos Akademinės etikos kodeksu (toliau – Akademinės etikos kodeksas), kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Akademinė taryba.

VII. STUDENTAI IR JŲ SAVIVALDA

103. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys Kolegijoje pagal studijų programas.

104. Į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus.

105. Kolegijos klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).

106. Studentų ir klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija.

107. Kolegijos studentai turi teisę:

107.1. studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

107.2. studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Akademinės tarybos nustatyta tvarka;

107.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

107.4. vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

107.5. rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

107.6. siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto katedros pasiūlytų temų;

107.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;

107.8. kreiptis į fakulteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje arba kitoje Lietuvos ar užsienio šalies aukštojoje mokykloje rezultatai;

107.9. kreiptis į Kolegijos ar fakulteto administraciją, Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimų;

107.10. nutraukti ir atnaujinti studijas studento rašytiniu prašymu ir direktoriaus įsakymu; studentas, nutraukęs studijas, gali gauti studijų pažymėjimą apie studijuotus dalykus ir jų įvertinimus;

107.11. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

107.12. dalyvauti tarptautiniuose akademiniuose mainuose;

107.13. dalyvauti Kolegijos valdymo organuose;

107.14. dalyvauti mokslo tiriamojoje, techninėje, kūrybinėje, meno veikloje;

107.15. gauti skatinamąją stipendiją Akademinės tarybos nustatyta tvarka;

107.16. gauti rėmėjų stipendijas;

107.17. gauti kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka;

107.18. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

107.19. laisvai jungtis į kitas asociacijas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 25-745) nustatyta tvarka;

107.20. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

107.21. naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

108. Studentų pareigos:

108.1. uoliai studijuoti;

108.2. vykdyti studijų sutartyse nustatytus įsipareigojimus;

108.3. vykdyti Kolegijos dėstytojų teisėtus reikalavimus, Kolegijos savivaldos institucijų sprendimus ir direktoriaus įsakymus;

108.4. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, kitų teisės aktų ir Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių;

108.5. laikytis Akademinės etikos kodekso, kurį tvirtina Akademinė taryba;

108.6. gerbti Kolegijos akademinės bendruomenės narius, administracijos ir kitus darbuotojus, deramai atstovauti Kolegijai.

109. Už studentų pareigų pažeidimus direktorius dekano teikimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali skirti studentams drausmines nuobaudas.

110. Drausminės nuobaudos studentams skiriamos direktoriaus nustatyta tvarka, įvertinus Studentų atstovybės siūlymus.

111. Kolegijos studentų interesams Kolegijoje atstovauja Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Kolegijos studentų konferencijoje dalyvauja Kolegijos fakultetų studentų deleguoti atstovai, balsų dauguma išrinkti visuotiniuose fakultetų studentų susirinkimuose. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai.

112. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais teisės aktais, Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais Studentų atstovybės įstatais. Studentų atstovybės veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos, viešumo, skaidrumo, sąžiningumo, kolegialumo ir savivaldos principais.

113. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Kolegijos studentų. Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.

114. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Kolegijos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise Statuto nustatyta tvarka.

115. Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų klausimais.

116. Tarybos nustatyta tvarka Kolegija remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.

117. Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir raštu pareikalauti dar kartą apsvarstyti Kolegijos valdymo organų priimtus sprendimus.

118. Studentų atstovybė atsiskaito už Kolegijos skirtas lėšas Kolegijos apskaitos politikos ir Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.

VIII. KOLEGIJOS PERSONALAS

119. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti Kolegijos veiklą užtikrinantys darbuotojai. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jiems užtikrinamos šių įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.

120. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

121. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

122. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas Kolegijoje vieniems metams gali būti priimamas asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

123. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

124. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi dėstyti studentams ir vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kita).

125. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos konkursų dėstytojų pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo nuostatai, kuriuos tvirtina Akademinė taryba.

126. Mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

127. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus Statuto 128 ir 131 punktuose, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigas eiti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina Dėstytojų priėmimo komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip trečdalį Priėmimo komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, Priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

128. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų.

129. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

130. Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacija.

131. Kolegija gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

132. Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – Darbo kodeksas) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

133. Kolegija turi administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Be administracinių pareigų, administracijos darbuotojas gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą. Kolegijos darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato direktorius.

134. Akademinės tarybos nustatyta tvarka Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

135. Kolegijos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

135.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

135.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvoje ir užsienio šalyse;

135.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

135.4. dalyvauti svarstant Statutą ir Kolegijos veiklos kryptis;

135.5. dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

135.6. savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

136. Personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas Statute ir darbo sutartyje nustatytas pareigas.

137. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

138. Kolegijos darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Kolegijos valdymo organų priimti dokumentai.

IX. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

139. Kolegijoje veikia 2 ginčų nagrinėjimo komisijos:

139.1. Darbo ginčų komisija, kuri sprendžia individualius darbo ginčus;

139.2. Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia ginčus tarp studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla.

