LIETUVOS RESPUBLIKOS
MUITINĖS
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė) yra valstybės kontrolės institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir vykdanti valstybės muitų politiką. Ši institucija finansuojama iš valstybės biudžeto.
2 straipsnis. Muitinė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, muitų kodeksu ir kitais muitinės veiklą reglamentuojančiais įstatymais bei norminiais aktais.
3 straipsnis. Muitinė yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą, simboliką ir atributiką.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitų teritoriją riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, kuri sutampa su Lietuvos Respublikos valstybės siena.
5 straipsnis. Muitinės kontrolė privaloma visiems juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims nepriklausomai nuo jų pilietybės, jeigu kita nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautiniuose susitarimuose.
6 straipsnis. Juridinių asmenų ir fizinių asmenų pretenzijas dėl muitinių ir muitinių postų darbuotojų veiksmų sprendžia Muitinės departamento direktorius arba jo pavaduotojai, o dėl šių pareigūnų veiksmų – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pareiškėjas, nesutinkantis su Finansų ministerijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. MUITINĖS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
7 straipsnis. Svarbiausi muitinės uždaviniai bei funkcijos:
1) vykdyti įstatymus, nustatančius Lietuvos Respublikos muitų politiką;
2) taikyti muitų tarifus ir imti muitų rinkliavas;
3) užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams;
4) tvarkyti muitinės veiklos apskaitą, įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis apie muitinės veiklą Lietuvos Respublikos įstaigoms.
8 straipsnis. Muitinė teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją apie Lietuvos Respublikos muitų politiką nustatančių įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus.
10 straipsnis. Muitinė vykdo per Lietuvos Respublikos muitų sieną gabenamų prekių ir kitų vertybių, visų rūšių transporto priemonių ir keleivių muitinį tikrinimą.
Muitinė konfiskuoja juridinių asmenų ir fizinių asmenų neteisėtai bandomas gabenti prekes bei kitas vertybes ir nustatyta tvarka perduoda jas realizuoti.
Muitinės procedūras ir jų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybinė institucija.
III. MUITINĖS STRUKTŪRA
12 straipsnis. Muitinės struktūra tokia:
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
muitinės ir jų postai.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės vadovą – Muitinės departamento direktorių skiria ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas finansų ministro teikimu. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia iš pareigų finansų ministras Muitinės departamento direktoriaus teikimu.
14 straipsnis. Muitinės departamento, muitinių bei muitinių postų pareigūnų ir tarnautojų teises ir pareigas nustato tarnybos muitinėje statutas, kurį tvirtina finansų ministras Muitinės departamento direktoriaus teikimu.
Muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, yra valdžios atstovas. Jam taikomos karinę tarnybą atliekančio asmens valstybinio draudimo sąlygos, jo neliečiamybę, garbę ir orumą gina įstatymai.
Muitinės tarnautojai, neturintys valdinių įgaliojimų, nėra valdžios atstovai.
15 straipsnis. Vykdydami muitų priežiūros ir kontrolės funkcijas, muitinės pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto pavyzdžio uniformą.
16 straipsnis. Muitinės darbuotojo tarnybinio pažymėjimo pavyzdį nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
17 straipsnis. Muitinės pareigūnų ir tarnautojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo nustato tarnybos muitinėje statutas.
Muitinės pareigūnams ir tarnautojams nustatomas šešių mėnesių bandomasis laikotarpis.
IV. BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBINĖMIS IR VISUOMENINĖMIS
ORGANIZACIJOMIS, ŽINYBOMIS, PILIEČIAIS
19 straipsnis. Vykdydama savo funkcijas, Lietuvos Respublikos muitinė bendradarbiauja su policija, vidaus reikalų ir saugumo institucijomis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos prokuratūra ir kitų valstybių muitinės institucijomis.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka muitinės darbuotojai skatinami už sėkmingą kovą prieš kontrabandą ir kitus muitinių tvarkos pažeidimus, taip pat už vertybių – valstybės nacionalinio turto – grąžinimą Lietuvos Respublikai.
21 straipsnis. Muitinė turi teisę atkreipti valstybinių, visuomeninių, kooperatinių, privačių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų ar kitų pareigūnų dėmesį į aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybę pažeisti muitinės veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus norminius aktus. Pareigūnai privalo per vieną mėnesį išnagrinėti muitinės pasiūlymus ir pranešti apie priimtas priemones.
V. NEAPMUITINAMOS PARDUOTUVĖS IR MUITINĖS SANDĖLIAI
22 straipsnis. Neapmuitinama parduotuvė – muitinės kontroliuojama parduotuvė, esanti tarptautiniame aerouoste, tarptautiniame jūrų uoste arba Lietuvos Respublikos pasienio muitinės veiklos zonoje, kurioje išvykstantys į užsienį keleiviai gali įsigyti neapmokestintų muitais prekių.
Neapmuitinamas parduotuves steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiru nutarimu.
23 straipsnis. Muitinės sandėlis – išskirta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje muitinei kontroliuojant saugomos prekės, už kurias nesumokėti importo mokesčiai.
Muitinės sandėlius gali steigti visi juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybinės institucijos nustatyta tvarka.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas galioja iki 1993 m. gegužės 30 dienos. Po 1993 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas galioja, jei finansų ministras įstatymo nustatyta tvarka patvirtins tarnybos muitinėje statutą ir muitinės taisykles.
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės laikinąjį įstatymą (Žin., 1990, Nr. 30-720; 1992, Nr. I-156; 1993, Nr. 6-118) pripažinti netekusiu galios.