140. Darbo ginčų komisija sudaroma Darbo kodekso nustatyta tvarka ir juo vadovaujasi savo veikloje.

141. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma iš 6 įgaliotų asmenų 2 metų laikotarpiui direktoriaus įsakymu. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją Kolegijos administracija ir Studentų atstovybė skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisijos pirmininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina administracijos ir studentų atstovai.

142. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę rašytinius studentų pareiškimus ar skundus dėl Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Studentas, nepatenkintas direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba negavęs atsakymo per 15 kalendorinių dienų, turi teisę per 7 kalendorines dienas kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją.

143. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą studento skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo gavimo. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Apie priimtą sprendimą studentui pranešama raštu.

144. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą direktorius arba jo įgalioti asmenys turi įvykdyti per 10 kalendorinių dienų nuo jo gavimo, jeigu sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Kolegijoje yra galutinis.

X. MOKSLinės, MENO veiklos IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

145. Kolegija atsako už Kolegijoje vykdomos mokslinės, meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę.

146. Mokslinės (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

147. Kolegijos vidinė veiklos kokybės užtikrinimo sistema grindžiama Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, Akademinės tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija ir priemonėmis, padedančiomis užtikrinti teikiamo aukštojo koleginio išsilavinimo kokybę.

148. Kolegija nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais skelbia naujausią tikslią ir nešališką kiekybinę bei kokybinę informaciją apie vykdomas studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.

149. Kolegija nuolat atlieka mokslo, meno veiklos ir studijų savianalizę.

150. Kolegijos veiklos kokybės vertinimas atliekamas pagal veiklos sritis ir remiasi veiklos atitikties Kolegijos misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.

XI. TURTAS IR LĖŠOS

151. Kolegija, valdydama, naudodama turtą ir juo disponuodama, vadovaujasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

152. Kolegija naudoja:

152.1. valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą;

152.2. Kolegijai nuosavybės teise priklausantį turtą;

152.3. kitą teisėtu būdu įgytą turtą;

153. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

153.1. valstybės investuotas turtas;

153.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

153.3. lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

153.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšas;

153.5. iš valstybės biudžeto ir Statuto 153.2–153.4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

153.6. dovanotas turtas;

153.7. paveldėtas turtas;

153.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);

153.9. pajamos, turtas ir kita nauda, gauti valdant, naudojant Statuto 153.1–153.8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

154. Kolegijos lėšas sudaro:

154.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

154.2. Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;

154.3. valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

154.4. lėšos tarptautiniams projektams ir mainams plėtoti;

154.5. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

154.6. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas;

154.7. pajamos, gautos iš taikomųjų mokslinių tyrimų ir meno veiklos;

154.8. pajamos, gautos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

154.9. valstybės fondų lėšos;

154.10. tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

154.11. lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

154.12. kitos teisėtai gautos lėšos.

155. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

155.1. taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti;

155.2. administravimui ir ūkiui;

155.3. kitoms reikmėms.

156. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

156.1. studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;

156.2. tiksliniam studijų finansavimui;

157. Kolegija valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą naudoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) ir valstybės turto patikėjimo sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

158. Kolegijai nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

159. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.

160. Pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą Kolegija gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir tai būtina Kolegijos veiklai užtikrinti.

161. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal Kolegijos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.

162. Lėšos, gautos kaip pajamos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, pajamos iš taikomųjų mokslinių tyrimų ir meno veiklos ir pajamos, gautos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, tačiau Kolegija jas naudoja pagal specialiąsias programas Statute numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

163. Už valstybės biudžeto ir kitų institucijų pavedimams vykdyti gautų lėšų naudojimą Kolegija atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka.

164. Kolegija kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

165. Kolegija turi teisę skolintis, t. y. pasirašyti paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto skolinimosi limito. Už prisiimtus skolinius įsipareigojimus Kolegija atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka. Kolegija negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

166. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Taryba, Akademinė taryba ir direktorius.

167. Statutą ir jo pakeitimus, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, Taryba teikia tvirtinti Vyriausybei.

168. Kolegija reorganizuojama ar likviduojama Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo priima Vyriausybė Tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos siūlymus.

169. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti Statute, sprendžiami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat reguliuojami Tarybos, Akademinės tarybos arba direktoriaus priimtais sprendimais.

_________________